VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.18. Naujausios žinios

"Sodra" padeda susigauti, į kokio dydžio pensiją orientuotis

Vasarį, planuojama, dirbantieji galės aiškiai matyti, kokias teises į senatvės pensiją jau yra įgiję, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo sausio vidutinė senatvės pensija didės 7 proc., tačiau ilgės būtinasis darbo stažas.
"Indeksuotų pensijų vidurkiui apskaičiuoti bus naudojami 2014-2020 metų rodikliai arba jų prognozės", - spaudos konferencijoje sakė "Sodros" vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys - pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Nuo kitų metų pradžios, M. Sinkevičiaus žodžiais, sistema bus paprastesnė, ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį. Individualioji dalis bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą. 
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros" asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.
M. Sinkevičius pateikė keturis konkrečius pavyzdžius, kurie iliustruoja, kaip nuo 2018 metų keisis senatvės pensija, priklausomai nuo pasiruošusiojo išeiti į pensiją asmens darbo stažo ir surinktų taškų.
Pirmasis kalbėtojo minėtas žmogus - Jonas, jo darbo stažas 32 metai, taškų skaičius 60, taigi bendroji jo senatvės pensijos dalis sieks 160,44 euro, individualioji - 196,20 euro. Iš viso Jonas gaus 356,46 eurų senatvės pensiją.
32 metų darbo stažą turinti Marytė surinko perpus mažiau taškų - 30. Bendroji jos pensijos dalis bus tokia pat, 160,44 euro, o individualioji - 98,10 euro. Iš viso Marytė gaus 258,56 euro pensiją.
Pensinio amžiaus sulaukusio Petro darbo stažas 20 metų, surinktų taškų skaičius toks pat, kaip Marytės - 20. Bendroji jo pensijos dalis sudarys 100,28 euro, individualioji - 98,10 euro, taigi pensija sieks 198,38 euro.
Paskutinis "Sodros" vadovo minėtas pavyzdys - 40 metų darbo stažą turinti Angelė, surinkusi 30 taškų. Bendroji jos senatvės pensijos dalis sieks 200,55 euro, individualioji dalis 98,10 euro, iš viso Angelė gaus 298,65 euro pensiją.
Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba - 5 taškai per metus. 
Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas. 
„Taškų sistema bus gerokai aiškesnė - žmonės žinos, kiek taškų turi sukaupę, ir jiems bus paprasčiau suprasti bei įvertinti, kokio dydžio pensijos, priklausomai nuo savo pajamų, jie galės tikėtis. Tikimės, kad tai irgi paskatins gyventojus atsakingiau įvertinti savo pajamų pakankamumą bei pensijos perspektyvas", - sakė „Sodros" direktorius. 
Kaip pabrėžė M. Sinkevičius, nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos. 
"Pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos daugiau nei 30 metų stažą turintiems pensininkams. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo - sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais", - pabrėžė "Sodros" vadovas. 
Didinamas pensinis amžius. 2026 metais jis visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių. 
Nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai - 15 metų, kaip ir dabar. 
Nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą", stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai. 
Pensijų sistemos pokyčiai vyks visus ateinančius metus. Sausį „Sodra" apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į apskaitos vienetus (taškus) turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos - šią informaciją jie galės rasti „Sodros" asmeninėje paskyroje gyventojui.
Nuo gegužės, gavus visą informaciją apie 2017 m. draudžiamąsias pajamas (iki šio mėnesio pabaigos deklaracijas turi pateikti visi dirbantys savarankiškai), bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės. 
Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo. Visi jie apie tai bus informuojami laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios. 
Pensijų indeksavimui „Sodros" kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms - dar 59 mln. eurų.

Gedimino kalnas "nusipelnė" valstybės lygio ekstremalios situacijos

Vyriausybė nutarė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Ekstremalioji padėtis skelbiama Vilniaus piliavietės teritorijoje.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija valdoma. "Gedimino kalnas - mūsų valstybingumo simbolis. Vyksta intensyvūs jo išsaugojimo darbai. Turime sutelkti visą dėmesį ir pagaliau išspręsti šią problemą. Tikiuosi, valstybės lygio ekstremali situacija suteiks tam sprendimui daugiau įrankių", - sakė Premjeras.
Ekstremalios padėties valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Gruodžio 30 d. sukanka lygiai 6 mėnesiai, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią padėtį šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.
Praėjusį antradienį Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pasiūlyta Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją valstybiniu lygiu dėl nuošliaužų niokojamo sostinės Gedimino kalno būklės.
"Tada po truputį keisis tam tikros teisinės procedūros. Kai yra ekstremali padėtis, galima greičiau pasitelkti įvairias pajėgas - kariuomenę, policiją - padėčiai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą dėl finansavimo, dėl tam tikrų procedūrų, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų", - paaiškino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 
Ministras priminė, kad Vyriausybėje buvo diskutuota, jog tiek lėšų, kiek reikės darbams užtikrinti, kad kalnas būtų stabilizuotas ir atstatytas, buvo pažadėta. 
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad Gedimino kalno nuošliaužos išvalytos, yra formuojamos skaldų atramos, drenažo sistemos. 
"Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą. 
Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos - drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta. 
Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu", - sakė R. Augustinavičius. 
Jo teigimu, kalno viršuje, po laikinąja stogine, pradės vykti tvarkybos darbai - reikia įrengti stabilius ilgalaikius molio tarpsluoksnius, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Taip pat vyks tvarkybos darbai prie gynybinės sienos pietrytinio kampo, nes ten yra pakankamai didelė rizika, kad gali formuotis grunto deformacijų. 
Kalno tvarkybai, R. Augustinavičiaus teigimu, yra suplanuota iš valstybės rezervo skirti apie 7 milijonus 500 tūkstančių eurų. Ši suma suplanuota metams pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams. 
"Stipriai kontroliuojama, kad tos darbų sąmatos būtų maksimaliai pagrįstos", - pabrėžė R. Augustinavičius.

EBPO delegacija įvardins likusius svarbiausius darbus siekiant Lietuvos narystės

Pirmadienį ir antradienį Lietuvoje viešės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sekretoriato delegacija, vadovaujama vyriausiojo Lietuvos stojimo koordinatoriaus Teisės direktorato vadovo Nicola Bonucci. 
Vizito tikslas - aptarti Lietuvos stojimo į EBPO pažangą per pastarąjį pusmetį. Numatyti susitikimai su Seimo ir Vyriausybės atstovais, institucijų, atsakingų už stojimo procesą, pareigūnais.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šalies pažangai įvertinti įgyvendinant EBPO rekomendacijas ir standartus. EBPO ekspertai informuos apie EBPO komitetų vertinimus, narystės terminus ir aktualiausius likusius darbus. Tikimasi, kad vizito metu paaiškės, ar Lietuva gali tikėtis ateinančiais metais būti pakviesta tapti visateise organizacijos nare.
Šiuo metu Lietuva jau yra praktiškai sėkmingai baigusi peržiūras septyniolikoje iš dvidešimt vieno EBPO komiteto. Likusiuose keturiuose - Investicijų, Bendrovių valdymo ir Fiskalinių reikalų komitetuose bei Kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu sudarant tarptautinius verslo sandorius darbo grupėje - atitikties peržiūros dar bus tęsiamos kitų metų pirmoje pusėje.
Pradėti stojimo į EBPO procesą Lietuva buvo pakviesta 2015 m. birželį, o visateise EBPO nare siekia tapti 2018 metais. 
Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas. Šiuo metu EBPO vienija 35 šalis.

Praėjusią savaitę NATO naikintuvai kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių

Praėjusią savaitę, gruodžio 11-17 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Gruodžio 13-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino ir lydėjo tris orlaivius "Su-27", skridusius tarptautine oro erdve į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, be atsakiklio, ryšio su regioniniu skrydžiu valdymo centru nepalaikė.

Popiežiaus gimimo dieną pradėjo veikti naujas Vatikano žinių portalas

Popiežiui Pranciškui sekmadienį sukako 81 metai. 
Jorge Mario Bergoglio gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti chemiją, bet greit pasuko rengimosi kunigystei keliu. Kaip jis pats ne kartą yra pasakojęs, apsisprendimą siekti kunigystės nulėmė išpažintis. Vieną kartą visai netyčia jis užėjo į vieną Buenos Airių bažnyčią ir, pamatęs klausykloje laukiantį kunigą, atliko išpažintį. Nuo tos akimirkos jam buvo aišku, kad jis nori paaukoti gyvenimą kunigo tarnystei.
Jorge Mario Bergoglio pirmiausia įstojo į diecezinę kunigų seminariją, bet netrukus perėjo į Jėzaus Draugijos noviciatą. Dar studijų metais, 1969 m. gruodžio 13 d., priėmė kunigo šventimus. 1992 m. popiežius Jonas Paulius II J. M. Bergoglio paskyrė Buenos Airių augziliaru. 1997 m. paskirtas savo arkivyskupo koadjutoriumi, o 1998 m. tapo Buenos Airių arkivyskupu. 2001 m. Jono Pauliaus II paskirtas kardinolu. Popiežiui Benediktui XVI atsisakius Petro tarnystės, į konklavą susirinkę kardinolai naujuoju Petro įpėdiniu 2013 m. kovo 13 d. išrinko kard. J. M. Bergoglio, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.
Šventojo Sosto komunikacijos sekretoriatas su popiežiaus gimimo diena suderino naujo informacijos portalo "VaticanNews" inauguraciją. Sekmadienį pradėjęs veikti naujas portalas skelbia žinias šešiomis kalbomis. Vėliau prie šio naujo portalo bus prijungtos ir visos kitos kalbos, kuriomis šiuo metu skelbiamos žinios Vatikano radijo portale. Į naują portalą bus perkeltos ir žinios lietuvių kalba, skelbia Vatikano radijas.

Prezidentė pasveikino išrinktąjį Čilės Prezidentą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino išrinktąjį Čilės Respublikos Prezidentą Sebastianą Pinerą ir palinkėjo visokeriopos sėkmės jau antrą kartą eisiant šias svarbias ir ypač atsakingas pareigas.
Sveikinime šalies vadovė taip pat palinkėjo, kad Čilės piliečių suteiktas pasitikėjimas įkvėptų naujajam Prezidentui ryžto ir atsakomybės siekiant užsibrėžtų tikslų, stiprinant šalies vienybę bei įgyvendinant ekonomikos augimą ir žmonių gerovę užtikrinsiančias reformas.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 18-ąją:
1830 m. Lenkijos Seimas įsiliepsnojusį sukilimą šalyje prieš caro valdžią, kuris persimetė ir į Lietuvą, paskelbė nacionaliniu sukilimu.
1922 m. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus. Klaipėdos krašte įsikūrė 22 jo skyriai.
1941 m. TSRS valstybės gynimo komiteto nutarimu suformuota 16-oji lietuviškoji divizija.
1989 m. gruodžio 18-ąją, akademiko Andrejaus Sacharovo laidotuvių dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko gedulo mitingas, kurį surengė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Taryba.
2001 m. Kaune atidarytas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas.
2002 m. Lietuvos Vyriausybė leido Rusijai steigti konsulinę įstaigą Kaune.
2003 m. Europos krepšinio čempionas ir naudingiausias žemyno pirmenybių žaidėjas Šarūnas Jasikevičius išrinktas geriausiu 2003 metų Lietuvos sportininku.
2004 m. Čikagoje įsikūręs Balzeko lietuvių kultūros muziejus už indėlį integruojant Lietuvą į Europos Sąjungą bei NATO, už Lietuvos vardo JAV garsinimą Metų žmogumi paskelbė Lietuvos ambasadorių JAV ir Meksikai Vygaudą Ušacką.
2007 m. Lietuvos ambasadoje Romoje Lietuvai perduotas Lozoraičių šeimos archyvas. Archyvo perdavimo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai aktą pasirašė Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius, Daniela Lozoraitis ir Daina Lozoraitis.
2013 m. prie namo Kauno Žaliakalnio Lietuvių gatvėje, kur 1937-1945 metais gyveno Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius pulkininkas Liudas Butkevičius, atidengta skulptoriaus Balio Gudo sukurta atminimo lenta.
2015 m. prie Lietuvos banko centrinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 6, atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario.

Atveriamas kelias Registrų centro pertvarkai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų ir Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas. Šalies vadovės inicijuota pertvarka leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.
Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos ir įstaigos galės valstybės registrais naudotis nemokamai. Tai reiškia, kad gyventojams palengvės biurokratinė našta, žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Iki šiol didžioji dalis valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų turėjo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų.
Įstatymuose numatoma, kad valstybės registrų taikomi įkainiai už duomenų registravimą ir teikimą bus pagrįsti realiomis, o ne išpūstomis sąnaudomis, o tai leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad už naudojimąsi registrais valstybė ir žmonės smarkiai permoka, nes taikomi įkainiai nebuvo peržiūrėti dešimtmečiais.
Ryšių reguliavimo tarnyba bus įgaliota audituoti valstybės registrų tvarkytojų duomenis apie patirtas duomenų registravimo ir duomenų teikimo sąnaudas. Tai užkirs kelią neefektyviai Registrų centro veiklai, kai valstybės biudžeto lėšomis nekontroliuojamai yra finansuojami išpūsti atlyginimai, premijos ar nekilnojamasis turtas kurortuose.
Nepriklausomas auditas parodė, kad Registrų centro veikla yra neefektyvi dėl didelių darbo užmokesčio ir kitų su duomenų teikimu nesusijusių sąnaudų. Vien tik premijoms 2015 m. buvo išleista 72 tūkst. eurų, nors įmonės pelningumas siekia vos 1 proc. ir ji yra dotuojama iš valstybės biudžeto.
Įstatymų pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 d.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 18-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1737 m. mirė italų smuikų meistras Antonijus Stradivarijus (Antonio Stradivari). Iki šios dienos išlikę ir nepaprasta garso kokybe pasižymintys smuikai laikomi geriausiais muzikos instrumentais pasaulyje.
1787 m. Naujasis Džersis tapo trečiąja JAV valstija.
1863 m. gimė Austrijos erchercogas Francas Ferdinandas (Franz Ferdinand). Jo nužudymas 1914 metais Sarajeve sukėlė įvykių seką, kuri atvedė prie Pirmojo pasaulinio karo.
1865 m. ratifikavus 13-ąją Konstitucijos pataisą JAV panaikinta vergija.
1878 m. gimė Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Josifas Stalinas. 
1879 m. gimė šveicarų tapytojas Polis Klė (Paul Klee). Jo savitam stiliui įtaką darė ekspresionizmas, kubizmas ir siurrealizmas.
1903 m. pagal JAV ir Panamos sutartį kanalo zoną už kasmetį nuomos mokestį pradėjo kontroliuoti JAV.
1913 m. gimė vokiečių valstybės veikėjas ir federalinės Vyriausybės vadovas Vilis Brantas (Willy Brandt). 1957-1966 metais jis buvo Vakarų Berlyno meras, nuo 1969 metų ėjo federalinio kanclerio pareigas, tačiau buvo priverstas atsistatydinti 1974 metais, kai paaiškėjo, kad vienas iš artimiausių jo padėjėjų bendradarbiavo su Rytų Vokietijos slaptosiomis tarnybomis. V. Brantas 1971 metais gavo Nobelio taikos premiją.
1916 m. Pirmajame pasauliniame kare baigėsi 10 mėnesių trukęs Verdeno mūšis - čia žuvo 543 tūkst. prancūzų ir 434 tūkst. vokiečių karių.
1919 m. per aviakatastrofą žuvo britų lakūnas seras Džonas Alkokas (John Alcock). Prieš tai jis su kitu britu Artūru Braunu (Arthur Brown) tapo pirmuoju žmogumi, kuris be nusileidimo perskrido Atlanto vandenyną.
1935 m. antruoju Čekoslovakijos prezidentu išrinktas Eduardas Benešas.
1940 m. Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) įsakė Vokietijos armijos generaliniam štabui rengtis invazijai į Sovietų Sąjungą kodiniu pavadinimu "Operacija Barbarosa".
1943 m. gimė legenda tapusios grupės "Rolling Stones" gitaristas, dainų autorius ir dainininkas Keitas Ričardsas (Keith Richards).
1947 m. gimė JAV kino prodiuseris Stivenas Spilbergas (Steven Spielberg).
1956 m. į Jungtines Tautas priimta Japonija.
1971 m. mirė JAV golfo žaidėjas Bobis Džounsas (Bobby Jones), tikrasis vardas Robertas Tairas Džounsas (Robert Tyre Jones). Jis buvo vienintelis žaidėjas, kuriam per vienerius metus - 1930-aisiais - pavyko laimėti visas ketverias svarbiausias golfo pirmenybes.
1980 m. mirė buvęs Sovietų Sąjungos ministras pirmininkas Aleksejus Kosyginas. Vyriausybės vadovo pareigas jis ėjo nuo 1964 iki 1980 metų.
1995 m. šiaurinėje Angolos dalyje sudužus Zairo keleiviniam lėktuvui žuvo 141 žmogus.
1998 m. Pietų Karolinos valstijoje mirties bausmė įvykdyta Endriui Lavernui Smitui (Andrew Lavern Smith) - tai buvo 500-oji egzekucija JAV nuo mirties bausmės sugrąžinimo 1977 metais.
2004 m. Pakistano prezidentas Pervezas Mušarafas (Pervez Musharraf) pareiškė pasiliksiąs kariuomenės vadovo pareigose, sulaužydamas pažadą pasitraukti iš įtakingo posto iki metų pabaigos.
2005 m. Bolivijoje prezidentu išrinktas Evo Moralesas (Evo Morales).
2009 m. išleistas režisieriaus Džeimso Kamerono (James Cameron) mokslinės fantastikos filmas "Įsikūnijimas" (Avatar). Filmas visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 2,5 mlrd. dolerių ir pralenkė iki tol pelningiausiu buvusį filmą "Titanikas" (Titanic).
2010 m. prasidėjus protestams prieš Tuniso vyriausybę kilo 2010-2011 metų antivyriausybinių protestų banga Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Protestai buvo praminti Arabų pavasariu.
2011 m., būdamas 75 metų, mirė pirmasis Čekijos Respublikos prezidentas Vaclavas Havelas (Vaclav Havel).

Į Italiją sugrįžo paskutiniojo šalies karaliaus palaikai

Praėjus septyniems dešimtmečiams po mirties egzilyje Egipte sekmadienį į Italiją sugrįžo paskutiniojo karaliaus Viktoro Emanuelio III palaikai. Monarcho, kuris dėl savo bendradarbiavimo su fašistu Benito Mussoliniu vertinamas prieštaringai, palaikai bus palaidoti Savojos dinastijos mauzoliejuje Vikoforte šalies šiaurėje. Palaikų pargabenimą temdė ginčas, nes šeimos nariai reikalavo, kad Viktoras Emanuelis III amžinojo poilsio atgultų Panteone Romoje greta kitų Italijos karalių.
"Mes tikėjomės, kad ši diena praeis visiškai kitaip, - laikraščiui "Corriere della Sera" sakė karaliaus provaikaitis, kuris pats save tituluoja "Neapolio princu". - Teisingumas bus tik tada, kai visi mūsų karaliai, kurie vis dar yra palaidoti egzilyje, ras savo vietą Panteone".
Kritikai kaltina Viktorą Emanueli III trečiajame dešimtmetyje atvėrus kelią į valdžią fašistui B. Mussoliniui. 1938 metais jis pasirašė antisemitinius įstatymus. Po Antrojo pasaulinio karo italai balsavo už diskredituotos monarchijos panaikinimą. Karalius 1946 metų gegužės 9-ąją paliko sostą ir pasitraukė į Egiptą, kur netrukus mirė.
Italijos prezidentas Sergio Mattarella dabar patenkino šeimos prašymą, kad karaliaus palaikai būtų parvežti iš Egipto. Tai sukėlė istorikų ir komentatorių debatus - dauguma jų kategoriškai buvo prieš Viktoro Emanuelio III palaidojimą Panteone. 
Viktoras Emanuelis III buvo karalius, "kuris išdavė konstituciją, toleravo fašizmą, pasirašė pagrindinių teisių malšinimo įstatymus ir įtraukė Italiją į karą", - sakė istorikas Piero Craveris.

Šiaurės jūroje toliau neveikiant naftotiekiui, nafta brangsta

Naftos kainos pirmadienį kilo, toliau Šiaurės jūroje neveikiant vienam pagrindinių naftotiekių bei pasirodžius ženklams, kad JAV gavybos augimas kitais metais gali lėtėti, rašo "Reuters".
"Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina kilo 0,6 proc., iki 63,59 dolerio už barelį. JAV "West Texas Intermediate" (WTI) nafta taip pat pabrango 0,6 proc., iki 57,66 dolerio.
Naftos bendrovė "Ineos" pranešė apie galimus naftos ir dujų tiekimo sutrikimus dėl toliau neveikiančio "Forties" naftotiekio Šiaurės jūroje. Specialistai teigia, kad šis sutrikimas pastarosiomis dienomis naftos kainoms suteikia pastebimą palaikymą.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę energetikos bendrovės pirmą kartą per pastarąsias šešias savaites sumažino šalyje veikiančių naftos platformų skaičių, paskelbė energetikos paslaugų įmonė "Baker Hughes".
Nepaisant to, JAV gavyba nuo 2016 m. vidurio išaugo apie 16 proc., tokiu būdu Jungtinės Valstijos pagal naftos gavybą sparčiai artėja prie lyderių Saudo Arabijos ir Rusijos.
Be to, auganti JAV gavyba atsveria Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pastangas mažinti rinkos perteklių bei pakelti kainas.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) daugiausia dėl išaugusios JAV skalūnų naftos gavybos prognozuoja, kad pirmą 2018 m. pusę naftos rinkos perteklius sieks maždaug 200 tūkst. barelių per parą.

Izraelio pajėgos surengė antskrydžius prieš taikinius Gazos Ruože

 Palestiniečiams vėl paleidus raketas į Pietų Izraelį, Izraelio karo lėktuvai naktį į pirmadienį apšaudė taikinius Gazos Ruože. Pajėgos, be kita ko, atakavo radikalaus islamo judėjimo "Hamas" treniruočių bazę teritorijos šiaurėje, pranešė Izraelio kariuomenė.
Buvo apšaudyti keli taikiniai. Palestiniečių saugumo šaltinių duomenimis, smarkiai apgadintos dvi "Hamas" bazės. Žmonės nenukentėjo.
Palestiniečiai sekmadienį iš Gazos Ruožo į Izraelį vėl paleido dvi raketas. Šioms nukritus netoli dviejų gyvenviečių šalies pietuose, žmonės nenukentėjo.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, palestiniečiai Izraelio kryptimi paleido keliolika raketų. "Hamas" judėjimo lyderis Ismailas Hanija paragino pradėti naują sukilimą (intifadą).

Atgal