VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.22. Naujausios žinios

Policijos ekspertai: Nepriklausomybės aktą surašė signataras J. Šaulys

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą - Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka.
Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Atliekant tyrimą, pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J. Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.

Prezidentės kalėdinė dovana Popiežiui - unikali nanoprakartėlė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Popiežiui Pranciškui lietuvių mokslininkų ir studentų sukurtą unikalią kalėdinę dovaną - mažiausią pasaulyje prakartėlę.
Dešimt tūkstančių kartų sumažinta ir tik mikroskopu matoma Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės kopija jau užregistruota Gineso pasaulio rekordų knygoje. Prakartėlė yra tokia maža, kad kūdikį Jėzų vaizduojanti figūra yra mažesnė ir už žmogaus ląstelę.
„Didžiuojuosi, kad mūsų mokslininkai ir studentai sukūrė pačią mažiausią pasaulyje prakartėlę. Ypač džiaugiuosi, kad galime įteikti šią įdomią ir inovatyvią dovaną Popiežiui Pranciškui, kurio kitąmet laukiame Lietuvoje", - sako Prezidentė.
Prakartėlę kūrusių mokslininkų tikslas - garsinti Lietuvą kaip modernią, talentingų kūrėjų šalį. Pasitelkę savo gebėjimus, pažangiausias technologijas galime pritaikyti ne tik medicinoje, IT, urbanistikoje ar dizaine, bet ir kurdami žmones džiuginančius atradimus. Lietuva yra lazerių industrijos lyderė - eksportuojame lazerius daugiau kaip į 70 pasaulio šalių.
Mokslininkai iš pradžių nuskenavo Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės figūras, tuomet atspausdino lazeriniu nanospausdintuvu ir įkėlė į specialią talpą, kad objektą būtų galima pamatyti mikroskopu. Prakartėlę sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybiškumo ir inovacijų centras „Linkmenų fabrikas" drauge su bendrovės „Femtika" mokslininkais ir įmone „3D idėja". Kuriant prakartėlę bendradarbiauta su Vilniaus arkivyskupijos kurija, „GoVilnius", „Investuok Lietuvoje".

Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei

Gruodžio 22 d. Seime įvykusioje Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“  atstovai Seimo nariams ir žiniasklaidai pristatė jų parengtą interpeliaciją kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson).

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pakraupę nuo to, kokia kultūros politika vykdoma Lietuvoje, interpeliacijos tekstą kultūros ministrei parengė visuomeninės organizacijos atstovai. Interpeliacijos tekste glaudžiai išdėstyti šiandienos lietuvių kultūros skauduliai, dėl kurių ignoravimo suformuluoti klausimai ministrei.  Ministrės atsakymai turi parodyti visuomenei ir Seimui tikrąją ministrės kompetenciją ir atskleisti jos vadybinį sugebėjimą“, – pradėdamas spaudos konferenciją sakė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras A. Rudys, išreikšdamas viltį, kad Seimo nariai, kuriems iš tikrųjų rūpi kultūros būklė ir jos puoselėjimas Lietuvoje, turėtų palaikyti šią visuomenės iniciatyvą.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir interpeliacijos motyvus pristatė asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ atstovai: asociacijos Tarybos pirmininkas Europos parko įkūrėjas Gintaras Karosas, tarybos nariai – Laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas dr. Romas Pakalnis bei interneto portalo „Alkas“ vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas. 

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas G. Karosas apie priežastis, paskatinusias visuomenininkus pareikšti interpeliaciją kultūros ministrei, sakė: „Nerimą kelia Kultūros ministerijos veiksmai, rodantys jos vadovybės negebėjimą žvelgti platesniu akiračiu ir vykdyti valstybinio lygmens kultūros politiką. Patys ryškiausi neprofesionalumo pavyzdžiai yra Lukiškių aikštės konkurso organizavimas ir požiūris į lietuvių kalbą. Nors Seimas buvo aiškiai pasisakęs, kad Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Laisvės kovotojų su Laisvės kario Vyčio skulptūra monumentas, ši sąlyga visai nebuvo įtraukta į konkurso reikalavimus, o vykdymui pasirinktas netinkamas operatorius, nieko bendra neturintis su valstybinės atminties įprasminimo klausimais. Kultūros ministerija yra pateikusi Vyriausybei siūlymus antikonstitucinėmis nuostatomis taip keisti kalbos įstatymą, kad faktiškai būtų panaikintas valstybinis lietuvių kalbos statusas ir susilpnintas Lietuvos valstybingumas. Tai beprecendentis nekompetencijos ar tyčinio veikimo prieš Lietuvos valstybę atvejis. Kitos pasaulio šalys eina priešinga linkme. Lietuvių kalbos pozicijos valstybės gyvenime turėtų būti tik stiprinamos, nes tai mūsų valstybingumo pamatas“.

Karosas priminė, kad š. m. lapkričio 17 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje surengtame  mitinge buvo priimtas nutarimas siūlyti kultūros ministrei atsistatydinti, o jeigu tai nebūtų padaryta – siūlyti Seimui pradėti interpeliaciją šiai pareigūnei. Tačiau nei atsistatydinimo, nei atsiprašymo, nei problemų taisymo dėl Lukiškių aikštės neteisėto konkurso visuomenė nesulaukė iki šiol. 

„Todėl „Talka kalbai ir tautai“ nusprendė talkinti  Lietuvos Respublikos Seimui rengiant kultūros ministrės interpeliacijos procedūrą. Toks demokratinis valstybės lygmens problemų sprendimo kelias turėtų padėti Lietuvai tinkamai apginti Konstitucines nuostatas, pažeistą mūsų piliečių orumą bei tinkamai pasitikti Valstybės atkūrimo šimtmetį 2018-aisiais metais“, – sakė G. Karosas.

Visuomenininkų parengtame 10 puslapių interpeliacijos tekste aptariamos 6 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos veiklos sritys, kuriose kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonson veika vertinama nepatenkinamai arba net įvardinama kaip kenkėjiška – nes yra demonstruojanti nepagarbą valstybei, jos nacionalinei kultūrai ir istorinei atminčiai, jos piliečiams ir atstovaujamai demokratijai. Interpeliacijoje pateikiami faktai, leidžiantys kelti klausimą dėl ministrės  neatsakingumo, atsainumo, negebėjimo vykdyti įstatymus bei kitus teisės aktus, įskaitant ir Seimo patvirtintą Vyriausybės programą bei jos įgyvendinimo planą. 

Viena svarbiausių interpeliacijos temų yra Laisvės kovų memorialo pastatymo valstybę reprezentuojančioje Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje klausimas. Taip pat kritiškai vertinami  ir kiti labai svarbūs Valstybės atkūrimo 100-mečio įprasminimui numatyti, bet, kaip teigia interpeliacijos autoriai, iki šiol taip ir nepadaryti darbai. Keliami klausimai dėl ministrės neveiklumo Gedimino kalno avarinės būklės likvidavimo istorijoje, paveldosaugos, profesionaliojo meno finansavimo, viešųjų konkursų organizavimo, ministerijos vadybos ir teisės aktų rengimo, bendradarbiavimo su ministerijos valdymo srityje esančiomis institucijomis ir kituose baruose.

„Pristatydami šį interpeliacijos tekstą žiniasklaidai ir Seimui, nuoširdžiai tikimės, kad būsime ne tik išgirsti, bet ir teisingai suprasti Seimo narių ir jo vadovybės. Tikimės, kad ši mūsų iniciatyva bus priimta ne kaip bandymas kištis į Seimo bei Vyriausybės veiklą, o kaip neabejingų dėl savo tautos ir valstybės padėties ir likimo Lietuvos piliečių talka išrinktiesiems mūsų tautos atstovams, nukreipta ne prieš konkrečius politikus, partijas ar frakcijas, o į bendrą visų mūsų tikslą – darnią Lietuvos kultūros politiką, užtikrinsiančią  Lietuvos kultūros plėtrą ir klestėjimą. Seimui dar niekada nebuvo teikiama tokia nepolitizuota interpeliacija, kurios teiginių ir klausimų esmė yra ne politiniai interesai, o vien tik sąžinės ir pilietinės pareigos šauksmas. Tikėkimės, kad jis bus išgirstas mūsų išrinktųjų Seime,“ – konferencijos pabaigoje išreiškė viltį  asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys, portalo „Alkas.lt“ vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybą sudaro aštuoniolika plačiai žinomų mokslininkų, kultūros ir meno veikėjų bei dvasininkų: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. Laima Kalėdienė, habil. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, VU politikos mokslų studentė Monika Morkūnaitė.

Per šventes Vilniaus arkikatedroje skambės vargonų muzika

Nacionalinė vargonininkų asociacija rengia Šv. Kalėdomis dvelkiančius vargonų muzikos koncertus Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Kiekvienas koncertas - puiki proga išgirsti gražiausius italų, vokiečių, anglų ir prancūzų autorių kalėdinės muzikos opusus.
Kalėdinis koncertų ciklas "Vox organi Cathedralis” (liet. "Katedros vargonų balsas”) pirmą kartą įsilies į visai šeimai skirtų renginių "Kalėdos sostinėje 2017” programą. Vidudienio koncertai vyks porinėmis savaitės dienomis nuo gruodžio 28 d. iki 2018-ųjų sausio 9 d. 
Gruodžio 28 d. vargonuos Dovilė Savickaitė. Koncerte skambės Johanno Sebastiano Bacho, Claude'o Balbastre'o, Williamo Faulkeso, Alexandre'o Guilmanto kūriniai. Gruodžio 30 d. vargonuos Jurgita Kazakevičiūtė. 
Sausio koncertuose vargonuos Balys Vaitkus, Diana Encienė, Agnė Petruškevičiūtė, Vilimas Norkūnas. 

2018-ieji bus Simono Daukanto metai

Seimas, siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei, paskelbė 2018 metus Simono Daukanto metais.
Už tokį nutarimą ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė 94 Seimo nariai.
2018 metų spalio 28 dieną sukanka 225 metai nuo Simono Daukanto, lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus gimimo.
Priimtame nutarime Seimas pažymi Simono Daukanto indėlį į tautinės savimonės formavimą, jo raštuose skatinamą lietuvių tautinės savivertės pojūtį ir tikėjimą tautos ateitimi; taip pat pabrėžia išskirtinį Simono Daukanto asmenybės ir jo darbų vaidmenį Lietuvos istorijoje, literatūroje ir kalbotyroje. 
Seimas taip pat pasiūlė Vyriausybei iki 2018 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti Simono Daukanto metų programą ir kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Seimui pateikta I. Jarukaičio kandidatūra į ES Teisingumo Teismo teisėjus

Seimui siūloma pritarti Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.
Tokio protokolinio nutarimo projektą pateikė Seimui teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Kandidatas Seimo narius informavo apie savo, kaip teisininko, patirtį Europos Sąjungos teisės srityje. "Visa teisinė karjera yra susijusi su iš pradžių Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą, vėliau, kada mes įstojome į Europos Sąjungą, dirbau Europos teisės departamente. Teko atstovauti kai kuriose bylose Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme", - sakė kandidatas.
Nuo 2010 metų I. Jarukaitis dirba teisėju Vyriausiajame administraciniame teisme. „Tai, matyt, tas teismas, kuris daugiausia susiduria su Europos Sąjungos teise. Esu parašęs disertaciją iš Lietuvos konstitucinės ir Europos Sąjungos teisės sankirtos susijusių klausimų. Tikiuosi, kad ta ir teorinė, ir praktinė patirtis leis man tinkamai atstovauti Lietuvos teisės sistemai, prisidėti prie Europos Sąjungos teisės plėtojimo," - sakė I. Jarukaitis,
Po kandidato prisistatymo Seimo statuto nustatyta tvarka vyks I. Jarukaičio susitikimai su parlamentinėmis frakcijomis.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Europos reikalų komitetas. Dėl nutarimo projekto apsispręsti plenariniame posėdyje numatoma sausio 12 d.

S. Skvernelis: šimtmečiui paminėti numatyta apie 1400 renginių

Artėjant valstybės šimtmečiui darosi vis smalsiau, kaip valdantiesiems pavyko suplanuoti kitais metais vyksiantį minėjimą ir atitinkamas veiklas gyventojams. Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį Seime užtikrino, kad su naująja komisija pavyko tinkamai išgryninti konkrečius šimtmečio minėjimo renginius, kurių kitąmet numatoma kone pusantro tūkstančio.
Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu Seimo narė Rūta Miliūtė kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl darbo su naująja šimtmečio minėjimo programos koordinavimo komisija ir kitąmet numatomų renginių. 
„Ankstesnė komisija buvo sulaukusi nemažai kritikos dėl neproporcingai didelio dėmesio infrastruktūros projektams, įvairioms statyboms, rekonstrukcijoms (...) Ką pavyko pasiekti per pastaruosius metus su naująja šimtmečio minėjimo programos koordinavimo komisija ir kokie pagrindiniai šventės akcentai mūsų laukia kitąmet?", - klausė R. Miliūtė. 
Premjeras patikino, kad didelė dalis buvusios šimtmečio minėjimo komisijos numatytų statybinių darbų projektų tebuvo uždanga, o kitąmet Lietuvos gyventojams suplanuota apie 1400 teminių renginių. Minėjimas numatytas ir užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Vyriausybė konstatavo - „Kaspersky Lab“ kelia potencialią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui

Gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime konstatuota, kad programinė įranga „Kaspersky Lab“ kelia potencialią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir ją naudojantys ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojai artimiausiu metu privalės pakeisti ją kita saugia programine įranga.

 „Privalome užtikrinti valstybės kibernetinį saugumą, todėl Vyriausybės priimtas sprendimas yra savalaikis ir atliktas atsižvelgiant į grėsmių ir pažeidžiamumo vertinimą. Kartu su kitomis valstybės institucijomis bendradarbiavome ieškodami įvertintai grėsmei atitinkančių sprendimų ir priemonių“, - sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Pasak viceministro, nors sprendimas galioja tik kritinės infrastruktūros – energetikos, finansų sistemos, transporto ir kitų sektorių -  bei viešojo sektoriaus valdytojams, verslo įmonės turi individualiai įsivertinti galimas programinės įrangos naudojimo rizikas.

Vyriausybės atstovai, įvertinę Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją, pavedė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams per numatytą laiką pakeisti šią programinę įrangą kita analogiškas funkcijas atliekančia saugia įranga. Valstybės informacinių išteklių valdytojams, naudojantiems programinę įrangą „Kaspersky Lab“, pavesta atlikti šios programinės įrangos naudojimo rizikos analizę ir per suderintus su Nacionalinio kibernetinio saugumo centru (NKSC) terminus ją taip pat pakeisti.

 „Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai dės visas pastangas konsultuodami institucijas ir teikdami joms metodinę pagalbą dėl sklandaus programinės įrangos pakeitimo“, - sakė Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie KAM, vykdančios NKSC funkcijas, direktoriaus pavaduotojas Rytis Rainys. Įgyvendindami Vyriausybės sprendimą, NKSC taip pat informuos Vyriausybę apie atliekamus institucijų veiksmus ir rezultatus.

Vyriausybei pripažinus „Kaspersky Lab“ keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir atsižvelgiant į tai, kad ribojimai naudoti šią programinę įrangą gali turėti įtakos rinkai ir viešųjų pirkimų procesams, numatomi teisės aktų papildymai ir pakeitimai.

Atitinkami Viešųjų pirkimų ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pakeitimai leistų iš viešųjų pirkimų konkursų pašalinti nepatikimus tiekėjus, o Kibernetinio saugumo įstatyme būtų nustatyti principiniai kriterijai, pagal kuriuos būtų sudaromas nesaugios ir draudžiamos naudoti ypatingos svarbos informacinių išteklių ir valstybės informacinių išteklių valdytojų valdomose informacinėse sistemose programinės įrangos sąrašas.

Bus vykdoma gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita

Seimas, priėmęs naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, numatė galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. 
Įstatymas priimtas už balsavus 92, nė vienam nebuvus prieš ir 20 susilaikius.
Įstatyme reglamentuota, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, būtų įtraukiami benamiai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena; asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena; asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta.
Į šią apskaitą pateks asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo; užsieniečiai, kuriems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena.
Šioje apskaitoje atsidurs ir asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui - pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.
Nustatyta, kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo.
Įstatyme įtvirtinta, kad skundus dėl deklaravimo duomenų ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos tvarkymo nagrinėja deklaravimo įstaiga. Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

Lietuvą pasiekusi Betliejaus taikos ugnies šiluma kviečia skleisti taiką

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė šalies skautų ir ateitininkų organizacijų atstovų atneštą Betliejaus taikos ugnį. Šių metų šūkis „Kelyje į taiką" kviečia bendrauti ir skleisti santarvę - pirmiausia artimoje aplinkoje.
Priimdama Betliejaus ugnelę, Prezidentė padėkojo skautų ir ateitininkų organizacijų nariams, kurių dėka simbolinė taikos ugnis pasiekė Lietuvą. Žmonių vienybę, draugystę ir taiką simbolizuojanti ugnelė keliaus po šalies miestus ir miestelius, mokyklas, bažnyčias, įvairias institucijas, skleis šilumą senelių namuose.
Atkeliavusi iš Lenkijos, Betliejaus ugnis toliau pratęs kelionę aplink Europą.
Kasmet lapkričio pabaigoje vienas vaikas iš Austrijos įžiebia žibintą nuo liepsnojančios amžinosios ugnies. Nuo šio žibinto pridegamas kitas, antras, trečias - ir ugnis, virtusi dalijimosi, draugystės ir taikos simboliu, keliauja iš rankų į rankas, iš valstybės į valstybę, automobiliais, traukiniais, net lėktuvais pasklinda po globos namus, labdaros įstaigas, ligonines ar tiesiog miestų aikštėse dalijama su ramybės ir taikaus sambūvio palinkėjimu.
Įžiebti liepsnos austrai keliauja į Betliejų, todėl ši kasmetinė, nuo 1986 m. vykstanti socialinė akcija, yra įgijusi Betliejaus taikos ugnies vardą. Amžinųjų ugnių pasaulyje liepsnoja ir daugiau. Nuo Armėnijos iki Zimbabvės, nuo Belgijos iki Nepalo - negęstanti ugnis nuo seno yra pasiaukojimo, įveikto blogio, gyvybingumo, idėjų tęstinumo simbolis.

2017 m. šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigtas

2017 metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigtas. Kaip praneša Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, šiais metais tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose pradėjo 3507 karo prievolininkai, iš jų - 127 merginos. 
Didžiąją dalį tarnybą pradėjusių šauktinių - 1907 - sudaro jaunuoliai, kurie pageidavo savo noru atlikti karinę tarnybą, 1547 - patekę į šaukiamųjų sąrašus ir pareiškę norą pirmumo teise atlikti tarnybą, dar 53 karo prievolininkai pašaukti privalomai. Šiemet prašymų savo noru atlikti karinę tarnybą buvo gauta 2914, o į šaukiamųjų sąrašus patekusių karo prievolininkų ir parašiusių prašymus atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmumo teise buvo net 2864.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gruodžio 22-ąją:
1881 m. Karklupėnuose, netoli Vilkaviškio, gimė dramaturgas bei vertėjas Kazys Alyta. Mirė 1942 m. Jonavoje.
1896 m. Liūdiškių kaime netoli Anykščių gimė Petras Biržys, literatas, aktorius, pasirašinėjęs Pupų Dėdės slapyvardžiu. Mirė 1970 m. Vilniuje.
1919 m. Kauno medicinos draugijos susirinkime priimti "Medicinos kursų prie Kauno medicinos draugijos įstatai", kurie davė pradžią kvalifikuotų medicinos specialistų rengimui.
1925 m. Lenkijos Seimo nutarimu okupuotame Vilniaus krašte įsteigta Vilniaus vaivadija.
1990 m. įsteigta Lietuvos politinių kalinių sąjunga.
2004 m. į Lietuvą pargabenta ryškų pėdsaką ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijos kultūroje palikusio išeivijos veikėjo architekto Jono Pajaujo asmeninė biblioteka, kurią sudaro apie 13 tūkstančių knygų ir kitų vertingų leidinių.
2008 m., eidamas 67-uosius metus, mirė Lietuvos Tarzanu vadintas Algimantas Arcimavičius.

Darbo birža taps Užimtumo tarnyba

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo kitų metų spalio 1 d. optimizuoti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą. Už naujas pagrindinio teisės akto nuostatas balsavo 87 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 25 parlamentarai.
Priimtais pakeitimais nutarta atsisakyti 10 teritorinių darbo biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų, ir jas reorganizuoti prijungiant prie Lietuvos darbo biržos. Be to, nuspręsta pakeisti šios įstaigos pavadinimą ir nustatyti, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Reorganizacijos metu įvykdžius struktūrinius pokyčius, visoje sistemoje pareigybių skaičius sumažės 10 proc. (iš dabar esančių 1433 liktų 1290 pareigybių), vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažės 54 proc. (iš dabar esančių 223 vadovaujančių darbuotojų liktų 103), administracines funkcijas vykdantys darbuotojai (kartu su vadovais) sudarys 12,1 proc. visų pareigybių (dabar - 24,5 proc.; sumažėtų 195 pareigybėmis - iš dabar esančių 351 liktų 156 pareigybės), pagrindines klientų aptarnavimo funkcijas vykdantys darbuotojai sudarys 76,4 proc. visų pareigybių (dabar - 63,3 proc.; padidėtų 78 pareigybėmis - nuo dabar esančių 908 iki 986 pareigybių). <...> Sumažinus vadovaujančių ir administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių ir padidinus tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, vienam darbuotojui tenkantis vidutinis mėnesio darbo su klientais krūvis sumažėtų iki 275 klientų", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Planuojama, kad Užimtumo tarnybą sudarys septyni departamentai. Penki iš šių departamentų bus tolygiai išdėstyti regioniniu principu ir apims Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų Lietuvos regionus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). Kiti du departamentai bus centriniame Užimtumo tarnybos padalinyje (Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas). Taip pat išliks ir klientų aptarnavimo skyriai, kurie bus beveik kiekvienoje savivaldybėje.
Priimtomis pataisomis nustatyta, kad prie Užimtumo tarnybos veiks iš valstybės institucijų ir darbdavių atstovų sudaroma dvišalė kolegiali institucija Užimtumo taryba.
Užimtumo rėmimo politiką Užimtumo tarnyba įgyvendins bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos. Užimtumo taryba svarstys Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Užimtumo tarybos sudarymo tvarką nustatys ir veiklos nuostatus tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pagrindinis Tarybos tikslas bus identifikuoti darbo rinkos poreikius, atspindinčius regionų darbo rinkos padėtį, ir tobulinti Užimtumo tarnybos veiklą. Ji bus sudaroma iš Užimtumo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų ministerijų bei darbdavių atstovų. Dalyvauti Tarybos veikloje bus atrenkami darbdaviai, kurie yra sukūrę daugiausiai darbo vietų skirtingose ekonominės veiklos šakose ir kurių mokamas atlyginimas didesnis nei šalies vidurkis.

Pernai realus BVP, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 75 proc. ES vidurkio

Pernai perkamosios galios standartais (PGS) apskaičiuotas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 22 000 PGS, tai yra 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, praneša Statistikos departamentas, remdamasis Eurostato išankstiniais 37 Europos šalių tarptautinių palyginimų rezultatais. Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 65 proc. ES vidurkio, Lenkijoje - 68 proc., Estijoje buvo toks pat kaip ir Lietuvoje. 
Vienam gyventojui tenkančio BVP realios apimties indeksas yra kiekvienos šalies ekonominės veiklos ir gerovės, palyginti su ES vidurkiu, rodiklis. Iš 28 ES valstybių narių žemiausias realios apimties indeksas 2016 m. buvo Bulgarijoje ir Rumunijoje, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė atitinkamai 49 ir 58 proc. ES vidurkio, aukščiausias - Liuksemburge ir Airijoje, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė atitinkamai 258 ir 183 proc. 
2016 m. Lietuvoje kainų lygio indeksas BVP lygmeniu sudarė 61,3 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje kainų lygio indeksas sudarė atitinkamai 55,7, 67,5 ir 73,3 proc. ES vidurkio. Mažiausias kainų lygio indeksas iš visų 28 ES valstybių narių buvo Bulgarijoje - 47,7 proc. ES vidurkio, didžiausias - Danijoje - 134,3 proc.

Romos valdžia reikalaus kompensacijos už nudžiūvusią Kalėdų eglę

Romos merė Virginia Raggi pareiškė, kad Italijos sostinės valdžia reikalaus kompensacijos iš asmenų, dėl kurių kaltės nudžiūvo Kalėdų eglė, pastatyta vienoje iš centrinių miesto aikščių. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis "La Repubblica".
"Priimkime tai su šypsena. Ši eglė patinka visiems, o bėdų būna ir didesnių. Po vidaus tyrimo mes pareikalausime atlyginti žalą", - sakė Italijos sostinės vadovė.
"Kai mes rinkome medį, jis buvo labai gražus ir vešlus. Matyt, problemų atsirado jį kertant arba vežant", - samprotavo V. Raggi.
Merė patikino, kad Kalėdų eglė liks Venecijos aikštėje, kadangi ji papuošta, apšviesta ir labai patraukliai atrodo.
Eglė, pastatyta Venecijos aikštėje Romoje, nudžiūvo per dvi savaites. Dėl to miesto valdžia sulaukė griežtos gyventojų kritikos. Žiniasklaidos duomenimis, išlaidos Kalėdų eglei sudarė apie 50 tūkstančių eurų.
Kai kurie romiečiai lygina pirma laiko nudžiūvusią eglę su opozicinio "5 žvaigždučių judėjimo" atstovės V. Raggi valdymu. Prieš pusantrų metų laimėjusi rinkimus, ji žadėjo išspręsti įsisenėjusias Romos problemas, bet per šį laiką jos tik dar labiau susikomplikavo.
O štai Šv. Petro aikštėje Vatikane viešpatauja tikra Kalėdų nuotaika - aikštę puošia didžiulė miško gražuolė, kurią popiežiui Pranciškui padovanojo Lenkija.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1715 m. Jamesas Stuartas, pretendavęs į Didžiosios Britanijos sostą, sugrįžo iš emigracijos Prancūzijoje ir pradėjo maištą.
1858 m. gimė italų kompozitorius Giacomo Puccini. Geriausi jo kūriniai - operos "Bohema", "Toska", "Madam Baterflai".
1895 m. Williamas Conradas Roentgenas padarė pirmą moters rankos kaulų fotografiją spinduliais, kurie po to buvo pavadinti šio vokiečių mokslininko vardu.
1917 m. Lietuvos Brastoje (Brest-Litovske) prasidėjo taikos derybos tarp naujosios Rusijos vyriausybės ir Vokietijos.
1936 m. mirė rusų rašytojas Nikolajus Ostrovskis, romano "Kaip grūdinosi plienas" autorius.
1969 m. mirė JAV kino režisierius Josefas von Sternbergas, išgarsėjęs filmais su Marlene Dietrich "Žydrasis angelas", "Raudonoji imperatorienė" ir "Šanchajaus ekspresas".
1972 m. gimė prancūzų aktorė ir dainininkė Vanessa Paradis, išgarsėjusi visame pasaulyje žinoma daina "Joe le taxi".
1988 m. Pietų Afrika, Kuba ir Angola, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, pasirašė dokumentą dėl nepriklausomybės Namibijai suteikimo. Buvusią Vokietijos koloniją nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos valdė Pietų Afrika.
1989 m. mirė airių rašytojas, dramų "Belaukiant Godo", "Lošimo pabaiga" ir kt. autorius Samuelis Beckettas. 1986 metais jis gavo Nobelio literatūros premiją.
1989 m. po 24 metus trukusios diktatūros Rumunijoje nuverstas Nicolae Ceausescu režimas.
1990 m. Lenkijos prezidentu prisaikdintas "Solidarumo" lyderis Lechas Walesa.
1992 m. netoli Tripolio sudužo Libijos aviakompanijos lėktuvas "Boeing 727", visi 158 keleiviai žuvo.
1993 m. JAV suteikė politinį prieglobstį Alinai Fernandez Revueltai, Kubos lyderio Fidelio Castro dukteriai.
1994 m. atsistatydino kyšininkavimu apkaltintas Italijos premjeras Silvio Berlusconis.
2000 m. Rusija reabilitavo Raoulį Wallenbergį ir pripažino, kad švedų diplomatas, išgelbėjęs tūkstančius žydų iš nacių mirties stovyklų, buvo sovietinių represijų auka.
2001 m. Afganistane prisaikdinta puštūno Hamido Karzai'aus pereinamoji vyriausybė.
2002 m. sulaukęs 50 metų mirė britų pankroko grupės "The Clash" lyderis Joe Strummeris.
2014 m. mirė nuo pat septintojo dešimtmečio žinomas anglų roko ir bliuzo atlikėjas Joe Cockeris. 

Australija atitraukia iš Irako savo karinę aviaciją

Australijos vyriausybė atitraukia savo karines oro pajėgas iš Irako. Regioną paliks šeši "F/A-18 Super Hornet" tipo naikintuvai, pareiškė gynybos ministrė Marise Payne. Karinės aviacijos personalas į Australiją grįš kitų metų pradžioje.
Australijos karinės oro pajėgos trejus metus dalyvavo antskrydžiuose prieš "Islamo valstybės" (IS) džihadistus Irake ir Sirijoje. M. Payne duomenimis, per tą laiką surengta daugiau kaip 2 700 oro smūgių.
Tačiau degalų pripildymo ir žvalgybiniai lėktuvai ir toliau liks regione, sakė ministrė. Taip pat liks karo laivas Persijos įlankoje ir 400 karių, apmokančių irakiečių pajėgas. "Australija jaučiasi įsipareigojusi paremti Irako saugumo pajėgas rūpinantis ilgalaikiu stabilumu šalyje", - kalbėjo M. Payne.

Japonų bendrovė uždarys du senstančius branduolinius reaktorius

Japonų kompanija "Kansai Electric Power" penktadienį paskelbė uždarysianti du branduolinius reaktorius, dėl keblumų užtikrinant saugumą juose.
Įmonė pranešime teigė, kad Ojo branduolinės elektrinės pirmojo ir antrojo reaktorių bus eksploatacija bus nutraukta.
Fukušimos tragedija 2011-aisiais privertė Japoniją griežtinti saugumo taisykles branduolinėms elektrinėms bei įkurti branduolinės energetikos reguliavimo tarnybą.
"Kansai Electric" skaičiuoja, kad tam, jog pagal naujus reikalavimus atnaujintų savo branduolinius reaktorius, kompanijai prireiktų investuoti 830 mlrd. jenų (7,3 mlrd. dolerių).
Įmonės atstovė naujienų agentūrai AFP teigė, kad reaktoriai bus uždaryti iki 2019 m., praėjus 40 metų nuo jų veiklos pradžios.

Vengrija patvirtino, kad blokuos ES sankcijas Lenkijai

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas beprasmiais pavadino Europos Sąjungos (ES) teisinius žingsnius prieš Lenkiją dėl demokratijos principų pažeidimo. Kritika šaliai yra nesąžininga ir neteisinga, pareiškė jis penktadienį reguliariame savo interviu radijui. Jo šalis esą blokuos bet kokį mėginimą atimti iš Lenkijos balso teisę ES, praneša agentūra "Reuters".
Europos Komisija šią savaitę ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir pradėjo procedūrą prieš Lenkiją dėl demokratijos principų nepaisymo. Kad imtųsi veiksmų prieš vyriausybės teismų reformą, Briuselis aktyvavo ES sutarties 7 straipsnį, numatantį balso teisės iš šalies atėmimą. Tačiau tam reikalingas vienbalsis Bendrijos sprendimas, kuris dėl Vengrijos pozicijos sunkiai tikėtinas.
Europos Komisija jau daug mėnesių ginčijasi su Lenkija dėl teismų reformos, kuri, Briuselio nuomone, pakerta teismų nepriklausomumą, o kartu ir valdžios padalijimo principus. 
Vengrija dėl panašių V. Orbano vyriausybės veiksmų teisėsaugos srityje taip pat sulaukė kritikos. ES prieš Budapeštą pradėjo sutarties pažeidimo procedūrą.

Prancūzija nutraukė Ruandos prezidento žūties 1994 metais tyrimą

Prancūzijos pareigūnai nutraukė Ruandos prezidento Juvenalio Habyarimanos mirties 1994 metais aplinkybių tyrimą. Tai ketvirtadienį pranešė AFP, remdamasi tyrimui artimais šaltiniais.
Nežinomi asmenys numušė J. Habyarimanos lėktuvą šūviu iš nešiojamojo zenitinio komplekso 1994 metų balandžio 6 d. Prezidento žūtis davė dingstį pradėti Ruandoje genocidą. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo hutų tautybės ekstremistų rankos žuvo apie 800 tūkstančių tutsių tautos atstovų ir nuosaikių hutų.
2010 metais į Ruandą padėti tirti J. Habyarimanos mirties aplinkybių atvyko pareigūnai iš Prancūzijos. Galimybę jiems atvažiuoti suteikė Prancūzijos ir Ruandos santykių normalizavimas 2009 metais, kai abi šalys atnaujino diplomatinius ryšius, nutrauktus 2006 metais.

Meksika ir ES naujos prekybos sutarties derybas atidėjo iki 2018 m.

Meksika ir Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį atidėjo prekybos sutarties derybų tęsinį iki 2018 m. Šių derybų metu šalys siekia atnaujinti prieš 17 metus pasiektą susitarimą.
ES ir Meksika dėl sutarties atnaujinimo derasi nuo 2016 m. gegužės ir buvo paskelbusios apie planus derybas užbaigti iki šių metų pabaigos.
Anksčiau šį mėnesį šalys padarė nemažą progresą, todėl buvo tikimasi, kad į savo nusistatytą terminą šalys suspės, bet derybininkai užbaigti sandorio vis tik nesugebėjo.
"Esame labai arti susitarimo, bet iki finišo dar šiek tiek trūksta", - spaudos konferencijoje su Meksikos ekonomikos ministru Idelfonsu Guajardu kalbėjo ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem.

Jemene įtariamų choleros atvejų skaičius pasiekė 1 milijoną

Karo nusiaubtame Jemene įtariamų choleros atvejų skaičius jau pasiekė 1 milijoną, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusį mėnesį įspėjo, kad nuo choleros Jemene jau mirė 2 200 žmonių. Dėl blogėjančių higienos ir sanitarinių sąlygų cholera itin greitai išplito šioje šalyje. 
Jemene tebevyksta kruvinas karas tarp provyriausybinių pajėgų ir sostinę Saną kontroliuojančių husių sukilėlių. 2015 metais Saudo Arabija ir jos sąjungininkės arabų šalys įsitraukė į Jemeno karą Jemeno vyriausybės pusėje, vykdydamos antskrydžius iš oro ir paskelbdamos Jemeno oro ir jūrų uostų blokadą. 

Atgal