VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.29. Naujausios žinios

Vilniuje vyksiančioje didžiausioje Fintech konferencijoje bus diskutuojama apie technologijas ateičiai

Daugiau nei 800 finansų rinkų politikos formuotojų, akademikų ir verslo atstovų iš Lietuvos, JAV, Švedijos ir kitų šalių svečių iš viso pasaulio bei Lietuvos susirinks tarptautinėje Fintech konferencijoje Vilniuje. Lapkričio 30 d. įvyks didžiausias iki šiol finansų technologijų renginys, kurį organizuoja Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir „Tech City Lithuania" asociacija.
„Ambicingas siekis tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione jau yra girdimas pasaulyje. Kai prieš pusę metų Paryžiuje tarptautinėje konferencijoje sakėme, kad tapsime Fintech lyderiais regione, daug kas kraipė galvas. O dabar sulaukiame klausimų iš kaimyninių šalių, kaip mums pavyko per tokį trumpą laiką atsirasti Fintech žemėlapyje. Siekdami pritraukti Fintech srities investuotojus, sukūrėme palankią teisinę aplinką, patrauklias paskatas įmonių plėtrai. Ir tai, kad į šią konferenciją atvyko daugybė svečių iš viso pasaulio, dar kartą įrodo, kad mums pavyko", - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigia, kad vien nuo praėjusių metų Fintech įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą kaip savo pagrindinę buveinę Europoje renkasi pasaulinės kompanijos: „Su atviru dialogui reguliatoriumi bei investicijoms palankia aplinka susipažinę investuotojai apie savo teigiamą patirtį Lietuvoje jau pasakoja kitiems. Jaučiame didžiulį susidomėjimą ir tai tik kelio pradžia siekiant, kad inovacijų ir didėjančios konkurencijos naudą pajustų ir gyventojai bei verslas".
Anot vieno iš konferencijos pranešėjų, Nobelio premijos laureato Roberto J. Šilerio (Robert J, Shiller), Fintech padeda skatinti tiek ekonominės gerovės kūrimą, tiek teisingesnį šios gerovės pasidalijimą visuomenėje: „Ne visa nelygybė yra bloga, nes iš dalies ją sukuria teisingas atlyginimas už sunkų ir efektyvų darbą. Blogai, kai nelygybė yra nepateisinama ir atsitiktinė. Fintech padeda mažinti tokią nelygybę. Laimei, Fintech suklesti dabar - kai visuomenės susirūpinimas dėl ekonominės nelygybės auga."
„Finansinės technologijos ir naujovės mums suteikia daugiau galimybių rūpintis savo finansais ir suteikia finansinę laisvę vis daugiau žmonių. Technologijos skatina evoliuciją bankų ir finansų srityje, dėl ko produktai ir paslaugos teikia daugiau naudos vartotojams ir leidžia įmonėms veikti efektyviau nei bet kada anksčiau. Geriausia tai, kad mes esame šios pažangos bangos pradžioje. Tai puiki priežastis būti optimistiškiems", — teigia Keitas (Keith) Noreika, pareigas baigiantis JAV Valiutos kontrolės įstaigos kontrolierius.
Lietuva finansinių technologijų ir inovacijų sektoriui patraukli dėl savo lanksčios reguliavimo sistemos. Kompanijos gali pasinaudoti reguliatoriaus siūloma pagalba, o licencijavimo procesas - vienas greičiausių tarp ES valstybių. Daugelį verslų vilioja ir Lietuvoje verslui siūloma palanki aplinka bei pasaulinio lygio informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra.
Netrukus bus įsteigtas skaitmeninis Fintech inovacijų biuras, kuris rūpinsis finansinių technologijų ekosistemos plėtra ir Lietuvos jurisdikcijos pristatymu užsienyje. Lietuvos bankas taip pat kuria naują bandomąją finansinių inovacijų aplinką, kuri kompanijoms leis tobulinti inovatyvius finansinius produktus bei verslo sprendimus. Taip pat numatytas Blockchain technologijos bandomosios aplinkos sukūrimas.
Fintech konferencijoje pranešimus skaitys pasaulinio lygio finansų ekspertai - Nobelio premijos laureatas R. J. Šileris, Jungtinių Amerikos Valstijų Valiutos kontrolės įstaigos kontrolierius K. Noreika ir daugybė kitų pasaulio, Europos ir Lietuvos finansų rinkų ekspertų.
Pernai organizuotoje Fintech konferencijoje dalyvavo apie 200 žmonių, šiemet laukiama daugiau nei 800 dalyvių iš viso pasaulio.

Seimo narė Irena Degutienė Valdovų rūmuose Aleksui Bartnikui įteiks Kalbos premiją

Gruodžio 1 d. Valdovų rūmuose vyks iškilmingas Lietuvos Tarybai ir Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2017 metų Kalbos premiją. Keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbėKaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininką Aleksą Bartniką. Premija buvo skirta už ilgametį lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo plėtojimą Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje. Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės, atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Aleksas Bartnikas (g. 1944 m. Kuišių kaime, Prienų raj.) vadovauja Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijai daugiau nei 10 metų ir labai prisideda prie lietuvių kalbos bei etnokultūros mokymo, padeda Kaliningrado srities lietuviams pažinti Lietuvos kultūrą ir istoriją, populiarina jos kultūrinį paveldą ir nacionalines tradicijas. Puoselėdamas lietuvių kalbą ir tradicijas A. Bartnikas ypatingą dėmesį skiria darbui su vaikais ir jaunimu. Dėl aktyvios ir kryptingos A. Bartniko veiklos Kaliningrado srityje ne tik vietos lietuviams, bet ir skirtingų tautybių gyventojams jau gerai žinomi Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo, Liudviko Rėzos, Vydūno vardai. A. Bartnikas apdovanotas Kaliningrado srities gubernatoriaus garbės medaliu (2007 m.), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2009 m.), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (2011 m.).

2017 metų Kalbos vakaras „Keturių sakinių viršukalnė“, kurį organizuoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Kultūros ministerija, Rašytojų klubas ir Valdovų rūmai, yra skiriamas Vilniaus konferencijos šimtmečiui ir jos valia išrinktai bei veikusiai Lietuvos Tarybai pagerbti. Iškilmingo renginio metu bus kviečiama įsiklausyti į Vilniaus konferencijos ir Lietuvos Tarybos protokolus bei jos narių prisiminimus, laiškus ir kitus dokumentus, kuriais galima atskleisti Nepriklausomybės akto raidą.

Į ES operaciją prie Somalio krantų ATALANTA išvyksta 14 Lietuvos karių

Lapkričio 29 d. į Europos Sąjungos tarptautinę operaciją ATALANTA išvyksta iš 14 Lietuvos karių sudaryta ketvirtoji Autonominė laivo apsaugos grupė (ALAG-4). Lietuvos karių rotacija operacijoje, skirtoje kovoti su piratavimu ir plėšimais Indijos vandenyne prie Somalio krantų, truks iki 2018 m. kovo pradžios.

 „Gerbkite vienas kitą ir sunkiais momentais nepamirškite, kad jūs atstovaujate savo šalį“, – išlydėdamas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu sudarytą ketvirtąją Autonominę laivo apsaugos grupę sakė pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

ALAG-4  operacijos metu vykdys Pasaulio maisto programos laivo „MV Esbjerg“, gabenančio humanitarinę paramą Somalio žmonėms, apsaugą. Per keturis mėnesius apsaugos grupė laivu nuplauks apie 7 tūkst. jūrmylių (apie 13 tūkst. km). Didžiąją Somalio žmonėms skirtos paramos krovinio dalį sudaro maisto produktai. Laivo apsaugą lietuviai perims iš šiuo metu ją vykdančių Serbijos karių.

ALAG-4 sudaro specialiai šiai operacijai parengti 12 karių: 11 iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir vienas iš Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos. Operacijai priskiriami ir du Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Nacionalinės paramos elemento kariai, kurie organizuos ir koordinuos Autonominės laivų apsaugos grupės karių aprūpinimą.    

Siųsdama savo karius dalyvauti į ES vadovaujamas tarptautines operacijas Lietuva prisideda kovojant su tarptautinėmis krizėmis ir stiprina ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Lietuva operacijoje ATALANTA dalyvauja nuo 2011 metų, skirdama Karinių jūrų pajėgų štabo karininką operacijos vadavietėje Nortvude (Jungtinė Karalystė). 2013-2016 metų laikotarpiu Lietuvos kariuomenė buvo dislokavusi tris autonomines laivo apsaugos karių grupes (ALAG), tuo pačiu laikotarpiu buvo skiriamas ir vienas Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas tarnybai operacijos ATALANTA kariniame laive įsikūrusioje pajėgų vadavietėje.

ES karinė jūrų operaciją ATALANTA pradėta 2008 metais, reaguojant į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgraso ir sulaiko piratus, ginkluotus plėšikus operacijos rajone. 

Šiuo metu ES operacijoje dalyvauja apie 1 tūkst. karių iš ES valstybių ir šalių partnerių, taip pat skiriami laivai ir orlaiviai.

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. Išskirtinį banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai: 1991 metų laidos 1000 ir 500 litų banknotai bei 1994 metų laidos 100 litų banknotas. Pirmieji banknotų rinkinius galės įsigyti jau pirmadienį vyksiančiame elektroniniame aukcione. 
„Buvusi valiuta litas, kuriai visuomet jausime deramą pagarbą, ir Lietuvos pinigų istorija kelia vis didesnį žmonių susidomėjimą. Nuolat sulaukdavome klausimų dėl galimybės įsigyti retų, apyvartoje nebuvusių litų banknotų, tad jau artimiausiu metu šiuos lūkesčius išpildysime, - sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Pasak jo, tai bus gera proga įsigyti retą Lietuvos pinigų istorijos mozaikos dalį. Gyventojai galės įsigyti beveik 5 000 banknotų rinkinių. Dešimtadalis bus parduota pirmadienį prasidėsiančio aukciono metu. Kita dalis praėjus savaitei po aukciono bus pradėta pardavinėti Lietuvos banko kasose. 
„Šie banknotų rinkiniai unikalūs keliais aspektais. Pirma, dalis jų apskritai yra patys pirmieji atspausdinti litų banknotai, ir tai buvo padaryta beveik porą metų prieš įvedant litą. Antra, šie banknotai niekada nebuvo išleisti į apyvartą. Trečia, 1000-ukas yra vienintelis banknotas per visą Lietuvos pinigų istoriją, jame įamžinta viena iškiliausių mūsų valstybės asmenybių - dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūryba sulaukė didžiulio pripažinimo ir turi gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje", - sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius.
1000 litų nominalo banknotą projektavo Rytis Valantinas. Jis sukūrė ir 100 litų banknotą, jame pavaizdavo pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorių, tautosakos puoselėtoją, švietėją Simoną Daukantą. Pirmosios laidos 500 litų banknotą komponavo dailininkas Raimondas Miknevičius. Jame įamžino vieną žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, rašytojų, visuomenės veikėjų Vincą Kudirką. Vėlesnių laidų šio nominalo banknotus tobulino dailininkas Giedrius Jonaitis. 
Banknotų rinkinių elektroninis aukcionas prasidės gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val., adresu https://www.lbskrynele.lt/. Tą dieną bus pasiūlyta 500 rinkinių. Pradinė rinkinio pardavimo kaina yra 50 eurų. Elektroninis aukcionas truks iki gruodžio 6 d. 9 val. 
Po savaitės už vidutinę aukciono kainą gyventojams bus pasiūlyti 4 484 rinkiniai. Nuo gruodžio 12 d. 8 val. šiuos rinkinius bus galima užsisakyti per Lietuvos banko išankstinių užsakymų sistemą https://lb.lt/uzsakymai/, o nuo gruodžio 13 d. bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose (Žirmūnų g. 151 Vilniuje arba Maironio g. 25 Kaune).
Apyvartoje nebuvę litų banknotai niekada nebuvo pripažinti mokėjimo priemone, todėl oficialus jų keitimas už nominalą į eurus - negalimas. Tai yra tik suvenyras. 
Lietuvos banko numizmatinėms reikmėms buvo palikta po 20 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo banknotų. Sudarius 5 000 rinkinių iš šių banknotų, visi kiti 1991 metų laidos 500 ir 1 000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotai perduoti Lietuvos banko Pinigų muziejui meninei instaliacijai sukurti.
Lietuvos banko reprezentacinėms reikmėms bus skirta 16 rinkinių.

Seimas įteisino pranešėjų apsaugos mechanizmą

Antradienį Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose. 
Du dešimtmečius teisėsaugos įstaigose dirbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, Seimo narys Dainius Gaižauskas teigia, kad tai - istorinis įstatymas, nes prireikė net 27 nepriklausomos Lietuvos metų, kad įteisintume pagrindinį kovos prieš korupciją įrankį - pranešėjų apsaugos mechanizmą. 
Pasak jo, įstatymo poreikį lėmė siekis ieškoti priemonių, kaip paskatinti Lietuvos žmones bendradarbiauti su teisėsauga.
"Daugybė atsakingų valstybės ar savivaldybės tarnautojų turi įvairios informacijos apie daromus korupcinius nusikaltimus, tačiau dažnas nedrįsta bendradarbiauti su teisėsauga dėl baimės nukentėti, tapti persekiojamu, netekti darbo ar panašiai. Tokios žmonių baimės yra natūralios, ir valstybė turi pareigą užtikrinti, kad žmonės, teikiantys teisėsaugai reikalingą informaciją, jaustųsi saugūs. Naujasis įstatymas šiuo žmonių saugumu pasirūpins: sukurs deramą pranešėjų apsaugos mechanizmą", - sako D. Gaižauskas. 
Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą.
LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, kova prieš korupciją buvo ir bus vienas pagrindinių prioritetų šio Seimo darbotvarkėje. 
"Seimo nusiteikimą kovoti prieš korupciją rodo priimti ar šiuo metu priimami sprendimai, kuriais plečiamos korupcijos prevencijos galimybės (pavyzdžiui, didinamas tarnybų finansavimas, planuojami kelti pareigūnų atlyginimai), didinama atsakomybė už jau padarytas nusikalstamas veikas, imamasi priemonių užtikrinti, kad visuomenėje būtų jaučiamas atsakomybės už padarytas veikas neišvengiamumas", - sako R. Karbauskis. 
R. Karbauskio teigimu, pranešėjų apsaugos užtikrinimo klausimas yra reikšmingas ir derybose dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Šio tarptautinio pažangiausių valstybių klubo ekspertai reguliariai vertina Lietuvos pažangą, ir priimtas įstatymas bus privalumas sprendžiant apie Lietuvos galimybes tapti šios 35 šalis vienijančios organizacijos nare.
Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigia, kad šio įstatymo priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį siekiant efektyvios kovos su korupcija: "Iki šiol visi, kas stojo į atvirą kovą su korupcija, buvo beginkliai, valstybė jų negynė. Šis įstatymas yra tvirtas teisinis įrankis, kuris užtikrins pranešėjų saugumą ir konfidencialumą, taip pat paskatins žmones drąsiau pranešti apie įstatymų pažeidimus jų darbovietėje".
Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų. 
Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas. 
"Tiriant korupcijos bylas, tenka liūdnai konstatuoti, kad darbuotojai, žinantys situaciją įstaigų viduje, retai apie pažeidimus praneša patys. Jie baiminasi prarasti darbą, jaučia psichologinį darbdavio spaudimą, todėl apie korupciją dažniausiai sužinome iš išorės. Labai svarbu užtikrinti, kad apie negeroves pranešantys asmenys nesusilauktų neigiamų pasekmių iš darbdavių ir būtų apsaugoti valstybės", - sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. 
Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija - Generalinė prokuratūra. 

Užsienio reikalų ministerija atnaujino rekomendacijas keliaujantiems į Balį

Indonezijos Balio saloje lapkričio 25 dieną išsiveržus Agungo ugnikalniui, kuris sutrikdė Denpasaro ir Lomboko oro uostų veiklą, Užsienio reikalų ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas keliaujantiems ar jau esantiems šioje saloje Lietuvos piliečiams. 
Planuojantiems skristi į ar iš Balio salos, prieš keliaujant į oro uostą, reikėtų susisiekti su avialinijomis. (Balio oro uosto informacija https://www.baliairport.com/flight-status-arrivals-departures/). Keliautojams patariama sekti vietos institucijų informaciją ir vadovautis jų nurodymais. Rekomenduojama laikytis bent 10 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio kraterio. Šiuo metu išsiveržimas likusioje salos dalyje pavojaus sveikatai nekelia, tačiau situacija gali nenuspėjamai keistis.
Esantiems ar planuojantiems keliauti į Balį taip pat rekomenduojama užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt arba parsisiųsti programėlę "Keliauk saugiai" (iOS: https://goo.gl/dOxeli Android: https://goo.gl/rPwrfx). 
Kol kas Lietuvos piliečiai į Užsienio reikalų ministeriją ar diplomatines atstovybes dėl įvykio Balio saloje nesikreipė. Per ministerijos kelionių registraciją savo buvimą Balyje šiuo metu yra užregistravę 84 piliečiai, kuriems persiųsta naujausia informacija. 
Užsienio reikalų ministerija primena, kad, ištikus nelaimei, nedelsiant reikėtų informuoti ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Artimiausios Lietuvos atstovybės Japonijoje telefonas: +81 3 3408 5091, el. paštas: amb.jp@urm.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija ragina savivaldybes užtikrinti, kad lėšos švietimui būtų naudojamos efektyviai

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina savivaldybes įvertinti kokybiško švietimo prieinamumo galimybes visiems vaikams ir užtikrinti efektyvų švietimui skiriamų lėšų naudojimą. 
"Metinis valstybės ir savivaldybių švietimo biudžetas perkopia 1 mlrd. Eur. Tik kiek daugiau nei pusė jų - t.y. mokinio krepšelis - skiriamas tiesiogiai mokinių ugdymui. Kitą pusę sudaro savivaldybių lėšos mokyklų pastatų administravimui ir išlaikymui. Tiek užsienio ekspertai, tiek Valstybės kontrolė (VK) ragina mokyklų steigėjus tvarkyti mokyklų tinklą, sutaupytas lėšas skirti ugdymo kokybei gerinti: naujoms ugdymo priemonėms, mokytojų padėjėjų etatams steigti, įvairioms ugdomosioms mokinių veikloms. Efektyvus finansavimas yra rezervas kokybei tobulinti, tiek didinant atlyginimus, tiek lėšas ugdymui", - sako ministrė. 
Pasak J.Petrauskienės, remiantis VK ir EBPO išvadomis bei LRV Vyriausybės programa, ministerija koreguos mokyklų finansavimo tvarką. Tą ketinama padaryti iki ateinančių metų rugsėjo 1 d.
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, ministerija nustato bendras žaidimo taisykles, bandydama atsižvelgti į labai skirtingą situaciją įvairiuose Lietuvos kampeliuose, bet savivaldybės, kaip steigėjos, yra atsakingos už savo tinklą, sprendimus su mokyklomis, mokiniais. Ministerija savo ruožtu daugiau dėmesio skris savivaldybių lygmens analizei ir joms pateiks rekomendacijas.

Aukšto lygio mokslinių tyrimų projektams skirtos dotacijos

Tarptautiniai ekspertai stipriausiais pripažino 60 aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų. Mažiausiai tiek Lietuvos mokslininkų grupių idėjomis ir kompetencija gali konkuruoti konkursuose dėl Europos Komisijos dotacijų.
Mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos (ES) fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, baigė aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkursą. Stipriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018-2021 metais skirta beveik 35 mln. eurų. 
Konkursui pateiktos 187 reikalavimus atitikusios paraiškos. Atlikus naudos ir kokybės vertinimą finansuotinomis pripažintos 105, iš jų ekspertai geriausiomis pripažino 39 patyrusių mokslininkų ir 21 jaunųjų mokslininkų teiktą paraišką. 
Vienam 3,5-4 metų projektui numatyta iki 600 tūkst. eurų - dvigubai daugiau, nei gali būti suteikta pagal kitas Lietuvos konkursinio finansavimo priemones. Remiantis tarptautine dotacijų praktika, mokslininkų, teikiančių paraiškas dotacijai gauti, neriboja tyrimų temos, o pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, aukšto lygio mokslo projektų finansavimas yra didelė paskata Lietuvos mokslininkams aktyviau siekti tarptautinių laimėjimų.
"Tarptautinių ekspertų pripažinimas ir Lietuvoje šiandien didžiausia įmanoma dotacija turėtų įkvėpti mokslininkus labiau pasitikėti savo jėgomis ir aktyviau dalyvauti pagrindinėje mokslui ir inovacijoms skirtoje Europos Komisijos programoje "Horizontas 2020" ir ypač siekiant Europos mokslo tarybos dotacijos", - sako profesorius.

Kitais metais turėtų didėti pareiginės algos bazinis dydis

Kitais metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamas 132,5 euro, tai reiškia, kad turėtų padidėti 2 eurais.
Antradienį Seimas, 58 parlamentarams balsavus už, 11 - prieš ir 29 susilaikius, po svarstymo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui. 
2017 metų pareiginės algos bazinis dydis, nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymu, yra lygus 130,5 euro.
Iki 2009 m. sausio mėnesio galiojęs pareiginės algos bazinis dydis buvo lygus 141,9 euro (490 Lt). Dėl krizės jis buvo sumažintas iki 137,57 euro (475 Lt), nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. - iki 130,33 euro (450 Lt).

Trakų pilyje - geriausių šalies seniūnijų apdovanojimai

Trečiadienį Trakų salos pilyje bus iškilmingai apdovanoti konkurso "2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija" nugalėtojai. Geriausiomis pripažintų seniūnijų atstovai dalyvaus renginyje "Etnografinių regionų tradicijos Trakų pilyje". 
Konkursas skirtas Tautinio kostiumo ir Piliakalnių atmintinų metų bei ateinančio Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio paminėjimo įprasminimui. Konkurso tikslas - skatinti seniūnijas saugoti etnografinių regionų tradicijas. 
Konkurse šiemet dalyvavo 28 seniūnijos iš visos Lietuvos - Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos. 
Remiantis regioninių etninės kultūros globos tarybų vertinimais, konkurso nugalėtojais pripažintos šios seniūnijos: Aukštaitijoje - Krakių (I vieta), Kruonio (II vieta) ir Meškuičių (III vieta). Dzūkijoje (Dainavoje) - Merkinės (I vieta), Valkininkų (II vieta) ir Lazdijų (III vieta). Mažojoje Lietuvoje - Priekulės (I vieta), Smalininkų (II vieta), Natkiškių (III vieta). Suvalkijoje (Sūduvoje) - Šunskų (I vieta), Sasnavos (II vieta) ir Liudvinavo (III vieta). Žemaitijoje - Sedos (I vieta), Papilės (II vieta) ir Mosėdžio (III vieta) seniūnijos.
Seniūnijos vertintos, atsižvelgiant į tai, ar jų bendruomenių žmonės puoselėja etninę kultūrą: ar puošiasi tautiniu kostiumu, ar globoja piliakalnius, ar skiria dėmesio istorinių vietovardžių saugojimui ir įpaminklinimui, ar vyksta etnokultūriniai renginiai, ar kuriamos etnokultūrines tradicijas tęsiančios sodybos, ar vyksta tradicinių amatų mokymai ir t. t.
Konkursas "Geriausiai tradicijas puoselėjanti etnografinio regiono seniūnija" organizuojamas antrą kartą. Pirmą kartą jis buvo surengtas 2015 metais.

Paleistas dėl įtarimų korupcija sulaikytas Saudo Arabijos princas M. bin Abdula

Po daugiau kaip tris savaites trukusio arešto dėl įtarimų korupcija Saudo Arabijos princas Mitebas bin Abdula (Miteb bin Abdullah) buvo paleistas, praneša BBC.
Princas Mitebas, kadaise laikytas realiu kandidatu užimti šalies valdovo sostą, paleistas po to, kai su šalies valdžia sutarė dėl "priimtino atsiskaitymo". Teigiama, kad princas už savo išlaisvinimą atseikėjo daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.
Jis - vienas iš daugiau kaip 200 lapkričio 4 dieną per antikorupcinius reidus sulaikytų šalies politikos ir verslo veikėjų.
Skelbiama, kad panašaus pobūdžio susitarimus su šalies valdžia pasiekė dar trys sulaikytieji.
Princas Mitebas, dabartinio sosto įpėdinio Mohamedo bin Salmano (Mohammed bin Salman) pusbrolis ir buvęs elitinės Saudo Arabijos nacionalinės gvardijos vadovas, - didžiausią politinę įtaką iš suimtųjų turintis karališkosios šeimos narys.
64-erių velionio Saudo Arabijos karaliaus Abdulos (Abdullah) sūnus prieš pat sulaikymą buvo atleistas iš pareigų.

Popiežius Pranciškus aukojo istorines mišias Mianmaro katalikams

Vienoje Jangono miesto futbolo aikščių pirmą kartą Mianmare viešintis popiežius Pranciškus trečiadienio rytą miniai šalies tikinčiųjų aukojo mišias.
Mišių metu abitais vilkinčios vienuolės giedojo lotyniškai, o joms pritarė vargonai. Tuo metu popiežius pasakė pamokslą, kuriame tikinčiuosius paragino būti gailestingus. Homiliją popiežius pradėjo žodžiu "minglabar", kuris birmiečių kalba reiškia "labas". 
"Matau, kad Bažnyčia čia - gyva", - šalies katalikų bendruomenei, turinčiai apie 700 tūkst. narių, sakė pontifikas. Katalikai sudaro tik nedidelę dalį šalies gyventojų, kurių dauguma išpažįsta budizmą.
Prieš mišias važiuodamas papamobiliu, popiežius Pranciškus šypsojosi ir mojavo 150 tūkst. susirinkusių tikinčiųjų.
Vėliau trečiadienį numatytas popiežiaus ir šalies budistų lyderių susitikimas.
Kiek anksčiau jis jau susitiko su civiline šalies lydere Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi) ir įtakingu kariuomenės vadu Minu Ong Hlaingu (Min Aung Hlaing).

Europiečiai labiau patenkinti gyvenimu ES nei prieš penkerius metus

Remiantis "Eurobarometro" apklausos duomenimis, europiečiai dabar yra labiau patenkinti gyvenimu Europos Sąjungoje (ES) nei prieš penkerius metus, informuoja "EUobserver".
Pasitenkinimas gyvenimu ES didžiausias Liuksemburge, Airijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Žemiausias - Vengrijoje ir Čekijoje.
Slovakija, Italija, Didžioji Britanija, Malta ir Lenkija dabar yra labiau nepatenkintos gyvenimu ES nei 2012 metais.

JT generalinis sekretorius griežtai pasmerkė naujausią Šiaurės Korėjos raketos bandymą

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) antradienį griežtai pasmerkė naujausią Šiaurės Korėjos raketos bandymą ir paragino Pchenjaną "susilaikyti nuo tolesnių destabilizuojamų veiksmų".
"Tai - akivaizdus Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, rodantis visišką tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisymą", - išplatintame pareiškime teigė A. Guterešas.
Šiaurės Korėja ankstų trečiadienio rytą vietos laiku paleido tarpžemyninę balistinę raketą, kuri, Japonijos gynybos ministerijos teigimu, nusileido Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Trečiadienį bus šaukiamas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis. Jame ketinama aptarti naujausią Pchenjano raketos paleidimą bei JAV siūlymus įvesti naujų sankcijų Šiaurės Korėjai.
A. Guterešas tikina esąs pasirengęs bendradarbiauti su visomis pusėmis, kad būtų sumažinta įtampa.

Bangladešas nori 100 000 rohinjų apgyvendinti saloje

Nepaisydamas žmogaus teisių aktyvistų protestų, Bangladešas neatsisako planų iki 100 000 musulmonų pabėgėlių iš Mianmaro laikinai apgyvendinti saloje Bengalijos įlankoje. Vyriausybė antradienį pritarė 280 mln. dolerių vertės projektui, praneša agentūra "Reuters". 
Nors Bangladešas ir Mianmaras susitarė dėl rohinjų grįžimo, tačiau tam reikia laiko, sakė planavimo ministras Mustafa Kamalis (Mustafa Kamal). Pereinamajam laikotarpiui esą pabėgėliams būtina suteikti pastogę. Žmogaus teisių aktyvistai nuošalią, potvynių grasinamą salą Bhašan Charą, į kurią norima perkelti rohinjus, vadina praktiškai negyvenama.
Praėjusiais mėnesiais iš daugiausiai budistinio Mianmaro į Bangladešą pabėgo apie 620 000 rohinjų.

Afrikoje viešintis E. Makronas "nenuginčijamais" pavadino kolonializmo nusikaltimus

Burkina Fase pradėdamas savo kelionę po Afriką, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pasmerkė kolonializmo nusikaltimus. Kalboje Uagadugu universitete jis antradienį sakė: "Buvo klaidų ir nusikaltimų, didelių dalykų ir laimingų istorijų". Tačiau "europiečių kolonizacijos nusikaltimai yra "nenuginčijami". Tai yra "praeitis", kuri turi "praeiti", pabrėžė prezidentas.
Savo kalboje studentams E. Makronas paskelbė, kad siūlys "Europos-Afrikos" iniciatyvą kovai su "nusikalstamomis organizacijomis ir žmonių kontrabandininkų tinklais", kurie išnaudoja pabėgėlius iš Afrikos. Pasirodžius pranešimams apie prekybą pabėgėliais Libijoje, kaip vergais, prezidentas, be to, pažadėjo pagalbą "pažeidžiamiems asmenims". Pabėgėlių pardavimą į darbo vergiją E. Makronas pavadino "nusikaltimu žmogiškumui".
Libija yra tranzitinė šalis Afrikos pabėgėliams, kurie Viduržemio jūra nori patekti į Europos Sąjungą (ES). Dauguma pabėgėlių yra iš Gvinėjos, Senegalo, Malio, Nigerio, Nigerijos ir Gambijos.
Trečiadienį E. Makronas vyks toliau į Dramblio Kauko Krantą. Čia vyks Europos ir Afrikos viršūnių susitikimas. Paskutinė Prancūzijos vadovo stotelė kelionėje po Afriką bus Gana.

Haityje milijonams žmonių gresia badas

Nors jau praėjo beveik metai, kai Pietų Haitį nuniokojo uraganas Metju (Matthew), ir beveik aštuoneri metai po daugiau kaip 300 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusio ir šimtus tūkstančių žmonių benamiais palikusio žemės drebėjimo, padėtis šalyje vis blogėja, milijonams žmonių kyla bado pavojus, informuoja "Al Jazeera".
Haičio pietuose esančiame Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) gydymo centre kasdien apsilanko daugybė nuo prastos mitybos nusilpusių vaikų, kovojančių su ligomis ir giliai Haityje įsišaknijusiu skurdu.
Daugiau kaip pusė Haičio populiacijos nusilpusi dėl prastos mitybos. 
Anot JT Pasaulio maisto programos, 1,32 mln. žmonių patiria didelį maisto trūkumą. 3 mln. žmonių taip pat susiduria su maisto stygiumi. Tai nėra naujiena, Haičiui - vienai iš vargingiausių pasaulio šalių - jau daugelį metų sunkiai sekasi išmaitinti savo gyventojus, bet stichinės nelaimės dar labiau pablogino padėtį. 
Haičiui tenka susidurti su pražūtingais padariniais, uraganas Metju sunaikino dirbamos žemės plotus, sėklas ir drėkinimo sistemas.

Euro zonoje grynieji pinigai išlieka dažniausia mokėjimo forma

Euro zonoje grynieji pinigai išlieka dažniausia mokėjimo forma, remiantis Europos centrinio banko (ECB) tyrimu, informuoja "EUobserver".
Remiantis tyrimo duomenimis, 2016 metais net 79 proc. visų mokėjimų buvo atlikti grynaisiais pinigais, 19 proc. - kortelėmis ir 2 proc. - kitomis mokėjimo priemonėmis.
Grynaisiais dažniausiai mokama pietinėse euro zonos šalyse, taip pat Vokietijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje. Rečiausiai grynaisiais atsiskaitoma Nyderlanduose, Estijoje ir Suomijoje.

OPEC komitetas rekomenduoja iki kitų metų pabaigos pratęsti naftos gavybos apribojimo programą

Bendras gavybos apribojimo programoje dalyvaujančių Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) bei karteliui nepriklausančių narių komitetas rekomenduoja apribojimo susitarimą pratęsti iki 2018 m. pabaigos, skelbia "Reuters", remdamiesi dviejų informuotų šaltinių duomenimis.
Teigiama, kad atnaujintame susitarime bus numatyta galimybė kitų metų birželį peržiūrėti bei galimai koreguoti pakto sąlygas.
OPEC, Rusija bei dar aštuonios ne organizacijos narės šių metų pradžioje, siekiant subalansuoti naftos rinką bei pakelti kainas, pradėjo savanoriškai riboti naftos gavybą po 1,8 mln. barelių per parą. Iš pradžių susitarimas apėmė pirmus šešis 2017 m. mėnesius, bet vėliau buvo pratęstas iki 2018 m. kovo.
Tuo tarpu OPEC vadovai formaliai aptarti susitarimo pratęsimo iki 2018 m. pabaigos rinksis lapkričio 30 dieną.

Sirijos režimas sutinka su paliaubomis Rytų Gutoje

Sirijos vyriausybė antradienį sutiko su paliaubomis sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Gutoje, kuri pastarosiomis dienomis buvo stipriai bombarduojama.
"Šiandien P5 susitikime mane informavo rusai, kad Rusija pasiūlė ir Sirijos vyriausybė sutiko su paliaubomis Rytų Gutoje", - reporteriams Ženevoje sakė Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys karo nuniokotai Sirijai Stefanas de Mistura (Staffan de Mistura). 
Pasiuntinys pasisakė po anksčiau antradienį įvykusio susitikimo su nuolatinių Saugumo Tarybos narių - Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV - ambasadoriais.
Rytų Guta yra viena iš paskutinių likusių sukilėlių tvirtovių Sirijoje ir priklauso vadinamajai "deeskalavimo zonai". 
Pastarosiomis savaitėmis Rytų Gutoje itin išaugo smurtas, šiame regione buvo pranešama apie vyriausybės antskrydžius ir artilerijos ugnį bei apie sukilėlių ugnį iš šios teritorijos į sostinę Damaską.

JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas lapkritį kyla toliau

JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas lapkritį išliko aukščiausio lygio per 17 metų, o optimizmas kilo jau penktą mėnesį paeiliui.
Vartotojų požiūris į darbo rinką bei verslo aplinką ūgtelėjo bei pasiekė naują rekordą, skelbia naujausios apklausos.
JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė 129,5 punkto - aukščiausią lygį nuo 2000 m. lapkričio. Palyginimui, pakoreguotais duomenimis, indeksas praėjusį mėnesį siekė 126,2 punkto. Tai taip pat buvo pastarųjų 17 metų rekordas.
Analitikai prognozavo, kad indeksas šį mėnesį kris iki 124 punktų.
Daugiausiai prie augusio kombinuoto indekso prisidėjo subindeksas, skaičiuojantis vartotojų lūkesčius, - šis rodiklis kilo nuo 109 punktų spalį iki 113,3 punkto lapkritį. Tuo tarpu dabartinių sąlygų indeksas kilo mažiau - nuo 152 iki 153,9 punkto.

Atgal