VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.25. Naujausios žinios

J. Petrauskienė: ateities mokykla - be namų darbų

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama "Litexpo" vykstančioje parodoje "Mokykla", išdėstė savo viziją apie ateities mokyklą, kurioje nebebus namų darbų, ir pakvietė šalies mokyklas žengti šiuo keliu.
Pasak ministrės, per pastaruosius 10 metų situacija pasaulyje gerokai pasikeitė. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, pirmiausia Suomijoje, edukologai, psichologai, remdamiesi tyrimais, kelia abejones dėl teigiamos namų darbų įtakos mokymuisi ir rezultatams. Ugdymo turinio kaita, kaip ir ko mokome vaikus mokykloje, yra vienas svarbiausių dalykų. 
"Kalbant apie stiprų, laisvą mokytoją, profesionalą, turime tobulinti ir ugdymo programas, ir turinį. Todėl garsiai skelbiu idėją - mokykla be namų darbų. Mokslinėje literatūroje yra daugybė įrodymų, kad namų darbai daro mažą įtaką akademiniams pasiekimams ir ugdymo kokybei. Mūsų vaikai sugaišta nuo pusės iki kelių valandų darydami namų darbus. Kaip sakė Albertas Einšteinas: nėra labai išmintinga nuolat kartoti to, kas nekuria sėkmės, ir tikėtis pagerėjimo", - konferencijoje kalbėjo ministrė.
Suomijai jau pavyko sukurti sistemą, kuri užtikrina puikius moksleivių rezultatus vien per koncentruotą ugdymą mokykloje. Kanada ir Australija kai kuriose mokyklose jau taip pat atsisakė namų darbų. Tuo pačiu keliu eina Vokietija, Prancūzija. Moksleiviai visas reikiamas užduotis atlieka mokykloje, gaudami reikalingą pagalbą iš mokytojų.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau įvertino šalies mokytojų taikomus pažangius metodus ir atrado, kad Lietuvoje yra pavienių mokytojų - entuziastų, kurie taiko mokymosi be namų darbų metodiką. 
"Lietuvoje taip pat bendravau su ne viena mokytoja, kurios geba dirbti be namų darbų, sėkmingai taiko pačių sugalvotas metodikas. Ar tai lengva padaryti? Tikrai ne. Mokykloje ir taip daug emocinės įtampos, streso, patyčių, blogo klimato. Amerikiečių tyrimai rodo, kad vaikų, kurie neturi laiko po mokyklos pailsėti, pažaisti, būti su šeima, bendrauti, mokymosi rezultatai prastesni. Vyresnių klasių mokiniai ir mamos rašo laiškus, kad vaikai neišsimiega, neturi laiko ugdyti savo kitų veiklų", - kalbėjo ministrė.
Pasak ministrės, mokykla be namų darbų, taikant pažangias metodikas, pirmiausia bus naudinga patiems mokytojams, kuriems tenka daug laiko praleisti prie sąsiuvinių, tikrinant namų darbus. Moksleiviai, kurie mokymuisi namie gali skirti nevienodai laiko ir dėmesio, turės galimybę mokytis tolygiau ir išvengti didelių rezultatų skirtumų. 
Naujausios Vakarų šalių bendrojo ugdymo metodikos yra orientuotos į tai, kad mokiniai per pamokas atlieka visas reikalingas veiklas, o namuose vietoj namų darbų skaito knygas, rengia pasakojimą tam tikra tema, atlieka įvairias kūrybines užduotis. Mokslininkai, kurdami ateities mokyklą, siūlo atsisakyti "tiesioginio sėdėjimo" prie užduočių lapo vakare.
"Tokiu būdu mes žengsime platų žingsnį ateities mokyklos, padedančios atrasti kiekvieno žmogaus talentus, sukūrimo link. Tai mintis, kaip kurti naujesnę, geresnę mokyklą, kurioje gera visiems", - pristatymą baigė ministrė.

Trečiąjį ketvirtį šalyje daugėjo laisvų darbo vietų

Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 20,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 0,7 tūkst., arba 3,3 proc., palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, - padidėjo 3,5 tūkst., arba 20,9 proc.
2017 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,6 proc. - tai 0,1 procentinio punkto daugiau nei antrąjį 2017 m. ketvirtį ir 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.
Laisvų darbo vietų skaičius 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu, labiausiai padidėjo transporte ir saugojime - 0,5 tūkst., pramonėje bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje - po 0,2 tūkst., o sumažėjo viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime - 0,3 tūkst., statyboje - 0,1 tūkst.
Pasak Statistikos departamento, aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2017 m. trečiąjį ketvirtį buvo finansinėje ir draudimo veikloje - 3,3 proc., informacijos ir ryšių įmonėse - 3,2 proc., viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime - 3 proc. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse - 0,3 proc., švietime - 0,4 proc., kitoje aptarnavimo veikloje - 0,7 proc.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva lapkričio 25-ąją:
1795 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislavas Augustas Poniatovskis paskelbė abdikacijos aktą - atsisakė sosto. Nustojo egzistavusi Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus institucija.
1940 m. Lietuvos SSR piniginiu vienetu tapo rublis.
1943 m. Kaune steigiamajame susirinkime įvairios pogrindinės organizacijos susijungė į Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK). Jo veikla nutraukta įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę - 1992 metų birželio 27-ąją.
1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.
1992 m. įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo Pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.
1996 m. įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo Pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.
1996 m. Kaune, Lietuvos skautų suvažiavime, atkurta Lietuvos skautija.
1997 m. Lietuva išrinkta Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos nare.
2003 m. Seimas priėmė įstatymo pataisą, numatančią, kad valstybės vėliavos visuotinai iškeliamos ir Kovo 11-ąją - Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
2004 m. vyko pirmą kartą organizuotos Sankt Peterburgo dienos Vilniuje.
2008 m. eidamas 83-iuosius metus ligoninėje mirė Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius.
2009 m. Lenkijoje gyvenančiam lietuvių dailininkui Stasiui Eidrigevičiui už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Vilniaus dailės akademijai įteiktos Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro regalijos.
2009 m. Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas pirmasis šalyje "gyvybės langelis".

Kalėjimų departamento direktoriaus konkurse daugiausia balų surinko R. Krikštaponis

Iš septynių atrankoje dalyvavusių kandidatų, pretendavusių užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, daugiausiai balų surinko Robertas Krikštaponis. 
Atranka buvo vykdoma dviem etapais. Kandidatai, jau anksčiau praėję sveikatos patikrinimą, penktadienį išlaikė fizinio pasirengimo testą ir dalyvavo atrankos pokalbyje, kurio metu buvo vertinamos profesinės, socialinės ir vadybinės kompetencijos. 
Atrankos komisijai vadovavo teisingumo viceministras Giedrius Ruseckas. Komisijos nariais buvo ne tik Teisingumo ministerijos, bet ir Vyriausybės kanceliarijos bei pareigūnų profsąjungos atstovai. 
Komisijos sprendimu daugiausia balų surinko ir konkursą laimėjo R.Krikštaponis. Išrinktas Kalėjimų departamento vadovas turi teisininko išsilavinimą, daugiau nei dešimt metų dirbo Lietuvos kriminalinėje policijos struktūroje, o pastaruoju metu ėjo prevencijos vadovo pareigas akcinėje bendrovėje „Lietuvos energijos gamyba". 
Du iš septynių atrankoje dalyvavusių kandidatų nesurinko minimalaus balų skaičiaus. 
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, atranką laimėjusio asmens kandidatūra bus pateikta patikrinti specialiosioms tarnyboms.

Apklausa: S. Skvernelis, nusprendęs dalyvauti Prezidento rinkimuose, patirtų rimtų iššūkių

Šalies partijas sudrebinę politiniai ir korupciniai skandalai tiesiogiai paveikė visuomenės nuostatas politikų atžvilgiu. Apklausos nieko gero nežada Premjerui Sauliui Skverneliui, jei šis nuspręstų dalyvauti ateinančiuose Prezidento rinkimuose. 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojų palankiausiai vertinamų politikų penketuką sudarė Prezidentas Valdas Adamkus (77 proc. įvertino palankiai), Prezidentė Dalia Grybauskaitė (68 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (56 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (53 proc.) bei Premjeras Saulius Skvernelis (52 proc.). 
Lyginant su ankstesnių mėnesių agentūros „Baltijos tyrimai“ vykdytų apklausų duomenimis, geriausiai vertinamų sąraše atsirado S. Skvernelis. 
Tuo tarpu nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų penketuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį pakeitė Rolandas Paksas (55 proc.). Visuomenė taip pat nepalankiai įvertino buvusį konservatorių lyderį Andrių Kubilių (69 proc.), buvusį darbiečių lyderį Viktorą Uspaskichą (62 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderį Valdemarą Tomaševskį (58 proc.). 
Per pastarąjį mėnesį net 10 procentinių punktų sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių Vilniaus merą, buvusį LR liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių (53 proc.) bei 7 procentiniais punktais - parlamentarę Aušrą Maldeikienę (43 proc.). 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių dabartinį LSDP pirmininką Gintautą Palucką (42 proc.) ir buvusį šios partijos pirmininką, Seimo narį Algirdą Butkevičių (56 proc.). 
Vertindama Lietuvos gyventojų požiūrio į visuomenės veikėjus rodiklius Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše yra trys potencialūs kandidatai į būsimus Lietuvos prezidentus. 
Tiek V. Matijošaitį (56 proc.), tiek G. Nausėdą (53 proc.), tiek S. Skvernelį (52 proc.) palankiai vertina panaši gyventojų dalis. Tačiau, pažymėjo R. Urbonaitė, Premjeras S. Skvernelis išsiskiria tuo, kad juo nepasitiki kur kas daugiau gyventojų (38 proc.) nei V. Matijošaičiu (27 proc.) ar G. Nausėda (28 proc.). 
Anot politologės, tai nėra labai gera žinia S. Skverneliui, jei šis tikrai sumanytų kandidatuoti ateinančiuose Prezidento rinkimuose. Tuo labiau, samprotavo R. Urbonaitė, kad pasitikėjimo Vyriausybe reitingai nėra aukšti (pastarojo mėnesio duomenimis, 49 proc. visuomenės nepasitiki Vyriausybe). Tai, pasak politologės, gali neigiamai paveikti kol kas Premjerą palankiai vertinančių piliečių nuostatas. Kitaip tariant, apibendrino MRU politologė, nepasitikėjimas S. Skverneliu turi erdvės ir potencialo ateityje augti. 
Potencialiais kandidatais artėjančiuose prezidento rinkimuose yra laikomi ir konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Tačiau, apklausos duomenimis, jie visuomenei dar nėra gerai atpažįstami. Tiek vieno, tiek kito politiko atžvilgiu nuomonės neturinčių gyventojų dalis yra ganėtinai didelė. V. Ušacko atžvilgiu - 33 proc., o Ž. Pavilionio - net 42 proc. Tai iš esmės vieninteliai sąraše esantys visuomenės veikėjai, apie kuriuos arba nežino, arba dėl jų neturi nuomonės daugiau nei 30 proc. apklaustų gyventojų. 
Apklausų duomenimis, visuomenė reaguoja į šalyje vykstančius politinius skandalus. Galima sakyti, kad Liberalų sąjūdžiui inkriminuojami kaltinimai korupcija bei skilimas Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) tiesiogiai paveikė gyventojų nuostatas, tiek politikų, tiek jų atstovaujamų politinių jėgų atžvilgiu. 
Apklausos rodo, kad LSDP populiarumas mažėja („Baltijos tyrimų“ duomenimis, nuo spalio mėn. 10,3 proc. LSDP populiarumas sumažėjo iki 9,8 proc. lapkritį), o teigiama nuomonė jos lyderiu Gintautu Palucku per pastarąjį mėnesį sumažėjo 5 procentiniais punktais. Šiuo metu G. Paluckas turi neigiamą vertinimo balansą (33 proc. teigiamai ir 42 proc. neigiamai). Visgi, pabrėžė R. Urbonaitė, didesnė problema yra tai, kad dalis visuomenės G. Palucko, kaip politiko, apskritai, nemato (25 proc. nežino arba neturi nuomonės apie G. Palucką). Žemą vienos įtakingiausių Lietuvos partijų vadovo reitingą R. Urbonaitė siejo su partijoje vykstančia sumaištimi, kuri smukdo tiek politinės jėgos, tiek atskirų jos veikėjų populiarumą. 
Grėsmingiausią tendenciją R. Urbonaitė įžvelgė liberalo, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus situacijoje - drastiškai sumažėjo jį palaikančių gyventojų dalis. Politologė akcentuoja, kad dabartinis politiko vertinimo santykis yra neigiamas (30 proc. vertina teigiamai, 53 proc. - neigiamai). 
Prie tokių neigiamų Vilniaus mero vertinimų, politologės nuomone, stipriai prisidėjo tiek skandalai liberalų partijoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai nėra gera tendencija nei R. Šimašiui, nei Liberalų sąjūdžiui, samprotavo R. Urbonaitė. 
Liūdnas prognozes politologė brėžė į politinę areną grįžti žadančiam buvusiam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui. Šiuo metu Viktoras Uspaskichas yra vienas nepalankiausiai vertinamų politikų apskritai (20 proc. palankiai ir 69 proc. nepalankiai). 
Tai, kad V. Uspaskichas ketina dalyvauti Darbo partijos pirmininko rinkimuose, anot MRU mokslininkės, dar nereiškia, kad jo populiarumas turėtų labai stipriai keistis. R. Urbonaitė svarstė, kad net įvertinus populistinius V. Uspaskicho sugebėjimus, jo grįžimas į politinę areną vargu ar įvyks. Tiek Darbo partija (už ją, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, šiandien balsuotų vos 1,6 proc. rinkėjų), tiek V. Uspaskichas yra atgyvenę politiniai projektai. Jo vietą, anot politologės, užėmė kiti populistiniai politikai, pavyzdžiui, Naglis Puteikis (palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai - 36 proc.).
Eltos korespondentas Benas Brunalas 
Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

Palanki 
(%) 

Nepalanki 
(%) 

Nežino tokio 
arba neturi 
nuomonės 

1. V. Adamkus 

77 

13 

10 

2. D. Grybauskaitė 

68 

26 

3. V. Matijošaitis 

56 

27 

17 

4. G. Nausėda 

53 

28 

19 

5. S. Skvernelis  

52 

38 

10 

6. L. A. Linkevičius 

51 

32 

17 

7. V. Pranckietis  

48 

32 

20 

8. V. Blinkevičiūtė 

46 

35 

19 

9. I. Šimonytė 

46 

37 

17 

10. A. Tapinas 

45 

31 

24 

11. A. Maldeikienė 

43 

43 

14 

12. N. Puteiikis  

42 

36 

22 

13. R. Žemaitatitis 

41 

30 

29 

14. G. Landsbergis 

38 

51 

11 

15. R. Karbauskis 

38 

52 

10 

16. V. Ušackas 

37 

30 

33 

17. G. Paluckas 

33 

42 

25 

18. A. Butkevičius 

33 

56 

11 

19. I. Degutienė 

32 

49 

19 

20. R. Šimašius 

30 

53 

17 

21. A. Veryga 

30 

54 

16 

22. V. Landsbergis 

29 

60 

11 

23. Ž. Pavilionis 

28 

30 

42 

24. R. Paksas  

28 

55 

17 

25. A. Zuokas 

25 

58 

17 

26. V. Uspaskichas 

20 

62 

18 

27. A. Kubilius 

20 

69 

11 

28. V. Tomaševskis 

16 

58 

26 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

Skelbiamas sąrašas nusipelniusiųjų gauti Vyriausybės kultūros ir meno premiją 

Kultūros ministerija skelbia asmenų, nusipelniusių 2018 metais gauti Vyriausybės kultūros ir meno premijas, sąrašą:

pianistas Gabrielius Alekna, muzikantai Armonas-Uss Duo ( Irena Uss-Armonienė, Rimantas Armonas), grafikė  Sigutė  Chlebinskaitė, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, baleto artistė Anastasia Chumakova, aktorius Arvydas Dapšys, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, skulptorius, medalininkas Petras Gintalas, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, vitražistė Rasa Grybaitė, rašytojas Teodoras Laimonas Inis, choreografas Vytis Jankauskas,

menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, tekstilininkė Lina Jonikė, kultūros veikėja Liudmila Jonušienė, baleto artistas Nerijus Juška, skulptorius Juozas Kalinauskas, muziejininkė Vida Kanapkienė, operos solistė, kultūros veikėja Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), kino kritikė Izolda Keidošiūtė, filologas, kultūros istorikas Benjaminas Kondratas; dailėtyrininkė, poetė Laimutė Kreivytė, kultūros veikėja Jolanta Lebednykienė, Low Air (šokėjai, choreografai Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė-Žakevičienė), aktorė, režisierė Birutė Marcinkevičiūtė (Mar), kinematografininkas Arūnas Jonas Matelis, kompozitorė, žurnalistė Audronė Nekrošienė, poetė Palčinskaitė Violeta, rašytojas Petras Palilionis; rašytojas, redaktorius Leonas Peleckis (Peleckis-Kaktavičius), teatrologas Markas Petuchauskas, kompozitorė, kultūros veikėja Snieguolė Pranulienė (Dikčiūtė), folklorininkė Milda Ričkutė, tapytoja Eglė Ridikaitė, poetas, vertėjas, redaktorius Viktoras Rudžianskas, skulptorius Algimantas Sakalauskas, aktorius Arūnas Sakalauskas, kultūros veikėjas, žurnalistas Almantas Liudas Samalavičius; rašytoja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, šiuolaikinio šokio atlikėjas Mantas Stabačinskas, fotomenininkas Vytautas Stanionis, dailininkas, vitražistas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, muzikantas Algimantas Treikauskas, Vilniaus Arsenalas (muzikantai Laima Romoslauskienė, Rolandas Romoslauskas, Sergejus Okruško), tapytoja Gražina Janina Vitartaitė, tapytojas Andrius Zakarauskas, kultūros veikėjas Arvydas Žalpys.

Įvertinusi nusipelniusiųjų veiklą Lietuvos ir pasaulio lietuvių kultūros ir meno kontekste, laimėtojus atrinks ir jiems premijas skirti siūlys Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kurios pirmininkas yra poetas, publicistas Liutauras Degėsys, nariai – violončelininkas Mindaugas Bačkus, architektė Gražina Bernotienė, teatro kritikas, publicistas Vaidotas Jauniškis, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, fotomenininkas Alvydas Lukys, aktorė Dalia Michelevičiūtė, menotyrininkas Ernestas Parulskis, kino kritikė Rasa Paukštytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, etnologė Daiva Vaitkevičienė, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 m. Nuo 2008 m. premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. 12 920 Eurų. Premijos gali būti skiriamos pavieniams asmenims arba nusipelniusiųjų kolektyvui. Premija, skiriama kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo nariui.

Ekspertai: infliacija Venesueloje viršijo 4000 proc., oficialūs duomenys įslaptinti nuo 2015 m.

Sunkiausia ekonominė krizė Venesueloje tęsiasi nuo 2014 m., kai smuko naftos kainos, pagrindinė šalies eksporto prekė. Per pastarąjį pusantro mėnesio krizė smarkiai pagilėjo dėl sugriežtintų JAV sankcijų ir šalies skolinių įsipareigojimų neįvykdymo, informuoja CNN.
Oficialūs infliacijos šalies duomenys įslaptinti nuo 2015 m. pabaigos. Analitinės svetainės "Ecoanalitica" duomenimis, 2017 m. lapkritį infliacija šalyje siekė 1430 proc.
Iš tiesų rodiklis gali būti dar didesnis. Džono Hopkinso universiteto profesoriaus Styvo Hankės (Steve Hanke) vertinimu, ji siekia 4115 proc. Pavyzdžiui, viešbučiuose ir restoranuose kainos per mėnesį išaugo 70 proc., pažymi ekspertas. 
"Ekonomika įpuolė į tikrą mirties spiralę, - teigia profesorius. - Situacija smarkiai pablogėjo per pastarąsias dvi savaites".

Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas - rekordiškai aukštas

Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas šį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas.
"Ifo" instituto sudaromas verslo pasitikėjimo indeksas šį mėnesį šoktelėjo iki 117,5 punkto bei pasiekė rekordą, rašo "Bloomberg".
Didžiausia Europos ekonomika išgyvena puikius metus, o "Bundesbankas" prognozuoja, kad pagreitį Vokietija išlaikys ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį. Manoma, kad šiemet šalis fiksuos sparčiausią ekonomikos plėtrą nuo 2011 m.
Tuo tarpu "Ifo" lūkesčių indekso matavimo indeksas nuo 109,2 punkto lapkritį kilo iki 110,0. Tačiau nuo 124,8 iki 124,4 punkto smuktelėjo dabartinių ekonominių sąlygų indeksas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1487 m. Jorko princesė Elžbieta (Elizabeth) tapo Anglijos karaliene.
1763 m. mirė prancūzų rašytojas ir žurnalistas Antuanas Fransua Prevo (Antoine-Francois Prevost), labiausiai išgarsėjęs romanu "Manon Lesko", kurio siužetu Džakomas Pučinis (Giacomo Puccini) sukūrė operą.
1783 m. italų grafas Frančeskas Zambečarė (Francesco Zambeccari) Anglijoje pirmą kartą viešai pademonstravo oro balioną.
1835 m. Škotijoje gimė JAV plieno pramonininkas Endrius Karnegis (Andrew Carnegie). Sėkmingai plėtodamas savo verslą jis įkūrė nemažai fondų, o didelę savo turto dalį paaukojo labdarai bei švietimui.
1844 m. gimė vokiečių inžinierius Karlas Frydrichas Bencas (Karl Friedrich Benz), sukūręs vieną pirmųjų benzininių variklių. Jo firmai vėliau susijungus su kita, atsirado koncernas "Daimler-Benz".
1881 m. gimė popiežius Jonas XXIII, tikrasis vardas Andželas Džiuzepė Ronkalis (Angelo Giuseppe Roncalli). Romos katalikų Bažnyčios vadovu jis tapo 1958 metais.
1884 m. Džonas Majenbergas (John Mayenberg), kilęs iš JAV Misūrio valstijos, užpatentavo pieno miltelius.
1885 m. sulaukęs vos 27 metų amžiaus nuo tuberkuliozės mirė Ispanijos karalius Alfonsas XII.
1901 m. austrų kompozitorius Gustavas Maleris (Gustav Mahler) Miunchene dirigavo pirmą kartą atliekamą savo "Ketvirtąją simfoniją".
1915 m. gimė Čilės generolas Augustas Pinočetas (Augusto Pinochet). 1973 metais jis nuvertė Čilės prezidentą Salvadorą Aljendę (Salvador Allende) ir šią Pietų Amerikos šalį valdė iki 1990-ųjų, kai pralaimėjo rinkimuose.
1935 m. po 12 metų emigracijoje į Graikiją sugrįžo karalius Jurgis II, kai graikai per referendumą nusprendė šalyje atkurti monarchiją.
1941 m. vokiečių povandeniniam laivui paskandinus britų karo laivą "Barham" žuvo 848 žmonės.
1952 m. Londone įvyko Agatos Kristi (Agatha Christie) romano "Pelėkautai" pagrindu pastatyto spektaklio premjera. Šis spektaklis vėliau tapo ilgiausiai pasaulyje be perstojo rodytu pastatymu.
1963 m., praėjus trims dienoms po pasikėsinimo, Arlingtono nacionalinėse kapinėse iškilmingai palaidotas JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy).
1969 m. legendinės grupės "The Beatles" narys Džonas Lenonas (John Lennon), protestuodamas prieš Didžiosios Britanijos politiką Biafroje - rytinėje Nigerijos dalyje paskelbtoje valstybėje - bei JAV paramą Vietname, atsisakė 1965 metais jam įteikto Britų imperijos ordino.
1970 m. protestuodamas prieš didėjančią Vakarų įtaką Japonijoje bei silpnas jos pokario valdžios institucijas Tokijuje nusižudė japonų rašytojas Jukio Mišima (Yukio Mishima).
1973 m. per karininkų perversmą Graikijoje nuo valdžios nušalintas karinis diktatorius Georgas Papadopulas (Georges Papadopoulos).
1974 m. po to, kai per sprogimus Birmingemo užeigose žuvo 21 žmogus, Airijos respublikonų armija (IRA) Didžiojoje Britanijoje paskelbta už įstatymo ribų.
1974 m. mirė diplomatas iš Mianmaro ir JT generalinis sekretorius nuo 1961 iki 1971 metų U Tanas (U Thant).
1975 m. nepriklausomybę nuo Olandijos gavo Surinamas.
1992 m. Čekoslovakijos parlamentas balsavo už tai, kad nuo 1993 metų sausio 1 dienos šalis pasidalytų į Čekiją ir Slovakiją.
1993 m. mirė vienas ryškiausių šiuolaikinės britų literatūros rašytojų, niūraus futuristinio kūrinio "Prisukamas apelsinas" ("A Clockwork Orange") autorius Antonis Burgesas (Anthony Burgess).
2001 m. JAV bendrovė paskelbė pirmoji pasaulyje klonavusi žmogaus embrioną, iš kurio nebus auginamas žmogus. Iš embriono bus imamos kamieninės ląstelės, o šios naudojamos ligi šiol nepagydomoms ar sunkiai gydomoms ligoms gydyti.
2004 m. palestiniečių judėjimo "Hamas" Revoliucinė taryba patvirtino Mahmudą Abasą (Mahmoud Abbas) kandidatu sausio 9 dienos rinkimuose, per kuriuos buvo renkamas Jasiro Arafato (Yasser Arafat) įpėdinis.
2008 m. Sankt Peterburge per užminuoto automobilio sprogimą trys žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas.
2013 m. subombardavus kavinę Irako sostinėje Bagdade, žuvo 17 žmonių ir 37 buvo sužeisti. 
2016 m. eidamas 91-uosius metus, mirė ilgametis Kubos lyderis Fidelis Kastras (Fidel Castro).

 

Atgal