VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.15, Naujausios žinios

Skirta Valstybinė Jono Basanavičius premija

Vyriausybė nutarė skirti kasmetinę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Elvydai Lazauskaitei už reikšmingus tradicinės kultūros tyrinėjimus ir sisteminimo, sklaidos aktualizavimo darbus, aktyvią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje.

Elvyda Lazauskaitė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja. Čia saugomi didžiausi rinkiniai, atspindintys lietuvių liaudies etninės kultūros esmę. E. Lazauskaitė daug prisidėjo leidžiant muziejaus metraštį „Etnografija“, parengiant spaudai Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną, organizuojant etnografijai skirtas parodas. Itin reikšmingas veiklos baras – etninei kultūrai skirtų parodų organizavimas. 

Vyriausybė Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją, kurią sudaro 19 tūkstančių eurų, įsteigė 1992 metais. Remiantis Etninės kultūros ekspertų komisijos išvadomis, atsižvelgiant į Lietuvos kultūros ir meno tarybos sprendimą, šią premiją kasmet skiria  Ministrų kabinetas. Premija teikiama Jono Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23 dieną. 

1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Įvyko pirmasis 1863-1864 metų sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo premjeras Saulius Skvernelis.

Nutarta spartinti  1863-1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus, siūlyti Vilniaus savivaldybei identifikuotus palaikus laidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, dėl atminimo įamžinimo glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Latvija. 

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Eligijus Raila komisijos nariams pristatė 1863-1864 metų sukilimo aplinkybes. Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis kalbėjo apie  1863–1864 m. sukilimo dalyvių pagerbimą tarptautiniame karų dėl istorijos kontekste. Vilniaus universiteto mokslo prorektorius Rimantas Jankauskas supažindino su 1863-1864 m. sukilimo  dalyvių  palaikų identifikavimo tyrimo darbų eiga, o Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų amžių laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis pristatė archeologinių tyrimų eigą.  

Kaip žinia, vykstant Gedimino kalno tvarkybos darbams buvo aptikta 17 palaikų. Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, jog pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis padėkojo mokslininkams už vykdomus tyrimus ir svarbų istorinį atradimą. „Šie iškilūs kovotojai padėjo pagrindus mūsų tautiniam atgimimui, kuris atvedė į laisvę 1918 metais. Todėl visi identifikuoti sukilimo dalyvių palaikai turi būti palaidoti Vilniuje – garbingai ir oriai. Manau, kad istoriniu požiūriu tam tinkamiausia vieta būtų Rasų arba Bernardinų kapinės“,– pabrėžė premjeras.

Nutarta paspartinti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus bei  numatyti šiam tikslui būtinus valstybės biudžeto asignavimus.

Pristatydama sukilimo dalyvių laidojimo ir atminimo įamžinimo eigą, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. „Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją buvo reikšmingas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, ir Latvijoje. Sukilimo vadų palaikų atradimas ir perlaidojimas - gera proga dar kartą kartu apmąstyti mūsų regiono pastangas žengti laisvės keliu. Todėl rengiantis sukilimo vadų įamžinimui sieksime bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kuriose vyko šis sukilimas“,– sakė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.   

Sprendimą dėl palaikų laidojimo vietos komisija priims po mėnesio, kito posėdžio metu. 

Projektas „Gloria Lietuvai": skambanti Lietuvos istorija

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto projekto „Gloria Lietuvai" premjera įvyks 2018 m. vasario 16-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Projekto kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 50 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Tačiau darbas dar nesibaigė, nes iš viso planuojama įrašyti 100 varpų. Jau nufilmuota, kaip pro varpinės langą Lietuva atrodo vasarą, rudenį, savo eilės dar laukia žiemos peizažai. 
Šio darbo rezultatus bus galima išgirsti ir pamatyti Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai".
„Pagal pradinį planą buvome numatę įrašyti 100 vertingiausių Lietuvos varpų, kuriuos atrinkti padėjo istorikai. Tačiau panašu, kad šis sąrašas gali keistis, nes gauname labai daug įvairių Lietuvos miestų bei miestelių gyventojų kvietimų aplankyti jų bažnyčių varpus. Tiesą sakant, ši situacija maloniai nustebino - žmonės domisi savo krašto varpais, žino jų istoriją", - kalbėjo projekto idėjos autorius Dalius Abaris.
Projekto feisbuko paskyroje sulaukiama įdomių varpų istorijų, nuotraukų, argumentuotų kvietimų, kodėl būtina nepraleisti vienos ar kitos varpinės.
„Labai džiaugiamės, kad Lietuvos žmonės taip vertina ir didžiuojasi savo miestelio varpais. Mums tai akivaizdus įrodymas, kad projekto idėja pasiteisino, kad varpai išties vienija tautą", - sakė D. Abaris.
Išgirdę apie projekto idėją varpinių šeimininkai mielai atveria jų duris. Sutikti žmonės dalijasi savo žiniomis apie vietinius varpus, skambėjusius ir jų seneliams, proseneliams, pasakojimai apie juos daugeliui girdėti jau ankstyvoje vaikystėje.
Labai įdomus „susitikimas" buvo su vienu seniausių Lietuvoje Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpinės varpu, nulietu XIII a. II pusėje-XIV a. I pusėje. Dabar varpas saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r.).
„Gloria Lietuvai" kūrybinės komandos darbas iš šalies gali atrodyti labai romantiškas: gėriesi vaizdais, išgirsti nuostabių sąskambių.
„Realybė truputį skiriasi: atvažiuoji į naują vietą, įvertini situaciją, stačiomis girgždančiomis kopėčiomis ar ganėtinai nestabiliais laiptais bandai pasiekti varpus. Po to keliasdešimt kilogramų filmavimo įrangą užsineši", - atskleidė darbo užkulisius D. Abaris.
Tačiau tuo pačiu tai galimybė būti šalia, prisiliesti prie vertingiausių Lietuvos varpų, sužinoti jų istoriją. Tokia patirtis - neįkainojama. Sunku net įsivaizduoti, kokią įspūdingą istoriją galėtų papasakoti, pavyzdžiui, vienas iš Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios varpų, nuliedintas iš patrankų medžiagos, kiti varpai, iki šiol nešiojantys karų, kitų istorijos vingių paliktas žymes.
Varpai nėra tik apdulkėjęs praeities reliktas - jie ir dabar skiriami svarbiems įvykiams įamžinti. Vienas tokių - Rumšiškių Liaudies buities muziejaus, miestelio bažnyčios varpinės varpas, pašvęstas Lietuvos vardo 1000-mečiui, nulietas 2009 m. Lenkijoje.
Iš varpinių atsiveriantys Lietuvos vaizdai, varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Projektas „Gloria Lietuvai" - vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Jį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Projekto „Gloria Lietuvai" idėjos autorius - D. Abaris, bendraautoriai Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai - istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

S. Moniuškos ir J.Čechavičiaus 200-ųjų gimimo metinių sukaktys paskelbtos UNESCO minimomis datomis

Džiaugiamės, galėdami Jus informuoti, kad š. m. lapkričio 13 d. UNESCO Generalinės konferencijos 39-osios sesijos metu paskelbtame į UNESCO Minimų datų sąraše – dvi Lietuvos teiktos sukaktys: 2018 m. minimos fotografo Juozapo Čechavičiaus 200-osios gimimo metinės (remiant Baltarusijai, Lenkijai, Latvijai ir Ukrainai) ir 2019 m. minimos kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos 200-osios gimimo metinės (kartu su Lenkija ir Baltarusija, remiant Latvijai ir Rumunijai).

Fotografas Juozapas Čechavičius (1818-1888), Prancūzijos fotografijos draugijos narys, pelnytai įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių XIX a. Vilniaus fotometraštininkų bei žymiausių to laiko Lietuvos fotomenininkų. Fotografo darbai buvo vertinami, eksponuojami ir apdovanoti parodose Rusijoje ir Prancūzijoje. J. Čechavičiaus kūrybinį palikimą sudaro per 200 vertingų Vilniaus, Kauno, Gardino, Liublino ir kitų vietovių nuotraukų bei šimtai asmenų portretų. Šio europinio lygio fotografijos meistro nuotraukos, pakėlusios Lietuvos fotografiją į tarptautinį lygmenį, saugomos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos, Vatikano viešose ir privačiose kolekcijose.

Kompozitorius Stanislavas Moniuška (1819-1872), dažnai gretinamas su Frederiku Šopenu, buvo vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje. Vedęs vilnietę Aleksandrą Miulerytę, apie 20 savo aktyvios kūrybos ir kultūrinės meninės veiklos metų kompozitorius praleido Vilniuje, palikdamas ženklius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijoje. Vilniuje S. Moniuška sukūrė kantatas lietuviška tematika „Milda“, „Nijolė“, „Namų dainyno“ dainų (I–VI sąsiuvinius), keturias „Aušros Vartų litanijas“, sceninių kūrinių. 1848 m. Vilniaus miesto rotušėje, diriguojant pačiam S. Moniuškai, įvyko jo garsiausios operos „Halka“ koncertinis atlikimas, o 1854 m. šis kūrinys Vilniuje pristatytas kaip scenos kūrinys.1849 m. Sankt Peterburge kompozitorius dirigavo kantatą „Milda“ ir fantastinę uvertiūrą „Pasaka“, kurios sulaukė palankių vertinimų. Kompozitoriaus kūryba peržengia jo gimtųjų kraštų ribas, o jis pats yra laikomas vienu žymiausių pasaulinės muzikos kultūros veikėjų.

Reikšmingas Juozapo Čechavičiaus ir Stanislavo Moniuškos indėlis ne tik į Lietuvos, bet ir viso regiono bei pasaulio kultūrą yra neabejotinas. Šių asmenybių sukakčių minėjimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, rengiant bendras kultūrines programas su kitomis valstybėmis, ypač su Lenkija, Baltarusija ir Ukraina, bus pelnytas jų veiklos ir kūrybos įprasminimas.

„ES agentūros: finansinės ataskaitos tvarkingos, o operacijos didžia dalimi atitinka taisykles“ – teigia auditoriai

Europos Audito Rūmai pateikė besąlygines (palankias) audito nuomones dėl Europos Sąjungos 41 agentūros metinių finansinių ataskaitų ir jas pasirašė, pripažindami, kad jos yra patikimos. Auditoriai taip pat pateikė palankias audito nuomones dėl 40 agentūrų finansinių operacijų ir vienu atveju – sąlyginę nuomonę.

ES agentūros yra atskiri juridiniai subjektai, antriniais teisės aktais įsteigiami tam, kad vykdytų konkrečias technines, mokslines ar valdymo užduotis, padedančias ES institucijoms formuoti ir įgyvendinti politiką.

„ES agentūros svariai prisideda prie politikos ir programų įgyvendinimo Europos piliečių kasdieniam gyvenimui gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata, sauga, saugumas, laisvė ir teisingumas“, – pareiškė už agentūrų metinius auditus atsakingas Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius. – Todėl mes kaip auditoriai džiaugiamės, galėdami pranešti, kad finansinėse ataskaitose jų finansai yra atspindimi teisingai, o jų pajamų ir mokėjimų operacijos daugeliu atvejų atitiko taisykles. Tačiau mes pateikėme nemažai rekomendacijų, visų pirma susijusių su tolesniais jų veiklos efektyvumo tobulinimais“.

Auditoriai padarė išvadą, kad visų 41 agentūros finansinės ataskaitos buvo patikimos, t.y., kad 2016m. jų finansinė būklė, operacijų ir pinigų srautų rezultatai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai. Be to, auditoriai padarė išvadą, kad 40 agentūrų atveju jų finansinėse ataskaitose atspindimos finansinės operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos, t.y. atitiko taikomas taisykles. Europos prieglobsčio paramos biuro atveju auditoriai pateikė sąlyginę nuomonę dėl to, kad nebuvo laikomasi viešųjų pirkimų principų.

Kai kurių agentūrų atžvilgiu auditoriai nurodė tobulintinas sritis, nors tai neturi įtakos audito nuomonėms. Viešieji pirkimai iš esmės ir toliau išlieka klaidų veikiama sritimi, todėl kyla rizika racionaliam lėšų panaudojimui, o kelias agentūras paveikė su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusios problemos. Auditoriai rekomenduoja agentūroms apsvarstyti galimybę suderinti savo su sutarčių ir žmogiškųjų išteklių valdymu susijusias informacines sistemas siekiant padidinti jų ekonominį efektyvumą ir sumažinti kontrolės riziką.

Atliekant šiuos auditus nebuvo orientuojamasi į veiksmingumą, tačiau auditoriai atsižvelgė į bet kokias su prastu veiksmingumu arba finansų valdymu susijusias rizikas. Jie pažymėjo, kad agentūrų biudžeto valdymas apskritai gerėja, tačiau įspėjo dėl nuolat į kitus metus perkeliamų didelių lėšų kiekių ir kai kurių agentūrų pervertintų biudžeto poreikių. Jie taip pat pranešė apie galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES poveikį kai kurių agentūrų pajamoms ir veiklai ir konkrečiai pažymėjo, kad dvi Londone įsisteigusios agentūros dar negalėjo pateikti patikimo savo būsimų susijusių sąnaudų įverčio.

Auditoriai teigė, kad agentūrų išorės vertinimai buvo iš esmės teigiami ir kad jos į juos atsižvelgė įgyvendindamos veiksmų planus. Tačiau kai kuriose agentūrose reglamentavimo reikalavimo atlikti išorės vertinimą nėra arba laikotarpis yra pernelyg ilgas.

Kitų metų biudžeto projektas atitinka išlaidų augimo taisyklę

Biudžetų projektų visuma formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus 0,6 proc. BVP perteklius užtikrina vidutinio laikotarpio tikslo laikymąsi, todėl struktūrinio postūmio užduotis 2018 metams netaikoma pagrįstai. Tokią esminę išvadą Seimui trečiadienį pateikė Valstybės kontrolė (VK), atlikusi 2018 metų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų projektų visumos vertinimą, praneša Finansų ministerija.
"Teigiamai vertinu Valstybės kontrolės išvadas, kurios tik patvirtino, kad kitų metų biudžetu Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai atitinka taisykles bei vidutiniu laikotarpiu leis užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Be to, noriu akcentuoti, kad, vykdydami atsakingą fiskalinę politiką, privalome protingai išnaudoti ekonomikos pakilimo laikotarpį ir jau kitąmet projektuojamą perteklių skirti rezervams kaupti, o kartu sudaryti sąlygas skolai mažėti", - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Be to, ministras sutinka su Valstybės kontrolės išvada, kad ir toliau ne mažiau svarbu tobulinti biudžeto rengimo procesą bei siekti palengvinti su juo susijusios informacijos kelią į kasdienį šalies žmonių gyvenimą. Todėl Finansų ministerija ieško pateikimo formų ir būdų, sudarysiančių tinkamas prielaidas visuomenei ne tik žinoti, kokiomis viešosiomis paslaugomis biudžete numatyti asignavimai sugrįžta kiekvienam, bet ir labiau įsitraukti į biudžeto valdyseną.
Atsižvelgus į tai, vidutinės trukmės (3-4 metų) biudžeto struktūrą siekiama susieti su naujai kuriama strateginio planavimo dokumentų sistema, nustatant aiškias sąsajas tarp biudžeto programų ir strateginių dokumentų, taip pat susiejant biudžeto ir strateginiuose dokumentuose nustatomus vertinimo rodiklius.
Ministerija jau dabar užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su biudžeto informacija ir ją analizuoti, nes visa išsami informacija apie atitinkamų metų biudžeto projektą, įskaitant ir informaciją apie asignavimų valdytojų tiek pasiektus, tiek ir planuojamus pasiekti rezultatus (t. y. valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aiškinamieji raštai ir jų veiklos rezultato vertinimo kriterijai), kasmet yra skelbiama ir pasiekiama Finansų ministerijos ir Seimo interneto svetainėse.
Numatoma dar plačiau informuoti visuomenę ir sprendimus priimančiuosius apie planuojamą biudžetą, biudžeto lėšų panaudojimą.
Apie 2018 m. biudžeto projektą ir Lietuvos vykdomą atsakingą fiskalinę politiką teigiamai jau atsiliepė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, šalyje viešėję praėjusią savaitę. Jie akcentavo, kad Lietuvos vykdoma fiskalinė politika yra anticiklinė, biudžeto priemonėmis tinkamai reaguojama į šylančios ekonomikos požymius.
Be to, remiantis naujausiomis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, Lietuvai projektuojamas vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnis, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimas, šiemet sieksiantis 3,8 proc. BVP, 2018 m. - 2,9 proc. BVP. Tokį pagreitį, EK vertinimu, Lietuva išlaikys ir ateinančius dvejus metus. Toks vertinimas rodo EK pasitikėjimą Lietuva, turinčia augimo potencialą ir įgyvendinančia žmonių gerovę didinančias struktūrines reformas.

Lietuva dar labiau artėja prie CERN

Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos asocijuotai narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. Šaliai tapus asocijuota CERN nare, mokslui ir verslui atsivers platesnės galimybės dalyvauti pasaulinio lygio inovacijų kūrime. 
Lietuvai tapus asocijuota CERN nare, doktorantams, studentams ir mokslininkams atsivers dar didesnės galimybės dirbti ir stažuotis CERN, o pramonės įmonės galės dalyvauti CERN pirkimuose. Asocijuota narystė CERN padės parengti tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir informacinių technologijų specialistų komandą, kuri dalyvautų dideliuose tarptautiniuose moksliniuose, technologiniuose projektuose fizikos, radiobiologijos, medicinos fizikos, branduolinės fizikos srityse.
Lietuva turi bendradarbiavimo su CERN potencialą ne tik fizikos ir informatikos bei švietimo, bet ir pramonės bei medicinos srityse. CERN projektuose dalyvauja Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai bei studentai, kurie parsiveža į Lietuvą naujų žinių, mokslinių kontaktų, įgytą kvalifikaciją. CERN stažuojasi Lietuvos fizikos ir informacinių technologijų mokytojai. 
Lietuvos mokslininkai su CERN kontaktus užmezgė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o dvišalis Lietuvos ir CERN bendradarbiavimas prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose. 
2017 m. birželio 27 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir CERN susitarimas dėl asocijuotos narystės įsigalios Prezidentės teikimu jį ratifikavus Seimui.
Netoli Ženevos veikiančiame CERN centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. 
Centras ne tik atlieka priešakinius mokslo eksperimentus, bet ir prisideda prie technologinės pažangos. Būtent CERN buvo sukurtas internetas. Šiuo metu CERN veiki tinklynas, kuri yra viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos.

Finansų ministras: "Nėra prasmės įvesti naują prievolę - visuotinį turto deklaravimą"

Prievolė - visiems asmenims teikti turto deklaracijas - nėra prasminga. Tokią poziciją trečiadienį posėdyje palaikė Vyriausybė, nepritardama Seimo narių teiktiems siūlymams įteisinti visuotinį turto deklaravimą.
"Suskaičiavome, kad reikalavimas visiems be išimties deklaruoti turtą mokesčių mokėtojams kainuotų beveik milijoną eurų kasmet, o realios naudos nebūtų. Manau, kad negalime sau leisti sprendimų, kurie nepagerins nei mokestinės rizikos vertinimo, nei juo labiau mokestinės kontrolės, o taptų nereikalinga našta žmonėms", - sako finansų ministras Vilius Šapoka. 
Pagal naująją tvarką, turto ir pajamų deklaracijas turėtų teikti visi be išimties biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Be to, siūloma praplėsti sąrašą asmenų, kurių deklaracijos turės būti viešos.

Prezidentės knygos - savo rajono bibliotekai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Antakalnio filiale susitiko su mažaisiais skaitytojais ir bibliotekos darbuotojais. Šalies vadovė pakvietė Lietuvos žmones šiemet jau 7-ąjį kartą vyksiančios „Knygų Kalėdų" akcijos metu dovanoti naujas knygas savo bibliotekoms.
Pasak šalies vadovės, savo biblioteką turime kiekvienas. „Knygų Kalėdos" - geriausia proga pasidalyti su bibliotekomis sukauptomis knygomis, kad visi galėtų jomis pasidžiaugti, nes knygos ir interneto amžiuje mums išlieka svarbios. Prisiliesti prie knygos, atsiversti ją, atkreipti dėmesį į iliustracijas taip pat yra mūsų kultūros dalis, o biblioteka - ta vieta, kur visada galime ateiti, susikaupti ir daug sužinoti tiek apie pasaulį, tiek apie gyvenimą.
Prezidentės apsilankymas Antakalnio bibliotekoje tapo įžanga į jau tradicinę kasmetę „Knygų Kalėdų" akciją. Bibliotekoje įvyko ir pirmasis akcijos renginys - Antakalnio progimnazijos trečiokų susitikimas su rašytoja Kotryna Zyle, kuri pristatė „Didžiąją būtybių knygą".
Šalies vadovė bendravo su mažaisiais bibliotekos lankytojais, domėjosi, kokias knygas jie skaito.
Antakalnio bibliotekai Prezidentė padovanojo Kristijono Donelaičio, Vinco Kudirkos, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Landsbergio, Vislavos Šimborskos, Andriaus Tapino, Dovydo Pancerovo ir kitų autorių knygų, skirtų vaikams ir suaugusiesiems.
Nuo lapkričio 15 iki sausio 6 dienos šalies bibliotekos laukia naujų knygų, kurių įsigyti galima „Knygų namų", „Pegaso", „Vagos", nepriklausomuose knygynuose, prekybos centruose ir knygų prekybos portaluose. Knygas galima palikti knygynuose arba nunešti į savo biblioteką. Daugiau informacijos apie akciją ir knygas galima rasti knygukaledos.lt ir feisbuke @knygukaledos.

Nekilnojamojo turto brokeriams - griežtesni reikalavimai

Siekiant stiprinti brokerio profesijos prestižą ir griežtinant šios srities ekspertų atranką, nekilnojamojo turto (NT) brokerių sertifikavimo programa perkeliama į kitą kokybinį lygmenį - išlaikyti egzamino nebepakaks. Sertifikatų siekiantys brokeriai turės atitikti ir kitus jiems keliamus reikalavimus.
"Vienas naujųjų kriterijų - tai, kad brokeris turi įrodyti savo aktyvumą rinkoje - per metus turės būti įvykdęs ne mažiau kaip 6 sandorius. Dar vienas reikalavimas - nuolatinis kompetencijų tobulinimas. Brokeris per paskutinius 12 mėnesių turės būti lankęs ne mažiau kaip 8 akademines valandas kvalifikacijos kėlimo kursų", - teigia Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos pirmininkas Audrius Gudanavičius.
Iki šiol visu sertifikavimo procesu rūpinosi LNTAA valdyba. Dabar, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Verslo mokykla, į metodinės medžiagos rengimo procesą įsitraukė ir akademikai, todėl brokerių laukia sudėtingesnės egzamino užduotys. 
"Egzaminas bus ilgesnis ir sunkesnis, bet profesionalams tikrai įveikiamas. Suprantame, kad greičiausiai sertifikuotų brokerių sumažės, tačiau norime akcentuoti ne kiekį, o kokybę. Naujosios sertifikavimo programos parengimo procesas užtruko gan ilgą laiką, tačiau tikimės, kad tai duos atitinkamą rezultatą", - džiaugėsi A. Gudanavičius.
Šiemet LNTAA pasirašė dar vieną bendradarbiavimo sutartį su JAV asociacija "National Association of Realtors" (NAR). Ši organizacija savo veiklą plėtoja bendradarbiaudama su 69 pasaulio šalių brokerius vienijančiomis asociacijomis. Lietuvoje naujai sertifikuoti brokeriai įgis galimybę tapti asocijuotais NAR nariais, naudotis šios organizacijos teikiamomis privilegijomis.
Šį rudenį startavo dar viena naujovė - NT brokerių akademija. Joje brokeriai išklausę intensyvų keturių dienų seminarų kursą ir išlaikę testą įgis pagrindines šiame darbe reikalingas žinias, kartu pasirengs sertifikavimo egzaminui. 
"Kursų dalyviai įgis etikos, teisės, pardavimų, laiko planavimo, psichologijos, reklamos ir komunikacijos žinių. Visa tai - neatskiriama brokerio kasdienybės dalis. Kursai bus kelių skirtingų lygių, todėl ko pasimokyti ras ir naujokas, ir jau pažengęs", - sako NT brokerių akademijos kuratorius ir LNTAA atstovas Viktoras Račkovskis.
Šiuo metu Lietuvoje yra 563 sertifikuoti brokeriai. NT brokerių egzaminą gali laikyti tik LNTAA nariai. Iki šiol gauti sertifikatai galios iki juose numatytos datos. Naujieji sertifikatai galios vienerius metus.

Baltijos valstybių transporto ministrai Vilniuje aptaria bendrus siekius

Trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - ministrai, atsakingi už susisiekimą, trečiadienį Vilniuje aptaria visoms trims valstybėms svarbius susisiekimo klausimus ir pirmą kartą Lietuvoje išbando miesto gatvėmis važiuojantį autonominį automobilį.
Susitikime dalyvauja Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson ir Latvijos transporto ministras Uldis Augulis.
„Šiandien mes aptariame visoms trims Baltijos šalims aktualius klausimus, kurių pirmasis - visas tris šalis jungiantis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica". Aptariame šio projekto progresą, kylančius iššūkius, ką turėtume daryti, kad projektas vyktų sklandžiai ir 2026 m. jau galėtume važiuoti šiuo geležinkeliu", - pabrėžė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Strateginiu lygmeniu ministrai aptaria nutiestos „Rail Baltica" geležinkelio linijos valdymo klausimą po 2025 m. Šios naujai sukurtos geležinkelio infrastruktūros valdymas bus itin aktualus, siekiant efektyviai vežti krovinius ir keleivius bei išnaudoti naujas atsivėrusias galimybes, kartu įvertinant ekonomines ir nacionalinio saugumo reikmes.
Ministrai taip pat įvertina galimybes intensyviau bendradarbiauti modernizuojant magistralę „Via Baltica", siekiant pradėti bandomuosius intelektinių transporto sistemų projektus. Šalys sieks užtikrinti galimybę keistis kelio duomenimis, teikti informacines paslaugas keliautojams, taip pat plėtoti saugių aikštelių sunkiasvorėms transporto priemonėms ir alternatyvių degalų užpildymo stotelių tinklą.
Baltijos šalių ministrai aptaria ir aktualius Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus. Vienas jų - teisiniai pasiūlymai dėl kelių transporto mobilumo paketo. Estija, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, vadovauja ES šalių diskusijai dėl socialiai atsakingos ir kartu atviros verslui bendros ES kelių transporto rinkos kūrimo. Susitikime Vilniuje ministrai numato patvirtinti bendrą nuostatą siekti balanso tarp socialinių aspektų ir bendros, nevaržomos rinkos atvėrimo.
Lietuvos susisiekimo ministras R. Masiulis supažindina kolegas su valstybių, esančių ES pakraščiuose, pasiekiamumo oro transportu problemomis, kurios nėra svetimos ir kitoms ES šalims. Pastebima, kad ES lygmeniu išnaudojamos ne visos priemonės siekti kokybiškesnio oro susisiekimo, o kai kurios taisyklės turėtų būti tobulinamos.
Ministrai aptaria ir būsimą daugiametę 2021-2027 m. ES finansinę perspektyvą, kuriai pradedama rengtis jau 2018 m. Akcentuojamas bendras trijų Baltijos šalių siekis užsitikrinti ES finansavimą esminiams tarptautiniams infrastruktūros projektams, tokiems kaip „Rail Baltica".

Vyriausybė nepritaria privalomam SIM kortelių registravimui

Vyriausybė nepritarė privalomam išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registravimui ir kovoje su telefoniniais sukčiais siūlo pasitelkti specifinį telefono aparato kodą (IMEI).
Svarstant Elektroninių ryšių įstatymo pataisas konstatuota, kad, nustačius išankstinį SIM kortelių registravimą, mobiliojo ryšio operatoriams gali neproporcingai išaugti sąnaudos ir administracinė našta. Kita vertus, toks sprendimas neužkerta kelių naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Siekiant sutramdyti telefoninius sukčius, siūloma nustatyti duomenų, padėsiančių nustatyti mobiliojo ryšio įrangos vietą, kaupimo tvarką.
2016 metais dėl abonento tapatybės policija į mobiliojo ryšio operatorius kreipėsi daugiau kaip 42 tūkst. kartų. Per metus vidutiniškai padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, kurių įrankiai ir priemonės - judriojo ryšio telefonai.
Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.
Žvelgiant į Europos Sąjungos patirtį, išankstinio apmokėjimo kortelių naudotojų registravimas yra privalomas Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Albanijoje.

Napoleono ir Liudviko XIV karūnas puošęs brangakmenis aukcione parduotas už 14,6 mln. dolerių

Antradienio vakarą Ženevos aukcione parduotas 19,07 karato deimantas "Grand Mazarin", kuris kadaise puošė karaliaus Liudviko XIV (Louis XIV), imperatoriaus Napoleono (Napoleon), imperatorienės Eugenijos (Eugenie) ir kitų karūnas, informuoja "Deutsche Welle". 
Šviesiai rožinės spalvos deimantas parduotas už 14,6 mln. dolerių (14,4 mln. Šveicarijos frankų, 12,35 mln. eurų). "Christie's" aukciono namai apibūdino brangakmenį "amžinu grožio simboliu" ir "350 metų laikotarpio Europos istorijos liudininku".
Deimantas XVII amžiuje buvo rastas Indijos Golkondos kasyklose, kurios gerai žinomos kaip kitų žymių deimantų, tarp jų deimanto "Koh-i-Noor", šaltinis. Pirmasis karūnos deimanto savininkas buvo kardinolas Džulijus Mazarinis (Jules Mazarin). Kardinolas testamentu paliko brangakmenį karaliui Liudvikui XIV, dar vadinamam Karaliumi Saule. Deimantas karaliui atiteko po kardinolo mirties 1661 metais. 
Vėliau deimantas atiteko kitiems karaliams ir karalienėms. Deimantas taip pat puošė karaliaus Liudviko XVI, nukirsdinto Prancūzijos revoliucijos metu, karūną ir puikavosi imperatoriaus Napoleono karūnoje.

Pasaulyje mažėja teroro aukų skaičius

Pernai antrus metus iš eilės pasaulyje mažėjo teroro aukų skaičius. Londone įsikūrusio Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) paskelbtas pasaulinis terorizmo indeksas rodo, kad pernai teroristiniai išpuoliai pasaulyje nusinešė 25 673 žmonių gyvybes. Tai yra 12 proc. mažiau nei 2015 metais ir 22 proc. mažiau nei 2014-aisiais.
Tiesa, padėtis Europoje yra kitokia. Čia pernai per teroro atakas žuvo 826 žmonės - šis skaičius yra didžiausias nuo 2002 metų. Vien Turkijoje ekspertai suskaičiavo 658 žuvusiuosius. Vis dėl to, anot ekspertų, yra ženklų, kad 2017-aisiais teroro aukų skaičius gali būti mažesnis. Be kita, saugumo tarnyboms vis dažniau pavyksta užkirsti kelią išpuoliams. Tačiau problemų kelia atakos, kurios vykdomos panaudojant paprastas priemones, pavyzdžiui, automobilius.
Daugiausiai teroristinių atakų surengiama Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Čia žuvusiųjų skaičius keturiose iš penkių labiausiai teroro pažeidžiamų šalių iš dalies smarkiai sumažėjo. Net 80 proc. mažėjimas užfiksuotas Nigerijoje, kur siautėja "Boko Haram".
Žuvusiųjų skaičius taip pat mažėjo Pakistane, Sirijoje ir Afganistane. Tačiau teigiamų pokyčių nematyti Irake, kur teroro aukų skaičius išaugo 40 proc. iki 9 765.

Singapūre - naujos galimybės Lietuvai mokslo ir finansinių technologijų srityse

Pirmąją savo vizito Singapūre dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir jį lydinti delegacija susitiko su itin aukštai reitinguojamais Singapūro nacionaliniu bei Nanjango technologijų universitetais ir vienos stipriausių mokslo ir tyrimo įstaigų pasaulyje Singapūro mokslo, technologijų ir tyrimų agentūros A*STAR atstovais. 
Susitikimų metu aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys gyvybės mokslų, fotonikos, finansinių technologijų, inžinerijos, išmaniųjų miestų technologijų ir kibernetinio saugumo srityse, sutarta skatinti dialogą dėl bendrų mokslo programų ir akademinių mainų. Taip pat buvo aptarta galimybė Lietuvos startuoliams dalyvauti startuolių akseleravimo programose Singapūre. 
Ministras taip pat apsilankė vienoje svarbiausių Azijoje finansinių technologijų (FinTech) konferencijų „Singapore Fintech Festival", kur pasveikino Azijos regiono finansinių technologijų bendruomenės atstovus, susirinkusius į Lietuvą pristatantį renginį „Destination EU 2018: The Fastest Pan-European License for Your Fintech". Šiame renginyje dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos privalumais finansinių technologijų srityje. 
„Geografiškai tolimas, bet inovacijoms atviras Lietuvą ir Singapūrą vienija panašus tikslas - tapti savo regionų finansinių technologijų centrais", - susirinkusiems dalyviams minėjo ministras. 
Ministrą vizito Singapūre metu lydi akademinė bendruomenė iš Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų, taip pat Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros MITA bei lazerių asociacijos atstovai.

Izraelis ruošiasi "Google" ir "Facebook" išsiųsti mokesčių sąskaitą

Izraelis planuoja per artimiausius metus išsiųsti mokesčių sąskaitas "Google" ir "Facebook", trečiadienį skelbia verslo leidinys "TheMarker".
"TheMarker" cituoja Izraelio mokesčių institucijos pirmininką Mošę Ašerį (Moshe Asher), kuris teigia, kad darbas ruošiant šias sąskaitas jau prasidėjo. 
"Pajamos gali būti apmokestintos atsižvelgiant į įmonių operacijas Izraelyje. Mūsų tikslas yra surinkti kaip įmanoma daugiau duomenų, net jei dauguma šių sumų yra už Izraelio ribų. Per metus šioms kompanijoms išsiųsime mokesčių sąskaitas", - "TheMarker" teigė M. Ašeris.
Po pastarosiomis savaitėmis iškilusio "Paradise Papers" skandalo, Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) dar griežčiau žiūri į kompanijas ir asmenis, kuriančius mokesčių vengimo schemas.
"Mes tikime procesu, ir galiausiai galėsime pateikti teisingas mokesčių sąskaitas, net jei būsime viena iš pirmųjų tokį žingsnį žengusių šalių", - sakė M. Ašeris.
Izraelio pelno mokestis siekia 24 proc. nuo pajamų, bet kompanijos, šalyje atliekančios ženklias kapitalo investicijas, gali gauti tam tikrų lengvatų.

Rasta nauja Žemės dydžio planeta

Astronomai aptiko naują Žemės dydžio planetą, kuri yra palyginti arti mūsų Saulės sistemos. 
Naujai atrastos planetos "Ross 128b" savybės rodo, kad joje teoriškai galėtų būti palaikoma gyvybė.
11 šviesmečių atstumu nutolusi planeta tampa antra arčiausiai Žemės esančia tokio tipo egzoplaneta. Vienas šviesmetis prilygsta 9,46 trilijonams kilometrų. Artimiausia yra "Proxima b", tačiau sąlygos joje yra mažiau palankios gyvybei. 
Apie naujos ne Saulės sistemoje esančios planetos atradimą trečiadienį paskelbė Europos pietų observatorija (ESO).
Tyrėjų teigimu, planetoje "Ross 128b" galimai galėtų glaustis gyvybė, nes jos masė yra panaši į Žemės, o jos paviršiaus temperatūra taip pat galėtų būti panaši į Žemės.
Dabar tyrėjams teks aiškintis, ar planetos atmosferoje yra vandens, deguonies ir metano pėdsakų. Iki šios dienos atrasta jau keli tūkstančiai egzoplanetų, tačiau tik apie 50 iš jų laikomos galimai tinkamomis gyventi.

 Popiežius Pranciškus gavo dovanų prabangų automobilį

Prabangių sportinių automobilių gamintojas "Lamborghini" trečiadienį padovanojo popiežiui Pranciškui automobilį "Lamborghini Huracan".
Tačiau didesnį nei 300 km/h greitį galintį pasiekti automobilį popiežius ketina parduoti aukcione, o gautus pinigus paaukoti labdarai. Pradinė šio automobilio kaina Italijoje siekia 185 tūkst. eurų. 
"Sotheby's" aukcione gauti pinigai bus skirti labdaros organizacijai, kuri prisideda prie "Islamo valstybės" (IS) grupuotės nuniokotame Irake įsikūrusių krikščionių bendruomenių atkūrimo, labdaros organizacijai, padedančiai sekso vergijos aukoms Italijoje ir dviem Afrikoje veikiančioms Italijos labdaros organizacijoms.

Rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 26,4 mlrd. eurų, o ES - 3,1 mlrd. eurų

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos prekių eksportas į užsienį sudarė 187,1 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų mėnesiu (177,2 mlrd. eurų). Importas į regioną iš užsienio sudarė 160,7 mlrd. eurų, t. y. 5,1 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. rugsėju (152,9 mlrd. eurų). 
Dėl šios priežasties euro zonos užsienio prekybos perteklius šių metų rugsėjį siekė 26,4 mlrd. eurų, tuo tarpu 2016-ųjų rugsėjį jis sudarė 24,3 mlrd. eurų. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" taip pat nurodo, kad euro zonos viduje prekyba 2017 metų rugsėjį, palyginti su ankstesnių metų rugsėju, išaugo 4,9 proc. ir siekė 157,6 mlrd. eurų.
2017 metų sausio-rugsėjo mėnesiais euro zonos prekių eksportas į užsienį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, ūgtelėjo 7,4 proc. ir sudarė 1 624,9 mlrd. eurų. Importo apimtys padidėjo 10,4 proc., iki 1 454,5 mlrd. eurų. Dėl šios priežasties bendrosios valiutos zonos prekybos perteklius šiuo laikotarpiu sudarė 170,4 mlrd. eurų (2016 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo užfiksuotas 195,1 mlrd. eurų rodiklis). Euro zonos viduje prekybos apyvarta lyginamuoju laikotarpiu pakilo 7,4 proc. ir sudarė 1 369,2 mlrd. eurų. 
Negalutiniais duomenimis, devintąjį šių metų mėnesį ES eksporto į užsienį apimtys, palyginti su 2016-ųjų rugsėju, padidėjo 6,3 proc., t. y. nuo 147,4 iki 156,8 mlrd. eurų, o importas šiuo laikotarpiu padidėjo 3,2 proc. - nuo 149,0 mlrd. iki 153,7 mlrd. eurų. Dėl šios priežasties visoje ES 2017 metų rugsėjį buvo nustatytas 3,1 mlrd. eurų užsienio prekybos prekėmis perteklius, palyginti su 1,6 mlrd. eurų deficitu 2016 metų rugsėjį. Viso ES regiono vidaus rinkoje prekybos apimtys lyginamaisiais mėnesiais pakilo 4,9 proc. ir siekė 287,8 mlrd. eurų.
2017 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, visos ES prekių eksportas į užsienį padidėjo 9,0 proc., iki 1 390,3 mlrd. eurų, o importo apimtys išaugo 8,6 proc., iki 1 382,9 mlrd. eurų. Išanalizavus duomenis, nustatytas ES prekybos perteklius šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais sudarė 7,4 mlrd. eurų, palyginti su 3,1 mlrd. eurų pertekliumi 2016 m. analogišku laikotarpiu. ES vidaus rinkoje prekybos apimčių vertė šiuo laikotarpiu, palyginti su 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, pakilo 7,0 proc. ir sudarė 2 483,5 mlrd. eurų.

R. Tilersonas: sankcijos Mianmarui šiuo metu nepadės išspręsti rohinjų krizės

JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) trečiadienį pareiškė kol kas nesieksiąs, kad Mianmarui dėl rohinjų pabėgėlių krizės būtų įvestos sankcijos. Tačiau politikas ragino, kad būtų vykdomas nepriklausomas tyrimas dėl įtarimų, jog Mianmaro kariai vykdo žiaurumus prieš musulmonų rohinjų mažumą. 
Tokius komentarus R. Tilersonas išsakė pasaulyje augant pasipiktinimui dėl Mianmaro kariuomenės nebaudžiamumo, kuri kaltinama etniniu rohinjų valymu. JAV valstybės sekretorius lankėsi Mianmaro sostinėje Neipide ir aptarė situaciją su de facto lydere Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi) ir kariuomenės vadu.
Dėl smurto nuo rugpjūčio pabaigos iš Mianmaro į Bangladešą pabėgo daugiau kaip 600 tūkst. rohinjų. Masiškas bėgimas prasidėjo po to, kai šalies kariuomenė pradėjo prieš rohinjų maištininkus nukreiptą operaciją.
Nors Mianmaro kariuomenė teigia, kad taikėsi tik į rohinjų maištininkus, Bangladešo stovyklose įsikūrę pabėgėliai tvirtino apie civilių žudymus, prievartavimus ir namų padegimus. 
Po susitikimo su Ong San Su Či ir Mianmaro kariuomenės vadu R. Tilersonas sakė, kad plačios ekonominės sankcijos, jo manymu, šiuo metu nepatartinos. Tačiau politikas išsakė Vašingtono susirūpinimą dėl didelių žiaurumų, kuriuos vykdo Mianmaro saugumo pajėgos ir linčiuotojai, ir ragino Mianmarą sutikti, kad būtų vykdomas nepriklausomas tyrimas.

Atgal