VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.17. Naujausios žinios

Vyskupai susitiks su vargstančiaisiais prie pietų stalo

Sekmadienį Vilniuje, Antakalnyje, socialinės integracijos centre „Betanija", prie bendro pietų stalo susės ir vargstantieji, ir vyskupai. 
Taip šiemet lapkričio 19-ąją pirmą kartą minima popiežiaus Pranciškaus paskelbta Pasaulinė vargstančiųjų diena. 
Lygiai prieš metus užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų, popiežius Pranciškus pakvietė kasmet minėti Pasaulinę vargstančiųjų dieną. Vargstančiųjų diena Vilniuje sutampa su pagrindine Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų diena. 
Artėjant vargstančiųjų dienai vyskupai išplatino laišką, kuriame kviečia kiekvieną atsiverti tikram susitikimui su vargšais. Laiške siūlomi konkretūs veiksmai, kaip dalijimąsi paversti gyvenimo stiliumi.
Vyskupai ragina tikinčiuosius nelikti abejingais ir matyti pagalbos reikalingus žmones: „Pastebėkime savo vargstančius brolius ir seseris, stabtelkime ir skirkime laiko pasikalbėti ar bent paklausti vardo, pasiūlykime savo pagalbą, aplankykime vienišus ar sergančius žmones, kantriai juos išklausykime, pasidalykime savo patirtimi ir sustiprinkime viltį, o gal net pasimokykime iš jų, kaip priimti gyvenimo negandas."
Kreipimesi kviečiama parodyti konkrečią artimo meilę: „Tai galime padaryti paprastais ir mažais gestais: Padrąsinkime, motyvuokime vargstančiuosius, kad nenuleistų rankų ir toliau stengtųsi, parodykime galimybes, kurių galbūt nemato, skatinkime imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Ryžkimės dovanoti savo laiko įsitraukdami į gailestingumo darbų tarnystę savo parapijoje, gal net savanoriaudami advento akcijoje „Gerumas mus vienija", prisidėdami prie „Carito" ar kitos pagalbą vargstantiems teikiančios organizacijos veiklos."
Laiške įvardijama, kad skurdas veda į susvetimėjimą ir šeimų atsiskyrimą, kai ieškantys pragyvenimo galimybių išvažiuoja toli nuo savo namų. Dėl skurdo žmonės patenka į prekybos žmonėmis tinklą, nes vargstantieji lengvai pasiduoda apgaulei ir baisiam išnaudojimui. Skurdas veda į tolesnę nelygybę ir atskirtį visuomenėje, nes skurstančių šeimų vaikai neturi galimybių įgyti tokį pat visapusišką išsilavinimą kaip turtingųjų.
Kreipimesi perspėjama, kad nereikėtų galvoti, jog vargstantys yra tik priėmėjai teikiamos pagalbos ir geros valios gestų, kuriais tiesiantis pagalbos ranką siekia nuraminti savo sąžinę. „Vargšai nėra problema: jie yra šaltinis, iš kurio galime semtis, kad priimtume Evangelijos esmę ir ja gyventume."
Vyskupai kviečia tikinčiuosius konkrečius darbus daryti su malda: „Išlikime jautrūs, mokykimės iš Kristaus, maldoje vienykimės su kiekvienu pagalbos reikalingu žmogumi. Visų mūsų iniciatyvų ir darbų pagrindas visuomet tebūna malda."
Katalikų Bažnyčioje kiekvienas tikintysis pirmiausia asmeniškai kviečiamas padėti vargstančiam, taip pat įsitraukti į bendruomeninę tarnystę dalyvaujant parapijos, vyskupijos „Carito" ar kitos pagalbą vargstantiems teikiančios organizacijos veikloje.

Apie nelygybę, diskriminaciją - 9-ojoje sociologų konferencijoje

Penktadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengta devintoji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija „(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje", kurios metu Lietuvos sociologai aptars visuomenei aktualias nelygybės, galios, diskriminacijos, socialinio teisingumo temas.
Konferenciją organizuoja Lietuvos sociologų draugija ir Vytauto Didžiojo universitetas, ją remia Lietuvos mokslo taryba. Į renginį pakviesta lyčių, globalizacijos, migracijos ir smurto temomis besidominti Tarptautinės sociologų asociacijos (International Sociological Association, ISA) prezidentė, Hofstra universiteto (JAV) sociologijos profesorė, Margaret Abraham. Su kolegomis ji dalysis mintimis apie sociologo vaidmenį, kuriant kolektyvinį sąmoningumą ir socialinį aktyvumą, sprendžiant nelygybės, smurto, socialinio teisingumo problemas visuomenėje. 
Mokslininkės teigimu, sociologų vaidmuo ir vieta tarp kitų mokslų įpareigoja juos tapti ne tik identifikuojančiais socialinius pokyčius, bet ir postūmiu įvairiuose kontekstuose. Tarptautinės sociologų asociacijos vaidmuo tampa itin svarbus suteikiant erdvę dialogui tarp sociologų visame pasaulyje.
Konferencijai pranešimus parengė žinomi Lietuvos sociologai bei kitų socialinių mokslų atstovai, tarp jų - ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius bei Lietuvos sociologų draugijos prezidentė prof. Milda Ališauskienė. Taip pat, pasak VDU atstovo Martyno Gedvilos, bus pristatyti 2017 metų magistro darbo konkurso rezultatai ir renkama nauja Lietuvos sociologų draugijos valdyba.
Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija organizuojama kasmet, joje dalyvauja apie 70 mokslininkų, nuolat vykdančių sociologinius tyrimus. Kiekviena tokia konferencija vyksta vis kitoje Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje.

V.Vasiliauskas: Lietuva turi potencialą tapti langu Kinijos, Singapūro ir kitų Pietryčių Azijos šalių FinTech įmonėms patekti į Europos rinką

Tokijuje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, su delegacija viešintis Japonijoje, su šios šalies centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas.
„Japonija yra viena svarbiausių pasaulio ekonomikų, buvo svarbu ir naudinga išgirsti, kaip ji sprendžia ūkio skatinimo ir kitus klausimus, kurie yra peržengę atskirų valstybių ar net žemynų ribas. Su ponu Kuroda aptarėme ir grėsmes pasaulio ekonomikos augimui, daug dėmesio skyrėme FinTech sektoriaus raidai Japonijoje ir Azijos šalyse", - sako V. Vasiliauskas. 
Lietuvos banko delegacija taip pat susitiko su Japonijos finansų ministerijos, finansinių paslaugų agentūros ir daugiau kaip 200 įmonių vienijančios FinTech asociacijos atstovais. Mūsų šalies ambasadoje Tokijuje vyksiančiame renginyje Lietuvos banko atstovai pristatys FinTech plėtrą mūsų šalyje skatinančias priemones.
„Vizito metu su Japonijos finansų sektorių prižiūrinčiomis institucijomis ir rinkos dalyviais pasidalijome gerąja Lietuvos praktika FinTech reguliavimo srityje. Esame viena iš trijų palankiausią verslo aplinką siūlančių euro zonos šalių, kuri yra atvira finansinėms inovacijoms. Lietuva turi potencialą tapti langu Kinijos, Singapūro ir kitų Pietryčių Azijos šalių FinTech įmonėms, siekiančioms patekti į Europos rinką", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Nuo kitų metų rugsėjo moksleiviai muziejuose lankysis nemokamai

Kitų metų rugsėjo mėnesį bus įgyvendintas Kultūros ministerijos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rengiamas kultūros paso projektas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus. 
Seimo narys Juozas Olekas ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson dėl šalies moksleivių pilietinio ir patriotinio ugdymo, teigdamas, kad nemokamas moksleivių lankymasis muziejuje nuo kitų metų pradžios būtų puikus valstybės šimtmečio pasitikimas. 
"Gerbiama ministre, laisvės kovų komisijos vardu kreipiausi į jus dar šių metų pradžioje dėl galimybės moksleiviams lankyti šalies muziejus nemokamai. Kai kalbame apie pilietinį, patriotinį ugdymą, matome, kad viena iš galimų moksleivių susipažinimo su valstybės istorija formų yra lankymasis muziejuose. Tad ar galime tikėtis, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos bent moksleiviams bus galima lankytis nemokamai, taip pasitinkant valstybės šimtmetį?", - klausė J. Olekas.
Kultūros ministrė patvirtino, kad moksleiviai nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamai galės lankytis ne tik muziejuose, bet ir kitose kultūrai ir edukacijai skirtose vietose. 
"Kitų metų rugsėjo pirmą dieną įgyvendinsime kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rengtą darbą - kultūros pasą. Juo šalies moksleiviai įvairias kultūros paslaugas gaus nemokamai, tarp visų paslaugų įskaičiuoti ir muziejai", - sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Į Lietuvą bus draudžiama atvykti su korupcija ir žmogaus teisių pažeidimais susijusiems užsieniečiams

Seimas papildė esamus ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus. Pagal naujas nuostatas į šalį bus uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.
Ketvirtadienį už tai numatančias įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisas vienbalsiai balsavo 91 Seimo narys.
Įstatyme įtvirtinama, kad užsieniečiui bus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos ES valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar NATO valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, gavęs užsienio reikalų ministro siūlymą, priims vidaus reikalų ministras.
Šis įstatymo projektas buvo parengtas siekiant Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyti politines sankcijas asmenims, susijusiems ne tik su dėl falsifikuotų kaltinimų Rusijoje suimto, įkalinimo įstaigose kankinto ir ten mirusio advokato, atskleidusio finansines Rusijos Federacijos pareigūnų machinacijas, Sergejaus Magnickio byla, tačiau ir kitais atvejais, kai užsienio valstybių valdžios toleruojami žmogaus teisių pažeidimai, susidorojant su asmenimis, atskleidusiais korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba atvejus, prieš politinius kalinius ir pan., tose valstybėse yra nebaudžiami.
"Tokie asmenys neturi likti nebaudžiami vien todėl, kad yra susiję su nedemokratinėmis valdžios institucijomis. Jiems turi būti iš anksto žinoma, kad piktnaudžiavimas valdžios galiomis pažeidžiant tarptautinės teisės normas, jei toks nusikaltimas užtrauktų atsakomybę demokratinėje valstybėje, reiškia, jog tokiam asmeniui demokratinėse valstybėse bus taikomos sankcijos", - pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatyme numatyta vienintelė priežastis, dėl kurios užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, t. y. jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

2018 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma pašaukti daugiau šauktinių

Toliau stiprinant Lietuvos gynybą, pradedamas pasirengimas karo prievolininkų šaukimui į privalomąją karo tarnybą 2018 metais. Kitąmet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
2018 m. šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi sausio 4 dieną, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama kovo viduryje Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. 
Šauktiniai padės užpildyti karinius vienetus ir vykdyti jų visapusišką kovinį rengimą, o baigus tarnybą turės galimybę tapti profesinės karo tarnybos kariais, kariais savanoriais ar papildyti parengtojo rezervo gretas. 
"Šaukimo sistemos įgyvendinimas siunčia aiškų signalą tiek mūsų sąjungininkams, tiek potencialiam agresoriui, kad Lietuva rimtai vertina savo gynybą", - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
2017 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti 3537 karo prievolininkus. Šiais metais liko pašaukti šiek tiek daugiau nei 700 karo prievolininkų. 
Pagal priimtą Seimo sprendimą, nuo 2017 metų kasmet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukti po 3 500-4 000 karo prievolininkų. 
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba jau dabar kviečia visus norinčius jaunuolius užsirašyti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru 2018 metais ir kviečia atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Savo noru tarnybą atlikti pageidaujantys jaunuoliai galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas, t. y. tarnybos metu galės sukaupti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Minimos poetės S. Nėries 113-osios gimimo metinės

Penktadienį Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje Kaune minimos lietuvių tautos lakštingala vadinamos S. Nėries gimimo 113-osios metinės. 
Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone įkurtas 1962 metais, poetės S. Nėries (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, 1904-1945) name, kuriame ji gyveno 1937-1941-aisiais. Čia veikia S. Nėries literatūrinė bei memorialinė ekspozicijos. Muziejuje vyksta poetės gimtadienio ir mirties dienos paminėjimai, poezijos popietės, rengiami plenerai. 
Šeštadienio popietę S. Nėries memorialinis muziejus kviečia poezijos gerbėjus į renginį „Rudenio saulė", skirtą S. Nėries 113-ųjų gimimo metinių minėjimui. 
S. Nėries kūrybą skaitys Kauno nacionalinio dramos teatro aktorė Martyna Gedvilaitė. Renginio dalyviai išgirs pasakojimą apie poetės bei jos amžininkės, šių metų jubiliatės rašytojos Ievos Simonaitytės gyvenimo sąsajas. Matys dokumentinio filmo „Ieva Simonaitytė" fragmentus, kuriuose atsiskleidžia rašytojos asmenybė ir kūryba. Koncertuos Kauno Palemono gimnazijos ansamblis „Dainos studija" (vadovė Rasa Strabulienė.)

Prezidentė: daugiau europinių pinigų reikia nukreipti ne į asfaltą, bet socialiniai atskirčiai mažinti

 Į Geteborge penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad dėl to, jog susitikime bus diskutuojama socialinės atskirties klausimais, nėra ko džiaugtis - 20 metų tokių diskusijų nebuvo Europos vadovų lygmeniu. Socialiniai klausimai visada buvo traktuojami kaip nacionalinio lygmens klausimai, kai kiekviena šalis atsako pati už save. 
Interviu LRT radijui duodama D. Grybauskaitė leido suprasti, kad iki tol ES vadovų lygmeniu nesvarstyti klausimai rodo, jog socialinės problemos išlieka aktualios ir vienos svarbiausių Europos Sąjungai. 
"Europos Sąjungoje net 23 proc. žmonių susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika. Lietuvoje šie skaičiai yra net blogesni. Apie 40 proc. mūsų žmonių mano, kad tai labai didelė problema", - kalbėjo D. Grybauskaitė. Todėl, anot jos, laikas pribrendo visiems koncentruotis į šiuos klausimus ir juos spręsti ne tikšalies viduje, bet ir europiniu lygmeniu.
Švedijos iniciatyvą kelti šiuos klausimus Prezidentė įvertino labai teigiamai. Tai, anot D. Grybauskaitės, bus puiki proga pasikeisti gerąja patirtimi. 
Būsimą deklaraciją, dėl socialinių teisių stiprinimo, kurią pasirašys ES vadovai, D. Grybauskaitė įvardijo kaip aukščiausiu politiniu lygiu priimtą poziciją. Anot Prezidentės, ši deklaracija Lietuvai ir kitoms ES šalims reikš tai, jog naujajame ES 7 metų biudžete bus galima daugiau europinių pinigų ir struktūrinių fondų nukreipti ne į asfaltą, o į žmonių gerovę ir taip užtikrinti žmonių socialinį saugumą. Taigi ES biudžetas bus labiau socialiai orientuotas.
Anot Prezidentės, šie europiniu lygmeniu iškelti politiniai prioritetai leis daugiau dėmesio skirti ir Lietuvos socialiniams poreikiams. Tačiau kartu pažymėjo, kad nepaisant tokių sprendimų, atsakomybė dėl socialinių problemų išlieka nacionalinių valstybių vyriausybėms. 
ES vadovų susitikimo tikslas - stiprinti Europos žmonių socialinį saugumą, todėl šalių lyderiai svarstys, kokių priemonių turi imtis valstybės narės ir visa ES mažinant socialinę atskirtį, kovojant su nedarbu, užtikrinant geresnes darbo sąlygas.
Taip pat Geteborge bus pasirašyta deklaracija dėl socialinių teisių stiprinimo, kuri padės siekiant užtikrinti daugiau lėšų socialinėms reikmėms naujame daugiamečiame ES biudžete.

Postdisciplininis kongresas suburs kūrėjus aštuonių valandų performansui ir diskusijoms

Šeštadienį Vilniuje vyks performatyvus ir visuotinis kongresas. 
Performatyvus ir visuotinis kongresas - tai menininkų ir jų kolegų kuratorių bei tyrėjų suvažiavimas, kuriame bus svarstoma, diskutuojama ir keičiamasi nuomonėmis apie „tarpdiscipliniškumo" padėtį šiandienėje kūryboje. Čia bus naudojami ne tik žodiniai, bet ir vaizdiniai, garsiniai bei performatyvūs "įrankiai", kitaip sakant, vaizdo projekcijos, garso efektai ir koncertai, instaliacijos ir net atmosferiniai kambariai.
Renginys vyks skirtingose patalpose tarp Arklių ir Etmonų gatvių. Jame aktyviai pasirodys daugiau kaip 20 menininkų, poetų, filosofų ir kuratorių, o programa bus atvira ir nemokama visiems apsilankiusiems.
Diskusijose bus keliami klausimai: Ar „tarpdisciplininis" - vis dar (už)buriantis raktažodis, ar senamadiškas burtažodis? Ar vis dar reikia menininkams burtis į sąjungas? Ir koks kūrėjas šiandien yra paklausiausias - tarpdisciplininis, transdisciplininis ar multidisciplininis?
Kongreso iniciatorius Vytautas Michelkevičius teigia: „Atėjo tokie laikai, kad metas sueiti, sugroti, permąstyti, performinti tarp-, inter-, multi-, hiper-, post- discipliniškumą ir visas jo būsenas. Jei prieš 5-15 metų būdvardis „tarpdisciplininis" meno, mokslo ir apskritai kūrybos kontekste buvo laikomas inovacijos ar pranašumo kriterijumi, kuo jis tapo dabar?"
Su savo programomis pasirodys Žygimantas Kudirka, Kęstas Kirtiklis, Justė Jonutytė, Žilvinas Landzbergas, Skaidra Trilupaitytė, Julijonas Urbonas ir kiti.
Kongresas organizuojamas Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) 20-mečio proga.
LTMKS vienija daugiau kaip 115 šiuolaikinio meno kūrėjų, tačiau ji visuomet buvo virtuali organizacija (be patalpų) ir vykdydavo renginius Kultūros bare „Kablys", kareivinėse Šiaurės miestelyje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), „Fluxus ministerijoje", viešosiose erdvėse Vilniuje ir kituose miestuose. 
Nuo 2016 LTMKS kuruoja projektų erdvę „Sodų 4". 
LTMKS yra visuomeninė organizacija (asociacija), įkurta 1997 m. Ji organizuoja ir prodiusuoja parodas, renginius, rezidencijas, leidžia leidinius ir atstovauja menininkus sociopolitinėse situacijose. Nors menininkų asociacija ir vadinasi sąjunga, kaip ir kitos dar sovietmečiu įkurtos organizacijos, tačiau neturi paveldėtos biurokratinės struktūros ir lanksčiai reaguoja į šiandieninę meno situaciją Lietuvoje.

38 parlamentarai prašo neuždaryti Lietuvos ambasados Šveicarijoje

38 Seimo nariai kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydami neuždaryti Lietuvos ambasados Šveicarijoje. Parlamentarai prašo, kad ambasados Berne uždarymo procedūra būtų sustabdyta ir atlikta išsami analizė. 
Kreipimąsi inicijavęs Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Tumėnas sako, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen išreiškė nerimą dėl uždaromos Lietuvos ambasados Berne. Toks Užsienio reikalų ministerijos žingsnis stebina ne tik Šveicarijos lietuvius, bet ir visą užsienio lietuvių bendruomenę. 
Pasak S. Tumėno, Lietuvos ambasada Šveicarijoje ypač reikalinga Lietuvos verslo, mokslo, kultūros atstovams ir studentams. „Tikimės, kad nebus daromi skuboti veiksmai", - sako S. Tumėnas.
Lietuvių bendruomenė Šveicarijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo išvykusiųjų iš Lietuvos dirbti ir studijuoti švietimo, kultūros, mokslo židinys. 
Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklos pradžia laikomi 1898 metai, kai Ciuriche studijuojantys lietuviai įkūrė draugiją, pavadintą „Draugystė lietuviškos bendruomenės". Sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai aktyviai ir organizuotai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės sugrąžinimą. Po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių. Tuo metu šalyje buvo apie milijoną pabėgėlių, todėl krašto valdžia ragino juos kuo greičiau palikti šalį. Teisę pasilikti turėjo tik sergantys asmenys ar gerai besimokantys aukštųjų mokyklų studentai. Dauguma lietuvių išvyko į JAV, Kanadą, Australiją ir kitas šalis. Vokietijoje, susikūrus Pasaulio lietuvių bendruomenei, remiantis Lietuvių charta, kuri buvo priimta 1949 m. birželio 14 d., Šveicarijos lietuviai vieni iš pirmųjų Europoje įkūrė Šveicarijos lietuvių bendruomenę (ŠLB). 
Seimo nario S. Tumėno duomenimis, 2003 m. vasario mėnesį ŠLB buvo įregistruota 170 lietuvių, o 2010 m. duomenimis, Šveicarijoje gyveno per septynis šimtus lietuvių. 
Nuo kitų metų rugpjūčio likviduojama Lietuvos Respublikos ambasada Šveicarijos Konfederacijoje, Berne. Vyriausybė jau pritarė tokiam Užsienio reikalų ministerijos parengtam nutarimo projektui.
Politinė veikla Šveicarijoje nėra didelė, aukštų pareigūnų vizitai organizuojami vidutiniškai kas trejus metus. Šveicarijos ambasada Lietuvai akredituota iš Latvijos nuo 1992 metų. Artimiausiu metu steigti ambasados Lietuvoje Šveicarija neketina. 
Prekyba su šia šalimi nepasiekė iki 2008-ųjų ekonominės krizės buvusio lygmens (2008 m. prekybos apyvarta sudarė 231,1 mln. eurų; 2012 m. - 141,6 mln. eurų; 2015 m. - 174,3 mln. eurų; 2016 m. - 192,8 mln. eurų). 
Tiesioginių Šveicarijos investicijų Lietuvoje apimtis mažėja (2014 m. -
490,2 mln. eurų (9 vieta); 2015 m. - 488,1 mln. eurų (9 vieta); 2016 m. - 374,1 mln. eurų (12 vieta). Šveicarijos piliečiai Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoje pastaraisiais metais sudarė 0,5 proc. (apie 8 tūkst. turistų per metus).
Pernai Šveicarijoje gyveno 2156 lietuviai. Ambasada Šveicarijoje pernai išdavė apie 200 kelionės dokumentų, 80 civilinės metrikacijos dokumentų, atliko 40 notarinių veiksmų, surinko 17 tūkst. Eur konsulinio mokesčio (0,09 proc. viso surinkto mokesčio).
Likvidavus ambasadą Šveicarijoje, bus siekiama išlaikyti esamą bendradarbiavimo su Šveicarija lygį, atstovavimui Lietuvai bus akredituota Lietuvos Respublikos ambasada, įsteigta vienoje iš kaimyninių šalių arba paskirtas Lietuvoje reziduojantis ambasadorius. Konsulinę veiklą numatoma vykdyti įsteigiant konsulinę įstaigą Ženevoje.
Įvertinus ambasados Šveicarijos Konfederacijoje uždarymo išlaidas, numatoma, kad 2018 metais bus sutaupyta iki 300 tūkstančių eurų.
Bendradarbiavimas su Šveicarija bus tęsiamas: klausimai, susiję su ES, tarptautiniu saugumu, derinami per LR nuolatinę atstovybę ES, nuolatinę atstovybę prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, dvišalių santykių aktualijos gali būti aptartos ministrų susitikimų tose organizacijose metu. Dvišaliai ekonominiai, kultūriniai klausimai bus sprendžiami per LR garbės konsulinius pareigūnus Šveicarijoje. 
Parama užsienio lietuvių organizacijoms, lietuvių kalbai, kultūrai ir tradicijoms puoselėti bei stiprinti būtų toliau tiesiogiai teikiama per URM arba Šveicarijai akredituotą LR ambasadą kaimyninėje šalyje.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,7 proc. (112 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,6 proc. (413 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų dešimties mėnesių pajamos - 6 589,8 mln. eurų, faktinės - 6 701,6 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius dešimt mėnesių įvykdytas 99,9 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 385,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 381,9 mln. eurų - 3,2 mln. eurų mažiau nei planuota ir 304,2 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-spalį.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100 proc., gauta 4 988 mln. eurų. Tai yra 0,1 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 367,4 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pajamų iš PVM gauta 2 878,7 mln. eurų, t. y., 268 mln. eurų (10,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,6 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per pastaruosius dešimt mėnesių gauta 1 104 mln. eurų, t. y. 16,2 mln. eurų (1,4 proc.) mažiau nei prognozuota ir 103,2 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 504 mln. eurų - 44 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-spalį buvo 1 308,5 mln. eurų - 69,9 mln. eurų (5,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 76,6 mln. eurų (6,2 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis - 8 487 mln. eurų.

"Brexit": "Goldman Sachs" vadovas siūlo surengti dar vieną referendumą

Antro didžiausio pasaulyje investicinio banko "Goldman Sachs" generalinis direktorius Loidas Blenkfeinas (Lloyd Blankfein) pasiūlė surengti dar vieną referendumą dėl "Brexit", informuoja BBC.
"Twitter" paskyroje L. Blenkfeinas parašė: "Čia, Jungtinėje Karalystėje, tarp įmonių vadovų jaučiama daug panikos ir nevilties dėl "Brexit"... Ant kortos pastatyta pernelyg daug, kodėl nepasitikrinus, ar vis dar galioja konsensusas?"
Bankas "Goldman Sachs" Jungtinėje Karalystėje vykdo didžiąją dalį savo Europos operacijų. Šiuo metu Londone dirba apie 6 tūkst. "Goldman Sachs" darbuotojų.
Bankai ypač nerimauja dėl to, kad Jungtinei Karalystei nepavyks su Europos Sąjunga (ES) pasiekti prekybinio susitarimo. 
Bankai baiminasi, kad šaliai pasitraukus iš ES, jie gali prarasti teisę naudotis vadinamuoju paso mechanizmu - teise veikti visoje ES, gavus leidimą veikti kurioje nors Bendrijos šalyje. 
Spalį Volstrito bankas nusprendė išsinuomoti papildomus 10 000 kvadratinių metrų naujajame pastate Frankfurte, kur galės dirbti iki tūkstančio darbuotojų. Šiuo metu "Goldman Sachs" turi 200 darbuotojų šiame mieste. Remiantis nepatvirtinta informacija, bankas taip pat svarsto galimybę plėsti savo veiklą Paryžiuje. 

Bankas: Norvegijos valstybinis fondas turėtų atsisakyti investicijų į naftą ir dujas

Norvegijos valstybinis fondas turėtų atsisakyti savo investicijų į naftos bei dujų įmonių akcijas, pataria Norvegijos centrinis bankas "Norges Bank", kuris vyriausybės vardu valdo 1 trln. JAV dolerių vertės turto fondą. Apie tai informuoja BBC.
Apie 6 proc. fondo vertės investuota į naftos bei dujų įmonių akcijas.
Pasak banko atstovų, atsižvelgus į šį pasiūlymą, šalis taptų "mažiau pažeidžiama nuolatiniam naftos bei dujų kainų smukimui".
"Šis patarimas paremtas išimtinai finansiniais argumentais ir vyriausybinių rizikų analize", - teigia banko valdytojo pavaduotojas Egilas Matsenas (Egil Matsen).
Dabar "Norges Bank" pasiūlymą turės apsvarstyti Norvegijos finansų ministerija, kuri pareiškė savo nuomonę paskelbsianti kitų metų rudenį.
Jei ministerija nutartų remti centrinio banko pasiūlymą, šalies parlamentas galėtų balsuoti dėl šio pasiūlymo anksčiausiai 2019 m. birželį.
Norvegija yra didžiausia naftos-dujų gamintoja Vakarų Europoje ir jos valstybinis turto fondas, oficialiai žinomas kaip Norvegijos valstybinis pensijų fondas, arba tiesiog Naftos fondas, investuoja pajamas, gaunamas iš šalies naftos pramonės.
Tačiau "Norges Bank" teigia, kad gautų lėšų investavimas atgal į energetikos sektorių reikštų per didelę riziką vyriausybei dėl žaliavos kainų, ypač atsižvelgus į šalies turimą kontrolinį "Statoil" ASA" akcijų paketą.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1558 m. mirė Anglijos karalienė Marija I. Ji buvo pirmoji karalienė, valdžiusi Angliją savarankiškai.
1755 m. gimė Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. Karaliumi jis pasiskelbė 1795 metais, tačiau buvo pripažintas tik 1814 metais, kai Napoleonas (Napoleon) pralaimėjo karą sąjungininkams.
1796 m. mirė Vokietijoje gimusi Rusijos imperatorienė Jekaterina II Didžioji.
1800 m. JAV Kongresas pirmą kartą susirinko naujojoje šalies sostinėje Vašingtone. Pirmuoju vėliau Baltaisiais rūmais pavadinto pastato gyventoju tapo prezidentas Džonas Adamsas (John Adams).
1855 m. škotų keliautojas Deividas Livingstonas (David Livingstone) Afrikoje aptiko Viktorijos krioklius.
1869 m. po daugiau kaip 10 metų trukusios statybos Sueco kanalu pradėjo plaukioti laivai.
1887 m. gimė Didžiosios Britanijos karo vadas, feldmaršalas ir vikontas Bernardas Lo Montgomeris (Bernard Law Montgomery).
1917 m. mirė prancūzų skulptorius, garsiojo "Mąstytojo" bei "Bučinio" autorius Ogiustas Rodenas (Auguste Rodin).
1942 m. gimė JAV kino režisierius, scenaristas ir kino istorikas Martinas Skorsezė (Martin Scorsese), sukūręs tokius filmus kaip "Taksi vairuotojas" (Taxi driver), "Geri vyrukai" (Goodfellas), "Aviatorius" (Aviator).
1954 m. Egipto valstybės vadovu tapo generolas Gamalis Abdelis Naseras (Gamal Abdel Nasser).
1969 m. Suomijos sostinėje Helsinkyje tarp Sovietų Sąjungos ir JAV prasidėjo derybos dėl strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo.
1970 m. Rusijos kosminis aparatas "Luna 17" Mėnulyje nuleido aštuonratį mėnuleigį.
1972 m. po 17 metų emigracijoje į Buenos Aires grįžo buvęs Argentinos prezidentas Chuanas Peronas (Juan Peron).
1974 m. per pirmuosius visuotinius rinkimus Graikijoje po dešimties metų pertraukos užtikrintą pergalę iškovojo Konstantino Karamanlio (Constantine Karamanlis) Naujoji demokratų partija.
1986 m. teroristai Paryžiuje nušovė vieną iš automobilių gamintojo "Renault" direktorių Žoržą Besė (Georges Besse).
1993 m. iškilmingai prisaikdinti 11 Jungtinių Tautų karo nusikaltimų buvusioje Jugoslavijoje tribunolo teisėjų. Tai buvo pirmasis toks teismas po Niurnbergo ir Tokijo tribunolų, kuriuose buvo teisiami Antrojo pasaulinio karo nusikaltėliai.
1995 m. oficialūs kaltinimai korupcija pateikti buvusiam Italijos ministrui pirmininkui Betinui Kraksiui (Bettino Craxi).
1997 m. per teroro aktą Egipto islamo smogikų grupė "al-Gama'a al-Islamiya" prie Luksoro šventyklų nužudė 58 užsienio turistus ir keturis egiptiečius.
1999 m. Čilė uždraudė jos teritorijoje numatytą surengti pasaulinį neonacių susitikimą.
2000 m. iš Peru prezidento posto pašalintas Albertas Fuchimoris (Alberto Fujimori). 
2001 m. buvęs Afganistano prezidentas Burhanudinas Rabanis (Burhanuddin Rabbani) sugrįžo į Kabulą, iš kurio jį prieš penkerius metus išvijo radikalusis Talibano judėjimas.
2005 m. Italijos valstybinis himnas "Il Canto degli Italiani", kurį šalis pasirinko beveik prieš 60 metų, buvo oficialiai įtvirtintas įstatyme.
2013 m. Gruzijoje prisaikdintas prezidentas Georgijus Margvelašvilis.

Saudo Arabija: perteklius naftos rinkoje išliks iki 2018 m. kovo

Naftos perteklius pasaulinėje rinkoje išliks iki kitų metų kovo pabaigos, kai nustos galiojęs paktas dėl žaliavos gavybos ribojimo, sakė Saudo Arabijos energetikos ministras Chalidas al Falihas (Khalid Al-Falih), tuo leisdamas suprasti, kad karalystė pasiruošusi tartis dėl susitarimo pratęsimo per lapkričio pabaigoje vyksiantį gamintojų susitikimą. Apie tai informuoja "Reuters".
"Mes turime suprasti, kad iki [2018 metų] kovo pabaigos mums nepavyks pasiekti norimo naftos atsargų lygio (...) todėl [susitarimo] pratęsimas, vienoks ar kitoks, yra būtinas, - sakė Ch. Al Falihas Bonoje (Vokietija) vykstančios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos užkulisiuose. - Mums pavyko sumažinti atsargų perteklių daugiau nei 50 proc., bet jis vis dar išlieka ir jo būtina atsikratyti."
"Susitikimas, suplanuotas lapkričio 30 d., yra labai svarbus. Dėsime pastangas, kad rinka aiškiai suprastų, kokia kryptimi mes judėsime toliau ir ką darysime", - pridūrė jis.
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir karteliui nepriklausančių šalių gamintojai 2016 m. gruodį susitarė mažinti gavybos apimtis 1,8 mln. barelių per parą, siekdami išlyginti pasaulinės paklausos bei pasiūlos pusiausvyrą. Vėliau jie sutarė pratęsti pakto galiojimą iki 2018 m. kovo.
Ch. Al Falihas taip pat pažymėjo, kad OPEC sieks užtikrinti sklandų ir laipsnišką pasitraukimą iš susitarimo.
"Mes nenorime kainų šuolių, kurie neigiamai atsilieptų rinkai. Nenorime, kad kainų dinamika smogtų paklausai. Mano manymu, iki šiol mums to pavyko išvengti, bet rizikų yra, ypač tuo atveju, jeigu strigtų naftos pasiūla iš didžiųjų šalių. Tikimės, kad to nebus", - sakė jis.
Kalbėdamas apie galimą žaliavos apribojimą iš Venesuelos, kurioje naftos gavybos apimtys sumažėjo iki mažiausio lygio per dešimtis metų, Ch. Al Falihas pažymėjo, kad viskas priklausys nuo tokių trikdymų trukmės.
"Jeigu tokie trikdymai užsitęs, mes imsimės būtinų priemonių, kad visi vartotojai būtų aprūpinti nafta, - sakė jis. - Patikėkite manimi - be naftos niekas neliks, o kova su pasauliniu pertekliumi bus tęsiama tol, kol rinkoje atsiras pusiausvyra."

JT organizacijos ragina Saudo Arabiją visiškai atšaukti Jemeno blokadą

Jungtinių Tautų (JT) organizacijos paragino Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją nedelsiant ir visiškai atšaukti Jemeno blokadą. Kadangi humanitarinė pagalba nepasiekia šalies, esą kyla grėsmė milijonų žmonių gyvybei.
Nepaisant to, kad blokada iš dalies sušvelninta, dauguma Jemeno uostų ir oro uostų yra uždaryti. Tai dar labiau blogina ir šiaip katastrofišką situaciją, ketvirtadienį pareiškė JT Vaikų fondas (UNICEF), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio maisto programa.
Daugiau kaip 20 mln. žmonių pilietinio karo alinamoje šalyje yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Ateinančiais mėnesiais, jei nesulauks gydymo, gali mirti 150 000 badmiriaujančių vaikų, teigiama pranešime.
"Laikrodis tiksi", - perspėjo organizacijos. Vaistų, maisto ir kitų humanitarinių prekių atsargos baigiasi. Šios blokados kaštai esą bus skaičiuojami pagal prarastų gyvybių skaičių.
Jemene, kuris yra viena skurdžiausių arabų pasaulio šalių, Saudo Arabijos vadovaujamas aljansas rengia oro antskrydžius prieš husių sukilėlius. Koalicija praėjusios savaitės pirmadienį uždarė šalies oro uostus ir uostus. Taip ji reagavo į incidentą, kai šiitai husiai paleido raketą į Saudo Arabijos sostinę Rijadą. Ši buvo numušta. Pagalbos organizacijos nuo tada perspėja, kad šaliai dėl blokados gresia viena didžiausių bado katastrofų pasaulyje.

Bona: bent 15 šalių ketina atsisakyti anglies naudojimo iki 2030 metų

Mažiausiai penkiolika valstybių prisijungė prie tarptautinio aljanso, raginančio palaipsniui, iki 2030 metų, atsisakyti naudoti anglį elektros energijos gamyboje, ketvirtadienį pranešė Bonoje (Vokietija) vykstančios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos dalyviai. Apie tai informuoja "Reuters".
Prie aljanso "Powering Past Coal" prisijungė Jungtinė Karalystė, Kanada, Danija, Suomija, Italija, Prancūzija, Nyderlandai, Portugalija, Belgija, Šveicarija, Naujoji Zelandija, Etiopija, Čilė, Meksika ir Maršalo salos.
Aljanso tikslas padidinti dalyvių skaičių iki 50 iki kitos JT klimato kaitos konferencijos, vykstančios 2018 metais Lenkijos Katovicuose, viename iš labiausiai užterštų Europos miestų. 
Aljanso steigėjomis laikomos Jungtinė Karalystė, Kanada ir Maršalo salos. Laiške, su kurio turiniu susipažino "Reuters", organizatoriai ragina kitas šalis prie jų prisijungti.
Vis dėlto kai kurios didžiausios pasaulyje anglies vartotojos - Kinija, JAV, Vokietija ir Rusija - prie aljanso neprisijungė.

Kariuomenė: Irakas pradėjo puolimą paskutiniame IS kontroliuojamame šalies miestelyje

Irako kariuomenė penktadienį pranešė pradėjusi Ravos - nedidelio Eufrato slėnio miestelio - puolimą. Jis - paskutinysis grupuotės "Islamo valstybė" (IS) kontroliuojamas miestelis šalyje.
"Auštant prasidėjo Ravos išlaisvinimo operacija", - pranešė Irako Jungtinių operacijų vadavietė.
Apie puolimą paskelbta Sirijos kariuomenei antrą dieną vykdant kitoje sienos pusėje esančio Abu Kamalio miestelio išlaisvinimo operaciją.
Irako kariuomenės generolas naujienų agentūrai AFP iš fronto sakė manantis, kad mūšis dėl Ravos truks neilgai, nes "didžioji dalis jame buvusių IS kovotojų pabėgo sienos su Sirija link".
Su džihadistais kovojanti JAV vadovaujama koalicija ketvirtadienį paskelbė, kad IS prarado 95 proc. 2014 metais dalyje Sirijos ir Irako teritorijų paskelbto "kalifato". Dydžiu jis prilygo Didžiajai Britanijai.

Pirmą kartą NATO energetinio saugumo kompetencijos centro komiteto posėdyje dalyvavo JAV ir Vokietijos atstovai

Vilnius, lapkričio 17 d. (ELTA). Ketvirtadienį vykusiame NATO energetinio saugumo kompetencijos centro valdymo komiteto posėdyje pirmą kartą dalyvavo JAV ir Vokietijos, liepos mėnesį prisijungusių prie Vilniuje veikiančio kompetencijos centro, atstovai.
Posėdžiui pirmininkavo užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius. 
Posėdžio metu buvo aptarti svarbiausi 2017 metais įgyvendinti darbai bei pagrindinės veiklos kryptys 2018 metams.
Prieš penkerius metus akredituoto NATO centro tikslas - stiprinti ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugą ir energetinį efektyvumą karyboje bei skleisti žinias apie energetikos vystymosi pasekmes tarptautiniam saugumui. 
NATO energetinio saugumo kompetencijos centro narėmis jau tapo devynios NATO valstybės narės ir viena NATO partnerė.

"Moodys" padidino Indijos reitingus pirmą kartą per 14 metų

Tarptautinė reitingų agentūra "Moody's" padidino Indijos skolinimosi reitingus pirmą kartą nuo 2004 metų, apie tai informuoja naujienų agentūra "Bloomberg".
Patikslinama, kad Indija reitingų agentūros reitinge pakilo nuo paskutinio investicinio lygio laiptelio Baa3 iki Baa2.
Agentūros "Moody's" ekspertai paaiškino, kad sprendimą padidinti Indijos reitingus lėmė šalies vyriausybės sėkmingai vykdomos reformos ir spartūs Indijos ekonomikos augimo tempai.

Derybose dėl Vokietijos valdančiosios koalicijos proveržio kol kas nepasiekta

 Tiriamosios derybos tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos konservatorių partijos ir dviejų potencialių koalicijos partnerių penktadienį paryčiais įstrigo, partijoms nesutariant dėl migracijos ir finansų politikos klausimų.
Po penkiolika valandų trukusio naujausio derybų rato, A. Merkel Krikščionių demokratų (CDU) vedami konservatoriai, verslui palankių pažiūrų Laisvieji demokratai (FDP) ir Žalieji susitarė padaryti pertrauką ir pratęsti derybas penktadienį vidurdienį.
Partijos įsipareigojo penktadienį susitarti, ar nori toliau bendradarbiauti ir pradėti oficialias derybas dėl koalicijos formavimo.
Po CDU nuvylusios rugsėjo mėnesio rinkimų baigties ir buvusiems jos koalicijos partneriams socialdemokratams (SPD) nusprendus pasitraukti į opoziciją, A. Merkel buvo priversta mėginti suformuoti trišalę koaliciją, dėl oficialių partijų spalvų derinio pramintą "Jamaikos koalicija".
Ketvirtadienį A. Merkel teigė tikinti, kad partijoms pavyks susitarti.
"Tai padaryti - mūsų atsakomybė, ir dėsiu visas pastangas, kad tai įvyktų", - tikino A. Merkel, pridurdama, kad partijos jau sprendė tokius keblius klausimus kaip klimatas, transportas ir migracija, nors jų "pozicijos ir labai skiriasi".

Turkijos žiniasklaida: Irano, Turkijos ir Rusijos vadovai kitą savaitę susitiks aptarti Sirijos krizę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančią savaitę priims Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir Irano prezidentą Hasaną Ruhanį (Hassan Rouhani), su kuriais aptars padėtį Sirijoje, ketvirtadienį pranešė Turkijos valstybinė televizija.
Vadovai lapkričio 22 dieną susitiks oficialioje V. Putino rezidencijoje Sočyje, kur aptars padėtį Sirijoje ir regione, pranešė Anatolijos naujienų agentūra.
Susitikimas įvyks Ankarai, Maskvai ir Teheranui vis artimiau bendradarbiaujant, kad būtų užbaigtas Sirijos pilietinis karas.
Šalys bendradarbiauja, nepaisant to, kad oficialiai palaiko skirtingas konflikto puses: Rusija su Iranu remia Sirijos prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad), o Turkija - jį nuversti siekiančius sukilėlius.

Kataras nustatė laikiną minimalų darbo užmokestį imigrantams

Itin daug kritikos dėl pasiruošimo ir darbuotojų išnaudojimo prieš 2022 m. Pasaulio futbolo čempionatą sulaukiantis Kataras nustatė naują laikiną minimalų darbo užmokestį, kuris sieks netoli 170 eurų.
Kataro darbo ministras Isa al Nuaimis (Issa al-Nuaimi) naujienų agentūrai AFP teigė, kad laikinas 750 rialų (166 eurų) per mėnesį minimalus darbo užmokestis bus pradėtas taikyti jau dabar, o po to politikai imsis nustatinėti naują minimalų užmokestį.
Be to, į Katarą atvykę darbuotojai gaus nemokamą apgyvendinimą, maistą ir sveikatos apsaugos planus, sakė jis.
Minimalios algos pritaikymas buvo vienas iš pakeitimų, apie kuriuos Kataras užsiminė praėjusį mėnesį paskelbtame plane. Šalis susilaukė griežtos kritikos visame pasaulyje dėl savo elgesio su beveik 2 mln. darbininkų imigrantų.
Kataras iki šiol niekada neturėjo nustatęs minimalios algos, o politikai teigia, kad po peržiūros 750 rialų atlyginimas gali būti keliamas.
Itin kontroversiškomis aplinkybėmis 2022 m. Pasaulio futbolo čempionato šeimininku tapęs Kataras yra kaltinamas sunkių darbo sąlygų kūrimu čempionato objektus statantiems darbininkams - kai kur darbininkų gyvenimo ir darbo sąlygos yra vadinamos 21 amžiaus vergija. Skaičiuojama, kad turnyro pasiruošimo darbams šalis per savaitę išleidžia 500 mln. dolerių.

Atgal