VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.16. Naujausios žinios

Laisvės kovų komisija pritaria valstybinių pensijų politiniams kaliniams ir tremtiniams didinimui

Trečiadienį, lapkričio 15 d., Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo ketinama 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. Laisvės kovų komisija, paskirta kaip papildoma, pritarė minėtam projektui.
Komisija pritarė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo įteisinamas žmonių pasipriešinimas SSRS vykdomai agresijai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki Rusijos (buvusios SSRS okupacinės) kariuomenės išvedimo. Pakeitus įstatymą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras taptų koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant SSRS vykdytos agresijos procesus, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.

99-ąjį gimtadienį pažymintis Lietuvos pašto prisimena įdomiausius savo istorijos faktus

Lapkričio 16-ąją, sukanka 99 metai, kai buvo įsteigtas atkurtosios Lietuvos valstybės paštas. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas žengdamas į savo gyvavimo šimtuosius metus dalinasi įdomiais, pašto istoriją gvildenančiais faktais.
1918 m. lapkričio 16 dieną tuometis finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkurta Lietuvos pašto valdyba. Į vokiečių valdyto Oberosto pašto įstaigą, veikusią dabartinėje sostinės Didžiosios ir Šv. Jono gatvių sankirtoje, Pašto valdybos atstovų niekas neįsileido, tad pirmaisiais mėnesiais Pašto valdybos tarnautojai laikinai dirbo prisiglaudę Lietuvos Tarybos koridoriuje. Nesulaukę vokiečių geranoriškumo Pašto valdybos vadovai savavališkai persikėlė į Oberosto pašto pastate buvusią tuščią patalpą. 
Pirmieji savarankiškos Lietuvos pašto ženklai - vadinamieji „baltukai" - buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, laikraštiniame popieriuje kukliai atspausdinti pirmieji lietuviški pašto ženklai pasauliui skelbė apie naujos valstybės - Lietuvos egzistavimą.
Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais pašto korespondencijos siuntų į užsienį siųsti oro paštu nebuvo galima, nes į Lietuvą neskraidė lėktuvai. Pirmoji tarptautinė oro linija Kaunas-Karaliaučius-Dancigas-Berlynas buvo atidaryta 1921 m. liepos 21 dieną.
1922 m. sausio 1 d. Lietuva įstojo į Pasaulinę pašto sąjungą.
1933 m. vasario pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Amerikos lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, sumanę be nusileidimo perskristi Atlantą ir pasiekti Lietuvą, ieškojo papildomų lėšų skrydžiui organizuoti. Buvo pasiūlyta „Lituanicos" lėktuvu gabenti laiškus į Lietuvą. 1933 m. liepos 15 d. iš Amerikos pakilę lakūnai lėktuve gabenosi specialų brezentinį pašto maišelį su 983 laiškais. Po katastrofos maišelis buvo rastas Soldino miške, netoli lakūnų žūties vietos. 
Su pirmąja lito nominalo pašto ženklų laida susijusi ir tarpukario Lietuvoje garsiai nuskambėjusi 1935 m. pašto ženklų klastojimo byla, kitaip dar vadinama „Sruogos byla". Praėjus beveik 10 metų nuo nacionaline valiuta - 3 ir 5 litų nominalais pažymėtų pašto ženklų pasirodymo apyvartoje išaiškėjo, kad Pašto valdybos direktorius, garsaus rašytojo Balio Sruogos brolis, diplomatas Adolfas Sruoga su bendrais pasipelnymo tikslais užsienio prekeiviams parduodavo paklausiausius rinkoje tikrus 1922-1931 m. išleistus Lietuvos pašto ženklus, o trūkumui paslėpti sandėlyje laikė suklastotus, kurių pagamindavo tiek, kiek reikėdavo neteisėtai realizuotų ženklų vertei padengti. A. Sruoga buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo, o 1941 m. drauge su kitais Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kriminaliniais nusikaltėliais buvo ištremtas į Sibirą, į Intos lagerį, kur tais pačiais metais ir mirė. 
1940 m. sovietams okupavus šalį ant aštuonių lietuviškų pašto ženklų buvo uždėtas perspaudas „LTSR". Antrojo pasaulinio karo metais buvo nutraukti Lietuvos pašto ryšiai, o tolimesnė Lietuvos ryšių veikla tapo visiškai priklausoma nuo Maskvos. 
1990 m. spalio 7 dieną apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas", ji skelbė pasauliui apie naujai atsikūrusią valstybę, kurią sergi angelas.
2011 m. spalį, žengiant koją kojon su pašto naujovėmis pasaulyje, Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji siuntų savitarnos terminalai. Šiuo metu visoje šalyje veikia net 111 siuntų savitarnos „LP EXPRESS" terminalų 45 miestuose. 
2017 m. vasarą į kaimiškąsias vietoves išvažiavo pirmieji mobilieji laiškininkai. Planšetiniais kompiuteriais ir kita išmaniąja įranga aprūpinti laiškininkai vyksta pas žmones į namus, kur gali suteikti visas pašto paslaugas. XXI a. laiškininkas tampa ne tik modernesnis, bet ir artimesnis klientui.

Seimo Kultūros komitetas susitikimo su kolegomis iš Čekijos Respublikos Senato

Trečiadienį, lapkričio 15 d., Seimo Kultūros komitetas susitiko su Čekijos Respublikos Senato Nuolatinės informavimo priemonių komisijos delegacija.
Susitikimą inicijavo Komisija, norėdama susitikti su kolegomis Lietuvoje ir aptarti jiems aktualias temas: informavimo priemonės, viešojo informavimo priemonės, medijų kontroliavimas ir valdymas, įstatyminė informavimo priemonių bazė bei iniciatyva.
Kultūros komitetas ir Komisija apsikeitė informacija apie tai, kaip įstatymų leidžiamoji valdžia gali prisidėti prie žiniasklaidos nepriklausomumo. Buvo aptartos ir palygintos Lietuvos ir Čekijos nacionalinės televizijos ir radijo valdymo organų struktūros, jų ryšys su parlamentu. Svečiai pažymėjo, kad Čekijoje dauguma televizijos žiūrovų mėgstamas televizijos laidas žiūri internetu, kuris, beje, nėra itin reguliuojamas.
Aptariant informacinių grėsmių iš Rusijos pusės temą, svečiai pažymėjo, kad jau po susitikimų su kitomis Lietuvos institucijomis jie suprato, jog Lietuvoje propagandos grėsmė yra labiau išreikšta. Anot Komisijos pirmininkės Danielos Filipiovos (Daniela Filipiova), situacija abejose šalyse panaši, bet skiriasi požiūris į problemą. Komisija išreiškė susirūpinimą esama Čekijos politine situacija, nes šiuo metu šalyje jaučiamas aiškus pasidalijimas į vakarinę ir rytinę dalis. Rytinėje šalies dalyje informacinės grėsmės klausimas yra aktualesnis.
Baigiantis susitikimui Komisijos pirmininkė D. Filipiova išreiškė norą bendradarbiauti ir dalytis gerąja praktika su Seimo Kultūros komitetu ateityje ir pažadėjo atsiųsti kvietimą į Čekijos Respublikos Senatą tęsti aktualią diskusiją.

Vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje yra slidžių kelių ruožų

Ketvirtadienio rytą kelininkai įspėja dėl slidžių kelių ruožų, susiformavusių vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje.
Tauragės, Telšių ir Šiaulių rajonuose ant kelių dangų susiformavo plikledis. Čia yra barstomi slidūs valstybinės reikšmės kelių ruožai. 
Likusioje šalies dalyje keliai daugiausia drėgni, vietomis yra šlapių kelių ruožų.
Oro temperatūra svyruoja nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos.
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 415 metrų (nuo 6,308 iki 6,723 km), išlieka 30 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną kritulių nenumatoma. Vėjas pietvakarių, vakarų 6-11 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 5 iki 9 laipsnių šilumos.

ŽTK pritarė siekiui didinti geležinkelių keleivių teisių apsaugą ES

Lapkričio 15 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Europos Komisijos Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) Nr. COM(2017)548 (toliau – Pasiūlymas), kurio tikslas – labiau suvienodinti ir stiprinti geležinkelių keleivių teises visoje Europos Sąjungoje panaikinant valstybėse narėse taikomas išimtis ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas geležinkelio įmonėms.

Pažymėtina, kad tai nėra iš esmės naujo, iki šiol nesureglamentuotų teisinių santykių, teisės akto pasiūlymas. Pasiūlymu siekiama tobulinti jau egzistuojančią geležinkelių keleivių teisių apsaugos sistemą, kuri buvo sukurta 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.

Europos Komisijos teigimu, dėl didelio valstybėse narėse taikomų išimčių skaičiaus neįmanoma vienodai taikyti priimto reglamento reikalavimų. Todėl šiuo Pasiūlymu siekiama mažinti galimų taikyti išimčių sąrašą, numatoma daugiau teisių neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, stiprinama informacijos suteikimo keleiviams pareiga, išsamiau reglamentuojamos su tęstinės kelionės bilietais susijusios teisės, geriau užtikrinama nacionalinių vykdančiųjų įstaigų skundų nagrinėjimo tvarka, nustatomas draudimas taikyti  skirtingas sąlygas keleiviams, pavyzdžiui dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valiutos, taip pat yra įtvirtinama nuostata, kuria geležinkelio įmonės atleidžiamos nuo kompensacijos mokėjimo, jei susidarė force majeure sąlygos.

Didelis dėmesys Pasiūlyme skiriamas neįgalių ir riboto judumo asmenų prieigos naudotis geležinkelio transportu didinimui. Susisiekimo ministerija informavo komitetą, kad apie 62 procentai bendro eksploatuojamo traukinių parko yra pritaikyta vežti neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, tačiau tik penkios pagrindinės geležinkelio stotys Lietuvoje yra aprūpintos mobiliais neįgalių asmenų keltuvais. ŽTK nuomone, būtina nedelsiant imtis papildomų priemonių neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims pritaikytos įrangos įsigijimui ir sudaryti palankias sąlygas vežti visus, geležinkelių transportu norinčius naudotis, keleivius. Komiteto nuomone, yra svarbu užtikrinti, kad visi keleiviai galėtų efektyviai naudotis savo teisėmis ir kad šios teisės būtų vienodos visose ES valstybėse narėse.

ŽTK, išnagrinėjęs Pasiūlymą ir įvertinęs poveikį pagrindinėms teisėms nusprendė, kad pasiūlymas neprieštarauja subsidiarumo principui ir išreiškė pritarimą asmenų, besinaudojančių geležinkelių transporto paslaugomis, teisių apsaugos sistemos tobulinimui.

Vilniaus garbės piliečio vardas - litvakų tapytojui S. Bakui

Trečiadienio vakarą visame pasaulyje žinomas žydų menininkas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu - sostinės meras Remigijus Šimašius dailininkui Rotušėje įteikė garbės piliečio regalijas. Specialiai iš JAV į ceremoniją atvykęs menininkas džiaugėsi tokiu įvertinimu gimtajame Vilniuje. Netrukus sostinėje duris atvers ir S. Bako vardo muziejus.
Garbės piliečio vardas S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos šių metų balandžio 25 d. sprendimu.
„Gyvenime man labai sekėsi: mano menas vertinamas, dėl jo galiu laisvai gyventi, mano paveikslai įvertinti nesuskaičiuojamu kiekiu premijų, apdovanojimų, tačiau turiu pripažinti, kad priimdamas visus šiuos savo kūrybos įvertinimus dažniausiai jausdavausi vienišas. Šįvakar viskas kitaip: šalia manęs yra mano tėvas, mano seneliai, tetos, dėdės ir daugybė beveidžių senojo Vilniaus žydų, kurių gyvenimai buvo nutraukti. Visi jie yra čia ir dabar, didžiuojasi savo berniuku ir džiaugiasi šio renginio ypatingumu. Būtent dėl jų padovanojau Lietuvai didžiulę savo darbų kolekciją, jų atminimui skiriu Bako muziejų. Esu nepaprastai dėkingas visiems, kurie padėjo įgyvendinti šiuos planus - tai išsipildžiusi graži svajonė", - sakė S. Bakas. 
S. Bako muziejaus Vilniuje (Naugarduko g. 10/2) atidarymo proga garsus litvakų tapytojas padovanos daugiau kaip puse šimto savo kūrybos darbų, kuriuos vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti jau nuo lapkričio 20 d. 
Pasaulinę šlovę pelnęs S. Bakas tapo „pasaulio piliečiu", bet niekada nepamiršo gimtojo Vilniaus, čia patirtų išgyvenimų ir čia prasidėjusių kūrybinių ieškojimų. 
„Gimiau prieš 84 metus, šiame gražiame mieste, įstabioje šeimoje. Vieną lietingą dieną su mama buvome išsiųsti į getą, ir kai iš jo išėjome, buvome tik tarp 5 proc. visų gete išgyvenusių žmonių. Mes, litvakai, visada jautėmės ypatingi. Netrukus suvokiau, kad Vilnius stipriai įaugęs man į kraują, jo ieškojau visur, kur tik nuvykdavau. Kiekvienas mano apsilankymas Vilniuje - ypatingas, tačiau niekas negali prilygti toms emocijoms, kurias jaučiu dabar", - pasidalijo išgyvenimais S. Bakas. 
Dailininkas gimė Vilniuje, 1933 m. rugpjūčio 12 d. Būdamas 9-erių su tėvais pateko į Vilniaus getą, kur buvo surengta pirmoji jo piešinių paroda. Nuo 1945 m. S. Bakas gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, kur irgi tapė. 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, nuo 1993 m. dailininkas įsikūrė JAV, Vestone, Masačusetso valstijoje. Nuo 1959 m. dailininkas rengė personalines parodas įvairiausių pasaulio miestų galerijose ir muziejuose - Romoje, Londone, Paryžiuje, Monrealyje, Jeruzalėje. Pirmoji dailininko paroda Vilniuje buvo surengta 2001 metais. S. Bakas yra pelnęs Masačiusetso meno kolegijos vaizduojamosios dailės garbės daktaro laipsnį. Menininko kūrybai būdingas autentiškas stilius, jungiantis tobulų renesansinių figūrų detales ir metafizines erdves, savaip interpretuojama ikonografija, simbolizmas.
Praėjusiais metais garbės piliečiu tapo architektas Algimantas Nasvytis. Garbės piliečiais anksčiau buvo paskelbti ir Ronaldas Reiganas, Jonas Boldvinas Hanibalsonas (Jon Baldvin Hannibalsson), Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Denisas Hasteris (Dennis Haster), Česlavas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbignevas Bžezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Šimonas Peresas ir Algirdas Mykolas Brazauskas.

Seime bus pagerbti tarpkultūrinio dialogo skatintojai

Seime ketvirtadienį vyksiančiame Tolerancijos dienos minėjime bus Tautinių mažumų departamento išrinkti Premijos už tarpkultūrinio dialogo skatinimą laimėtojai. Šiemet konkursui buvo pateikti 37 darbai: televizijos laidos, straipsniai ir interviu.
Komisijos sprendimu premija lygiomis dalimis padalinta žurnalistui, redaktoriui, kino kūrėjui Vitalijui Karakorskiui už originalumą ir netikėtų Lietuvoje gyvenančių tautų sąlyčio taškų atradimą kuriant televizijos laidą „J. Basanavičius ir Lietuvos žydai (Daktaro J. Basanavičiaus mirties 90-osioms metinėms atminti)" ir žurnalistui, TV laidų redaktoriui Siarhejui Haurylenkai) už išskirtinį dėmesį Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir baltarusių kalbos puoselėjimą kuriant kultūros ir istorijos televizijos laidų ciklą „Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis".
Atminimo dovana - departamento vardiniu laikrodžiu už kokybišką žurnalistiką ir informacijos apie Lietuvos tautines mažumas sklaidą regionuose apdovanojama leidinio „Alytaus naujienos" žurnalistė Aldona Kudzienė.
Renginio metu bus pagerbti asmenys už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką. Apdovanojimai ir padėkos raštai bus įteikti Lietuvos tautinių bendrijų atstovams, tautinių mažumų tematika besidomintiems akademinės bendruomenės atstovams, švietimo darbuotojams, žurnalistams, ypatingą dėmesį savo miesto ar rajono tautinėms bendruomenėms skyrusių savivaldybių atstovams, tarpkultūrinį dialogą plėtojantiems visuomenininkams ir diplomatams.
Iškilmėse dalyvaus renginio globėjas - Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone, Lietuvos politikai ir tautinių bendrijų atstovai.

Minimas pasieniečių aviacijos 25-metis

Pasieniečių aviacijos padalinys mini įkūrimo 25-metį. Ta proga Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos bazėje Paluknio miestelyje, Trakų rajone, ketvirtadienį rengiamas iškilmingas minėjimas.
Jo metu bus prisiminta ketvirtį amžiaus trunkanti pasieniečių aviatorių veikla, bus apdovanoti labiausiai pasižymėję VSAT aviatoriai, pademonstruoti pasieniečių orlaiviai. Šventėje dalyvaus ir Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.
VSAT aviacijos veiklos pradžia - 1992 m. liepos 24 d., kuomet buvo įkurta Vidaus reikalų ministerijos Atskiroji aviacijos tarnyba. Ji nuo 2000 m. sausio tapo VSAT struktūriniu padaliniu - Aviacijos eskadrile. Plečiantis pasieniečių aviatorių veiklos apimtims ir skraidymo aparatų parką papildžius naujais sraigtasparniais, nuo 2007 m. sausio 1-osios vietoje eskadrilės buvo įsteigta VSAT Aviacijos rinktinė. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. ji reorganizuota į VSAT Aviacijos valdybą.
Joje tarnaujantys pasieniečiai atlieka skrydžius, susietus su Lietuvos sienos apsauga sausumoje ir jūroje, viešosios tvarkos palaikymu, paieškos ir gelbėjimo darbais. Sienos kontrolė iš oro ir greitas reagavimas yra ypač efektyvūs pasieniečiams saugant sienas su Rusija ir Baltarusija, t. y. išorines Europos Sąjungos (ES) sienas. 
Daugelyje VSAT užkardų prie išorinės ES sienos yra įrengtos tūpimo ir kilimo aikštelės VSAT sraigtasparniams, taip pat aviacinio kuro rezervuarai su išdavimo įrenginiais, todėl aviatoriai gali operatyviai kontroliuoti visus sienos taškus.
Pasieniečių sraigtasparniai pagal sutartį su Nacionaliniu transplantacijos biuru yra sėkmingai panaudojami ir donorų organams gabenti. Pasieniečiai taip pat vykdo skrydžius, siekiant išsiaiškinti sienos pažeidimų atvejus, neteisėtų imigrantų ir kontrabandos kelius, VSAT lakūnai stebi pasienio ruožą ir vykdo tikslines prevencines ir sulaikymo operacijas.
Lietuvos pasieniečiai su savo sraigtasparniais sėkmingai dalyvauja ir FRONTEX organizuojamose tarptautinėse operacijose, dalyvauja palaikant viešąją tvarką renginių metu. VSAT lakūnai nesyk pasižymėjo ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių bei išaiškinant įvairius teisės pažeidimus. 
Šiuo metu VSAT Aviacijos valdyba turi penkis sraigtasparnius. Sienos kontrolė atliekama ir kitos užduotys vykdomos naudojant du dvimotorius sraigtasparnius "EC 135", vieną dvimotorį "EC 145" ir du vienmotorius "EC 120 B Colibri". Visi jie pagaminti Vokietijos ir Prancūzijos bendrovėje "Eurocopter".

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva lapkričio 16-ąją:
1524 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis davė leidimą dvariškiui Karoliui Vernartui įsteigti Lietuvoje popieriaus dirbtuvę.
1794 m. Varšuvos kapituliacija baigėsi septynis mėnesius trukęs Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, apėmęs Lenkiją ir Lietuvą.
1893 m. Gudeliuose, Papilio valsčiuje, gimė rašytojas, poetas, dramaturgas Kazys Binkis. Mirė 1942 m. Kaune. 
1918 m. įsteigta Lietuvos pašto valdyba.
1995 m. Vilniuje sprogdintas laikraščio "Lietuvos rytas" priestatas. Materialiniai nuostoliai siekė beveik pusę milijono litų.
2000 m. įsteigtas Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.
2006 m. Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimo medalis "Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje" (po mirties) skirtas Lietuvos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Nyderlanduose Romualdui Kalonaičiui. Medalis įteiktas R. Kalonaičio žmonai Liucijai Kalonaitienei. 
2011 m. Lietuvos Vyriausybė perėmė banko "Snoras" akcijas visuomenės poreikiams. 
2012 m. naujos kadencijos Seimo Pirmininku išrinktas Vydas Gedvilas.
2013 m. eidamas 82-uosius metus mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys Bronius Grušas. Menininkas kūrė švino, graviruoto, skaldyto stiklo vitražus, vėliau pirmenybę teikė tapybai, kuri išsiskiria unikalia technika - stiklo plastika.

"Forbes": turtingiausias žmogus Kinijoje - nekilnojamojo turto magnatas

Hui Ka Janas (Hui Ka Yan), kurio bendrovė pastaruoju metu garsėja dideliais įsiskolinimais, yra turtingiausias žmogus Kinijoje , skelbiama "Forbes" sudarytame šalies milijardierių sąraše.
Grynoji Hui Ka Jano turto vertė vien per praėjusius metus šoktelėjo 32 mlrd. dolerių, tokį šuolį lėmė 469 proc. pašokęs jo bendrovės "China Evergrande Group", įtrauktos į viešuosius biržos sąrašus, akcijų kursas. Per pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto magnato pelnas išaugo devyneriopai.
Tačiau Guangdžou mieste įsikūrusi "Evergrande" patraukė tyrėjų dėmesį dėl savo milžiniškų skolų. Pastaruoju metu Kinijos vyriausybė bando suvaldyti privataus sektoriaus įsiskolinimus, kurie kelia grėsmę šalies ekonomikai.
Bendroji Hui Ka Jano turto vertė šiais metais siekia 42,5 mlrd. dolerių, tokio turto lygio dar nėra pasiekęs nė vienas kinas, teigia "Forbes".
Kitas nekilnojamojo turto magnatas, "Evergrande" konkurento "Dalian Wanda Group" vadovas Vangas Dzianlinas (Wang Jianlin), nusileido į ketvirtą vietą, jo turtas siekia 25,2 mlrd. dolerių, po to, kai buvo atlikta jo vadovaujamos įmonės "Dalian Wanda" restruktūrizacija.
V. Dzianliną turtuolių sąraše aplenkė du Kinijos interneto milžinių steigėjai: "Tencent" direktorius Ma Huatengas (Ma Huateng), kurio bendrovės vertė kilo išaugus "WeChat" programėlės ir bendrovės kuriamų internetinių žaidimų populiarumui, ir "Alibaba" generalinis direktorius Džekas Ma (Jack Ma). Jų turtas atitinkamai sudarė 39 mlrd. dolerių ir 38,6 mlrd. dolerių.
Penktas turtingiausias žmogus Kinijoje - Vang Vei (Wang Wei), siuntų pristatymo įmonės "SF Express", arba "FedEx of China", steigėjas; jo grynoji turto vertė siekia 22,3 mlrd. dolerių.
Vienintelė moteris turtingiausių Kinijos žmonių dešimtuke užima šeštą poziciją sąraše. Jang Huijan (Yang Huiyan) yra pagrindinė nekilnojamojo turto bendrovės "Country Garden Holdings" akcininkė, jos turtas vertinamas 20,7 mlrd. dolerių.

ECB sukritikavo bankų pasiruošimą "Brexit"

Europos centrinis bankas (ECB) pareikalavo pokyčių bankų "Brexit" planuose bei pažymėjo, kad kai kurie bankai vis dar siekia euro zonoje įkurti vadinamąsias "pašto dėžutės" įmones (letterbox company), kurios neturėtų jokios realios nepriklausomybės ir kurių tikslas būtų viso labo apeiti pasikeitusias taisykles. Apie tai rašo "Bloomberg".
"Kai kurie Europos bankų planavimo aspektai pilnai neatitinka ECB lūkesčių ir reikalavimų euro zonoje veikiantiems bankams. Jiems neužtenka turėti vien stiprų kapitalą, pakankamą likvidumą ir finansavimą. Jie turi būti svarbūs ir toje vietoje, kurioje yra įsikūrę", - teigia ECB.
ECB ilgą laiką nerimauja, kad Didžiąją Britaniją paliekantys bankai sukurs "pašto dėžutės" įmones, kurių pagrindinė paskirtis bus paprasčiausiai perkelti juridinį adresą į euro zoną bei sumažinti "Brexit" išlaidas, kaip įmanoma daugiau darbuotojų ir operacijų toliau paliekant Londone.
ECB bankų priežiūros vadovas Danielis Noui (Daniel Nouy) teigia, kad licencijos prašymus dėl operacijų perkėlimo į euro zoną jau užpildė apie 20 bankų, o su dar 50 buvo aptarti bendri persikėlimo planai.
Kai kurie bankų pateikti planai balansuoja ties riba, kuri yra netoli to, kad naujieji juridiniai vienetai euro zonoje būtų traktuotini kaip "pašto dėžutės" įmonės, per daug priklausančios nuo juridinių vienetų iš trečių šalių, pažymi ECB.

Afganistanas išaugino rekordinį opijaus aguonų derlių

Afganistanas šiais metais išaugino rekordinį savo istorijoje opijaus aguonų derlių - 9 000 tonų. Tai yra 87 proc. daugiau nei pernai, sakoma Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) ataskaitoje.
Aguonos, kurios yra opijaus ir kitų kvaišalų, pavyzdžiui, heroino pagrindas, buvo auginamos 328 000 hektarų plote. "Šie opijaus aguonų auginimo mastai yra naujas rekordas, viršijantis ligšiolinius aukščiausius 2014 metų rodiklius, kai aguonos vešėjo 224 000 hektarų plote", - rašo tyrimo autoriai. Iš karto po derliaus nuėmimo - dar prieš perdirbimą - jo vertė, JT duomenimis, yra 1,4 mlrd. dolerių.
Ypač smarkiai - 79 proc. - opijaus aguonų plotai išaugo Pietų Afganistano Helmando provincijoje, teigiama toliau ataskaitoje. Helmandas yra Talibano bastionas. Iš viso opijaus aguonos auginamos 24 provincijose iš 34. Visoje šalyje sunaikinta tik 750 hektarų aguonų.

M. Šagalo paveikslas aukcione parduotas už rekordinę sumą

Marko Šagalo (Marc Chagall) paveikslas "Įsimylėjėliai" ("Les Amoureux") aukcione Niujorke parduotas už rekordinę 28,5 mln. dolerių (24,1 mln. eurų) sumą. "Sotheby's" aukcionų namų duomenimis, tai yra didžiausia kaina, kada nors sumokėta už rusų-prancūzų tapytojo kūrinį.
Aukcionų namų lūkesčiai buvo viršyti su kaupu. "Sotheby's" 1928 metais tapytą paveikslą tikėjosi parduoti už 12-18 mln. dolerių. Iki šiol daugiausiai už M. Šagalo kūrinį - "Jubiliejus" ("Anniversaire") - 1990 metų gegužę buvo sumokėta 14,9 mln. dolerių.
Mūšis dėl "Įsimylėjėlių" truko daugiau kaip dešimt minučių. Paveikslą įsigyti siekė trys interesantai. "New York Times" duomenimis, paveikslą įsigijo anonimu likti panoręs pirkėjas.
"Įsimylėjėliai" yra vienas reikšmingiausių M. Šagalo kūrinių, iki šiol parduotų laisvoje rinkoje. Per praėjusius beveik 90 metų jis priklausė vienai ir tai pačiai šeimai. Šį paveikslą dailininkas nutapė ypač laimingu savo gyvenimo etapu. Kūrinys vaizduoja jį kartu su jo mūza ir pirmąja žmona Bela Rozenfeld (Bella Rosenfeld) kaip mylimąja.

Leonardo da Vinčio "Pasaulio Išganytojas" parduotas už rekordinius 450 milijonų dolerių

Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) paveikslas "Pasaulio Išganytojas" parduotas "Christie's" aukcione Niujorke už 450,3 milijono dolerių, praneša "Interfax".
Leonardo da Vinčio šedevras tapo brangiausiu meno kūriniu, kada nors parduotu aukcione. Paveikslas, datuojamas apytikriai 1500 metais, yra vienas iš mažiau kaip 20-ties mūsų dienas pasiekusių didžiojo italų dailininko darbų.
Ankstesnis kūrinio savininkas - rusų verslininkas Dmitrijus Rybolovlevas - įsigijo jį 2013 metais už 127,5 milijono dolerių. Naujojo paveikslo savininko vardas neskelbiamas.
Retas dailės kūrinys kadaise klaidingai buvo palaikytas kopija ir parduotas už 59 dolerius.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 16-osios įvykius pasaulio istorijoje:
42 m. pr. m. e. gimė Romos imperatorius Tiberijus (Tiberius), tikrasis vardas Tiberijus Klaudijus Neronas Cezaris Augustas (Tiberius Claudius Nero Caesar Augustus). Romą jis valdė nuo 14 iki 37 m. e. m.
1272 m. mirė Anglijos karalius Henrikas III, šalį valdęs nuo 1216 metų.
1632 m. per Trisdešimties metų karą protestantų pajėgos, vadovaujamos Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo (Gustavus Adolphus), sumušė katalikų pajėgas, tačiau karalius mūšyje žuvo.
1797 m. mirė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (Friedrich Willhelm II).
1849 m. žymiam rusų rašytojui Fiodorui Dostojevskiui dėl jo pogrindinės veiklos buvo skirta mirties bausmė, tačiau jis sulaukė caro malonės, ir bausmė buvo pakeista į aštuonerius metus trukusią katorgą ir tremtį.
1907 m. Oklahoma tapo 46-ąja JAV valstija.
1917 m. Žoržas Klemenso (Georges Clemenceau) antrą kartą tapo Prancūzijos ministru pirmininku.
1918 m. suirus Austrijos ir Vengrijos imperijai paskelbta nepriklausoma Vengrijos Respublika.
1922 m. gimė portugalų dramaturgas, rašytojas, žurnalistas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1998 m.) Chosė Saramago (Jose Saramago).
1933 m. Brazilijos konstitucinė asamblėja prezidentui Getulijui Vargui (Getulio Vargas) suteikė diktatoriaus įgaliojimus.
1933 m. diplomatinius santykius užmezgė JAV ir Sovietų Sąjunga.
1945 m. įkurta Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).
1960 m. mirė JAV kino aktorius ir "Oskaro" apdovanojimo laureatas Klarkas Geiblas (Clark Gable), labiausiai išgarsėjęs Reto Batlerio (Rhett Butler) vaidmeniu filme "Vėjo nublokšti".
1965 m. mirė airių valstybės veikėjas ir pirmasis Airijos Respublikos prezidentas 1922-1932 metais Viljamas Kosgreivas (William Cosgrave).
1965 m. Sovietų Sąjunga paleido kosminį aparatą "Venera III". 1966 metų kovą jis nusileido Veneroje - tai buvo pirmasis kitoje planetoje nusileidęs kosminis aparatas.
1989 m. Rytų Vokietijos naujasis Komunistų partijos lyderis nurodė buvusiam šios šalies vadovui Erichui Honekeriui (Erich Honecker), jo žmonai ir buvusiam slaptosios policijos viršininkui Erichui Mylkei (Erich Mielke) atsisakyti deputatų mandatų.
1995 m. dėl kaltinimų kyšininkavimu suimtas buvęs Pietų Korėjos prezidentas Ro Dė U (Roh Tae-woo).
1995 m. JT karo nusikaltimų tribunolas kaltinimus genocidu pateikė Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui bei jo karo vadui Ratko Mladičiui.
1997 m. sulaukęs 77 metų amžiaus Paryžiaus ligoninėje mirė 22 metus Prancūzijos komunistams vadovavęs Žoržas Maršė (Georges Marchais).
2001 m. Italijos teismas net 52 mafijos bosus ir smogikus nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
2002 m. antrajai penkerių metų kadencijai prisaikdintas karinis Pakistano vadovas generolas Pervezas Mušarafas (Pervez Musharraf).
2011 m. Rusijos erdvėlaivis "Sojuz" sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi. Erdvėlaiviu skrido amerikietis ir du rusai. Tai buvo pirmas žmonių skrydis į kosmosą po to, kai 2011 metų rugpjūtį netrukus po pakilimo sprogo nepilotuojama raketa.

 

Atgal