VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.24. Naujausios žinios

2018 m. valstybės biudžetas grąžintas tobulinti Vyriausybei

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Seimo komitetų, komisijų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų ir savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Seimo komitetų, komisijų pasiūlymus. Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. 
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, Europos Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas, atitinka visus reikalavimus ir visas Stabilumo ir augimo pakto sąlygas. 
„Svarstant valstybės biudžetą gauti Seimo komitetų ir komisijų bei Seimo narių prašymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 847 mln. eurų. Komitetai, komisijos pateikė pasiūlymus padidinti asignavimus 199 mln. eurų, Seimo nariai - 648 mln. eurų", - išvadą dėl kitų metų biudžeto pristatęs teigė S. Jakeliūnas. Pasak jo, komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams. 
Vyriausybei pasiūlyta apsvarstyti šiuos Seimo komitetų pasiūlymus: įvertinti ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, pagal kuriuos toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas; stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą; lėšas neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti skirti iš valstybės biudžeto; padidinti vaiko priežiūros išmoką 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis; nuo 2019 m. padidinti Kaimo plėtros programai skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 proc. Taip pat pasiūlyta įvertinus finansines galimybes skirti papildomus asignavimus melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui Šilutės r. polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai, atkreiptas dėmesys į teismų ir Generalinės prokuratūros finansavimą. 
Radus realių išlaidų finansavimo šaltinių, Vyriausybei pasiūlyta priimti sprendimus dėl papildomų asignavimų skyrimo įvairiose srityse. Pavyzdžiui, socialinėje srityje pasiūlyta skirti papildomų lėšų remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse, nuo 38 iki 40 eurų padidinti bazinės socialinės išmokos dydį, paremti jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, įsteigti papildomas pareigybes Gestų vertėjų centruose ir kt. 
Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 7 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą. 
Kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų. 
Projektu siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų). 
2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

Pagerbtas laisvės troškimą žadinusio knygnešio J. Žitinevičiaus atminimas

Ant vieno garsiausių pakaunės krašto knygnešių, 1917 metų Vilniaus konferencijos dalyvio Jurgio Žitinevičiaus namo Kluoniškių kaime (Zapyškio seniūnija, Kauno rajonas) ketvirtadienį atidengta atminimo lenta.
Rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės atstovai, Zapyškio mokyklos mokiniai prie Sodų gatvė 4-ojo namo Kluoniškiuose klausėsi Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos žodžių, prisiminimais apie žymų laisvės kovotoją dalijosi J. Žitinevičiaus giminaičiai, atminimo lentą pašventino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Juozas Fakėjavas.
Renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad pakaunės žemė visada garsėjo knygnešiais, laisvės kovotojais ir partizanais. "J. Žitinevičius yra mums labai brangus, nes nešė šiam kraštui šviesą ir žadino laisvės troškimą", - kalbėjo meras.
J. Žitinevičius gimė 1879 metais Lekėčių valsčiuje. Augo neturtingo valstiečio šeimoje. Atėjo užkuriu į Zapyškį pas žymų Zanavykijos knygnešį Motiejų Eimaitį, kuris pradėjo gabenti knygas iš Karaliaučiaus dar 1865 metais. Kai M. Eimaitį suėmė su visu vežimu knygų ir nuteisė, J. Žitinevičius perėmė jo darbus. Pėsčias pereidavo sieną, parsinešdavo spaudos ir grįždavo namo.
Knygnešys J. Žitinevičius ne tik platino draudžiamą literatūrą, bet ir pats rašė, pasirašydamas Dėde Geniu. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, buvo išrinktas į Tautos tarybą. 
Organizavo savanorius ginti Lietuvos nepriklausomybę. Pats du savo sūnus nuvedė į savanorių surinkimo punktą. 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, Zapyškyje pastatė atminimo paminklą, kurį sovietai nugriovė. Miestelyje taip pat pastatė ir šaulių namus, kuriuos sovietai sudegino.
Antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Žitinevičius buvo suimtas, nuteistas ir mirė lageryje. Zapyškyje, šalia šeimos kapo, yra jo simbolinis kapas.

 „Sodra" paskyrė pirmąsias ilgalaikio darbo išmokas

Darbo kodekso naujovė - socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams jau įgyvendinama realybėje. "Sodra” pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
„Sodros" duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų. 
„Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo", - sako „Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų. 
Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį. 
Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų - dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų - trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. 
Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.

Numatoma didinti akcizą dyzeliui ir tabakui

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-1236(2), kuriais numatoma didinti akcizo tarifą dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Po svarstymo už projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu žemės ūkio sektoriui taikomos ir kitų mokesčių (žemės, nekilnojamojo turto) lengvatos, siūloma žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams akcizų tarifą padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų vienas litras šio produkto galėtų pabrangti apie 0,04 euro.

Standartinį akcizų tarifą gazoliams siūloma padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro už litrą produkto.

Į Lietuvą atvyksta T. Mano šeimos biografas

Į Lietuvą atvyksta žinomas vokiečių biografas Manfredas Fliugė (Manfred Flugge), išleidęs knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis". 
Ši visame pasaulyje žymios šeimos istoriją pristatanti knyga Vokietijoje tapo vieno solidžiausių šalies žurnalų „Der Spiegel" bestseleriu. 
Gėtės institutui parėmus, ši knyga buvo išversta į lietuvių kalbą (vertėja - Kristina Sprindžiūnaitė). Pirmą kartą Lietuvos auditorijai kūrinys buvo pristatytas vasarą Tomo Mano (Thomas Mann) festivalyje Nidoje. 
Autorius atvyksta į Lietuvą susitikti su skaitytojais Vilniuje ir Kaune. Lapkričio 28 d. susitikimas su knygos autoriumi vyks Vilniuje, Venclovų namuose-muziejuje, o lapkričio 29 d. - Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.
Susitikimus ves rašytojas ir vertėjas Antanas Gailius.
Ypatingųjų menininkų keliai driekėsi nuo Nidos iki Venecijos, nuo Miuncheno iki Los Andželo, nuo Kaprio iki Halifakso. Jų patirtys nušvietė visą šimtmetį, kūriniai prisilietė prie visų to meto temų ir tebedaro įtaką mūsų dienomis. Šeimos palikimas tapo svarbia Europos kultūros dalimi. 
Knygos autorius pasakoja jaudinančią ir įspūdingą Manų sagą: tviskančią ir garsią, kur sėkmė ir nesėkmė, laimė ir tragedija, prieštaravimai ir kančia nuolat šalia. Tai karo, emigracijos, egzilės istorija, kolektyvinės kaltės atspindžiai, žmogiškieji mitai, tokie ryškūs Nobelio premija apdovanoto rašytojo kūriniuose.

Vilniuje vyks Lietuvos ir Ukrainos verslo konferencija

Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos būstinėje. rengiama Lietuvos ir Ukrainos verslo konferencija „Atsinaujinantys energijos šaltiniai, medžiagos ir technologijos didesniam energiniam efektyvumui”. 
Į konferenciją atvyksta daugiau nei 20 Ukrainos statybų verslo asociacijų ir šioje srityje dirbančių kompanijų vadovai, siekiantys užmegzti kontaktus su kolegomis Lietuvoje, turinčiais patirties bei ryšių su pažangias technologijas ES kuriančiais ir plėtojančiais gamintojais. 
Konferenciją drauge su Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuoja bendra Lietuvos ir Ukrainos viešoji įstaiga - „Verslo-Dilova unija”. Šis verslininkų susitikimas - įžanginis gruodžio pradžioje LPK rengiamo Lietuvos ir Ukrainos verslo forumo renginys. 
Konferencijos dalyviai kalbės apie galimybes, kurias atvertų penktadienį Briuselyje ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime svarstomas finansinės paramos planas Ukrainai, pagal kurį per dešimt metų šios šalies smulkiajam ir vidutiniam verslui planuojama skirti 50 mldr. eurų ES.

Briuselyje ir Vilniuje - pilietinė akcija prieš Astravo AE

Prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, penktadienį vyks pilietinė akcija, kuria bus reiškiamas protestas prieš Astravo atominės elektrinės statybas. Ją rengia Belgijos lietuvių bendruomenė, akciją remia - Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. 
Tuo pačiu metu Vilniuje taip pat bus rengiama pilietinė akcija prieš Astravo atominės jėgainės statybas - protestuotojai rinksis Vilniaus V. Kudirkos aikštėje.
Pilietinės akcijos rengiamos lapkričio 24-ąją, nes būtent šį penktadienį Belgijos sostinėje vyks penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame greta ES šalių vadovų dalyvauti buvo kviestas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, remiantis Astravo jėgainės statybas. Vis dėlto Baltarusijai viršūnių susitikime Briuselyje atstovaus užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus. 
Pilietinės akcijos Liuksemburgo aikštėje dalyviai vilkės kombinezonais, turės respiratorius ir plakatus. Planuojama protesto trukmė - apie 30 minučių.

Bus pagerbti 59 Edinburgo hercogo tarptautinių apdovanojimų programos dalyviai

Švietimo ir mokslo ministerijoje penktadienį rengiama Edinburgo hercogo tarptautinių apdovanojimų programos ("The Duke of Edinburgh's International Award", "DofE") dalyvių pagerbimo ceremonija.
Iškilmėse bus apdovanoti 59 programos dalyviai iš visos Lietuvos, kuriems sidabro ir bronzos ženklelius įteiks Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, Jungtinės Karalystės ambasadorė Kler Lorens (Claire Lawrence). Svečiuosis Jungtinės Karalystės ambasados gynybos atašė majorė Džeinė Vit (Jane Witt). 
Apdovanojimus gausiantys "DofE" programos dalyviai savo laisvalaikį skyrė aktyviai fizinei veiklai (bėgiojo, plaukiojo, žaidė tenisą, tinklinį, važiavo dviračiais, jodinėjo arkliais, šoko, užsiėmė joga), taip pat naujo ar jau turimo įgūdžio lavinimui (piešė, skaitė, mokėsi užsienio kalbų, grojo įvairiais muzikos instrumentais, kūrė vaizdo siužetus), savanorystei (padėjo seneliams, beglobiams gyvūnams, vedė užsiėmimus vaikams, organizavo renginius) bei dalyvavo žygiuose gamtoje.
"DofE" programa - pasaulyje gerai žinoma neformaliojo ugdymo, savęs tobulinimo programa, skirta jaunimui nuo 14 iki 24 metų ir įgyvendinama daugiau nei 140 pasaulio šalių. Programos dalyviai patys pasirenka tobulėjimo sritis, išsikelia tikslus ir atkakliai jų siekia. Tokiu būdu jauni žmonės geriau pažįsta save, pasitiki savimi bei įgyja gyvenimui ir ateities darbams reikalingų įgūdžių.
2006 m. spalio mėnesį karalienės Elžbietos vizito metu programa startavo ir Lietuvoje. 2013 m. programoje dalyvavo apie 100 jaunų žmonių, o jau 2017 m. daugiau kaip 500 jaunuolių aktyviai siekė savo asmeninių tobulėjimo tikslų. 2014-2016 m. 223 jaunuoliai buvo apdovanoti bronzos, sidabro ir aukso ženkleliais, kurie parodo, kad kiekvienas iš apdovanojamų jaunuolių savanorystei ir asmeniniam tobulėjimui per neformalias veiklas skyrė 124-302 valandas. Šiuo metu "DofE apdovanojimų" programą įgyvendina beveik 60 mokyklų ir kito tipo organizacijų iš visos Lietuvos.

Ministras L. Linkevičius vyksta į ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Briuselyje

Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Prezidentės Dalios Grybauskaitės delegacijoje dalyvaus penktajame Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikime Briuselyje.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat dalyvaus ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federikos Mogerini (Federica Mogherini) ir Europos Komisijos nario, atsakingo už Europos kaimynystės politiką ir ES plėtros derybas, Johaneso Hano (Johannes Hahn) rengiamuose ES valstybių narių ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrų darbo pietuose, kuriuose ketinama aptarti tolesnį Rytų partnerystės politikos įgyvendinimą.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimai vyksta kas dvejus metus. Pastarasis toks susitikimas vyko 2015 metų gegužės 21-22 dienomis Rygoje. 2013 metų lapkričio 28-29 dienomis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas buvo surengtas Vilniuje.

Prezidentė dalyvaus Rytų partnerystės viršūnių susitikime

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Briuselyje dalyvaus penktajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, į kurį atvyks aukščiausio lygio delegacijos iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) ir 6 Rytų partnerystės šalių.
Baltarusijai susitikime atstovaus šios šalies užsienio reikalų ministras.
Plenarinės sesijos metu Prezidentė pasinaudos galimybe ES lyderiams ir Baltarusijos atstovams tiesiogiai išsakyti Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumui.
ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas rengiamas kas dvejus metus. Briuselio susitikimo tikslas - aptarti kylančius iššūkius, įvertinti Rytų partnerystės pažangą, įtvirtinti pasiektus rezultatus ir nubrėžti tolesnes programos gaires.
Rytų partnerystės programa inicijuota 2009 m. siekiant paskatinti europinę 6 ES kaimyninių valstybių raidą, stiprinti jose žmogaus teises, laisvosios rinkos ekonomiką, pilietinę visuomenę ir demokratines vertybes.
Prieš 4 metus, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, Vilniuje surengtas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris nulėmė esminius pokyčius Ukrainoje. Per vėlesnius metus sėkmingai įsigaliojo ES asociacijos sutartys su Ukraina, Moldova ir Gruzija. Veikia ES bevizis režimas. Laisvosios prekybos sutartys paskatino ekonominius ryšius ir verslo bendradarbiavimą.
Pasak Prezidentės, nors pažanga akivaizdi, būtina tęsti žmonių gerovei svarbių reformų įgyvendinimą teisės viršenybės, teisingumo, prekybos ir verslo aplinko gerinimo srityse, įveikti korupciją.

Lietuvoje lankysis Belgijos gynybos ministras

Penktadienį Lietuvoje lankysis Belgijos gynybos ministras Stivenas Vandeputas (Steven Vandeput) ir parlamentarų delegacija.
Su svečiais susitiks krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos ir kariuomenės vadovybė. Lietuvos ir Belgijos ministrai vyks į Ruklą, kur aplankys šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Belgijos karius. 
Dvišalio susitikimo metu Lietuvos ir Belgijos gynybos ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros regione, vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo rezultatus ir tolimesnius darbus, naujas iniciatyvas Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje, dvišalį Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą gynybos srityje. 
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja apie 100 karių iš Belgijos kariuomenės Sausumos pajėgų 29-ojo logistikos bataliono. Belgijos karių pagrindu suformuota tarptautinio bataliono logistikos kuopa atlieka logistinės paramos užduotis, remia padalinių perdislokavimo operacijas. Tam į Lietuvą belgų kariai yra atsigabenę įvairios logistinės įrangos. Jų technika padeda užtikrinti visos daugianacionalinės Vokietijos vadovaujamos kovinės grupės mobilumą. 
Belgija aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgijos karinės oro pajėgos buvo pirmosios, 2004 m. pradėjusios saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, vėliau jie dar keturis kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje. Ir šiuo metu Belgijos kariai dalyvauja misijoje Amaryje.

"Litexpo" atidaroma švietimo inovacijų paroda "Mokykla"

Penktadienį ir šeštadienį parodų ir kongresų centre "Litexpo" veiks 7-oji švietimo inovacijų paroda "Mokykla". Parodą penktadienį atidarys Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 
Mokyklų vadovus, savivaldybių atstovus, mokytojus ir švietimo politikus sutelks pagrindinis parodos renginys - "Nekonferencija švietimo tema". Pirmą kartą parodoje veiks savivaldybių ir mokyklų bei atvirų diskusijų erdvės - penktadienį stenduose ir trumpais pranešimais savivaldybės ir mokyklos pristatys savo patirtis, o šeštadienį lankytojai kviečiami dalyvauti diskusijose aktualiais mokyklos gyvenimo klausimais. 
Abi parodos dienas lankytojai bus kviečiami įsitaisyti ant sėdmaišių ir su Lietuvoje žinomais žmonėmis pasikalbėti apie mokyklą. 
Daugiau nei 130 edukacinių parodos renginių bus atviri, išankstinė registracija vyks tik į Atradimų laboratorijas.

M. K. Čiurlionio muziejuje - paroda apie unikalią tautos vienybę pastatant paminklą kultūrai

Penktadienį Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda valstybės 100-mečiui skirtų renginių ciklą ir pristato parodą-instaliaciją-akciją "LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai".
Visuomenė iki ateinančių metų birželio 17-osios turės galimybių susipažinti su paroda, kuri skatina prisiminti prasmingas istorijos pamokas, kai lietuviai čia ir užjūryje susivienijo ne karo, priešo ar grėsmės akivaizdoje, o kilniam ir prasmingam tikslui.
Muziejaus pranešime pabrėžiama, kad parodoje bus pirmą kartą eksponuojamos įspūdingos knygos su paslaptingais įrašais "L", "R", "Š" iš daugiau nei 2000 ranka įrašytų pavardžių sukurta erdvinė instaliacija. Bus galima išvysti ir prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionę po Lietuvą. Kiekvienas galės pasitikrinti, "ar turi gerumo geną".
Organizatorių teigimu, projektas "LABDARIAI.LT" skirtas Lietuvoje didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akcijai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną litų. Akcija vyko 1930-1936 metais - tuomet stengtasi surinkti lėšų unikaliam paminklui - nacionaliniam muziejui. Ne obeliskui, ne personai, o objektui, kuriuo galėtų naudotis ne viena lietuvių karta. Taip, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanyta pastatyti jo vardo Kultūros muziejų laikinojoje sostinėje Kaune.
Tai - unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys. Muziejaus statybai valstybė skyrė milijoną litų, per milijoną surinko Lietuvos žmonės bei užjūrio lietuviai. Galima teigti, kad parodoje dabar atspindimas išmanus rinkodaros ir komunikacijos planas, parodantis, kokiomis originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis buvo sugebėta suvienyti tautą statant paminklą kultūrai.
Muziejaus archyvas išsaugojo nemažą dalį labai įdomios medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė - tai per 2000 aukotojų pavardžių (asmenų, įstaigų, įmonių). Tų, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis. Tarp jų visiems žinomi asmenys - kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų buvo įmonių, kurios egzistuoja ir šiandien: "Rūtos" saldainių fabrikas, "Volfas Engelman", "Ringuva".
"Jie visi buvo suskirstyti į tris kategorijas - labdarių, rėmėjų bei šelpėjų ir pagarbiai įrašyti į tris puošnias knygas, pažymėtas "L", "R" ir "Š" raidėmis. Tačiau šios dokumentuose įrašytos pavardės ir tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl parodos tikslas - pažadinti mūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Paieškoti savo šeimos, giminės pavardės, o radus, pasidalinti aukotojo istorija, nuotrauka", - teigiama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pranešime. 
Įdomu dar ir tai, kad savo giminės bus galima paieškoti ne tik parodoje, bet ir internete. Kiekviena "atgaivinta" aukotojo istorija papildys esamą parodą, o istorija pasidalinusieji taps muziejaus bičiuliais, todėl kitąmet galės nemokamai lankytis visuose M. K. Čiurlionio muziejaus padaliniuose.

Poetui ir žurnalistui V. Rudžianskui - 60

Penktadienį Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyks poeto, žurnalisto, leidėjo Viktoro Rudžiansko jubiliejinis kūrybos vakaras "Pėdų punktyrai".
Dalyvaus V. Rudžianskas, literatūrologė, redaktorė Janina Riškutė, aktorė Olita Dautartaitė, operos solistė prof. Sabina Martinaitytė, pianistė prof. Audronė Eitmanavičiūtė. Renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.
V. Rudžianskas gimė 1957 metų lapkričio 25-ąją Čekiškėje (Kauno rajone). Baigė Marijampolės pedagoginę mokyklą ir Vilniaus universiteto Kauno vakarinį fakultetą. Dirbo mokytojo darbą, redagavo šaulių leidinį "Trimitas", dirbo laikraščio "Ūkininko patarėjas" redakcijoje. Nuo 2004-ųjų buvo Kauno kultūros ir meno savaitraščio "Nemunas" vyriausiasis redaktorius. Yra Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungų narys.
2002 metais V. Rudžianskas "Poezijos pavasaryje" buvo apdovanotas Salomėjos Nėries prizu. 2004-aisiais pelnė Kauno meno kūrėjų asociacijos premiją už pokalbių bei esė knygą apie kunigą ir poetą Ričardą Mikutavičių "Gyvenęs ir mūsų gyvenimus". Tais pačiais metais už šią knygą gavo ir Vytauto Gedgaudo premiją. 
2004 metais taip pat tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos rašinių konkurso "Kultūros versmėse" laureatu. 2008-aisiais - "Poezijos pavasario" laureatas. Iki šiol parašė bei išleido keliolika knygų. 
Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, "V. Rudžiansko poezijoje vyrauja trūksmingas kalbėjimas, detalių reikšmės, nerimo intonacijos. Bet yra ir nenutrūkstantis veiksmas - tai eilėraščių tėkmė knygoje be jokių slenksčių. Semtasi patirčių iš sudėtingų likimų - su skaudžiais išgyvenimais, pokštais, nujautimais, neaiškiomis būsenomis. Šiandieninis Rudžianskas kuria priešybių vaizdą kaip realybę, su kuria reikia sutikti."

"Regitra" paprastina specialiųjų numerio ženklų žymėjimą

Nuo 2018 metų balandžio bus supaprastinta numerio ženklų išdavimo tvarka juos pametusiems. Taip pat keisis taksi, istorinių bei elektromobilių numerio ženklų sudarymo taisyklės. 
Iki šiol, pametus bent vieną numerio ženklo plokštelę, reikėdavo perregistruoti automobilį. Nuo ateinančių metų, pasak "Regitros", ši tvarka keičiama. Netekus vienos iš dviejų numerio plokštelių vieną kartą bus išduodamas jos dublikatas. Tad automobilio savininkui ar valdytojui reikės sumokėti tik už jo pagaminimą, o ne perregistravimą.
"Džiaugiamės dėl šių pokyčių, nes klientams, pametus numerio ženklo plokštelę, nebereikės kartoti registracijos procedūros. Tai leis ne tik sutaupyti mūsų klientams, bet kartu ir sumažės administracinė našta", - sako valstybės įmonės "Regitra" Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis.
Keičiasi ir taksi bei istorinių automobilių numerio ženklų spalvos. Šiuo metu taksi numerio ženklų plokštelės yra geltonos spalvos, istorinių transporto priemonių - rudos. Įsigaliojus atnaujintoms taisyklėms jų spalvos bus pakeistos į baltą. Atsisakius specifinės spalvos plėvelių, tikėtina, kad atpigs gamybos kaštai ir tai leis sumažinti paslaugų kainas "Regitros" klientams.
Šiandien pirmieji du skaičiai istorinių numerių ženkluose turėtų nurodyti automobilio pagaminimo metus, tačiau kilmės dokumentuose dažniausiai naudojami modelio metai, kurie registracijos metu ir yra įrašomi į valstybinius numerius. Tai reiškia, kad skelbiami duomenys gali būti klaidingi. Beje, remiantis pasauline praktika, istoriniuose numeriuose nėra nurodomi gamybos metai.
"Istorinių automobilių valdytojų pageidavimu, gamybos metai galėtų būti nurodomi vertintojų išduodamuose lipdukuose, kurie galėtų būti klijuojami ant kėbulo, gerai matomoje vietoje. Juk valstybinio numerio ženklai nėra automobilio puošmena, o tik jo identifikavimo priemonė", - teigia D. Jurgutis.
Pokyčiai laukia ir elektromobilių, kurie iki šiol buvo ženklinami su priekyje esančiu EV raidžių deriniu. Atsižvelgiant į didėjantį šių automobilių skaičių bei poreikį plėsti numerio ženklų derinių kombinacijas, nuo kitų metų bus naudojama tik E raidė ir bet kuri kita abėcėlės tvarka einanti raidė. Tokiais išskirtiniais numeriais bus žymimi ir hibridiniai automobiliai, įkraunami iš išorės.
Taksi, istoriniams bei elektra varomiems automobiliams išlieka tos pačios lengvatos dėl statymo ir važiavimo A juosta. Kadangi istorinė transporto priemonė nėra skirta naudoti kasdienėms reikmėms, istorinius numerio ženklus turinčioms transporto priemonėms ir toliau bus taikoma atitikties lengvata registruojant. 
Remiantis lapkričio 24 d. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 601 įregistruotas elektromobilis. Tuo tarpu istoriniais numerio ženklais paženklintų automobilių yra 120, o taksi - 3567, skelbia "Regitra".

Zimbabvėje tūkstančiai žmonių renkasi į naujojo prezidento inauguraciją

Minios žmonių, norinčių tapti naujojo prezidento Emersono Mnangagvos (Emmerson Mnangagwa) inauguracijos liudininkais, renkasi į 60 tūkst. vietų turintį stadioną Zimbabvės sostinėje Hararėje. 
Pastarosiomis dienomis įvykiai Zimbabvėje veja vienas kitą. Prieš kelias dienas atsistatydino 37 metus autoritariškai Zimbabvę valdęs Robertas Mugabė (Robert Mugabe). Pasak R. Mugabės oponentų, dėl 37 metus trukusio jo valdymo šalį apėmė politinė ir ekonominė krizė. 
Inauguracijos ceremonija vyks nacionaliniame sporto stadione. Organizatoriai ragino Zimbabvės gyventojus ateiti ir tapti "istorinės dienos" liudininkais. Priesaiką E. Mnangagva duos 11.30 val. vietos laiku. Nesitikima, kad inauguracijoje dalyvaus atsistatydinęs R. Mugabė. Remiantis oficialiu paaiškinimu, buvusiam prezidentui reikia pasiilsėti.

Islandijoje bunda ugnikalnis

Islandijoje vėl gali išsiveržti ugnikalnis. Šalies mokslininkai šiais metais fiksavo padidėjusį seisminį aktyvumą. Ypač Eraivajokiudlio (Oręfajokull) regione užregistruota daug silpnų žemės drebėjimų.
Ar vulkanas artimoje ateityje išsiverš, neįmanoma prognozuoti, sakė geofizikas Magnusas Tumis Gudmundsonas (Magnus Tumi Gudmundsson) iš Islandijos universiteto. Tačiau padėtis esą vertinama rimtai.
Mokslininkai sutaria, kad užfiksavo ugnikalnio "budimo" ženklų, sakė M. T. Gudmundsonas. Lapkritį iš ledyno, esančio virš Eraivajokiudlio, nutekėjo didelis kiekis atitirpusio vandens. Tai reiškia, kad vulkano viduje tapo karščiau. Išsiveržimas esą galimas, tačiau mokslininkai negali pasakyti - ar po mėnesių, ar po kelerių metų.
Pirmadienį žinybos sukvietė mokslininkus ir gyventojus į informacinį pokalbį, kuriame žmonės bus informuoti apie galimo išsiveržimo padarinius. Kadangi Eraivajokiudlis yra mėgstamas ir turistų, , čia priklausomai nuo sezono būna nuo 2 000 iki 10 000 žmonių. Jau parengtas evakuacijos planas. 
Eraivajokiudlis per pastaruosius tūkstantį metų išsiveržė dukart - 1362 ir 1727-aisiais.
2010 metais Islandijoje išsiveržęs Ejafjadlajokiudlio (Eyjafjallajokull) ugnikalnis sustabdė skrydžius Šiaurės Europoje.

Ruanda pasisiūlė priimti 30 tūkst. Libijoje įstrigusių migrantų

Išėjimo į jūrą neturinti Ruanda ketvirtadienį pasisiūlė priimti apie 30 tūkst. Libijoje įstrigusių Afrikos migrantų, kurie dažnai gyvena vergiškomis sąlygomis, informuoja "EUobserver".
Ruandos užsienio reikalų ministrė Luiza Mušikivabo (Louise Mushikiwabo) Ruandos žiniasklaidai sakė, kad šiuo metu vyksta derybos su Afrikos Sąjungos komisija. Kasmet per Libiją keliauja šimtai tūkstančių Europą pasiekti bandančių Afrikos migrantų ir daug iš jų įstringa Libijoje. Nors Ruanda yra maža šalis, anot L. Mušikivabo, joje atsiras vietos migrantams. 
Remiantis transliuotojo BBC pranešimais, sprendimą suteikti prieglobstį tūkstančiams migrantų Ruanda priėmė po to, kai praėjusią savaitę CNN paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vyrai aukcione parduodami kaip ūkio darbuotojai. 
"Atsižvelgiant į mūsų pačių istoriją, negalime tylėti, kai su žmonėmis blogai elgiamasi ir jie parduodami aukcionuose kaip galvijai", - teigiama Ruandos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Per Ruandos genocidą - 1994 metais Ruandoje vykdytas žudynes - per 100 dienų nužudyta 800 tūkst. tutsių ir nuosaikių hutų, Ruanda beveik nesulaukė kitų šalių pagalbos.

Marokas meldžia lietaus

Dėl besitęsiančios sausros Marokas mels lietaus. Karalius Mohamedas VI (Mohammed VI), kaip "tikinčiųjų vadovas", nurodė šalies mečetėms per penktadienio maldą "prašyti Visagalio į Žemę atsiųsti savo geradariško lietaus", pranešė Islamo reikalų ministerija.
Kaip Portugalija ir Ispanija, Marokas jau daug mėnesių kenčia dėl lietaus stygiaus. Remiantis Maroko universitetų tyrimais, vidutinė temperatūra šalyje nuo septintojo dešimtmečio padidėjo 4 proc., o lietaus kasmet mažėjo. Dėl sausros smarkiai kenčia derlius.
40 proc. Maroko gyventojų gyvena iš žemės ūkio, sektorius sukuria daugiau kaip 15 proc. BVP.

Jungtinė Karalystė iškrito iš didžiausių pasaulio ekonomikų penketuko

Jungtinė Karalystė (JK) užima šeštą vietą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų, pranešė iždo sekretorius Filipas Hamondas (Philip Hammond).
Iš penktosios vietos, kurią šalis užėmė nuo 2013 metų, ją išstūmė Prancūzija. Pirmąją vietą reitinge, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, užima Jungtinės Valstijos, antroji, trečioji ir ketvirtoji atitinkamai atitenka Kinijai, Japonijai ir Vokietijai.
F. Hamondas priminė, kad, TVF prognozėmis, 2018 metais britų bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 1,5 proc., tuo tarpu šįmet jis išaugs 1,7 procento.
Tačiau JK biudžeto atsakomybės biuro valdyba dėl netikrumo, susijusio su "Brexit", pablogino šalies BVP prieaugio prognozę. Šalies valdžia, skelbdama savo metinį biudžeto projektą, perspėjo, kad per artimiausius penkerius metus šalies ekonomika augs daug lėčiau, nei buvo tikimasi iki šiol. Naujausiomis Valdybos prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas šiais metais išaugs 1,5 proc., 2018 metais - 1,4 proc., tiek 2019, tiek 2020 metais - 1,3 procento, o 2021 metais numatomas 1,5 proc. augimas, skelbiama naujausioje prognozėje. Anksčiau buvo prognozuotas atitinkamai 2 proc., 1,6 proc., 1,7 proc., 1,9 proc. ir 2,0 proc. augimas.

Migrantų antplūdžiui nepasiruošusiai Ispanijai teko apgyvendinti migrantus nebaigtame statyti kalėjime

Praėjusią savaitę pietrytinėje Ispanijos pakrantėje išsilaipinę šimtai nelegalių migrantų užklupo Ispanijos institucijas nepasiruošusias.
Ispanijai susiduriant su tinkamų patalpų trūkumu, pirmadienį apytikriai 500 migrantų buvo apgyvendinti netoli Malagos vis dar statomame kalėjime. Jiems čia suteikta medicininė pagalba, maistas ir vanduo. 

"Tai daug geresnis sprendimas už stovyklos įkūrimą", - teigė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai ir tvirtino, kad tai laikina.
Remiantis "EUobserver" pranešimais, Ispaniją užklupus migrantų iš Alžyro antplūdžiui, Ispanijos vidaus reikalų ministerija iškvietė Alžyro ambasadorių paaiškinti šio reiškinio. Praėjusią savaitę Mursijos ir Almerijos pakrantėse išsilaipino šimtai migrantų. Pirmadienį (lapkričio 20 dieną) atvyko 464 migrantai. Šie migrantai ir buvo nugabenti į nebaigtą statyti kalėjimą.

TATENA: Iranas visiškai įgyvendina branduolinį susitarimą

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) dar kartą patvirtino, kad Iranas visiškai laikosi branduolinio susitarimo.
Islamo Respublikos branduolinių objektų kontrolė vyksta sklandžiai, ketvirtadienį TATENA valdytojų tarybai Vienoje sakė organizacijos vadovas Jukija Amanas (Yukiya Amano). Anot jo, TATENA ekspertai gali patekti į visus objektus, kuriuos nori.
Taip J. Amanas labai aiškiai paprieštaravo JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), kuris priekaištauja dėl trūkumų kontroliuojant susitarimo vykdymą. D. Trampas ne kartą griežtai kritikavo 2015 metais pasiektą susitarimą. Todėl JAV vyriausybė pasilieka galimybę trauktis iš sutarties. Kitos sutartį pasirašiusios šalys - Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija - mėgina diplomatinėmis pastangomis išsaugoti susitarimą.
Remiantis sutartimi, Iranas mažiausiai dešimtmečiui įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą, kad negalėtų pasigaminti atominių ginklų. Mainais už tai šaliai pažadėtas ekonominių santykių normalizavimas.

Žlugo Rumunijos opozicijos mėginimas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe

Rumunijos opozicijai ketvirtadienį nepavyko pasiekti, kad parlamentas pareikštų nepasitikėjimą Mihajaus Tudosės (Mihai Tudose) kairiojo centro vyriausybe, praneša naujienų agentūra "Agerpress".
Už nepasitikėjimą kabinetu, kurį sudarė Socialdemokratų partija (SDP) ir Liberalų ir demokratų aljansas (LDA), balsavo 159 parlamentarai, prieš - trys, o dar 23 susilaikė. Vyriausybei atstatydinti reikėjo mažiausiai 233 balsų.
Atstatydinti kabinetą reikalavo opozicinės Nacionalinė liberalų partija, Sąjunga "Gelbėkite Rumuniją", Liaudies judėjimo partija, taip pat keli nepartiniai parlamentarai, kurie tvirtino, kad koalicija nevykdo rinkimų pažadų. Ypač griežtos kritikos sulaukė neseniai vyriausybės aprobuota mokesčių reforma.

Reguliuotojas: didžiausias Azerbaidžano bankas bus parengtas privatizacijai 2018 metais

Tarptautinis Azerbaidžano bankas (TAB), didžiausias valstybinis kreditorius, bus parengtas privatizacijai 2018 metais, ketvirtadienį pranešė šalies finansų reguliuotojas, pabrėždamas, kad finansinis banko sustiprinimas beveik užbaigtas, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
TAB turtas sudaro 27 proc. bendrų Azerbaidžano bankų aktyvų, pareiškė Finansų rinkų priežiūros rūmų vykdomasis direktorius Ibrahimas Alyšovas.
Kiek anksčiau Azerbaidžano finansų ministras Safaras Šarifovas pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi svarstyti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) dalyvavimo privatizacijoje galimybę.

Atgal