VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

15.17. Naujausios žinios

   Prof. A. Bielskis: dėl didėjančio lietuvių nusivylimo ekonomika ir demokratija reikėtų rimtai sunerimti

Apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje per paskutinius metus nusivylusių šalies ekonomika bei tuo, kaip veikia demokratija, padaugėjo. Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, 12 procentinių punktų išaugo gyventojų, kurie yra nepatenkinti šalies ekonomika, bei 4 proc. - kaip valstybėje veikia demokratija. 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis akcentavo, kad statistika, rodanti, jog nepatenkintųjų šalies ekonomika ir demokratija daugėja ir dabar nusivylusių piliečių yra daugiau nei patenkintų, yra pavojinga ir jau dabar turėtų kelti nerimą. Profesorius akcentavo, kad ši negatyvi tendencija susijusi su keliomis svarbiomis priežastimis: pernelyg biurokratiška ir socialiai nejautria Vyriausybės retorika, valdančiųjų politinio turinio stoka ir skandalais, lydėjusiais Seimą ištisus metus.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" lapkričio 20 - gruodžio 4 dienomis vykdytų apklausų duomenys rodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį beveik pusė visų apklaustųjų (46 proc.) manė, kad ekonominė Lietuvos situacija per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. Tuo tarpu tik 13 procentų apklaustųjų nurodė maną priešingai, jų nuomone, ekonominės tendencijos pastaraisiais metais buvo teigiamos. 37 procentams respondentų atrodė, kad ji nepasikeitė. 
Nors nepatenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje per paskutinius du mėnesius sumažėjo 3 procentiniais punktais, tačiau, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, patenkintų tuo, kaip veikia demokratija, sumažėjo 4 procentais.
2017 metų lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje daugiau nei pusė 55 proc. apklaustų šalies gyventojų nebuvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, ir tik 37 proc. respondentų išsakė pozityvų vertinimą.
Nepatenkintųjų ekonominiu šalies gyvenimu ir demokratija rodikliai koreliuoja su per metus padidėjusiu nusivylimu bendra padėtimi šalyje. Nusivylusių piliečių skaičius šalyje per paskutinius metus padidėjo12 procentų ir net septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja.
Tiek šalies ekonomika, tiek tuo, kaip veikia demokratija, dažniau patenkintas yra jaunimas iki 30 metų, didesnes pajamas gaunantys ir miestuose gyvenantys piliečiai bei respondentai, kurie savo politines pažiūras apibūdina kaip dešiniąsias.
Tuo tarpu dažniausiai nusivylę tiek ekonomika, tiek demokratija yra vyresni nei 50 metų piliečiai, mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys kaimo gyventojai. Save priskiriantys ideologinei kairei bei Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo ir Lietuvos socialdemokratų partijų elektoratai taip pat yra dažniau nusivylę tiek demokratija, tiek šalies ekonomika. 
MRU profesorius A. Bielskis, vertindamas šiuos rodiklius, teigė, kad negatyvios gyventojų nuostatos šalies ekonomikos atžvilgiu yra ganėtinai objektyvios. 
"Akivaizdu, kad daugeliui žmonių gyvenimas negerėja, ir tai ypač pasakytina apie iš viešojo sektoriaus pajamų gyvenančius žmones: mokytojus, dėstytojus, pensininkus, gydytojus, valstybės tarnautojus ir taip toliau. Jų pajamos nedidėjo, todėl natūraliai atsiranda ir nusivylimas tiek politika, tiek ekonomika", - pažymėjo prof. A. Bielskis.
Ieškodamas per metus padidėjusio nusivylimo priežasčių, MRU profesorius skeptiškai įvertino "valstiečių" per metus nuveiktus darbus. 
A. Bielskis teigė, kad prie nusivylimo prisidėjo iš Vyriausybės sklindanti komunikacija. Profesorius akcentavo, kad "S. Skvernelio komunikacija buvo tipiško liberalaus, biurokratiško politiko komunikacija." Profesorius pabrėžė, kad, jo nuomone, S. Skvernelis nesugebėjo parodyti esąs socialiai jautrus. 
A. Bielskis taip pat neatmetė galimybės, kad prie nusivylimo prisidėjo ir visus metus Seimą lydėjusios intrigos. Skandalas dėl Gretos Kildišienės ir Ramūno Karbauskio santykių, įtarimai korupcija Artūrui Skardžiui ir t.t. turėjo nemažai įtakos padidėjusiam visuomenės nusivylimui demokratija. 
Tačiau, pabrėžė MRU profesorius, visus šiuos skandalus buvo galima užglaistyti, jei būtų buvęs pasiūlytas politinis turinys. "Politinio turinio nėra daug, todėl ir skandalai tapo svarbesni", - pabrėžė A. Bielskis. 
Todėl, anot jo, didžiausios nusivylimo demokratija priežastys slypi nesugebėjime tinkamai organizuoti šalyje vykstančių ekonominių procesų. Žmonės, kalbėjo A. Bielskis, matydami, kad politikai tinkamai nereaguoja ar nesugeba reaguoti į ekonominius iššūkius, savaime nusivilia ir politika, ir demokratija. "Tai yra pavojinga," - pabrėžė profesorius. Jei nepasitenkinimo demokratija tendencijos išliks panašios, atkreipė dėmesį prof. A. Bielskis, yra dėl ko sunerimti. 
Apklausa vyko 2017 m. lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1108 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida - iki 3 procentų. 
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

Ž. Savickas aplenkė V. Blekaitį ir tapo pasaulio galiūnų žaidynių lyderiu

JAV vykstančių pasaulio galiūnų žaidynių vyrų veteranų varžybose po ketvirtosios rungties į pirmąją vietą pakilo lietuvis Žydrūnas Savickas, aplenkęs savo tautietį Vidą Blekaitį.
42-ejų metų Ž. Savickas savo sąskaitoje turi 94 taškus, o 45-erių metų V. Blekaitis - 92.
Ketvirtoje rungtyje - statinės, rentinio ir smėlio dėžės nešime - Ž. Savickas (36,94 sek.) pasiekė geriausią rezultatą, o V. Blekaitis užėmė ketvirtąją vietą. Tik trys sportininkai visą rungtį įveikė per nustatytą laiko limitą - 1 min.
Trečiąją vietą varžybose po keturių rungčių išsaugojo amerikietis Kenas Maklelendas (Ken McClelland, 85 tšk.). Ketvirtas yra kitas amerikietis Nikas Bestas (Nick Best, 81,5 tšk.).
Veteranų varžybose dalyvauja 24 galiūnai. Sekmadienį dalyvių laukia paskutinės dvi rungtys.

"Kalėdiniame bėgime" Vilniuje laukiamas rekordinis dalyvių skaičius ir šventinių kostiumų maskaradas

Sekmadienį apie 3000 bėgikų šventes pasitiks aktyviai ir linksmai. Bėgdami Vilniaus senamiesčio gatvėmis, "Kalėdinio bėgimo" dalyviai ne tik varžysis, bet ir gerą nuotaiką skleis pasipuošę nuotaikingais kostiumais.
Sostinėje žadamas ne tik gausus būrys sportiškai nusiteikusių Kalėdų Senelių, snieguolių, elfų ar kitų akį traukiančių personažų. Šventinio bėgimo dalyviai bus pastebimi ir dėl skleidžiamos nuotaikos: bėgs su dainomis ir kur kas kūrybingesnėmis kostiumų idėjomis. Bėgikų visoje distancijoje lauks keturios muzikinės stotelės - Odminių skvere, Maironio g. prie Onos bažnyčios, Rotušės aikštėje ir Vilniaus gatvėje prie Radvilų rūmų.
Prie 12 km starto linijos stos olimpietė Vaida Žūsinaitė, ultra ir bekelės bėgikas Vaidas Žlabys. 3 km drauge su "Aplenkime vėžį" komanda bėgs krepšininkas Rimantas Kaukėnas. Bėgikus sveikins ir 12 km starto šūvį iššaus Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.
Šiemet šio bėgimo globėju tapęs Prezidentas Valdas Adamkus džiaugėsi gausiu būriu aktyvių žmonių ir ragina tokiais išlikti visus metus.
Renginio startas - Vinco Kudirkos aikštėje.
Renginio metu nuo 10 val. iki 14 val. Vilniaus senamiesčio gatvėse bus ribojamas eismas.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" informavo, kad sekmadienį nuo 8 iki 14 val. galimi laikini 1G, 10, 11, 33, 53 maršrutų autobusų ir 2, 3, 6, 12, 14, 20 maršrutų troleibusų vėlavimai. Nuo 8 val. iki 14.30 val. nevažiuos Kalėdų traukinukas.
Senamiesčio gyventojams informacijai dalinamos skrajutės. Mieste kabinamos lenteles ant gatvių apšvietimų stulpų, palei būsimą trasą statomi informaciniai stendai su bėgimo schema. Renginio dieną ant pagrindinių pravažiavimų užstatytų tvorelių bus iškabintos informacinės lentelės apie ribojimo trukmę bei nurodytas kontaktas, kuriuo paskambinusiems gyventojams organizatoriai padės greičiau kirsti trasą bėgikų srautams išsiskirsčius.
Po renginio transporto organizavimas vyks įprasta tvarka.
Šiemet prie starto linijos planuoja stoti apie 3000 dalyvių - tai didžiausias dalyvių skaičius per visus 42 varžybų organizavimo metus.
Šiais metais "Kalėdinis bėgimas" prisideda prie iniciatyvos "Sveikučiai" už judančius, sveikus ir linksmus vaikus, kuriame 6-11 metų vaikai kviečiami bėgti skatinant mažinti vaikų antsvorį ir nutukimą.
Registruodamiesi į pasirinktą distanciją, dalyviai taip pat gali išpildyti "Rimanto Kaukėno paramos grupės" globojamų Adelės ir Pauliaus svajones arba paremti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus globojamus vienišus senelius.
Pirmosios varžybos 1976 metais buvo surengtos tam, kad bėgimo entuziastai bendraminčių būryje galėtų atšvęsti Naujuosius metus. Jose dalyvavo 77 bėgikai. Varžybų idėja nepakito ir šiandien. Šimtai bėgimo entuziastų paskutinį kartą metuose susirenka pasimatyti su draugais ir bendraminčiais, o ištroškę azarto - pasivaržyti.
Pagrindinė varžybų distancija yra 12 kilometrų. Šis skaičius simbolizuoja 12 mėnesių.
Viena šalčiausių dienų buvo, kai varžybos vyko 1979 metais. Tuo metu spaudė 30 laipsnių šaltukas.

Plaukikė R. Meilutytė nestartuos paskutinėje Europos čempionato rungtyje

Du aukso medalius Kopenhagoje (Danija) vykstančiame Europos plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine iškovojusi 20-metė Rūta Meilutytė nusprendė sekmadienį nestartuoti paskutinėje - 200 m plaukimo krūtine - rungtyje.
Apie tai pranešė R. Meilutytės treneris Paulius Andrijauskas. Pasako jo, R. Meilutytė dar nėra pilnai atsistačiusi po ligos.
R. Meilutytė Danijoje triumfavo 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse.
Paskutinę Europos čempionato dieną startuos Gytis Stankevičius (50 m nugara), Danas Rapšys ir Deividas Margevičius (abu - 200 m peteliške) ir Lietuvos vyrų kombinuota estafetė.

Savaitės pradžia - švelniai žiemiška

Klaipėdos ir Alytaus apskrityse bei Švenčionių rajone sekmadienį dėl buvusio ar besitęsiančio snygio pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis padengtos šlapio sniego provėžomis. 
Rajoniniai keliai padengti privažinėtu sniegu, slidūs. Šiuose keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. 
Likusioje šalies dalyje keliai daugiausia drėgni, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Oro temperatūra sekmadienį svyruoja nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnio šilumos.
Ateinančios savaitės pirmoje pusėje išliks tykūs, švelniai žiemiški su trumpais pragiedrėjimais orai, LRT Radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Pirmadienį nedideli krituliai numatomi tik pajūryje ir kraštiniuose vakariniuose rajonuose. Antradienį jie jau gali pasitaikyti didesnėje šalies dalyje, sakė sinoptikė. Pavojų eismui vietomis kels plikledis, silpnos lijundros, kartais nusidrieks ir rūkai. Naktimis, išskyrus pajūrį, laikysis šaltukas nuo 2 iki 5 laipsnių šalčio. Dienomis temperatūra svyruos apie nulį laipsnių.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 17-ąją:
1866 m. Selemos Būdoje, netoli Marijampolės, gimė trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Mirė 1950 m. Čikagoje (JAV). 1994 m. perlaidotas Lietuvoje. 
1919 m. Lietuvoje priimtas Darbo dienos ilgumo įstatymas, numatantis aštuonių valandų darbo dieną.
1926 m. tautininkų ir krikščionių demokratų parengtas ir kariuomenės įvykdytas valstybės perversmas kitą dieną privertė atsistatydinti Lietuvos Respublikos Prezidentą Kazį Grinių. Valdžia atiteko Antano Smetonos vadovaujamai Tautininkų partijai.
1930 m. Kaune įsteigta Lietuvos knygos mėgėjų draugija.
1997 m. Lietuvos Vyriausybė vienašališkai panaikino vizų režimą Europos Sąjungos piliečiams, turintiems diplomatinius pasus.
1998 m. priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
1999 m. po rekonstrukcijos atidaryti Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos operacinės ir reanimacijos skyriai, įrengti pagal griežčiausius šiuolaikinės medicinos reikalavimus.
2001 m. tarp Lietuvos ir JAV pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis dėl moderniųjų vidutinio nuotolio prieštankinių valdomų sistemų "Javelin" pardavimo Lietuvai. Lietuva - pirmoji Europoje šalis, įsigijusi šios ginkluotės.
2009 m. į Lietuvą parvežtas prieškario diplomato Jono Norkaičio asmeninis archyvas. Tėvo archyvinius dokumentus ir nuotraukas perdavė Vokietijoje, Bad Mergentheime, gyvenantis J. Norkaičio sūnus, aktyvus lietuvybės Vokietijoje ir pasaulyje puoselėtojas Jonas Norkaitis jaunesnysis.
2010 m. Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei įteiktas Petro Vileišio vardo apdovanojimas - Petro Vileišio nominacijos skulptūrinis portretas bei Aukso medalis. Šis apdovanojimas I. Degutienei skirtas už asmeninius nuopelnus stiprinant Lietuvos valstybingumą, plėtojant demokratiją šalyje, dėmesį verslo socialinės teisinės ir kultūrinės aplinkos ugdymui Lietuvoje, verslo ir mokslo sąveikai, tautos istoriniam paveldui.
2014 m. savo studijoje Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje, rastas negyvas 53 metų garsus architektas Valdas Ozarinskas.

Apklausa: Didžiojoje Britanijoje "Brexit" priešininkų skaičius viršijo šalininkų skaičių

Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos priešininkų skaičius 10 procentinių punktų viršijo "Brexit" šalininkų skaičių, rodiklių santykis - 51 proc.:41 proc. Tokie laikraščio "The Independent" užsakymu sociologijos tarnybos "BMG Research" surengtos apklausos rezultatai.
Respondentai turėjo atsakyti į tą patį klausimą, kuris buvo pateiktas 2016 metais įvykusio nacionalinio referendumo dalyviams: "Ar Jungtinė Karalystė turi likti ES narė, ar ji turi pasitraukti iš ES?" Apklausos duomenimis, 51 proc. britų yra už narystės Europos Sąjungoje išsaugojimą, o 41 proc. pritaria pasitraukimui iš Bendrijos. 7 proc. pareiškė "nežinau", 1 proc. neatsakė į šį klausimą.
Apklausoje dalyvavo 1509 suaugę Jungtinės Karalystės gyventojai, ji buvo surengta gruodžio 5-8 dienomis. "The Independent" pabrėžia, kad "Brexit" priešininkų persvara prieš jo šalininkus yra didžiausia nuo praėjusių metų birželio, kai įvyko referendumas, nulėmęs tolesnį šalies likimą.
Referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES buvo surengtas 2016 metų birželio 23 d., jame pergalę rezultatu 51,9 proc.:48,1 proc. iškovojo "Brexit" šalininkai. Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukti iš ES turėtų 2019 metų kovo 29 d.

Iš Baikonūro kosmodromo į TKS išskrido kosminis laivas su tarptautine įgula

Naujųjų metų išvakarėse iš Baikonūro kosmodromo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) išskrido dar viena ekspedicija, praneša "Interfax".
Nešančioji raketa "Sojuz-FG" su pilotuojamu laivu "Sojuz MC-07" ir naujos ilgalaikės ekspedicijos įgula startavo iš Baikonūro kosmodromo 1-osios aikštelės.
Planuojama, kad laivas bus prijungtas prie TKS gruodžio 19 d. automatiniu režimu. Dviejų parų schema pasirinkta atsižvelgiant į geriausias balistines sąlygas.
Tarptautinę įgulą sudaro Rusijos kosmoso agentūros "Roskosmos" kosmonautas Antonas Škaplerovas, NASA astronautas Scottas Tingle`as ir JAXA astronautas Norishigė Kanai`us.

Japonija planuoja rekordinį gynybos biudžetą

Japonija kitais finansiniais metais, prasidėsiančiais 2018 metų balandį, planuoja rekordinį 5,19 trln. jenų (46 mlrd. JAV dolerių) gynybos biudžetą, siekdama sustiprinti priešraketinę gynybą.
Didžiąją dalį lėšų šalies valdžia ketina skirti ginkluotei įsigyti, taip norėdama sustiprinti apsaugą nuo galimų Šiaurės Korėjos atakų, skelbia Japonijos dienraštis "Nikkei".
Šalies gynybos biudžetas didinamas jau šeštus metus iš eilės. 
Praėjusių metų pabaigoje Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, atsižvelgdamas į teritorinius ginčus su Kinija ir Šiaurės Korėjos branduolinę bei raketų grėsmę, taip pat pasirašė rekordinį gynybos biudžetą. Išlaidos naikintuvams ir povandeniniams laivams buvo padidintos 1,4 proc., iki 5,13 trilijono jenų (43,6 mlrd. dolerių). Atskirai taip pat smarkiai buvo padidintas biudžetas pakrantės sargybai.

Venesuelos vyriausybė ir opozicija atnaujins derybas sausį

Venesuelos vyriausybės ir opozicijos atstovai, susitikę penktadienį Dominikos Respublikoje, penktadienį susitarė atnaujinti derybas kitų metų sausį Dominikos sostinėje, Santo Dominge. Nepatvirtintais duomenimis, derybos bus atnaujintos 2018 m. sausio 12 dieną.
"Džiaugiamės tuo, kad mėginame išspręsti Venesuelos socialines ir politines problemas dialogu", - sakė šalies ryšių ministras Jorge Rodriguezas. 
Pagrindinis opozicijos derybininkas Luisas Florido pareiškė, kad vis dar būtina sutarti dėl kelių klausimų. 
Venesuelą šiuo metu drebina gili politinė ir ekonominė krizė. Šalies ekonomika nugrimzdusi į recesiją nuo 2013 metų, kai valdžios vairą perėmė Nicolas Maduras. Dėl smukusių naftos kainų šalyje smarkiai trūko pagrindinių prekių; infliacijos lygis šiais metais, kaip rodo prognozės, gali siekti 1000 proc. 

Austrijos kairiųjų grupės ragina rengti masinius protestus Vienoje prieš naująją vyriausybę

Kairiųjų pažiūrų visuomeninės organizacijos paragino austrus surengti masines demonstracijas prieš naująją šalies vyriausybę, kurią sudarys konservatyvioji Austrijos liaudies partija ir kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija.
Protesto akcijos planuojamos pirmadienį pagrindinėje Vienos aikštėje, Heldenplace, kur numatyta būsimo ministro pirmininko priesaikos ceremonija. Apie tai šeštadienį paskelbė kelios visuomeninės organizacijos, kurios griežtai pasisako apie naujosios vyriausybės planus įvesti 12-os valandų darbo dieną, mažinti socialines pašalpas. 
Pagrindinės protesto eitynės turėtų vykti pirmadienį prie Vienos universiteto ir pasibaigti didžiule demonstracija Heldenplaco aikštėje, Austrijos sostinės centre.
Kaip jau skelbta šeštadienį, Austrijos konservatyvioji Liaudies partija susitarė dėl koalicijos su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija. Susitarimas pasiektas praėjus dviem mėnesiams po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo konservatyvioji Austrijos liaudies partija, vadovaujama jos pirmininko ir užsienio reikalų ministro Sebastiano Kurzo. Vis dėlto ši partija nesurinko daugumos, kurios pakaktų vienai suformuoti valdžią. 31 metų S. Kurzas taps jauniausiu vyriausybės vadovu pasaulyje. Jeigu koalicija bus patvirtinta, Austrija taps vienintele Vakarų Europos valstybe, turinčia valdžioje kraštutinių dešiniųjų partiją.

Laikraštis: Ispanijoje, eidama 117-uosius metus, mirė seniausia Europos gyventoja

 Ispanijos pilietė Ana Marķa Vela Rubio, seniausia Europos gyventoja, mirė Ispanijoje, eidama 117-uosius metus. Tai šeštadienį praneša Ispanijos laikraštis "La Vanguardia".
Moteris, gimusi 1901 metų spalio 29 dieną Puente Chenilio mieste, Andalūzijos autonominiame Ispanijos regione, mirė senelių prieglaudoje Barselonoje. Per savo gyvenimą ji yra dirbusi siuvėja, taip pat vadovavo maisto prekių parduotuvei, moteris užaugino keturis vaikus.
Šių metų balandį, sulaukusi 117 metų, mirė italė Emma Morano, laikyta seniausiu pasaulyje tebegyvenančiu žmogumi ir paskutiniuoju 19-ame amžiuje gimusiu žmogumi. Jai mirus, ispanė tapo seniausia Europos gyventoja.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1538 m. Anglijos Bažnyčios vadovu pasiskelbusį karalių Henriką VIII popiežius Paulius III atskyrė nuo Romos katalikų Bažnyčios.
1830 m. mirė vienas kovos už Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybę lyderių Simonas Bolivaras (Simon Bolivar). 1819 metais jis išlaisvino Kolumbiją, o vėliau išvadavo Venesuelą, Ekvadorą ir Peru. Viena iš Peru dalių buvo pavadinta Bolivija.
1892 m. pasirodė pirmasis madų žurnalo „Vogue" numeris.
1903 m. Šiaurės Karolinoje broliai Vilberis ir Orvilis Raitai (Wilbur, Orville Wright) atliko pirmąjį sėkmingą valdomą skrydį mechaninės jėgos varomu skraidymo aparatu. Tą dieną jie iš viso atliko keturis skrydžius, iš kurių ilgiausias truko beveik minutę.
1909 m. mirė Belgijos karalius Leopoldas II.
1936 m. Buenos Airėse (Argentina) gimė popiežius Pranciškus - pirmasis pontifikas iš Lotynų Amerikos ir pirmasis popiežius jėzuitas.
1937 m. gimė žiniasklaidos magnatas ir turtingiausias australas Keris Pakeris (Kerry Packer).
1957 m. Kanaveralo kyšulyje JAV išbandė pirmąją tarpžemyninę balistinę "Atlas" raketą.
1967 m. plaukiodamas netoli Melburno, paskendo Australijos ministras pirmininkas Haroldas Holtas (Harold Holt).
1971 m. pasidavus 90 tūkst. Pakistano karių baigėsi Indijos ir Pakistano karas dėl Rytų Pakistano (būsimojo Bangladešo).
1973 m. Italijoje žuvo 32 žmonės, kai arabų teroristai Romos oro uoste granatomis apmėtė aviakompanijos "Pan Am" lėktuvą bei iš automatų apšaudė terminalo pastatą.
1983 m. per gaisrą vienoje iš Madrido diskotekų žuvo 83 žmonės.
1986 m. Anglijoje Deivinai Tompson (Davina Thompson) Kembridžo ligoninėje pirmą kartą persodinta širdis, plaučiai ir kepenys.
1987 m. mirė Rusijos aktorius ir estrados artistas Arkadijus Raikinas.
1989 m. po 29 metų pertraukos Brazilijoje įvyko pirmieji tiesioginiai šalies prezidento rinkimai. Juose nugalėjo Fernandas Koloras de Melas (Fernando Collor de Mello).
1990 m. per pirmuosius laisvus rinkimus Haityje prezidentu išrinktas Žanas Bertranas Aristidas (Jean-Bertrand Aristide).
1996 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja diplomatą Kofį Ananą (Kofi Annan) iš Ganos penkeriems metams paskyrė naujuoju šios pasaulinės organizacijos generaliniu sekretoriumi.
1996 m. Pekine, sulaukęs 93 metų amžiaus, mirė paskutinis Kinijos imperatoriaus Sun Jaocinas (Sun Yaoting).
1997 m. Graikijos kalnuose sudužo Ukrainos lėktuvas, kuriuo skrido 70 žmonių. Per aviakatastrofą žuvo visi lėktuvo keleiviai.
1997 m. Pietų Afrikos valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) pirmininką Nelsoną Mandelą (Nelson Mandela) pakeitė Tabas Mbekis (Thabo Mbeki).
1998 m. JAV, remiamos Didžiosios Britanijos, pradėjo keturias dienas trukusius oro antpuolius prieš Irako objektus, susijusius su branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo kūrimo programomis.
1999 m. Vokietijos, JAV ir Rytų Europos valstybių atstovai pasirašė istorinį susitarimą dėl kompensacijų asmenims, per Antrąjį pasaulinį karą išvežtiems priverstinių darbų.
2001 m. JAV pirmą kartą nuo 1989 metų, kai į Afganistaną įžengė sovietų armija, vėl atidarė savo ambasadą sostinėje Kabule.
2004 m. Himalajų kalnų Butano Karalystė tapo pirmąja pasaulio šalimi, uždraudusia rūkyti viešose vietose.
2011 m. mirė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras (Kim Jong-il).
2013 m. trečiajai Vokietijos kanclerės kadencijai išrinkta politikė Angela Merkel.
2014 m. JAV ir Kuba atkūrė diplomatinius ryšius, nutrauktus 1960 metais.

Suomija: laikraštyje paskelbus straipsnį apie karinę žvalgybą, iškelta baudžiamoji byla

Suomijos laikraštyje "Helsingin Sanomat" paskelbus straipsnį apie karinę žvalgybą, iškelta baudžiamoji byla.
Kaip pranešė portalas "Yle", baudžiamoji byla iškelta dėl gynybos pajėgų slaptų duomenų perdavimo leidiniui. Remiantis šiais duomenimis buvo parašytas straipsnis "Slapta Suomijos vieta" apie gynybos pajėgų radioelektroninės žvalgybos centrą Tikakoskio mieste centrinėje šalies dalyje. Pasak laikraščio, pastate tarp uolų įsikūrusi slaptoji tarnyba gali, be kita ko, kontroliuoti internetą.
Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad slapta medžiaga laikraščiui buvo perduota neteisėtai.
"Ypač slaptų dokumentų paskelbimas kelia grėsmę mūsų saugumui, to padariniai gali būti skaudūs", - sakė valstybės vadovas.
Savo ruožtu laikraštis teigia paskelbęs slaptus duomenis apie Centrą todėl, kad piliečiai turi teisę žinoti, kas vyksta šalyje, ir žiniasklaida privalo apie tai pasakoti.
Leidinys primena, kad šiuo metu Suomijoje rengiamas naujas Žvalgybos įstatymas. Jame, be kita ko, bus gerokai išplėsti žvalgybos institucijų įgaliojimai ir teisės.

Atgal