VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.09. Naujausios žinios

   VRK paskelbė naują žemėlapį - Gyventojų skaičiaus pokyčiai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Rinkimų žemėlapių sistemoje paskelbė naują žemėlapį - Gyventojų skaičiaus pokyčiai.
Jis parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentu dr. Rolandu Tuču ir Mantu Butrimavičiumi iš UAB "Hnit-Baltic". 
Žemėlapyje skelbiami duomenys apie šiuo metu esantį Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičių ir jo nuokrypį nuo vidurkio (2017 m. gruodžio 5 d. duomenimis) bei gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017-2021 metams (R. Tučo tyrimas).
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc., iki 2,69 mln. gyventojų. Sparčiausiai gyventojų skaičius mažės Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu, o tai turi įtakos ir rinkimų organizavimui.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Jas formuojant turi būti atsižvelgta į vieną svarbiausių demokratijos principų - užtikrinti lygias rinkimų teises, kad kiekvienas jose išrinktas parlamentaras atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui. Tai yra rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.
Rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., VRK duomenimis, šiuo metu yra Molėtų-Širvintų (nuokrypis nuo vidurkio 10,03 proc.), Gargždų (10,07 proc.), Fabijoniškių (10,28 proc.), Naujamiesčio (10,74), Karoliniškių (13,16 proc.), Raudondvario (13,23 proc.) vienmandatėse rinkimų apygardose.
Siekiant įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus, prieš kiekvienus Seimo rinkimus apygardų ribos turi būti peržiūrimos. VRK teigimu, išliekant panašioms Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių tendencijoms, prieš Seimo rinkimus (2020 metais) rinkimų apygardų ribas gali tekti vėl keisti. Daugiausia rinkėjų netekusių rinkimų apygardų ribos turės būti praplečiamos, prie jų prijungiant kaimyninių apygardų rinkimų apylinkes.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 9-ąją:
1701 m. švedų kariuomenė užėmė, apiplėšė ir sudegino Kelmę.
1903 m. Trakiškiuose, Marijampolės valsčiuje, gimė rašytojas, visuomenės veikėjas, 1941 m. birželio sukilime ėjęs Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo pareigas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Mirė 1974 m. Naujajame Džersyje (JAV). 
1921 m. Brazilija pripažino Lietuvą de jure.
1989 m. įvyko steigiamasis Lietuvos kultūros fondo suvažiavimas. Pirmininku išrinktas profesorius Česlovas Kudaba.
1998 m. Vilniuje atkurta Lietuvos istorijos draugija.
1998 m. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs grupės Seimo narių prašymą išsiaiškinti, ar mirties bausmė atitinka Lietuvos konstituciją, paskelbė, kad mirties bausmė prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui.
1999 m. Juozo Miltinio teatro aktoriui Donatui Banioniui už nuopelnus šalies menui ir Panevėžio kultūrai buvo suteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas.
2008 m. patvirtinta 15-osios Vyriausybės programa. 
2009 m. Lietuvoje pirmą kartą su vizitu lankėsi Europos Vadovų Tarybos Prezidentas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy).
2010 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė už Lietuvos vardo garsinimą ir nuopelnus sportui dviratininkei Gintarei Gaivenytei įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. 24-erių metų dviratininkė tų pačių metų kovo mėnesį Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato moterų komandų sprinto rungtyje kartu su Simona Krupeckaite iškovojo bronzos medalį.

Lietuva tvirtai remia antikorupcines reformas Ukrainoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Ukrainos Respublikos Prezidentu Petro Porošenka penktadienį atidarė Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumą.
Tai jau trečią kartą vykstantis tokio aukšto lygio renginys, į jį atvyko daugiau nei 100 Lietuvos ir Ukrainos verslo atstovų. Jo tikslas - dar labiau sustiprinti dvišalius verslo ir ekonomikos ryšius.
Prezidentė paragino abiejų šalių verslininkus pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria glaudi Lietuvos ir Ukrainos draugystė bei politinis bendradarbiavimas. Įsigaliojus ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarčiai, prekybos apimtys didėja, auga abipusis verslo pasitikėjimas. 
Nuo šių metų pradžios Lietuvos ir Ukrainos prekyba išaugo beveik 25 procentais. Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos eksporto į Ukrainą mastas siekė pusę milijardo eurų.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia antikorupcines reformas Ukrainoje, nuo kurių sėkmės priklauso ir Lietuvos verslo noras bei pasiryžimas investuoti šioje šalyje. Verslo aplinkos gerinimas yra bendras Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo raginimas Ukrainai, kuris svarbus ir pačios šalies gerovei. Ukraina Pasaulio banko sudarytame "Doing Business" indekse per trejus metus pakilo 20-ia pakopų ir užima 76 vietą. Lietuva šiame sąraše yra 16-a.
Prezidentės teigimu, Lietuva ir Ukraina yra pasirengusios pasirašyti tarpvalstybinį susitarimą, kuris neleistų nesąžiningam verslui diskriminuoti trečiųjų šalių darbuotojų ir užtikrintų jų socialinę apsaugą. Tai aktualu ir Ukrainoje dirbantiems žmonėms iš Lietuvos, ir Ukrainos darbuotojams Lietuvoje.
Jau yra nemažai sėkmingo Lietuvos ir Ukrainos verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Į Ukrainą eksportuojami lietuviški maisto, chemijos pramonės, popieriaus gaminiai, daug galimybių bendradarbiauti atveria ir IT, elektronikos, logistikos, atsinaujinančios energetikos sektoriai. Lietuvos įmonės taip pat prisideda prie Ukrainos šilumos ūkio modernizavimo, konsultuoja Ukrainos valstybines institucijas, savivaldybių įmones.

Premjeras susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka

Penktadienį (gruodžio 8 d.) Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos vadovu Petro Porošenka.

Premjeras pažymėjo, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei griežtai smerkia neteisėtą Krymo okupaciją ir aneksiją.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka pabrėžė, kad Lietuva išlieka patikimiausias Ukrainos partneris. „Su Vilniumi ir Lietuva siejame Ukrainos proveržį į Europą. Esame dėkingi, kad paramą mūsų šaliai teikia ne tik valstybė, bet ir įvairios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, visa visuomenė. Visuomet prisiminsime, kad Lietuva buvo pirmoji, priėmusi sužeistus Ukrainos karius bei daugiausia jų suteikusi galimybę gauti kokybišką reabilitaciją saugioje aplinkoje“, – kalbėjo P. Porošenka.

Premjeras patikino, kad ieškoma būdų kaip dar labiau padėti Ukrainai bei pasiūlė pagalbą kokybiškai parengiant projektus finansinei paramai gauti. S. Skvernelis pasidžiaugė Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas ir ekonomikos atsigavimu.

„Mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialas yra didelis, tačiau ne pilnai išnaudotas. Būtų gerai, kad daugiau Lietuvos įmonių investuotų Ukrainoje. Ypač svarbu, kad šią rinką atrastų didelės įmonės“, – sakė premjeras.

Ukrainos skvero lentelę Vilniaus meras atidengė kartu su Ukrainos Prezidentu

Sostinės meras Remigijus Šimašius su Vilniuje viešinčiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka atidarė Ukrainos skverą - Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiame skvere atidengta dekoratyvinė lentelė ir ukrainiečių kalba. Lentelė atidengta šalia paminklo ukrainiečių poetui, rašytojui, dailininkui Tarasui Ševčenkai. 
Į renginį atvykusius svečius pasveikinęs Ukrainos Prezidentas P. Porošenka pasidžiaugė, kad Vilnius stiprina lietuvių ir ukrainiečių tautų draugystę: "Praėjusiais metais, švenčiant 25 metų mūsų bendradarbiavimą, Ukrainoje, Kijeve atidarytas Lietuvos parkas. Šiandien man didžiulė garbė atidaryti Ukrainos skverą Vilniuje, šalia Taraso Ševčenkos paminklo. Tai labai simboliška ir net sunku būtų įsivaizduoti dar geresnius Lietuvos ir Ukrainos žmonių santykius". 
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva buvo pirmoji šalis, suteikusi pagalbą, kai Ukrainai jos labiausiai reikėjo: Lietuva gydo sužeistus Ukrainos karius, visaip remia Ukrainos suverenitetą, šalys yra artimos ir žengia kartu.
"Šiandien turim ypatingą šventę ir progą, nes mieste, kuris jungia daugelio tautų tradicijas, galime atidaryti Ukrainos skverą. Čia susirinkusių atsineštos Ukrainos ir Lietuvos vėliavos iliustruoja, kad mūsų draugystė nėra tik istorija, ji tęsiasi ir aš ja džiaugiuosi, bei didžiuojuosi!", - kalbėjo sostinės meras R. Šimašius.
Skverui, įsikūrusiam tarp Arklių g. ir Visų Šventųjų g., Ukrainos skvero pavadinimas suteiktas dar pernai, tačiau iškilmingo lentelės atidengimo buvo laukiama iki Ukrainos Prezidento vizito. 
Tautų draugystę ir daugiataučio Vilniaus atvirumą simbolizuojančių dekoratyvinių lentelių iniciatyva Vilniuje gimė 2016 metais. Šiuo metu tokių lentelių Vilniaus meras R. Šimašius iškilmingai atidengė jau 11-oje miesto erdvių: Rusų, Varšuvos, Žydų, Islandijos, Olandų, Totorių, Karaimų, Vokiečių, Latvių gatvėse, Vašingtono ir Ukrainos skveruose.

Lietuva ir Ukraina sutarė dėl socialinės apsaugos

Penktadienį Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos vizito Lietuvoje metu pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos ir Ukrainos socialinės apsaugos sutarties pakeitimų ir papildymų.
Susitarimas numato galimybę perskaičiuoti anksčiau paskirtas pensijas asmenims, taikant naują sovietinio stažo įskaitymo principą, pagal kurį kiekviena valstybė pensiją paskaičiuotų ir ją mokėtų tik už joje įgytą stažą. 
Analogiškas sovietinio stažo pasidalijimo principas yra įtvirtintas dvišalėse sutartyse su Latvija, Estija ir Moldova. Pagal šį principą sovietinį stažą, pavyzdžiui, įgytą Kazachstane, įskaitytų ta valstybė, kurioje draudimo stažas yra ilgesnis. 
Susitarimas įsigalios, kai šalys atliks reikalingas teisines procedūras tarptautinei sutarčiai įsigalioti. Susitarimą turės ratifikuoti Seimas.

Lapkritį fiksuota 0,3 proc. infliacija

Lapkričio mėn. fiksuota 0,3 proc. infliacija -tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Lapkričio mėn. metinė infliacija sudarė 4,4 proc. 
Statistikos departamento duomenimis, tam daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių kainų padidėjimas bei vaisių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, kavos, arbatos ir kakavos, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų sumažėjimas.
Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos beveik nepasikeitė. Prekių kainų pokyčio įtaka bendram mėnesiniam kainų pokyčiui sudarė +0,294 procentinio punkto, paslaugų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,002 procentinio punkto.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc., rinkos kainos - 0,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,152 procentinio punkto, rinkos kainų pokyčio įtaka sudarė +0,149 procentinio punkto.
Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia sumažėjo vaisių ir kavos, arbatos ir kakavos kainos, o daugiausia padidėjo aliejaus ir riebalų kainos.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 1,1 proc.) nulėmė energetinių prekių kainų padidėjimas.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų padidėjimą (1,2 proc.) nulėmė degalų kainų augimas.
Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 0,7 proc.) nulėmė farmacijos gaminių ir medicinos paslaugų kainų padidėjimas.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, aliejaus ir riebalų, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei elektros energijos, farmacijos gaminių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4 proc., paslaugų - 5,5 proc. 
2017 m. lapkričio mėn., palyginti su 2016 m. lapkričio mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 0,5 proc., o rinkos kainos padidėjo 5,1 proc.

Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam 2018 m. PSDF biudžetui

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.
Šiuo dokumentu siūloma patvirtinti 2018 metų PSDF biudžetą - 1 763 809 tūkst. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. 
Patobulintame 2018 m. PSDF biudžeto projekte numatoma, kad biudžeto išlaidos, palyginti su 2017 m. patvirtintu PSDF biudžetu, didės 7,4 proc., arba 116,9 mln. eurų (projekte iki patobulinimo buvo numatytas 6,6 proc., arba 104,6 mln. eurų, augimas). 
Šiomis papildomomis lėšomis numatoma užtikrinti 2017 m. prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, tęstinumą, pradėti kompensuoti naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir rezerviniuose vaistų sąrašuose esančių vaistų įsigijimo išlaidas. 
Rengiant patobulintą 2018 m. PSDF biudžeto projektą buvo suderintos PSDF biudžeto projekto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nuostatos, pakoreguotas numatomas 2018 m. PSDF biudžeto rezervo dydis, 10 mln. eurų padidinta valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma (iš viso šie asignavimai 2018 m. sudarys 29,3 mln. eurų). Kaip pranešė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, dalis šių lėšų (2,6 mln. eurų) bus skirta Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti - B tipo meningokokinės infekcijos vakcinai įsigyti, o likusi suma 7,4 mln. eurų - asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

VRK paskelbė naują žemėlapį - Gyventojų skaičiaus pokyčiai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Rinkimų žemėlapių sistemoje paskelbė naują žemėlapį - Gyventojų skaičiaus pokyčiai.
Jis parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentu dr. Rolandu Tuču ir Mantu Butrimavičiumi iš UAB "Hnit-Baltic". 
Žemėlapyje skelbiami duomenys apie šiuo metu esantį Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų skaičių ir jo nuokrypį nuo vidurkio (2017 m. gruodžio 5 d. duomenimis) bei gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017-2021 metams (R. Tučo tyrimas).
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc., iki 2,69 mln. gyventojų. Sparčiausiai gyventojų skaičius mažės Šiaurės Lietuvos savivaldybėse. Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu, o tai turi įtakos ir rinkimų organizavimui.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje. Jas formuojant turi būti atsižvelgta į vieną svarbiausių demokratijos principų - užtikrinti lygias rinkimų teises, kad kiekvienas jose išrinktas parlamentaras atstovautų daugmaž vienodam rinkėjų skaičiui. Tai yra rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.
Rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., VRK duomenimis, šiuo metu yra Molėtų-Širvintų (nuokrypis nuo vidurkio 10,03 proc.), Gargždų (10,07 proc.), Fabijoniškių (10,28 proc.), Naujamiesčio (10,74), Karoliniškių (13,16 proc.), Raudondvario (13,23 proc.) vienmandatėse rinkimų apygardose.
Siekiant įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus, prieš kiekvienus Seimo rinkimus apygardų ribos turi būti peržiūrimos. VRK teigimu, išliekant panašioms Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių tendencijoms, prieš Seimo rinkimus (2020 metais) rinkimų apygardų ribas gali tekti vėl keisti. Daugiausia rinkėjų netekusių rinkimų apygardų ribos turės būti praplečiamos, prie jų prijungiant kaimyninių apygardų rinkimų apylinkes.

Lietuvos 100-metis skambės ir tarptautinėje meno mugėje "ArtVilnius'18"

Kitų metų birželio 7-10 dienomis vyksianti tarptautinė meno mugė "ArtVilnius'18" rengia programą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui. Mugės pagrindinis akcentas - Baltijos šalių menas. Planuojama, kad renginį aplankys 30 000 lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. 
Į kasmet per 20 tūkstančių menu besidominčių lankytojų sutraukiančią meno mugę "ArtVilnius'18" galerijos jau gali teikti paraiškas ir rezervuoti vietas šiam tarptautiniam meno renginiui. Galerijų paraiškų laukiama iki 2018 m. sausio 15 d. 
"Nepriklausomybės 100-mečio minėjimas yra svarbus įvykis Lietuvai, todėl norime šią datą paminėti su ypatinga "ArtVilnius'18" programa. Pirmą kartą vienoje vietoje bus galima pamatyti geriausias Baltijos šalių galerijas, menininkus ir meno institucijas. Bendradarbiaujame su ambasadomis, tarptautiniais kultūros centrais, verslo įmonėmis, veikiančiomis Baltijos šalyse. Tikrai laukia išskirtinis renginys”, - teigė meno mugės vadovė Diana Stomienė. 
Bendradarbiauti mugėje pakviesti Lietuvos išeiviai, kuriantys ir gyvenantys užsienyje, kurie pristatys kūrinius, skirtus Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo 100-mečiui. Savo dalyvavimą "ArtVilnius'18" jau patvirtino garsios meno galerijos, institucijos ir muziejai iš Latvijos, Estijos, Suomijos. 
"ArtVilnius" meno mugių kontekste išsiskiria savo architektūra bei tūriais. Renginys jau devintą kartą vyks vienoje geriausių Lietuvoje ekspozicinių erdvių - parodų ir kongresų centre "Litexpo". 
"Mūsų architektai ir grafiniai dizaineriai apgalvoja kiekvieną mugės vizualinę dalį, pro jų akis nepraslysta net smulkiausia detalė. Nors "ArtVilnius" salės galėtų talpinti ir daugiau galerijų, siekiame kokybės, architektūrinio išbaigtumo, todėl kviečiame tik geriausius”, - pabrėžė "ArtVilnius" meno vadovė Sonata Baliuckaitė. Kaip ir praėjusiais metais, dalyvauti "ArtVilnius'18" bus atrinkta apie 60 tarptautinių galerijų, bus pristatyta per 200 menininkų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. 
"ArtVilnius'18" programoje bus tęsiama geriausių galerijų bei menininkų rinkimo tradicija. Veiks didelio dėmesio kasmet sulaukianti tarptautinė didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda "Takas". Visų amžių lankytojus kvies edukacinė programa ir kūrybinės dirbtuvės, vyks interaktyvios diskusijos, paskaitos apie meno rinką ir Baltijos šalių meną.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 9-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1165 m. mirė Škotijos karalius Malkolmas IV.
1594 m. gimė būsimasis Švedijos karalius Gustavas II. Iki savo mirties 1632 m. Švediją jis pavertė galingiausia valstybe Europoje.
1608 m. gimė britų poetas Džonas Miltonas (John Milton), kurio žymiausiems kūriniams priskiriamos poemos "Prarastasis rojus", "Sugrąžintasis rojus" ir "Samsonas kovotojas".
1641 m. mirė flamandų tapytojas Antonis van Deikas (Anthony Van Dyck), labiausiai išgarsėjęs aristokratų portretais. Jo kūryba padarė didelę įtaką XVII-XVIII a. Vakarų Europos portreto tapybai.
1824 m. per Ajakučo mūšį Peru patriotams sutriuškinus 9 tūkst. 300 ispanų armiją, buvo padėtas pagrindas Peru nepriklausomybei.
1842 m. Sankt Peterburgo Didžiajame teatre įvyko Michailo Glinkos operos "Ruslanas ir Liudmila" premjera.
1842 m. gimė Piotras Kropotkinas - kunigaikštis, rusų revoliucionierius, publicistas, mokslininkas ir anarchizmo teoretikas.
1886 m. gimė JAV išradėjas Klarensas Berdsėjus (Clarence Birdseye), pagarsėjęs tuo, kad, tikriausiai nusižiūrėjęs nuo vietinių Aliaskos gyventojų, pasiūlė gaminti užšaldytus maisto produktus.
1905 m. Richardo Štrauso (Richard Strauss) opera "Salomėja" po premjeros Drezdene buvo pasmerkta kaip nešvanki.
1916 m. gimė JAV aktorius Kirkas Duglas (Kirk Douglas), tikrasis jo vardas Isuras Danilovičius.
1920 m. gimė 10-asis Italijos prezidentas Karlas Anzeljas Čiampis (Carlo Adzeglio Ciampi).
1941 m. Kinija oficialiai paskelbė karą Japonijai, Vokietijai ir Italijai.
1958 m. JAV įkurta Džono Berčo (John Birch) draugija, užsibrėžusi kovoti prieš komunizmą.
1961 m. Britų tautų sandraugos sudėtyje nepriklausomybę gavo Tanganika, žemyninė Tanzanijos dalis. Po metų ji tapo respublika.
1967 m. Nikolajus Čaušesku (Nicolae Ceausescu) tapo Rumunijos vadovu. Diktatoriškais metodais šalį valdęs politikas buvo nuverstas 1989 metais.
1985 m. už dalyvavimą vadinamajame "purviname kare" prieš kairiuosius partizanus, per kurį be žinios dingo apie 9 tūkst. žmonių, buvęs Argentinos prezidentas Chorchė Videla (Jorge Videla) ir chuntos narys admirolas Emilijas Masera (Emilio Massera) nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
1990 m. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo buvęs "Solidarumo" profsąjungos lyderis Lechas Valensa (Lech Walęsa).
1992 m. paskelbta apie Velso princo Čarlzo (Charles) ir princesės Dianos (Diana) skyrybas.
1994 m. po daugiau kaip 70 metų pertraukos įvyko pirmosios oficialios derybos tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos respublikonų armijos (IRA) politinio sparno "Sinn Fein".
1995 m. atmesdamas Lecho Valensos (Lech Walęsa) šalininkų kaltinimus Lenkijos Aukščiausiasis teismas patvirtino, kad lapkritį per prezidento rinkimus nugalėjo buvęs komunistas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski).
2002 m. bankroto byla iškelta iki tol didžiausiai ties kracho slenksčiu atsidūrusiai aviakompanijai "United Airlines".
2014 m. JAV Senato Žvalgybos komitetas paviešino ataskaitą apie JAV CŽV suėmimų ir tardymų programą. Ataskaitoje detaliai aprašomas programos vykdymas, slaptų sulaikymo centrų užsienio valstybėse steigimo aplinkybės, nurodoma, kad terorizmu įtariamiems suimtiesiems buvo taikomi neteisėti tardymo metodai.

Kalifornijoje toliau plintant miškų gaisrams, evakuota beveik 200 tūkst. žmonių

Ugniagesiams JAV Kalifornijos valstijoje mėginant pažaboti kelis tebeliepsnojančius miškų gaisrus, iš namų teko evakuoti bemaž 200 tūkst. žmonių, praneša BBC.
Valstijos gubernatorius Džeris Braunas (Jerry Brown) ketvirtadienį San Diege paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai naujai įsiplieskęs gaisras vos per kelias valandas nuo 4 hektarų ploto išplito iki bemaž 1660 ha.
Pranešama, kad gesindami ugnį nukentėjo trys ugniagesiai, be to, buvo sunaikinta apie pusę tūkstančio pastatų.
Taip pat skelbiama apie vieną žūtį - išdegusioje teritorijoje Venturos apygardoje buvo rastas moters kūnas.
Tačiau vienas pareigūnas laikraščiui „Ventura Country Star" sakė, kad moteris galėjo žūti per su gaisrais nesusijusią automobilio avariją.
Miškų gaisrai Kalifornijoje siaučia jau penktą dieną. Juos kursto ekstremalios oro sąlygos: nedidelė drėgmė, stiprūs vėjai ir išdžiūvusi žemė.
Institucijos valstijoje paskelbė aukščiausią - purpurinį - pavojaus lygį.

N. Stardžen: Škotija privalo turėti galimybę pasinaudoti tokiomis pat teisėmis, kokios po „Brexit" bus suteiktos Šiaurės Airijai

Škotijai ir likusioms Didžiosios Britanijos dalims turėtų būti leidžiama pasinaudoti tokiomis pat ypatingomis teisėmis, kokios po „Brexit" bus suteiktos Šiaurės Airijai, pareiškė Škotijos Nacionalinės partijos lyderė Nikola Stardžen (Nicola Sturgeon).
N. Stardžen, šiuo metu taip pat einanti Škotijos vyriausybės vadovės pareigas, pasveikino numatomą antrojo „Brexit" derybų etapo pradžią. Tačiau tuo pat metu įspėjo, kad „velnias slypi detalėse, ir dabar laukia sunkioji dalis".
„Jei „Brexit" tikrai vyksta (nors norėčiau, kad nevyktų), likti bendrojoje rinkoje ir Muitų sąjungoje - vienintelis išmintingas sprendimas, - tviteryje rašė ji. - Be to, bet kokie ypatingi Šiaurės Airijai skirti sandoriai turi būti prieinami ir kitoms JK (Jungtinės Karalystės) tautoms".
N. Stardžen pridūrė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės teiginys, jog ji vengs „kietos" sienos tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos, reiškia, kad vyriausybė „daugiau niekada negalės sakyti Škotijai, jog jos nepriklausomybė reikštų „kietos" sienos tarp Škotijos ir JK atsiradimą".

Ukrainos policija pakartotinai sulaikė M. Saakašvilį

Ukrainos policija pakartotinai sulaikė buvusį Gruzijos prezidentą, o vėliau politiniu veikėju Ukrainoje tapusį Michailą Saakašvilį.
Generalinis prokuroras Jurijus Lucenka teigė, kad 49-erių politikas buvo sulaikytas dėl kaltinimų bandymu surengti Rusijos remiamą valstybinį perversmą. Pats M. Saakašvilis neigia bet kokią savo kaltę ir teigė, kad visi jo veiksmai buvo taikūs ir teisėti.
Pasirodžius pranešimams apie politiko sulaikymą, apie 100 jo šalininkų susirinko prie policijos nuovados ir skandavo "gėda".
M. Saakašvilis buvo sulaikytas gruodžio 5 d., bet tada, apsuptas savo šalininkų, sugebėjo pabėgti iš saugumo tarnybos automobilio.
M. Saakašvilis į dėmesio centrą grįžo per Maidano įvykius 2014-aisiais, kurių metu jis rėmė prorusišką valdžią nušalinti siekusius protestuotojus. Už jo nuopelnus sukilimo metu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui paskirdamas jį Odesos regiono gubernatoriumi.
Tačiau M. Saakašvilio ir P. Porošenkos santykiai greitai pašlijo, dėl ko iš gruzino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Nepaisant to, šių metų rugsėjį M. Saakašviliui, su savo šalininkų pagalba, pavyko sugrįžti į Ukrainą.

Japonija ir ES susitarė dėl laisvosios prekybos sutarties

Europos Sąjunga (ES) ir Japonija penktadienį paskelbė susitarusios dėl laisvosios prekybos sutarties sąlygų.
Susitarimas, kurį ES vadina didžiausia savo visų laikų prekybos sutartimi, dar turės būti abiejų šalių pasirašytas ir ratifikuotas.
"Džiaugiamės derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimo baigties", - bendrame pranešime sakė Europos Komisijos (EK) prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude-Juncker) ir Japonijos premjeras Šindzas Abė (Shinzo Abe).
Šiuo susitarimu ES siekia gauti prieigą prie vienos turtingiausių pasaulio rinkų, o Japonija tikisi suteikti postūmį ekonomikai, kuri jau beveik dešimtmetį nesugeba rasti tvirtos augimo trajektorijos.
Ž. K. Junkeris bei Š. Abė teigė, kad susitarimas yra vertingas ne tik ekonomiškai, bet ir strateginiu požiūriu.
"Tai yra aiškus ženklas pasauliui, kad ES ir Japonija nori, jog pasaulio ekonomika toliau veiktų laisvų, atvirų ir sąžiningų rinkų principu, su skaidriomis taisyklėmis, kurios gerbtų mūsų vertybes bei priešintųsi protekcionizmui", - teigiama pranešime.

Kitą savaitę prasidės A. Merkel ir SPD derybos dėl koalicijos sudarymo

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kitą savaitę susitiks su Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiais. Susitikimui žalią šviesą uždegė ketvirtadienį SPD priimtas sprendimas vis dėlto dalyvauti tiriamosiose derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo su A. Merkel partija. 
SPD parlamentinės grupės lyderė Andrėja Nales (Andrea Nahles) penktadienį Vokietijos radijui sakė susitikime dalyvausianti kartu su partijos lyderiu Martinu Šulcu (Martin Schulz). 
Tuo metu iš centro dešiniųjų jėgų derybose, be A. Merkel, taip pat dalyvaus giminingos partijos Bavarijoje lyderis Horstas Zėhoferis (Horst Seehofer). 
Ketvirtadienį vykusiame įtemptame partijos suvažiavime M. Šulcui pavyko pelnyti bendrapartiečių palaikymą „atviroms" deryboms, kurios gali baigtis arba sudarant naują didžiąją koaliciją, arba A. Merkel suformuojant mažumos vyriausybę, arba, jei derybos žlugtų, surengiant naujus rinkimus. 

Atgal