VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.13. Naujausios žinios

Prieššventinis sekmadienis - pasninko ir atgailos diena, primena vyskupai

Adventas - vilties ir pasiruošimo metas. "Laukdami atkeliaujančio į šį pasaulį dieviškojo Kūdikio, daugiau meldžiamės, mažiau linksminamės, stengiamės dažniau dalintis tuo, ką turime, su stokojančiaisiais. Viena iš Lietuvoje ir Lenkijoje paplitusių tradicijų - pasninkas Kūčių dieną", - primena vyskupai.
Šiemet Kūčios bus švenčiamos ketvirtąjį Advento sekmadienį. „Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra", - rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos pranešime apie atgailos ir pasninko dienas.
Tikintieji apsisprendžia savarankiškai, ar Kūčių dieną susilaikyti nuo mėsiško maisto, o Kūčių vakarienei tradiciškai valgo patiekalus be mėsos. Pasak ganytojų, prieš Kūčių vakarienę dera su visa šeima pasimelsti.
Katalikams privalomos šventės yra ir sekmadienis, ir Šv. Kalėdos, tad šiemet tikintieji kviečiami švęsti ir sekmadienio, ir Šv. Kalėdų Eucharistiją, pasirenkant, kuriose iš sekmadienio ir Kalėdų šv. Mišių dalyvauti.
Ketvirtojo Advento sekmadienio šv. Mišios švenčiamos nuo šeštadienio saulėlydžio iki sekmadienio popietės. Šv. Kalėdų Mišios - tai Kūčių vakaro (aukojamos ne visur), Kalėdų nakties (Lietuvoje ir Lenkijoje liaudiškai vadinamos Piemenėlių), Kalėdų ryto ir Kalėdų dienos Mišios", - visiems prasmingo ir palaiminto Advento linkėdamas primena Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas.

Šiaurės, Baltijos valstybių ir JAV atstovai aptars transatlantinio bendradarbiavimo aktualijas

Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktorė Asta Skaisgirytė gruodžio 13-14 dienomis Vašingtone dalyvaus Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyvos Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir JAV užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių susitikime. 
Šios iniciatyvos kontekste taip pat vyks Baltijos valstybių, JAV ir Šiaurės Europos šalių dialogas gynybos srityje. 
Politikos direktoriai diskutuos transatlantinio bendradarbiavimo, saugumo politikos, energetinės nepriklausomybės klausimais. Taip pat planuojama aptarti hibridinių grėsmių ir kovos su dezinformacijos sklaida reikšmę, santykius su Rusija, ES Rytų kaimynystės, kovos su terorizmu problematiką, bendradarbiavimo prekybos ir investicijų srityje skatinimo galimybes.
E-PINE - tai JAV bei Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimo mechanizmas, oficialiai paskelbtas Vašingtone 2003 metais. Šia iniciatyva siekiama įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione bei panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimyninių regionų vystymuisi.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia Etninės kultūros vakarų ciklą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Gruodžio 13 dieną 16 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, įvyks etninės kultūros vakaras „Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio“. Vakare dalyvaus kraštotyrininkė, etnokultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė.

Bus prisimenamos kraštotyros veiklos ištakos ir asmenybių įtaka nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo laikotarpiu XIX amžiuje, regioninių kraštotyros draugijų steigimasis nepriklausomoje Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, organizuoto kraštotyros sąjūdžio atsiradimas 1961 metais įkūrus Lietuvos kraštotyros draugiją, sovietmečio kraštotyra ir Draugijos veikla nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Bus pristatyti ir palyginti visų laikotarpių visuomeninės veiklos rezultatai, atskirų kraštotyrininkų indėlis į krašto tyrimą, etnografiją, muziejininkystę ir paveldosaugą. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2017–2018 m. vakarų ciklas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1 ir yra nemokami.

Krašto apsaugos R. Karoblis: „Vadovaujant J. Stoltenbergui, mums pavyko pasiekti didžiausio kolektyvinės gynybos sustiprinimo“

Gruodžio 12 d. NATO generaliniu sekretoriumi antrajai kadencijai perrinktas dabartinis organizacijos  vadovas Jens Stoltenberg.

 „Vadovaujant J. Stoltenbergui, mums pavyko pasiekti didžiausio kolektyvinės gynybos sustiprinimo per ketvirtį amžiaus, greitos ir principingos reakcijos į Rusijos veiksmus. Išskirčiau ir atsiradusį nuolatinį dėmesį mūsų regionui, juk NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Baltijos šalys ir Lenkijoje yra iš tiesų istorinis sprendimas ir puikus NATO vienybės bei susitelkimo pavyzdys. Tikimės ir toliau glaudžiai dirbti, stiprinant atgrasymą ir gynybą bei padedant partneriams Rytuose ir Pietuose,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Sprendimą  J. Stoltenbergą perrinkti NATO  generaliniu sekretoriumi  antrajai kadencijai  gruodžio 12 d.  priėmė  Šiaurės Atlanto Taryba,   pagrindinis NATO politinis organas.  29 NATO valstybių sprendimu J. Stoltenbergas aljansui vadovaus iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos.

Seimas priėmė 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

Seimas priėmė 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, pagal kurį kitų metų PSDF biudžetą sudaro per 1 mlrd. 763,8 mln. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų.
2018 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarys per 1 mlrd. 216,1 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sudarys per 499,1 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai - per 29,2 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos - per 2,1 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - per 2,4 mln. eurų, lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis - 12 mln. eurų.
Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys: išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms - per 1 mlrd. 195,7 mln. eurų, išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - beveik 311 mln. eurų (iš jų plenarinio posėdžio metu pritariant Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" nario Algimanto Dumbravos siūlymui, nuspręsta 1 mln. eurų skirti vaikų, sergančių cukriniu diabetu, gydymui insulino pompų bei sensorinių daviklių kompensavimui). Išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui sudarys per 50,5 mln. eurų, išlaidos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - per 97,5 mln. eurų, išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms - per 20,4 mln. eurų, išlaidos ortopedijos technikos priemonėms - per 12 mln. eurų.

Seimas patvirtino 2018 m. "Sodros" biudžetą

Seimas antradienį priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. Už tokį sprendimą balsavo 82, prieš buvo 10, susilaikė 18 Seimo narių.
Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento - arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidos (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų).
Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą prognozuojama, kad 2018 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 procento, arba 3,8 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 330,2 tūkst. žmonių. Apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12 mlrd. 323 mln. eurų, arba 5,9 procento didesnė nei laukiama šiais metais. 
Didžiausią "Sodros" išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų - iki 130 eurų. Tam papildomai reikės 86,8 mln. eurų. Pensijų dydžio perskaičiavimui pagal naujas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas reikės 59,1 mln. eurų. Pensijų didinimui 6,9 procento pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 mln. eurų.
Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas naujas bazinės pensijos dydis - 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais, arba 17,7 procento, palyginti su 2017 m. gruodžio mėnesiu. 2018 m. vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro, arba 14 procentų, didesnė nei 2017 m., o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d., 2018 m. pensija padidės 30,15 euro, arba 10 procentų. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43 procentai.
Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 mln. eurų, t. y. bus 25,4 mln. eurų, arba 9,3 procento, didesnės nei 2017 metais išlaidos.
Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais bus skirta 308,8 mln. eurų, t. y. 20,4 mln. eurų, arba 7,1 procento, daugiau nei 2017 metais.
Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 mln. eurų, arba 4,2 procento, visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 mln. eurų arba 8,7 procento nei laukiama 2017 metais. 
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 mln. eurų, arba 0,7 procento, visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1 procento, arba 2,7 mln. eurų, didesnės nei laukiama 2017 metais. 
Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 mln. eurų. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9 procentais, arba 15,6 mln. eurų.

Lietuvoje susidaro mažiau atliekų - jų gali pritrūkti deginimo jėgainės

Į šalies sąvartynus keliauja mažiau atliekų ir daugiau jų yra perdirbama, rodo Aplinkos apsaugos agentūros skelbiami 2016-ųjų duomenys. Ekspertai, vertindami juos, įžvelgia ne tik tolesnes atliekų mažėjimo tendencijas Lietuvoje, bet ir tai, kad jų pritrūks statomoms deginimo jėgainėms.
Pernai šalyje susidarė 1,27 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 2,15 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, toks atliekų srauto mažėjimas yra ilgalaikė tendencija.
„Per pastaruosius penkerius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekis sumažėjo 5 proc. Tikėtina, kad tokia tendencija tęsis, o labiausiai ji susijusi, matyt, su mažėjančiu gyventojų skaičiumi", - feisbuko socialinio tinklp paskyroje teigia M. Nagevičius.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik dvigubai sumažėjo sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai. 2016-aisiais į juos išvežta vos 380 tūkst. tonų, kai 2015 metais buvo pašalinta per 700 tūkst. tonų. 
Dar 220 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 610 tūkst. tonų, arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos. 
„Į sąvartynus patekusių atliekų srautas yra istoriškai mažas. Per pastaruosius penkerius metus jis sumažėjo beveik trigubai. O dar visai neseniai „Lietuvos energijos" atstovai Seimo Energetikos komisijoje aiškino, kad sąvartynuose laidojama daugiau nei pusė visų atliekų. Taip buvo bandoma pagrįsti abiejų savo planuojamų atliekų deginimo jėgainių poreikį. Dabar skaičius reikės koreguoti", - sako M. Nagevičius.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojamos statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.
Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos" atliktos studijos duomenimis, Lietuvai įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus ir daugiau atliekų rūšiuojant, naujos deginimo jėgainės jau 2024-2025 metais patirs degintinų atliekų trūkumą. 
„Atliekų ekspertai vertina, kad Vilniaus ir Kauno jėgainėms degintinų atliekų, jų neimportuojant, pritrūks maždaug 2024-2025 metais. Žvelgiant į praėjusių metų statistiką man smelkiasi abejonė - ar neįvyks tai dar greičiau?", - klausia M. Nagevičius.
Pasak jo, jėgainėse be komunalinių atliekų planuojama deginti ir pramonės atliekas, tačiau nesutariama dėl tikslaus jų kiekio Lietuvoje. Atliekų ekspertai ir mokslininkai skaičiuoja, kad šių atliekų šalyje susidaro iki 100 tūkst. tonų. Tuo tarpu „Lietuvos energija" tvirtina, kad 2030 metais Lietuvoje susidarys apie 400 tūkst. tonų degintinų pramonės atliekų.
VšĮ „Žiedinė ekonomika" steigėjas Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad ateityje Lietuvoje rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų srautas turėtų išaugti dar labiau.
„Iki 2019-ųjų didžiausiuose Lietuvos miestuose bus pradėtos atskirai rinkti maisto atliekos. Jų atskyrimas nuo kitų atliekų leis išgryninti srautą ir efektyviau jį rūšiuoti mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose", - Eltai sakė D. Tracevičius.
Jo teigimu, efektyviau rūšiuojamos atliekos sukurs jų stygių planuojamoms deginimo jėgainėms.
„Lietuva investuoja į perteklinius deginimo įrenginius. Jiems skiriamos lėšos galėtų būti nukreipiamos perdirbimo iniciatyvoms skatinti. Taip būtų kuriama pridėtinė vertė, naujos darbo vietos, atliekos nebūtų sunaikinamos, o naujų daiktų ar medžiagų pavidalu grįžtų atgal į ekonomiką", - teigė D. Tracevičius.
Be to, pasak jo, Europos Komisija aktyviai dirba ties tuo, kad medžiagose būtų atsisakoma toksiškų priedų, todėl po rūšiavimo likusios antrinės žaliavos bus itin aukštos kokybės.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 13-ąją:
1513 m. prie Šv. Jonų bažnyčios įsteigta parapinė Vilniaus miesto mokykla.
1830 m. įsisiūbavus sukilimui Lenkijoje, caras paskelbė karinę padėtį Vilniaus ir kitose pasienio gubernijose.
1925 m. Kaune atidaryta M. K. Čiurlionio galerija, pastatyta ir įrengta pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą.
1996 m. Kaune, Lietuvos žemės ūkio universitete, įvyko pirmasis Lietuvos miškininkų suvažiavimas.
1999 m. Austrijai atstovaujanti lietuvė Aušrelė Fridrikas pripažinta geriausia pasaulio moterų rankinio čempionato žaidėja.
2002 m. du Lietuvos policijos pareigūnai metams išvyko į pirmąją Europos Sąjungos policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje.
2006 m., minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, už išskirtinius nuopelnus Ukrainos valstybei šios šalies Prezidento Viktoro Juščenkos įsaku Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Česlovui Juršėnui ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui įteikti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai - Jaroslavo Išmintingojo 3-iojo laipsnio ordinai. 
2007 m. Prezidentas Valdas Adamkus Portugalijos sostinėje Lisabonoje pasirašė Europos Sąjungos Reformų sutartį. 
2008 m. eidamas 61-uosius metus mirė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ilgametis baleto artistas, baleto pedagogas - repetitorius Borisas Martinkevičius, LNOBT baleto trupėje dirbęs 41 sezoną.
2010 m. Varėnos rajone, Merkinėje, Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejaus kiemelyje, atidengtas paminklas-koplytstulpis, skirtas partizanams ir jų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kovojusiems prieš sovietinius okupantus 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės mūšyje, atminti.
2011 m. eidama 72-uosius metus mirė žymi teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Algė Savickaitė.
2011 m. eidamas 73-iuosius metus po sunkios ligos mirė Vilniaus praeities tyrinėtojas, senųjų sostinės vietovardžių gaivintojas, rašytojas, kolekcininkas ir mecenatas Antanas Rimvydas Čaplinskas.
2012 m. 15-metė Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė pasaulio plaukimo čempionate Stambule (Turkija) moterų 50 m plaukimo krūtine finale iškovojo aukso medalį.
2012 m. pirmuoju Skirmanto Valiulio premijos laureatu tapo fotomenininkas, fotografijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas.

Pensijai kaupia 16 procentų šalies jaunuolių, banko atstovai rekomenduoja tai daryti aktyviau

Šalyje nenutyla kalbos dėl mažų pensijų senjorams. Pakankamą pensiją jaunuoliams užtikrintų jos kaupimas savo profesinės karjeros pradžioje, tačiau lėšas būsimai pensijai kaupia tik 16 procentų 18-25 metų amžiaus jaunuolių, rodo SEB banko atlikta apklausa.
Apklausos metu 8 proc. jaunuolių nurodė ketinantys pradėti kaupti pensiją, kai tik susiras darbą, 5 proc. atsakė, kad ir sulaukę pensinio amžiaus toliau dirbs, dar 3 proc. tikisi, kad sulauks savo vaikų pagalbos, o 2 proc. nurodė, kad turi nekilnojamojo turto, kurį ketina parduoti arba nuomoti ir taip užsitikrinti reikiamas lėšas. 
Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalies jaunimas gyvenimą sulaukę senatvės įsivaizduoja aktyvų ir turiningą. 39 proc. apklausos dalyvių tikisi išėję į pensiją daugiau keliauti, 33 proc. - daugiau laiko skirti savo pomėgiams. 16 proc. jaunuolių, sulaukę pensijos, pageidautų daugiau laiko leisti namuose su šeima. 
"SEB gyvybės draudimo" generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, jauniesiems gyventojams vertėtų pradėti kaupti pensiją kuo anksčiau, nes ir nedidelės sumos ilgainiui prisidės užtikrinant orų ir turiningą gyvenimą ateityje.
"Jauni žmonės turėtų naudotis šia galimybe, nes periodiškai atidėdami kad ir nedideles sumas ilgainiui jie gali sukaupti nemažą sumą savo ateičiai. Kaupimas ir antros, ir trečios pensijų pakopos fonduose padėtų užsitikrinti pensiją gyventi oriai ir turiningai, neapribojant savo poreikių ir neatsisakant pomėgių", - sako banko atstovė.
"SEB gyvybės draudimo” įmonės vadovės skaičiavimais, šiuo metu pasirinkę kaupimą antros pakopos pensijų fonde taupo beveik 19 tūkst. jaunuolių.
Kur kas rečiau 18-25 metų amžiaus Lietuvos jaunuoliai renkasi taupyti ir trečios pakopos pensijų fonduose.

Sostinėje uždegta Chanukija - prasidėjo žydų šventė Chanuka

Antradienio vakarą Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su sostinės žydų bendruomene simboliškai paskelbė dar vieną svarbią šventę - gruodžio 12-ąja visame pasaulyje prasidėjo žydų Chanuka, kuri tęsis aštuonias dienas iki gruodžio 20-osios. Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su meru uždegė Didžiąją Chanukiją.
Chanukija, kuri yra vienas iš šios šventės simbolių, žydams simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą ir gėrio - prieš blogį. Šventės metu žydai kas vakarą namuose uždega po vieną žvakę ant tradicinės žvakidės, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. 
Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės "Chassidie Chabad Lubavitch" rabinas Šolomas Ber Krinskis (Sholom Ber Krinsky), Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Šmuelis Levinas (Shmuel Levin), Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kiti. 
Pasak savivaldybės pranešimo, renginio metu Vilniaus merui buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas "Jeruzalės ranka".
Chanukijos statomos visame pasaulyje ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją. Vilniuje jos uždegamos jau keleri metai iš eilės. Septynios Chanukijos žvakės žydams yra žmogaus išminties arba septynių dienų, per kurias buvo sukurtas pasaulis, simboliai, o aštuntoji simbolizuoja Dievo suteikiamą šviesą arba Šabą. Tradicija uždegti žvakę Chanukos proga siekia dar biblinius laikus.
Chanuka - istorinė žydų šventė, per kurią minimi II a. pr. m. e. įvykiai: žydų sukilimas prieš užkariautojus seleukidus ir Jeruzalės šventykloje įvykęs stebuklas, kai mažyčio kiekio aliejaus, skirto žvakėms įžiebti, užteko net aštuonioms dienoms. Minint Chanukos stebuklą įprasta valgyti aliejingą maistą, žaisti vilkeliais arba dreideliais, o vakare įžiebti Chanukos žvakutes.

J. Stoltenbergo vadovavimas NATO pratęstas iki 2020 metų

Antradienį NATO Jensą Stoltenbergą (Jens Stoltenberg) dar kartą paskyrė organizacijos generaliniu sekretoriumi - šias pareigas jam patikėta eiti iki 2020 metų. Apie tai paskelbta Aljansui, siekiančiam pasipriešinti Rusijos grėsmei, vykdant didžiausio masto reformas nuo Šaltojo karo laikų.
Aljansas ambicingai reformuoja savo valdymo struktūras, siekdamas pasirengti XXI a. karybos iššūkiams - ypač kibernetinių atakų ir hibridinio karo keliamoms grėsmėms.
Šiaurės Atlanto taryba - pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas - informavo, kad 29 Aljanso narės sutiko pratęsti J. Stoltenbergo vadovavimą organizacijai iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos.
"Sąjungininkai sveikina generalinį sekretorių ir yra įsitikinę, kad jis sugebės toliau su atsidavimu tęsti darbus, siekiant parengti NATO XXI a. saugumo iššūkiams", - rašoma tarybos pranešime.
58-erių buvęs Norvegijos premjeras, Aljanso vadovu tapęs 2014-ųjų spalį, tviteryje rašė esąs pagerbtas ir dėkingas, kad jo mandatas buvo pratęstas.
ES pritarė Lietuvos iniciatyvai kurti kibernetines greitojo reagavimo pajėgas

25 Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė Lietuvos iniciatyvai stiprinti ES bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje. Tarp 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, yra ir Lietuvos siūlymas glaudžiau bendradarbiauti karinio tranzito supaprastinimo srityje. 
"Siekiame ne tik stiprinti savo nacionalinį kibernetinį saugumą, bet ir imamės lyderystės Europoje. Lietuvos pasiūlymui stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir mūsų iniciatyvai pritarė 25 Sąjungos šalys", - sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Pasak viceministro, tokio projekto įtraukimas yra didelis Lietuvos pasiekimas. 
Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. 
Pasak viceministro E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalintis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra nemažai bendradarbiavimo kibernetinio saugumo ir gynybos srityse iniciatyvų, tačiau dauguma apsiriboja tik informacijos apsikeitimu. 
"Ne mažiau svarbus pasiūlymas yra efektyviau naudoti lėšas, kurti ir diegti bendrus kibernetinius įrankius ir technologijas", - pabrėžė E. Kerza. 
Vystant šį projektą, numatyta įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendras pratybas, kartu susitarti dėl bendrų kibernetinės gynybos įrankių kūrimo. Tikimasi, kad pirmoji komanda galėtų pradėti veikti 2019 m. pirmoje pusėje. 
ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovaus Lietuva, penkios ES šalys narės jau apsisprendusios dalyvauti šiame projekte, dar penkios šalys bus šio projekto stebėtojos. 
Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

JT: Iranas vykdo tarptautinio branduolinio susitarimo įsipareigojimus

Iranas, anot Jungtinių Tautų (JT), vykdo 2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo įsipareigojimus. Tai sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonijo Guterešo (Antonio Guterres) ataskaitoje JT Saugumo Tarybai, kurią pavyko gauti agentūrai AFP.
JAV prezidento Donaldo Trampo (DonaldTrump) atsisakymas patvirtinti, kad Iranas laikosi sutarties, "deja, tik sukūrė didžiulį nesaugumą" dėl susitarimo ateities, pareiškė A. Guterešas. Tačiau jis teigė esą įsitikinęs, kad JAV ir toliau rems susitarimą.
JAV Kongresas iki antradienio vakaro turi nuspręsti, ar dėl Irano branduolinės programos skelbti šaliai sankcijas. Tada baigiasi 60 dienų terminas, kuris pradėjo "tiksėti", kai D. Trampas nesutiko patvirtinti sutarties su Teheranu, kaip tai reikalauja JAV įstatymas.
Kongresas dabar turi nuspręsti, ar dėl sutarties suspenduotos JAV sankcijos vėl turėtų galioti, ar ne. Iki pirmadienio nebuvo konkrečių požymių, kad Kongresas dabar galėtų atnaujinti baudžiamąsias priemones. Sankcijų atnaujinimas branduoliniam susitarimui galimai suduotų mirtiną smūgį.

Europarlamentarai: ES sugriežtins savo poziciją dėl "Brexit" prekybos derybų

Europos Sąjunga (ES) ketina sugriežtinti savo poziciją dėl "Brexit" prekybos derybų, reaguodama į Londono pareiškimą, kad savo finansinius įsipareigojimus jis vykdys tik tuo atveju, jei bus susitarta dėl sandorio, antradienį sakė europarlamentarai.
Europos Parlamento (EP) "Brexit" koordinatorius Gi Verhofstatas (Guy Verhofstadt) sakė, kad ES šalių vadovai, savaitės pabaigoje susirinksią į Bendrijos viršūnių susitikimą, nusprendė reikalauti, kad "skyrybų" sąlygos būtų teisiškai privalomos.
G. Verhofstatas pasmerkė "nepriimtinus" Didžiosios Britanijos "Brexit" ministro Deivido Deiviso (David Davis) pareiškimus, kad praėjusią savaitę pasiektas susitarimas dėl šalies išstojimo sąlygų ir derybų dėl būsimų santykių pradžios buvo labiau "pareiškimas apie ketinimus" nei "teisiškai įvykdomas" susitarimas.
"Mačiau, kad (Europos Vadovų) Tarybos pozicija sugriežtėjo, neabejotinai sugriežtės ir parlamento pozicija", - Strasbūre reporteriams sakė G. Verhofstatas. EP trečiadienį spręs, ar pritarti naujojo "Brexit" derybų etapo pradžiai.

Pasaulio bankas po 2019 m. nebefinansuos naftos ir dujų ieškojimo projektų

Pasaulio bankas (PB) antradienį paskelbė nebefinansuosiantis naujų naftos ir dujų telkinių ieškojimo bei tyrinėjimo projektų, neskaitant išskirtinių atvejų vargingiausiai gyvenančiose pasaulio šalyse. 
"Kaip pasaulinė daugiašalės plėtros organizacija, Pasaulio banko grupė toliau keičia savo veiklos modelį bei prisitaiko prie sparčiai besikeičiančio pasaulio", - pranešime teigė PB.
"Dėl to po 2019 m. Pasaulio banko grupė nebefinansuos naujų naftos ir dujų telkinių ieškojimo bei tyrinėjimo projektų", - pridūrė PB.
PB pažymi, kad šiuo žingsniu siekiama padėti šalims įgyvendinti klimato apsaugos tikslus, kuriuos jie įsipareigojo įvykdyti 2015 m. pasirašyto Paryžiaus susitarimo metu.
"Išskirtiniais atvejais bus svarstoma galimybė finansuoti dujų projektus vargingiausiose valstybėse, kur šie projektai pagerintų energijos prieigą neturtingiems žmonėms", - teigiama pranešime.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausius gruodžio 13-osios įvykius pasaulio istorijoje, remdamasi Reuters agentūros pranešimais, primena naujienų agentūra ELTA:
1250 m. mirė šventosios Romos imperijos imperatorius, Vokietijos ir Sicilijos karalius Frydrichas II.
1553 m. gimė Prancūzijos karalius ir Burbonų dinastijos pradininkas Henrikas IV. Jis po religinių karų suvienijo Prancūziją bei padarė ją klestinčia valstybe.
1642 m. olandų keliautojas Abelis Tasmanas (Abel Tasman) atrado Naująją Zelandiją. Keletas jo palydovų per išsilaipinimą į krantą žuvo, nes vietos gyventojai maoriai pagalvojo, kad džiaugsmingi trimitų garsai skelbia apie artėjantį mūšį.
1720 m. gimė italų rašytojas, dramaturgas Karlas Gocis (Carlo Gozzi).
1797 m. gimė vokiečių poetas, publicistas ir kritikas Heinrichas Heinė (Heinrich Heine).
1816 m. gimė vokiečių išradėjas Ernstas Verneris fon Zymensas (Ernst Werner von Siemens), kuris kartu su trimis broliais įkūrė į elektrotechnikos milžiną išaugusį koncerną "Siemens".
1882 m. gimė rusų istorikas ir religijos filosofas Levas Karsavinas.
1884 m. Persis Everitas (Percy Everitt) užpatentavo pirmąją monetų svėrimo mašiną.
1937 m. japonų armija Kinijoje užgrobė Nankino miestą. Per šešias savaites čia japonai surengė vienas baisiausių Antrojo pasaulinio karo skerdynių ir nužudė apie 200 tūkst. kinų.
1947 m. mirė rusų tapytojas, archeologas ir rašytojas Nikolajus Rerichas.
1974 m. praėjus dešimčiai metų nuo Maltos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, ji paskelbta respublika.
1981 m. siekdama susidoroti su "Solidarumo" profsąjunga Lenkijos vyriausybė šalyje įvedė karinę padėtį.
1982 m. per žemės drebėjimą Jemene, kurio stiprumas siekė 6 balus pagal Richterio skalę, žuvo 3 tūkst. žmonių, dar 2 tūkst. buvo sužeisti.
1983 m. po trejus metus trukusio kariškių valdymo Turkijos ministru pirmininku tapo civilis Turgutas Ozalas (Turgut Ozal).
1989 m. gimė JAV kantri ir popmuzikos atlikėja bei dainų autorė Teilor Svift (Taylor Swift).
1991 m. priešiškos Šiaurės ir Pietų Korėja pasirašė nepuolimo sutartį.
1995 m. kinų disidentas ir 1995 metų Nobelio taikos premijos laureatas Vei Dzingšengas (Wei Jingsheng) už griaunamąją veiklą 14 metų uždarytas į kalėjimą.
1996 m. Kofis Ananas (Kofi Annan) išrinktas Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi.
2000 m. po daug aistrų ir ginčų sukėlusių JAV prezidento rinkimų demokratas Alas Goras (Al Gore) atsisakė toliau kovoti dėl posto, užleisdamas vietą respublikonui Džordžui V. Bušui (George W. Bush).
2002 m. popiežius Jonas Paulius II priėmė dėl pedofilijos skandalo dangstymo kaltinamo Bostono kardinolo Bernardo Lo (Bernard Law) atsistatydinimą.
2003 m. JAV kariai duobėje po žeme netoli Irako miesto Tikrito rado buvusį Irako prezidentą Sadamą Huseiną (Saddam Hussein).
2007 m. Europos Sąjungos lyderiai pasirašė Lisabonos sutartį.

Švedijos premjeras ragina gyventojus priešintis antisemitizmui

Švedijos vyriausybės vadovas Stefanas Liofvenas (Stefan Loefven) paragino savo tautiečius priešintis antisemitizmui. "Mes Švedijos visuomenėje turime problemą dėl antisemitizmo", - pareiškė socialdemokratas Paryžiuje, kur dalyvauja klimato viršūnių konferencijoje. Tą esą patvirtino pastarieji įvykiai Malmėje ir Geteborge.
Geteborge savaitgalį būta išpuolio prieš sinagogą. Policija suėmė tris įtariamuosius. 
Malmėje demonstrantai skandavo antisemitinius šūkius. Taip jie protestavo prieš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
"Mes manome, kad išpuolis (Geteborge) buvo motyvuotas konflikto tarp Izraelio ir palestiniečių ir kad taikinys buvo sinagoga", - sakė advokatė. Spėjami nusikaltėliai kaltinami padegimu ir neapykantos kurstymu.
"Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad šiam antisemitizmui ir neapykantai žydams mūsų visuomenėje nėra vietos", - reikalavo premjeras.

Europos Komisija: planuojama JAV mokesčių reforma gali pakenkti prekybai

Europos Komisija (EK) antradienį perspėjo JAV valdžią, kad siūlomas mokesčių reformos įstatymas "turi savybių, kurios gali rimtai pažeisti prekybą bei investicijų srautus" tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES).
Laiške, kuris buvo išsiųstas JAV iždo sekretoriui Stivenui Mnučinui (Steven Mnuchin), EK teigė, kad dabartinė mokesčių reformos versija gali privesti prie "nesąžiningų prekybos praktikų ar diskriminacijos", kuri yra nesuderinama su tarptautinėmis prekybos taisyklėmis bei kitais JAV įsipareigojimais.
JAV šiuo metu siekia įgyvendinti reformą, kuri, prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) teigimu, būtų "didžiausias mokesčių karpymas šalies istorijoje". Tuo tarpu kritikai mano, kad planas padidins biudžeto deficitą bei mokesčių naštą mažiau pasiturintiems amerikiečiams.
Panašų laišką S. Mnučinui pirmadienį išsiuntė Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos finansų ministrai.

UNICEF: 400 000 vaikų Konge gresia mirtis nuo bado

UNICEF skambina pavojaus varpais: Kongo Demokratinėje Respublikoje kitais metais mažiausiai 400 000 vaikų gresia mirtis nuo bado. Smarkiai badmiriaujantys jaunesni nei penkerių metų amžiaus vaikai Kasai regione mirs, jei nesulauks pagalbos, pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Vaikų fondas.
Regione pakankamai maisto negauna dar daugiau kaip 750 000 vaikų. Tokios desperatiškos jų padėties priežastys yra smurtas ir išvarymai bei su tuo susiję padariniai žemės ūkiui.
Keliose provincijose Kongo rytuose po kovotojų lyderio Kamvinos Nsapu (Kamwina Nsapu) mirties 2016-aisiais vyksta ginkluotas konfliktas. K. Nsapu, prieš prezidentą Džosefą Kabilą (Joseph Kabila) kovojančios grupuotės lyderis, buvo nukautas kareivių. Dėl mūšių savo namus buvo priversti palikti 1,4 mln. žmonių.
Praėjusią savaitę dėl bado krizės Konge jau perspėjo Pasaulio maisto programa (WFP). "Be neatidėliotinos donorų paramos mirs daug žmonių, pirmiausiai - moterų ir vaikų", - sakė WFP direktorius Klodas Džibidaras (Claude Jibidar). Regione pagalba maisto produktais reikalinga 3,2 mln. žmonių. WFP dėl pinigų stygiaus jau perpus sumažino savo įprastą pagalbos racioną.

Atgal