VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.27. Naujausios žinios

Bus tvarkomos vietos, kuriose lankysis Popiežius

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad yra ruošiamasi būsimam Popiežiaus vizitui. Anot V. Pranckiečio, planuojama sutvarkyti visas vietas, kuriose lankysis Šventasis Tėvas.
Būsimą Popiežiaus vizitą Lietuvoje Seimo Pirmininkas jau aptarė su bažnyčios hierarchais. Planuojama būsimo vizito maršrutą artimiausiu metu suderinti ir su Vatikano atstovais.
"Žinote, Popiežius yra valstybės vadovas ir reikia labai pagarbiai jį priimti. Reikėtų, kad visos jo lankomos vietos būtų atitinkamai paruoštos", - sakė jis. 
Popiežius Lietuvoje turėtų apsilankyti ateinančių metų rugsėjo viduryje.

Ant sausumos užplaukusį Kipro laivą bandys tempti du vilkikai

Nuo antradienio pavakarės po truputį juda laivo „Ocean Crown" tempimo nuo seklumos darbai, praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiuo metu dirba du vilkikai. Kada laivas galėtų pajudėti iš vietos, neprognozuojama. Laivo kapitonas patikino, kad laivo korpusas sandarus, grėsmės išsilieti teršalams nėra. 
Antradienį tarptautiniai vertintojai pateikė ant sausumos užplaukusio laivo „Ocean Crown" gelbėjimo planą, primena ELTA. Karinių oro pajėgų sraigtasparniu nuskraidinti specialistai įvertino laivo būklę ir aplinką, išanalizavo gylius, kokiu maksimaliu atstumu galėtų prie ant seklumos esančio laivo priplaukti vilkikai, kiek jų gali prireikti. Visa informacija pateikta laivo savininkui, uosto priežiūros tarnyboms. Laivas buvo pradėtas tempti nuo sausumos, kai tik buvo palankios oro sąlygos. 
Šiuo metu 190 metrų ilgio laivas įkalintas ties II Melnrage. Preliminari nelaimės priežastis - laivo pagrindinio variklio gedimas. 
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečeriai informaciją apie nevaldomą su Kipro vėliava plaukiojantį laivą gavo gruodžio 24 d. paryčiais. Kadangi dėl stipraus vėjo, kuris gūsiuose siekė iki 28 m/s ir jūroje iki 5 metrų aukščio įsisiautėjusių bangų, Klaipėdos uoste laivyba nuo gruodžio 23 d. vakaro buvo ribojama, laivas leidimo įplaukti į uostą laukė inkaravietėje. Laivo kapitonas ne kartą buvo įspėtas nestovėti audroje nuleidus inkarą, tačiau šio įspėjimo jis nepaisė. 02.15 val. tarnyboms jis pranešė dėl variklio gedimo nebegalintis valdyti laivo, todėl paprašė vilkikų pagalbos. Tuo metu vėjo greitis buvo pasiekęs 28 m/s. Vilkikai dėl milžiniškų bangų priplaukti prie sausakrūvio laivo negalėjo, todėl laivas su 20 žmonių įgula ėmė dreifuoti ir likus 200 metrų nuo kranto, 04.50 val. užplaukė ant seklumos. Šioje vietoje gylis siekia 5 metrus.
Klaipėdos uosto duomenimis, laivo tempimo nuo seklumos darbams vadovauja Olandijos kompanija SMIT.

Koncerno „MG Baltic" prezidentas D. Mockus palieka holdingo generalinio direktoriaus pareigas

UAB Koncernas „MG Baltic" tęsia valdymo struktūros pokyčius ir nuo 2018 m. sausio 2 d. keičia holdingo UAB „MG Baltic Trade" pavadinimą į UAB „MV GROUP". Koncerno „MG Baltic" prezidentas Darius Mockus palieka holdingo generalinio direktoriaus pareigas, o nauju „MV GROUP" vadovu paskirtas Marijus Cilcius.
„Tai dar vienas nuoseklaus koncerno valdymo pertvarkos proceso žingsnis. Keičiantis nuosavybės struktūrai, organizacijos valdymas taip pat paprastėja ir skaidrėja. Vaizdžiai tariant, trumpiname kelią, kuriuo strateginiai sprendimai keliauja iki įmonių. Nuo šiol holdingai bus arčiau verslo, o jų vadovai dalyvaus kasdienėje kuruojamų įmonių veikloje. Manau, kad tokia struktūra užtikrins greitesnę informacijos cirkuliaciją komandoje ir leis veikti dar efektyviau. Tuo tarpu „MG Baltic" galės susitelkti į strategiją ir investavimą”, - sakė D. Mockus. 
Marijus Cilcius grupės įmonėse dirba nuo 1998 m., o nuo 2009 m. ėjo „Mineraliniai vandenys" generalinio direktoriaus pareigas.
„MV GROUP" gamybos ir prekybos įmonės 2018-aisiais įžengs į dar griežtesnio reguliavimo zoną, kurioje bus svarbu greitai prisitaikyti prie pokyčių. Kitas iššūkis - eksporto apimčių auginimas. Tikslesnis vaidmenų bei atsakomybės pasidalijimas, aiški vizija ir dinamiškumas šiuos iššūkius padės suvaldyti lengviau", - pažymėjo „MV GROUP" direktorius M. Cilcius.
„MV GROUP" vienija koncernui „MG Baltic" priklausančias įmones: alkoholinių gėrimų gamintoją „MV GROUP Production", kuriai priklauso trys gamyklos: „Stumbro", „Alitos" bei „Anykščių vyno"; alkoholinių gėrimų, tabako ir kt. prekių didmeninės prekybos lyderę Baltijos šalyse „Mineraliniai vandenys", jos dukterines įmones Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje - „MV Latvia", „MV Eesti", „MV Poland"; logistikos bendrovę „Tromina" bei specializuotų parduotuvių tinklą „Bottlery". „MV GROUP Production" šių metų gruodžio 8 dieną paskelbė pasirašiusi sutartis įsigyti alaus daryklos AB „Gubernija" kontrolinį akcijų paketą. 
„MV GROUP" apyvarta 2016 m. siekė 310 mln. eurų, grupės įmonėse dirbo 931 darbuotojas.
„MG Baltic" yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 80 bendrovių. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic" grupės bendrovių konsoliduoti pardavimai 2016 m. sudarė 581 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą siekė daugiau kaip 227 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2016 m. pabaigoje dirbo 3915 darbuotojų.

Buvusio "Luminor" SASO byla persikelia į ES Teisingumo Teismą

Vilniaus apygardos teismas kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis priimtų prejudicinį sprendimą „Luminor" (buv. DNB) su akcijomis susietų obligacijų byloje. Tai paaiškėjo teismui gruodžio 22 dieną paskelbus nutartį byloje, kurioje keturi šio banko klientai gina savo teises prieš "Luminor Bank", AB.
DNB 2007-2008 metais platino su akcijomis susietas obligacijų (SASO) emisijas, kurias skolintomis iš to paties banko lėšomis įsigijo eiliniai banko klientai. Dėl šio „toksiško" produkto jie patyrė, kaip manoma, per 100 milijonų litų (apie 30 mln. eurų) nuostolių. Iki šiol teismuose nagrinėjamos kelios nuskriaustų klientų bylos, kai kurios iš jų - jungtinės, pagal bendrus kelių klientų ieškinius.
„Džiaugiamės, kad klausimas dėl DNB banko leistų SASO obligacijų skolintomis lėšomis keliasi į ESTT. Mūsų nuomonė visą laiką buvo tokia, kad dabartinė Lietuvos teismų praktika neatitinka ESTT formuojamos jurisprudencijos investuotojų teisių apsaugos srityje. Tikimės, kad ESTT pateikus savo prejudicinius išaiškinimus, pavyks pakeisti ir Lietuvos teismų praktiką investuotojams palankia linkme", - sakė advokatas Dominykas Vanhara.
Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2011 m. išplėstinis tyrimas parodė, kad iš viso 2005-2010 m. DNB banko siūlyta investavimo strategija SASO įsigyti banko skolintomis lėšomis pasinaudojo net 640 banko klientų Lietuvoje. Tuomet Vertybinių popierių komisijos vadovas, dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. 
"Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams", - sakė V.Šapoka.
Bankas Lietuvos klientų nuostolius padengti atsisakė, šie kreipėsi į teismus. Analogiška byla dėl Norvegijos piliečio patirtų nuostolių buvo 2013 metais išnagrinėta Norvegijos Aukščiausiajame teisme. Tuomet 12 teisėjų kolegija vienbalsiai nutarė, kad banko klientas Ivaras Petteris Rųeggenas yra teisus, o bankas DNB - neteisus. Klientui buvo išmokėta visa nuostolius atitinkanti kompensacija bei padengtos bylinėjimosi išlaidos.
„Luminor", buvo suformuotas šių metų spalio 1 dieną, DNB ir „Nordea" bankams Baltijos šalyse sujungus savo veiklą. Besijungiantys bankai viešai skelbė, kad jkų sutartiniai įsipareigojimai kiekvienam banko klientui išliks galiojantys. Bankas „Luminor" perėmė DNB teises ir pareigas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne pirmą kartą nagrinės Lietuvos bankų padarytas skriaudas Lietuvos piliečiams. Prieš tai garsiai nuskambėjusi panaši byla dėl "Snoro" indėlio sertifikatų taip pat pasiekė ESTT.
2015 m. birželio 25 d. sprendime ESTT nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų. Praėjus pusmečiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. išaiškinimą, indėlio sertifikatai buvo draudžiami indėlių draudimu, todėl "Snoro" indėlio sertifikatų turėtojai atgavo lėšas.

Apklausa: pusė apklaustų vokiečių mano, kad A. Merkel turėtų atsistatydinti

Beveik pusė vokiečių mano, kad kanclerė Angela Merkel turėtų atsistatydinti dar iki 2021 metais vyksiančių visuotinių rinkimų, rodo naujienų agentūros dpa užsakymu atlikta apklausa.
Rinkos tyrimų bendrovės "YouGov" atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. apklaustųjų norėtų, kad A. Merkel atsistatydintų dar prieš kadencijos pabaigą. Tuo metu norinčiųjų, kad ji kanclerės poste išbūtų visą kadenciją, buvo vos 36 proc.
Gyventojų palaikymas A. Merkel spalį, po parlamento rinkimų, buvo ženkliai didesnis. Tuo metu "YouGov" atliktos apklausos duomenys rodė, kad ankstyvą A. Merkel pasitraukimą iš posto palaikė 36 proc. respondentų. Tuo tarpu norinčiųjų, kad ji kanclerės pareigas eitų iki kadencijos pabaigos, buvo 44 proc.
A. Merkel vadovaujamų konservatorių ir centro kairiųjų socialdemokratų derybos dėl koalicijos sudarymo turėtų prasidėti sausio 7 dieną. Jos gali baigtis sudarant naują didžiąją koaliciją arba suformuojant A. Merkel vadovaujamą mažumos vyriausybę.
Tiesa, galimas ir trečias variantas: jei derybos visiškai žlugtų, 2018 metais gali tekti sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Apklausa: pusė apklaustų vokiečių mano, kad A. Merkel turėtų atsistatydinti

Beveik pusė vokiečių mano, kad kanclerė Angela Merkel turėtų atsistatydinti dar iki 2021 metais vyksiančių visuotinių rinkimų, rodo naujienų agentūros dpa užsakymu atlikta apklausa.
Rinkos tyrimų bendrovės "YouGov" atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. apklaustųjų norėtų, kad A. Merkel atsistatydintų dar prieš kadencijos pabaigą. Tuo metu norinčiųjų, kad ji kanclerės poste išbūtų visą kadenciją, buvo vos 36 proc.
Gyventojų palaikymas A. Merkel spalį, po parlamento rinkimų, buvo ženkliai didesnis. Tuo metu "YouGov" atliktos apklausos duomenys rodė, kad ankstyvą A. Merkel pasitraukimą iš posto palaikė 36 proc. respondentų. Tuo tarpu norinčiųjų, kad ji kanclerės pareigas eitų iki kadencijos pabaigos, buvo 44 proc.
A. Merkel vadovaujamų konservatorių ir centro kairiųjų socialdemokratų derybos dėl koalicijos sudarymo turėtų prasidėti sausio 7 dieną. Jos gali baigtis sudarant naują didžiąją koaliciją arba suformuojant A. Merkel vadovaujamą mažumos vyriausybę.
Tiesa, galimas ir trečias variantas: jei derybos visiškai žlugtų, 2018 metais gali tekti sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Pradėta medicininė evakuacija iš Rytų Gutos

Raudonojo Kryžiaus teigimu, pradėta medicininė evakuacija iš sukilėlių kontroliuojamo Sirijos sostinės Damasko priemiesčio Rytų Gutos, informuoja BBC.
Praėjusią savaitę buvo skelbiama, kad Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas svarsto prašymą evakuoti iš šios teritorijos septynis vėžiu sergančius vaikus. Jie patenka į daugiau kaip 130 vaikų grupę, kuriems reikalingas skubus medicininis gydymas. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, beveik 12 proc. vaikų Rytų Gutoje, kurios populiacija iš viso siekia 400 tūkst., kenčia nuo ūmaus neprievalgio.
Antradienio vakarą Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) paskelbė evakuacijai skirtų greitosios pagalbos automobilių nuotraukas, tačiau nepateikė informacijos, kiek žmonių bus evakuota iš šios teritorijos.
Anksčiau šį mėnesį Raudonasis Kryžius skelbė, kad gyvenimas Rytų Gutoje tapo neįmanomas ir padėtis joje pasiekė kritinį tašką. Teigiama, kad daugybė civilių žuvo per vyriausybės bombardavimus, o maisto trūkumas lėmė mitybos nepakankamumą.

Amerikietė gavo už elektrą 284 milijardų dolerių sąskaitą

Pensilvanijos valstijos Erio mieste gyvenanti amerikietė gavo už elektrą 284 milijardų dolerių sąskaitą. Tiesa, energiją tiekianti kompanija nusprendė duoti moteriai laiko visai sumai surinkti, o gruodį leido sumokėti tik jos dalį - 28 tūkstančius dolerių, praneša portalas "GoErie.com".
"Man akys iššoko ant kaktos, - taip elektroninės sąskaitos gavimo akimirką prisimena 58 metų Mary Horomanski. - Švenčių proga buvome išpuošę namus lemputėmis, pamaniau, gal su jomis kažkas ne taip".
Portalas pažymi, kad 284 milijardų dolerių suma nesiekia bendros Pietų Afrikos Respublikos ir Vengrijos užsienio skolos.
Menka paguoda moteriai buvo ir tas faktas, kad operatorius leido sumokėti sąskaitą dalimis iki 2018 metų lapkričio, o šių metų gruodį buvo paskirta daugiau kaip 28 tūkstančių dolerių įmoka.
Moteris paprašė sūnų susisiekti su kompanijos darbuotojais. Paaiškėjo, kad skaičiuojant buvo padaryta klaida - iš tikrųjų M. Horomanski skolinga už elektrą 284 dolerius ir 46 centus.
Bendrovės atstovas atsiprašė už nesusipratimą ir prisipažino dar niekada nematęs milijardinės sąskaitos už elektrą.
Pasak amerikietės, po patirto streso ji paprašė sūnaus padėti po Kalėdų eglute kaip dovaną kraujospūdžio matuoklį.

Latvijos centrinis bankas: vidutinė metinė infliacija šalyje kitąmet sieks 2,9 proc.

Latvijos centrinio banko prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šalyje 2018 metais sieks 2,9 proc., 2019 metais - 2,6 proc., teigiama naujausioje centrinio banko publikuotoje "Makroekonominių procesų apžvalgoje", informuoja db.lv.
Infliacijos dinamika šiais metais atitinka prognozes, todėl Latvijos centrinis bankas nepakeitė 2017 metų 2,9 proc. infliacijos prognozės.
"Augant darbo jėgai skiriamoms išlaidoms, bazinė infliacija 2018 metais bus didesnė nei 2017 metais. Prognozuojama, kad paslaugų kainos 2018 metais vidutiniškai padidės daugiau nei 3 proc., atspindėdamos smarkų vidaus paklausos ir išlaidų darbo jėgai augimą; be to, jeigu naftos kainos įsitvirtins virš 60 JAV dolerių už barelį ribos, infliacija šalyje gali būti šiek tiek didesnė nei prognozuojama", - teigiama Latvijos centrinio banko apžvalgoje.

2017 m. Jungtinę Karalystę aplankė rekordinis turistų skaičius

2017-ieji tapo rekordiniais metais Jungtinės Karalystės turizmo sektoriui: šalį aplankė apie 39,9 mln. turistų iš užsienio. 2018 metais, agentūros "VisitBritain" prognozėmis, užsienio turistų skaičius išaugs 4,4 proc. ir pasieks 41,7 mln.
Šalies populiarumas tarp turistų susijęs su smarkiai nusilpusiu svaru sterlingų euro ir JAV dolerio atžvilgiu, Londonui nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos, informuoja žiniasklaida.
Užsienio turistų srautai į Jungtinę Karalystę 2018 metais viršys 40 mln. žmonių, o jų išlaidos pasieks rekordinį 27 mlrd. svarų sterlingų (apie 30,3 mlrd. eurų) lygį, prognozuoja agentūra "VizitBritain". Tai reiškia, kad viešbučiai ir restoranai tokiuose populiariuose šalies miestuose kaip Londonas, Edinburgas, Batas ir Kembridžas, gali tikėtis rekordinių metų, rašo "The Guardian". Turistų bumas Jungtinėje Karalystėje 2017 metais paskatino smarkų tokių garsių prekės ženklų kaip "Burberry" pardavimų augimą, todėl Londono gatvė Bond Strytas pateko į brangiausių pasaulyje gatvių trejetuką, aplenkdama prestižinę Paryžiaus alėją Eliziejaus laukus.

Madridas atitraukia tūkstantines policijos pajėgas iš Katalonijos

Ispanijos vyriausybė pranešė, kad iš Katalonijos atitraukiamos papildomos policijos pajėgos, dislokuotos šiame regione dar prieš prieštaringai vertinamą Katalonijos referendumą dėl nepriklausomybės. Manoma, kad Katalonijoje buvo dislokuota 10 tūkst. papildomų policijos pareigūnų, informuoja "Deutsche Welle”.
Papildomi policijos pareigūnai atitraukiami praėjus beveik trims mėnesiams nuo jų dislokavimo Katalonijoje. Pareigūnai buvo išsiųsti siekiant užkirsti kelią referendumui, kurį Ispanijos Konstitucinis teismas paskelbė neteisėtu. 
Ispanijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, policijos pareigūnų atitraukimas turėtų būti užbaigtas iki šeštadienio. 
Katalonijai ruošiantis referendumui dėl nepriklausomybės, Madridas rugsėjo mėnesį dislokavo Katalonijoje tūkstančius papildomų pareigūnų iš Ispanijos nacionalinės policijos ir karinių pajėgų "Guardia Civil”. 
Spalio 1-ąją dieną vykusį referendumą lydėjo smurtas, policija naudojo lazdas ir gumines kulkas, siekdama nuvyti rinkėjus nuo balsavimo kabinų. Mažiausiai 92 žmonės buvo sužeisti per susirėmimus. Katalonijos institucijos tvirtino, kad balsavimo dieną 900 žmonių prireikė medicinos pagalbos.
Nors Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy'aus vyriausybė neatskleidė tikslaus Katalonijoje dislokuoto papildomų pareigūnų skaičiaus, didžioji dalis žiniasklaidos priemonių skelbė, kad buvo išsiųsta nuo 4 iki 6 tūkst. pareigūnų. Tuo tarpu Ispanijos perkamiausias dienraštis "El Pais” teigė, kad dislokuotų papildomų pareigūnų skaičius siekia apie 10 tūkst.

Atgal