VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.21. Naujausios žinios

Dėl laiko sukiojimo bus kreiptasi į Europos Komisiją

 Vyriausybė pavedė Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijoms ir Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos pradėti konsultacijas su Europos Komisija, ES institucijomis, ES valstybėmis narėmis, kad būtų peržiūrėtos nuostatos dėl laiko keitimo žiemą ir vasarą. Bus prašoma įvertinti, ar toks laiko sukiojimas yra vis dar aktualus ir būtinas.

„Priėmėme šį sprendimą, atsižvelgdami į Lietuvos gyventojų nuomonę, kuria nepritariama laiko keitimui, taip pat į tyrimų rezultatus dėl laiko keitimo poveikio žmonių sveikatai. Ketiname inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje dėl šios direktyvos nuostatų tikslingumo“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vyriausybė taip pat pavedė minėtoms įstaigoms konsultuotis dėl Lietuvos iškelto klausimo – 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtos direktyvos taikymo. Siekiama, kad ES institucijos ne tik peržiūrėtų laiko keitimą reglamentuojančias nuostatas, bet ir išaiškintų prievolę jas taikyti.

Šių metų balandžio 1–9 d. „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik 80 proc. pasisako prieš laiko sukiojimą. Pažymėtina, kad ES valstybėse taip pat kalbama dėl laiko keitimo atsisakymo.

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti 1981–1989 metais. Jis buvo panaikintas 2000 m., tačiau nuo 2003-iųjų sausio 1 d. vėl buvo įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Prezidentė pasirašė ateinančių metų biudžetą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra.

Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valdančiųjų teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai.

Ketvirtadienio dieną daug kur snygis, šlapdriba, vakariniuose rajonuose silpnas lietus

Ketvirtadienio rytą didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, tik vakarų Lietuvoje keliai šlapi, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniuose keliuose yra slidžių ruožų, vietomis šie keliai provėžoti. 
Vakarų Lietuvoje bei Šiaulių apskrityje silpnas lietus, kitur be kritulių. 
Oro temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 394 metrai (nuo 6,319 iki 6,713 km), išlieka 9 cm. Eismas leidžiamas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur snygis, šlapdriba, vakariniuose rajonuose silpnas lietus. Vietomis kils trumpos pūgos, lijundra. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, pajūryje iki 6 laipsnių šilumos.

Ką reikia žinoti apie savarankišką veiklą 2018-aisiais? 

Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms.

*Suvienodinama socialinio draudimo įmokų tvarka visoms savarankiškos veiklos formoms;

*Lengvatos pensininkams – nepriklausomai nuo veiklos formos;

*Lengvatos pirmą kartą pradedantiems savarankišką veiklą – galima pasirinkti metus nemokėti VSD įmokų;

„Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms.Siekiama, kad žmogus, nepriklausomai nuo to, kokią savarankiško darbo formą bepasirinktų, mokėtų tokio pat dydžio socialinio draudimo įmokas ir gautų tokias pačias socialines garantijas“, – apie būsimus pokyčius sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Socialinio draudimo įmokų „atostogos“, „grindys“, „lubos“ – ką reikia žinoti apie savarankišką veiklą 2018-aisiais?

Suvienodinamos sąlygos

Žmonėms, planuojantiems 2018 metais įsigyti verslo liudijimą bei individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Įmoka apskaičiuojama atsižvelgus į liudijimo galiojimų dienų skaičių ar individualios žemės ūkio veiklos vykdymo laikotarpį.

Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.

Ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie, prieš įsigydami verslo liudijimą, turi sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA proporcingai liudijimo galiojimų dienų skaičiui.

Individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir užsiimantiems individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą ši išimtis ir iki šiol nebuvo taikoma. Taigi nuo šiol sąlygos suvienodinamos.

Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų už visą kalendorinį mėnesį, kad sukauptų visų metų stažą pensijai tais atvejais, kai pagal verslo liudijimą jie dirba ne visą mėnesį.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių, komanditinių ūkinių bendrijų nariai ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, anksčiau mokėję įmokas nuo visų gaunamų pajamų, nuo 2018-ųjų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės nuo pusės pajamų.

Vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą tokia tvarka galiojo ir iki šiol – ji nesikeis.

Nuo metų pradžios taip pat nebelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“. Anksčiau dalies individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių socialinio draudimo įmokos turėjo būti ne mažesnės nei nuo minimalios mėnesio algos.

Skatins pradėti savarankišką veiklą

Didžiausia ateinančių metų naujiena – vadinamosios socialinio draudimo įmokų „atostogos“ savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms.

Tai galimybė pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienus metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Teisė į tokias „atostogas“ bus suteikiama automatiškai.

„Iš tokių savarankiška veikla užsiimančių gyventojų pirmus metus neprašysime mokėti socialinio draudimo įmokų. Tačiau jeigu žmogus vis dėlto norėtų jas mokėti – tam, kad tais metais galėtų gauti ligos, motinystės, tėvystės išmokas, kaupti stažą pensijai, jis pajamas galės deklaruoti ir įmokas mokėti įprasta tvarka. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas“, – sako J. Miskis.

Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos, nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo.

Pirmaisiais savarankiškos veiklos metais prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas išlieka, taip pat reikės mokėti visas socialinio draudimo įmokas už naujame versle įdarbintus samdomus darbuotojus.

Pensininkams – daugiau lengvatų

Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir pensininkams. Anksčiau VSD įmokų nereikėjo mokėti tik pensininkams, kurie užsiėmė individualia žemės ūkio veikla ar dirbo su verslo liudijimu.

Nuo 2018 m. lengvatos (teisė nemokėti socialinio draudimo įmokų) taikomos ir tiems pensininkams, kurie turi individualią įmonę, yra mažųjų bendrijų nariai, taip pat užsiima individualia veikla pagal pažymą.

Naujovės ūkininkams

Permainas pajus ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai. Nuo kitų metų jie įmokas turės mokėti  nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.

Tačiau iki šiol buvusios 7 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus „lubos“, nuo kurias viršijančių pajamų dalies socialinio draudimo įmokų mokėti nereikėjo, kitąmet pakeliamos iki 14 VDU, o dar po metų pasieks 28 VDU – kaip ir kitomis savarankiškos veiklos formomis užimtiems žmonėms.

Taip pat nebelieka lengvatos nebemokėti socialinio draudimo įmokų jauniems (iki 29 metų) ūkininkams, kurie nėra GPM mokėtojai. VSD ūkininkams reikės mokėti ir tuomet, jeigu jie turi kitą samdomą darbą.

„Socialinio draudimo įmokos bei socialinės garantijos, taip pat ir lengvatos suvienodinamos visiems, dirbantiems savarankiškai – ir vykdantiems žemės ūkio veiklą, ir individualių įmonių savininkams. Jeigu dirbantiems su individualios veiklos pažyma taikomos 28 VDU „lubos“ ir atitinkamai jie turi galimybę sukaupti didesnę pensiją, tokias pat sąlygas ir garantijas palaipsniui pritaikysime ir užsiimantiems žemės ūkio veikla“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Dirbdami aukštyje susižaloja ne tik statybviečių darbuotojai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikisi, kad statybos ekonominėje veikloje šiemet žūčių, palyginti su ankstesniais metais, bus gerokai mažiau. Nuo 2014 m., kai statybose žuvo 12 darbuotojų, vėlesniais metais - 14 bei 8, šiemet (gruodžio 18 d. duomenimis) netekčių sumažėjo iki 5 darbuotojų. 
Tačiau statybos, statybos remonto ir kiti susiję darbai yra atliekami įvairiose ekonominėse veiklose, ir tokių darbų pavojai čia vertinami toli gražu nepakankamai. Šiais metais mirtinai susižalojusių atliekant šiuos darbus padaugėjo. Pernai žuvo 6 darbuotojai, šiemet - 8. Vieno iš pastarųjų įvykių metu Darginių ŽŪB (Joniškio r.) darbuotojas iš maždaug 2 m aukščio iškrito iš autokrautuvo kaušo ir sunkiai susižalojo. Po kurio laiko nuo patirtų sužalojimų darbuotojas ligoninėje mirė. 
„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai sudaro pagrindą manyti, kad labai dažnai neįvertinama, jog statybos, statybos remonto ir panašūs darbai yra labai pavojingi, nesvarbu, kokioje veikloje jie atliekami, - sako vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. - Jei įmonės pagrindinė veikla yra visai kita (pvz., žemės ūkis, prekyba, nekilnojamojo turto operacijos, netgi administracinė ir aptarnavimo veikla), pagrindinis dėmesys šiai veiklai ir sutelkiamas. Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ar organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama nemažiau dėmesio."
Šiemet iš 5 žuvusiųjų statybose net 3 mirė nukritę iš aukščio. Tačiau, pasak J. Griciaus, pavojai turi būti vertinami atliekant bet kokią veiklą, susijusią su aukščiu. Tebėra tiriamas įvykis UAB „Palska", kurios pagrindinė veikla nėra statyba. Jos darbuotojas, atliekant pastato vidaus apdailos darbus, nenustatytomis aplinkybėmis nukrito, patyrė galvos traumą ir ligoninėje mirė.
Šiais metais fiksuota ir daugiau panašiomis aplinkybėmis įvykusių nelaimingų atsitikimų. Remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo. Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas: jis, kopėčiomis lipdamas žemyn, nukrito iš maždaug 2,5 m aukščio. Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas pavyzdys, kai parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų pakabinamų lubų viršaus, o joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.
Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbuotojai nemokomi saugiai atlikti darbų aukštyje. Labai dažnai sunkūs susižalojimai ar net žūtys liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, darbuotojai savavališkai imasi atlikti darbus, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.
„Todėl, - pabrėžia VDI vadovas, - mes norime atkreipti dėmesį, kad nėra visiškai nepavojingų darbų. Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių ir pačių darbuotojų požiūris, tinkamas darbų organizavimas, kontrolė ir specialistų tinkamas parengimas."

"Eurostat": trečiąjį metų ketvirtį laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje siekė 1,6 proc.

Laisvų darbo vietų lygis euro zonoje trečiąjį 2017 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, buvo stabilus ir sudarė 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo nuo 1,6 proc., skelbia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat". 
Visoje ES trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, laisvų darbo vietų lygis buvo stabilus ir suarė 2,0 proc., o palyginti su tuo pačiu 2016 metų ketvirčiu išaugo nuo 1,7 proc.
Euro zonoje trečiąjį 2017 metų ketvirtį pramonės ir statybos sektoriuje laisvų darbo vietų lygis sudarė 1,6 proc., o paslaugų sferoje - 2,2 proc. Visoje ES pramonės ir statybos sektoriuje laisvų darbo vietų lygis sudarė 1,7 proc., o paslaugų sferoje - 2,3 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje siekė 1,6 proc. Pramonės ir statybos sektoriuje laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje siekė 1,9 proc., o paslaugų sferoje - 1,7 proc.
Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis trečiąjį 2017 metų ketvirtį užfiksuotas Čekijoje (4,1 proc.), Belgijoje (3,6 proc.), Vokietijoje (2,7 proc.), Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 2,6 proc.), Nyderlanduose (2,5 proc.) ir Vengrijoje (2,4 proc.), o mažiausias - Graikijoje (0,5 proc.), Bulgarijoje ir Ispanijoje (po 0,8 proc.), taip pat Portugalijoje (0,9 proc.). 
Palyginti su tuo pačiu 2016 metų ketvirčiu, laisvų darbo vietų lygis pakilo dvidešimt dviejose ES valstybėse, išliko nepakitęs dviejose ir sumažėjo Graikijoje (0,3 proc. punkto), Rumunijoje (0,2 p. p.) ir Kipre (0,1 proc. punkto).
Lyginamuoju laikotarpiu laisvų darbo vietų lygis daugiausia pakilo Čekijoje (1,0 proc. punkto), Belgijoje ir Austrijoje (po 0,7 p. p.), Slovėnijoje (0,6 p. p.) ir Nyderlanduose (0,5 p. p.).

Prof. V. Landsbergis, arkivysk. S. Tamkevičius ir kiti iškilūs šalies žmonės ragina nenaikinti LSU

Politikas, prof. Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, akademikas Jurgis Brėdikis, prof. Virgilijus Noreika, prof. Donatas Katkus bei kiti iškilūs šalies žmonės pasirašė kreipimąsi į šalies Seimo ir Vyriausybės narius dėl Lietuvos sporto universiteto (LSU), specializuotos sporto aukštosios mokyklos, išsaugojimo.
"Pastarojo meto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo sistemos pertvarka, sprendžianti šalies aukštojo mokslo iššūkius, ryžtingai skinasi kelią permainoms. Tai sveikintinas ir šalies pažangai reikalingas procesas. Tačiau reiškiame susirūpinimą, kad vykdant reformą nepakankamai įsiklausoma į specializuotų Lietuvai ir jos piliečiams itin svarbių sporto ir sveikatinimo sričių atstovų nuomonę bei jų nuogąstavimus dėl vykdomos reformos pasekmių", - teigia kreipimosi autoriai.
Kreipimesi pabrėžiama, kad sportas - svarbus kultūros reiškinys - padeda spręsti socialines valstybės problemas, ugdyti visokeriopai sveiką ir stiprų šalies pilietį. Pasak kreipimosi autorių, sportas yra šalies reprezentacijos ir identiteto dalis, o nekorumpuoto sporto pergalės - tautos vienybės ir pasididžiavimo simboliai, todėl politikai raginami „atsižvelgti į akademinės sporto bendruomenės susirūpinimą bei siūlymus".
„Sekdami sėkmingai gyvuojančių specializuotų kultūros ir meno aukštųjų mokyklų - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Lietuvos dailės akademijos - pavyzdžiais, pasisakome už specializuotos, sporto kultūrą plėtojančios ir puoselėjančios aukštosios mokyklos veiklos tęstinumą, už Lietuvos valstybės sporto kultūros ir savarankiško akademinio židinio, transformavus jį į Sporto kultūros akademiją, išsaugojimą", - teigiama kreipimesi.

Mianmaras uždraudė JT žmogaus teisių tyrėjai atvykti į šalį

Mianmaras uždraudė į šalį atvykti Jungtinių tautų (JT) žmogaus teisių tyrėjai Yanghee Lee, kuri sausį turėjo apsilankyti Mianmare ir įvertinti žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, įskaitant ir krizėje atsidūrusią Rachinų valstiją, informuoja transliuotojas BBC.
Nuo rugpjūčio pabaigos iš Mianmaro Rachinų valstijos į Bangladešą pabėgo šimtai tūkstančių musulmonų rohinjų, kurie pasakoja apie civilių prievartavimus, žudymus ir namų padegimus. Anot Y. Lee, sprendimas uždrausti jai atvykti į šalį rodo, kad Rachinų valstijoje vyksta "kažkas siaubingai baisaus". 
Tuo tarpu, Mianmaro vyriausybė savo sprendimą aiškino tuo, kad JT žmogaus teisių tyrėja Y. Lee atlikdama savo darbą "nėra nešališka ir objektyvi". Paskutinį kartą Mianmare tyrėja lankėsi liepos mėnesį ir išsakė susirūpinimą dėl elgesio su musulmonais rohinjais Rachinų valstijoje. 
Smurtas šioje valstijoje prasiveržė rugpjūčio pabaigoje, Mianmaro kariuomenei pradėjus operaciją prieš policiją atakavusius Arakano rohinjų išlaisvinimo armijos (ARSA) kovotojus. Nors kariuomenė tvirtina, kad taikėsi tik į maištininkus, Bangladešo stovyklose įsikūrę pabėgėliai pasakoja apie civilių žudymus, prievartavimus ir namų padegimus. Nuo to laiko iš valstijos pabėgo daugiau kaip 650 tūkst. rohinjų.
Pagalbos organizacija "Gydytojai be sienų" apytikriai skaičiuoja, kad nuo rugpjūčio 25 iki rugsėjo 24 dienos nužudyta mažiausiai 6 700 rohinjų. 
JT tyrėją itin nuliūdino ir nustebino sprendimas neįsileisti jos į Mianmarą, ypač dėl to, kad anksčiau jai buvo suteiktas leidimas atvykti į šalį.

A. Aleksandravičius eksponuoja piligriminės kelionės fotografijas

Ketvirtadienį naujai duris atvėrusioje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje atidaroma Algimanto Aleksandravičiaus 33 fotografijų paroda apie "Malerweg" - kelionę Dailininkų keliu.
Lietuvoje ir Europoje pripažintas fotografas A. Aleksandravičius, kunigas Algirdas Toliatas ir rašytoja Lina Ever spalį ėjo piligriminiu Dailininkų keliu nacionaliniame parke Saksonijos Šveicarijoje ir Vokietijoje. Per penkias dienas jie įveikė 112 km, apsistodami paprastose piligriminėse nakvynės vietose. Iš daugybės kelionės metu padarytų kadrų šiai parodai fotografas atrinko 33.
Pasak A. Aleksandravičiaus, kai kurių vietų grožiui apibūdinti sunku rasti žodžių, todėl savo susižavėjimą jis perteikė vaizdais. Jo nespalvotuose peizažuose lyg iš praėjusių amžių išplaukia debesimis apgaubtos smiltainio uolos ir olos, samanomis apžėlę tarpekliai, nuvinguriuojanti Elbės upė, šimtamečiai miškai, paslaptingi tiltai ir senos pilys. Pasak fotografo, kelionėje visai naujai atsiskleidė ir jo bendrakeleiviai, todėl parodai atrinko ir kelis jų portretus. "Žiūrovai tikrai nustebs pamatę mėgstamą kunigą Toliatą visai kitokioje, neįprastoje aplinkoje", - sakė jis.
Pasak rašytojos ir gidės po Berlyną L. Ever, šis kelias piligriminei kelionei ir pokalbiams su kunigu buvo pasirinktas neatsitiktinai - jis eina pro įspūdingus gamtos ir žmonių sukurtus paminklus, jį buvo pamėgę romantizmo epochos menininkai, čia pasisemdavę įkvėpimo savo kūriniams.
"Džiaugiuosi, kad Bažnyčia atveria duris menininkams, ir tikiuosi, kad ateityje ji taps menininkų traukos centru. Simboliška ir tai, kad pirmojoje parodoje rodome kelionės vaizdus, nes iš tiesų žmogus visą gyvenimą keliauja ieškodamas Dievo karalystės", - sakė kunigas A. Toliatas. 
Šią vasarą Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai, o šį mėnesį atvėrė duris plačiajai visuomenei. 
Pasak vyriausiojo policijos kapeliono A. Toliato, bažnyčioje numatoma sukurti multifunkcines erdves, skirtas mokymams ir sielovadai, jos durys visada bus atviros meninėms iniciatyvoms bei bendruomenių veiklai.

Dar vienam Šiaurės Korėjos kariui pavyko pabėgti į Pietų Korėją

Dar vienam Šiaurės Korėjos kariui pavyko per demilitarizuotą zoną pabėgti į Pietų Korėją. Jis yra ketvirtas Šiaurės Korėjos karys, šiais metais sėkmingai pasiekę Pietų Korėją.
Pietų Korėjos kareiviai, kariniais duomenimis, prie akylai saugomos sausumos sienos paleido įspėjamuosius šūvius kariams Šiaurės Korėjoje. Iššauta apie 20 šūvių, kai kariai iš Šiaurės Korėjos priartėjo prie karinės demarkacinės linijos tarp abiejų šalių, ketvirtadienį Seule pranešė Gynybos ministerijos atstovas.
Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros "Yonhap", kuri remiasi kariškiais, Šiaurės Korėjos kariai akivaizdžiai ieškojo per demilitarizuotą zoną pabėgusio tautiečio.
Šis atvejis įvyko praėjus kelioms savaitėms po dramatiško vieno Šiaurės Korėjos kario pabėgimo per pasienio vietovę Panmundžomą, esančią 4 km pločio demilitarizuotoje zonoje. Karį tada pašovė Šiaurės Korėjos pasieniečiai. Jis buvo sunkiai sužeistas, tačiau išgyveno.
Daug Šiaurės Korėjiečių kiekvienais metais dėl bado ar nepasitenkinimo autokratine vadovybe bėga iš savo izoliuotos tėvynės. Tačiau dauguma jų renkasi sprukti per sieną į Kiniją.

TVF patvirtino 2 mlrd. dolerių paskolos perdavimą Egiptui

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė patvirtinęs trečios paskolos dalies Kairui, vertos 2 mlrd. dolerių, perdavimą. Ši paskola - trejų metų trukmės 12 mlrd. paskolos programos dalis.
TVF praėjusį mėnesį gyrė Kairo progresą atliekant svarbias reformas. Tam, kad gautų paskolą, šalis įgyvendino visą eilę svarbių pertvarkų, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) priėmimą ir energetikos subsidijų mažinimą.
Tuo pat metu TVF pažymėjo, kad Egipto valdžios vis dar laukia daug darbo.
"Perspektyvos yra palankios, bet šaliai reikės toliau dėti pastangas, vykdyti apdairią politiką ir struktūrines reformas, siekiant stabilaus augimo ir darbo vietų kūrimo", - teigė TVF atstovas Davidas Liptonas.
Jis pažymėjo, kad energetikos subsidijų reforma yra itin svarbi, norint pasiekti programoje iškeltus fiskalinius tikslus bei mažinti skolą. Be to, valdžia turės įgyvendinti ir kitas mokesčių reformas tam, kad būtų skatinamos investicijos kituose sektoriuose.
Nuo to laiko, kai 2011 m. Egiptas nuvertė prezidentą Hosni Mubaraką, šalies ekonomika dėl politinio nestabilumo ir saugumo problemų patyrė ne vieną šoką.
TVF teigia, kad Egipto ekonomika šiemet turėtų augti 4,2 proc. - šis rodiklis pastebimai lenkia pirmines prognozes. Tuo tarpu 33 proc. rugpjūtį siekusi infliacija iki 2018 m. pabaigos turėtų kristi iki 13 proc.

Rastos prieš 103 metus dingusio Australijos povandeninio laivo nuolaužos

Po 103 metų surastas Australijos povandeninis laivas "AE1", kuris Pirmojo pasaulinio karo pradžioje pradingo prie šiaurinės Papua Naujosios Gvinėjos pakrantės. 
Šiuo atradimu išsprendžiamas didžiausias Australijos karinio jūrų laivyno galvosūkis. Pirmasis Australijos karinio jūrų laivyno povandeninis laivas su 35 vyrų australų ir britų įgula dingo 1914 metais, praėjus mėnesiui nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir jo paieškos iki šiol buvo bevaisės.
Povandeninis laivas dingo 1914 metų rugsėjo 14-ąją dieną. Teigiama, kad laive nebūta jokio sprogimo, nebuvo aptikta ir jokių kitų nelaimės pėdsakų. Suradimas leis pabandyti nustatyti, dėl kokios priežasties laivas nuskendo su visa įgula.

JT: Rytų Ukrainoje dėl minų grėsmė kyla 220 000 vaikų

Rytų Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šimtai tūkstančių vaikų rizikuoja tapti sausumos minų aukomis. 220 000 vaikų regione gyvena, žaidžia ir eina į mokyklą teritorijomis, kuriose yra sausumos minų ir kitokių sprogių medžiagų, ketvirtadienį pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF).
Šis regionas yra labiausiai minų užteršta teritorija Žemėje. "Nėra priimtina", kad vietovės, kuriose vaikai dar prieš mažiau nei ketverius metus galėjo nerūpestingai žaisti, dabar yra nusėtos sprogstamųjų medžiagų, kritikavo UNICEF įgaliotinė Ukrainai Giovanna Barberis. Visos konflikto šalys esą privalo nedelsiant nutraukti šių ginklų naudojimą.
UNICEF duomenimis, nuo sausio iki lapkričio vidutiniškai kiekvieną savaitę Rytų Ukrainoje buvo sužeistas arba žuvo vienas vaikas. Dažniausia to priežastis buvo sausumos minos arba nedetonavę kitokie sprogmenys.
Rytų Ukrainoje Kalėdų ir Naujų metų dienomis vėl turėtų įsigalioti neribotos paliaubos. Jos turėtų prasidėti šeštadienį (gruodžio 23 d.) 0.00 val. Kijevo laiku , pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialusis atstovas Martinas Saidikas.

A. Merkel konservatoriai ir SPD pirmines derybas dėl koalicijos formavimo tikisi baigti iki sausio 12 d.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujami konservatoriai ir centro kairiųjų pažiūrų Socialdemokratai (SPD) trečiadienį pranešė pirmines derybas planuojantys užbaigti iki sausio 12 dienos.
A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), jų sąjungininkai Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir SPD susitikimą baigė paskelbdami, kad pirminės derybos dėl naujos bendros koalicijos formavimo vyks nuo sausio 7 iki 12 dienos.
Be to, A. Merkel, CSU lyderis Horstas Seehoferis, SPD lyderis Martinas Schulzas ir abiejų blokų parlamentinių grupių lyderiai jau susitarė dėl 15-os politikos sričių, kurias aptars per pirmines derybas. Tarp minėtų sričių - finansai, ekonomika, energetika, šeimos reikalai ir migracija.

JT tribunolas nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti baigia savo darbą

Tarptautinis baudžiamasis tribunolas karo nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti ketvirtadienį baigia savo darbą. Ta proga Hagoje bus surengta oficiali ceremonija.
Tribunolas buvo įsteigtas 1993 metų gegužę, priėmus atitinkamą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Tribunolo vyriausiasis prokuroras pastaraisiais metais buvo belgas Serge'as Brammertzas, 2008-aisiais pakeitęs šveicarę Del Pontę.
Iš 161 kaltinamojo nuteisti buvo 84. 19 atvejų baigėsi išteisinimais. Pastarąjį kartą didelio atgarsio lapkričio gale sulaukė Bosnijos kroatų karinio vado Slobodano Praljako atvejis. Šis, apeliaciniame procese paskelbus jam 20 metų kalinimo bausmę, teismo salėje išgėrė nuodų ir netrukus mirė. Prieš tai paskutiniame savo dideliame procese dėl genocido ir nusikaltimų žmogiškumui tribunolas kalėjimo iki gyvos galvos bausmę skyrė buvusiam Bosnijos serbų generolui Ratko Mladičiui.

Jungtinių Tautų Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Z. R. al-Husseinas nesieks antrosios kadencijos

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al-Husseinas pareiškė nesieksiąs antrosios kadencijos šiame poste. 
Jordanijos princo Z. R. al-Husseino kadencija baigiasi kitų metų rugsėjį, jis nusprendė nesiekti dar vienos ketverių metų kadencijos. Einant šias pareigas JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atvirai kalbėjo apie Mianmaro elgesį su musulmonais rohinjais ir tvirtai pasisakė prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Anot komisaro, pakartotinai užsimindamas apie "melagingas naujienas", D. Trumpas kursto smurtą prieš žurnalistus. 
Be kita ko, pareiškęs, kad Europos Sąjunga (ES) yra susijusi su nežmonišku elgesiu, vykdomu prieš migrantus, padėdama Libijai stabdyti migrantus jūroje ir sulaikyti juos krante, komisaras taip pat sukėlė pasipiktinimą.
Z. R. al-Husseinas teigė, kad, atsižvelgiant į esamas geopolitines aplinkybes, jis negali veiksmingai atlikti savo darbo. Sprendimas nesiekti antrosios kadencijos laikomas itin neįprastu.

Žemės drebėjimas Teherane sukėlė paniką

Irano sostinę Teheraną trečiadienio vakarą supurtė žemės drebėjimas, sukėlęs paniką. Šimtai tūkstančių žmonių iš savo namų išbėgo į gatves.
Teherano universiteto Seismologijos centro duomenimis, požeminių smūgių stiprumas siekė 5,2 balo. Jie užregistruoti 23.30 val. vietos laiku (21.00 val. Vidurio Europos laiku). Žemės drebėjimo epicentras buvo Meškindašte, maždaug už 50 km į pietvakarius nuo milijoninio Teherano. Tačiau, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nei Teherane, nei Meškindašte žmonės nenukentėjo. Nebuvo padaryta ir didesnės žalos.
Pagrindo panikai nėra, sakė ministerijos atstovas. Jis per televiziją paragino žmones Teherane likti ramius. Daug sostinės gyventojų būgštavo, kad gali sekti galingesni požeminiai smūgiai. Teheranas turi beveik 10 mln. gyventojų.
Iraną vis drebina pragaištingi požeminiai smūgiai. Mėnesio pradžioje šalies pietryčiuose būta 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimo. Lapkričio viduryje galingas žemės drebėjimas supurtė Irano vakarus. Stichija Ketmanšaho provincijoje netoli sienos su Iraku nusinešė 620 žmonių gyvybių. 1990 metų birželį per žemės drebėjimą šalies šiaurėje žuvo 40 000 žmonių. 2003-ųjų gruodį Pietų Irano Bamo mieste žuvusiųjų būta 31 000.

Atgal