VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.09. Naujausios žinios

Prezidentei įteiktas "Spaudos Atlantas"

Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteiktas svarbiausias Lietuvos spaustuvininkų asociacijos apdovanojimas "Spaudos Atlantas", skiriamas už svarius nuopelnus spausdinto žodžio puoselėjimui ir dėmesį spaudos pramonei.
Nominacija skirta už šalies vadovės inicijuotą ir 7 metus vykstančią akciją "Knygų Kalėdos", nešančią svarų indėlį į Lietuvos spaudos pramonės žinomumą ir sklaidą, stiprinančią knygos, spausdinto žodžio kaip vertybės idėją.
Pasak šalies vadovės, šiandien, pasitinkant naują nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmetį, spaustuvininkus prisimename ne veltui. Būtent knygnešiai, spausdintas lietuviškas žodis ėjo tą patį kelią kartu su Lietuvos žmonėmis į Nepriklausomybę. Būtent spausdintas žodis buvo laisvės nešėjas, įkvėpimo, rezistencijos ir kovos šaltinis.
Trečiadienį apdovanojimų renginyje Prezidentūroje pranešimus skaitė verslininkas Ilja Laursas, "Tūkstantmečio odisėjos" idėjos bendraautoris ir jachtos "Ambersail" kapitonas Paulius Kovas. Apdovanojimus įteikė "Verslo žinių" vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, "Media bitės" vadovas Tomas Balžekas.
Už inovatyvius ir kūrybiškus sprendimus apdovanoti studentai, spaudos įmonėms ir projektų užsakovams apdovanojimai įteikti už reikšmingiausius spaudos srities darbus.

Lietuva padės atkurti televizijos ir radijo transliacijas Ukrainos Donecko srityje

Lietuva perduos Ukrainai 7 skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvus. Vyriausybė pritarė atitinkamam Susisiekimo ministerijos siūlymui. 
Įranga bus pasitelkta siekiant sukurti bendrą informacinę erdvę Ukrainos Donecko srities teritorijoje. 
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad Lietuva ir toliau siekia padėti Ukrainai visomis išgalėmis. "Ukraina yra svarbi Lietuvos partnerė. Esame neabejingi šalies ir jos regionų poreikiams. Šiandien patvirtintas projektas yra dar vienas konkretus Lietuvos paramos ir geros valios gestas Ukrainos žmonėms", - teigė Premjeras. 
Šių metų liepos 25 dieną Ukrainos Donecko srities valstybinė administracija kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę su prašymu padėti atkurti Ukrainos televizijos ir radijo transliacijas Donecko srityje. 

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva lapkričio 9-ąją: 
1816 m. Salamiestyje, Kupiškio rajone, gimė vertėjas Viktoras Julijonas, į lietuvių kalbą išvertęs nemažai lenkų pasakų. Mirė 1892 m.
1918 m. Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją Lietuvos vyriausybę.
1990 m. Vilniaus Rotušės aikštėje demontuotas Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas.
1991 m. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją.
1998 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skaityklai suteiktas advokato, Lietuvos mokslo draugijos garbės nario Tado Vrublevskio (1858-1925) vardas.
2000 m. Seimas pritarė Rolando Pakso Vyriausybės programai.
2001 m. Lietuva pirmą kartą kaip visateisė narė dalyvavo Katare vykusioje IV Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijoje.
2002 m. JAV mieste Čikagoje paminėtas Lietuvių fondo 40-metis.

Vyriausybė: "Sodra" užtikrins efektyvesnę šalpos išmokų kontrolę

Vyriausybė nutarė keisti Šalpos pensijų, Valstybinio socialinio draudimo įstatymus ir tokių pensijų skyrimą bei mokėjimą nuo 2019 metų perduoti "Sodrai". 
Planuojama, kad 2019 m. bus sutaupyta apie pusę milijono eurų išmokų administravimui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Seimui priėmus siūlomas įstatymų pataisas, šalpos išmokas galėtų gauti ir tie asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės tam tikrą laiką deklaruoti gyvenamosios vietos. Taip pat siūloma apskaičiuotas, tačiau dėl gavėjo mirties negautas šalpos išmokas išmokėti paveldėtojams. Atsisakoma diskriminacinės nuostatos, kad šalpos išmokos neskiriamos 18 metų nesukakusiems asmenims, slaugomiems palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Dabar šalpos, šalpos našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas skiria ir moka savivaldybių administracijos. Jos taip pat moka iki 1995 m. paskirtas socialines pensijas ir iki 2004 m. balandžio 1 d. paskirtas šalpos pensijas už neįgaliųjų slaugą. 
2016 m. šalpos išmokas gavo daugiau nei 61 tūkst. asmenų, 2017 m. šalpos išmokoms skirta 104,3 mln. eurų, joms administruoti - 2,1 mln. eurų.
Šios šalpos išmokos nepatenka į piniginės socialinės paramos sistemą, jas skiriant nėra tikrinamos gavėjų pajamos, o jų mokėjimas siejamas su teise gauti socialinio draudimo pensiją. Todėl jų skyrimą ir mokėjimą perdavus "Sodrai", bus paprastesnė ir efektyvesnė šalpos išmokų mokėjimo kontrolė.
Taip pat bus užtikrinta vienoda šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo praktika, nes šiuo metu sprendimą dėl išmokų skyrimo ir mokėjimo priima 60-ies savivaldybių administracijų direktoriai (pavaduotojai) arba jų įgalioti valstybės tarnautojai.

Bazilijonų ordinas mini 400 metų jubiliejų

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 11-ąją vyks Bazilijonų ordino 400 metų jubiliejui skirtas renginys. 
Minint šią sukaktį, bus atidaryta Vilniaus bazilijonų spaustuvės leidinių paroda, taip pat surengta apskritojo stalo diskusija "Bazilijonų ordino knygų leidyba Vilniuje".
Vilniaus unitai bazilijonai garsėjo savo spaustuve, veikusia 1628-1839 metais. Didžioji dalis joje išleistų spaudinių buvo lotynų ir lenkų kalba, taip pat lietuvių, prancūzų ir senąja bažnytine slavų kalba. Spaustuvė aktyviai leido religinio turinio knygas, tačiau daug dėmesio skyrė ir pasaulietinio turinio leidiniams.
Nacionalinės bibliografijos duomenų banke užfiksuota bibliografinė informacija apie šioje spaustuvėje išleistas 296 knygas lenkų kalba, 57 - lietuvių, 3 - lotynų ir 1 - latvių kalba. Parodos lankytojai bus supažindinti su Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomais leidiniais.
Parodos atidaryme dalyvaus Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovas vyriausiasis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas, Šv. Juozapato bazilijonų ordino protoarchimandritas Genezijus Viomaras (Genesio Viomar), Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis, Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigas klebonas Vinkentijus Vasylis Pelychas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

L. Linkevičius Varšuvos saugumo forume ragino didinti atsparumą Rusijos skleidžiamam melui

Šiuo metu susiduriama su precedento neturinčiu bandymu paveikti Europos Sąjungos (ES) integraciją ir kartu suduoti smūgį Vakarams, siekiant pakirsti tikėjimą demokratijos, žmogaus teisių, solidarumo ir teisės viršenybės vertybėmis. Tuo tikslu vykdomos informacinės kampanijos, išnaudojami socialiniai tinklai. ES turi nedvejodama atremti bandymus silpninti jos ryšį su savo piliečiais ir su narystės ES siekiančiomis valstybėmis, Varšuvos saugumo forume pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius.
Pasak ministro, svarbu didinti visuomenių atsparumą propagandai, stiprinti ES komunikacijos pajėgumus, imtis švietimo iniciatyvų ir gerinti dialogą su visuomene. 
Ministras dalyvavo Varšuvos saugumo forumo plenarinės sesijos diskusijoje apie Europos projekto ateitį ir iššūkius ES saugumui bei susitiko su Naujųjų saugumo lyderių programos dalyviais, su kuriais pasidalino įžvalgomis apie iššūkius ir grėsmes Baltijos jūros regione. 
Varšuvos saugumo forumas yra kasmetinis Kazimiero Pulaskio fondo organizuojamas renginys, skirtas aktualiems saugumo ir gynybos politikos klausimams, pagrindiniams iššūkiams Vidurio ir Rytų Europoje aptarti.

Prezidentas A. Duda: Lenkija suinteresuota, kad ES durys liktų atviros

Lenkija suinteresuota, kad Europos Sąjungos durys liktų atviros. Tai trečiadienį Varšuvoje per bendrą su Gruzijos prezidentu Giorgiu Margvelašviliu spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda).
G. Margvelašvilis lankosi Lenkijoje su vizitu. Taip pat numatyti jo susitikimai su Lenkijos premjere Beata Šydlo (Beata Szydlo), Seimo ir Senato vadovais.
"Net tik Lenkija, bet mano manymu, ir visa Europa yra suinteresuota, kad ES durys liktų atviros. Kad ES rodytų, jog yra pasirengusi priimti naujus narius, kurie nori prie jos prisijungti, turi tokių ambicijų", - pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Pasak A. Dudos, "ES išgyvena krizę", o viena iš to apraiškų yra "Brexit". "Ir neapgaudinėkime savęs, "Brexit" labai susilpnins Europos Sąjungą. Jeigu ES sumažėja dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo ir nėra perspektyvų priimti į ES naujų šalių, man tai reiškia ES pabaigos pradžią", - teigė Lenkijos prezidentas.
Jo nuomone, "kad ES galėtų vystytis, išlikti, konkuruoti su JAV, Kinija, Rusija ekonomikos srityje, ji turi turėti perspektyvą plėstis".
Todėl, pažymėjo A. Duda, ES durys turi likti atviros, o Rytų partnerystės valstybės turi turėti galimybę ateityje tapti ES narėmis, ką visą Bendrija joms "turi labai aiškiai garantuoti".

Ką tik išrinktas Sicilijos politikas sulaikytas dėl mokesčių vengimo

Vos pasibaigus Sicilijoje vykusiems regiono valdžios rinkimams, vienas iš išrinktųjų regiono tarybos narių, priklausantis pergalę šventusiai Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) koalicijai, buvo suimtas dėl kaltinimų mokesčių vengimu, trečiadienį pranešė Italijos policija.
45-erių Katenas de Luka (Cateno De Luca) sekmadienį vykusiuose regiono valdžios rinkimuose buvo išrinktas pagal centro dešiniųjų Centro sąjungos (UCD) sąrašą, nepaisant to, kad varžovai jį kaltino esant "neprezentatyvų" ("impresentabile"). Toks terminas vartojamas korupcija įtariamiems kandidatams apibūdinti.
Politikui skirtas namų areštas dėl kaltinimų, kad jis ir Sicilijos smulkiojo verslo federacijos prezidentas išplėtojo mokesčių vengimo sistemą, pagrįstą suklastotomis sąskaitomis faktūromis.
Skaičiuojama, kad dėl šios schemos Italijos mokesčių inspekcija nesurinko apie 1,75 mln. eurų mokesčių.
Remiantis Italijos dienraščio "La Repubblica" pranešimais, K. de Luka kiek anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dėl sukčiavimo viešuosiuose konkursuose. Už šią veiką prokurorai politikui prašo skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas galutinio verdikto dar nepriėmė.

Vokietija: dėl nesprogusios Antrojo pasaulinio karo laikų bombos evakuota 10 tūkstančių Potsdamo gyventojų

Trečiadienį mažiausiai 10 tūkstančių Potsdamo gyventojų buvo evakuota dėl nesprogusios amerikietiškos Antrojo pasaulinio karo laikų bombos, sveriančios 250 kilogramų. Kaip praneša Vokietijos laikraštis "BZ", ji buvo aptikta pirmadienį miesto centre.
Evakuacijos spindulys - apie 800 metrų. Šioje zonoje yra miesto centrinė geležinkelio stotis, Landtago (Brandenburgo federalinės žemės parlamento) pastatas, taip pat senelių namai, mokyklos, vaikų darželiai, viešbutis ir baseinas.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos teritorijoje buvo numesta daugiau kaip 2 milijonai įvairių kalibrų bombų - fugasinių, skeveldrinių, padegamųjų. Daugiau kaip 20 procentų jų nesprogo. Kartą per kelis mėnesius, kartais dažniau, bombų aptinka darbininkai, tiesdami kelius arba klodami naujų pastatų pamatus.
Praėjusį mėnesį Frankfurte prie Maino dėl nesprogusios Antrojo pasaulinio karo laikų bombos teko evakuoti apie 60 tūkstančių gyventojų.

FT: Volstrito bankai perspėja apie "ribą, už kurios kelio atgal nėra"

Keletas Volstrito bankų perspėjo JAV prekybos sekretorių, kad jau artėja "ta riba, už kurios kelio atgal nėra", turėdami galvoje planus perkelti darbo vietas iš Londono po "Brexit", trečiadienį rašo įtakingas verslo laikraštis "The Financial Times" (FT).
Bankai ir kitos stambaus kapitalo finansinės įmonės, veikiančios Londone, per uždarą posėdį su JAV prekybos sekretoriumi Vilburu Rosu (Wilbur Ross) pareiškė, kad "nestabili Jungtinės Karalystės vyriausybė ir lėtai vykstantis "Brexit" planavimas" gali priversti juos pradėti kelti tūkstančius darbo vietų iš Londono, rašo laikraštis.
Kaip teigiama laikraštyje, tokių bankų kaip "JP Morgan Chase", "Goldman Sachs" ir HSBC vadovai susitiko su V. Rosu Londone penktadienį. Jie perspėjo jį, kad, be atitinkamo pereinamojo laikotarpio susitarimo, bankai gali prieiti "ribą, už kurios nebus kelio atgal", kai bus priversti perkelti darbo vietas ir kapitalą, prieš Jungtinei Karalystei pasitraukiant iš Europos Sąjungos.

Kilnų žygį pradėjo paramos akcija "Maltiečių sriuba"

Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, trečiadienio popietę maltiečiai pradėjo kasmetinės labdaros akcijos "Maltiečių sriuba" žygį per Lietuvą. Jos tikslas - priminti, kad šalia mūsų gyvena tūkstančiai vienišų, skurstančių senolių. Jie tyliai laukia pagalbos, gero žodžio, dėmesio. Maltiečiai ragina nepamiršti jų - mūsų senoliai, išgyvenę tremtį, netektis, politinius pasikeitimus, yra mūsų istorija. Jie, pasak maltiečių, mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio tikrieji liudytojai ir dalyviai.
Dėl šio kilnaus tikslo V. Kudirkos aikštėje įsikūrė visas sriubų miestelis. Maltiečiai ir jų draugai, rėmėjai, partneriai vaišindami sriuba praeivius priminė, kaip svarbu dalintis. Dubenėlis bendro valgio, dėmesys vienas kitam suartina ir sustiprina mus kaip bendruomenę. 
Pasveikinti šventės dalyvių atvyko akcijos "Maltiečių sriuba" globėjas Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmąjį sriubos samtį simboliškai įpylė ir akciją iš savo miesto į kitas Lietuvos vietoves palydėjo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Šių metų maltiečių paramos seneliams akcija "Maltiečių sriuba" - jau dvyliktoji, tačiau vis dar tūkstančiams senų žmonių Lietuvoje reikalinga pagalba - jiems tiesiog trūksta lėšų išgyventi. 
Pernai "Maltiečių sriubos" akcijos metu buvo surinkta daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Už šias lėšas maltiečiai galėjo teikti pagalbą 2600 skurdžiai gyvenančių senolių. Paruoštą šiltą valgį termosuose jie šiuo metu vežioja 22 Lietuvos vietovėse. 
Už akcijos aukas visus metus finansuojamas ir kitas didelis maltiečių projektas seneliams - socialinė priežiūra jų pačių namuose. Jis vykdomas 13 miestų. 
Maltiečiai nepamiršta ir globos namuose gyvenančių vienišų senolių, lanko juos per šventes, kai ypač trūksta artimųjų šilumos. 
Tradiciškai akcijos žygis per Lietuvą prasideda sostinėje ir iškeliauja į 40 Lietuvos miestų ir miestelių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 9-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1799 m. Napoleonas tapo Prancūzijos diktatoriumi (pirmuoju konsulu).
1818 m. gimė rusų rašytojas, poetas ir dramaturgas Ivanas Turgenevas, labiausiai išgarsėjęs Rusijos kaimo vaizdavimu. Vieniems geriausių jo kūrinių priskiriamas romanas "Tėvai ir vaikai" bei psichologinė drama "Mėnuo kaime".
1841 m. gimė Anglijos karalienės Viktorijos (Victoria) sūnus Eduardas VII, šalies karaliumi tapęs 1901 metų sausį.
1872 m. Bostone, JAV, kilo didžiausias gaisras per visą šalies istoriją. Jo metu buvo nuniokota 26 hektarų miesto teritorijos.
1888 m. gimė prancūzų ekonomistas ir diplomatas, po Antrojo pasaulinio karo padėjęs atkurti Vakarų Europos šalių ekonomiką, Žanas Monė (Jean Monnet). Jis 1952-1955 metais buvo pirmasis Europos plieno ir anglies bendrijos prezidentas.
1918 m. iš Vokietijos imperatoriaus sosto atsistatydino Vilhelmas II, o valdžią į savo rankas paėmė liaudies delegatų taryba.
1937 m. mirė pirmasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas leiboristas Remzis Makdonaldas (Ramsay MacDonald). Premjeru jis tapo 1924 metais.
1940 m. mirė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Nevilis Čemberlenas (Neville Chamberlain), 1938 metais su Vokietija pasirašęs Miuncheno susitarimą dėl Sudetų krašto atidavimo naciams.
1952 m. mirė pirmasis Izraelio valstybės prezidentas 1948-1952 metais Chaimas Veicmanas (Chaim Weizmann). Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje Izraelio prezidentu buvo jo sūnus Ezeras Veicmanas (Ezer Weizman).
1953 m. mirė musulmonų dvasinis lyderis karalius Ibn Saudas (Ibn Saud), kuris 1932 metais sukūrė Saudo Arabijos karalystę.
1963 m. 448 šachtininkai žuvo, o dar 470 buvo sužeisti per dujų sprogimą Japonijos Omutos anglių kasykloje. Tą pačią dieną 161 žmogus žuvo Japonijoje keleiviniam traukiniui netoli Namamugio miesto susidūrus su krovininiu traukiniu.
1970 m. sulaukęs 79 metų mirė prancūzų generolas ir valstybės veikėjas Šarlis de Golis (Charles De Gaulle). Jis per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo Prancūzijos Vyriausybei emigracijoje, taip pat vadovavo pirmajai Vyriausybei po šalies išlaisvinimo. Paskelbus Penktąją respubliką, jis 1958-1969 metais ėjo jos prezidento pareigas.
1991 m., sulaukęs 70-ies, mirė žymus italų kilmės prancūzų aktorius ir dainininkas Ivas Montanas (Yves Montand) (tikrasis vardas - Ivas Livis (Ivo Livi).
1999 m. Kuba pareiškė, kad JAV pateiks ieškinį dėl daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių kompensacijos už nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl prieš 40 metų įvesto ekonominio embargo.
2004 m. Sudanas pasidavė tarptautiniam spaudimui ir su maištininkais pasirašė dvi taikos sutartis.

Jemenas: Jungtinės Tautos įspėja dėl didžiausio pasaulyje bado

Jei nebus atnaujintas pagalbos tiekimas, Jemenui gresia didžiausias pasaulyje per pastaruosius dešimtmečius badas, kuris pareikalaus milijonų aukų, įspėjo Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas, informuoja BBC.
JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitarinių reikalų srityje Markas Loukokas (Mark Lowcock) paragino Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją nutraukti karo išvarginto Jemeno blokadą. 
Husių sukilėliams paleidus raketą į Rijadą, pirmadienį koalicija uždarė oro, sausumos ir jūros maršrutus į Jemeną. Saudo Arabijos teigimu, blokada buvo būtina užkirsti Iranui kelią tiekti sukilėliams ginklus. Pats Iranas neigia, kad apginkluoja sukilėlius.
"Jei šios priemonės nebus atšauktos, Jemene kils badas. Tai bus didžiausias badas pasaulyje per dešimtmečius su milijonais aukų", - reporteriams sakė M. Loukokas. 
JT teigimu, septyni milijonai Jemeno gyventojų atsidūrė ant bado ribos. Jemenas priklauso nuo importo, bet šiuo metu į šalį negali patekti nei maistas, nei vaistai.
JT taip pat teigia, kad nuo 2015 metų kovo, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija įsikišo į Jemeno pilietinį karą, per antskrydžius ir kovas žuvo daugiau kaip 8 670 žmonių, tarp jų 60 proc. civilių, ir 49 tūkst. 960 žmonių buvo sužeisti.

Didžiosios Britanijos ministrei P. Patel gresia netekti posto dėl susitikimų su Izraelio pareigūnais

Didžiosios Britanijos tarptautinio vystymosi ministrei trečiadienį iškilo grėsmė netekti posto dėl be leidimo surengtų susitikimų Izraelyje. Ji tapo naujausia į skandalą įsipainiojusia premjerės Teresos Mei (Theresa May) ministrų kabineto nare.
T. Mei ministrę Priti Patel (Priti Patel) iškvietė iš vizito Afrikoje, kad ši pasiaiškintų dėl susitikimų su Izraelio politikais. Skelbiama, kad jų metu P. Patel iškėlė galimybę, jog Didžioji Britanija galėtų skirti paramą Izraelio kariuomenei.
P. Patel pirmadienį atsiprašė dėl 12 susitikimų, kurie įvyko rugpjūtį jai su šeima atostogaujant Izraelyje. Vieno jų metu politikė susitiko su šalies premjeru Benjaminu Netanjahu (Benjamin Netanyahu). Apie susitikimus ji iš anksto nebuvo pranešusi nei Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijai, nei T. Mei kanceliarijai.
Gavusi viešą premjerės papeikimą, P. Patel antradienį su trijų dienų vizitu išvyko į Ugandą. Tačiau šaltinis Didžiosios Britanijos vyriausybėje naujienų agentūrą AFP informavo, kad trečiadienį T. Mei prašymu ji išskrido atgal į Londoną.
Jei P. Patel būtų atleista, ji būtų antroji T. Mei ministrų kabineto narė, per savaitę netekusi posto. Pasigirdus įtarimams dėl seksualinio priekabiavimo, lapkričio 1 dieną iš posto pasitraukė gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon).

V. van Gogo paveiksle rastas prieš daugiau kaip šimtmetį "užtapytas" žiogas

Garsiojo olandų dailininko Vinsento van Gogo (Vincent van Gogh) paveiksle "Alyvmedžiai" po dažų sluoksniu rastas žiogas, praneša Nelsono-Atkinso (Nelson-Atkins) muziejaus tinklalapis, kuriuo remiasi "The Telegraph".
Muziejaus kuratoriai rado mažą žiogą, kuris prieš daugiau kaip šimtmetį buvo "užmūrytas" V. van Gogo paveiksle, tapytame 1889 metais. Radinys buvo aptiktas rengiant prancūzų tapybos kolekcijos katalogą.
Pasak muziejaus atstovų, žiogas buvo "užtapytas" priešakiniame apatiniame peizažo plane. Jį pamatyti buvo galima tik per mikroskopą. "Tai gana įprastas dalykas - rasti vabzdžių arba augalų paveiksle, kuris buvo nutapytas atvirame ore", - teigė muziejaus darbuotoja, tyrinėjusi V. van Gogo kūrinį. "Bet šiuo atveju mums buvo įdomu sužinoti, ar žiogas gali padėti nustatyti konkretų sezoną, kada buvo tapomas šis paveikslas", - pridūrė ji.
Olandų dailininko postimpresionisto V. van Gogo paveikslas "Alyvmedžiai" nuolat eksponuojamas Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke.

Žydų bendruomenė rengia konferenciją "Atmintis, Atsakomybė, Ateitis"

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Ketvirtadienį, minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia tarptautinę konferenciją "Atmintis Atsakomybė Ateitis", kurioje mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškos atsakymų į klausimus, ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą "Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas", kurį remia Vokietijos fondas EVZ (Atmintis, Atsakomybė, Ateitis). Šis fondas remia tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys iš JAV atvyksiantis profesorius Saulius Sužiedėlis - mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys. Pranešimus skaitys mokslininkai Šarūnas Liekis, Vygantas Vareikis, Linas Venclauskas, Violeta Davoliūtė.
Projektą vykdo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su partneriais: Romų visuomenės centru, Lietuvos žmogaus teisių centru, Moterų informacijos centru.

"Gazeta Prawna": antracitas iš Donbaso plūsta į visą ES

Lenkijos bendrovėje "TD Anthracite" susipynė Donecko separatistų ir Italijos verslo interesai. Per trejus metus kompanija padidino savo apyvartą 125 kartus, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis "Gazeta Prawna".
Pasak leidinio, Lenkija nebuvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, į kurią buvo gabenamos anglys iš Rusijos okupuotų Ukrainos regionų. Jos buvo eksportuojamos į dar mažiausiai penkias kitas ES šalis, tarp jų - į Austriją ir Italiją. Tai svarbu, kadangi teiginys, jog esą prekės iš apsišaukėlių Donbaso respublikų neimportuojamos, buvo Europos Komisijai argumentas neskelbti prekybos su šiais regionais embargo, pažymi "Gazeta Prawna".
Anot laikraščio, šių metų pradžioje Piliečių platformai atstovaujantis Europos Parlamento narys Jaroslavas Valensa (Jaroslaw Walęsa) aiškinosi šį klausimą su EK. "Per pokalbius su komisare Sesilija Malmstriom (Cecilia Malmstrom), atsakinga už prekybos politiką, supratau, jog jiems svarbu, kad mes dar labiau nedestabilizuotume daug problemų turinčios šalies ir žiūrėtume į ją kaip į vientisą visumą. Kad nemanytume, jog Rytų Ukraina jau nebėra Ukraina", - sakė žurnalistams J. Valensa. EK nuomone, embargo paskelbimas apsišaukėlėms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms galėjo sukelti abejonių dėl Ukrainos teritorijos vientisumo. Nors, kita vertus, tokie būgštavimai Briuseliui nesutrukdė uždrausti prekybos su Rusijos aneksuotu Krymu, konstatavo EP narys.
Anksčiau žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų, kad Lenkija perka anglių Kijevo nekontroliuojamame Donbase. Spalio 4 d. Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministras Ihoris Nasalikas pareiškė esąs nusivylęs dėl šio fakto.

Atgal