VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.19. Naujausios žinios

 

Užsienio reikalų ministras susitiko su EBPO delegacija

 Pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su EBPO delegacija, vadovaujama vyriausiojo Lietuvos stojimo koordinatoriaus Nicola Bonuccio, aptarė Lietuvos stojimo į EBPO aktualijas ir likusius darbus. Lietuva siekia būti pakviesta į organizaciją ateinančiais metais.
„Lietuvos narystė EBPO yra Vyriausybės prioritetas. Pagrindinis dėmesys šiuo metu yra sukoncentruotas į EBPO rekomendacijų įgyvendinimą investicijų, valstybės valdomų įmonių ir kovos su korupcija srityse. Užsienio reikalų ministerija yra aktyviai įsitraukusi į stojimo procesą", - sakė L. Linkevičius. 
N. Bonuccis pareiškė, kad Lietuva padarė daug darbų, kurie yra svarbūs ne tik stojimui į organizaciją, bet ir plačiąja prasme, šalies gerovei. Per paskutinį metų pusmetį Lietuva išlaikė, o kai kuriose srityse ir paspartino, EBPO rekomendacijų įgyvendinimo tempą. Tačiau „maratonas dar nebaigtas". Jei bus laiku priimti ir tinkamai įgyvendinami reikiami teisės aktų pakeitimai, atitinkantys EBPO standartus, Lietuva gali tikėtis tapti organizacijos nare kitais metais. Jis pažymėjo, kad yra labai patenkintas bendradarbiavimu su stojimo procesą koordinuojančios Užsienio reikalų ministerijos komanda ir padėkojo ministrui už asmeninį įsitraukimą. 
EBPO narės kol kas yra tik 35 aukšto ekonominio išsivystymo pasiekusios valstybės. Daugiau kaip 250 EBPO komitetų ir darbo grupių suteikia galimybę šalių narių pareigūnams vertinti partnerių atliekamas reformas, dalytis patirtimi tobulinant investicinės aplinkos gerinimo, modernios socialinės aplinkos kūrimo, pažangių kovos metodų su korupcija, švietimo ir sveikatos paslaugų modernizavimo, teritorijų planavimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, verslo sąlygų gerinimo ir kitas sritis. Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo ir ilgalaikės visuomenės gerovės garantas.

Lietuva sėkmingai išlaikė vieną sunkiausių egzaminų tampant EBPO nare

Lietuvoje viešintis vyriausiasis Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) koordinatorius Nicola Bonuccis pasveikino teisingumo ministrę Mildą Vainiutę su puikiu mūsų šalies antrojo etapo vertinimu EBPO kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu darbo grupėje. 
Šis vertinimas vyko praėjusią savaitę Paryžiuje. EBPO darbo grupė išsamiai vertino Lietuvos teisinę, institucinę bazę ir teisės aktų taikymą praktikoje užkertant kelią korupcijai tarptautiniuose verslo sandoriuose. Vertinimo metu Lietuva buvo pagirta už reikšmingas įstatymų pataisas ir kitus veiksmus, kurių Lietuva ėmėsi siekdama tapti pilnateise EBPO nare. Ataskaitoje teigiamai įvertinti neseniai priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, baudų už korupcinius nusikaltimus sugriežtinimas Baudžiamajame kodekse, svarbūs teisės aktų pakeitimai pinigų plovimo prevencijos srityje, antikorupcinis švietimas.
„Džiugu, kad ataskaita yra palanki mūsų šaliai. Būtent šios Darbo grupės vertinimai buvo vienas sudėtingiausių ir daugiausiai pastangų pareikalavusių Lietuvos prisijungimo prie EBPO procesų, o sėkmingas įvertinimas atveria kelią Lietuvai siekti tapti EBPO nare jau kitais metais", - po susitikimo su N. Bonucciu sakė teisingumo ministrė M. Vainiutė. 
EBPO darbo grupė patvirtino Lietuvos antrojo etapo vertinimo pranešimą, kuriame Lietuvai pateikiamos 27 rekomendacijos ir nurodoma 17 sričių, kuriose darbo grupė stebės Lietuvos teisės aktų nuostatų taikymą. Ataskaitą raštu dėl visų rekomendacijų įgyvendinimo reikės pateikti iki 2019 m. gruodžio. Didžioji dalis rekomendacijų nėra susijusios su būtinybe keisti įstatymus. EBPO ekspertai siūlo vykdyti mokymus, skleisti informaciją apie užsienio papirkimo nusikaltimą, didinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) finansavimą, gerinti statistikos rinkimą, tobulinti bendradarbiavimą tarp institucijų. EBPO toliau domėsis kaip praktikoje veikia neseniai Lietuvoje priimti įvairūs įstatymai. 
Lietuvos delegacijai, kurią sudarė dešimties įvairių Lietuvos institucijų atstovai, vadovavo teisingumo viceministras Giedrius Ruseckas ir Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Vertinimo metu JAV ir kitų valstybių delegacijos domėjosi atlyginimu už pranešimą apie korupcijos atvejus tarptautiniuose sandoriuose, antikorupcinėmis nuostatomis vystomojo bendradarbiavimo sutartyse, ikiteisminio tyrimo terminų trukme, pinigų plovimo prevencija ir kitais klausimais.
Darbo grupė planuoja kitų metų kovo mėnesį atlikti galutinį Lietuvos vertinimą dėl stojimo į EBPO ir pateikti formaliąją nuomonę. Užbaigus technines peržiūras, Vyriausybė pateiks galutinę poziciją, tuomet EBPO Taryba pakvies Lietuvą prisijungti prie EBPO Konvencijos ir pasirašyti tarpusavio sutartį. 
Lietuva tapti EBPO nare siekia 2018 m. birželio mėnesį vykstančioje EBPO Ministrų Taryboje.
Narystė EBPO suteiks Lietuvai lygiateisį vaidmenį kuriant ir priimant tarptautines taisykles įvairiose politikos srityse, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos raidai. Narystė EBPO vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis bei instrumentas priimti šiuolaikinės aplinkos iššūkius. Lietuvos narystė EBPO turės teigiamą įtaką investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui ir tvariam augimui užtikrinti. Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir taikyti gerąją EBPO šalių narių patirtį, gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.

VDU mokslininkai kuria neribotai lietuvių kalbą atpažįstančią programinę įrangą

Sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė, siekiama Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektu „Semantika 2". 
Lietuvių kalbos puoselėjimui mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas - skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. Projekte „Semantika 2" humanitarinių mokslų, informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama lietuvių kalbos aktualumo technologijų taikyme, išvengti grėsmės, kad ją interneto erdvėje gali išstumti anglų kalba. Vienas tokių sprendimų yra programinė įranga, kuri paverčia garso įrašą tekstu - kompiuterinė programa, atpažįstanti lietuvišką šneką ir ją užrašanti, taip leisdama ženkliai sutaupyti laiko, paprastai skiriamo perrašinėjimui.
„Ligoninėse operacijų protokolus dažnai rengia patys chirurgai, kurių darbo laikas brangiai apmokamas, teisėje tokia programa labai praverstų transkribuojant teismo posėdžių fonogramas - advokatų kontorose per mėnesį jų sukaupiama iki 50 val.", - programos praktiškumą iliustravo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius.
Kita projekto naujovė - lietuviškų tekstų socialiniuose tinkluose automatinė analizė, kurios metu ištiriama „Facebook", „Twitter" ir kituose tinkluose naudojama kalba. Šis metodas plačiai pritaikomas politiniuose, socialiniuose ir rinkodaros tyrimuose arba nagrinėjant elektroninį saugumą. Įmonėms socialiniai tinklai naudingi, norint geriau pažinti savo produktų ar paslaugų tikslinę auditoriją, potencialius klientus ir rinkos inovacijų galimybes.
Susisiekimo ministro sprendimu, projektui „Semantika 2" numatyta skirti 2,9 mln. eurų finansavimą - 2,5 mln. iš jų sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, o dar 440 tūkst. eurų bus skirta iš valstybės biudžeto. 
Planuojama, kad projekto rezultatai ženkliai prisidės prie Informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė" uždavinių sprendimo bei tikslų pasiekimo. Tačiau, pasak mokslininkų, pagrindinis „Semantika 2" tikslas yra padėti puoselėti lietuvių kalbą bei ją įtvirtinti elektroninėje erdvėje ir sudaryti sąlygas kuo platesniam verslo, viešojo sektoriaus bei individualių vartotojų ratui pasinaudoti jau esančiomis bei naujomis, inovatyviomis kalbos technologijų elektroninėmis paslaugomis ar produktais, kurie gali kurti pridėtinę vertę vartotojui.
Pagrindinio projekto tikslo bus siekiama modernizuojant ir vystant Vytauto Didžiojo universiteto valdomą valstybinę informacinę sistemą LKSSAIS, modernizuojant ir sukuriant naujas viešąsias paslaugas, susijusias su rašytinės kalbos technologijomis ir ištisinės šnekos automatiniu atpažinimu. Taip pat bus kuriamos elektroninės priemonės, informacinių technologijų sprendimai, kuriuos panaudoti galėtų inovatyvių elektroninių produktų ar paslaugų kūrėjai, - teigiama VDU pranešime.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 19-ąją:
1641 m. Tiūringijoje, Vokietijoje, gimė Mykolas Merlinas, evangelikų liuteronų kunigas, propagavęs lietuviškų raštų kalbos grynumą, raginęs raštijos darbuotojus, kunigus remtis šnekamąja liaudies kalba, tautosaka. Mirė 1708 m. Gumbinėje (dabar Gusevas, Rusijos Karaliaučiaus sritis).
1863 m. Pūstelninkuose, Šakių apskrityje, gimė pedagogas, kultūros veikėjas, vaikų rašytojas, vertėjas Pranas Mašiotas. Mirė 1940 m. Kaune.
1908 m. prasidėjo Vilniaus odininkų streikas, trukęs iki 1909 metų gegužės mėnesio.
1915 m. Vilniaus lenkų demokratų iniciatyva sudaryta politinė organizacija - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacija, kuri siekė vėl įkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
1918 m. Vilniuje įsteigtas Lietuvos prekybos ir pramonės bankas - pirmasis nepriklausomos Lietuvos komercinis bankas.
1920 m. Lietuvoje gimė profesionalusis teatras - Kauno dramos teatre buvo suvaidinta vokiečių rašytojo Hermanno Sudermanno drama "Joninės".
1926 m. Seimas nepaprastajame posėdyje šalies Prezidentu patvirtino Antaną Smetoną.
1997 m. Prezidentui Algirdui Brazauskui įteikta 1997-ųjų metų Santarvės premija.
2002 m. Jungtinės Tautos (JT) įvertino Dingusių žmonių šeimų paramos centro, veikiančio Vilniuje nuo 1996 metų, darbą. Centro vadovei Onai Gustaitienei Vienoje įteiktas specialus JT būstinės Vienoje pilietinės visuomenės prizas ir 25 tūkstančių JAV dolerių premija centro veiklai plėtoti.
2003 m. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje vyko kurtiesiems ir silpnai girdintiems pritaikytas Kalėdų koncertas.
2010 m. eidamas 87-uosius metus Vilniuje mirė vienas garsiausių lietuvių tekstilės dailininkų profesorius Juozas Balčikonis.

Premjeras pasveikino naująjį Austrijos Vyriausybės vadovą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu pasveikino Sebastianą Kurzą suformavus naująją Austrijos Vyriausybę ir tapus šios šalies federaliniu kancleriu.

„Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi būti patikimu partneriu ir glaudžiai bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – stiprinti dvišalius santykius. Tikiuosi konstruktyvaus ir sėkmingo Lietuvos bei Austrijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje“, - sveikinime pažymėjo premjeras S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas naujosios Austrijos Vyriausybės vadovui palinkėjo ir geriausios kloties kasdieniuose darbuose.

Kauno savivaldybė siekia išsaugoti miestiečiams A. Saboniui priklausantį sporto kompleksą

 Antradienį Kauno miesto taryba svarstys ar prikti Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio parduodamą Kaune esantį sporto centrą. 
A. Saboniui su žmona priklausantis sporto centras įsikūręs Pašilės g. 41. Sporto bazėje, kurioje įrengtos 4 krepšinio aikštelės, šiuo metu veikia A. Sabonio krepšinio mokykla. 
„Kaunas anksčiau yra matęs ne vieną skaudų pavyzdį, kuomet iš sporto žemėlapio išnyko stadionai ir sporto salės. Tarkime, K. Baršausko gatvėje stovėjęs stadionas ir sporto salė, vietoj kurių dabar yra prekybos centrai. Kitas atvejis - Lietuvių gatvėje buvusi sporto bazė, vietoj jos šiandien stovi daugiabučiai namai. Nenorime, kad panašus likimas ištiktų Pašilės gatvėje veikiantį sporto centrą", - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. 
Daugiau kaip 4 tūkst. kv. m ploto sporto centras buvo įvertintas 2,3 mln. eurų. Sulaukus Kauno miesto tarybos pritarimo, bus pradėtos derybos dėl sporto centro įsigijimo. 
„Galutinė kaina paaiškėtų po derybų. Mūsų tikslas - už adekvačią ir protingą kainą išsaugoti puikiai veikiantį sporto centrą, kuriame dabar nuolat sportuoja keli šimtai vaikų. Šis kompleksas papildytų miesto turimų sporto bazių sąrašą. Čia galėtų sportuoti ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas lankantys Kauno vaikai", - tvirtino G. Petrauskas, pridūręs, kad šis centras pritaikytas ne tik krepšinio, bet ir dziudo, imtynių, fechtavimosi, badmintono ir stalo teniso treniruotėms ir varžyboms. 
Anot Kauno miesto savivaldybės atstovo Arnoldo Bukelio, specialistų parengtoje ekonominio pagrindimo analizėje buvo pateikti keli scenarijai. Nusprendus nepirkti komplekso, miestas prarastų puikiai veikiančią sporto bazę. Kita pateikta alternatyva - sporto komplekso nuoma. Pagal šį scenarijų, minimų 2,3 mln. eurų užtektų vos 6 metams. Kita specialistų analizuota alternatyva - naujo panašaus dydžio sporto komplekso statybos, kurių kaina gali siekti 3,6 mln. eurų. 
Daugiau kaip prieš dešimtmetį Kauno savivaldybė iš kito krepšininko, buvusio „Žalgirio" klubo žaidėjo, įsigijo jam priklaususią sporto salę, vėliau dar vienas panašus sporto objektas buvo nupirktas Petrašiūnuose iš privačios statybų bendrovės.

Vilties eisenoje - reikalavimai stabdyti sistemingai vykdomą LEU niekinimą

Lietuvos edukologijos universiteto bendruomenė antradienį rengia vilties eiseną, kurios šūkis - "Išlikimas Vilniuje mūsų pačių rankose!" Akcijos metu Prezidentę, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką bei Švietimo ir mokslo ministrę pasieks peticija.
Valstybės valdymo institucijoms akademinė bendruomenė kelia penkis reikalavimus. Pirmasis - nedelsiant stabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą.
Antras - užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra - studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Akcijos rengėjų teigimu, ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu.
LEU akademinė bendruomenė reikalauja visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose.
Ketvirtas reikalavimas - užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu.
Vilties eisenos dalyviai pasisako už būtinybę nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus - iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. 
"Taip pat būtina nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams", - atkreipia dėmesį alumnai, LEU dėstytojai ir kiti pritariantys vilties žygiui.
Peticijoje, kuri bus įteikta aukščiausiems šalies vadovams, išreiškiamas nerimas dėl chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo bei aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. "Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos", - pabrėžiama peticijoje.
Pasak bendruomenė atstovų, pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti.
"Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus", yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos, nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta, kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų, nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų", - sako eisenos organizatoriai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba persikėlė į Vyriausybę

Pirmadienį į Vyriausybės rūmus Gedimino pr. 11, persikėlė 19 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų. Specialistai dirbs 380 kv. m patalpose, kurios perduodamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai panaudos pagrindu.
Patalpos po šiemet įvykusios Vyriausybės kanceliarijos pertvarkos buvo nenaudojamos. Į jas persikėlus specialistams, bus efektyviau panaudojamas valstybės turtas. Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų atkėlimo į Vyriausybės rūmus kasmet bus sutaupoma po 7 tūkst. eurų iš komunalinių mokesčių.
Perkelti į Vyriausybės rūmuose atsilaisvinusias patalpas kitų institucijų darbuotojus - jau įprasta praktika. Šiuo metu Vyriausybės pastate darbuojasi 2 Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai, 3 Europos teisės departamento darbuotojai, 3 Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato darbuotojai.

Lietuvos bankas: gyventojai vis sparčiau skolinasi būstui

Trečią ketvirtį šalies bankų turtas augo, o tam daugiausia įtakos turėjo dviejų bankų susijungimas. Taip pat augo klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė, o tai daugiausia lėmė spartus būsto paskolų tiekimas. 
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio teigimu, dėl tendencingai augančio paskolų tiekimo bankams vertėtų elgtis atsakingai. 
„Nors metinis paskolų vertės augimas lėtėja jau trečią ketvirtį iš eilės, tačiau dėl didelio aktyvumo šalies nekilnojamojo turto rinkoje sparčiau augo būsto paskolos. Bankams reikia atsakingai vertinti situaciją. Didėjantys bankų klientų indėliai rodo augančią pinigų pasiūlą, kuriai įtakos turi ekonomikos augimas, užsienio kapitalo įsiliejimas ir pačių bankų vis spartėjantis kreditavimas. Tendencijoms nesikeičiant, indėlių suma ir toliau bus linkusi didėti, nepaisant ypač mažų indėlių palūkanų normų", - sako V. Valvonis. 
Trečią ketvirtį gyventojams suteiktų paskolų portfelio vertė išaugo 2,5 proc., o jiems suteiktų paskolų metinis vertės prieaugis buvo 8,3 proc. Klientų indėliai bankuose trečio ketvirčio pabaigoje sudarė 19,1 mlrd. Eur. Ši suma, palyginus su antru ketvirčiu, išaugo 2,6 proc.

Baltijos valstybės iki kitų metų vasaros tikisi atsiriboti nuo Rusijos elektros energijos tiekimo tinklų

Energetikos ekspertai sutarė, kaip iki kitų metų vasaros atrasti geriausią būdą desinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus nuo Rusijos tinklų ir sinchronizuoti juos su žemyninės Europos tinklais. Susitikime dalyvavo už energetikos sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, už klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Canete ir Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos energetikos ministrai.
Visi dalyviai pažangą, padarytą nuo šių metų rugsėjo, įvertino teigiamai. Buvo įvertinta ir tai, kad būtinus galutinius tyrimus pradėjo Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E). Jie pabrėžė, kad reikiamus techninius tyrimus būtina pabaigti ne vėliau kaip iki kitų metų birželio, todėl daromą pažangą stebės nuolat.
Europos Komisijos Pirmininko Jeano Claude'o Junkerio teigimu, šio projekto įgyvendinimas užbaigtų visos Europos Sąjungos (ES) energijos rinkos kūrimą. 
„Baltijos valstybių elektros energetikos tinklų sinchronizavimas taps Europos tikros vienybės simboliu. Mano vadovaujama Komisija remia šį procesą ir yra pasirengusi sudaryti kuo geresnes sąlygas jame dalyvaujančių valstybių narių diskusijoms. Labai rūpinuosi šiuo sinchronizavimo projektu. Jis padės užbaigti visos ES energijos rinkos kūrimą ir pagerinti elektros energijos tiekimo saugumą Baltijos regione. Šis projektas yra labai svarbus mano vadovaujamos Komisijos energetikos sąjungos prioritetui įgyvendinti", - sakė J. C. Junkeris.

IEA: anglies pasaulinės paklausos augimas artimiausius penkerius metus sulėtės

Pasaulinė anglies paklausa artimiausius penkerius metus augs lėčiau, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (IEA). Per metus ji didės vos po pusę procento, nežymiai sparčiau lyginant su dabartiniais tempais, o daugiausia įtakos tam turės mažėsiantis vartojimas Kinijoje, informuoja "Reuters", remdamasi agentūra.
Pernai anglies vartojimas sumažėjo 1,9 proc. iki 5,357 mlrd. tonų per metus, nes dujų kainų mažėjimas, didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas darė spaudimą paklausai, teigiama metinėje anglies rinkos apžvalgoje, kurią pirmadienį publikuoja IEA.
Prognozuojama, kad iki 2022 metų pasaulinė anglies paklausa vidutiniškai augs 0,5 proc. per metus iki 5,534 mlrd. tonų, anot agentūros, "nežymiai viršydama dabartinį lygį".
Europoje, Kanadoje, JAV ir Kinijoje, didžiausioje anglies vartotojoje, paklausa sumažėjo, bet Pietryčių Azijoje, Indijoje, Pakistane ir Bangladeše šio kuro vartojimas auga.
Iki 2022 metų anglies vartojimas Indijoje augs sparčiausiai, iki 3,3 proc. per metus, iki 605 mln. tonų.
Pasiekęs aukščiausią lygį 2013 metais, anglies vartojimas Kinijoje iki 2022 metų sumažės 0,1 proc. per metus, iki 2,787 mlrd. tonų, nes anglies vartojimas pramonėje ir būstų sektoriuje sumažėjo, Kinijos vyriausybei sustiprinus kovą su aplinkso tarša.
Kitais metais šio kuro vartojimas Jungtinėse Valstijose nežymiai ūgtelės, o vėliau, iki 2022 metų, sumažės iki 469 mln. tonų, tuo tarpu anglies vartojimo lygis Europoje per šį laikotarpį sumažės iki 293 mln. tonų. Bendros pasiūlos apimtys anglies rinkoje iki 2020 metų išaugs 0,8 proc. per metus, iki 5,534 mlrd. tonų.
Kelerius metus smukusios, šiais metais anglies kainos toliau augo, reaguodamos į smarkiai sumažėjusią gavybą Kinijoje ir stiprią paklausą Azijos-Ramiojo vandenyno regione ir Europoje.
Europos 2018 metų pristatymo anglies ateities sandorių kaina šiuo metu siekia apie 90 JAV dolerių už toną, esant didelei paklausai Kinijoje ir mažesnei pasiūlai.

Danijos centrinio banko vadovas: bitkoinas - "mirtinai pavojingas"

Danijos centrinio banko valdytojas Larsas Rhodė tvirtina, kad bitkoinas labai pavojingas, ir pataria investuotojams laikytis nuo jo kuo atokiau. L. Rhodė įsitikinęs, kad bitkoino muilo burbulas gali sprogti po to, kai jo kaina nuo 2017 m. pradžios pašoko 1800 proc., informuoja naujienų agentūra "Reuters".
"Turite laikytis kuo toliau [nuo bitkoino]. Tai mirtina", - perspėjo Danijos centrinio banko vadovas.
L. Rhodė pabrėžė, kad tie, kurie nekreipia dėmesio į bankininkų perspėjimus dėl kriptovaliutos pavojingumo, turėtų suprasti, kad jie galės pasikliauti tik savimi, nes rinka nereguliuojama.
"Tai nereguliuojama rinka. Valdžia neprisiima jokios atsakomybės. Atsakomybė krenta tik pačiam investuotojui", - sakė L. Rhodė. Jeigu bitkoinų rinkoje kas nors nutiktų, investuotojams nebūtų į ką kreiptis, perspėjo investuotojus Danijos centrinio banko vadovas.
Šeštadienį bitkoino kursas įveikė 19 tūkst. dolerių ribą.

JAV: po traukinio avarijos į ligonines nugabenti mažiausiai 77 žmonės, yra aukų

Pirmadienį po Vašingtono valstijoje įvykusios JAV kompanijos "Amtrak" greitojo traukinio avarijos į ligonines nugabenti mažiausiai 77 žmonės, praneša CNN.
Televizijos kanalo duomenimis, avarija pareikalavo "daug aukų", bet jų skaičius kol kas nepatikslinamas.
Laikraštis "The Seattle Times" ir televizijos kanalas "Kiro-TV" praneša apie mažiausiai tris žuvusiuosius. Patikslinama, kad jie visi buvo traukinyje.
Kaip jau buvo pranešta, kompanijos "Amtrak" greitasis traukinys nulėkė nuo bėgių tarp Olimpijos ir Leikvudo miestų, vienas iš jo vagonų nukrito nuo tilto ir užtvėrė automobilių magistralę.
Pasak "Amtrak" atstovų, traukinyje buvo 83 žmonės - 78 keleiviai ir penki traukinio brigados nariai.
"Amtrak" taip pat pranešė, kad į avariją pakliuvęs traukinys pirmą kartą išvažiavo į maršrutą tarp Sietlo ir Portlando pirmadienio rytą.

Pensinio amžiaus ir būtino stažo pokyčiai 

Metai 

2018 

2019 

2020 

2021 

2022 

2023 

2024 

2025 

2026 

2027 

Būtinasis stažas 

30,5 m. 

31 m. 

31,5 m. 

32 m. 

32,5 m. 

33 m. 

33,5 m. 

24 

34,5 m. 

35 m. 

Senatvės pensijos
amžius:
vyrai 




63 m.
8 mėn. 




63 m.
10 mėn. 




64 m. 




64 m.
2 mėn. 




64 m.
4 mėn. 




64 m.
6 mėn. 




64 m.
8 mėn. 




64 m.
10 mėn. 




65 m. 




65 m. 

moterys 

62 m.
4 mėn. 

62 m.
8 mėn. 

63 m. 

63 m.
4 mėn. 

63 m.
8 mėn. 

64 m. 

64 m.
4 mėn. 

64 m.
8 mėn. 

65 m. 

65 m. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                     

JAV užblokavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją prieš Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine

Pirmadienį Jungtinės Valstijos užblokavo rezoliucijos prieš Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine priėmimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. JAV vetavo dokumentą, už kurį balsavo visos 14 šalių-Saugumo Tarybos narių, išskyrus Jungtines Valstijas.
"Rezoliucijos projektas gavo 14 balsų už ir vieną prieš. Dokumentas nepriimamas dėl nuolatinio nario neigiamo balso", - pareiškė gruodžio mėnesį Saugumo Taryboje pirmininkaujantis Japonijos diplomatas Koras Besshas.
Rezoliucijos projektas JT Saugumo Taryboje buvo išplatintas praėjusią savaitę. Dokumente pabrėžiama, kad "bet kokie sprendimai, priemonės ir veiksmai, kurie keičia arba gali pakeisti Jeruzalės pobūdį, statusą ir demografinę sudėtį, neturi juridinės galios, negalioja ir turi būti atšaukti". Projekte neminimos JAV, bet "didžiai apgailestaujama dėl neseniai priimtų sprendimų, susijusių su Jeruzalės statusu".
Gruodžio 6 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad atėjo metas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti Amerikos ambasadą iš Tel Avivo į šį miestą. Šis sprendimas labai neigiamai buvo sutiktas daugelyje pasaulio šalių, pirmiausia - arabų ir musulmonų, o palestiniečių teritorijose prasidėjo masinės riaušės ir protesto akcijos.
Jeruzalės statusas - viena opiausių palestiniečių ir izraeliečių konflikto problemų. Izraeliečiai užėmė rytinę miesto dalį per 1967 metų karą. Jie tvirtina, kad Jeruzalė yra "vienintelė ir nedaloma" Izraelio sostinė. Savo ruožtu palestiniečiai nori padaryti rytinę miesto dalį savo valstybės sostine.

Ukraina - rekordininkė pagal probleminių paskolų apimtis

Ukrainos bankų sistema 2017 metais pasiekė pasaulinį rekordą pagal probleminių paskolų apimtis. Tai pareikė šalies centrinio banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Vitalijus Vavriščiukas, pirmadienį informuoja "Ukrainskije Novosti".
Pasak V. Vavriščiuko, aukščiausią lygį blogųjų paskolų dalis pasiekė šių metų liepą (58 proc.), vėliau ėmė palaipsniui mažėti. Šiuo metu problema išspręsta, nes bankai atidėjo atitinkamas atsargas. Vis dėlto V. Vacriščiukas paragino šalies kreditines organizacijas probleminį įsiskolinimą spręsti "restruktūrizacijos arba nurašymo priemonėmis".

Dėl nesutarimų klimato klausimu, BHP traukiasi iš Pasaulio anglies asociacijos

 Didžiausia pasaulyje kasybos bendrovė BHP antradienį paskelbė paliksianti Pasaulio anglies asociaciją (PAO), sprendimą motyvuodama nesutampančiais požiūriais dėl klimato kaitos.
Antradienį paskelbtame 22 puslapių pranešime teigiama, kad PAO klimato kaitos klausimu turi skirtingą poziciją, nei BHP. Bendrovė pažymėjo, kad sprendimas kol kas yra preliminarus ir dar kartą bus peržiūrėtas kitų metų kovą.
PAO teigia skatinanti švaresnės anglies technologijas, tuo tarpu BHP oficiali pozicija yra tiek švaresnių technologijų, tiek atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimo skatinimas.
BHP taip pat pabrėžė nesutinkantys su JAV sprendimu pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.
"Emisijų mažinimas yra būtinas, siekiant kontroliuoti klimato kaitą", - teigiama BHP pranešime, kuriame išreiškiama parama Paryžiaus susitarimui.
Paryžiaus susitarimą pasirašė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, bet jo įpėdinis Donaldas Trumpas šios sutarties klausimu buvo skeptiškas bei iš susitarimo pasitraukė šių metų birželį.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 19-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1154 m. Anglijos karaliumi karūnuotas Henrikas II. Šalies valdymo sustiprinimas bei iždo įsteigimas laikomi didžiausiais jo pasiekimais.
1741 m. nuo skorbuto mirė danų keliautojas ir tyrinėtojas Vitusas Beringas. Jis atrado Aliaską, jo vardu pavadinta jūra ir sąsiauris.
1848 m. sulaukusi vos 30-ies nuo tuberkuliozės mirė anglų rašytoja, romano "Vėtrų kalnas" autorė Emily Bronte.
1851 m. mirė anglų tapytojas romantikas ir vienas didžiausių peizažistų Josephas Mallordas Williamas Turneris.
1863 m. Londone Frederickas Waltonas užpatentavo grindų dangą - linoleumą.
1906 m. gimė sovietų valstybės veikėjas Leonidas Brežnevas. Nuo 1964 metų jis buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos vadovas, daug dėmesio skyrė šalies kariniam potencialui didinti.
1910 m. gimė prancūzų rašytojas Jeanas Genetas, labiausiai išgarsėjęs romanais "Rožės stebuklas" ir "Gėlių dievo motina".
1915 m. gimė prancūzų dainininkė Editha Piaf, tikrasis vardas Editha Giovanna Gassion.
1941 m. nuo pareigų nušalinęs maršalą von Brauchitschą, vyriausiuoju Vokietijos armijos vadu tapo Adolfas Hitleris. 
1965 m. per antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą Charles'is de Gaulle'is įveikė savo oponentą Francois Mitterrand'ą.
1978 m. Indijoje už nesiskaitymą su parlamentu suimta ir savaitei į kalėjimą uždaryta šalies ministrė pirmininkė Indira Gandhi.
1978 m. Prancūzija atliko branduolinį bandymą.
1984 m. Didžioji Britanija ir Kinija pasirašė susitarimą dėl Honkongo sugrąžinimo Kinijai 1997 metais.
1987 m. Rusijos šachmatų meistras Garis Kasparovas tapo pasaulio šachmatų čempionu.
1996 m. sulaukęs 72 metų amžiaus Paryžiuje mirė italų aktorius ir vienas pagrindinių veikėjų Federico Fellinio filmuose Marcello Mastroiannis.
1997 m. Indonezijoje sudužo Singapūro aviakompanijos "SilkAir" lėktuvas "Boeing 737-300" - žuvo visi 104 juo skridę žmonės.
2000 m. mirė graikų stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Diodoras I.
2006 m. būdamas 95-erių mirė vienas įtakingiausių JAV animacinių filmų kūrėjų Josephas Barbera. Jis kartu su Williamu Hana sukūrė šimtus visame pasaulyje žinomų animacinių veikėjų, įskaitant Tomą ir Džerį.
2011 m. Park Geun-hye tapo pirmąja moterimi, išrinkta Pietų Korėjos prezidente.
2012 m. Kazachstane saugiai nusileido erdvėlaivio "Sojuz TMA 05-M" įgula. Tarptautinėje kosminėje stotyje astronautai praleido 127 dienas.

Atgal