VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.18. Naujausios žinios

Lietuvos patirtį kovojant su propaganda D. Grybauskaitė pristatė Europos lyderiams

Švedijos mieste Geteborge susirinkusiems Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė Lietuvos patirtį, kaip švietimas ir kultūra gali prisidėti prie ES vertybių apsaugos, kovos su melagingomis naujienomis ir antieuropine propaganda.
Prezidentės teigimu, Lietuva puikiai supranta propagandos žalą valstybei, žino, kaip su ja kovoti, ir šia patirtimi dalijasi su kitomis ES šalimis.
Būtent Lietuvos iniciatyva prieš dvejus metus ES buvo įkurtos strateginės komunikacijos komandos, kurios padeda atpažinti melagingas naujienas ir išsklaidyti propagandos mitus.
Pavyzdžiu Europai tampa ir pilietiška Lietuvos žiniasklaida, kuri pati imasi iniciatyvos šviesti ir saugoti žmones nuo melo. Po Lietuvos mokyklas keliaujantys žurnalistai, padedantys jauniems žmonėms atpažinti propagandą, drauge su pasauline informacijos milžine "Google" kuriama pažangi "melagingų naujienų gaudyklė", operatyvi reakcija į propagandos mitus ir jų dekonstravimas internetinėje erdvėje - tai svarbiausia Lietuvos gynybinė linija informaciniame kare.
Lietuvos viešąją erdvę saugo ir strateginės komunikacijos padaliniai valstybės institucijose, kurie fiksuoja informacines atakas ir padeda žiniasklaidai jas atskleisti.
Prezidentė pabrėžė, kad tokio susitelkimo bei sąmoningumo reikia ir visos ES mastu.
Su įžūliu melagingų naujienų antplūdžiu susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, kitos Europos šalys. Todėl itin svarbu, kad ES kultūros ir švietimo iniciatyvos gintų ES vertybes ir padėtų stiprinti Europos žmonių atsparumą melui. Tam būtina investuoti į tikslines kultūrines programas, skirti daugiau lėšų kovai su propaganda, stiprinti ES padalinius, padedančius atpažinti ir paneigti melagingas žinias.
Geteborge kalbama ir apie ES švietimo politiką. ES vadovai tariasi, kaip sustiprinti ir išplėsti jau 30 metų veikiančią "Erasmus" studijų mainų programą. Naujame daugiamečiame ES biudžete šiai programai norima skirti dvigubai daugiau lėšų - beveik 30 mlrd. eurų. Lietuva taip pat siekia, kad mainų galimybių turėtų ne tik studentai bei dėstytojai, bet ir mokytojai.
"Erasmus" programos teikiama galimybe mokytis ir dėstyti užsienio universitetuose jau pasinaudojo per 40 tūkst. Lietuvos studentų ir 16 tūkst. dėstytojų.

Patikimas automobilis - būtinas atributas Dakaro žiūrovui

Kitą savaitę Dakaro ralio dalyvių iš Europos technika bus pakrauta į krovininį keltą, kuris daugiau nei mėnesį plauks iš Le Havro uosto Prancūzijoje iki Kaljao Peru. Dviem vandenynais keliaus ne tik sportininkų visureigiai, mechanikų techniniai sunkvežimiai, bet ir didžiausių šio sporto gerbėjų automobiliai. Vienas jų - ryškiai raudonas lietuvių projekto #iGo2Dakar pikapas "Nissan Navara".
"Nuomotis automobilį Pietų Amerikoje yra sudėtinga, nes Dakaro ralis driekiasi per tris valstybes: Peru, Boliviją ir Argentiną. Pasiimti reikėtų vienur, grąžinti kitur, o įvertinant automobilio eksploatacijos sudėtingumą ir didelę tikimybę jį apgadinti, reta bendrovė ryžtasi nuomoti arba tą daro už nelogišką kainą, todėl nusprendėme į Dakarą gabenti savo Lietuvoje įregistruotą automobilį", - apie prieš kelias savaites priimtą sprendimą kalbėjo projekto #iGo2Dakar iniciatorius Mindaugas Plukys.
Tuomet reikėjo atsirinkti svarbiausius kriterijus - automobilio laukia nemenkas išbandymas, tad jis privalo būti patikimas. Pietų Amerikoje teks daug važiuoti kalnų keliais, tad variklis turi būti galingas ir lankstus - turėti pakankamai sukimo momento prie žemų apsisukimų. Privalomas ir netgi organizatorių reikalaujamas atributas - keturi varomi ratai. Be to, kartu su M. Plukiu keliaus fotografas Andrius Laucius, tad automobilyje turi būti pakankamai erdvės daiktams išdėlioti ir kuo daugiau USB kroviklių bei 220V rozečių.
"Sudėjus visus už ir prieš, pasirinkome pikapo kėbulą dėl didelės bagažinės ir pravažumo. Konkretus modelis - "Nissan Navara" su 2,3 l dCi dyzeliniu varikliu, nes tokiu pat automobiliu esu apvažiavęs visą Lietuvą bekelės maratone "4x4 Perimetras", tad gerai žinau jo galimybes", - sakė M. Plukys.
Automobilio laukia nemenkas išbandymas - apie 15-20 tūkstančių kilometrų labai įvairiomis sąlygomis. Lapkričio pabaigoje Lietuvos gatvėse normalu pamatyti sniegą, o termometro stulpelyje - neigiamą reikšmę. Tokiu oru teks važiuoti du tūkstančius kilometrų iš Vilniaus į Le Havrą. Kelte laukia daugiau nei mėnesis stovėjimo labai nepalankiomis sąlygomis - esant didelei drėgmei, kai aplink vien druskingas ir kėbulą graužiantis vanduo. Pietų Amerikoje - apie 10 tūkst. kilometrų pačiais įvairiausiais keliais: pakilimais nuo jūros lygio iki 4 tūkst. metrų virš jo, nuo lygumų druskų ežeruose iki kopų ar siaurų kalnų keliukų, nuo neigiamos temperatūros aukštikalnėse iki keturiasdešimties laipsnių karščio žemumose, o po to - dar grįžimas į Vilnių.
"Tai bus geras ne tik automobilio, bet ir kitų dalykų patikimumo išbandymas. Į variklį supilta aukštoms temperatūroms atspari "Valvoline" 5W-30 alyva - jau grįžus į Vilnių bus įdomu pamatyti, kaip ji atrodo ir įvertinti variklio būklę. Į "Navarą" taip pat sudėjome specialius "BluePrint" filtrus - jų bandysime nekeisti ir stebėsime, kaip keičiasi jų būklė Pietų Amerikos bekelės sąlygomis", - pasakojo #iGo2Dakar projekto iniciatorius.
"Žinoma, mūsų pagrindinis tikslas - fiksuoti įspūdžius sekant ralio dalyvius, pateikti komandos narių gyvenimą, parodyti, kaip pasikeičia šalys, kai į jas atvyksta Dakaro karavanas, kaip sportininkus sutinka jų piliečiai. Patiems pasisemti kuo daugiau emocijų ir įspūdžių bei perteikti juos Dakaro fanams Lietuvoje", - pridūrė M. Plukys.

SAM vaistininkams taikys pusmečio pereinamąjį laikotarpį ir nebaus piniginėmis baudomis

Vaistininkai, pažeidę vaistų išdavimo taisykles, piniginėmis baudomis dar nebus baudžiami - Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad bus taikomas pereinamasis pusmečio laikotarpis (iki kitų metų gegužės 1 d.). Vaistinėse apsilankę ir pažeidimų užfiksavę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) slapti pirkėjai nebaus vaistininkų piniginėmis baudomis, o tik įspės.
Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus vaistinių veiklos trūkumus, susikaupusius per daugybę metų, kurie išryškėjo nuo lapkričio įsigaliojus naujovėms, nors iki šiol dar nė vienoje vaistinėje nebuvo apsilankęs joks slaptas pirkėjas. 
"Su ekspertais nusprendėme, kad šiuo atveju geriausias sprendimas būtų taikyti pusmečio pereinamąjį laikotarpį, kurio metu visi galėtų deramai pasiruošti pokyčiams. Pirmiausia reikia nuraminti pacientus - jie neturėtų nerimauti, nes vaistų išdavimo ir išrašymo taisyklės nesikeitė. Jos - tokios pat, kaip iki šiol. Skirtumas tik tas, kad iki šiol vaistinės jų nesilaikė, o dabar nusprendė tai daryti kruopščiai, bijodamos slaptų pirkėjų vizitų. Tad raginame pacientus pasitarti gydytojais, pasirūpinti reikiamais receptais", - sako ministras A. Veryga. 
Per šį laikotarpį, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, bus sudarytos lankstesnės galimybės pacientams, nepatiriant nepatogumų, įsigyti reikiamus vaistus. Pavyzdžiui, numatyta įdiegti naujoves, kurios leistų gydytojams prasitęsti receptus telefonu, sudaryti galimybes vaistininkams tam tikrais atvejais patiems pratęsti receptus arba skirti receptinius vaistus. 
Tuo tarpu vaistinės turi dar daugiau įsipareigojimų, kurie, ministro A. Verygos teigimu, yra labai rimtas socialiai atsakingo verslo išbandymas, kuris parodys, ar šis verslas gali mąstyti pilietiškai, o ne vien pelno siekiančiai. 
"Vaistinės kaip verslas privalo būti visapusiškai socialiai atsakingos ir sklandžiai pasiruošti pokyčiams. Jos privalo parengti darbuotojus, nuolat objektyviai ir be emocijų informuoti pacientus apie naujoves, žmonėms nekelti panikos ir jų neerzinti, siunčiant prašyti receptų pas Verygą ar kitus politikus. Tai, kas vyksta dabar, yra neadekvati vaistininkų reakcija į naujoves, kurių labai nenorėjo farmacijos sektorius", - teigia ministras A. Veryga.
SAM primena, kad pastarosiomis dienomis paaiškėjo, jog dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti. 
Tuo tarpu VVKT viršininkas Gintautas Barcys sako, kad dar nė vienoje vaistinėje nebuvo atlikti kontroliniai pirkimai (slaptų pirkėjų vizitai), kurie atliekami tik gavus skundus arba kitos institucijos pavedimą ar prašymą patikrinti konkrečius atvejus. 
"Atkreipiame dėmesį, jei vaistinėse apsilankę slapti pirkėjai fiksuos kokių nors pažeidimų, vaistininkams pusmetį bus taikomi tik įspėjimai, o ne piniginės baudos. Mūsų tikslas nėra bausti, mes norime, kad pacientai gautų kokybiškas farmacines paslaugas, konsultacijas, tad esame pasirengę bendradarbiauti ir konsultuoti pacientus bei vaistines", - sako G. Barcys. 
Jo teigimu, vaistininkai irgi turėtų būti budrūs - VVKT slapti pirkėjai neprašo susimokėti baudų prie kasos, tad jei taip nutinka, reikėtų kreiptis į policiją.

Prezidentė pasveikino Latviją Nepriklausomybės dienos proga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos vadovą Raimondą Vėjuonį su 99-osiomis šalies Nepriklausomybės metinėmis.
Sveikinime pažymima, kad kitąmet Lietuva ir Latvija minės savo valstybių šimtmečius. Ši sukaktis ypač svarbi ir lietuviams, ir latviams - tai bendra šventė, puikiai įprasminanti, kiek daug abi šalys pasiekė tiek tarpukariu, tiek atkūrusios savo valstybių nepriklausomybę.
Pasak šalies vadovės, Lietuva ir Latvija kartu tapo Europos Sąjungos ir NATO narėmis, drauge siekia puoselėti abiejų šalių, Baltijos jūros regiono ir viso žemyno valstybių vienybę ir saugumą, kad bendri iššūkiai būtų įveikti. Prezidentė išreiškė įsitikinimą, kad Latvija buvo ir išliks Lietuvai labai svarbia valstybe ne tik kaip kaimynė, bet ir kaip sąjungininkė, su kuria kartu bus dirbama, ištikimai siekiant tikslo toliau puoselėti ir įtvirtinti abiejų šalių ir piliečių nepriklausomybę.
Anot Prezidentės, abiejų valstybių šimtmečių minėjimas kitais metais dar labiau suvienys lietuvius ir latvius, o bendri kultūros, meno, mokslo, nepriklausomybės ir atgimimo laikotarpio istorijos projektai dar tvirčiau sustiprins jų ryšius ir prasmingai liudys laisvę.
Prezidentė Latvijos vadovui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo daug sėkmės, klestėjimo ir saugumo.

Vakarų, šiaurės ir pietvakarių Lietuvoje ant kelių dangų susiformavo plikledis

Šeštadienio rytą vakarų, šiaurės ir pietvakarių Lietuvoje eismo sąlygas sunkina ant kelių dangų susiformavęs plikledis. Slidūs valstybinės reikšmės kelių ruožai barstomi, informuoja kelininkai. 
Likusioje šalies dalyje keliai daugiausia drėgni, vietomis yra sausų kelių ruožų.
Šalyje be kritulių, oro temperatūra svyruoja nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos.
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 413 metrų (nuo 6,309 iki 6,722 km), išlieka 28 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną šiaurės vakariniuose rajonuose numatomi krituliai, vyraus lietus. Rytą kai kur tvyros rūkas. Vėjas pietų, pietvakarių, 7-12 m/s, pajūryje vietomis gūsiai iki 20 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 3 iki 8 laipsnių šilumos.

Bus minima Lietuvos kariuomenės diena ir kariuomenės atkūrimo 99-osios metinės

Lapkričio 23 d. Vilniuje ir kituose šalies miestuose vyks renginiai, skirti paminėti Lietuvos kariuomenės dieną ir kariuomenės atkūrimo 99-ąsias metines.

Pagrindinis renginys tradiciškai vyks lapkričio 23 d., 12 val. Katedros aikštėje Vilniuje, kur bus iškilminga Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotė ir karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.

Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Skrydžiu virš Vilniaus Lietuvos kariuomenę planuoja pasveikinti NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai  F-15C „Eagle“.

Su švente karius sveikins šalies vadovybė, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, į renginį kviečiami užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė, vilniečiai ir miesto svečiai.

Lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės diena bus minima ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pateikiame numatytų reginių programą. 

Vilnius

Lapkričio 22 d., trečiadienis

16.30 val. - Tradicinio Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2016-2017“ parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimas LDK Valdovų rūmų galerijoje * (su kvietimais)

18.00 val. - Lietuvos kariuomenės dienos šventinis koncertas ir statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimas LDK Valdovų rūmų Didžiojoje iškilmių salėje * (su kvietimais).

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

10.00 val. - Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje Malda už Lietuvos kariuomenę (tiesioginė LRT transliacija).

12.00 val. - Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte – dalyvauja Lietuvos kariuomenės, Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų ir LDK Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio LITPOLUKRBRIG kariai. Kariai žygiuos nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. Lietuvos kariuomenę skrydžiu virš Vilniaus planuoja NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių pajėgų naikintuvai. (tiesioginė LRT transliacija).

18.00 val. - Koncertas visuomenei ir draugams muzikos klube „Pelėda“.

Kaunas

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

11.00 val. - Karių rikiuotės formavimas prie istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune. Prezidentų pagerbimas, gėlių padėjimas.

11.30 val. - Iškilminga karių žygiuotė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

12.00 val. - Minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje: Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimas, gėlių padėjimas, sveikinimo kalbos, Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso 56-laidos karių savanorių priesaika.

12.50 val. - Iškilminga karių žygiuotė į Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.

13.00 val. - Šv. Mišios Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

14.00 val. - Šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje. 

14.00 – 16.30 val. – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos vienetų pristatymas ir ekspozicija Nepriklausomybės aikštėje.

17.00 val. - Paroda „Gyvenimas ant nulinės ribos” Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Muziejaus lankymas – nemokamas.

Klaipėda

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

11.00 – 12.00 val. - Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6). 

Šiauliai

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

15.00 val. - Šv. Mišios „Už Lietuvos kariuomenę” šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje.

16.00 val. - Iškilminga Lietuvos kariuomenės Šiaulių įgulos rikiuotė Prisikėlimo aikštėje ir karinė ekspozicija.

Marijampolė

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

12.00 val. - Šv. Mišios „Už Lietuvos kariuomenę“ Šv. Arkangelo Mykolo Mažojoje bazilikoje.

13.30 val. – Šventinis minėjimas, grupės „Antikvariniai kašpirovskio dantys” koncertas ir Tado Dambrausko fotografijų konkurso paroda „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2015” Marijampolės kultūros centre. 

Tauragė

Lapkričio 22 d., trečiadienis

10.00–10.45 val. - Šventosios Mišios Tauragės bažnyčioje.

11.00–11.20 val. – Lietuvos kariuomenės Tauragės įgulos karių žygiuotė Tauragės miesto gatvėmis.

11.30–12.00 val. - Iškilmingas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas Tauragės kultūros rūmuose.

12.00–14.15 val. - Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis Tauragės kultūros rūmuose.

Alytus

Lapkričio 24 d., penktadienis

8.30-9.00 val. - Alytaus Įgulos Šv. Kazimiero bažnyčioje vyks šv. Mišios. Alytaus Rotušės aikštėje vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių iškilminga rikiuotė, ginklų ir karinės technikos paroda, Dainavos apygardos I rinktinės 109-osios kuopos karių pasirodymas.

Kupiškis

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

12.00 val. - Kupiškio kapinėse vyks paminklinės lentos 1919-1920 metų nepriklausomybės kovų savanorių kapų ir atnaujinto paminklo atidengimo ceremonija. 

Biržai

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

12.00 val. - Iškilminga Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių ir Lietuvos šaulių sąjungos šaulių  rikiuotė, karinės technikos ir ginklų ekspozicija. Ceremonijos metu bus atidengta paminklinė lenta 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. 

Vilkaviškio r.

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis

12.30 val. - Alvito savanorių kapinėse (Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav.) Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai dalyvaus iškilmingame minėjime, kuris prasidės eisena į savanorių kapines. Alvito pagrindinės mokyklos kieme kariai salvėmis pagerbs 1918-1920 m. savanorių atminimą.

Renginių programa Krašto apsaugos ministerijos interneto puslapyje: https://goo.gl/DuCzK7

Renginių  programa Lietuvos kariuomenės Facebook puslapyje: https://goo.gl/vRjD28

Lietuvos istorija mena

Lietuva lapkričio 18-ąją:
1552 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas įsakė magistrato potvarkius skelbti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
1881 m. Paliukuose, Panevėžio rajone, gimė dailininkas, skulptorius, sukūręs visų laidų monetų modelius Lietuvos valstybei (1918-1940), profesorius Juozas Zikaras. Mirė 1944 m. Kaune.
1940 m. įkurtas Panevėžio dramos teatras.
1946 m. sušaudyti vyskupas Vincentas Borisevičius ir kunigas Pranas Gustaitis. Jų palaikai buvo užkasti Tuskulėnų dvaro parke Vilniuje bendrame kape su kitomis KGB aukomis.
1988 m. Aukščiausioji Taryba lietuvių kalbą paskelbė valstybine.
1989 m. įsteigta Lietuvos atsargos karininkų sąjunga.
1991 m. popiežius Jonas Paulius II priėmė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
1998 m. Seime įkurta Lietuvos ir Latvijos parlamentinių ryšių grupė.
1998 m. Maskvoje surengta tarptautinė konferencija "Lietuvos švietėjas Martynas Mažvydas ir jo laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų kultūra".
2005 m. Kaune vyko pirmasis šalies vienuolių kongresas, kurį inicijavo Lietuvos moterų vienuolių Aukštesniųjų vyresniųjų konferencija. Lietuvoje tuo metu veikė 38 moterų vienuolijų kongregacijos ir 14 vyrų kongregacijų.
2008 m. naktį į spalio 18 dieną naujos kadencijos Seimo Pirmininku pakartotiniu balsavimu išrinktas Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas. 2009 m. rugsėjo 15 d. A. Valinskas neteko Seimo vadovo posto po parlamente surengto slapto balsavimo dėl jo atleidimo iš pareigų.
2010 m. eidamas 71-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos televizijos ir kino operatorius Rimantas Juodvalkis.
2013 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmą kartą Lietuvoje viešinčiu Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu (Ban Ki Moon).
2015 m. antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.
2016 m. Prancūzijos ambasadoriaus rezidencijoje Turniškėse ambasadorius Filipas Žanto (Philippe Jeantaud) įteikė Garbės legiono ordino Didžiojo kryžiaus insignijas prof. Vytautui Landsbergiui. Prancūzijos Prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) už nuopelnus tarnaujant laisvei ir Europai apdovanojo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką V. Landsbergį aukščiausio laipsnio apdovanojimu - Garbės legiono ordino Didžiuoju Kryžiumi.

Lietuvos ir Švedijos politinėse konsultacijose - regioninio saugumo klausimai

Stokholme penktadienį vyko Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių politinės konsultacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Asta Skaisgirytė su Švedijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktore Ana Karin Enestriom (Anna-Karin Enestroem) aptarė aktualius užsienio ir saugumo politikos klausimus, dvišalio bendradarbiavimo darbotvarkę.
Politikos direktorė A. Skaisgirytė teigė, kad "Lietuva yra suinteresuota ir toliau stiprinti glaudžius ir dinamiškus Lietuvos ir Švedijos dvišalius santykius bei gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą". Per dvišalius kontaktus ir daugiašalius formatus siekiama spręsti regioninio saugumo, įskaitant energetinį saugumą, kovos su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos ir Rytų partnerystės klausimus. 
Politikos direktorių konsultacijų metu išreikšta bendra pozicija dėl artėjančio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, akcentuota bendros ES politikos Rusijos atžvilgiu svarba, sutarta surengti ekspertų konsultacijas dėl žmogaus teisių padėties okupuotame Kryme. Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, politikos direktorė A. Skaisgirytė pristatė Lietuvos parengtą Europos planą Ukrainai. 
Politikos direktorės taip pat aptarė Vakarų Balkanų šalių perspektyvas siekiant narystės ES, ypatingą dėmesį skiriant Serbijai, Makedonijai ir Juodkalnijai.

Kipras: 2017-ieji - jau dabar rekordiniai turistų skaičiumi

Kipras šiemet jau sumušė per metus šalį aplankančių turistų rekordą, nepaisant to, kad iki metų pabaigos liko dar du mėnesiai. Iš viso Kiprą iki spalio pabaigos aplankė 3,4 mln. žmonių.
Kipras pasinaudojo savo kaip saugios valstybės statusu, kai įprastinių konkurentų regione - Egipto, Tuniso ir Turkijos - turizmo sektoriams skaudžiai kirto nerimas dėl saugumo.
Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių atvykusių turistų skaičius jau dabar nesunkiai pralenkė 2016 m. pasiektą rekordą, kai Kiprą iš viso aplankė 3,18 mln. žmonių.
Atvykimai į šalį iš didžiausios Kipro rinkos Didžiojoje Britanijoje kilo beveik 8 proc., tuo tarpu turistų srautai iš Vokietijos kilo 60 proc., iš Rusijos - 5,2 proc., o iš Izraelio atvykusių turistų prieaugis siekė 80,8 proc.
Turizmo sektoriaus atsigavimas padėjo Kipro ekonomikai sugrįžti į augimo stadiją po to, kai 2013 m. kovą šaliai buvo skirtas 10 mlrd. eurų pagalbos paketas, skirtas gelbėti griūvančią šalies ekonomiką bei nemokius bankus.

Po žemės drebėjimo Irane jau nebesitikima rasti gyvųjų

Po žemės drebėjimo Irane žinybos nebeturi vilčių griuvėsiuose rasti daugiau gyvųjų. Smarkūs požeminiai smūgiai vakarinėje Kermanšaho provincijoje, naujais duomenimis, pražudė 436 žmones, daugiau kaip 10 000 gyventojų buvo sužeisti.
Daugiau kaip 1 000 asmenų patyrė sunkius sužalojimus, kai kurių jų gyvybei vis dar gresia pavojus. Pasak penktadienio žiniasklaidos, vilčių rasti stichiją išgyvenusių žmonių neliko, todėl gelbėjimo darbai po penkių dienų galutinai nutraukti.

Oficialiais duomenimis, apgadinta 30 000 gyvenamųjų kompleksų, daugiau kaip 15 000 jų visiškai sugriauti. Pastogės neteko daugiau kaip 100 000 žmonių. Dėl žemos temperatūros provincijoje tai yra ypač problematiška. Dauguma nukentėjusiųjų pirmiausiai apgyvendinti palapinėse.
Žinybos Kermanšahe mano, kad aukų skaičius gali būti daug didesnis bei nurodo Vidaus reikalų ministerija Teherane. Daug žuvusiųjų kai kuriuose kaimuose esą buvo iš karto palaidoti, todėl jų mirtis nebuvo oficialiai užregistruota.
Tuo tarpu gyvenimas regione pamažu grįžta į normalias vėžes. Visoje provincijoje vėl yra elektra, švarus vanduo ir dujos. Nuo šeštadienio vėl dirbs bankai, universitetai ir mokyklos.
Sekmadienio vakarą Irano ir Irako pasienio regioną sudrebinusių požeminių smūgių stiprumas siekė 7,3 balo.

Stipriai sumažėjo Europą Viduržemio jūra pasiekti bandančių migrantų skaičius

Per pirmus 10 šių metų mėnesių gerokai sumažėjo migrantų, bandančių Europos Sąjungos (ES) šalis pasiekti Viduržemio jūra, skaičius. Palyginti su pirmais 10 praėjusių metų mėnesių, 2017 metais jų sumažėjo 63 proc., informuoja "EUobserver".
Remiantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) duomenimis, pirmus 10 šių metų mėnesių ES Viduržemio jūra pasiekė apie 173 tūkst. migrantų.
Šiais metais centriniu Viduržemio jūros keliu į Italiją atvyko 112 tūkst. migrantų, didžioji dalis jų yra iš Tuniso. Lyginant su praėjusiais metais, atvykėlių skaičius šiemet mažesnis 30 proc.
Per pirmus 10 mėnesių į Graikiją Viduržemio jūra atvyko 31 tūkst. 500 migrantų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, tai yra 82 proc. mažiau. 
Tuo tarpu į Ispaniją Viduržemio jūra šiais metais atvyko - 15 tūkst. 500 migrantų.

Kanados infliacija spalį paaugo 1,4 proc.

Išaugus degalų ir automobilių kainoms, Kanados infliacija spalio mėnesį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo 1,4 proc., penktadienį praneša valdžios statistikos agentūra.
Infliacija buvo 0,1 proc. aukštesnė nei analitikai prognozavo bei mažesnė už rugsėjo rodiklį, kai kainų augimas šalyje siekė 1,6 proc.
Lyginant su 2016 m. spaliu, degalų kainos išaugo 6,5 proc., o keleivinių automobilių kainos ūgtelėjo 1,5 proc. Palyginimui, rugsėjį dėl uragano Harvio (Harvey) padarinių degalų kainų augimas siekė net 14,1 proc.
Tuo tarpu skaitmeninės įrangos ir prietaisų kainos per metus krito 4,4 proc., bet, nepaisant to, kainų kritimas kompiuterijos srityje praėjusį mėnesį buvo žemesnis nei rugsėjį.

JAV smarkiai didina savo gynybos biudžetą

JAV Kongresas pritarė ženkliam gynybos biudžeto didinimui iki 700 mlrd. dolerių (586 mlrd. eurų). Senatas ketvirtadienį vienbalsiai ir galutinai priėmė atitinkamą įstatymą, kurį antradienį palaimino ir Atstovų Rūmai.
Įstatymą dabar dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kurio reikalavimai smarkiai padidinti lėšas gynybai kongresmenų buvo net viršyti. Ginkluotės išlaidos dabar bus 15 proc. didesnės nei 2016-aisiais biudžetiniais metais, kai prezidentu buvo Barakas Obama (Barack Obama), ir 26 mlrd. dolerių (beveik 4 proc.) didesnės nei reikalavo D. Trampas.
Biudžeto lėšomis, be kita ko, bus finansuojamas naujų "F-35" tipo naikintuvų, laivų ir šarvuočių įsigijimas. Pritarta ir geroka didesnėms išlaidoms priešraketinei gynybai, kurios didės nuo dabar 8,2 mlrd. iki 12,3 mlrd. dolerių.

NATO generalinis sekretorius atsiprašė dėl Turkijos prezidentą įžeidusio incidento

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį atsiprašė Turkijos dėl incidento Norvegijoje, kuris supykdė Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir privertė jį atšaukti Turkijos karius iš pratybų Norvegijoje.
"Atsiprašau dėl įžeidimo. Incidentą lėmė vieno asmens veiksmai ir jie neatspindi NATO požiūrio. Atitinkamas asmuo buvo skubiai pašalintas iš pratybų, vyksta tyrimas. Šis asmuo nėra NATO darbuotojas", - sakė J. Stoltenbergas.
Turkijos prezidentas valdančiosios savo partijos "Teisingumas ir plėtra" (AKP) nariams sakė, kad NATO pratybose Norvegijoje Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk) bei jis pats (R. T. Erdoganas) buvo pavaizduoti kaip priešai. Teigiama, kad R. T. Erdogano ir M. K. Atatiurko atvaizdai pratybose galėjo būti naudojami kaip taikiniai.
Dėl šio incidento Turkija nusprendė atšaukti 40 pratybose dalyvaujančių šalies karių.

Europolas likvidavo tarptautinį narkotikų platintojų tinklą

Europos tyrėjai likvidavo tarptautinį narkotikų prekeivių ir "pinigų plovėjų" tinklą. Be to, jie konfiskavo kokaino už daugiau kaip 100 mln. eurų, penktadienį pranešė Europolas.
Ispanijoje, Maroke ir Vokietijoje suimta iš viso 40 asmenų, sakoma Europolo pranešime. Per kratas rasta 13 mln. eurų grynųjų, 4 tonos kokaino, taip prabangių automobilių ir laivų.
Anot duomenų, tarptautinės gaujos būstinė buvo Venesueloje, jai vadovavo ispanas. Jis vis dar slapstosi. Ispanijos policijos vadovautoje operacijoje dalyvavo ir tyrėjai bei muitinių atstovai iš JAV, Vokietijos, Italijos ir Maroko.

2016-aisiais ispanų policija nustatė gaują, kuri greitaeigiais laivais iš Rytų Ispanijos Denijos miesto gabeno narkotikus į Didžiąją Britaniją. Vykdant tyrimą, buvo aptiktas ir pinigų plovimo tinklas.

Dingo Argentinos povandeninis laivas su 27 narių įgula

Nuo trečiadienio nieko nežinoma apie Argentinos povandeninį laivą su 27 žmonių įgula. "Mes praradome ryšį", - penktadienį žinių stočiai TN pareiškė karinio laivyno atstovas.
Povandeniniame laive "ARA San Juan", kuris plaukiojo Pietų Atlante, užsidegė baterijos, rašo laikraštis "La Nacion", remdamasis laivyno šaltinių duomenimis. Laivas be baterijų gali išsiversti dvi dienas, sakė laivyno atstovas.
Anot žiniasklaidos, laivo paieškos operacijoje San Chorchės įlankoje prie Patagonijos krantų dalyvauja du karo laivai ir vienas lėktuvas.

ES įspėja T. Mei, kad "Brexit" susitarimą norint pasiekti gruodį, laiko lieka nedaug

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį įspėjo Didžiosios Britanijos premjerę Teresą Mei (Theresa May), kad laiko priimti ES keliamas sąlygas dėl "Brexit" lieka nedaug ir darosi vis panašiau, kad gruodį derybos į kitą etapą nepereis.
Atrodo, kad Geteborge (Švedija) vykstančiame ES viršūnių susitikime, kuriame planuota daugiausia dėmesio skirti socialinės padėties gerinimui ir kovai su populizmo grėsme Europoje po "Brexit", vis dėlto gali dominuoti artėjančio Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos tema.
Viršūnių susitikimo kuluaruose susitikusi su keliais ES lyderiais, T. Mei išreiškė viltį, kad Bendrija Didžiajai Britanijai "atsakys teigiamai". Nepaisant to, jie visi įspėjo, kad lieka vis mažiau laiko išspręsti svarbiausius skyrybų klausimus, jei derėtis dėl prekybos ir pereinamojo laikotarpio norima pradėti jau kitą mėnesį. 
"Laikrodis tiksi. Tikiuosi, kad susitarimą dėl skyrybų pavyks pasiekti gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, tačiau iki tol dar reikia nemažai nuveikti", - sakė Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
Vyriausiasis Bendrijos "Brexit" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) praėjusią savaitę įspėjo, kad, norint pasiekti susitarimą, Didžiajai Britanijai liko vos dvi savaitės sutikti su ES sąlygomis dėl vadinamosios skyrybų sąskaitos, piliečių teisių ir Airijos vidaus sienos klausimų.

Į Kolumbiją pabėgo namų arešto sąlygomis laikytas buvęs Karakaso meras A. Ledesma

Penktadienį į Kolumbiją pabėgo namų arešto sąlygomis laikytas buvęs Venesuelos sostinės Karakaso meras Antonijus Ledesma (Antonio Ledezma). 
62 metų amžiaus A. Ledesma yra ištikimas Venesuelos prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) kritikas ir vienas didžiausių prezidento priešininkų. 2015 metais A. Ledesma buvo apkaltintas palaikius bandymą įvykdyti Venesueloje perversmą ir vėliau politikui buvo paskirtas namų areštas. 
Remiantis transliuotojo BBC pranešimais, Kolumbijos institucijos patvirtino, kad penktadienį A. Ledesma atvyko į Kolumbiją. Tačiau neaišku, kaip jam pavyko pabėgti ir nusigauti iki sienos nepastebėtam. Venesuelos laikraštis "El Nacional" skelbė, kad kartu su A. Ledesma išvyko ir jo šeima, saugumo pajėgos apieškojo politiko namus. 
Sieną A. Ledesma kirto sausuma, Kolumbijoje jis pateikė pirmuosius pranešimus spaudai, bet neatskleidė, ar liks Kolumbijoje, ar judės toliau. Kolumbijos ir Venesuelos žiniasklaida spėlioja, kad A. Ledesma vyks į Ispaniją.

Vokietijoje - "Siemens" darbuotojų protestas prieš darbo vietų mažinimą

Šimtai pasipiktinusių "Siemens" darbuotojų Berlyne penktadienį susirinko protestuoti prieš bendrovės planuojamus darbuotojų atleidimus.
"Mes esame "Siemens" ir mes niekur iš čia neisime", - skandavo minia, praėjus vos dienai po to, kai įmonė paskelbė visame pasaulyje sumažinsianti 6,9 tūkst. darbo vietų, iš kurių pusę sudarys darbuotojai Vokietijoje.
600 darbo vietų neliks vien bendrovės gamykloje Berlyne, kurioje gaminamos pastaruoju metu paklausą švaresniems energijos šaltiniams prarandančios dujų turbinos.
"Mes išeisime į gatves bei tikėsimės, kad mobilizacija bus įspūdinga, nes jau dabar galite matyti solidarumo lygį tarp darbuotojų", - naujienų agentūrai AFP sakė savo pavardės neįvardijęs profsąjungos narys Krisas.
"Siemens" savo sprendimą teisina itin sparčiai besikeičiančia energetikos rinka, kuri vis labiau žengia atsinaujinančių šaltinių link.
Vien dujų ir energijos padalinyje dėl uždarytų gamyklų buvusioje komunistinėje Vokietijos dalyje, Giorlico ir Leipcigo miestuose, darbo neteks 2,6 tūkst. žmonių.
Dar 1,1 tūkst. darbo vietų bus sumažinta likusioje Europos dalyje, o JAV bus panaikinta 1,8 tūkst. darbo vietų.
Sprendimą kritikuoja ne tik profsąjungos, bet ir kai kurie Vokietijos politikai. 
Socialdemokratų lyderis Martinas Šulcas (Martin Schultz) "Siemens" sprendimą pavadino "visišku skandalu", o postą paliekanti ekonomikos ministrė Brigita Cypris (Brigitte Zypries) nerimauja, kad tokie sprendimai gali paskatinti "neapykantą ir abejones", kurios į Bundestagą kelią atvėrė radikalios dešinės partijai "Alternatyva Vokietijai".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 18-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1180 m. Pilypas II tapo Prancūzijos karaliumi.
1477 m. Viljamas Kakstonas (William Caxton) išleido pirmąją spausdintą knygą anglų kalba "The Dictes and Sayengis of the Phylosophers".
1626 m. popiežius Urbonas VIII Romoje pašventino šv. Petro baziliką.
1855 m. britų keliautojas ir misionierius Deividas Livingstounas (David Livingstone) Afrikos pietuose atrado nuostabų Viktorijos krioklį.
1860 m. gimė lenkų pianistas ir valstybės veikėjas Ignacas Janas Paderevskis (Ignacy Jan Paderewski). 1919 metais jis tapo Lenkijos ministru pirmininku, o 1940 metais - prezidentu.
1883 m. JAV teritorija padalyta į keturias laiko zonas.
1886 m. mirė 21-asis JAV prezidentas Česteris Alanas Arturas (Chester Alan Arthur), vadovavęs šaliai 1881-1885 metais.
1903 m. Panama ir JAV pasirašė sutartį dėl Panamos kanalo statybos.
1905 m. pirmuoju Norvegijos karaliumi po šalies nepriklausomybės atkūrimo išrinktas Danijos princas Karolis. Vėliau jis pasivadino senu skandinavišku vardu Hakonas VII.
1918 m. Latvijos Nacionalinė Taryba paskelbė nepriklausomą Latvijos Respubliką.
1922 m. mirė prancūzų rašytojas, romanų ciklo "Prarasto laiko beieškant" autorius Marselis Prustas (Marcel Proust).
1923 m. gimė Alenas Šepardas (Alan Shepard), 1961 metais pirmasis į kosmosą skridęs amerikietis.
1927 m. gimė rusų kino režisierius, scenaristas ir dramaturgas Eldaras Riazanovas.
1928 m. Niujorke pradėtas rodyti filmas "Garlaivis Vilis" ("Steamboat Willie"), kuriame pirmą kartą pasirodė garsusis Volto Disnėjaus (Walt Disney) peliukas Mikis.
1936 m. Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) vadovaujama Vokietija ir Benito Musolinio (Benito Mussolini) vadovaujama Italija pripažino laikinąją generolo Fransisko Franko (Francisco Franco) Ispanijos vyriausybę.
1969 m. mirė JAV diplomatas, ambasadorius ir Džono (John), Roberto (Robert) bei Edvardo (Edward) Kenedžių (Kennedy) tėvas Džozefas P. Kenedis (Joseph P. Kennedy).
1970 m. Vakarų Vokietija ir Lenkija pasirašė sutartį, kuria Oderio ir Neisės liniją pripažino bendra siena ir įsipareigojo gerbti viena kitos teritorinį vientisumą.
1978 m. JAV pastorius Džimas Džounsas (Jim Jones) Džounstauno mieste Gajanoje įtikino 914 savo sekėjų išgerti mirtiną cianidu užnuodytą vaisių kokteilį. Atsisakę nuryti gėrimą kulto nariai buvo sušaudyti.
1987 m. 31 žmogus žuvo per gaisrą Londono metropoliteno "Kings Cross" stotyje.
1993 m. Pietų Afrikoje priimta nauja Konstitucija, baigusi baltųjų mažumos valdymą.
1995 m. Vatikanas paskelbė, kad Romos katalikų Bažnyčios postulatas, draudžiantis moterims tapti kunigėmis, yra galutinis, teisingas ir neginčijamas.
1996 m. per gaisrą tuneliu po Lamanšu važiavusiame traukinyje sužeisti 34 žmonės.
2002 m. Los Andžele nuo infarkto mirė veteranas kino aktorius Džeimsas Koburnas (James Coburn). 74 metų aktorius per šešis dešimtmečius suvaidino daugiau nei 70 kino filmų - "Nuostabusis septynetas" ("The Magnificent Seven"), "Didysis pabėgimas" ("The Great Escape"), "Mūsų žmogus Flintas" ("Our Man Flint"), "Sauja dinamito" ("A Fistful of Dynamite"), "Geležinis kryžius" ("Cross of Iron") ir kituose.
2004 m. Rusijai ratifikavus Kioto protokolą šis formaliai įsigaliojo 2005 metų vasarį.
2004 m. Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas balsavo, kad nuo 2005 metų vasario būtų uždrausta šimtmečius tradicine laikyta lapių medžioklė. 
2013 m. Egipto sostinėje Kaire traukiniui susidūrus su mikroautobusu, žuvo 20 žmonių.

Tibetą supurtė 6,9 balo žemės drebėjimas, apie aukas nepranešama

Per ankstų šeštadienio rytą Tibetą supurčiusį stiprų žemės drebėjimą aukų pavyko išvengti, praneša Kinijos valstybinė žiniasklaida.
6,9 balo stiprumo žemės drebėjimo epicentras buvo prie Njingči prefektūros, esančios netoli Kinijos sienos su Indija, 10 kilometrų gylyje, pranešė Kinijos žemės drebėjimų stebėjimo centras CENC.
Tuo metu JAV geologijos tarnyba pranešė regione užfiksavusi 6,3 balo stiprumo požeminį smūgį.
Retai gyvenamoje teritorijoje buvo apgadinti keli namai, tačiau apie aukas ar nukentėjusiuosius nepranešama.

Atgal