VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.08. Naujausios žinios

Vyriausybėje – tradicinis „Maltiečių sriubos“ renginys

Vyriausybėje svečiavosi tradicinė labdaros akcija „Maltiečių sriuba”. Jau ketvirtą kartą Vyriausybės rūmuose vykstantis renginys sukvietė visus, norinčius prieš žiemos šventes pasidalinti gerumu ir paaukoti pinigų vienišiems skurstantiems seneliams. 

Prie maltiečių akcijos prisidėjo ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras pabrėžė, kad vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje vis daugėja. Nuolat auga ir šimtamečių skaičius. Mūsų visų pareiga – padėti ir rūpintis jais. 

„Norėtųsi, kad tokio tipo akcijų nereikėtų organizuoti. Kad kiekvienas žmogus Lietuvoje galėtų oriai gyventi. Ir čia mes kalbame apie mūsų pažeidžiamiausią visuomenės segmentą – senolius. Tikiuosi, kad kitais metais jiems gyvenimas bus bent šiek tiek lengvesnis”, – kalbėjo premjeras. 

Akcija „Maltiečių sriuba” vyksta jau dvyliktus metus. Kasmet, artėjant Kalėdoms, įvairiose vietose visoje Lietuvoje maltiečiai dalina sriubą ir renka aukas senoliams. 2016 metais „Maltiečių sriubos” metu buvo surinkta daugiau kaip 250 000 tūkstančių eurų. Vyriausybės darbuotojai suaukojo daugiau kaip 570 eurų. Už visas akcijos metu paaukotas lėšas suteikta pagalba 2600 žmonių. 

Dažniausiai maltiečių seneliams teikiama parama – šiltas į namus atvežamas maistas. Už akcijos aukas visus metus finansuojamas ir kitas didelis maltiečių projektas seneliams – socialinė priežiūra jų pačių namuose. 

Visi, norintys paaukoti, dar gali prisidėti prie akcijos. „Maltiečių sriuba“ vyksta lapkričio–gruodžio mėnesiais. Akcija organizuojama 40 Lietuvos vietovių. Iki gruodžio 31 dienos aukoti galima ir trumpaisiais numeriais: 1417 – 2 €, 1418 – 3 € .

Ekspertai, ieškantys A. Ramanausko-Vanago palaikų, prašo visuomenės pagalbos

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų partizaninio pasipriešinimo kovotojų palaikų ieškantys mokslininkai teigia, kad bet kokia piliečių informacija apie nuo Sovietų Sąjungos režimo nukentėjusiųjų palaidojimo vietas gali labai prisidėti prie jų darbo. Todėl Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ragino atsiliepti visus piliečius, turinčius reikšmingos informacijos apie nuo sovietų režimo nukentėjusių kovotojų palaidojimo vietas. 
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kur pristatyti svarbiausi palaikų paieškos faktai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generalinė direktorė Birutė Barauskaitė pabrėžė, kad partizanų palaikų paieška prasidėjo prieš du dešimtmečius. Direktorės teigimu, šiais metais pavyko surasti labai svarbių įrodymų, liudijančių, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai yra Antakalnyje esančiose Našlaičių kapinėse.
LGGRTC ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956-1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti - kaltinti politiniais nusikaltimais.
Tyrimų rezultatai taip pat leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų - Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.
B. Barauskaitė teigė, kad dar šių metų pradžioje į LGGRTC kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.
Tai, kad bet kokia piliečių informaciją yra svarbi, ekspertai pabrėžė konferencijos metu. Todėl mokslininkai ragino atsiliepti visus žmones, turinčius reikšmingos informacijos apie jų giminaičius, ar kitus žmones, nukentėjusius nuo Sovietų Sąjungos represijų. Ekspertai tikino, kad garantuoja visišką privatumą žmonėms, kurie suteiks reikalingos informacijos.
"Archeologinių tyrimų metu ištirta 14 kapaviečių. 9-iose jų aptikti 16 asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais - po vieną, po du arba po tris vienoje duobėje. Sušaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis. Konstatuota, kad bent dvi egzekucijų aukos yra asmenys, nuteisti už politinius nusikaltimus. Taigi šiandien galime teigti, jog užčiuopėme siūlo galą, kuris gali nuvesti iki išties svarbių atradimų", - pasakojo VU archeologas doc. Gintautas Vėlius.
Jau archeologinių tyrimų metu buvo siekiama nustatyti palaidotų asmenų tapatybes. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas teigė, kad rezultatai turėtų paaiškėti 2018 m.
Profesorius R. Jankauskas teigė, kad jau yra įrodyta, jog šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956-1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus. Tai, anot profesoriaus, suteikia viltį, kad vykdydami tolesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą.
Tolesnius archeologinius tyrimus numatoma tęsti 2018 m. pavasarį. Šįkart mokslininkai kryptingai ieškos nuteistųjų politinių kalinių bei pasipriešinimo dalyvių, bus tęsiama informacijos apie galimą kapavietės vietą suteikusio asmens artimo giminaičio palaikų paieška. Be to, kitąmet numatoma atlikti papildomus archyvinius, antropologinius, fotosugretinimo ir DNR tyrimus. Šiems darbams atlikti reikės apie 85 tūkst. eurų.
LGGRTC vadovė pažymėjo, kad tolesnė darbų eiga priklausys nuo finansavimo. 
A. Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) yra Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.
Seimas 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais.

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad ruošdamiesi šventėms gyventojai dar aktyviau šturmuos muges, el. parduotuves ir prekybos centrus, o artimiesiems ieškos praktiškų dovanų. 
Pasak „Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nors kalėdiniai simboliai apie artėjančias šventes kasmet primena vis anksčiau, gyventojai nėra linkę planuoti išlaidų ir ruoštis šventėms iš anksto. Tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė gyventojų (49 proc.) sveikinimams ir dovanoms iš anksto netaupo, o kas ketvirtas gyventojas (23 proc.) idėjų dovanoms ieško tik apsilankęs parduotuvėje.
„Jau ne vienus metus stebėdami kalėdinių dovanų pirkimo įpročius pastebime, kad gyventojai šventėms taupo vis trumpiau. Be to, tik kas dešimtas gyventojas iš anksto suplanuoja ir stengiasi laikytis dovanoms skirto biudžeto. Tai paaiškina, kodėl kalėdinė karštinė tampa išbandymu ne tik daugelio kantrybei, bet ir asmeniniam ar šeimos biudžetui. Gyventojai tiesiog pritrūksta laiko pasirūpinti prasmingomis dovanomis, todėl jie neretai pasiduoda spaudimui pirkti nereikalingus ar menkaverčius daiktus", -"Spinter tyrimų" rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.
Tyrimas atskleidžia, kad kas ketvirtas gyventojas šįmet idėjų kalėdinėms dovanoms ketina semtis iš akcijų ir specialių šventinių pasiūlymų asortimento. Panašiai tiek pat (26 proc.) planuoja apsiriboti mažesnės vertės simboliškomis dovanomis, o praktiškus daiktus artimiesiems ir draugams stengsis dovanoti apie pusė apklaustųjų (49 proc.). 
Labiausiai geidžiamų dovanų sąrašo viršūnėje šiemet išlieka parduotuvės dovanų čekiai arba pinigai - tokios dovanos pageidautų kas penktas tyrimo dalyvis. Nors kitų dovanų populiarumas pasiskirsto gana tolygiai, visgi kai kurie gyventojai labiau nei daiktus vertintų įgytas patirtis, pavyzdžiui, 18 proc. gyventojų norėtų kelionių arba kelionėms skirtų nuolaidų kuponų.
„Dovanojantys čekius ar vokelį su grynaisiais pinigais apsidraudžia, kad kalėdinei dovanai išleisti pinigai nebus išmesti „į balą" ir gavėjas galės pats nuspręsti, kaip tinkamiausiai juos panaudoti. Dovanoti pačių pagamintas dovanas ryžtasi retas - šiemet tai daryti ketina vos keli procentai gyventojų", - sako „Swedbank" Finansų instituto vadovė.
Vis sparčiau populiarėja el. parduotuvės ir šiemet kalėdines dovanas jose pirks kas ketvirtas (26 proc.) gyventojas. Palyginimui, pernai tai ketino daryti kas penktas (21 proc.). Taip pat kur kas dažniau nei pernai gyventojai dovanų ketina dairytis turguose ar mugėse bei prekybos centruose.
Suma, kurią šalies gyventojai ketina išleisti visoms kalėdinėms dovanoms, ir toliau kasmet nežymiai didėja. Maždaug trečdalis apklaustųjų (36 proc.) mano išleisią 61-100 eurų (pernai 32 proc.). Kaip ir praėjusiais metais, kas ketvirtas gyventojas planuoja dovanoms skirti nuo 31 iki 60 eurų. Iki 30 eurų visoms dovanoms planuoja išleisti 11 proc. apklausos dalyvių, pernai tokių gyventojų buvo 13 proc.. 
Maždaug kas šeštas apklaustasis dar nežino, kiek lėšų skirs dovanoms, arba išvis neplanuoja jų pirkti. Brangesnes nei 100 eurų vertės dovanas artimiems žmonėms ketina dovanoti 1 proc. gyventojų. 
Atliekant „Swedbank" Finansų instituto užsakytą tyrimą, šiemet buvo pasiteirauta, kiek gyventojai ketina skirti kalėdinėms vaišėms. Joms dažniausiai planuojama išleisti 51-100 eurų (28 proc.), penktadalis (20 proc.) nurodė 31-50 eurų ribą, 22 proc. apklaustųjų įvardino 101-200 eurų sumą. Daugiau nei 200 eurų šventinėms vaišėms ruošiasi skirti beveik kas dešimtas (9 proc.) gyventojas.
Daugiau kaip pusė (59 proc.) tyrimo dalyvių nurodė kalėdinėms vaišėms iš anksto netaupą. 23 proc. šiuo tikslu pradeda taupyti likus mėnesiui iki švenčių, o11 proc. likus 2-3 mėnesiams.
„Kaip dovanoms, taip ir kalėdinėms vaišėms dauguma apklaustųjų iš anksto netaupo, nors šventiniams pietums ar vakarienei dauguma gyventojų ketina išleisti dar daugiau nei artimųjų sveikinimui. Manau, kad tokiomis progomis išties prasminga skirti laiko ir lėšų tam, kad sau ir artimiesiems sukurtume šventinį įspūdžių vakarą: ne tik skaniai ir sočiai pavalgytume, bet atrastume daugiau laiko bendravimui ir visai šeimai džiaugsmą teikiančioms pramogoms. Tačiau svarbu neatidėlioti to paskutinei minutei, nepasiduoti karštligiškam pirkimui ir realistiškai vertinti savo finansines galimybes", - pataria „Swedbank" Finansų instituto vadovė.

Kultūros ministrės vizitas Berlyne plės kultūros mainus su Vokietija

Gruodžio 8-10 dienomis kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson su darbo vizitu lankosi Berlyne. Ministrė susitiks su kultūros ir meno institucijų vadovais, aptars naujus kultūrino bendradarbiavimo projektus, dalyvaus Europos kino apdovanojimų ceremonijoje. 
"Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė kultūros srityje. Šio vizito tikslas - ieškoti galimybių plėtoti kultūros ryšių ir mainų spektrą, pristatyti iškilių ir jaunų šiuolaikinių Vokietijos menininkų kūrybą Lietuvoje ir sudominti vokiečių kultūros visuomenę Lietuvos autorių darbais", - sako ministrė L.Ruokytė-Jonsson. 
Kultūros ministrė susitiks su Berlyno žydų muziejaus programų direktore Leontina Mejer van Menš (Leontine Meijer-van Mensch) ir aptars galimybę šiame muziejuje surengti parodas, atspindinčias Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą. 
Ministrė taip pat susitiks su vieno svarbiausių šiuolaikinio meno muziejų Vokietijoje - "Hamburger Bahnhof" direktore Gabriele Knapštein (Gabriele Knapstein) ir fotografijos galerijos "CO Berlin" vyriausiuoju kuratoriumi Feliksu Hofmanu (Felix Hoffmann).
Gruodžio 9 d. L. Ruokytė-Jonsson dalyvaus Europos kino akademijos (EFA) rengiamuose jubiliejiniuose 30-uosiuose Europos kino apdovanojimuose. 
Po 2002 metų Frankfurto tarptautinės knygų mugės, kurioje Lietuva dalyvavo šalies viešnios teisėmis, mūsų rašytojai su dideliu pasisekimu prisistatė vokiškai skaitančiai šalių auditorijai. Šiemet kovo mėnesį tarptautinei Leipcigo knygų mugei išverstos ir išleistos 26 lietuvių autorių knygos. Didžiausios sėkmės tarp kritikų ir skaitytojų sulaukė Antano Škėmos "Balta drobulė", kurią išvertė Klaudija Zinig (Claudia Sinnig). 
Pastaraisiais metais Lietuvos kino menininkai sėkmingai dalyvauja garsiuose Vokietijos kino festivaliuose Liubeke, Kaselyje ir Oberhauzene. 
Bendradarbiaujant Lietuvos ir Vokietijos kultūros institucijoms, vyksta tęstiniai menininkų projektai. Lietuvos kūrėjai turi galimybę Vokietijos menininkų rezidencijose įgyvendinti savo idėjas ir savo kūrinius pristatyti Vokietijos meno gerbėjams.

Plaukikas E. Matakas - pasaulio čempionas

19-metis Lietuvos plaukikas Edgaras Matakas triumfavo Meksikoje vykstančio pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionato 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje S11 klasėje.
Mūsų šalies parolimpiečiui tai buvo antras medalis planetos pirmenybėse Meksikoje.
Ditos Kareckienės ir Pauliaus Stankevičiaus auklėtinis E. Matakas 50 m distanciją įveikė per 27,31 sek.
E. Matakas buvo trečias 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje.
Lietuvos plaukikai Meksikoje iš viso iškovojo tris medalius. Bronzą 100 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė Mindaugas Dvylaitis.

Kaune oficialiai pradėta statyti kogeneracinė jėgainė

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje penktadienį atidaryta Kauno kogeneracinės jėgainės statybų aikštelė ir oficialiai pradėti pirmieji jėgainės statybų darbai. Naujoji Kauno kogeneracinė jėgainė leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. 
Skaičiuojama, kad, įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą. Taip pat bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100 tūkst. namų ūkių.
"Tai yra svarbus nacionalinio lygmens projektas, kuris pagaliau iš kabinetų persikelia į statybvietę. Labai svarbu tai, kad jį vykdo tokio dydžio projektų patirtį turinti valstybės įmonė "Lietuvos energija". Ji kartu su partneriais užtikrins, kad statybos vyktų sklandžiai ir greitai", - jėgainės statybvietės atidarymo ceremonijoje kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
"Norėdami sumažinti sąvartynų augimą bei sustabdyti jau šiandien vykstantį atliekų tvarkymo brangimą Kauno rajone, privalome ieškoti tvaresnių šių problemų sprendimo būdų. Nėra abejonių, kad laiku pradėjus veikti naujajai Kauno kogeneracinei jėgainei, jos kuriamą ekonominę naudą pajus kiekvienas mūsų rajono gyventojas ir vietos bendruomenės", - teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
"Valstybės pripažinimas, sėkmingai pritraukti privatūs investuotojai, užsitikrintos palankios finansavimo sąlygos, skaidrus ir viešas projekto valdymas bei kauniečių palaikymas yra veiksniai, leidę mums šiandien pradėti pirmuosius naujosios jėgainės statybos darbus. Juos tikimės užbaigti laiku ir dar 2020 metų pradžioje pradėti jėgainės eksploataciją", - sakė Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Pasak "Lietuvos energijos" pranešimo, naujojoje moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitiksiančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotėkų dumblas. Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia - apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Naujoje jėgainėje šilumos gamyba būtų pigesnė lyginant su alternatyvomis. Numatoma, kad jėgainė pirmuosius eksploatacinius bandymus pradės 2019 m. rudenį, o komercinė veikla prasidės 2020 m. pradžioje.
Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei "Lietuvos energija" priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o "Fortum Heat Lietuva" - 49 proc. akcijų. Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. akcijų gali įsigyti Kauno miesto savivaldybės įmonė.

Žmogaus teisės Lietuvoje: piliečiai išmano savo teises ir naudojasi galimybe teikti skundus

Strasbūre įsikūrusiame Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) didelę dalį bylų pagal Lietuvos piliečių skundus sudaro bylos dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų, nuosavybės teisių ir teisės į teisingą teismą pažeidimų. 
Pagal piliečių skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui skaičių Lietuva neišsiskiria iš kaimyninių valstybių: 10 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka maždaug 1,4 peticijos, panašūs skaičiai yra ir Latvijoje bei Estijoje. Tik nedidelė dalis EŽTT pateiktų peticijų perduodama Lietuvos Vyriausybei, daugumą jų Teismas pripažįsta nepriimtinomis. 2016 m. kartu su dar anksčiau pateiktomis peticijomis Teismas išnagrinėjo ir paskelbė nepriimtinomis arba išbraukė iš bylų sąrašo 453 peticijas prieš Lietuvą (2015 m. - 278).
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2016 m. EŽTT Lietuvos Vyriausybei perdavė 10 asmenų peticijų dėl suimtųjų ir nuteistųjų įkalinimo sąlygų, 10 peticijų dėl valdžios institucijų klaidų nuosavybės teisės atkūrimo procesuose ir 13 peticijų, kuriose asmenys skundžiasi dėl skirtingų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą problemų. Kaliniai skundžiasi prastomis kalinimo sąlygomis, o nuteistieji iki gyvos galvos - galimybės peržiūrėti jiems skirtą griežčiausią bausmę nebuvimu. Negalintys susigrąžinti dar sovietmečiu nacionalizuotos nuosavybės rašo peticijas Teismui dėl ilgai trunkančių nuosavybės grąžinimo procesų ar mažų kompensacijų už negrąžintą turtą. 
Šiemet EŽTT, nagrinėdamas Lietuvos piliečių peticijas, 14-oje bylų pripažino, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: keturiose bylose skųstasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, trijose - dėl nuosavybės teisių pažeidimo, vienoje - dėl galimybės peržiūrėti iki gyvos galvos paskirtą bausmę nebuvimo, likusiose bylose pripažinti pažeidimai dėl per ilgo suėmimo ar neveiksmingų tyrimų.
Daugiau kaip 30 išnagrinėtų bylų iš Lietuvos pažeidimų nebuvo nustatyta arba peticijos bylose pripažintos nepriimtinomis.
Beveik nebeliko atvejų, kai asmenys skundžiasi per ilgai užsitęsusiu bylos nagrinėjimu. Nacionaliniai teismai bylose vis sėkmingiau taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos standartus, esminiai žmogaus teisių pažeidimai išsprendžiami Lietuvos teismuose, nesikreipiant į Strasbūro teismą. Pastaruoju metu mažėja EŽTT sprendimų, kai pripažįstamas Konvencijos pažeidimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos administraciniai teismai iš esmės sėkmingai sprendžia žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimus.

Pašto ženklai atskleidžia, kaip pasaulyje švenčiamos Kalėdos

Vilniaus centriniame pašte "kalėdomanija" užsikrėtęs filatelistas Antanas Jasulaitis pristato spalvingą kalėdinių pašto ženklų, šventinių atvirlaiškių ir vokų parodą. Ji iliustruoja, kaip pasaulyje švenčiamos Kalėdos. 
Daugiau nei dešimtmetį įvairius filatelinius gaminius, susijusius su viena iš gražiausių ir laukiamiausių metų švenčių - šv. Kalėdomis kolekcionuojantis kaunietis filatelistas A. Jasulaitis jau antrąkart Vilniaus centriniame pašte pristato parodą "Pasaulis švenčia Kalėdas".
"Esu rimtai užsikrėtęs "kalėdomanija", ji kaskart prasidėjus žiemai paūmėja, - šypteli A. Jasulaitis. - Renku ir kolekcionuoju pačius įvairiausius kalėdine atributika puoštus filatelijos gaminius. Vilniaus centrinio pašto lankytojams pristatysiu naujus ir dar nerodytus eksponatus". 
Filatelisto A. Jasulaičio kolekciją sudaro daugiau nei iš 100 pasaulio valstybių kalėdiniu laikotarpiu siųsta pašto korespondencija. 
"Tiek krikščioniškose, tiek kitų religijų šalyse kasmet prieš Kalėdas išleidžiama šventinių pašto ženklų, vokų ir atvirlaiškių, šie su šventiniais sveikinimais ir dovanų pašto siuntomis pasklinda po visą pasaulį. Šia paroda noriu parodyti, kaip skirtingai, tačiau neabejingai Kalėdos yra pasitinkamos įvairiose pasaulio šalyse - net ir tose, kuriose nepriimtina švęsti Išganytojo gimimo", - pažymi A. Jasulaitis.
Parodos ekspozicijoje bus galima išvysti visą kalėdinės atributikos pašto ženklų, vokų, atvirlaiškių spektrą - nuo pirmųjų pasirodžiusių kalėdinių pašto ženklų iki šių dienų leidžiamų Kalėdų temos filatelinių gaminių.

Kaune - konferencija apie Lietuvos moterų sveikatą

Penktadienį "Žalgirio" arenoje daugiau nei 300 visos Lietuvos šeimos gydytojų ir akušerių-ginekologų diskutuos apie šalies moterų sveikatą.
Pasak konferencijos organizatorių, ši neeilinė konferencija surengta minint mokslinių medicininių žurnalų "Lietuvos akušerija ir ginekologija" bei "Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" 20-ies leidybos metų sukaktį.
Renginio dalyviai, kaip teigia organizatoriai, kalbės visuomenei ypač aktualiomis temomis, - koks turėtų būti bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojo ir akušerio-ginekologo, kad moterų sveikatos priežiūra būtų kokybiškai užtikrinama. 
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos vadovo žurnalo "Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" vyriausiojo redaktoriaus prof. Leono Valiaus, ši konferencija yra labai aktuali, nes joje bus kalbama apie gerąsias praktikas šeimos gydytojams drauge su akušeriais-ginekologais rūpinantis moterų sveikata. "Diskutuosime apie šeimos gydytojo ir akušerio-ginekologo bendradarbiavimą, prižiūrint nėščiąsias, ypač kai nėštumas yra komplikuotas arba laukiamasi vyresniame amžiuje. Taip pat daug bus kalbama apie diabetą nėštumo metu, moterų menopauzę ir kaip išvien turėtų veikti minėtų skirtingų specializacijų gydytojai, kad moterys gautų vienodą informaciją apie savo būklę bei gautų kokybiškiausią gydymą", - sakė profesorius. 
LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės "Lietuvos akušerija ir ginekologija" vyriausiosios redaktorės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, skirtingų specialybių gydytojams svarbu susikalbėti. 
"Pagimdžiusios ar kitų sveikatos nusiskundimų turinčios moterys iš šeimos gydytojo ir akušerio-ginekologo turėtų gauti tęstinį mokslu bei gerąja klinikine praktika pagrįstą priežiūrą, vienodą informaciją. Jau seniai moksliniai tyrimai įrodė, kad gerėjant moterų sveikatai, gerėja ir visos visuomenės sveikata, todėl šiandienos konferencija mums visiems tokia aktuali", - kalbėjo prof. R. J. Nadišauskienė. 
Abiejų mokslinių medicininių žurnalų redaktoriai tvirtino besidžiaugiantys, kad pavyko išsaugoti ir kokybiškai net 20 metų publikuoti Lietuvos mokslininkų darbus. 
Nuolatos turime galvoti apie skaitytojus, profesionalaus turinio išlaikymą, jaunųjų mokslininkų edukavimą ir skatinimą rašyti bei kitus leidybai būtinus dalykus", - sakė prof. R. J. Nadišauskienė.

 "Brexit" derybose pasiektas persilaužimas

Europos Sąjunga (ES) ir Didžioji Britanija skelbia apie persilaužimą "Brexit" derybose. Apie tai penktadienį bendroje spaudos konferencijoje Briuselyje pranešė Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ir Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May).
"Pasiekta pakankamai pažangos, kad galėtume pradėti antrąjį derybų etapą", - sakė Ž. K. Junkeris. Dabar "laikas veikti" ES šalių lyderiams, sakoma Komisijos pareiškime. Jie viršūnių susitikime kitos savaitės penktadienį spręs, ar pritari rekomendacijoms.
Antrajame derybų rate bus kalbama apie būsimą abiejų pusių partnerystę. Kad galėtų prasidėti šis derybų etapas, ES reikalavo susitarimo trimis pagrindinėmis temomis. Iki paskutinio momento ginčytinas buvo pirmiausiai klausimas, kaip išvengti pasienio kontrolės tarp ES šalies Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.
Dabar Didžioji Britanija garantuoja Airijos vyriausybei, kad Airijos saloje nebus tvirtos sienos. Didžiojo penktadienio susitarimas apsaugotas, sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Kovenis (Simon Coveney).
T. Mei sakė, kad Jungtinės Karalystės integralumas išliks. Kartu nebus "griežtos sienos" tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Airija ir toliau priklauso ES. Šiaurės rytinė Airijos salos dalis, priklausanti Didžiajai Britanija, iš Bendrijos išstos.
Teigiama, kad Ž. K. Junkeris ir T. Mei jau pirmadienį susitarė dėl kompromiso, tačiau šis žlugo dėl Šiaurės Airijos partijos DUP pasipriešinimo. T. Mei Jungtinės Karalystės parlamente yra priklausoma nuo DUP paramos. Tačiau nesutarimus galiausiai pavyko įveikti.
Ž. K. Junkeris ir T. Mei spaudos konferencijoje pabrėžė, kad visų ES piliečių Didžiojoje Britanijoje ir britų Europos Sąjungoje teisės po išstojimo nepakitusios. Tai suteiks saugumo daugiau kaip 3 mln. žmonių. Pasiektas susitarimas ir dėl Londono finansinių įsipareigojimų.
ES ir Didžioji Britanija nuo birželio derasi dėl 2019-aisiais planuojamo išstojimo iš ES sąlygų. 
Antrajame derybų etape bus kalbama apie prekybinius santykius tarp ES ir Didžiosios Britanijos bei pereinamąjį laikotarpį po "Brexit". Glaudus bendradarbiavimas gali amortizuoti neigiamus "Brexit" padarinius prekybai ir ekonomikai. Pereinamuoju laikotarpiu Didžioji Britanija galėtų toliau būti ES vidaus rinkos dalis su visomis laisvėmis, tačiau neturėtų balso teisės ES lygiu.

Agungo ugnikalnis Balyje vėl išspjovė milžinišką pelenų debesį

Indonezijos Balio atostogų saloje stūksantis Agungo ugnikalnis po trumpos ramybės fazės išspjovė milžinišką pelenų debesį. Pasak nacionalinės kovos su katastrofomis tarnybos, tirštų dūmų stulpas kilo į 2 km aukštį. Dėl gresiančio daugiau kaip 3 000 metrų aukščio kalno išsiveržimo nuo lapkričio 27 dienos galioja aukščiausias pavojaus laipsnis.
Ekspertų duomenimis, slėgis ugnikalnio viduje vis dar yra toks didelis, kad jis gali bet kuriuo metu išsiveržti. Dėl to nuo lapkričio pabaigos salą paliko tūkstančiai turistų. Tačiau 10 km apsauginėje zonoje aplink vulkaną vis dar yra daug gyventojų.
Indonezijoje yra apie 130 aktyvių vulkanų. Per pastarąjį Agungo ugnikalnio išsiveržimą 1963/64 metais žuvo daugiau kaip 1 100 žmonių.

Baltarusija 2018 metais per Rusijos uostus gali eksportuoti iki 1 mln. tonų naftos produktų

Baltarusija 2018 metais per Rusijos uostus gali eksportuoti iki 1 mln. tonų naftos produktų, jeigu ekonominės sąlygos bus palankios. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Baltarusijos valstybinio koncerno "Belneftechim" pirmininkas Igoris Liašenka.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė įpareigoti Baltarusijos naftos perdirbimo įmones naudotis Rusijos infrastruktūra pervežant naftos produktus. Pasak jo, Baltarusijos įmonėse perdirbama nafta iš Rusijos, todėl reikia susieti "mūsų naftos gavimo klausimą su mūsų infrastruktūros naudojimu".
Rusijos geležinkelių vadovas Olegas Belozerovas informavo V. Putiną, kad Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės atsisako Rusijos geležinkelių paslaugų Baltijos šalių infrastruktūros naudai, nors joms taikoma 50 procentų nuolaida. Pasak O. Belozerovo, partneriai baltarusiai teisinasi sudarytomis ilgalaikėmis sutartimis.
Baltarusijos vyriausybė nekomentuoja situacijos, teigdama, kad šis klausimas - ūkio subjektų kompetencija.
Pagal galiojantį susitarimą, Rusija patiekia Baltarusijai 24 mln. tonų naftos per metus pagal bemuitį tarifą, iš jų 18 mln. tonų perdirbama.
Dabar Baltarusija, eksportuodama naftos produktus, naudojasi Baltijos šalių infrastruktūra.

Stambule nuimtos iškabos su D. Trampo pavarde

Turkijos Stambulo miesto valdžia davė nurodymą nuimti rodykles ir iškabas su JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pavarde Šišlio metro stoties rajone. Tai penktadienį pranešė Anatolijos agentūra.
Šišlio rajone europinėje miesto dalyje stūkso 39 aukštų pastatas "Trump Towers", kurį sudaro du bokštai. Jame įsikūręs didelis prekybos centras. Siekdami padėti praeiviams orientuotis, metro vadovybė ir municipalitetas prieš kelerius metus perėjose iškabino rodykles ir lenteles su užrašu "Trampo prekybos centras". Penktadienio rytą Stambulo gyventojai pastebėjo, kad žodis "Trampas" dingo iš visų rodyklių, o raidžių vietos užklijuotos juosta.
Pasak agentūros, šis miesto valdžios sprendimas susijęs su neseniai paskelbtu JAV prezidento sprendimu perkelti Amerikos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę.

M. Barnjė: ES ir Kanados prekybos sutartis yra vienintelis modelis, kuris atitinka britų reikalavimus

Ateities prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės turės būti panaši į ES sutartį su Kanada, nes tik pagal šį modelį galima sudaryti sutartį, kuri atitiktų britų reikalavimus, teigia vyriausiasis ES "Brexit" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Apie tai rašo "Reuters".
Europos Komisija (EK) teigia, kad per naktį šalys pasiekė pakankamą pažangą, jog būtų galima pereiti prie prekybos sutarties bei pereinamojo laikotarpio derybų.
Derybų nuorodose teigiama, kad pereinamasis laikotarpis turėtų trukti apie dvejus metus. Šiuo laikotarpiu Jungtinė Karalystė toliau bus Muitų sąjungos ir bendrosios rinkos narė, bet nebeturės žodžio ES institucijose ir balsavime.
M. Barnjė teigia, kad ateities santykius tarp šalių, turint omenyje britų reikalavimus, galima modeliuoti tik pagal ES ir Kanados prekybos sutartį. Jungtinė Karalystė nenori likti vieningoje ES rinkoje, Muitų sąjungoje ar toliau paklusti Europos Teisingumo Teismui.
"Jei atmetame šiuos dalykus - kas mums lieka? Vienintelis dalykas: laisvoji prekybos sutartis pagal ES ir Kanados modelį", - spaudos konferencijoje kalbėjo M. Barnjė.
"Ne mes, o mūsų draugai Britanijoje braižo šias raudonas linijas ir uždarinėja kai kurias duris. Tad dirbsime pagal šį modelį", - pridūrė derybininkas.

Teisėjas nurodė suimti buvusią Argentinos prezidentę K. F. de Kiršner

Buvusiai Argentinos prezidentei Kristinai Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) gresia naujas teismo procesas. Pasak teisėsaugos, federalinis teisėjas Klaudijas Bonadijas (Claudio Bonadio) nurodė panaikinti senatorės parlamentinę neliečiamybę ir ją suimti.
Teisėsauga kaltina K. F. de Kiršner tėvynės išdavimu ir trukdymu patraukti atsakomybėn kaltuosius dėl 1994 metų išpuolio prieš žydų centrą "Amia" Buenos Airėse, per kurį žuvo 85 žmonės.
Teisėjas nurodė suimti ir buvusį užsienio reikalų ministrą Hektorą Timermaną (Hector Timerman) bei dar kelis politikus.
K. F. de Kiršner, anot teisėjo, 2012 metais, kai buvo prezidentė, pasirašė paktą su Iranu, anot kurio, išpuolio organizavimu kaltinami įtariami aukšti Irano pareigūnai turi būti apklausiami ne Buenos Airėse, o Teherane. Argentinos parlamentas savo laiku pritarė paktui. Tačiau Irano parlamentarai to niekada nepadarė ir jis neįsigaliojo.
Buvusi prezidentė ketvirtadienį teisme neigė jai keliamus kaltinimus. Iki šiol niekas neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, tačiau Izraelis ir Argentinos tyrėjai neabejoja, kad pėdsakai veda į Iraną. 

Atgal