VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.14. Naujausios žinios

Visuomenės veikėjai, kuriais pasitikima labiausiai

Apklausa vyko 2017 m. lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1108 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

2017 11
(%) 

2017 12
(%) 

1. D. Grybauskaitė 

23,6 

27,1 

2. S. Skvernelis 

8,8 

8,3 

3. V. Adamkus 

6,5 

6,8 

4. G. Landsbergis 

4,4 

6,7 

5. G. Nausėda 

5,5 

4,2 

6. R. Karbauskis  

4,3 

4,1 

7-8. V. Matijošaitis 

5,1 

3,8 

7-8. A. Tapinas 

3,1 

3,8 

9. A. Butkevičius  

3,6 

3,4 

10. R. Paksas 

3,9 

2,7 

11. N. Puteikis 

2,1 

2,1 

12-13. V. Pranckietis 

2,8 

2,0 

12-13. R. Šimašius 

1,3 

2,0 

14-15. V. Blinkevičiūtė 

1,5 

1,9 

14-15. R. Žemaitaitis 

1,4 

1,9 

16-18. A. Maldeikienė  

2,7 

1,6 

16-18. V. Tomaševskis 

3,5 

1,6 

16-18. A. Veryga 

1,0 

1,6 

19. V. Uspaskichas 

0,5 

1,5 

20-21. I. Degutienė 

0,5 

1,4 

20-21. V. Ušackas 

1,7 

1,4 

22. I. Šimonytė 

2,4 

1,3 

23. Ž. Pavilionis 

1,2 

1,2 

24. G. Paluckas 

2,1 

1,1 

25-26. V. Landsbergis 

2,6 

1,0 

25-26. A. Zuokas  

1,8 

1,0 

27. A. L. Linkevičius 

1,2 

0,9 

28. A. Kubilius 

0,6 

0,4 

Nėra tokių, nežino 

27 

24 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejui - 30 metų

Ketvirtadienį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyks šio muziejaus 30-mečio vakaras "Nuo Senojo arsenalo atstatymo iki daugiafunkcio kultūros centro sukūrimo: trys Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus dešimtmečiai", kuriuo pradedamas jubiliejui skirtų renginių ciklas. 
Vakaro metu atidaromos dvi parodos "Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rytų (didžiojo) korpuso istoriniai pamatai", "Prabanga ir meistrystė. XVI-XX a. Europos taikomoji dailė iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių".
Renginyje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus pastato architektas Evaldas Purlys, Vilniaus dailės akademijos rektorius dr. prof. Audrius Klimas, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, architektas, paveldosaugininkas dr. prof. Jonas Rimantas Glemža, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas. 
Muzikuos senosios muzikos ansamblis "Vilniaus arsenalas", solistė Asta Krikščiūnaitė, pianistė Audronė Kisieliūtė, vyrų choras "Varpas".
Taikomosios dailės muziejaus sukūrimą iniciavo LSSR dailininkų sąjunga, 1969 m. birželio 19-20 d. įvykusiame suvažiavime priėmusi rezoliuciją, kuria kreipėsi į valstybės vadovus ir Kultūros ministeriją, prašydama "įsteigti taikomosios dailės muziejų Vilniuje". 
Po didelių taikomosios dailės kūrėjų ir muziejininkų pastangų 1975 m. rugsėjo 23 d. LSSR kultūros ministerija priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos dailės muziejui pavedė garažais paverstose Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rytų (didžiojo) korpuso liekanose atkurti istorinį pastatą - buvusią LDK ginklinę ir jame įsteigti Lietuvos dailės muziejaus padalinį - Taikomosios dailės muziejų. 
Senojo arsenalo rytinio korpuso tyrimai, pradėti 1972 m. vasario 23 d., truko iki 1978 m. Per dešimtmetį (1976-1986) pagal gautus archeologinių tyrimų duomenis ir Paminklų konservavimo instituto vyriausiojo architekto Evaldo Purlio parengtą projektą pastatas buvo konservuojamas, restauruojamas, atkuriamas, pritaikant jį naujo meno muziejaus funkcijoms. Senosios ginklinės pastato restauravimo ir atstatymo darbai užbaigti 1986 m. rudenį, o po metų, 1987 m. spalio 29 d., pagal muziejininko Romualdo Budrio sukurtą naujojo meno muziejaus koncepciją čia pradėjo veikti Taikomosios dailės muziejus (dab. - Taikomosios dailės ir dizaino muziejus).
Jame ne tik saugomi ir populiarinami taikomojo meno kūriniai, bet ir įgyvendinami strateginių valstybės kultūros programų didieji projektai - tai tarptautinė paroda "Žalgirio mūšis", Lietuvos tūkstantmečio programos paroda "Krikščionybė Lietuvos mene", nacionalinių programų "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009", Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukakties tarptautinės parodos ir kt. renginiai. Šiame muziejuje vyko ir oficialūs valstybiniai renginiai 2003 ir 2009 metais, švenčiant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 jubiliejų ir Lietuvos tūkstantmetį.
Per tris dešimtmečius Taikomosios dailės ir dizaino muziejus tapo ne tik nacionalinių ir tarptautinių parodų eksponavimo erdve, bet ir kultūros mokslinių forumų bei meno sklaidos programų centru. Muziejaus ateitis siejama su pastato infrastruktūros modernizavimu bei daugiafunkcinio centro stiprinimu.
Tęsiant jubiliejinių renginių ciklą, 2018 m. sausio 18 d. muziejuje bus atidaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos paroda "Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas 1918-2018", surengtas šio muziejaus plėtojimo strategijos pristatymas.

Studentai tikisi, kad per akciją #SumesimCentus surinktos monetos kada nors pavirs milijonais stipendijoms

Šalies studentai jau antrą dieną rašo laiškus Seimui ir Vyriausybei stengdamiesi atkreipti valdžios dėmesį į mažas stipendijas, kurias kasmet žadama pakelti, tačiau atėjus laikui skirstyti biudžetą, tam lėšų pritrūksta. Ketvirtadienį Vyriausybę bei Seimą turėtų pasiekti keli šimtai studentų laiškų su monetomis.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) inicijuota akcija #SumesimCentus yra priminimas, kad akademinė bendruomenė nenori ir neketina būti paskutinis šios valdžios prioritetas.
"Nors studentai valstybei nėra prioritetas, studentams, priešingai, - valstybė yra prioritetas, todėl siunčiam Jums paskutinius savo centus iš varganų savo stipendijų. Tikimės, kad ateis laikas, kai mes tapsime Jums prioritetu. Jei tam laikas jau yra atėjęs, prašome, kad bent jau ateinančiais metais į mūsų prašymus būtų atsižvelgta ir skatinamosioms stipendijoms iš vidinių ministerijos asignavimų būtų skirti 5 milijonai eurų", - rašoma studentų laiškuose.
Į vokus studentai sudėjo 1, 2 bei 5 centų monetas. 
LSS kviečia visus studentus prisijungti prie šios akcijos ir „paremti" Seimą bei Vyriausybę siunčiant jiems laiškus su nurodytu tekstu ir monetomis.

Emigravo beveik milijonas, o lėšų sveikatos priežiūrai vis viena mažai, stebisi dr. L. Paškevičius

Lietuvos verslo konfederacijos sveikatos reikalų komisijos vadovas dr. Laimutis Paškevičius medikų reikalavimus didinti algas vadina absoliučiai pagrįstais. "Problema, kad jų išpildyti nėra iš ko", - sako bendrovės "SK Impeks Medicinos diagnostikos centras" vadovas.
Pasak dr. L. Paškevičiaus, pati sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų ir, visų pirma, dėl to reikėtų nerimauti. "Turime suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu, tuomet kitą dieną 30 proc. didesnės algos norės mokslininkai, dar po dienos - policininkai, tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų paimti, bus katastrofa", - neabejoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.
Jo nuomone, kelių į būtinas reformas netrūksta, kaip ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų pavyzdžių. Aukščiausius reitingus pagal suteikiamą pacientams suminę vertę užima Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija.
Dr. L. Paškevičiaus teigimu, galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą. 
"Atgavusi nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines sveikatos priežiūros sektoriaus reformas, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą, efektyvino valdymą, nacionaliniu ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki minimumo sumažino korupcijos ir nelegalių atsiskaitymų už paslaugas, įgyvendino draudiminės medicinos principus. Ekonominis efektas leido kartais padidinti medikų atlyginimus", - atkreipė dėmesį dr. L. Paškevičius.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas mato dvi išeitis iš situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje. Pirma kryptis - sutvarkius sveikatos priežiūros sistemą didinti gyventojų sveikatos priežiūros finansavimą. Antra kryptis - pritraukti papildomų finansinių išteklių.
Dr. L. Paškevičius primena, kad, galima sakyti, visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mastą) bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas. 
"Pasiekėme ribą - esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana didelę Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos režimu. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčių, o nepertvarkius sistemos iš esmės, galimos drastiškos pasekmės", - įspėja dr. L. Paškevičius. 
Vienos pirmųjų privačių sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje vadovo nuomone, tiek Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms būtina sutarti su pacientams ir paslaugų teikėjams atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities ir nedelsiant imtis sisteminių pokyčių.
"Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau akcentuoja, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu. Jos nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius ateičiai", - pabrėžė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.
Pasak dr. L. Paškevičiaus, du dešimtmečius vykdyti kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo jos gilumines problemas. "Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi ydingą modelį. Sisteminės transformacijos reikalauja atviro problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir terminais pagrįsto plano. Per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį to pakeisti tiesiog nepavyksta", - konstatuoja daktaras.
Dr. L. Paškevičiaus žodžiais, medikai virto ydingos sistemos įkaitais - jau ir šiandien ligoninėse apie 80 proc. pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams. Nuo nepriklausomybės pradžios iš šalies išvyko per 900 tūkst. gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. "Neefektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama reikiamos vertės" - teigia LVK SRK pirmininkas. 
L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau. "Problemas užkaišius greitais sprendimais, kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant dar žiauresniu pavidalu", - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas.

Bendradarbiavimas su Baltarusija transporto srityje kitąmet Lietuvos biudžetą papildys 320 tūkst. eurų

Lietuvos valstybės biudžetas 2018 metais gaus papildomai apie 320 tūkst. eurų įplaukų už Baltarusijos vežėjų įsigytas vinjetes, t. y. sumokėtus automobilių kelių naudotojų mokesčius.
Tai paaiškėjo gruodžio 12-13 dienomis Susisiekimo ministerijoje vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos bendros komisijos tarptautinio susisiekimo kelių transporto priemonėmis klausimais posėdyje.
Anot Susisiekimo ministerijos (SM) pranešimo, posėdžio metu sutarta 2018 metais Baltarusijos vežėjams dvišalius leidimus padidinti 15 tūkst. vienetų, o tranzitinių leidimų skaičių - 5 tūkst.
Susitikime preliminariai susitarta ir dėl kitų metų leidimų kvotos Lietuvos vežėjams. Numatoma, kad 2018 metais jie gaus po 9 tūkst. daugiau dvišalių ir tranzitinių leidimų be įvažiavimo mokesčio. Šis susitarimas mūsų šalies vežėjams leis sutaupyti apie 1,3 mln. eurų.
Dvišalė komisija taip pat patvirtino susitarimą dėl šių metų galutinės leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių ir keleivių vežimui, kvotos, aptarė Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo transporto srityje perspektyvas, daug dėmesio skirdama vežėjams aktualiems klausimams.

Lietuvos rekordą pagerinęs plaukikas D. Rapšys pateko į Europos čempionato finalą

Lietuvis Danas Rapšys ketvirtadienį pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kopenhagoje (Danija) vykstančio Europos plaukimo čempionato 25 m baseine vyrų 200 m laisvuoju stiliumi rungties finalą.
Greičiausiai tarp visų dalyvių atrankoje plaukęs 22-ejų metų lietuvis finišavo per 1 min. 41,89 sek. ir 0,34 sek. pagerino sau pačiam priklaususį šalies rekordą.
Antrąją poziciją atrankoje užėmė britas Dankanas Sotas (Duncan Scott, 1 min. 43,16 sek.).
Kitas lietuvis - 21-erių metų Povilas Strazdas (1 min. 47,51 sek.) - užėmė 35-ąją vietą ir nepateko į finalą.
Atrankoje dalyvavo 58 plaukikai. Į ketvirtadienį vakare vyksiantį finalą pateko aštuoni plaukikai.
D. Rapšys trečiadienį Danijoje iškovojo bronzos medalį plaukdamas 200 m nugara.

Apleistoje bažnyčioje - prakartėlių paroda

Vilniaus švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje atidaryta prakartėlių paroda, kuri laukia lankytojų iki pat Trijų karalių.
Unikalios architektūros bei dramatiškos istorijos XVII a. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, nuo 2017 m. rugpjūčio atitekusia Vidaus reikalų ministerijai, rūpinasi Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas, kurio iniciatyva ir surengta prakartėlių paroda. "Šis pastatas yra nuostabus prakartėlės pavyzdys, kur sovietmečiu išniekinta bažnyčia šiandien tampa Dievo ir žmogaus susitikimo vieta, suburianti bendruomenę naujam gimimui ir kūrimui drauge", - sakė kunigas A. Toliatas.
Penkiolika inscenizuotų Jėzaus gimimą skurde - Betliejaus tvartelyje - vaizduojančių medinių skulptūrų, atgabentų iš Rokiškio krašto muziejaus, kūrė žinomi liaudies meistrai Adolfas Teresius (Kauno r.), Pranas Dužinskas (Telšių r.), Kęstutis Ražanskas (Alytus), Raimondas, Dabkus (Raseiniai), Žilvinas Karkauskas (Alytus), Lionginas Sabaliauskas (Jonava), Rimantas Zinkevičius, (Ukmergės r.), Pranas Petronis (Anykščių r.) ir kiti. Didžioji dalis šių darbų gimė prakartėlių konkursuose, kurie jau du dešimtmečius (nuo 1998 m.) organizuojami italų verslininko Rokiškio krašto muziejaus mecenato Andželo Frosio (Angelo Frosi) iniciatyva.
Vilniaus švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje lankytojai laukiami penktadieniais ir šeštadieniais.

Viceministro D. Skusevičiaus susitikime su Armėnijos parlamento pirmininko pirmuoju pavaduotoju pabrėžta aktyvesnio bendradarbiavimo svarba

Ketvirtadienį užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius susitikime su Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju Eduardu Šarmazanovu aptarė svarbiausius dvišalių Lietuvos ir Armėnijos santykių klausimus, pabrėžė tarpparlamentinių ryšių ir aktyvesnio bendradarbiavimo verslo, reformų ir švietimo srityse svarbą.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, susitikime akcentuota Europos Sąjungos ir Armėnijos naujo partnerystės susitarimo svarba tolimesniam bendradarbiavimo stiprinimui.
"Rytų partnerystės Briuselio viršūnių susitikime pasirašytas Visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas yra reikšmingiausias šių metų ES ir Armėnijos bendradarbiavimo pasiekimas. Susitarimas žymi naują ES-Armėnijos santykių etapą ir, tikimės, suteiks naujų paskatų toliau gilinti abipusiškai naudingą bendradarbiavimą, ypač europinių reformų srityje", - pabrėžė viceministras D. Skusevičius.
E. Šarmazanovas taip pat yra Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo Draugystės grupės su Baltijos šalimis pirmininkas.

Po grasinimų "pakasti" ir raginimų "keisti mąstymą" V. Rubavičius kreipėsi į teisėsaugą

Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofas Vytautas Rubavičius ketvirtadienio rytą kreipėsi į teisėsaugą dėl galimo politinio persekiojimo, apie kurį išvakarėse taip pat informavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės priežiūros komisiją.
Kaip Eltai sakė V. Rubavičius, intensyvius persekiojimo veiksmus jis patyrė šį pirmadienį, mažiau intensyvius - antradienį. Gruodžio 11 dieną buvo įsilaužta į jo asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiami grasinimai ir patyčios. Siūlyta „keisti mąstymą", įspėta - „nepasislėpsi" ir grasinta „pakasti". Vykstant išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, stebėti ir realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis referuota į namuose vykusį gyvą pokalbį. 
Seimo narius pasiekė ir daugiau detalių: tą patį vakarą įeita į namus, pavogtas telefonas, palikti akivaizdūs apsilankymo ženklai, kurių lengvai galima ir nepalikti, kitą rytą telefonas su ištrintais duomenimis rastas paliktas laiptinėje.
Paklaustas, kas ir kodėl galėtų taip elgtis, V. Rubavičius Eltai sakė, kad sunku pasakyti. "Visi žmonės yra susiję, gal kažkam užkliuvo mano rašiniai, o gal kažkas per mane su kažkuo iš politikų nori suvesti sąskaitas, imituodami politinį persekiojimą, ir pasirinkęs mano asmenį kaip tam tikro persekiojimo objektą. Sunku daugiau pasakyti - Lietuvoje juk žmonės išmanūs, moka vieni kitus kankinti. Bet kad yra panaudotos kibernetinės aukšto lygio priemonės, man akivaizdu", - kalbėjo filosofas.
Pasak V. Rubavičiaus, jis niekada negalėjo skųstis žodžio laisve, visada rašė tai, ką nori, tik ne visuomet būdavo spausdinamas. "Tačiau tai yra suprantama, turint omenyje, kad keičiasi pagrindinės ideologinės nuostatos, ir tam tikros reiškiamos mintys ar susirūpinimas valstybės politikoje vykstančiais reiškiniais tampa nepageidaujami. Nebuvo taip, kad neturėčiau kur pasakyti savo žodžio. Šiuo metu taip pat jaučiuosi laisvas kalbėti, tik taip pat manau, kad žmonės, kurie galbūt labai domisi manimi, girdi ir šį pokalbį. Nieko nepadarysi - gyvename technologinių galimybių metu, kai viskas įmanoma ir apie žmogų viską galima sužinot", - sakė V. Rubavičius. 
Ketvirtadienį Vilniaus Forumo išplatintame pranešime teigiama, kad Lietuvoje daugėja politinio persekiojimo apraiškų. Politiškai motyvuoti išpuoliai prieš laisvai mąstančius ir kritiškai vertinančius Lietuvos padėtį bei ydingus valdžios ir kitų institucijų veiksmus darosi vis dažnesni, atviresni ir įžūlesni. 
"Prieš V. Rubavičių pasitelkti veiksmai liūdnai primena specialiųjų tarnybų taikomus moralinio ir psichologinio spaudimo ir bauginimo metodus. Jų pobūdis ir mastas liudija, kad išpuolio vykdytojai yra įsitikinę savo nebaudžiamumu ir jaučiasi esą aukščiau įstatymo. Šiems veiksmams būdingi tipiški politinio persekiojimo dėl ,,neteisingų" pažiūrų bruožai", - konstatuojama pranešime.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras V. Rubavičius - Lietuvos poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas. 2007 m. „Poezijos pavasario" laureatas. 1975 m. Vilniaus universitete baigė astrofiziką. Dirbo filosofijos, sociologijos ir teisės institute, redagavo žurnalą „Mokslas ir gyvenimas", buvo „Literatūros ir meno" vyr. redaktoriumi ir redakcijos darbuotoju. 
2012 m. V. Rubavičius apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Ministras A. Veryga išsaugojo postą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išsaugojo savo pareigas. 
"Pasitikėjimas jums pareikštas", - po ministrui palankaus balsavimo Seime sakė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. 
Parlamentarai pritarė redakcinės komisijos parengtam nutarimo projektui, kuriame buvo siūloma pritarti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymams į interpeliacijos iniciatorių klausimus.
Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė 4 parlamentarai. 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, atstovaudamas 46 Seimo nariams, ketvirtadienį Seimo posėdyje pateikė interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.
Seimo nariai pareikalavo ministro atsakyti į 15 klausimų, susijusių su medikų ir rezidentų atlyginimais, maksimaliais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminais, sveikatos priežiūros įstaigų personalo darbo užmokesčio tvarka, kontroliniais pirkimais ir receptinių vaistų sąrašu, kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarka, meningokokine vakcina, priklausomybės ligų centrų pertvarka, vykdoma reorganizacija Sveikatos apsaugos ministerijoje, e. sveikatos sistema ir kt.
Ministras A. Veryga Seimo posėdyje pristatė atsakymus į jam pateiktus klausimus, pabrėždamas, kad neigiami visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai nėra pagrindas atsistatydinti. "Tie, kurie inicijuoja ir įgyvendina pokyčius tose srityse, kuriose jau seniai reikėjo, visada sulauks nepalankių vertinimų. Sveikatos apsaugos ministrai, deja, bet ir kitose šalyse nėra labai palankiai vertinami, nes tai yra labai jautri sritis. Mano atsistatydinimas prieštarautų mano ir visos koalicijos ryžtui eiti toliau permainų keliu ir siekti teigiamų pokyčių sveikatos sistemoje ir įgyvendinti Vyriausybės programą. Tai rodytų bėgimą nuo problemų ir atsakomybės vengimą", - teigė A. Veryga.
Seimo statutas nustato, kad sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

Įmonių nuotaikos: nuo plėtros planų iki išsisemiančių galimybių didinti algas

Nors Lietuvos įmonės dėl šalies ekonomikos perspektyvų tebėra nusiteikusios palankiai, teigiamus lūkesčius slopina tendencijos darbo rinkoje, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. 
"Įmonių nuotaikos dvejopos: viena vertus, matome optimizmą dėl šalies ekonomikos augimo ir plėtros planų, kita vertus - susirūpinimą dėl galimybių mokėti augančius atlyginimus. Daugėja įmonių, kurios samdėsi darbuotojus iš užsienio ar numato tą daryti, reaguodamos į padėtį darbo rinkoje", - sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Petras Dubinskas. 
Nors tolesnio atlyginimų augimo tikisi beveik 40 proc. respondentų, tačiau apklausa rodo, kad įtampa darbo rinkoje neslopsta - beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad artimiausiu metu nebeturės pakankamai lėšų didesniems atlyginimams mokėti. Dažniausiai šią problemą pabrėžė mažos įmonės, nuo 5 iki 13 proc. padaugėjo bendrovių (daugiausia - pramonės ir statybų sektoriuje), įdarbinusių užsieniečius.
Nepaisant iššūkių darbo rinkoje, 38 proc. apklaustųjų, daugiausia didelės ir pramonės įmonės, per artimiausią pusmetį ketina plėsti verslą. Šiek tiek daugiau kaip pusė įmonių (per pusmetį jų skaičius išaugo beveik 15 proc. punktų) nurodė, kad nemažą dalį plėtrai reikalingų lėšų ketina skolintis. 
Oficialioji statistika rodo, kad skolinimas verslui toliau auga. Pavyzdžiui, 2017 m. spalio mėnesio duomenimis, metinis paskolų įmonėms portfelis augo 7 proc. Vis dėlto iš apklausos rezultatų matyti, kad nemažai daliai įmonių gauti paskolą vis dar yra iššūkis. Taip teigia daugiau kaip 40 proc. respondentų, dažniausiai - pramonės, statybų bei mažos įmonės. Jos akcentavo ir konkurencijos tarp bankų trūkumą. Šiek tiek daugiau kaip trečdalis įmonių, ypač didesnės, minėjo išaugusias paskolų palūkanas. Tačiau tik apie penktadalį apklaustų įmonių jautė alternatyvaus (ne bankinio) finansavimo poreikį. 
Pagrindiniai Lietuvos verslo iššūkiai per pusmetį beveik nepasikeitė - daugiau kaip pusė mažų ir paslaugas teikiančių įmonių juos įvardijo kaip mokesčių naštą, nedaug atsiliko ir auganti konkurencija. O prekybininkai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo klientų trūkumą. Apklausa taip pat atskleidė įmonių susirūpinimą dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir prastėjančios demografinės padėties. 
Lietuvos bankas ne finansų įmonių apklausą atlieka du kartus per metus. Ja siekiama įvertinti įmonių finansinę būklę ir veiklos tendencijas, poreikį ir galimybes skolintis ir kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.

Švedija ilgins pensinį amžių iki 64 metų

Švedija ketvirtadienį pranešė ilginsianti pensinį amžių nuo 61 iki 64, taip siekdama užtikrinti būsimas pensijas.
"Mes reformuojame Švedijos pensijų sistemą, siekdami padidinti pensijas ir sustiprinti tiek dabartinių, tiek būsimų pensininkų saugumą", - teigia šalies socialinių reikalų ministrė Anika Strendhol (Annika Strandhall) ir finansinių rinkų ministras Peras Bolundas (Per Bolund) savo pareiškime.
"Kadangi gyvename ilgiau, turime ir dirbti ilgiau, jei pensijos ir toliau didės. Šis sprendimas yra svarbus žingsnis link ilgesnės profesinės karjeros ir kartu didesnių pensijų", - tame pačiame pareikime teigia keturių centro dešiniųjų opozicinių partijų atstovai.
Pensinio amžiaus ilginimas bus įgyvendinamas etapais ir užbaigtas 2026 metais. 
Pagal dabartinę sistemą, švedai turi teisę išeiti į pensiją sulaukę 61 metų, nors dėl finansinių sumetimų gali dirbti ir ilgiau. Kaip rodo oficiali statistika, vidutinis pensinis amžius šiuo metu siekia 64,5 metų.
Pagal reformuotą sistemą švedams bus leidžiama dirbti iki 69 metų amžiaus, kai pagal dabartinę sistemą jie gali dirbti iki 67 metų.
Pensijų sistemą Švedijoje sudaro trys komponentai: valstybės mokama pensija, remiantis darbuotojo atlyginimu, papildoma darbdavio mokama pensija ir, pasirinktinai, privatus pensijų kaupimas.

JK premjerė T. Mei pralaimėjo šalies parlamento balsavimą dėl "Brexit" įstatymo projekto

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) trečiadienį, itin svarbaus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse, patyrė skaudų pralaimėjimą šalies parlamente. Tai nutiko po to, kai dalis jos pačios partijos kolegų maištaudami prisidėjo prie opozicijos reikalavimų, kad paskutinį žodį dėl "Brexit" sandorio tartų parlamentas.
Vienuolika T. Mei vadovaujamos konservatorių partijos narių prisijungė prie opozicijos, priversdami vyriausybę patirti pirmąją nesėkmę, susijusią su pasitraukimo iš ES įstatymo projektu.
Ministrai dar siekė papirkti įstatymo kritikus paskutinę minutę pasiūlydami nuolaidų, tačiau konservatorių maištininkams vadovaujantis Dominikas Gryvas (Dominic Grieve) įspėjo: "Tam jau per vėlu".
Jo siūlyta pataisa reikalaujama, kad, norint įgyvendinti bet kokį sandorį su Briuseliu prieš Jungtinei Karalystei (JK) išstojant iš ES 2019 m. kovą, parlamente būtų priimti nauji su tuo susiję teisės aktai.
Pataisa priimta 309 parlamentarams balsavus už, 305 prieš, o vienam įstatymų leidėjui iš Konservatorių partijos susilaikius.
Šis pralaimėjimas - smūgis Didžiosios Britanijos premjerei prieš pat ES lyderių susitikimą Briuselyje. Jo metu, tikimasi, bus patvirtintos praėjusią savaitę sudaryto preliminaraus "Brexit" sandorio, dėl kurio susitarti prireikė kelių mėnesių derybų, sąlygos.

Berlyno policija krečia spėjamų islamistų butus

Ketvirtadienį Vokietijos policija Berlyne surengė operaciją prieš spėjamus islamistus. Tai savo tinklalapyje pranešė laikraštis "BZ", remdamasis šaltiniais teisėsaugos institucijose.
Be kita ko, policininkai apieško kelis butus Noikelno rajone. Manoma, kad įtariamieji galėjo būti pažįstami su tunisiečiu Anisu Amriu (Anis Amri), kuris prieš metus įvykdė teroro aktą per kalėdinę mugę.
Išsamesnių operacijos detalių nepateikiama.
Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje gyvena daugiau kaip 700 radikaliai nusiteikusių islamistų, kurie kelia potencialą teroro aktų grėsmę. Anksčiau VRM vadovas Tomas de Mezjeris (Thomas de Maiziere) pranešė, kad pernai šalyje pavyko užkirsti kelią daugiau kaip 10 teroro aktų. Nuo šių metų pradžios Vokietijoje atlikta apie 900 ikityriminių patikrinimų pagal įtarimą teroristine veikla.

Atgal