VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.22. Naujausios žinios

Tarptautinėje konferencijoje bus tariamasi, kaip gerinti valstybės finansuojamos teisinės pagalbos kokybę

Šiandien Vilniuje prasidėjusioje tarptautinėje konferencijoje „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms” ketinami nustatyti kriterijus, pagal kuriuos visose Europos Sąjungos valstybėse būtų galima nustatyti minimalius reikalavimus valstybės finansuojamos teisinės pagalbos paslaugas teikiantiems advokatams.
Dvi dienas Teisingumo ministerijos konferencijų salėje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje specialistai iš aštuoniolikos Europos valstybių ieškos atsakymo į daugeliui valstybių aktualų klausimą - kaip pagerinti valstybės finansuojamos teisinės pagalbos paslaugų kokybę, kokie galėtų būti visoms ES šalims bendri vertinimo kriterijai, kuriais būtų nustatomi minimalūs reikalavimai valstybės finansuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose teikiantiems advokatams.
„Beveik visos šalims, tarp jų ir Lietuvai, iškyla problema - pagal kokius kriterijus nustatyti minimalius reikalavimus valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams. Kol kas nėra instrumentų, kurie objektyviai įvertintų, ar valstybė perka kokybiškas advokato paslaugas. Paprasčiau sakant, valstybė, pirkdama advokato paslaugas teisinei pagalbai teikti, nori įsitikinti, kad suteikia valstybės finansuojamos pagalbos prašančiam žmogui tam tikrus reikalavimus atitinkantį specialistą. Taip pat kiekvienai valstybei yra labai aktualu turėti advokatų darbo kokybės auditavimo sistemą, kuri būtų objektyvi, nepažeistų advokato veiklos nepriklausomumo principų ir turėtų aiškius kriterijus. Visi turime žinoti labai aiškius reikalavimus, ir kaip tuos reikalavimus įvertinti. Šioje srityje gerokai pažengę yra britai", - sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Būtent ši tarnyba kartu su Lietuvos teisės institutu, Lietuvos advokatūra, Frankfurto J. W. Goethe universitetu (Vokietija) ir Teisinės pagalbos valdyba (Nyderlandai) yra šios tarptautinės konferencijos organizatorė. 
Pirmoji konferencijos diena bus skirta Teisinės pagalbos kokybės standartų tendencijoms pristatyti, susipažinti su teisinės pagalbos organizavimo modeliais, taip pat bus pristatytos galimybės ir teisė gauti teisinę pagalbą įvairiose valstybėse. 
Antroji konferencijos diena skirta geriausiai ES ir kitų šalių praktikai, pristatant teisinės pagalbos kokybinius rodiklius ir kontrolės instrumentus. Renginys pasibaigs galimų teisinės pagalbos kokybės rodiklių nustatymu, diskusijoje dalyvaus ekspertai, teisinę pagalbą teikiantys advokatai ir institucijų, atsakingų už teisinės pagalbos sistemos administravimą, atstovai bei politikos formuotojai.
Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos poreikis visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, yra didelis. Mūsų šalyje šiemet per pirmus devynis mėnesius teisinė pagalba buvo suteikta 32422 atvejais, iš jų 19302 - baudžiamosiose bylose. Pernai antrinė teisinė pagalba suteikta 41 063 atvejais, iš jų baudžiamosiose bylose - 22 761 atveju.

Prezidentūroje - pirmoji eglė ir "Knygų Kalėdų" pradžia

Šiandien popietę Prezidentė Dalia Grybauskaitė įžiebs pirmąją Lietuvoje Kalėdų eglę ir paskelbs skaitytojus ir knygos bičiulius telkiančios akcijos "Knygų Kalėdos" pradžią.
Septintą kartą vykstančios "Knygų Kalėdos" šiais metais kviečia dovanoti geras, naujas knygas savo bibliotekoms - arčiausiai esančiai, mėgstamiausiai, dažniausiai lankomai, o gal dar neatrastai.
Renginį vainikuos iš naujo per Kalėdas atgimstanti legendinė Tomo Augulio daina "Kalėdų naktį tylią", kurią Baltojoje salėje atliks Algirdas Kaušpėdas, Donatas Montvydas, Jurga Šeduikytė, Vidas Bareikis, Maksas Melmanas, Jurgita Jurkutė, Beata Nicholson, Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius.
Labdaros projektas "Kalėdų naktį tylią" jau trečią kartą subūrė žymius šalies žmones bendram tikslui - kartu su kampanija "Už saugią Lietuvą" muzikantai kviečia visuomenę prisidėti prie naujų vaikų dienos centrų kūrimo.
Per šešerius metus akcija "Knygų Kalėdos" tapo knygų bičiulius visoje šalyje sutelkiančiu judėjimu. Knygas dovanoja bibliotekų skaitytojai, bendruomenės, verslo ir visuomeninės organizacijos, leidėjai ir rašytojai bei užsienio šalių ambasados. Per visą akcijos laikotarpį bibliotekoms padovanota 225 tūkst. knygų.
Rengiantis "Knygų Kalėdoms" Prezidentė šiais metais jau padovanojo knygų Vilniaus miesto centrinės bibliotekos Antakalnio filialui.

Bus pagerbta Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatė

Kasmetinę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Vyriausybė šiemet skyrė Elvydai Lazauskaitei. Ji pagerbta už reikšmingus tradicinės kultūros tyrinėjimus ir sisteminimo, sklaidos aktualizavimo darbus, aktyvią visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premija laureatei bus teikiama trečiadienio popietę Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
E. Lazauskaitė yra šio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja. Čia saugomi didžiausi rinkiniai, atspindintys lietuvių liaudies etninės kultūros esmę. E. Lazauskaitė daug prisidėjo leidžiant muziejaus metraštį "Etnografija", parengiant spaudai Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną, organizuojant etnografijai skirtas parodas. Itin reikšmingas veiklos baras - etninei kultūrai skirtų parodų organizavimas.
Vyriausybė Valstybinę J. Basanavičiaus premiją, kurią sudaro 19 tūkstančių eurų, įsteigė 1992 metais. Remiantis Etninės kultūros ekspertų komisijos išvadomis, atsižvelgiant į Lietuvos kultūros ir meno tarybos sprendimą, šią premiją kasmet skiria Ministrų Kabinetas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas įteiks ES medalius operacijoje ,,Sophia“ dalyvavusiems kariams

Lapkričio 23 d. Karinių jūrų pajėgų kariai Lietuvos kariuomenės dieną minės itin iškilmingai – rikiuotės Karo laivų flotilėje metu bus įteikti Europos Sąjungos medaliai šiais metais tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje ,,Sophia“ dalyvavusiems dviejų Laivo apžiūros grupių kariams. 24 medalius įteiks ir karius pasveikins Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Arūnas Mockus.

Šiemet kelių mėnesių rotacijoms ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „Sophia“ buvo dislokuotos dvi Laivų apžiūros grupės. Pirmoji Laivo apžiūros grupė operacijoje „Sophia“ dalyvavo nuo 2017 m. kovo pradžios iki birželio vidurio, antroji karių grupė pakeitė pirmąją ir operacijos rajone buvo dislokuoti iki rugpjūčio pabaigos. Operacijos metu abi grupės buvo dislokuotos Vokietijos karo laive „Rhein“, glaudžiai bendradarbiavo su vokiečių kariais siekiant užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui, taip pat sunaikinti nelegalaus žmonių gabenimo verslo modelį.

Lietuvos kariai, dalyvavę ES operacijoje, vertinami itin palankiai dėl pasiektų rezultatų - pirmoji Laivų apžiūros grupė gegužę apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą ,,El Mukthar“, pirmą kartą ES operacijos vykdymo metu konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį. Antrosios Laivų apžiūros grupės kariai, per kelių mėnesių trukmės rotaciją prisidėjo sunaikinant neteisėtam migrantų gabenimui skirtas valtis, taip pat gelbstint migrantus, suteikiant jiems medicininę, psichologinę ir kitą pagalbą.

Abi Laivo apžiūros grupės buvo suformuotos iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių pagrindu.

Lietuva prie ES operacijos „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Ispanijos karinio laivyno laive „Cantabria“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija). Reaguojant į saugumo iššūkius regione ir siekiant prisidėti užtikrinant tarptautinį saugumą bei stabilumą, Lietuva ketina skirti karius dalyvauti ES operacijoje „Sophia“ ir 2018-2019 metais.  

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva lapkričio 22-ąją:
1893 m. caro valdžia susidorojo su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai. Nužudyti 9 žmonės, apie 50 sužeista, 330 tardyta, 71 atiduotas teismui.
1905 m. įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga.
1999 m. į kunigus įšventinti pirmieji šeši Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai - diakonai.
2000 m. Kaune, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, atidarytas pirmasis Lietuvoje Psichodinaminės psichoterapijos sektorius.
2001 m. Minske pasirašyta Lietuvos ir Baltarusijos kultūros ministerijų bendradarbiavimo sutartis.
2002 m. pasveikinti Lietuvos žmonių šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare bei susitikti su trijų Baltijos valstybių vadovais į Vilnių atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) su žmona Lora Buš (Laura Bush). Oficialūs susitikimai vyko lapkričio 23-iąją.
2003 m. Marijampolėje atidengtas paminklas "Tauro" apygardos partizanams, kovojusiems Suvalkijoje 1944-1955 metais. Pokario kovose žuvo apie 7 tūkst. šios apygardos partizanų ir jų ryšininkų.
2006 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) ir jos vyras Edinburgo hercogas Filipas (Philip) laiške, adresuotame Seimui, išreiškė nuoširdžią padėką už įsimintino vizito organizavimą. Didžiosios Britanijos karališkoji pora Lietuvoje lankėsi 2006 m. spalio 16-18 dienomis.
2007 m. Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus atminimas. Lapkričio 25-ąją jam būtų sukakę 70 metų.
2010 m. Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventino Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.
2012 m. prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė kartu su dar vienuolika rašytojų Briuselyje atsiėmė šių metų Europos Sąjungos literatūros premiją.
2013 m. ant sostinės Gedimino prospekto 9-ojo pastato atidengta lenta, primenanti, kad šiame pastate buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Į pastatą tuometiniame Jurgio prospekto Nr. 11 įsikėlė Lietuvos Taryba, čia taip pat įsikūrė pirmoji tuometė Krašto apsaugos ministerija. Šiame pastate buvo pradėti registruoti ir pirmieji kariuomenės savanoriai.

Seimas paskyrė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius

Seimas  paskyrė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narius.

Už tai numatantį nutarimą „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ balsavo 63, prieš buvo 10, susilaikė 17 Seimo narių.

Komisijos nariais paskirti: Daiva Aliūkaitė, Audrys Antanaitis, Albina Auksoriūtė, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušis, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, Andrius Utka, Daiva Vaišnienė, Vidas Valskis, Jolanta Vaskelienė, Rasuolė Vladarskienė, Vilma Zubaitienė.

Šiuo nutarimu taip pat atleisti iki šiol pareigas ėję VLKK nariai irVLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.

Lietuvoje lankosi NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas gen. Farina

Lapkričio 20-21 d. Lietuvoje lankosi NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Belgija) vadas gen. Salvatore Farina kartu su vadavietės štabo delegacija.

Vizito metu gen. S. Farina lankėsi Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe, kur susitiko su viršininku generolu majoru Vitalijumi Vaikšnoru ir NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje (NFIU) vadu pulkininku Jakob Sogard Larsen, aptarė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vykdomą veiklą, jos integracija į šalies ginkluotos gynybos planus ir panaudojimo galimybes krizės ar karinio konflikto atveju.

Antradienį gen. S. Farina Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Lietuvos ir NATO generolai aptarė aktualius klausimus, susijusius su Aljanso atgrasymo priemonėmis, gynybos planais ir greitojo reagavimo pajėgomis.

Vizito Lietuvoje metu NATO vadavietės generolas lankėsi Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur susitiko su su NATO priešakinių pajėgų bataliono vadu pulkininku leitenantu Thorsten Gensler, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu pulkininku Mindaugu Steponavičiumi, taip pat apžiūrėjo Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų infrastruktūrą ir naudojamą techniką, bendravo su kariais.

Norvegijos paramos Lietuvos įkalinimo įstaigoms rezultatai

Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Naujos nuteistųjų resocializacijos kryptys: žingsniai link progresyvios bausmių vykdymo sistemos“, kurios metu buvo pristatyti Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ įgyvendinimo rezultatai.

Norvegijos finansinė programa „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ buvo pradėta įgyvendinti 2013 m., jai įgyvendinti Norvegijos Karalystė skyrė 7,7 mln. eurų, dar 1,3 mln. eurų buvo skirta iš Lietuvos biudžeto. Konferencijoje dalyvavo apie 80 dalyvių iš Norvegijos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos.

„Lietuvai itin svarbu padidinti nacionalinės bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą, todėl projektai, kurių įgyvendinimą parėmė Norvegijos finansinis mechanizmas, buvo nukreipti į tris esminius aspektus – alternatyvų laisvės atėmimui kūrimą, neigiamo įkalinimo poveikio šalinimą ir nuteistųjų resocializacijos proceso kokybės didinimą,“ – sveikindama konferencijos dalyvius sakė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Už šias Norvegijos finansinio mechanizmo lėšas baigiami rekonstruoti trys bendrabučiai į kamerinio tipo patalpas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Po rekonstrukcijos buvo ženkliai pagerintos nuteistųjų kalinimo sąlygos, taip pat sumažėjo nuteistųjų subkultūros plitimas, įkalinimo įstaigos darbuotojams yra paprasčiau prižiūrėti nuteistuosius.

Taip pat įkurti 4 pusiaukelės namai Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje bei Pravieniškėse, juose šiuo metu gyvena 66 nuteistieji. Šiuose namuose gyvenantys nuteistieji įsidarbina, turi daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, tačiau  privalo  laikytis nustatytos tvarkos.

Už Norvegijos finansinio mechanizmo lėšas buvo įsigytos 125 elektroninės apykojės lygtinai paleistiems nuteistiesiems prižiūrėti. Ši sistema pradėjo veikti pernai rugpjūtį,  iki šiol beveik 650 lygtinai paleistų nuteistųjų dėvėjo elektronines apykojes.

Panevėžyje buvo įkurti Motinos ir vaiko namai, kuriuose gyvena realia laisvės bausme nuteistos moterys, auginančios mažamečius vaikus, iš Vilniaus į Pravieniškes perkelta Laisvės atėmimo vietų ligoninė, įrengta mokykla Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, sukurtas ir sėkmingai įgyvendinamas meditacijos taikymo baudžiamojoje justicijoje modelis.

SEB banko analitikai: „Europos ekonomikos spurtas ir daugiau dėmesio šaliai kitoje Baltijos jūros pusėje“

Euro zonos ekonomikos plėtra pastaruoju metu viršija lūkesčius, tačiau tebėra nemažai prielaidų, kad 2018 metais eurą įsivedusių valstybių ūkis augs panašiu tempu kaip ir šiemet. Mažėjantis nedarbas, rekordiškai teigiamos vartotojų nuotaikos, augančios įmonių investicijos ir eksportas yra pagrindiniai ekonomikos plėtrą skatinantys veiksniai. Daugiau nerimą keliančių naujienų ateina iš Švedijos, kur būsto kaina pastaruosius keletą mėnesių mažėja. SEB banko analitikai prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimas 2018 metais sulėtės iki 2,6 procento, o Baltijos šalių ūkio plėtra kitąmet bus lėtesnė negu šiemet. Prognozuojama, kad daugiausia augs Latvijos ekonomika, o kukliausiai – Lietuvos ekonomika dėl lėtesnio vartojimo didėjimo. Tai atskleidė Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Euro zonos ekonomika šiais metais turėtų padidėti 2,3 proc., arba sparčiausiai nuo 2007 metų. Vartojimo išlaidos taip pat didės sparčiausiai per pastaruosius dešimt metų, tad atrodytų, kad euro zona įžengė į ekonomikos renesanso laikotarpį. Tačiau dėl tokio pakylėjimo neapleidžia ir trapumo jausmas, nes ir euro zonoje, ir Europos Sąjungoje yra begalė likusių svarbių problemų, tokių kaip nesutarimai dėl tolesnės šalių integracijos vizijos, „Brexit“ proceso eiga, tautų bruzdėjimai šalių regionuose ar priklausomybė nuo Europos Centrinio Banko (ECB) tebevykdomos skatinamosios pinigų politikos.

SEB banko ekonomistai atsižvelgdami į ECB sprendimą pratęsti išplėstinę turto programą iki 2018 metų rugsėjo, pavėlino už komercinių bankų indėlius, laikomus Centriniame Banke, palūkanų normos pirmojo kėlimo datą iki 2019 metų pavasario. Prognozuojama, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą bus keliama tik 2019 metų viduryje. Euras per 2018 metus turėtų truputį stiprėti JAV dolerio atžvilgiu. Beje,  ECB, kaip ir dauguma kitų centrinių bankų, susiduria su dilema, kad įsibėgėjanti ekonomikos plėtra ir aktyvi centrinių bankų politika nepadeda padidinti infliacijos iki 2 procentų, kaip norima, lygio. Jeigu nebus netikėtų naftos kainos pokyčių, vidutinė infliacija 2018 metais euro zonoje bus netgi mažesnė negu šiemet.

Bus apdovanoti T. Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2016-2017“ nugalėtojai

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, lapkričio 22 d., 16.30 val., Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje  vyks Tado Dambrausko fotokonkurso  „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2016-2017“  parodos ir katalogo pristatymo ir geriausių nuotraukų autorių apdovanojimo ceremonija.  Ceremonijoje dalyvaus ir nugalėjus pasveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir  Lietuvos kariuomenės vadas  generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Tai jau tryliktą kartą surengtas konkursas, kuriam šiais metais 53 fotografai pateikė per 500 nuotraukų.  Darbai  buvo vertinami  keturiose kategorijose: krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir dirbančių karių ir civilių; profesionalių ir neprofesionalių fotografų ne iš krašto apsaugos sistemos; krašto apsaugos sistemos profesionalių fotografų ir „Linksmo kadro“.

Nuotraukas vertino ir geriausias rinko ekspertų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko. Komisijos nariai: Valdas Kopūstas, naujienų portalo 15min.lt  Fotoskyriaus vadovas; Jonas Staselis, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas; Stanislovas Žvirgždas, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Oleksandras Klymenko (Oleksandr Klymenko), karo fotografas, Ukrainos dienraščio „Den“ fotožurnalistas.

Be konkursinių nuotraukų, atspindinčių pastarųjų metų Lietuvos kariuomenės gyvenimą, parodoje ir kataloge pristatoma ir speciali tema – „ Ukraina, 2014-2016 metai. Ginkluoto konflikto zona“. Tai Ukrainos gynybos ministerijos ir Ukrainos strateginės komunikacijos centro projektas „Kariuomenė.  Atgimimas“ – unikali naujos Ukrainos kariuomenės ir visuomenės istorija Ukrainos fotografų, kurie dokumentavo įvykius ir žmonių istorijas karo zonoje, akimis.  Renginyje bus  pristatomi 33 fotografų darbai.

Apdovanojimų ceremonijos pradžia Valdovų rūmuose trečiadienį, lapkričio 22 d. – 16.30 val. 

Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2016-2017“  paroda  Valdovų rūmuose veiks iki lapkričio 26 dienos.

Baltijos ekonomikų plėtra bus lėtesnė

„Sparčiau augsiančios investicijos turėtų būti pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo veiksnys 2018 metais. Išliekanti palanki situacija eksporto rinkose skatins įmones investuoti. Kitąmet Lietuvoje turėtų būti daugiau infrastruktūrinių statybos projektų. Tačiau dėl lėtesnio negu kitose Baltijos šalyse augsiančio namų ūkių vartojimo šalies BVP kitąmet didės mažiau negu Latvijos ar Estijos. Prognozuojame, kad 2018 metais Lietuvos ekonomika augs 3,2 proc., Latvijos– 3,7 proc., o Estijos – 3,3 procento. Nors mūsų šaliai pavyko 2014–2016 metais augti sparčiau negu kitoms Baltijos šalims, šių ir kitų metų augimo prognozės rodo, kad proveržio, palyginti su kaimynėmis, per penkerius metus padaryti nepavyksta. Lietuvos ekonomikos plėtrą riboja ekonominių pajėgumų trūkumas, tad tiesiausias tvaraus ir spartaus augimo kelias – didesnės investicijos į žmones ir technologijas“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Michaelo Žantovskio, V. Havelo bibliotekos Prahoje direktoriaus, paskaita apie Vaclavo Havelo atmintį šiandienos visuomenėje

Lapkričio 22 d. 14 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) įvyks V. Havelo bibliotekos direktoriaus, diplomato, vertėjo, artimo V. Havelo bendražygio ir bendraminčio Michaelo Žantovskio paskaita anglų k. „Vaclavas Havelas ir jo palikimas Vaclavo Havelo bibliotekoje“. Renginys skirtas Čekijos prezidento Vaclavo Havelo atminimui. Renginį moderuos VDU profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius.

Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Michaelas Žantovkis vadovauja Vaclavo Havelo bibliotekai Prahoje. Prieš tai jis buvo Čekijos Respublikos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, JAV. Baigė psichologijos studijas Karlo universitete Prahoje bei Kanados McGilluniversitete Monrealyje. Dirbo mokslo darbuotoju Prahos psichiatrijos tyrimų institute. Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje pradėjo versti, publikavo straipsnius bei tekstus. Į čekų kalbą išvertė daugiau nei penkiasdešimt moderniosios Anglijos bei Amerikos prozos, poezijos ir dramaturgijos kūrinių, nuo 1988 m. dirbo naujienų tarnybai „Reuters“ Prahoje. Parašė knygą apie Woody Alleno gyvenimą ir kūrybą. 2008 m. Daniel Wolf slapyvardžiu išleido romaną Ochlazeni („Atšalimas) apie Amerikos ir Rusijos tarpusavio santykių krizę, kuriame iš esmės nuspėjo ateities įvykius. 2014 m. pabaigoje išleido knygą apie prezidento Vaclavo Havelo gyvenimą „HAVEL“, kuri išversta į daugelį pasaulio kalbų.

1989 m. dalyvavo steigiant Čekijos judėjimą „Občansky forum“, 1990 m. sausio mėn. tapo prezidento Vaclavo Havelo spaudos atstovu, vėliau dirbo prezidento Vaclavo Havelo prezidentūros politinių reikalų koordinatoriumi. Šiuo metu M. Žantovskis taip pat yra Aspen Institute Prague stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas, konferencijos „Forum 2000“ programos sudarymo komisijos narys, bei Vaclav Havel Library Foundation Niujorke tarybos narys. 

Savo paskaitoje M. Žantovskis kalbės apie V. Havelo atminimą šiandienoje. Ar Čekijos Respublikos prezidentas Vaclavas Havelas ir jo atminimas dar vis svarbūs? Žantovskis išskiria dvi pagrindines Havelo temas – tapatybę ir atsakomybę. Pirmoji tema iš esmės labai paprasta. Tam, kad žmogus būtų bei gyventų visuomenėje, dalyvautų politinėje veikloje, jis turi žinoti, kas jis toks yra ir norėti tokiu būti. Realizuotų save ne kaip politinio judėjimo, politinės partijos dalį, bet kaip asmenybę. O atsakomybės tema susijusi labai paprastai – kai žmogus suvokia, kad jo atsakomybė būti pačiu savimi, tuomet jis suvokia, kad privalo prisiimti atsakomybę už tai, kas dedasi aplink jį, negali savyje užsidaryti ir užsimerkti, turi elgtis atitinkamai. Ar būtina šiandien priminti V. Havelo mintis, ypatingai jaunajai kartai? Žantovskis šia mintimi neabejoja, kaip ir neabejoja tuo, kad nereikia jų primygtinai brukti. Vaclavo Havelo bibliotekoje Prahoje vos ne kasdieną vyksta diskusijos, knygų pristatymai, skaitymai, spektakliai, koncertai, o daugumą publikos sudaro jauni žmonės. Taigi jaunam žmogui V.Havelo idėjos svarbios. Šiandien Jaunoji karta nori tapti pilietine visuomene, nes pilietinė visuomenė gali išspręsti problemas, kai suvokia ir įsisąmonina, jog ir yra pilietinė visuomenė.

Šie ir panašūs aspektai bus aptariami susitikime lapkričio 22 dieną. Renginį organizuoja Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Po paskaitos Kaune Michaelas Žantovskis padės gėlių Romo Kalantos susideginimo vietoje. Taip bus prisimintas V. Havelo apsilankymas Kaune 1996 m., kur Čekijos Prezidentas tuomet pagerbė Romo Kalantos atminimą. V. Havelas buvo pirmasis oficialus valstybės vadovas, viešnagės Lietuvoje metu aplankęs R. Kalantos memorialą. Vėliau M. Žantovskis lankysis Sugiharos namuose. Lapkričio 23 d. susitiks su Vilniaus universiteto rektoriumi, kur 1996 m. V. Havelui buvo įteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro laipsnis. Tą pačią dieną M. Žantovskis susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi. Šiuo metu Europoje yra įsteigtos ir veikia dvi prezidentinės bibliotekos – Prahoje esanti V. Havelo biblioteka ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Neseniai užsimezgęs dviejų įstaigų – Prahoje esančios V. Havelo bibliotekos ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus – bendradarbiavimas kultūriškai ir idėjiškai artina Čekiją ir Lietuvą. Abi prezidentinės bibliotekos ne tik atveria savųjų prezidentų archyvus, bet taip pat puoselėja liberaliąsias demokratines vertybes, laisvę ir pagarbą žmogui.

Į Afriką vykstančiam motociklininkui įteikta premjero Trispalvė

Neringiškis Karolis Košys pradėjo Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą 25 tūkstančių kilometrų kelionę motociklu į Pietų Afriką, Keiptauno miestą. Pusmetį truksiančios  kelionės tikslas – garsinti Lietuvos ir Neringos vardą, skelbti žinią apie artėjančią modernios Lietuvos šimtmečio sukaktį.

Kelionę Neringiškis pradėjo vakar Nidoje ir šiandien pasiekė Vilnių. Išlydėdama motociklininką į iššūkių kupiną kelionę Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komanda palinkėjo saugios kelionės ir ištvermės, perdavė Premjero Trispalvę, kuri lydės motociklininką iki pat Pietų Afrikos Respublikos.

Motociklu iš Nidos į Keiptauną vykstantis Karolis apie šią kelionę svajojo jau dešimt metų. Artėjant šimtmečiui nusprendė įgyvendinti šią svajonę.

„Artėjantys metai Lietuvai ypatingi –  2018-ųjų metų vasario 16-ąją švęsime modernios Lietuvos gimimą. Projekto „Kelionės be sienų“ siekis – skleisti žinią apie Lietuvą ir jai reikšmingą datą Pasaulio bendruomenei, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į gražiausią šalies kraštą – gimtąją Neringą“, - pasakodamas apie iniciatyvos užuomazgas sako Karolis.

Lietuvis kelionės metu kirs 17 pasaulio šalių valstybių sienas, per Afriką važiuosiu vienas, nedideliu motociklu. Galutinį kelionės tikslą, Pietų Afrikos Respublikoje esantį Keiptauno miestą, planuoja pasiekti liepos 15 d. Neringiškis savo įspūdžiais ir nuotykiais iš kelionės dalinsis specialioje „Kelionės be sienų“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir internetinėje

Seimo narė R. Juknevičienė skaitys pranešimą NATO valstybių narių parlamentinėje konferencijoje

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė lapkričio 22–23 dienomis Budapešte (Vengrija) dalyvaus Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos rengiamoje 21-ojoje tarptautinėje NATO valstybių narių parlamentinėje konferencijoje euroatlantinio regiono saugumo ir hibridinių grėsmių klausimais. R. Juknevičienė kviečiama skaityti įžanginį pranešimą kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė.

Pagrindinė konferencijos tema – politinių ir karinių sprendimų, priimtų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje 2016 m. ir 2017 m. gegužės mėnesį Briuselyje, įgyvendinimas. Bus skiriama daug dėmesio aptarti NATO poziciją siekiant atsakyti į iššūkius, kylančius prie rytinių ir pietinių NATO sienų, taip pat efektyvaus hibridinių grėsmių atrėmimo klausimams.

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptinius vaistus įsigyti bus lengviau

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolatos vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą.

„Receptų rašymo ir vaistų pardavimo taisyklės buvo patikslintos siekiant sudaryti sąlygas geresniam vaistų prieinamumui, išvengti pacientų sveikatos pablogėjimo, jei jie, laiku nenuėję pas gydytoją, kuris jiems išrašytų receptą, nutrauktų jų vartojimą, nes nebeturėtų galimybių įsigyti jiems būtinų receptinių vaistų“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Pasak jos, tam tikrais atvejais pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ir iki šiol, tačiau ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kartais pacientai pas šeimos gydytoją negali patekti per 7 dienas, naujoje tvarkoje numatoma, kad vienu kartu receptinių vaistų  be recepto leidžiama išduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Tai pakankamas laikotarpis, kad visi pacientai patektų pas jį gydantį gydytoją.

Tačiau ši nauja tvarka dar nereiškia, kad visiems pacientams visi vaistai receptiniai gali būti išduodami be recepto. Farmacijos specialistas turi pacientui parduoti ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui receptinį vaistą be recepto, jei:

*pacientas receptinius vaistus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių patekti pas sveikatos priežiūros specialistą;

*receptinis vaistas paskirtas lėtinės ligos (cukrinis diabetas, astma, hipertenzija, glaukoma, katarakta ir kt.) gydymui, gimstamumui kontroliuoti, ūmiems migrenos priepuoliams gydyti;

*pacientas tą patį receptinį vaistą vartojo per paskutinius 3 mėnesius;

*farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar .audodamasis ESPBI IS priemonėmis.

Tvarkoje yra nustatytos išimtys vaistų, kurių negalima parduoti be recepto, pvz.: narkotinių,  psichotropinių; antibiotikų,  antidepresantų, antipsichozinių ir pan.

Farmacijos specialistas prieš parduodamas paciento pageidaujamus receptinius vaistus be recepto turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir (ar) nesukels realaus pavojaus paciento gyvybei ar nepakenks jo sveikatai.

Atkreipiame dėmesį, kad pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis ir nuolat vartojantiems tuos pačius vaistus gydantis gydytojas,gali išrašyti receptus ilgesniam laikotarpiui (išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus):

*kompensuojamiems vaistams - iki 6 mėnesių gydymo kursui, kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis (kas mėnesį, kas du, kas tris) arba visus iš karto.

*nekompensuojamiems vaistams - iki 12 mėnesių gydymo kursui,  kuriuos pacientas gali įsigyti dalimis.

Atkreipiame dėmesį, kad farmacijos specialistas negali atsisakyti parduoti pacientui receptinių vaistų, jei tenkinamos visos išvardintos sąlygos. Jei farmacijos specialistas nepagrįstai atsisako parduoti pacientui vaistus, prašome žmonių apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai nemokamu nr. 8 800 735 68

Valstybė numato skirti pinigų Kauno stadiono rekonstrukcijai

Kauną pasiekė geros naujienos iš sostinės. Rengiamame kitų metų valstybės biudžeto projekte S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai numatoma skirti 1,5 mln. eurų. Pasak Vyriausybės vadovo, didžioji valstybės lėšų dalis šį projektą pasieks 2019 metais.
"Akivaizdu, kad Lietuvai seniai reikia bent vienos kokybiškos aikštės, kurioje galėtų vykti tarptautinės varžybos. Futbolo mėgėjai gali būti ramūs: Vyriausybė pažadus vykdys ir lėšų Kauno stadiono rekonstrukcijai skirs. Miestas turi įvykdyti savo įsipareigojimus, o mes didžiausią finansavimo intensyvumą planuojame 2019 metais", - teigė Premjeras Saulius Skvernelis.
Pasiūlymą dėl stadiono rekonstrukcijos dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis pateikė Kaune rinkti Seimo nariai Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. Pasak pastarojo, Kaune planuojamo stadiono svarbą supranta visi, todėl abejonių dėl valstybės indėlio šiame projekte nekilo niekam.
"Pateikėme biudžeto pataisą, kurios esmė paprasta - lėšų skyrimas visų taip laukiamo stadiono statybų pradžiai. Iš Premjero gavome tvirtą patikinimą, kad pinigai darbų pradžiai bus skirti. Stadiono svarbą ir reikšmę supranta visi, todėl džiaugiamės, kad ledai pagaliau pajudėjo", - teigė G. Vasiliauskas.
"Tikimės, kad darbams prasidėjus, Vyriausybė vėliau ras galimybių skirti likusius pinigus, tuo palengvindama Kauno naštą. Lietuva turės ne tik naują stadioną, bet ir naujų galimybių organizuoti aukščiausio lygio sporto, kultūros renginius, kurių tik daugės artėjant 2022 metams, kuomet Kaunas bus Europos kultūros sostinė", - pabrėžė parlamentarė A. Papirtienė.
Vasarą "Kauno Akropolio" centre stadiono rekonstrukcijos projektas bei maketas buvo pristatyti kauniečiams. Po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti iki 30 tūkstančių žiūrovų. Atgimusiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst. Absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projektuotojų sprendimas - medinė fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir padėsianti stadionui įsilieti į Žaliakalnio kraštovaizdį.
"Planuojame, kad stadiono statybos kainuos apie 25 mln. eurų. Tiksli suma paaiškės užbaigus statybos darbų konkursą. Mažesnę dalį finansavimo - 5 milijonus eurų - turime užsitikrinę iš Europos Sąjungos fondų. 10 milijonų skirs pats miestas, o likusią sumą per dvejus ateinančius metus tikimės gauti iš valstybės. Gera pradžia jau padaryta", - sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Anot savivaldybės atstovo Arnoldo Bukelio, netrukus paaiškės, kas statys moderniausią šalyje stadioną. Statybos darbų konkurse atnaujinus pasiūlymų pateikimo terminą, vokų atplėšimas numatytas lapkričio pabaigoje.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1497 m. portugalų keliautojas Vasko da Gama (Vasco Da Gama), ieškojęs jūros kelio į Indiją, tapo pirmuoju jūrininku, apiplaukusiu Gerosios Vilties kyšulį Afrikos žemyno pietuose.
1819 m. gimė anglų rašytoja Merė Ana Evans (Mary Ann Evans), rašiusi slapyvardžiu Džordžas Eliotas (George Eliot). Ją išgarsino romanas "Malūnas prie Floso upės".
1878 m. britams apšaudžius ir užgrobus Ali Musdžido tvirtovę, prasidėjo Antrasis Afganistano karas.
1890 m. gimė prancūzų pasipriešinimo lyderis Antrojo pasaulinio karo metais bei vėliau tris kartus Prancūzijos prezidentu rinktas generolas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle).
1899 m. gimė JAV lakūnas Vilis Postas (Wiley Post), kuris pirmasis apskrido aplink pasaulį.
1916 m. mirė JAV rašytojas, apysakų "Baltoji iltis", "Protėvių šauksmas", "Smokas Belju" ir kt. autorius Džekas Londonas (Jack London).
1917 m. Kanadoje sukurta Nacionalinė ledo ritulio lyga NHL.
1943 m. Kaire įvyko Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Vinstono Čerčilio (Winston Churchill), JAV prezidento Franklino Ruzvelto (Franklin Roosevelt) ir Kinijos nacionalistų lyderio Čian Kaiši (Chiang Kai-shek) susitikimas, skirtas karui prieš Japoniją aptarti.
1943 m. Libanas atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
1954 m. mirė sovietų diplomatas Andrejus Višinskis. Per didžiuosius 4-ojo dešimtmečio valymus jis buvo SSRS generalinis prokuroras, vėliau tapo užsienio reikalų ministru.
1963 m. Dalaso mieste nužudytas JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy).
1964 m. Bostono Šventojo kryžiaus katedroje aukotos pirmosios JAV katalikiškos šv. Mišios už prezidentą - Džoną F. Kenedį (John F. Kennedy), nužudytą prieš metus.
1975 m. pirmuoju Ispanijos karaliumi nuo 1931 metų prisaikdintas Chuanas Karlas (Juan Carlos). Nuo 1939 metų Ispaniją valdęs generolas Fransiskas Frankas (Francisco Franco) buvo miręs prieš dvi dienas.
1977 m. po dvejus metus trukusio bylinėjimosi iš Londono ir Paryžiaus prasidėjo reguliarūs viršgarsinio lėktuvo "Concorde" skrydžiai į Niujorką.
1980 m. mirė 4-ojo dešimtmečio kino žvaigždė ir sekso simbolis Maė Vest (Mae West).
1989 m. per sprogimą vakarinėje Beiruto dalyje kartu su 16 žmonių žuvo ką tik išrinktas Libano prezidentas Renė Muavadas (Rene Muawad).
1990 m. po 11 metų valdžioje atsistatydino Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer (Margaret Thatcher).
1995 m. britų namų šeimininkė Rozmari Vest (Rosemary West) pripažinta kalta dėl to, kad nužudė 10 moterų ir mergaičių, tarp jų savo dukrą bei podukrą. Už kiekvieną žmogžudystę ji nuteista kalėti iki gyvos galvos.
1996 m. Australijos teismas nuteisė Martiną Brajentą (Martin Bryant) kalėti iki gyvos galvos už tai, kad Port Arturo mieste 1996 metų balandį nušovė 35 žmones.
1997 m. viename iš prabangių Sidnėjaus viešbučių rastas ryškiausios Australijos roko žvaigždės - grupės INXS lyderio Maiklo Hatčinso (Michael Hutchence) lavonas.
1998 m. Kroatija ir Bosnija pasirašė tris sutartis ir taip reglamentavo savo santykius po Bosnijos karo.
1999 m. nežinomi asmenys nužudė Alžyro islamistų lyderį, uždraustojo Islamo gelbėjimo fronto (FIS) vadovą Abdelkaderą Hačanį (Abdelqader Hachani).
2002 m. po masinių riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 215 žmonių, Nigerija atsisakė planų rengti grožio konkursą "Mis Pasaulis".
2003 m. Tbilisyje, Gruzijoje, prezidento Eduardo Ševardnadzės oponentai užgrobė parlamento pastatą ir reikalavo prezidento atsistatydinimo. 
2005 m. Angela Merkel (Angela Merkel) tapo pirmąja moterimi Vokietijos kanclere.
2010 m. Vokietijoje vyko pirmasis piratų teismas po 400 metų pertraukos. Dešimt somaliečių buvo teisiami už Vokietijos laivo užpuolimą.
2015 m. mirė buvęs Pietų Korėjos prezidentas Kim Čen Samas (Kim Young-sam). 

svetainėje www.kelionesbesienu.lt.

Ministras: teroro pavojus Vokietijoje išlieka didelis

Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministro Tomo de Mezjero (Thomas de Mairiere), teroristinių išpuolių pavojus Vokietijoje ir toliau išlieka didelis, informuoja agentūra "Reuters".
"Mes žinome, kad tarp pabėgėlių galėjo įsimaišyti ir teroristų", - pareiškė jis interviu žiniasklaidai. 
"Vokietijos saugumo tarnybos daro viską, kad sučiuptų šiuos grėsmę keliančius asmenis ir sutrukdytų jiems vykdyti išpuolius, - kalbėjo ministras. - Tai praeityje ne kartą pavyko. Tačiau kaip bebūtų liūdna: visiškai užkirsti tam kelio neįmanoma".
Antradienį per antiteroristinius reidus keturiose federalinėse žemėse buvo sulaikyti šeši sirai, priklausantys grupuotei "Islamo valstybė" (IS).

Vietnamas patvirtino šalies šiaurę ir pietus sujungiančio greitkelio tiesimą

Vietnamo Nacionalinė Asamblėja trečiadienį patvirtino pirmo šešių juostų greitkelio, sujungiančio šalies šiaurinę ir pietinę dalis, tiesimo planą. 
Norint nutiesti pirmuosius 654 greitkelio kilometrus, šaliai prireiks 118,7 mlrd. dongų (5,3 mlrd. dolerių). Iš viso greitkelio ilgis turėtų siekti 1,4 tūkst. kilometrų. Kelias sujungs sostinę Hanojų šiaurėje bei pietinį Kanto miestą.
Šiuo metu jau yra kelias, jungiantis minėtus miestus, tačiau jis yra siauras bei daugelyje vietų turi tik dvi juostas. Dabartinis kelias dažnai įvardijamas daugelio avarijų priežastimi.
Vyriausybės pristatytą planą paremti nusprendė daugiau nei 83 proc. Nacionalinės Asamblėjos narių.
Pati šalies valdžia į pirmąją projekto dalį, kuri turėtų būti baigta 2021 m., iš biudžeto investuos 2,5 mlrd. dolerių. Valdžia tikisi, kad likusias lėšas padengs vietos ir užsienio investuotojai. 
Visas 1,4 tūkst. ilgio greitkelis turėtų būti nutiestas 2030 m. bei kainuoti apie 14 mlrd. dolerių.

Vykdydamas dingusio Argentinos povandeninio laivo paiešką, JAV lėktuvas 70 metrų gylyje aptiko objektą

Vykdydamas prieš savaitę dingusio Argentinos povandeninio laivo paiešką, JAV karinio laivyno lėktuvas, anot žiniasklaidos, 70 metrų gylyje Pietų Atlante aptiko objektą.
Lėktuvo radaro ekrane pasirodė šilumos dėmė, rodanti, kad tai gali būti dingęs laivas "ARA San Juan", skelbia radijo stotis "Mitre" ir laikraštis "Clarin".
Kad identifikuotų objektą, į tašką už 300 km į rytus nuo Patagonijos uosto Puerto Madrino nusiųstas mini povandeninis laivas. Gynybos ministerija šios informacijos nepatvirtino.
Pranešama, kad Patagonijos Komodoro Rivadavijos uostamiestyje, Argentinos karinio laivyno nurodymu, vietos ligoninėje paskelbta parengtis. Esą atidėtos planuotos operacijos, pasiruošta, esant reikalui, priimti povandeninio laivo įgulos narius.
Tarptautinė dingusio laivo paieškos operacija, Argentinos karinio laivyno duomenimis, yra "kritiniame etape". Kontaktas su laivu nutrūko lapkričio 15-ją. "Mūsų nerimas dėl deguonies laive didėja", - antradienio vakarą sakė laivyno atstovas Enrikė Balbis (Enrique Balbi). Jei laivas, kuriame yra 44 narių įgula, negali išnirti, deguonies pakanka septynioms paroms.

Programišiai pernai pavogė duomenis iš 57 mln. "Uber" naudotojų ir vairuotojų

"Uber" antradienį paskelbė, kad programišiai praėjusiais metais pavogė duomenis iš maždaug 57 mln. programėlės naudotojų ir vairuotojų.
"Tai neturėjo nutikti, ir aš dėl to nesiteisinsiu", - pranešime sakė rugpjūtį "Uber" generaliniu direktoriumi tapęs Dana Kosroušahis (Dana Khosrowshahi).
Du "Uber" informacijos saugumo komandos nariai, kurie vadovavo atsakomiesiems veiksmams į programišių išpuolį prieš įmonę bei neperspėjo naudotojų, kad jų duomenys yra pavogti, buvo atleisti, teigia D. Kosroušahis.
Jis teigia tik neseniai sužinojęs, kad pašaliniai asmenys įsilaužė į bendrovės debesų (angl. cloud) serverius bei atsisiuntė didelį kiekį informacijos.
Tarp pavogtų duomenų - naudotojų vardai, elektroninio pašto adresai bei mobiliojo telefono numeriai. Tuo tarpu iš maždaug 600 tūkst. vairuotojų taip pat pavogta informacija jų vairuotojų pažymėjimuose.
Pasak informuoto naujienų agentūros AFP šaltinio, "Uber" programišiams sumokėjo 100 tūkst. dolerių, kad šie sunaikintų pavogtus duomenis. Kompanija neinformavo nei vairuotojų, nei programėlės vairuotojų, kurių informacija pateko į nepageidautinas rankas.
"Galite paklausti, kodėl apie tai kalbame tik dabar, praėjus metams. Uždaviau tą patį klausimą, tad nedelsiant paprašiau atlikti nuodugnų įvykio ir veiksmų po jo tyrimą", - sakė D. Kosroušahis.
Jis pridūrė, kad "Uber" dėl nesugebėjimo perspėti savo vairuotojų ir naudotojų apie asmeninės informacijos nutekėjimą imsis "korekcinių veiksmų".

2017-ieji - kruviniausi metai dabartinėje Meksikos istorijoje

Konkuruojant narkotikų karteliams, Meksiką apėmė neregėto smurto banga. Jau dabar 2017-ieji yra kruviniausi metai dabartinėje šalies istorijoje.
Nuo metų pradžios Meksikoje nužudyti 23 968 asmenys, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vien tik spalį nužudyti 2 764 žmonės - tiek aukų nebuvo jokį kitą mėnesį nuo atitinkamos statistikos skelbimo pradžios prieš 20 metų. Spalį smurtas šalyje prie dieną vidutiniškai nusinešdavo 89 gyvybes.
Skaičiai viršija net tą kruviniausią laikotarpį narkotikų kare, kai šalį valdė prezidentas Felipė Kalderonas (Felipe Calderon), į kovą su nusikaltėlių sindikatais nusiuntęs tūkstančius karių ir policininkų.
Iki šiol kruviniausi metai Meksikoje buvo 2011-ieji, kai buvo nužudyti 22 852 žmonės.

JAV šiais metais virš Afganistano numes triskart daugiau bombų nei pernai

karinės oro pajėgos šiais metais virš Afganistano bus numetusios triskart daugiau bombų nei 2016-aisiais. Nauja statistika rodo, kad iki spalio pabaigos jau numesti 3 554 sprogmenys. Per visus praėjusius metus jų būta 1 337.
JAV oro smūgių prieš radikalius islamo talibus, kurie vėl kontroliuoja maždaug 13 proc. šalies teritorijos, ir "Islamo valstybės" (IS) džihadistų pozicijas jau kelis mėnesius smarkiai daugėja. Iki spalio vidurio, kariniais duomenimis, surengta 2 400 antskrydžių. Per visus 2016-uosius jų buvo "tik" 1 000. Tačiau atakas iš oro rengia ir kol kas tik kuriamos Afganistano oro pajėgos. Neseniai JAV afganų kariuomenei perdavė pirmuosius iš 159 "Blackhawk" tipo kovinių sraigtasparnių.
Kartu daugėja civilių aukų skaičius. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per pirmuosius devynis 2017 metų mėnesius per oro antskrydžius žuvusių ar nukentėjusių civilių skaičius, palyginti su 2016-aisiais, išaugo 52 proc. - žuvo 205 ir 261 buvo sužeistas.

Šveicarijos kaimas sumanė patrauklų būdą privilioti naujų gyventojų

Mažas Šveicarijos kaimas, kuriam, masiškai iš jo išvykus gyventojams, gresia išnykimas, sumanė patrauklų būdą privilioti naujų gyventojų, informuoja "Euronews".
Netoli Loikerbado miesto Šveicarijos Valė kantone įsikūręs Albineno kaimas turi vos 240 gyventojų. Vietos mokykloms teko užsidaryti, o didžioji dalis namų kaime naudojami tik kaip atostogų būstai ir didžiąją dalį metų stovi tušti.
Siekiant atgaivinti kaimą ir paskatinti žmones apsigyventi jame, gyventojai nusprendė balsuoti dėl pasiūlymo naujų šeimų įsikūrimui skirti pinigų. Suaugusiesiems siūloma skirti po 25 tūkst. frankų (21 tūkst. 500 eurų), o vaikams - po 10 tūkst. frankų (8 tūkst. 500 eurų). Tad naujai įsikūrusi keturių asmenų šeima iš viso gautų 60 tūkst. eurų. 
Tačiau toms šeimoms tektų atitikti tam tikras sąlygas. Būsimų gyventojų amžius turėtų būti jaunesnis nei 45 metai, ir jie turėtų būti pasiruošę gyventi kaime mažiausiai 10 metų. Jų perkamas ar statomas turtas taip pat turi būti vertas mažiausiai 200 tūkst. frankų (171 tūkst. 500 eurų). Šie namai turėtų tapti pagrindine jų gyvenamąja vieta.
Bet kurie pasiūlymu pasinaudoję žmonės galėtų mėgautis kalnų oru ir įspūdingais vaizdais. Nors kaime mažai darbo vietų, pakankamai netoli įsikūrę Fispo ir Siono miestai. Kelionė iki Berno traukiniu ir mašina trunka apie dvi valandas, o iki Ženevos - apytikriai trys valandos kelio.

2018 m. ES biudžetas: darbo vietų kūrimas, investicijos, migracijos iššūkis ir saugumas

Lapkričio 18 d. ES institucijos susitarė dėl 2018 m. ES biudžeto, kuris atspindi J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politikos prioritetus.

Priimtu 2018 m. ES biudžetu patvirtinama, kad ES nukreipia lėšas ten, kur jų reikia. Vadovaujantis Europos Komisijos šių metų gegužės mėn. pasiūlymu, 2018 m. didžiausia ES biudžeto dalis bus skirta įsipareigojimams skatinti darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimą, augimą, strategines investicijas ir konvergenciją. Be to, ES ir toliau rems pastangas veiksmingai spręsti migracijos problemą tiek ES, tiek už jos ribų.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Šis biudžetas skirtas visiems. Jis padės sukurti daugiau darbo vietų, užtikrinti didesnį augimą ir pritraukti daugiau investicijų. Jis padės jaunimui rasti darbo ir galimybių stažuotis. Jis padės užtikrinti, kad Europa būtų saugesnė. Kiekvienas euras turi būti išleidžiamas veiksmingai ir teikti papildomą naudą Europai.“

2018 m. ES biudžete numatyta 160,1 mlrd. EUR įsipareigojimų (t. y. lėšų, dėl kurių konkrečiais metais galima susitarti sutartyse) ir 144,7 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (t. y. lėšų, kurios bus sumokėtos). Keletas svarbiausių biudžeto aspektų:

- Beveik pusė visų lėšų, t. y. 77,5 mlrd. EUR įsipareigojimų, bus skirta pastangoms užtikrinti, kad mūsų ekonomika būtų stipresnė, universitetai konkurencingesni, o įmonės būtų geriau pasirengusios konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Pavyzdžiui, 2 mlrd. EUR bus skirta Europos strateginių investicijų fondui (ESIF), kuris yra pagrindinė J.-C. Junckerio plano dalis, 354 mln. EUR – mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti (pagal Mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME)), o 11,2 mlrd. EUR – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programai „Horizontas 2020“. Iš viso 55,5 mlrd. EUR bus skirta augimui, darbo vietų kūrimui ir konvergencijai skatinti visose valstybėse narėse ir regionuose, pasinaudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) parama.

- 350 mln. EUR skirta Jaunimo užimtumo iniciatyvai – pagrindinei programai, kuria siekiama spręsti jaunimo nedarbo problemą valstybėse narės, taip jaunimui bus suteikta daugiau paramos ir geresnių galimybių rasti darbą.

- Parama Europos ūkininkams sudaro 59 mlrd. EUR.

Įsteigus Europos gynybos fondą, biudžete numatyta 40 mln. EUR skirti novatoriškų gynybos technologijų ir produktų bendriems moksliniams tyrimams finansuoti. Turint omenyje, kad 2017 m. gynybos srities moksliniams tyrimams jau skirta 25 mln. EUR, visas šios srities ES biudžetas iki 2019 m. siekia 90 mln. EUR.

- Beveik 4,1 mlrd. EUR bus skirta migracijai valdyti ir saugumo problemoms spręsti. Bendra šioms politikos sritims skirta suma 2015–2018 m. laikotarpiu sudarys 22 mlrd. EUR; didžioji dalis lėšų jau išmokėta laikotarpio pradžioje.

2018 m. ES biudžetas (mln. EUR):

 

 

ASIGNAVIMAI PAGAL IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

2018 m. biudžetas
(nominalus pokytis procentais, palyginti su 2017 m.)

Įsipareigojimai

Mokėjimai

1. Pažangus ir integracinis augimas

77,534 (+2,8 %)

66,624 (+34,9 %)

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

22,001 (+3,2 %)

20,097 (+4 %)

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

55,532 (+2,7 %)

46,527 (+54,7 %)

2. Tvarus augimas: gamtos ištekliai

59,285 (+1,2 %)

56,084 (+3,6 %)

Su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginė pagalba

43,235 (+1,5 %)

43,189 (+1,5 %)

Atgal