VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.21. Naujausios žinios

Prezidentė ir jos patarėjai savo darbo vietas užleido vaikams

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisijungdama prie Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) inicijuotos Pasaulinės vaikų dienos, laikinai užleido vaikams savo ir patarėjų darbo vietas.
Prezidentės patarėjais tapę vaikai pristatė savo išradimus, kurie ateityje padėtų aprūpinti pasaulį maistu, išvengti spūsčių ir pagerinti gyvenimą. Vaikai aptarė Lietuvos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, atsakomybę už savo šalį ir tai, kokia ji bus ir kas sustabdo nuo emigracijos. Diskutuota, kaip įveikti patyčias ir geriau susikalbėti tėvams ir vaikams - tam net pristatytas startuolis. Susitikime taip pat kalbėta, kam ir kaip reikalingi vaikų dienos centrai, būtinybė plėsti jų tinklą.
Po pasitarimo šalies vadovė pakvietė vaikus apžiūrėti savo kabinetą ir išbandyti Prezidento kėdę.
Pasak Prezidentės, vaikų skelbiama žinia - rimta ir aktuali, todėl juos privalome girdėti ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną. Vaikai, kuriems rūpi, kuo gyvena visas pasaulis, yra mūsų ateities lyderiai.
Pasaulinė vaikų diena UNICEF iniciatyva švenčiama lapkričio 20-ąją, minint Jungtinių Tautų Chartijos pasirašytą Vaiko teisių konvenciją. Prie iniciatyvos prisijungė ir vienai dienai vaikams svarbius postus užleidžia Prancūzijos, Čilės Prezidentai, Kanados ir Airijos premjerai, pasaulio sporto, žiniasklaidos, pramogų verslo atstovai.

Vilniuje vyks tarptautinė konferencija apie Lietuvos mokslo plėtros ir konkurencingumo didinimo galimybes

Mokslo politikos formuotojai ir mokslo bendruomenė antradienį Vilniuje rengiamoje tarptautinėje konferencijoje "Widening Lithuanian Research Potential" aptars Lietuvos mokslo plėtros ir konkurencingumo didinimo galimybes specialios mokslo bendradarbiavimą skatinančios Europos Komisijos programos "Horizontas 2020” priemonės "Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra" kontekste.
Konferenciją organizuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslo ryšių biuras Briuselyje LINO.
Konferencijoje bus mėginama atsakyti į klausimus, kaip mažėja skirtumai plėtojant mokslo tarptautiškumą tarp vadinamųjų Europos Sąjungos (ES) šalių senbuvių ir tų, kurios ES narėmis tapo vėliau? Ko reikia, kad Lietuva aktyviau naudotųsi šiam tikslui skirta Europos Komisijos priemone? Ką artimiausios kaimynės - Latvija, Estija ir Lenkija - daro kitaip ir kokia jų patirtis praverstų Lietuvai? 
"Tokiomis iniciatyvomis Europos Komisija padeda naujųjų ES šalių mokslininkams gerinti dalyvavimo tarptautinėse prestižinėse programose rezultatus bei dar kartą parodo, kokia svarbi yra mokslo ryšių plėtra siekiant tyrėjams konkurencingai atstovauti savo šaliai tarptautinėje erdvėje. Rengiantis ES 9-osios bendrosios programos laikotarpiui, yra laikas įsivertinti, kaip mokame naudotis teikiamomis galimybės, ko reikia, kad Lietuvos mokslo potencialas būtų akivaizdus ir prisidėtų prie Europos pažangos", - sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža. 
Į konferenciją pagrindinių pranešimų apie ES mokslo politiką pristatyti atvyksta Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų generalinio direktorato atstovė Maga de Karli (Maga de Carli) ir Estijos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo politikos departamento pavaduotoja dr. Enė Kadastik (Ene Kadastik). Sveikinimo kalbą sakys švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, pranešimus taip pat skaitys Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Mokslo politikos ir analizės skyriaus vadovė ir Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė Kristina Masevičiūtė, "Visionary Analytics" atstovas dr. Žilvinas Martinaitis. 
Antroji konferencijos dalis skirta trims pagrindinėms "Pažangos sklaidos ir dalyvavimo plėtros" priemonėms "Teaming", "Twinning" ir "ERA Chairs". Lietuva iki šiol neturi nė vieno "ERA Chair" ir "Twinning" tipo projekto. Kiek geriau sekasi su "Teaming" priemone, tačiau pasigirti kaimynų latvių sėkme, laimėjusių 15 milijonų eurų Europos Komisijos paramą ir šiemet jau pradėjusių įgyvendinti antros fazės "Teaming" projektą CAMART, dar negalime.
"Turime progą išgirsti kolegų Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje sėkmės istorijas. Jie aktyviau naudojasi Europos Komisijos skiriama parama mokslo tarptautiškumo plėtrai nei Lietuvos mokslo bendruomenė, todėl manome, kad dalinimasis patirtimi, bendradarbiavimas padės užčiuopti pagrindines kliūtis ir jas įveikti", - sako LINO biuro vadovė dr. Brigita Serafinavičiūtė. Į konferenciją pasidalinti patirtimi atvyksta ir projekto CAMART atstovas dr. Andris Šternbergas.

Prie sienos su Lenkija VSAT surengs kontrolės atnaujinimo pratybas

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai prie sienos su Lenkija surengs jos kontrolės atnaujinimo pratybas.
Pratybose dalyvaus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos, Specialios paskirties komandos, Sienos kontrolės ir Kriminalinės žvalgybos skyrių pasieniečiai. 
Pagrindinis pratybų tikslas - tobulinti įgūdžius atnaujinant vidaus sienos su Lenkija kontrolę. Nuo 10 iki 14 val. atsižvelgiant į rizikos veiksnius bus vykdomas pasirinktinis atvykstančių į Lietuvą asmenų, transporto priemonių ir daiktų patikrinimas.
Be to, pratybų metu bus tikrinama sąveika su policija ir kitomis tikrinimą atliekančiomis institucijomis bei Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.
Tokias sienos kontrolės atnaujinimo pratybas Lietuvos pasieniečiai prie šalies vidaus sienų su Lenkija ir Latvija bei oro uostuose organizuoja nuolat.

Lietuvos istorija mena

Lietuva lapkričio 21-ąją:
1699 m. Preobraženskojės kaime, netoli Maskvos, sudaryta slapta Rusijos caro Petro I ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Augusto II sutartis, kurioje nutarta skelbti karą Švedijai ir susigrąžinti jos užgrobtas žemes.
1794 m. caro įsakymu Lietuvos metrika iš Vilniaus persiųsta į Peterburgo valstybės archyvą ir vėliau išsklaidyta po įvairias įstaigas.
1939 m. atsistatydino Jono Černiaus vadovaujama Vyriausybė. Tą pačią dieną naująjį Ministrų Kabinetą suformavo Antanas Merkys.
1994 m. Vilniuje Lietuvos ir Rusijos derybininkai suderino šalių sausumos sieną.
1995 m. Vilniuje tarp Lietuvos ir JAV pasirašyta sutartis dėl saugumo priemonių slaptajai karinei informacijai apsaugoti. Lietuva - pirmoji iš trijų Baltijos šalių, pasirašiusi tokią sutartį su JAV.
1998 m. vienintelė Lietuvoje karininkus rengianti aukštoji mokykla pavadinta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
2002 m. Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuva su Latvija ir Estija bei dar keturiomis buvusio sovietinio bloko valstybėmis iš Rytų Europos oficialiai pakviesta stoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją. NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.
2008 m. Lietuvos šv. Kazimiero ordinas 550-ųjų šv. Kazimiero gimimo metinių proga perdavė memorialinę šv. Kazimiero lentą vieninteliam pasaulyje šio šventojo garbei pavadintam miestui Venesueloje. Bareljefo autorius - Petras Henrikas Garška, kuriam už nuopelnus Lietuvos kultūrai yra įteiktas šv. Kazimiero Garbės medalis.
2009 m. mirė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, disidentė, lagerių kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė jos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė. Sausio viduryje ji atšventė 80-metį.
2012 m. eidamas 85-uosius metus po sunkios ligos mirė vienas įžymiausių Lietuvos sportininkų boksininkas Algirdas Šocikas.
2014 m. Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).

Kelininkai perspėja saugotis besiformuojančio plikledžio

Antradienio rytą Skuodo rajone buvo lijundra. Čia kelių dangos vietomis apledėjusios. Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje ant kelių dangų formuojasi plikledis, slidūs kelių ruožai yra barstomi, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija, vykstančiųjų šiais keliais prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad yra slidžių ruožų, ir neskubėti.
Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse eismo sąlygas rytą sunkino rūkas, matomumas buvo sumažėjęs ir vietomis siekė iki 50 metrų. Likusioje šalies dalyje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos. 
Oro temperatūra rytą svyravo nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 410 metrų (nuo 6,31 iki 6,72 km), išlieka 28 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas, jas kelia įmonės "Kelių priežiūra" Klaipėdos padalinys specialiomis transporto priemonėmis. 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur numatomi krituliai, kai kur rūkas, plikledis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos.

Rotušėje minimos dramaturgo G. Landsbergio-Žemkalnio 165-osios gimimo metinės

Antradienį Vilniaus rotušėje įvyks koncertas-minėjimas, skirtas lietuvių teatralo, dramaturgo, publicisto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 165-osioms gimimo metinėms. 
Vakare klausytojai išgirs pirmosios lietuviškos operos "Birutė" ištraukas, dainas ir chorus, kurie ne vienam buvo ta "kibirkštėle", priminusia lietuviškąją prigimtį. Skambės nemažai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių, kurie jau XX a. pirmajame dešimtmetyje Vilniuje žadino lietuvišką dvasią. Tarp jų - ir didingoji kantata "De profundis", kuriai tekstą į lietuvių kalbą išvertė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. 
Klausytojų laukia ir staigmena - renginyje bus pirmą kartą pristatyta iš eskizų prikelta M. K. Čiurlionio daina "Susimąstė angelėliai", kuriai kompozitorius veikiausiai pats sukūrė ir poetinį tekstą. Koncertinę programą atliks profesorė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), choras "Aidija" (vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) ir pianistas Rokas Zubovas. Vakare dalyvaus profesoriai, habilituoti daktarai Viktorija Daujotytė ir Vytautas Landsbergis.
Iš sulenkėjusios bajorų šeimos kilusio G. Landsbergio-Žemkalnio lietuvišką savimonę pažadino ir sustiprino pažintis su Gabriele Petkevičaite-Bite, vėliau - su Vincu Kudirka. 
1904 m., grįžęs nuolat gyventi į Lietuvą, jis įsitraukė į Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos steigėjų gretas, dalyvavo dramos mėgėjų kuopelėje. Prieš tai draugija nelegaliai veikė kaip "Dvylika Vilniaus apaštalų", kurie inicijavo pirmojo lietuvių dienraščio leidimą. 
P. Vileišio pakviestas, G. Landsbergis-Žemkalnis organizavo "Vilniaus žinių" administraciją, čia kurį laiką dirbo, jau turėdamas žurnalistinio darbo patirties "Varpe", "Ūkininke". Vėliau straipsnius siuntė ir į "Viltį". Norėdamas dirbti savarankiškai, 1905 m. jis įsteigė scenos mėgėjų draugiją "Vilniaus kanklės", jai vadovavo iki draugijai susijungiant su Vilniaus lietuvių savišalpos draugija, režisavo spektaklius ir pats juose vaidino. 
Būtent "Vilniaus kanklės" 1906 m. lapkričio 6 d. pakvietė Vilniaus publiką į pirmosios lietuviškos operos "Birutė" premjerą. Pjesę tais pačiais metais paskelbęs G. Landsbergis-Žemkalnis pritaikė ją libretui, kuriam muziką sukūrė Mikas Petrauskas. 
G. Landsbergis-Žemkalnis sukūrė dar keliolika pjesių, dažniausiai komedinio pobūdžio, iš kurių reikšmingiausia - "Blinda, svieto lygintojas", suvaidinta Vilniuje 1907 m. lapkritį. Ji suteikė pradžią heroizuoto valstiečio "razbaininko" tautiniam mitui, kuris lietuvių kinematografijoje sulaukė net kelių interpretacijų. Tai buvo XIX-XX a. sandūroje kylančioms modernioms tautoms būdingas pasakojimas. 
"Blindos" repeticijoje pirmąkart gyvai susitiko S. Kymantaitė ir M. K. Čiurlionis, beje, piešęs šios pjesės viršelio projektą. "Kanklės" M. K. Čiurlionį pakvietė dirbti savo jungtinės draugijos chorvedžiu. Su choru jis buvo parengęs koncertines programas, 1908 m. skambėjusias Vilniaus salėse. 
G. Landsbergis-Žemkalnis prisidėjo režisuojant didžiulio susidomėjimo sulaukusį Juliušo Slovackio (Juliusz Slowacki) "Mindaugį, Lietuvos karalių" (versta V. Kudirkos), kuriame S. Kymantaitė atliko vieną pagrindinių - Aldonos - vaidmenį. Savo kurtuose spektakliuose režisierius pasirinkdavo charakterinius vaidmenis - Krivio Vaidilos ("Birutėje"), pono Veršinskio ("Blindoje"), kryžiuočio Heidenricho, popiežiaus pasiuntinio ("Mindaugyje") ir kt. 
Vilniuje G. Landsbergis-Žemkalnis aktyviai kūrė nuo 1904 iki 1908 m. Išvykęs į Kauną, o dar po metų - į Šiaulius, atgaivino "Dainos" ir "Varpo" draugijų sceninę veiklą. 1909 m. inicijavo pirmojo lietuvių spektaklio "Amerika pirtyje" minėjimą Palangoje. Šiauliuose pastatė beveik 50 spektaklių, iš kurių minėtini Marcelino Šikšnio-Šiaulėniškio "Pilėnų kunigaikštis". Buvo numatęs statyti, bet nespėjo V. Krėvės "Šarūną". Šalia lietuvių-lenkų istorinius klausimus gvildenusios publicistikos, rašė teatro kritiką, nevengdamas ir teorijos, vaidybos profesionalumo problemų. 
1915 m. G. Landsbergis-Žemkalnis grįžo į Vilnių, kur po metų mirė.

Sostinės Gedimino kalne - naujas atradimas: aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai

Lapkritį sostinės Gedimino kalne vykdant pietrytinio šlaito paruošimo žiemai darbus (nukasant supiltinį gruntą, įrengiant drenažą ir apsaugą nuo erozijos bei kritulių), aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) pranešime.
Gedimino kalno tvarkybos darbų metu dėl atliekamų žemės kasimo darbų privaloma tvarka yra užtikrinama archeologo priežiūra ir vykdomi archeologiniai tyrimai, vėliau mechanizuotai nukastas gruntas yra peržiūrimas ir grunto sandėliavimo aikštelėje.
Anot LNM pranešimo, atliekant supiltinio grunto šalinimo darbus tokie tyrimai vykdyti tiek šiaurės vakarų šlaite, tiek pietrytiniame šlaite.
Spalį šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, archeologai aptiko devynis palaidojimus. Dalis kapų buvo suardyti - palaikai perlaidoti iš kitos, pirminio palaidojimo, vietos. Nesant įkapių ar kitų papildomų radinių, nustatyti tikslų palaidojimo laiką yra sudėtinga.
Lapkritį vykdant pietrytinio šlaito paruošimo žiemai darbus, aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai.
Atidengus du lauko akmenų mūro konstrukcijos fragmentus nustatyta, kad mūras sudarytas iš kalkiniu skiediniu rištų riedulių, tarp akmenų aptikti degto molio plytų fragmentai.
Pirmasis mūras preliminariai yra apie 1 metro aukščio ir yra orientuotas pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi. Antrasis - 0,7 metro aukščio, 1,2 metro pločio - mūras yra statmenas pirmajam. Be išsamesnių tyrimų pateikti daugiau duomenų negalima. Nustatyti mūrų paskirtį padėtų detalieji tyrimai.
Turint daugiau duomenų dėl mūrų konservavimo poreikio ir jų išsaugojimo galimybių spręs archeologai ir projekto vadovas.
Apie archeologinius tyrinėjimus nustatyta tvarka bus pateikta detali ataskaita, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
Už tyrimų vykdymą šiaurės vakarų šlaite ir pietrytiniame šlaite yra atsakingas rangovas. Archeologinius tyrimus kalno aikštelėje atlieka muziejaus archeologai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, vasarą atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

L. Linkevičius susitiko su Garbės konsulų asociacijos Lietuvoje nariais

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį susitiko su Garbės konsulų asociacijos Lietuvoje nariais bei jos prezidentu Linu Aldoniu. Susitikimo metu garbės konsulai pristatė savo veiklą, pareiškė pageidavimą dar glaudžiau bendradarbiauti su ministerija. 
L. Linkevičius, sveikindamas Garbės konsulų asociacijos Lietuvoje veiklą, pabrėžė ekonominės diplomatijos svarbą ir kvietė užsienio valstybių garbės konsulus aktyviai prisidėti skatinant Lietuvos ekonominius ryšius su jų atstovaujamomis užsienio valstybėmis. 
Šiuo metu užsienio šalims Lietuvoje atstovauja 49 garbės konsulai.

Akredituotas naujasis Bulgarijos gynybos atašė Lietuvai

Krašto apsaugos ministerijoje pirmadienį akredituotas naujasis Bulgarijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Bojanas Dimitrovas. Jis pakeitė nuo 2015 m. lapkričio šias pareigas ėjusį pulkininką leitenantą Krasimirą Stojanovą.
Naujasis Bulgarijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas B. Dimitrovas yra baigęs G. S. Rakovskio vardo nacionalinį gynybos koledžą Sofijoje. Karininkas tarnavo įvairiuose Bulgarijos kariuomenės daliniuose, keletą kartų misijose Afganistane.
Bulgarijos gynybos atašė Lietuvai reziduoja Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Jis taip pat yra akredituotas gynybos atašė Lenkijai, Latvijai ir Estijai.
Lietuva gynybos atašė Bulgarijai nėra akreditavusi.
Lietuva ir Bulgarija gynybos srityje bendradarbiauja pagal 2009 m. šalių ministerijų pasirašytą dvišalio bendradarbiavimo sutartį. Kasmet abi šalys pasirašo dvišalio bendradarbiavimo planą, pagal kurį surengiama po du tris renginius šalims aktualiose srityse.

Jaunimui bus sudaromos papildomos galimybės savanoriauti užsienyje

Pirmadienį Europos Sąjungos Švietimo, kultūros ir jaunimo taryboje Briuselyje susitarta dėl naujų Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų jaunimui stiprinti ir solidarumui skatinti. 
Pasak posėdyje dalyvavusio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, tai prasmingas žingsnis, siekiant stiprinti jaunimo savanorišką veiklą, didinti užimtumą ir įsitraukimą į darbo rinką.
"Visuomenės, ir ypač jaunosios kartos, vieningumas sparčiai besikeičiančioje ir įvairius iššūkius išgyvenančioje Europoje yra esminis, siekiant taikos, socialiai laimingos ir ekonomiškai aprūpinusios bendruomenės”, - sakė E. Bingelis.
Viceministras E. Bingelis taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog sėkmingai veikiančių Erasmus+ programos švietimo ir mokymo dalių finansavimas nebūtų mažinamas. 
"Kalbėdami su užaugusia vadinamąja "Erasmus karta” matome, kad Erasmus+ programos švietimo ir mokymo veikloms paklausa ir pridėtinė vertė yra labai didelė. Todėl manome, kad yra būtina stiprinti, o ne silpninti didelę pridėtinę vertę turinčias programos dalis”, - akcentavo viceministras.
Naujosios iniciatyvos tikslas - stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems. Europos solidarumo korpuso idėja yra stiprinti sanglaudą, puoselėti Europos visuomenės solidarumą ir pasiekti, kad iki 2020 m. prie Europos solidarumo korpuso veiklų prisijungtų 100 000 jaunų europiečių.
Savanoriškos veiklos projektai sustiprins ir išplės esamą Europos savanoriškos tarnybos programą, kuri yra finansuojama pagal programą "Erasmus +”. Europos solidarumo korpusas rems jaunuolius, kurie nuo 2 iki 12 mėnesių savanoriaus kitoje Europos Sąjungos šalyje. Profesinės veiklos srityje jaunimui bus suteikiama darbo, mokomosios arba gamybinės praktikos įvairiuose sektoriuose galimybė, vykdant solidarumo veiklą.

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptinius vaistus įsigyti bus lengviau

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų. Vadinasi, jeigu pacientas, nuolatos vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą. 
„Receptų rašymo ir vaistų pardavimo taisyklės buvo patikslintos siekiant sudaryti sąlygas geresniam vaistų prieinamumui, išvengti pacientų sveikatos pablogėjimo, jei jie, laiku nenuėję pas gydytoją, kuris jiems išrašytų receptą, nutrauktų jų vartojimą, nes nebeturėtų galimybių įsigyti jiems būtinų receptinių vaistų", - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. 
Pasak jos, tam tikrais atvejais pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ir iki šiol, tačiau ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartais pacientai pas šeimos gydytoją negali patekti per 7 dienas, naujoje tvarkoje numatoma, kad vienu kartu receptinių vaistų be recepto leidžiama išduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Tai pakankamas laikotarpis, kad visi pacientai patektų pas jį gydantį gydytoją. 
Tačiau ši nauja tvarka dar nereiškia, kad visiems pacientams visi vaistai receptiniai gali būti išduodami be recepto. Farmacijos specialistas turi pacientui parduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui receptinį vaistą be recepto, jei pacientas receptinius vaistus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių patekti pas sveikatos priežiūros specialistą; jei receptinis vaistas paskirtas lėtinės ligos (cukrinis diabetas, astma, hipertenzija, glaukoma, katarakta ir kt.) gydymui, gimstamumui kontroliuoti, ūmiems migrenos priepuoliams gydyti; pacientas tą patį receptinį vaistą vartojo per pastaruosius 3 mėnesius; farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar naudodamasis ESPBI IS priemonėmis.
Tvarkoje yra nustatytos išimtys vaistų, kurių negalima parduoti be recepto, pvz.: narkotinių, psichotropinių; antibiotikų, antidepresantų, antipsichozinių ir pan. 
Farmacijos specialistas prieš parduodamas paciento pageidaujamus receptinius vaistus be recepto turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir (ar) nesukels realaus pavojaus paciento gyvybei ar nepakenks jo sveikatai. 
SAM primena, kad pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir nuolat vartojantiems tuos pačius vaistus, gydantis gydytojas gali išrašyti receptus ilgesniam laikotarpiui (išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus) kompensuojamiems vaistams - iki 6 mėnesių gydymo kursui, kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis (kas mėnesį, kas du, kas tris) arba visus iš karto; nekompensuojamiems vaistams - iki 12 mėnesių gydymo kursui, kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis.

Lietuvoje lankėsi EMHF generalinis sekretorius P. Chanas

Savaitgalį Lietuvoje lankėsi vienas žymiausių žirgų lenktynių sporto asmenybių - Europos ir Viduržemio jūros regiono žirgų lenktynių federacijos (EMHF) generalinis sekretorius daktaras Polas Chanas (Paull Khan).
Oficialus EMHF generalinio sekretoriaus vizitas - pirmasis tarptautinės organizacijos atstovų apsilankymas Lietuvoje dėl žirgų lenktynių. Dar prieš atvykdamas į Lietuvą, svečias pabrėžė, kad šis vizitas - tai ne egzaminas, o glaudaus bendradarbiavimo pradžia. Aplankęs vienintelį Baltijos regione pasaulinius standartus atitinkantį Raseinių hipodromą, kuriame šio vizito proga buvo surengtos parodomosios vieno bėgimo lenktynės, ir įvertinęs Lietuvos pasiruošimą rengti lygiąsias žirgų lenktynes, jis suteikė rekomendacijų, itin vertingų tolimesniam šios sporto šakos vystymui Lietuvoje. Tarp skubiausių užduočių Lietuvai dr. P. Chanas paminėjo privalomo žirgų dopingo tyrimo ir automatinės administracinės sistemos įvedimą.
Per itin trumpą žirgų lenktynių Lietuvoje istoriją mūsų šalis jau spėjo patekti į Europos ir Viduržemio jūros regiono žirgų lenktynių federaciją (EMHF), kol kas kaip narys stebėtojas. Kitas žingsnis - pasirašyti visus tarptautinio susitarimo dėl žirgų lenktynių punktus.
Lygiosios žirgų lenktynės - detaliai reglamentuotas sportas, kuriam taikomos vienodos taisyklės visame pasaulyje. Jas priima ir keičia Tarptautinė žirgų lenktynių asociacija (IFHA).
"Mane maloniai nustebino Raseinių hipodromo infrastruktūra bei begalinis lietuvių entuziazmas. Šio vizito tikslas - įvertinti esamą padėtį Lietuvoje ir ją pristatyti generalinei IFHA asamblėjai, kurios artimiausias susitikimas numatytas balandžio 22 dieną Atėnuose. Ten nagrinėsime šio dviejų dienų vizito medžiagą bei svarstysime Lietuvos prisijungimo prie IFHA klausimą. Asamblėjoje dalyvaus ir Lietuvos atstovai", - komentavo P. Chanas.
Detaliame tarptautinių taisyklių rinkinyje numatomos privalomojo ir rekomendacinio pobūdžio taisyklės. Oficialūs IFHA atstovai įvertina kiekvienos šalies pasirengimą tapti organizacijos nariu ir suteikia rekomendacijas, kurias šalis įsipareigoja įgyvendinti per jai nustatytą terminą.
"Nors žirgai bėgimo takuose skrieja nepaprastu greičiu, šio sporto užkulisiai tokiu tempu pasigirti negali. Labai svarbu, kad aplinkinės valstybės priimtų Lietuvą bei pradėtų bendradarbiauti, tačiau tai priklauso nuo jūsų pastangų", - kantrybės linkėjo svečias.
Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė Evelina Kolbasnik teigė, kad Lietuva per labai trumpą laiką padarė didžiulę pažangą, ir džiaugėsi pozityviais vizito rezultatais.
"Stengiamės kuo greičiau spręsti visus iškylančius sunkumus ir džiaugiamės, kad tarptautinė žirgų lenktynių federacija atkreipė dėmesį į Lietuvą ir mūsų tautiečių pastangas, ir kad savo rekomendacijomis padės dar labiau sustiprinti mūsų šalies poziciją pasauliniame kontekste", - kalbėjo E. Kolbasnik.
Žirgų lenktynių sezonas Lietuvoje prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens. Tai aukštuomenės sportas, turintis gilias tradicijas bei ilgą istoriją, itin populiarus ekonomiškai stipriose valstybėse. Aktyvus jo vystymas Lietuvoje ne tik padėtų propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei ryšio su gamta skatinimą, bet ir sukurtų naujų darbo vietų mažesniuose miesteliuose, kur šiuo metu įsikūrę daugiausia profesionalių žirgynų.

M. Barnjė: jei JK įvykdys "Brexit" sąlygas, ES jai pasiūlys ambicingiausią prekybos sutartį

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi Didžiajai Britanijai pasiūlyti "ambicingiausią" laisvosios prekybos sutartį, tačiau tam lemiamos įtakos turės tai, kaip šalis laikysis Bendrijos nuostatų po "Brexit", pirmadienį pareiškė Bendrijos vyriausiasis "Brexit" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier).
M. Barnjė pažadėjo, kad ES Didžiajai Britanijai po jos išstojimo 2019 metų kovą pasiūlys visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, jei tik ji išspręs tokius svarbius "skyrybų" klausimus, kaip finansinių įsipareigojimų ir Airijos vidaus sienos klausimai.
"Jei mums pavyks susiderėti dėl sklandaus išstojimo ir nustatyti vienodas sąlygas, būtų sunku rasti priežastį, kodėl būsima mūsų partnerystė neturėtų būti ambicinga. Mes teikiame pirmenybę šiam scenarijui", - Briuselyje teigė M. Barnjė.
"Todėl su valstybėmis narėmis pradėjome vidinį pasirengimą deryboms apie ateitį, kurios prasidės, kai tik susitarsime, kaip išspręsti su praeitimi susijusius klausimus", - ekspertų grupės "Centre for European Reform" organizuotame renginyje sakė jis.
"ES bus pasirengusi pasiūlyti patį ambicingiausią požiūrį į laisvosios prekybos sutartį", - pridūrė politikas.

Tačiau M. Barnjė įspėjo, kad Didžioji Britanija turi apsispręsti, ar laikytis ES keliamų sveikatos apsaugos, aplinkosaugos ir darbuotojų teisių reikalavimų, ar lygiuotis į kitas šalis. Tokį M. Barnjė raginimą galėjo paskatinti JAV prekybos vadovo pareiškimas, kad, jei Didžioji Britanija nori sudaryti prekybos susitarimą su JAV, ji privalo vadovautis šios šalies nuostatomis.
"Ar ji nori likti artima europietiškam modeliui, ar laipsniškai nuo jo tolti - Didžiosios Britanijos atsakymas į šiuos klausimus bus itin svarbus ir net lemiamas", - teigė M. Barnjė.
Atsakymas, pasak jo, turės įtakos bet kokio "Brexit" sandorio ratifikavimui tiek nacionaliniuose parlamentuose, tiek Europos Parlamente.
"Nesakau to norėdamas pridaryti problemų - sakau tai norėdamas jų išvengti", - pridūrė buvęs Prancūzijos ministras ir Europos komisaras.

Europos bankininkystės institucija po "Brexit" įsikurs Paryžiuje

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos, Europos bankininkystės institucija (EBI) įsikurs Paryžiuje. Tai paaiškėjo pirmadienį Briuselyje po 27 šalių, pasiliekančių Bendrijoje, balsavimo.
Europos vaistų agentūrai (EMA) ir Europos bankininkystės institucijai teks išsikelti iš Didžiosios Britanijos sostinės, kai Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą 2019 m. kovo 29 d.
Dėl teisės tapti EBI būstine varžėsi Briuselis, Dublinas, Frankfurtas, Paryžius, Praha, Liuksemburgas, Viena ir Varšuva.
Anksčiau pirmadienį paaiškėjo, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, Europos vaistų agentūra įsikurs Amsterdame.
Dėl teisės tapti EMA būstine varžėsi Amsterdamas, Atėnai, Barselona, Bona, Bratislava, Briuselis, Bukareštas, Kopenhaga, Dublinas, Helsinkis, Lilis, Milanas, Portas, Sofija, Stokholmas, Valeta, Viena, Varšuva ir Zagrebas.

Vokietijos kanclerė A. Merkel neigiamai žiūri į mažumos vyriausybės formavimą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį pareiškė neigiamai žiūrinti į mažumos vyriausybės sudarymo idėją ir mananti, kad būtų teisinga surengti šalyje naujus rinkimus.
"Aš esu labai skeptiškai nusiteikusi (dėl mažumos vyriausybės formavimo)", - sakė A. Merkel interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD.
"Esu įsitikinusi, kad nauji rinkimai būtų geresnė alternatyva", - pridūrė kanclerė.
Krikščionių demokratų sąjungos (KDS)/Socialinės krikščionių sąjungos (SKS) aljanso, Žaliųjų partijos ir Laisvosios demokratų partijos (LDP) derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo vyko visą mėnesį, bet jų dalyviams taip ir nepavyko susitarti daugeliu klausimų.
Anksčiau pirmadienį buvo sužinota, kad LDP traukiasi iš derybų. Pasak žiniasklaidos, jeigu koalicija taip ir nebus sudaryta, Vokietijai, iš visko sprendžiant, vėl teks rengti parlamento rinkimus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 21-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1694 m. Paryžiuje gimė prancūzų filosofas Volteras (Voltaire), tikrasis vardas - Fransua Mari Arujė (Francois-Marie Arouet), išgarsėjęs savo filosofinėmis apysakomis bei veikalu "Filosofiniai laiškai".
1695 m. nuo tuberkuliozės mirė anglų kompozitorius Henris Perselis (Henry Purcell). Šis vienas didžiausių baroko kompozitorių sukūrė vieną pirmųjų anglų operų "Didona ir Enėjas", penkias operas su šnekamaisiais dialogais, daug pjesių klavesinui, kūrinių chorui.
1783 m. karštu oru pripildytu balionu atliktas pirmas sėkmingas skrydis - prancūzai Fransua Pilatras de Rozjė (Francois Pilatre de Rosier) ir Fransua Loranas (Francois Laurent) virš Paryžiaus per 25 minutes nuskrido maždaug 8 kilometrų atstumą.
1787 m. Naujojoje Škotijoje gimė laivų savininkas Samuelis Kunardas (Samuel Cunard), 1839 metais Didžiojoje Britanijoje įkūręs garsią laivybos kompaniją "Cunard Line".
1854 m. gimė popiežius Benediktas XV, tikrasis vardas Džakomas Dela Kieza (Giacomo Della Chiesa). Popiežiumi išrinktas Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, jis per visą konfliktą išsaugojo Vatikano neutralumą.
1916 m. mirė nuo 1848 metų Austrijos ir Vengrijos imperiją valdęs imperatorius Francas Juozapas (Franz Josef). Jį pakeitė ir paskutiniu šios imperijos vadovu tapo Karlas I.
1920 m. Airijos respublikonų armija (IRA) nušovė 14 Didžiosios Britanijos agentų. Šis įvykis vėliau pradėtas vadinti pirmuoju "kruvinuoju sekmadieniu".
1933 m. JAV prezidentui Franklinui D. Ruzveltui (Franklin D. Roosevelt) pripažinus Sovietų Sąjungą, savo pareigas pradėjo eiti pirmasis JAV ambasadorius Maskvoje Viljamas Kristianas Balitas (William Christian Bullitt).
1965 m. gimė Islandijos dainininkė-dainų kūrėja, kompozitorė, aktorė ir muzikos prodiuserė Bjork. Ji buvo nominuota 13 "Grammy" apdovanojimų, "Academy" apdovanojimui ir dviem "Auksinio gaublio" apdovanojimams.
1974 m. dviejose Birmingemo užeigose sprogus bomboms, žuvo 21 žmogus, o dar 162 buvo sužeisti. Atsakomybę už teroro aktą prisiėmė Airijos respublikonų armija (IRA).
1990 m. italų smuiko meistro Antonijaus Stradivarijaus (Antonio Stradivari) smuikas Londono aukcione "Christies" parduotas už 1,7 mln. dolerių.
1994 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) surengė precedento neturintį oro antpuolį prieš maištaujančių serbų užgrobtą oro uostą Kroatijoje. Tai buvo didžiausia tokio pobūdžio operacija per 45-erius NATO gyvavimo metus.
1995 m. Bosnijos konflikto šalys Deitone (JAV, Ohajo valstija) susitarė dėl taikos sutarties.
1995 m. nužudžius premjerą Icchaką Rabiną (Yitzhak Rabin) naująją Izraelio vyriausybę suformavo Šimonas Peresas (Shimon Peres).
1999 m. sulaukęs 90 metų amžiaus mirė prieštaringai vertinamas britų rašytojas ir kovotojas už homoseksualų teises Kventinas Krispas (Quentin Crisp).
2002 m. NATO per viršūnių susitikimą Prahoje pakvietė septynias Rytų Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, stoti į šį Vakarų gynybos aljansą.
2004 m., preliminariais duomenimis, Ukrainos prezidento rinkimus laimėjo ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius. Šiuos rezultatus šalies opozicija pavadino suklastotais ir vėliau juos anuliavo. Tai tapo "oranžinės revoliucijos" pradžia.
2012 m. Izraelis susitarė dėl paliaubų su Gazos ruožą valdančia grupuote "Hamas".
2013 m. Latvijos sostinės Rygos Zuolitudės mikrorajone įgriuvo parduotuvės "Maxima" stogas. Per nelaimę žuvo 54 žmonės.

"Amnesty International" kaltina Mianmarą rohinjų "apartheidu"

Mianmaro musulmonams rohinjams reguliariai atsisakoma suteikti pilietybę, sveikatos priežiūrą, švietimą ir laisvą judėjimą, teigiama antradienį paskelbtoje tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos "Amnesty International" (AI) ataskaitoje. Mianmaro vyriausybė kaltinama apartheido politikos vykdymu.
Ataskaita "Caged Without A Roof" paskelbta Mianmarui ir Bangladešui tariantis dėl 620 tūkst. rohinjų musulmonų repatriacijos. Rugpjūčio pabaigoje Mianmaro kariuomenei pradėjus operaciją prieš rohinjų maištininkus, iš Mianmaro į Bangladešą pabėgo šimtai tūkstančių rohinjų. Jungtinės Tautos (JT) vadina tai etninio valymo pavyzdžiu. 
AI ataskaitoje, kurioje remiamasi dvejų metų trukmės tyrimu, teigiama, kad sisteminga musulmonų rohinjų diskriminacija "aiškiai yra susijusi su jų tautine (rasine) tapatybe ir dėl to ji teisiniu požiūriu priskiriama apartheidui, nusikaltimui žmoniškumui pagal tarptautinę teisę".
Musulmonų mažumos bendruomenei, kurią sudaro 1,1 mln. žmonių, atsisakoma suteikti pilietybę. AI atrinko visus nacionalinius įstatymus ir vietos valdžios nurodymus, kurie riboja beveik visas rohinjų gyvenimo sritis, o savavališkais suėmimais, mušimais ir žudymais be teismo sprendimo siekiama užtikrinti, kad būtų laikoma tų apribojimų.
Rohinjams reguliariai neleidžiama naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Rachinų valstijoje ir ribojamas jų judėjimas, įvedant komendanto valandas, sumažinant jų galimybes uždirbti pinigų, aplankyti šeimos narius ir praktikuoti savo religiją.

Atgal