VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.23. Naujausios žinios

Atkurtai Lietuvos kariuomenei - 99-eri

 „Kariuomenė 100-metį pasitinka būdama stipriausia nuo jos įkūrimo, ir tai - karių pasiaukojamo darbo ir garbingai atliktos tarnybos rezultatas. Galime didžiuotis turintys profesionalią ir patikimą, gebančią vykdyti visas iškeltas užduotis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse misijose bei pratybose, Lietuvos žmonių ir sąjungininkų vertinamą Lietuvos kariuomenę“, – sveikindamas Lietuvos karius sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Šiandien, lapkričio 23 d. Vilniuje ir kituose šalies miestuose vyksta renginiai, skirti paminėti Lietuvos kariuomenės dieną ir kariuomenės atkūrimo 99-ąsias metines.

Pagrindinis renginys tradiciškai vyks ketvirtadienį, 12 val. Katedros aikštėje Vilniuje, kur bus iškilminga Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotė ir karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės. 

Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Skrydžiu virš Vilniaus Lietuvos kariuomenę planuoja pasveikinti NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai  F-15C „Eagle“.

Su švente karius sveikins šalies vadovybė, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, į renginį kviečiami užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė, vilniečiai ir miesto svečiai.

Prezidentė dalyvaus Rytų partnerystės viršūnių susitikime

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Briuselyje dalyvaus penktajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, į kurį atvyksta aukščiausio lygio delegacijos iš visų 28 Europos Sąjungos ir 6 Rytų partnerystės šalių.
Baltarusijai susitikime atstovaus šios šalies užsienio reikalų ministras.
Plenarinės sesijos metu Prezidentė pasinaudos galimybe Europos Sąjungos (ES) lyderiams ir Baltarusijos atstovams tiesiogiai išsakyti Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumui.
ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas rengiamas kas dvejus metus. Briuselio susitikimo tikslas - aptarti kylančius iššūkius, įvertinti Rytų partnerystės pažangą, įtvirtinti pasiektus rezultatus ir nubrėžti tolesnes programos gaires.
Rytų partnerystės programa inicijuota 2009 m. siekiant paskatinti europinę 6 ES kaimyninių valstybių raidą, stiprinti jose žmogaus teises, laisvosios rinkos ekonomiką, pilietinę visuomenę ir demokratines vertybes.
Prieš 4 metus, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, Vilniuje surengtas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris nulėmė esminius pokyčius Ukrainoje. Per vėlesnius metus sėkmingai įsigaliojo ES asociacijos sutartys su Ukraina, Moldova ir Gruzija. Veikia ES bevizis režimas. Laisvosios prekybos sutartys paskatino ekonominius ryšius ir verslo bendradarbiavimą.
Pasak Prezidentės, nors pažanga akivaizdi, būtina tęsti žmonių gerovei svarbių reformų įgyvendinimą teisės viršenybės, teisingumo, prekybos ir verslo aplinko gerinimo srityse, įveikti korupciją.

Seimas svarstys kitų metų valstybės biudžetą

Ketvirtadienį Seimas pradės svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Ketvirtadienį bus svarstomi parlamentarų ir komitetų siūlymai, ką reikėtų taisyti biudžeto projekte. Kai kurie parlamentarai jau įregistravo siūlymus, kaip tą padaryti.
Po pateikimo valstybės biudžetas buvo svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais - visi Seimo komitetai. Preliminari antrojo biudžeto svarstymo - gruodžio 7 d.
Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad yra išskirtos aiškios prioritetinės sritys ir mano, kad pavyks išlaikyti subalansuotą biudžetą.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų. Projekte siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų). Prognozuojami 2018 metų asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sieks 2 116,3 mln. eurų, ir, palyginti su 2017 metais, didės nedaug, t. y., apie 15 mln. eurų.
Asignavimai bendroms valstybės paslaugoms sieks beveik 1,527 mlrd. eurų, gynybai - apie 963,2 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - beveik 738,5 mln. eurų, ekonomikos sričiai - beveik 2,286 mlrd. eurų, aplinkos apsaugai - beveik 185,6 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui - apie 74,2 mln. eurų, sveikatos apsaugai - apie 697,9 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai - beveik 305,1 mln. eurų, švietimui - beveik 1,314 mlrd. eurų, socialinei apsaugai - apie 1,449 mlrd. eurų.
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.
Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus - laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP. 
„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai", - teigė finansų ministras V. Šapoka.
Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui - tai pirmieji metai, kai EK biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma - socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.

Nuo gruodžio nesusimokėjusiems baudų už KET pažeidimus nebus išduodami vairuotojo pažymėjimai

Nuo gruodžio 1 d. pažeidusiems Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus ir nesusimokėjusiems visų paskirtų baudų per atitinkamą laikotarpį "Regitroje" nebus išduodami ir keičiami vairuotojo pažymėjimai. 
Užsisakant vairuotojo pažymėjimą internetu arba padalinyje duomenys apie nesumokėtas baudas bus tikrinami informacinėje sistemoje. Jei nustatytas terminas joms sumokėti bus pasibaigęs, asmuo vairuotojo pažymėjimo pasikeisti negalės. Ši nuostata įtvirtina Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.
"Norime priminti ir paskatinti nesusimokėjusius baudų tai padaryti artimiausiu metu, kad ateityje nekiltų nereikalingų problemų", - sako valstybės įmonės "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. 
Asmenys, kurie praleido baudos mokėjimo terminą ir nori užsisakyti naują vairuotojo pažymėjimą, kviečiami tai padaryti kuo skubiau. Susimokėjus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairuotojo pažymėjimą bus galima pasikeisti be jokių papildomų sąlygų.
Užsisakyti vairuotojo pažymėjimą arba jį pasikeisti galima elektroniniu būdu. Pirmiausiai reikia nueiti į "Vairuotojų portalą" (https://www.eregitra.lt/vepp-web/) ir prisijungti per Elektroninius valdžios vartus. Tuomet pasirinkti norimą paslaugą, ją apmokėti bei pasirinkti dokumento pristatymo būdą. Užsisakyti vairuotojo pažymėjimą galima ir "Regitros" padalinyje. Jo išdavimo kaina siekia 14,19 euro. 
Pradedantiesiems vairuotojams per pirmuosius dvejus metus nepavykus išvengti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, per vienerius metus privaloma pabaigti papildomus mokymus, nes kitaip nebus išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas.
"Regitros" duomenimis, Lietuvoje yra apie 1 mln. 483 tūkst. asmenų, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Draudikai: verslas dėl gamtos stichijų patyrė 1,5 karto daugiau nuostolių

Šalies verslas dėl gamtos stichijų šiemet nukentėjo kaip niekad smarkiai. Draudikų vertinimu, audros, žaibai bei šalį atkakliai skandinusios liūtys šiemet palietė beveik 74 proc. daugiau įmonių nei pernai per vienuolika mėnesių, o jų bendri patirti nuostoliai išaugo net 1,5 karto ir viršijo 350 tūkst. eurų. 
"Verslas išgyveno, tiesiogine to žodžio prasme, itin audringus metus, nors pati metų pradžia nieko panašaus nežadėjo. Ji, priešingai, buvo kur kas ramesnė nei praėjusiųjų, tačiau vasara su liūtimis, audromis ir kritulių gausa iš tiesų padarė daug nuostolių. Nuo vėjo, lietaus, žaibų, kentėjo ir nekilnojamasis turtas, ir technika", - sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas. 
M. E. Goliančikas išskiria du miestus, kuriuos gamtos jėgos šiemet palietė ypač ryškiai: tai du kartus - birželio pabaigoje ir liepos viduryje - šiemet smarkiai skendęs Vilnius ir lapkritį "įspūdingai" apsemta Klaipėda.
„Klimato svyravimus pradedame jausti vis labiau. Šių metų pavyzdys rodo, kad nors nemalonių netikėtumų daugiausiai įvyksta šiltuoju metų laiku, tačiau lapkritį apsemta ir paralyžiuota Klaipėda signalizuoja, kad tokiems įvykiams turėtume būti kuo geriau pasiruošę: sekti orų prognozes, nelaikyti rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose vertingų daiktų arba juos išsinešti gresiant stichijai, nuolat tikrinti konstrukcijų, izoliacijos patikimumą. Vertėtų apsirūpinti ir paprasčiausiais guminiais botais, kad bent galėtumėt nesušlapę išeiti iš namų", - sako M. E. Goliančikas. 
Vien per tris šių metų vasaros mėnesius įvyko 70 proc. visų metų įvykių, kuriuos nulėmė gamtos stichijos. Tuo tarpu pernai įvykių gausa išsiskyrė nebent birželis. Šiemet didžiausios žalos taip pat fiksuotos vasarą, jos didesnės nei pernykštės.
„Vasarą šiuo požiūriu situacija buvo pati sudėtingiausia. Daugiausia nuostolių padarė lietus ir vėjas. Nuplėšti gamybinių pastatų ar sandėlių stogai, nuo liūčių permirkusios sienos, užlietos patalpos, nepataisomai sugadinta technika. Dėl elektros įtampos svyravimų gedo prietaisai, kasos aparatai", - dažniausias žalas vardija M. E. Goliančikas.
Draudikų teigimu, gamtos stichijų grėsmę verslas ima vertinti kaip labai realią ir ši tendencija su laiku tik stiprės.
Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG" narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 tūkst. žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Turėdama didelę draudimo veiklos patirtį, bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Šeimos dar šiemet spės pasinaudoti subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti

Įvertinęs šeimų bei asmenų prašymus sudaryti galimybę dar šiais metais gauti paramą būstui įsigyti - subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymą, kuriuo padidino šių metų asignavimus subsidijoms mokėti. Dėl to visos šeimos ir asmenys turės galimybę pasinaudoti subsidija dar šiemet.
„Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti bus skiriamos ir kitais metais, tačiau tie, kurie kitąmet viršys amžiaus cenzą, nebeatitiks sąlygų šiai paramai gauti. Todėl šiems žmonėms ypač aktualus papildomas finansavimas ir jie turėtų suskubti pasinaudoti galimybe gauti subsidiją dar šiemet", - sako ministras L. Kukuraitis.
2017 metų pradžioje subsidijoms mokėti buvo skirta 3,4 mln. eurų, papildomai asignavimai subsidijoms mokėti padidinti 0,5 mln. eurų.
Subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti gali gauti jaunos bei daugiavaikės šeimos, žmonės su negalia. Subsidija teikiama šių kreditų gavėjams, jei jie atitinka nustatytus reikalavimus.
Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. Tokio dydžio subsidija taip pat skiriama žmonėms, kurie buvo likę be tėvų globos (rūpybos), iki jiems sukanka 35 metai arba jų šeimoms.
Jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), bei šeimoms, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
Suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. 
Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus gali gauti šeimos ar asmenys, jei jų turimas turtas ar pajamos neviršija nustatytų dydžių. Kreditas gali būti naudojamas pirmajam būstui pirkti, statyti, turimam būstui rekonstruoti, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Norint gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą reiktų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyventojas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis gali pretenduoti į subsidiją.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas įteiks ES medalius operacijoje "Sophia" dalyvavusiems kariams

Lapkričio 23-iąją Karinių jūrų pajėgų kariai Lietuvos kariuomenės dieną minės itin iškilmingai - rikiuotės Karo laivų flotilėje metu bus įteikti Europos Sąjungos medaliai šiais metais tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje "Sophia" dalyvavusiems dviejų Laivo apžiūros grupių kariams. 24 medalius įteiks ir karius pasveikins Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Arūnas Mockus. 
Šiemet kelių mėnesių rotacijoms ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje "Sophia" buvo dislokuotos dvi Laivų apžiūros grupės. Pirmoji Laivo apžiūros grupė operacijoje "Sophia" dalyvavo nuo 2017 m. kovo pradžios iki birželio vidurio, antroji karių grupė pakeitė pirmąją ir operacijos rajone buvo dislokuoti iki rugpjūčio pabaigos. Operacijos metu abi grupės buvo dislokuotos Vokietijos karo laive "Rhein", glaudžiai bendradarbiavo su vokiečių kariais siekiant užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui, taip pat sunaikinti nelegalaus žmonių gabenimo verslo modelį.
Lietuvos kariai, dalyvavę ES operacijoje, vertinami itin palankiai dėl pasiektų rezultatų - pirmoji Laivų apžiūros grupė gegužę apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą "El Mukthar", pirmą kartą ES operacijos vykdymo metu konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį. Antrosios Laivų apžiūros grupės kariai per kelių mėnesių trukmės rotaciją prisidėjo sunaikinant neteisėtam migrantų gabenimui skirtas valtis, taip pat gelbstint migrantus, suteikiant jiems medicininę, psichologinę ir kitą pagalbą.
Abi Laivo apžiūros grupės buvo suformuotos iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių pagrindu. 
Lietuva ES operacijoje "Sophia" dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnauja Ispanijos karinio laivyno laive "Cantabria" dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos "Sophia" vadavietėje Romoje (Italija). Reaguojant į saugumo iššūkius regione ir siekiant prisidėti užtikrinant tarptautinį saugumą bei stabilumą, Lietuva ketina skirti karius dalyvauti ES operacijoje "Sophia" ir 2018-2019 metais.
Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją "Sophia", kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį. Operacijoje dalyvaujančios pajėgos ne tik vykdo pagrindinę operacijos užduotį, tačiau taip pat rengia Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas, prisideda įgyvendinant Jungtinių Tautų ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų, stebi ir renka informaciją siekiant įgyvendinti JT rezoliucijas dėl nelegalaus naftos eksporto iš Libijos užkardymo, keičiasi informacija dėl nelegalaus žmonių gabenimo su valstybių vidaus teisėsaugos institucijomis, "Frontex" ir Europolu.
Šioje operacijoje dalyvauja 27 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti.

Daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų gaus kvietimus išbandyti E. pristatymo sistemą

Siekdami paskatinti gyventojus aktyviau naudotis E. pristatymo sistema, nuo ketvirtadienio Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) gyventojams siųs elektroninius laiškus, kuriais kvies prisijungti prie E. pristatymo sistemos ir išbandyti elektroninę registruotojo pašto alternatyvą.
Daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų per artimiausias dvi savaites elektroniniu paštu pasieks informacija apie tai, kaip greitai, oficialiai, visiškai saugiai ir nemokamai galima pristatyti svarbius dokumentus į valstybines institucijas.
Elektroniniame laiške gyventojai bus supažindinami su E. pristatymo sistema, jos privalumais, o norintys prisijungti prie sistemos, galės tai padaryti vos vieno mygtuko paspaudimu.
Kvietimus prisijungti ir tapti Nacionalinės elektroninių siuntų sistemos dalyviu gaus visi Elektroninių valdžios vartų portalo www.epaslaugos.lt naudotojai, turintys naudotojų profilius ir sutikę gauti elektroninius pranešimus apie portale teikiamas paslaugas.
Piliečiai negavę kvietimo prisijungti ir tapti Nacionalinės elektroninių siuntų sistemos dalyviu, sukurti ir aktyvuoti E. pristatymo dėžutę galės tiesiai iš naudotojo profilio prisijungę portale www.epaslaugos.lt arba adresu https://epristatymas.post.lt/. Šis funkcionalumas veikia jau dabar ir visi norintys bendrauti su valstybinėmis institucijomis siunčiant nemokamas elektronines siuntas ar pranešimus tai gali padaryti jau ketvirtadienį.

Finansų profesionalai diskutuos apie efektyvų įmonės finansų planavimą ir valdymą

Iššūkiai šalies ūkio plėtrai, verslo planavimas, mokesčiai ir finansų funkcijos skaitmenizavimas - tokie klausimai metų sandūroje finansų vadovams rūpi labiausiai. Ketvirtadienį Trakuose vyksiančioje metinėje "Finansų direktorių rudens konferencijoje 2017" finansininkai ir įmonių vadovai diskutuos apie efektyvų finansų planavimą ir valdymą.
Spartėjantis kainų ir atlyginimų augimas Baltijos šalyse įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių. Tai ypač žalinga ekonominė liga tiek makro-, tiek mikrolygmeniu, teigia ekonomistai. Kaip Lietuvai nelikti ant atsarginių žaidėjų suolelio konkurencingumo varžybose, devintojoje metinėje "Finansų direktorių rudens konferencijoje 2017" pasakos "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak ekonomistės, infliacija degina gyventojų santaupas, o kylantys atlyginimai - įmonių konkurencingumą. Darbuotojų produktyvumui nedidėjant, Lietuva praranda konkurencinius pranašumus tarptautinėje arenoje, nes brangsta jos eksportuojamos prekės ir paslaugos.
Kiekvienai įmonei svarbu turėti verslo planą ne tik strateginiu požiūriu, bet ir norint efektyviai valdyti savo finansus. Be to, reikia užtikrinti verslo plano tikslumą, kad faktiniai rezultatai nebūtų nutolę nuo lūkesčių. Vilniaus kogeneracinės jėgainės vyriausiasis analitikas dr. Šarūnas Eirošius pabrėžia, kad būtina verslo planą paversti patikimu žemėlapiu, padėsiančiu išlaikyti kryptį, ir parinkti prielaidas, grindžiamas argumentais, o ne krištoliniu rutuliu.
Naujosios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtos Sandorių kainodaros gairės neabejotinai paveiks Lietuvos verslą. Finansų vadovams reikės susipažinti su naujų ir senų Sandorių kainodaros gairių skirtumais bei žinoti naujųjų poveikį planuojant įmonės finansus ir priimant verslo sprendimus, sako advokatų kontoros "LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas" vadovaujamasis partneris Marius Grajauskas.
Su intelektine nuosavybe susijusios funkcijos turi įtaką pelno paskirstymui tarp grupės įmonių, todėl finansų vadovams reikia išmanyti tokių funkcijų analizės žingsnius. Pasak advokatų kontoros "LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas" asocijuotojo partnerio Kęstučio Rudzikos, pelningumo pasiskirstymas tiekimo grandinėje priklauso nuo šios analizės taikymo.
Kaip "Lean" vadybos sistema keičia finansų funkcijos valdymą ir kokių rezultatų galima pasiekti, "Finansų direktorių rudens konferencijoje 2017" papasakos moderniųjų technologijų kompanijos "Thermo Fisher Scientific Baltics" apskaitos vadovas Rimvydas Kamarauskas. Ši bendrovė daugiau kaip 10 metų diegia "Lean" sistemą ir jai pavyko patobulinti verslo procesus visose funkcijose, pradedant gamyba ir baigiant administravimu. Kompanijos pasiekimai buvo įvertinti aukščiausiu tarptautiniu "Shingo" apdovanojimu.

Premjeras įteikė valstybinę Jono Basanavičiaus premiją

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei dr. Elvydai Lazauskaitei. Premiją iškilmingoje ceremonijoje įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Visi valstybinę J. Basanavičiaus premiją gavę žmonės ją užsitarnavo nuoširdžiu ir kruopščiu darbu, ir šių metų laureatė nėra išimtis. Jos darbų sąrašas mūsų etninei kultūrai yra tikrai išskirtinis ir vertas šios garbingos premijos“, - sakė premjeras S. Skvernelis.

Šių metų premijos laureatė dr. Elvyda Lazauskaitė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja. Ji jau dešimtmetį muziejuje organizuoja Tautinio kostiumo dirbtuves, plėtoja kitas unikalias edukacines etninės kultūros programas. E. Lazauskaitės iniciatyva kiekvienais metais vasario 16-ąją yra rengiami Jono Basanavičiaus skaitymai, kuriuose dalyvauja Jono Basanavičiaus premijos laureatai.

1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija yra skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų darbus, susijusius su etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Vokietija: statybininkai stadione aptiko didžiulę svastiką

Vokietijos mieste Hamburge statybininkai, dirbantys stadione, aptiko po žeme didžiulę svastiką.
Milžinišką betoninį kryžių lenktais galais 40 centimetrų gylyje po sporto aikšte Bilšteto rajone atkasė ekskavatorius, patikslina "DW-World".
Ekspertų nuomone, svastika, kurios matmenys - 4 x 4 metrų, buvo nacizmo epochos paminklo dalis.
Apie radinį tučtuojau buvo informuota Hamburgo kultūros paveldo valdyba. Valdininkai davė nurodymą kuo greičiau sudaužyti svastiką. Ekskavatorius neįstengė atlikti šio darbo, todėl į kovą su Trečiojo reicho palikimu turėjo stoti darbininkai su pneumatiniais kūjais.
Svastika ir kiti nacistiniai simboliai Vokietijoje yra uždrausti.

Afganistane per šalies ir JAV oro pajėgų antskrydžius sunaikintos 22 narkotikų laboratorijos

JAV ir Afganistano karinės oro pajėgos Helmando provincijoje Afganistano pietuose per pastarąsias keturias dienas subombardavo daugiau kaip dvi dešimtis narkotinių medžiagų gamybos laboratorijos, trečiadienį pranešė šalies Gynybos ministerijos pareigūnas.
"Buvo sunaikintos 22 narkotinių medžiagų gamyklos", - sakė Gynybos ministerijos atstovas Davlatas Vaziris (Dawlat Waziri).
Amerikiečių ir afganų pilotai antskrydžius narkotikų laboratorijose pradėjo sekmadienį. Šie veiksmai - bendros puolamosios misijos dalis, pirmadienį sakė JAV ir NATO pajėgų Afganistane vyriausiasis vadas generolas Džonas Nikolsonas (John Nicholson).
Pasak Dž. Nikolsono, antskrydžių tikslas - sunaikinti finansinius Talibano išteklius. Tokio pobūdžio misijos tęsis, pridūrė generolas.
Talibanas vis platesniu mastu kariauja su Afganistano vyriausybe, ir, teigiama, vėl kontroliuoja arba turi įtakos maždaug 13 proc. šalies teritorijos. Tuo pat metu grupuotė kovoja dėl įtakos dar 30 proc. šalies teritorijos.
Helmando provincija - Afganistano narkotikų gamybos centras (čia išgaunama 80-90 proc. viso pasaulio opiumo) ir didžiausias Talibano bastionas šalyje.
Skelbiama, kad aguonų plantacijos ir prekyba narkotikais grupuotei kasmet atneša nuo 200 iki 400 mln. JAV dolerių pajamų.
Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad šiemet Afganistane buvo nuimtas didžiausias šalies istorijoje opiumo, naudojamo heroino ir kitų narkotikų gamybai, derlius. Apytiksliais skaičiavimais, jis siekia 9 tūkst. tonų.
Organizacijos teigimu, šiųmetis derlius net 87 procentais didesnis nei pernykštis.

Ieškant dingusio Argentinos povandeninio laivo, sekama nauju pėdsaku

Ieškant prieš daugiau nei savaitę dingusio Argentinos povandeninio laivo, gelbėtojai seka nauju pėdsaku. Pasak Argentinos kariškių, tą dieną, kai dingo laivas, netoliese buvo užregistruotas neįprastas garsas. 
Naujais duomenimis, praėjus trims valandoms po paskutinio kontakto su laivu "ARA San Juan" lapkričio 15-ąją už 50 km nuo paskutinės žinomos jo buvimo vietos jūroje būta "hidroakustinės anomalijos". Argentina apie tai Jungtinių Valstijų buvo informuota tik trečiadienį.
Ar tai galėjo būti sprogimas, Argentinos karinio laivyno atstovas Enrikė Balbis (Enrique Balbi) pasakyti nenorėjo. Į tą vietą nusiųsti trys laivai.
Buvęs povandeninio laivo vadas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, agentūrai AFP sakė, kad tai galėjo būti sprogimas.
Komentuodamas perspektyvas išgelbėti 44 laivo įgulos narius, E. Balbis sakė: "Situacija labai pavojinga, ir ji blogėja". Laivo ieško tūkstančiai žmonių ir dešimtys laivų bei lėktuvų iš daugelio šalių.
Deguonies rezervų įgulai po vandeniu užtenka tik septynioms dienoms, šis laikas baigėsi trečiadienį. Vis dėto nėra aišku, ar povandeninis laivas nedreifuoja kur nors vandens paviršiuje nesugebėdamas manevruoti ar bent jau neplaukia pakankamai pakilęs, kad galėtų apsirūpinti deguonimi.
Kontaktas su "ARA San Juan" ir jo 44 žmonių įgula nutrūko praėjusį trečiadienį 7.30 val. vietos laikus (11.30 val. Vidurio Europos laiku). Iki šiol jokių jo pėdsakų neaptikta.

Po pritaikytų JT sankcijų Kinijos prekybos apimtys su Šiaurės Korėja spalį traukėsi

Kinijos prekybos apimtys su Šiaurės Korėja spalį krito iki 334,9 mln. dolerių, o importas smuko iki žemiausio lygio per kelerius metus, skelbia "Reuters".
Bendros prekybos apimtys, palyginti su rugsėju, krito beveik 20 proc., skelbia Kinijos muitų tarnyba. Tuo tarpu pernai spalį prekyba tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos siekė 525,2 mln. eurų.
Antra didžiausia pasaulio ekonomika iš Šiaurės Korėjos praėjusį mėnesį įsigijo prekių už 90,75 mln. dolerių - šis rodiklis smarkiai krito nuo rugsėjo (145,8 mln.). Be to, oficialiais duomenimis, tai yra mažiausias Kinijos importas iš Šiaurės Korėjos nuo 2014 m. sausio.
Eksporto apimtys krito nuo 266,4 mln. dolerių rugsėjį iki 244,2 mln. spalį.
Spalis buvo pirmas visas mėnuo, kai galiojo Jungtinių Tautų (JT) pritaikytos sankcijos Šiaurės Korėjai, pagal kurias Pchenjanui uždrausta į užsienį pardavinėti anglį, geležies rūdą, šviną ir švino rūdą bei jūros gėrybes.

Lotynų Amerika ir Karibų salos - moterims pavojingiausias pasaulio regionas

 Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad Lotynų Amerika ir Karibų salos - moterims pavojingiausias pasaulio regionas, ypač pavojingomis laikomos Centrinės Amerikos šalys ir Meksika.
JT teigimu, smurtas prieš moteris regione nesiliauja, nepaisant griežtų įstatymų, skirtų kovoti su šiuo reiškiniu. 
"Smurtas prieš moteris Lotynų Amerikoje - opus klausimas. Tai pavojingiausias pasaulyje regionas moterims, išskyrus konfliktų zonas", - naujienų agentūrai AFP sakė JT vystymo programos (JTVP) lyčių misijos Lotynų Amerikoje vadovė.
Trys iš 10 šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias moterų ir mergaičių išprievartavimų rodiklis, priklauso Karibams. Centrinės Amerikos šalyse katastrofiškas moterų nužudymų mastas. Dvi iš trijų moterų nužudomos dėl savo lyties.
"Kai kuriose šalyse tai tapo gilia krize. Hondūre, Salvadore ir Gvatemaloje moterų nužudymai ir smurtas prieš moteris pasiekė epideminį lygį, daugeliu atveju tai susiję su organizuotu nusikalstamumu", - teigė vadovė.
Šios trys šalys, išskyrus karo zonas, dėl siautėjančių gaujų ir narkotikų kartelių laikomos pačiomis pavojingiausiomis sritimis.

Italijos konstitucinis teismas patvirtino, kad vaikus skiepyti privaloma

Konstitucinis teismas Romoje trečiadienį patvirtino Italijos vyriausybės sprendimą dėl privalomo vaikų skiepijimo. Teisėjai patvirtino, kad neskiepyti iki šešerių metų amžiaus vaikai negali būti priimamai į lopšelius, darželius ar ikimokyklines įstaigas.
Į konstitucinį teismą kreipėsi Veneto regionas, kuris atitinkamą įstatymą pavadino kišimusi į individualią sveikatos teisę. Regiono prezidentas Luka Zaja (Luca Zaia) dabar pareiškė, kad gerbs teismo sprendimą.
Italijoje privalomi yra dešimt skiepų, tarp jų - nuo difterijos, stabligės ir tymų. Jei ši prievolė nevykdoma, 6-16 metų amžiaus vaikų tėvai rizikuoja gauti 100-500 eurų piniginę baudą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šalyje turi būti paskiepyti 95 proc. žmonių, kad apsauga galiotų visiems gyventojams. Italijoje šis rodiklis nepasiektas. Nuo metų pradžios šalyje vėl fiksuojama tymų atvejų didėjimas, neišvengta ir mirčių. 88 proc. susirgusiųjų nebuvo skiepyti.

Atgal