VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.11.Naujausios žinios

Suderinta vidutinė metinė infliacija lapkritį sudarė 3,6 proc.

 

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) lapkričio mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,6 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnė, nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
Statistikos departamento duomenimis, lapkričio mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. lapkričio mėn., palyginti su 2016 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 4,2 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė, nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.
Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc. toks pats padidėjimas apskaičiuotas pagal VKI.

Katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės

Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks katalogo „Petras Repšys: medaliai ir plaketės“ sutiktuvės. Dalyvaus leidinio autoriai prof. Giedrė Jankevičiūtė ir dailininkas Petras Repšys, jo bičiuliai bei herojai prof. Alfredas Bumblauskas, rašytojas Kornelijus Platelis, dailininkas Mikalojus Povilas Vilutis. Renginį ves istorikas Aurimas Švedas.

Katalogu, skirtu dailininkui Petrui Repšiui ir jo metraščiui medaliuose, muziejus pradeda seriją „Istorija ir dailininkas“. „Kai Petras Repšys piešia, raižo, skobia arba lipdo savo medalių modelius, šalia jo mėgsta prisėsti istorijos mūza Klėja... – rašo katalogo autorė Giedrė Jankevičiūtė. – Retas medalininkas šitaip sėkmingai susieja didybę ir menkumą, normą ir nenormalumą, banalybę ir nepaprastumą, idealizuodamas tikrovę, bet neprarasdamas realybės suvokimo, kurį nori perduoti savo žiūrovams, kartu pažadindamas jų vaizduotę, sukeldamas smalsumą.“ Leidinys skirtas istorijos ir dailės mėgėjams, smulkiosios metalo plastikos gerbėjams.

Antano Seikalio knygos „Vidurnakčio apasionata“ sutiktuvės 

gruodžio 14 d. 17 val. kviečiame į žurnalisto Antano Seikalio knygos „Vidurnakčio apasionata“ sutiktuves bei susitikimą su ekspedicijos dalyviais, kurie 2017 m. liepos 4–17 d. lankė Kazachstano teritorijoje buvusias lagerių vietas ir politinių kalinių kapines.

Renginys vyks Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Dalyvaus: knygos autorius Antanas Seikalis, redaktorius Viktoras Rudžianskas, ekspedicijos dalyviai: dr. Linas Kvizikevičius, dr. Romas Jarockis, Simonas Sprindys.

Kauno tautinės kultūros centras kviečia prisiminti Advento tradicijas

Puoselėdamas lietuviškas tradicijas, Kauno tautinės kultūros centras kasmet organizuoja advento renginių ciklą, kviesdamas kauniečius jaukiai pasibūti miesto bendruomenėje.
Adventas (lot. atėjimas) - rimties, susikaupimo, atgailos laikotarpis. Senieji Kūčių ir Kalėdų papročiai atspindi lietuvių tautos savitą pasaulėžiūrą. 
Mūsų protėviai šį tamsų paros laiką suprato kaip pavojingą, todėl buvo atliekami įvairūs apsauginiai veiksmai, apeigos, turėjusios prišaukti saulę, užtikrinti žmogaus, jo turto apsaugą bei ateinančių metų sėkmę. Šiuolaikinis žmogus stengiasi išsklaidyti advento laikotarpio tamsą įvairiomis lemputėmis, žvakelėmis apšviesdamas savo namus, gatves ir aikštes, skleisdamas gerumą, atjautą, apgaubdamas dėmesiu artimuosius. 
Visai šeimai skirtuose Kauno tautinės kultūros centro smulkiųjų amatų edukaciniuose užsiėmimuose „Pasipuoškime namus Kalėdoms" primenami šventinio laikotarpio papročiai. Paaiškinama, kaip galima žaisliukus eglutei iš tradicinių žaliavų - šiaudų, siūlų, popieriaus.
Ateinančio antradienio popietę centre vyksiančioje edukacijoje bus galima lieti tikro vaško žvakutes, surišti šiaudinį sodelį, o pirmadienio, antradienio ir ketvirtadienio vakarais - pasigaminti kalėdinių dovanėlių iš vilnos, nupiešti ar išraižyti sakralinę miniatiūrą-atviruką. 
Advento vakaras „Oi, tu kiškeli, leliumoj" Kauno tautinės kultūros centre vyks ketvirtadienį. Čia susirinkusius giesmių ir žaidimų mokys folkloro ansamblis „Sodailio". Advento ir Kalėdų dainos, rateliai pasižymi ramumu, santūrumu. Anksčiau vakarais vaikams įvairius nutikimus pasakodavo, pasakas sekdavo, o jaunimas pramogaudavo žaisdamas. 
Tradiciškai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje bus ir Kauno miesto folkloro ansamblių advento koncertas „Už girių girių". Advento laikotarpis - tai maldingo ir džiugaus laukimo metas - krikščionys laukia Kūdikėlio Jėzaus gimimo. Bažnyčiose advento sekmadieniais laikomos Mišios, skirtos Marijos garbei, vadinamos rarotinėmis, rarotais. Ant didžiojo altoriaus statoma viena didelė žvakė, perrišta baltu arba mėlynu kaspinu. Ši rarotinė žvakė simbolizuoja Mariją. Šiame renginyje senieji baltiški ir krikščioniškieji papročiai persipina, įprasmina šią laukimo tradiciją.
Kitos savaitės penktadienio vakarą Vytauto Didžiojo bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. Kauno tautinės kultūros centro mokytojai, vaikai bei jų šeimų nariai atneš šventas atnašas: duoną - namų ir šeimos simbolį, ugnį - šviesos ir gėrio ženklą, gėles - meilės ir džiaugsmo simbolį. Po bažnyčios skliautais skambės giesmės ir dainos, kuriomis dalysis Kauno folkloro ansambliai: „Kupolė", „Goštauta", „Linago" „Žaisa", „Jotija" „Sodyba", „Alda", „Liktužė", „Sauluva", „Ratilėlis", „Dailingė", „Piliarožė", „Praviena". 
Jau daugiau kaip dvidešimt metų vyksta Kauno tautinės kultūros centro inicijuojama tradicinė advento akcija-paroda ,,Laimina miestą angelai". Kauno vaikų sukurti angelai-atvirukai puošia Kauno miesto seniūnijas. Jie bus išdalyti Gričiupio, Dainavos, Eigulių, Centro, Vilijampolės, Šančių, Šilainių, Žaliakalnio seniūnijų bendruomenėms, primindami, kad ne tik tamsiuoju paros metu, bet ir kiekvieną dieną turime saugoti vieni kitus. 
Advento renginių ciklą vainikuos gruodžio 21-osios renginys - giesmių vakaras „Pasaulio giesmės" su folkloro ansambliais „Ratilėlis", „Tautinukai" ir „Šilo" pradinės mokyklos choru.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį padidėjo 1,9 proc.

Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 1,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 0,3 proc. 
Statistikos departamento duomenimis, bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 8,1 proc. rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas ir 1,8 proc. maisto produktų kainų sumažėjimas.
Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 0,6 proc. Labiausiai - 8,9 proc. - pabrango žalios naftos gavybos produkcija. Daugiausia - 2,6 proc. - atpigo chemikalai ir chemijos produktai. Iš maisto produktų atpigo cukrus - 8,5 proc., perdirbta ir konservuota mėsa - 4,8, grūdų malimo produktai - 2,4 proc. Tačiau pabrango džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai ir pyragaičiai - 8 proc., paukštiena ir kiti mėsos gaminiai - 2,2, duona ir švieži konditerijos kepiniai - 1,5 proc. 
Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - kainų pokytis buvo artimas nuliui.
Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 3,5 proc., ne euro zonos rinkoje - 1,7 proc.
Per metus (2017 m. lapkričio mėn., palyginti su 2016 m. lapkričio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 4,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 2,1 proc. 
Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 4,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 2,8 proc. 
Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 5,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 1,5 proc. 
Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 3 proc., ne euro zonos rinkoje - 6,8 proc.

Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai artimiausiu metu kils 20 procentų

Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai kils 20 procentų, o per kelis metus bus pakelti dvigubai. Tai, dėstytojams ir kitiems aukštojo mokslo atstovams organizuojant protestus, pirmadienį Vyriausybėje pranešė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrės teigimu, norint gerinti aukštojo mokslo kokybę, privalu gerinti dėstytojų sąlygas, tam yra numatytos lėšos, bet ne viską sprendžia valdžia - mat atitinkamus atlyginimus skirsto pačios aukštojo mokslo įstaigos.
„Taip, norint gerinti mokslo kokybę, reikia dėstytojams kelti atlyginimus. Darbo užmokestis artimiausiu metu kils 20 procentų, o 50 procentų atlyginimo kėlimo galima tikėtis tik per kelerius metus, nes finansavimas vyksta sistemiškai. Protestų rengti neraginu, nes ne viską sprendžia Vyriausybė - juk atlyginimo augimą finansuoti gali ir pati aukštoji mokykla", - sakė J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, šiuo metu aukštojo mokslo finansavimui yra numatyta 22,6 mln. eurų suma, perskirstyta iš Ūkio ir administravimo sektoriaus.

Vyriausybė apsvarstė Seimo narių pasiūlymus dėl 2018 metų biudžeto

Vyriausybėje apsvarstyti Seimo narių siūlymai dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto.

Ministrų kabinetas gavo apie pusę šimto naujų Seimo narių pasiūlymų, kuriais siūloma biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 140 mln. eurų.

Vyriausybė iš dalies pritarė parlamentarų grupės siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai. Tam skirta 40 tūkst. eurų. Taip pat pritarta siūlymui papildomus 50 tūkst. eurų skirti socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, teikti. Papildomus 100 tūkst. eurų nutarta skirti bibliotekų dokumentų fondų finansavimui (knygų įsigijimui).

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad prioritetai išlieka tie patys. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų. Tai viena iš trijų sričių, kartu su Sveikatos apsauga ir Krašto gynyba, kurioms finansavimas auga labiausiai“, – sako premjeras.

Anksčiau Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas padidino 55 mln. eurų, kure bus skirti medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms.

Seimas biudžeto projektą priimti planuoja gruodžio 12 dieną, antradienį.

Stiprinama mokėjimų paslaugų apsauga

Vyriausybė pritarė Mokėjimų ir su juo susijusių įstatymų projektams, kurie skatina novatoriškas mokėjimo paslaugas, mokėjimus internetu bei mobiliuoju telefonu. Kartu nustatomos griežtos taisyklės, užtikrinančios saugesnę mokėjimų aplinką, visų pirma tiems, kurie naudojasi nuotoliniais kanalais.
Siekiant padidinti mokėjimų saugumą, siūloma nustatyti saugesnį autentiškumo patvirtinimą, kai prie sąskaitos jungiamasi nuotoliniu būdu ir inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija. Taip pat numatoma, jog mokėjimo paslaugų teikėjas turės nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus. Mokėjimų paslaugų teikėjas privalės nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus.
Naujasis reguliavimas išplečia mokėjimų paslaugų rinką ir leidžia atsirasti naujiems tiekėjams. Nuo šiol mokėjimus galės vykdyti ne tik bankai, bet ir visiškai nauji paslaugų teikėjai, o bankai privalės jiems suteikti galimybę mokėjimus inicijuoti. Tai sudarys vartotojui galimybę vykdyti mokėjimą iš sąskaitos atidarytos kito mokėjimų paslaugų teikėjo. Nauja sąskaitos informacijos paslauga leis vartotojui gauti informaciją apie atidarytas keliose įstaigose sąskaitas.
Siekiama efektyviau  ginti  vartotojų teises. Jie galės naudingiau nutraukti sutartį - siūlomas trumpesnis 6 mėn. laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis, šiuo metu galioja 12 mėn. Mokėtojui tenkančią patirtų nuostolių sumą dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės siūloma sumažinti nuo 150 iki 50 eurų.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 11-ąją:
1812 m. rusų karvedys Michailas Kutuzovas įžengė į Vilnių ir apsistojo generalgubernatoriaus rūmuose - dabartinėje Prezidentūroje.
1917 m. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, kuriame kalbama ne apie nepriklausomą, bet apie savarankišką Lietuvą, sujungtą sąjungos ryšiais su Vokietijos valstybe. Šie ryšiai buvo apibrėžti karinėmis bei susisiekimo konvencijomis ir bendromis muitų, pinigų sistemomis.
1920 m. lakūnas Jurgis Dobkevičius su lėktuvu "Foker-7" pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą.
1920 m. Lenkijos okupuotos vadinamosios Vidurio Lietuvos valdžia paskelbė Žemės reformos dekretą.
1931 m. Antanas Smetona perrinktas eilinei 7 metų Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijai.
1995 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras Povilas Gylys Madride įteikė oficialų Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare.
1995 m. Krašto apsaugos ministerija ir Ignalinos atominė elektrinė pasirašė sutartį dėl fizinės šio objekto apsaugos.

Tyrimas: daugiau nei pusė šalies gyventojų Kalėdoms patiekalus gamina patys

Daugeliui lietuvių džiaugsmą teikia ne tik pačios metų pabaigos šventės, bet ir pasiruošimas joms. Tai matyti ir iš prekybos tinklo IKI užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Jos duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų visus reikiamus produktus nusiperka parduotuvėse ir iš jų patys namuose gamina šventinio stalo patiekalus. 
Prekybininkai pažymi, kad daugelyje šeimų Lietuvoje patiems ruošti maistą šventėms yra tapę tradicija, tačiau vis dažniau perkami ir jau paruošti gaminiai, kurie tampa išsigelbėjimu turintiems mažiau laiko ar norintiems papildyti šventinį stalą įvairesniais patiekalais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" duomenimis, dažniausiai jau pagamintus lietuviai perka konditerijos gaminius - tortus, pyragus, vyniotinius ir pyragaičius. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) lietuvių jų nesiryžta, nemoka ar neturi laiko pasigaminti patys. 18 proc. šalies gyventojų švenčių stalui perka paruoštus mėsos gaminius - įdarytą paukštieną, žuvį, mėsos vyniotinius, šaltieną, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) tokiu būdu švenčių stalą papildo parduotuvėse pagamintomis mišrainėmis ar silkių patiekalais.
„Dažna šeimininkė turi savus, dažnai netgi iš kartos į kartą perduodamus įvairių šventinių patiekalų receptus, todėl nelaužo tradicijos ir daugelį švenčių stalo skanėstų gamina namuose. Tam paprastai ruošiamasi iš anksto - sudaromas sąrašas reikalingų produktų, planuojami didesni apsipirkimai parduotuvėse", - sako prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė B. Čaikauskaitė.
Vis tik, anot prekybos tinklo atstovės, šventėms vis labiau artėjant išauga ir jau paruoštų gaminių pardavimai. B. Čaikauskaitės teigimu, tai lemia, kad daugelis Kalėdų laikotarpiu turi įvairiausių šventinių reikalų ir rūpesčių, todėl ne visus norimus patiekalus spėja ar turi galimybes pasigaminti namuose patys.
Prekybos tinklo IKI atstovė sako, kad ypač paklausūs tam tikri paruošti gaminiai tampa prieš pat šventes. Tai pasakytina visų pirma apie konditeriją, tačiau taip ir apie mėsos ar žuvies gaminius, salotas ir mišraines.
„Bendra tendencija yra tokia, kad lietuviai ant savo švenčių stalo apskritai nori įvairesnio maisto, todėl vis dažniau šalia tradicijų laikymosi nebijo ir paeksperimentuoti, naujai interpretuoti įprastus patiekalus. Dėl to galimybė įsigyti jau paruoštus gaminius daugeliui yra patogi, nes leidžia paruošti gausesnį švenčių stalą, net ir paskutinę minutę papildyti jį mėgstamais gaminiais. Stengiamės pirkėjams sudaryti tokią galimybę", - sako B. Čaikauskaitė.
Įdomu, kad labiausiai visus šventinius patiekalus namuose pasigaminti patys yra linkę Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai. Net 68 proc. jų atskleidė nusiperką visus reikalingus produktus ir iš jų pasigaminą maistą šventėms. Taip elgiasi ir 54 proc. kaimo, 51 proc. Vilniaus bei 46 proc. likusių miestų gyventojų.
Be to, apklausos duomenimis, vyresni gyventojai labiau nei jaunimas yra linkę maistą šventėms gamintis patys. Tik 44 proc. 18-29 metų amžiaus lietuvių visus šventinius patiekalus pasigamina namuose. Palyginimui, tai daro pusė 30-39 metų amžiaus lietuvių ir 54 proc. 40-49 metų amžiaus tautiečių. Ši dalis dar didesnė tarp 50-59 (55 proc.) ir 60-69 (63 proc.) metų amžiaus lietuvių. Taip elgiasi ir 60 proc. vyriausių (70-74 metų amžiaus) Lietuvos gyventojų.

Stokholme įteiktos Nobelio premijos

Sekmadienį Stokholmo filharmonijoje Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf) įteikė 2017 metų Nobelio medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos premijas. Vienuolika garbingiausio pasaulyje apdovanojimo laureatų priėmė iš monarcho rankų diplomus ir aukso medalius.
Pradėdamas ceremoniją Nobelio fondo valdybos pirmininkas Karlas Henrikas Heldinas (Carl-Henrik Heldin) pažymėjo, kad principai, išsakyti Alfredo Nobelio (Alfred Nobel) testamente, aktualūs ir šiandien. "Humanistinės vertybės, kritinis mąstymas, mokslinių faktų ir žinių paieškos turi būti mūsų veiksmų ir sprendimų pagrindas - tiek mūsų asmeniniame gyvenime, tiek politikos ir verslo srityse", - sakė jis.
Po atitinkamo Nobelio komiteto pirmininko įžanginio žodžio laureatai ėjo į sceną, pagal tradiciją papuoštą tūkstančiais gyvų gėlių, kur iš karaliaus rankų atsiėmė aukso medalius ir individualius diplomus.
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija įteikta JAV biologams Džefriui Holui (Jeffrey Hall ), Maiklui Rosbašui (Michael Rosbash) ir Maiklui Jangui (Michael Young), atradusiems vadinamojo biologinio laikrodžio mechanizmą, kuris veikia beveik visose gyvose ląstelėse.
Nobelio fizikos premijos laureatais tapo amerikiečiai Raineris Veisas (Rainer Weiss), Baris Berišas (Barry Barish) ir Kipas Tornas (Kip Thorne). Apdovanojimas jiems įteiktas už esminį indėlį į LIGO projektą ir gravitacinių bangų tyrimus.
Nobelio chemijos premiją atsiėmė šveicaras Žakas Diubošė (Jacques Dubochet), Jungtinėse Valstijose gyvenantis vokiečių kilmės mokslininkas Joachimas Frankas (Joachim Frank) ir škotas Ričardas Hendersonas (Richard Henderson). Jie įvertinti už krioelektroninės mikroskopijos metodo plėtojimą.
Nobelio literatūros premija įteikta japonų kilmės britų rašytojui Kadzuo Išigurui (Kazuo Ishiguro). Rašytojas geriausiai žinomas kaip romano "Dienos likučiai" (The Remains of the Day) autorius.
Nobelio ekonomikos premija įteikta amerikiečiui Ričardui H. Taleriui (Richard H. Thaler) už jo novatorišką darbą mažinant atotrūkį tarp ekonomikos ir psichologijos.
Nobelio medaliai su premijos steigėjo profiliu pagaminti iš 18 karatų aukso. Jie sveria po 175 gramus.
Po apdovanojimų įteikimo laureatai, svečiai, karališkosios šeimos nariai, mokslo, verslo ir kultūros elito atstovai dalyvavo tradiciniame pokylyje Stokholmo rotušėje.

Buenos Airėse vyksta PPO konferencija

Sekmadienį Buenos Airėse, Argentinoje, prasidėjo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) konferencija, kuri truks iki trečiadienio. Susitikimas vyksta tvyrant JAV priešiškumui daugiašalių prekybinių susitarimų atžvilgiu.
Tai pirmasis 164 narių organizacijos susitikimas JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Turmp) eroje, - pastarasis negaili kritikos šiai organizacijai nuo tos dienos. D. Trampo administracija ne kartą yra užsiminusi, kad Jungtinės Valstijos galėtų pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos, kuri, anot jos, trukdo šalies galimybėms konkuruoti.
JAV prezidentas jau įgyvendino savo rinkimų pažadą, sausį pasirašęs dekretą dėl šalies pasitraukimo iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties (TPP). Be to, D. Trampas primygtinai reikalauja, kad būtų persvarstyta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) su Meksika ir Kanada.
PPO generalinis direktorius Robertas Azevedas (Roberto Azevedo) sekmadienį pranešė kreipsiąsis į JAV prekybos atstovą Robertą Laithaizerį (Robert Lighthizer) ragindamas šalį pasitelkti "politinį įsipareigojimą, politinę valią ir lankstumą". "Be lankstumo mes nepajudėsime iš vietos, - sakė R. Azevedas, pradėdamas spaudos konferenciją Buenos Airių viešbutyje.
Vis dėlto lūkesčiai dėl galimo lūžio per Buenos Airių susitikimą yra menki. Pastarąjį dešimtmetį PPO pasiekė nedaug pažangos vadinamajame Dohos prekybos liberalizavimo derybose, prasidėjusiose dar 2001 metais.
PPO taip pat kaltinama nedaug pažengusi spręsdama problemas, kurių patiria kai kurios organizacijos narės su Kinija. Pekinas siekia, kad PPO traktuotų ją kaip "rinkos ekonomiką", bet europiečiai ir Jungtinės Valstijos tam priešinasi.

Kataras perka 24 "Eurofighter Typhoon" naikintuvus

Kataro valdžia ir britų aviacijos koncernas "BAE Systems", priklausantis "Eurofighter" konsorciumui, suderino 5 mlrd. svarų (6,7 mlrd. JAV dolerių) vertės sandorį, pagal kurį Kataras perka 24 "Eurofighter Typhoon" naikintuvus, sekmadienį pranešė laikraštis "The Financial Times".
Laikraščio duomenimis, Jungtinė Karalystė - tai didžiausias konsorciumo produkcijos eksportas į užsienio rinką per pastarąjį dešimtmetį. 
Kaip skelbia BBC, naikintuvai turėtų būti pristatomi nuo 2022 metų.
Šių metų rugsėjį informacinė-analitinė agentūra "Jane's" paskelbė apie pasirašytą ketinimų protokolą tarp Jungtinės Karalystės ir Kataro dėl naikintuvų "Typhoon" įsigijimo. Artimųjų Rytų valstybė pastaraisiais metais didina savo pajėgumus karo aviacijos srityje, pirkdama naujausias platformas ir technologijas.
"Typhoon" yra ketvirtosios kartos naikintuvas, šiuo metu modelis modernizuojamas, tikintis padidinti jo universalumo mastą.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 11-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1282 m. mirė Bizantijos imperatorius Mykolas VIII Paleologas. Šis dinastijos pradininkas 1261 metais iš lotynų atkariavo 57 metus jų rankose buvusį Konstantinopolį, atkūrė Bizantijos imperiją. Paleologų dinastija baigėsi 1453 metais, kai Konstantinopolį užgrobė turkai.
1475 m. gimė popiežius Leonas X, tikrasis vardas Džovanis de Medičis (Giovanni de Medici). Savo išsilavinimu bei meile menams garsėjęs Leonas X Romą pavertė Europos kultūros centru.
1803 m. gimė prancūzų kompozitorius, simfonijų "Fantastinė simfonija" bei "Romeo ir Džiuljeta" autorius Hektoras Berliozas (Hector Berlioz).
1843 m. gimė vokiečių gydytojas ir bakteriologas Robertas Kochas (Robert Koch). Jis išgarsėjo tuo, kad atrado juodligės, tuberkuliozės ir choleros bacilas.
1856 m. gimė vienas žymiausių Rusijos marksizmo teoretikų Georgijus Plechanovas.
1894 m. Paryžiuje atidaryta pirmoji pasaulyje automobilių paroda, į kurią atvyko devyni dalyviai.
1901 m. italas Guljelmas Markonis (Guglielmo Marconi) pirmą kartą užmezgė radijo ryšį tarp Amerikos ir Europos.
1913 m. gimė italų kino prodiuseris ir kino žvaigždės Sofi Loren (Sophia Loren) vyras Karlas Pontis (Carlo Ponti).
1918 m. gimė vienas iškiliausių Rusijos porevoliucinio laikotarpio rašytojų Aleksandras Solženicynas, kuris 1974 metais buvo priverstas emigruoti iš šalies.
1922 m. gimė garsus Rusijos sporto komentatorius Nikolajus Ozerovas.
1943 m. gimė Džonas Keris (John Kerry) - 68-asis Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius. Politikas kilo iš Masačiusetso, 1985-2013 m. buvo senatoriumi, dirbo JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininku.
1946 m. Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja įsteigė JT Tarptautinį vaikų fondą UNICEF, turintį padėti karo nusiaubtų šalių vaikams.
1967 m. Prancūzijos Tulūzos mieste pirmą kartą pademonstruotas anglų ir prancūzų viršgarsinio lėktuvo "Concorde" prototipas.
1967 m. 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimas Vest Indijoje pareikalavo 170 aukų.
1973 m. Vakarų Vokietijos federalinis kancleris Vilis Brantas (Willy Brandt) ir Čekoslovakijos ministras pirmininkas Liubomiras Strugalas pasirašė sutartį, kuria 1938 metų Miuncheno paktas, leidęs Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler) užgrobti Sudetus, buvo paskelbtas negaliojančiu.
1993 m. po 45 metus trukusių derybų nutarta įsteigti naują JT žmogaus teisių komisaro instituciją.
1997 m. per derybas Japonijos Kioto mieste parengta pirmoji pasaulyje sutartis dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimo į atmosferą sumažinimo.
1998 m. Tailando pietuose nukritus ir sudužus bendrovės "Thai Airways" lėktuvui žuvo 101 žmogus.
1999 m. popiežius Jonas Paulius II po du dešimtmečius trukusios restauracijos atidarė Siksto koplyčią.
2001 m. buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius JT tribunole atsisakė prisipažinti kaltu dėl genocido, kurį 1992-1995 metais Bosnijoje vykdė serbų pajėgos.
2002 m. netrukus po pakilimo sprogo patobulintos modifikacijos "Ariane-5" raketa, turėjusi į kosminę orbitą išvesti du dirbtinius Žemės palydovus.
2010 m. per du sprogimus Švedijos sostinėje Stokholme vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas. Incidentas laikomas teroristiniu išpuoliu.
2012 m. garsusis britų fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) pelnė 3 mln. dolerių vertės Fundamentaliosios fizikos premiją.
2013 m. įtakingas amerikiečių savaitraštis "Time" popiežių Pranciškų išrinko metų žmogumi.

Izraelis: kariuomenė sunaikino į Izraelio teritoriją išeinantį "Hamas" tunelį

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė sunaikinusi palestiniečių islamistų organizacijos "Hamas" iškastą tunelį, kuris išėjo iš Gazos Ruožo ir kelis šimtus metrų driekėsi Izraelio teritorija.
"Izraelio ginkluotosios pajėgos aptiko ir sugriovė dar vieną tunelį", - žurnalistams sakė Izraelio kariuomenės atstovas Džonatanas Konrikas (Jonathan Conricus).
"Kiek suprantame, tai buvo itin pažangus šios organizacijos tunelis", - pridūrė jis.
Per operaciją aukų išvengta, patikino Dž. Konrikas.
Apie šį įvykį pranešta itin įtemptu metu, kai tūkstančiai palestiniečių Vakarų Krante ir Gazos Ruože protestavo prieš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Tunelis išėjo iš Chan Juniso miesto Gazos Ruože ir driekėsi kelis šimtus metrų į Izraelio teritoriją. Ten jis buvo iškastas po dirbamais laukais.

Pasaulyje tęsiasi protestai dėl D. Trampo sprendimo paskelbti Jeruzalę Izraelio sostine

Sekmadienį Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio dalyse tęsėsi protestai dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo paskelbti Jeruzalę Izraelio sostine. Šis JAV vadovo žingsnis, be kita ko, susilaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir paskatino neramumus Palestinos teritorijose.
Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), ne kartą įspėjęs dėl galimų tokio D. Trampo žingsnio pasekmių, sekmadienį dar kartą užsipuolė Izraelį, pavadindamas jį "teroristine valstybe" ir "valstybe, žudančia vaikus".
Tuo tarpu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) pirmą kartą nuo prieštaringai vertinamo D. Trampo pareiškimo išvyko į Europą, kur turėtų susitikti su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) ir Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrais.
Po trečiadienį D. Trampo padaryto pareiškimo Palestinos teritorijose kelias dienas netilo protestai ir susirėmimai. Keturi palestiniečiai žuvo per susirėmimus arba Izraelio antskrydžius, kurie buvo surengti kaip atsakas į šalies teritoriją iš Gazos Ruožo paleistas raketas.
Dešimtys tūkstančių žmonių taip pat protestavo musulmoniškose šalyse, tarp jų - Jordanijoje, Turkijoje, Pakistane ir Malaizijoje.
Tuo metu sekmadienį nauji protestai vyko Libane, Indonezijoje, Egipte ir Palestinos teritorijose.
Libane saugumo pajėgos prieš kelis šimtus protestuotojų, susirinkusių prie JAV ambasados, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Protestuotojai, mojuojantys Palestinos ir Libano vėliavomis bei ryšintys juodai baltai languotas skaras, skandavo prieš D. Trampą nukreiptus šūkius, iš protesto pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

B. Netanjahu: pripažinus Jeruzalę Izraelio sostine, taika tampa įmanoma

Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine - realybės pripažinimas, dėl kurio Artimųjų Rytų konflikto sprendimas tampa įmanomas, prieš susitikdamas su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais pirmadienį sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu).
B. Netanjahu vizitas Briuselyje - pirmasis Izraelio vyriausybės vadovo vizitas ES per 22 metus - įvyko netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.
„Jeruzalė - Izraelio sostinė, niekas negali to paneigti, - sakė B. Netanjahu. - Tai netrukdo taikai, o, priešingai, - daro ją įmanomą, nes realybės pripažinimas yra taikos esmė."
„Prezidentas D. Trampas tiesiog pateikė faktus", - pridūrė Izraelio vyriausybės vadovas.
Be to, jis pažymėjo, kad šiuo metu JAV dirba prie naujo taikos siūlymo, ir pridūrė manąs, kad taikai reikėtų suteikti dar vieną progą.
Tuo metu ES užsienio politikos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pareiškė, kad atėjo laikas pradėti derybas tarp izraeliečių ir palestiniečių, ir pabrėžė, kad vienintelis realistiškas sprendimas yra paremtas dviejų šalių pripažinimu ir Jeruzalės paskelbimu abiejų sostine.
„Blogiausias dalykas, kuris dabar gali nutikti, yra įtampų ir smurto eskalacija - visų pirma prie šventųjų vietų, tačiau ir regione bei kitur pasaulyje", - sakė F. Mogerini.
Praėjusią savaitę į D. Trampo pareiškimą ji reagavo sakydama, kad, atsižvelgiant į itin nestabilų kontekstą, toks prezidento žingsnis gali turėti nerimą keliančių padarinių.

Išaugus JAV gręžimo platformų skaičiui smuko naftos kainos

Pirmadienio rytinėje prekyboje naftos kainos sumažėjo, nes augantis JAV gręžimo platformų skaičius rodo, jog gavyba šalyje didėja, o tai gali niekais paversti Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pastangas atkurti pusiausvyrą rinkoje, informuoja "Reuters".
8.46 val. Lietuvos laiku "Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina smuktelėjo 0,27 proc., iki 63,63 dolerio už barelį. JAV "West Texas Intermediate" naftos rūšies ateities sandorių kaina krito 0,3 proc., iki 57,20 dolerio už barelį.
Gręžimo platformų skaičius JAV per savaitę iki gruodžio 8 dinos išaugo dviem, iki 751, aukščiausio lygio nuo rugsėjo, rodo paslaugas naftos srityje teikiančios JAV bendrovės "Baker Hughes" duomenys. 
Augantis gręžimo platformų skaičius rodo, kad toliau didėja gamybos apimtys JAV, kurios šiuo metu yra daugiau nei 15 proc. didesnės už vidutinį 2016 m. lygį.
Naftos gavybos didėjimas Jungtinėse Valstijose gali niekais paversti OPEC ir karteliui nepriklausančių gamintojų pastangas palaikyti naftos kainas mažinant pasiūlą.
OPEC ir kelios karteliui nepriklausančios šalys 2016 metų gruodį susitarė mažinti naftos gavybą 1,8 mln. barelių per dieną, siekdamos išlyginti pasaulinės paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Vėliau jos susitarė pratęsti paktą iki 2018 m. pabaigos.

Atgal