VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.28. Naujausios žinios

Į Lietuvą vizito atvyksta Kroatijos gynybos ministras

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiks su į Lietuvą gruodžio 28-29 dienomis vizito atvykstančiu Kroatijos vicepremjeru ir gynybos ministru Damiru Krstičevičiu ir Kroatijos kariuomenės vadu Mirko Šundovu. 
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, penktadienį, gruodžio 29-ąją, ministrai Vilniuje aptars saugumo situaciją Baltijos jūros regione, intensyvėjantį dvišalį Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimą gynybos srityje ir jo plėtojimo perspektyvas, kitus aktualius klausimus. Po susitikimo Vilniuje delegacijos vyks į Ruklą, kur švenčių proga ministrai pasveikins nuo šių metų gruodžio pradžios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės sudėtyje tarnaujančius Kroatijos karius. 
Kroatijos kariai Lietuvoje dislokuoti Kroatijos vyriausybės priimtu sprendimu dalyvauti NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėse Lietuvoje ir Lenkijoje. Šiuo metu Lietuvoje dislokuota per 180 pėstininkų karių kuopa su "Patria" kovos mašinomis. 
Lietuvos bendradarbiavimas gynybos srityje su Kroatija pastaraisiais metais intensyvėja. Nuo 2009 m. Lietuvos ir Kroatijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai nuolat treniruojasi bendrose pratybose. Šių metų birželį Kroatijos kariai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Geležinis vilkas 2017" Lietuvoje. Nuo 2011 m. iki 2013 m. keturios Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnių įgulos tobulino įgūdžius Kroatijos kalnuotose vietovėse. Šie įgūdžiai lygumų šalies atstovams labai svarbūs, atsižvelgiant į tarptautinių operacijų specifiką, kur tenka dalyvauti ir Lietuvos kariams.
Lietuvos kariuomenę su Kroatija sieja ir tarptautinių operacijų patirtis: 1994-1996 m. apie 90 Lietuvos karių įgijo patirties Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje UNPROFOR Kroatijoje. Tai buvo pirmoji tarptautinė operacija, į kurią išvyko Lietuvos kariai atkūrus šalies Nepriklausomybę ir karines pajėgas. Kroatijos kariai 2006-2010 metais dalyvavo NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų ( ISAF) Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje. 
Šalys taip pat bendradarbiauja ir keičiasi patirtimi diegiant artilerijos sistemas "PzH 2000" tiek Lietuvoje, tiek Kroatijos ginkluotosiose pajėgose, bendradarbiaujama karo medicinos srityje ir kt.

Metinės infliacijos išankstinis įvertis pagal SVKI gruodį - 3,7 procento

Šių metų gruodį, palyginti su 2016 m. gruodžiu, metinės infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 3,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2017 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, išankstinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,1 proc.

Finansines ataskaitas šiemet pateikė beveik kas antras juridinis asmuo

2016 metų finansines ataskaitas yra pateikę 79 804 juridiniai asmenys - tai yra beveik pusė visų prievolę teikti finansinius rezultatus turinčių juridinių asmenų, kurių skaičiuojama 161 tūkst., rodo Registrų centro duomenys.
Palyginimui, pernai metų pabaigoje 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentus buvo pateikę kiek daugiau nei 77 tūkst. iš beveik 159 tūkst. šią prievolę turėjusių juridinių asmenų.
Praėjusių metų finansinius duomenis Juridinių asmenų registrui pateikė 64 613 uždarųjų akcinių bendrovių, 332 akcinės bendrovės, 4 976 mažosios bendrijos, 3 799 viešosios įstaigos, 4 490 asociacijų, 338 labdaros ir paramos fondai, 274 individualios įmonės ir dar beveik tūkstantis kitų teisinių formų organizacijų.
Nors tendencijos rodo, kad finansines ataskaitas juridiniai asmenys kasmet teikia vis aktyviau, nemaža dalis jų prievolės vis dar nevykdo laiku. Siekdamas didinti skaidrumą ir ragindamas įmones teikti savo finansinius duomenis, Registrų centras viešai skelbia informaciją apie finansinių ataskaitų nepateikusias įmones. Nuolat atnaujinamą tokių įmonių sąrašą galima rasti Registrų centro tinklalapyje.
Be to, juridinius asmenis aktyviau teikti finansinės atskaitomybės dokumentus turėtų skatinti ir rizika būti priskirtoms prie nepatikimų. Nuo 2016 m. kredito biuras "Creditinfo" prievolės teikti finansinius duomenis nesilaikančioms įmonėms neskaičiuoja kredito reitingo. Įmones pagal kredito reitingą įprastai vertina bankai, lizingo bendrovės, draudimo ar kitos įmonės, todėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikusiems juridiniams asmenims tampa sudėtingiau užsitikrinti palankias sutarčių sąlygas ar gauti kreditą finansų įstaigose. Kredito biuro skaičiavimais, praėjusiais metais finansinių rezultatų nepateikimas neigiamos įtakos turėjo daugiau nei 14,6 tūkst. įmonių kredito reitingams.
Registrų centras primena, kad metines finansines ataskaitas Registrų centrui turi teikti akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys.
Už metinių finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka juridinio asmens vadovui taikoma administracinė atsakomybė. Teismo sprendimu jam gali būti skirta bauda nuo 200 iki 3 000 eurų.
Iš viso prievolę pateikti praėjusių metų finansinius duomenis turi per 160 tūkst. juridinių asmenų. Iki vasaros pradžios finansines ataskaitas jau pateikė: 276 akcinės bendrovės, 45 744 uždarosios akcinės bendrovės, 3 624 mažosios bendrijos, 2 289 viešosios įstaigos, 2 735 asociacijos ir 226 labdaros ir paramos fondai.

Vilniaus arkikatedroje prasideda kalėdiniai vargonų muzikos koncertai

Ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prasideda kalėdiniai koncertai. Kiekvienas koncertas - puiki proga išgirsti gražiausius italų, vokiečių, anglų ir prancūzų autorių kalėdinės muzikos opusus.
Kalėdinis koncertų ciklas "Vox organi Cathedralis" (liet. "Katedros vargonų balsas") pirmą kartą įsilies į visai šeimai skirtų renginių "Kalėdos sostinėje 2017" programą. Vidudienio koncertai vyks porinėmis savaitės dienomis nuo gruodžio 28 d. iki 2018-ųjų sausio 9 d. 
Gruodžio 28 d. vargonuos Dovilė Savickaitė. Koncerte skambės Johanno Sebastiano Bacho, Claude'o Balbastre'o, Williamo Faulkeso, Alexandre'o Guilmanto kūriniai. Gruodžio 30 d. vargonuos Jurgita Kazakevičiūtė. 
Sausio koncertuose vargonuos Balys Vaitkus, Diana Encienė, Agnė Petruškevičiūtė, Vilimas Norkūnas. 
"Alexander Schuke-Orgelbau-Potsdam" įmonės vargonai Vilniaus arkikatedroje (pastatyti 1969 m.) - vienas iš patraukliausių moderniosios vargonų statybos pavyzdžių Lietuvoje. Vargonai turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras ir yra ketvirtas pagal dydį instrumentas šalyje. 
Istorinis vargonų fasadas, puoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis, datuojamas XIX a. pradžia. 
Projektuodama dabartinius vargonus, "Alexander Schuke" įmonė panaudojo dalį ankstesniųjų Arkikatedros vargonų vamzdyno, taip pat - žymaus romantizmo laikotarpio Lietuvos vargonų meistro Juozapo Radavičiaus gamybos vamzdžius. 
Kadangi XX a. vyravo kiek kitokios vargonų statybos tendencijos, arkikatedros vargonai tapo šiek tiek minkštesnio skambesio nei tipiniai neobarokiniai (Orgelbewegung) 7-ojo dešimtmečio instrumentai. 
2015 m. arkikatedros vargonus atnaujino Ugalės (Latvija) vargonų dirbtuvės.

Apklausa: gyventojai nori momentinių mokėjimų paslaugos

Didelė dalis Lietuvos gyventojų norėtų turėti galimybę išmaniuoju telefonu per kelias sekundes atsiskaityti prekybos vietose ar pervesti lėšų kitam fiziniam asmeniui, kad pinigai bet kuriame banke sąskaitą turintį gavėją pasiektų akimirksniu visus metus, įskaitant ir poilsio bei švenčių dienas. Tokias tendencijas atskleidžia naujausia Lietuvos gyventojų apklausa dėl mokėjimo įpročių.
"Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročiai keičiasi ir modernėja: jie ieško patogesnių mokėjimo būdų, ir reikšminga jų dalis norėtų pažangios mokėjimų paslaugos - momentinių mokėjimų. Šiuo metu tai yra karščiausia mokėjimų inovacija daugelyje šalių, o savo valdomą mokėjimo sistemą "CENTROlink" patobulinęs Lietuvos bankas vienas pirmųjų Europoje suteikia galimybes bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams pasiūlyti momentinius mokėjimus savo klientams", - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Naujausios gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių duomenimis, 41 proc. respondentų būtų patraukli galimybė patogiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu prekybos vietose, pavyzdžiui, kavinėje, parduotuvėje, taksi, turguje. 42 proc. apklaustųjų norėtų turėti galimybę bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšų išmaniuoju telefonu kitam fiziniam asmeniui.
Pasak M. Jurgilo, gyventojų apklausoje išsakytas poreikis gauti pažangią paslaugą - momentinius mokėjimus - leidžia tikėtis, kad pasirodžiusi ir gyventojų lūkesčius atitinkanti paslauga bus aktyviai naudojama. Šiuo metu Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai intensyviai rengiasi pasiūlyti momentinių mokėjimų paslaugą. 
Anot Lietuvos banko (LB) pranešimo, modernesnius gyventojų mokėjimo įpročius rodo ir augantis internetinės bankininkystės populiarumas - ja šiemet naudojosi 60 proc. banko sąskaitą turinčių apklaustųjų, t. y. 4 proc. punktais daugiau nei pernai.
Nors atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar dominuoja, šiemet daugėjo gyventojų, mokėjusių kortele, - 2017 m. 13 proc. apklaustųjų dieną prieš apklausą atsiskaitė tik mokėjimo kortele (2016 m. - 10 proc.), 25 proc. mokėjo ir kortele, ir grynaisiais pinigais (2016 m. - 20 proc.). Be to, dauguma mokėjimo korteles turinčių respondentų mokėjimo korteles laikė saugesne mokėjimo priemone nei grynuosius pinigus. 
Apklausa atskleidė, kad, gyventojams pasiūlius mokėjimo paslaugų krepšelius, kai už fiksuotą mokestį suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų skaičius, mokėjimo paslaugų kainodara gyventojams tapo aiškesnė. Šiemet 40 proc. banko sąskaitą turinčių apklaustųjų teigė, kad jiems kainodara buvo visada arba dažniausiai aiški. 2016 m. tokių buvo 26 proc. Mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 m. buvo pasirinkę 51 proc. turinčių banko sąskaitą respondentų.
Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti šalies mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir gyventojų mokėjimo įpročius, atlieka Lietuvos gyventojų apklausą mokėjimų klausimais. Naujausios apklausos rezultatų apžvalga skelbiama Lietuvos banko svetainėje.

L. Linkevičius: sprendimas dėl Jeruzalės negali užgožti Lietuvos ir JAV strateginių interesų

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Lietuvos balsavimą už Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, kurioje neteisėtu įvardijamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, teigė, kad priimtas sprendimas yra teisingas ir visiškai nesusijęs su strateginiais Lietuvos ir JAV santykiais. Anot ministro, vienas sprendimas negali atsverti ir užgožti daugybės sričių, kuriuose JAV ir Lietuvos interesai neišsiskiria.
Ministras akcentavo, kad sprendimą vertinti kaip klaidą, kuomet jis yra atspindimas dešimtyje JT rezoliucijų ir kai už jį vieningai balsavo Vakarų Europa ir svarbiausi JAV strateginiai sąjungininkai, kaip Jungtinė Karalystė, būtų neteisinga. Anot jo, buvo tiesiog pakartota dešimtmečiais žinoma pozicija ir pareikštas nepritarimas vienašališkiems JAV žingsniams.
L. Linkevičius priminė, kad Rezoliucijos tekste yra raginimas susilaikyti nuo diplomatinių atstovybių Jeruzalėje. Šis raginimas, anot ministro, galioja ir arabų pasauliui, kuris taip pat kalba apie galimybes perkelti ambasadas į Rytų Jeruzalę.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo nuomone, Jeruzalė turėtų būti bendra - Izraelio ir Palestinos valstybių - sostinė.
L. Linkevičius, aptardamas aštrius JAV prezidento D. Trumpo pasisakymus, kad valstybės, kurios nepalaikė JAV pozicijos Izraelio klausimu, susilauks nepalankaus Vašingtono atsako, vylėsi, kad kilusios aistros nurims.
"Aš tikiuosi, kad situacija bus "dedramatizuota". Dabar ji yra labai įelektrinta ir nepelnytai sutirštintos spalvos, nes, jei konkrečiam sprendimui nepritaria Lietuva, tai visiškai nereiškia, kad mūsų su Jungtinėmis Valstijomis nesieja strateginiai interesai", - kalbėjo ministras.
L. Linkevičius aiškino, kad vienas sprendimas negali atsverti ir užgožti daugybės sričių, kuriose JAV ir Lietuvos interesai nesiskiria. Ministras pabrėžė, kad tiek nacionalinio saugumo ir gynybos klausimuose ir pasiryžime skirti 2 procentus gynybai nuo BVP, energetikos politikoje bei politikos Ukrainos ir Rytų Europos atžvilgiu JAV ir Lietuvos interesai sutampa.
Taip pat L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva kuriant santykius su Izraeliu įdėjo labai daug pastangų. Anot jo, Lietuva stengėsi, kad Izraelio ir Europos Sąjungos (ES) dialogas įvyktų ir būtų konstruktyvus.
Gruodžio 21 dieną Lietuva, nepaisydama JAV prezidento D. Trumpo ir JAV atstovės JT Nikki Haley raginimų nepritarti rezoliucijai, kuria raginama atšaukti JAV sprendimą Jeruzalę pripažinti Izraelio sostine, palaikė JAV nepalankų sprendimą. Šis sprendimas, akcentuojant, kad Lietuva privalo palaikyti JAV politiką, sukėlė nemažai diskusijų ir priekaištų.
Už rezoliuciją balsavo 128 šalys, prieš - 9, o 35 susilaikė. 
JAV prezidentas D. Trumpas sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine paskelbė gruodžio 6 dieną. Tuomet jis taip pat žadėjo į ginčijamą miestą perkelti savo šalies ambasadą. Tai sukėlė daugelio pasaulio šalių pasipiktinimą.

Kitų metų liepos 6-ąją Vytis tikrai stovės Kaune

Kitų metų liepos 6-ąją Vyčios skulptūra Kaune tikrai stovės. Tokia žinia bent keletą kartų patvirtinta ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje surengtame susitikime su žurnalistais. 
"Susitarėme, kad Vyčio skulptūra Kaune būtų pastatyta iki ateinančių metų liepos 6- osios, Valstybės dienos", - pabrėžė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, ketvirtadienį drauge su Vyčio skulptūros autoriumi Arūnu Sakalausku bei Vyčio paramos fondo vadovais pasirašydamas ketinimų protokolą.
Kol kas vieta Vyčiui Kaune dar neparinkta, tačiau iš kauniečių siūlytų variantų dažniausiai minimos trys vietos - prie Kauno pilies, Santakoje bei Nemuno saloje. Galutinį rezultatą turėtų nulemti netrukus prasidėsianti internetinė apklausa, kurią savivaldybė planuoja užbaigti 2018-ųjų sausio viduryje. Tuomet bus galima atsakyti ir į klausimą, kur bei kokio aukščio skulptūra bus statoma ir kiek ji kainuos. Fondas pasirengęs surinkti visą reikiamą sumą - apie pusę milijono eurų. Dalį reikalingų lėšų (apie 70 tūkst. eurų) panaudos pradiniam etapui. Jos bus pervestos liejyklai Ukrainoje, su kuria skulptorius A. Sakalauskas jau sutarė įgyvendinti šį projektą. 
"Tie keli duoti mėnesiai užduočiai įvykdyti - labai trumpas laikas. Lietuvoje tai padaryti nėra sąlygų. Dairėmės galimų projekto vykdytojų Lenkijoje bei Vokietijoje, tačiau galutinai dėl skulptūros išliejimo sutarti pavyko Kijeve. Tuoj po naujųjų ten pirmiausia Vytį lipdysim iš molio, paskui bus liejama pagal formas. Manau, birželio viduryje galėsime skulptūrą sumontuoti Kaune.
Savivaldybės atstovų teigimu, daug žmonių atsiliepė, sužinoję apie ketinimą Vytį statyti Kaune (po to, kai sostinė jo atsisakė). Vienas iš Vyčio skulptūros fondo vadovų Vilius Kavaliauskas pabrėžė, kad Kauno variantui, beje, dabar jau pritaria ir nemažai vilniečių ar klaipėdiečių. Fondo visuomeninio komiteto vadovas Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs: "Ko mes veržiamės ten, kur Vyčio nenori? Statykim ne Vilniuje, bet Kaune. Ir tai bus žmonių dovana Lietuvai". 
Iki žiemos fondą (Vyčio pastatymo idėją) lėšomis yra parėmę 470 asmenų, tarp kurių - nemažai kauniečių. O iš jų dosniausias aukotojas - arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šiuo metu rėmėjų dar daugiau atsiranda, todėl tikima, kad Vyčiui pastatyti biudžeto lėšų neprireiks.
"Mūsų tikslas - būtinai surinkti visą sumą, kad nereikėtų prašyti savivaldybės paramos, ir Vytis tikrai taps žmonių dovana Lietuvai", - kalbėjo V. Kavaliauskas. 
Kauno mero V. Matijošaičio nuomone, svarbiausia, kad visi lietuviai būtų aktyvūs ir padėtų Kaunui.

D. Narkevičiaus ir O. Hanseno kūrybos parodas vienija utopija ir monumentai

Ketvirtadienį Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) pristatytos dvi naujos žiemos sezono parodos - "Deimantas Narkevičius. Dėmės ir įbrėžimai" ir "Oskaras Hansenas. Atvira forma".
"Man pačiai kirbėjo mintis, kad abi šias parodas punktyrine linija vienija utopijos tema. Yra ir kitas jas vienijantis motyvas - tai atminties ir monumentų tema", - pristatydama parodas sakė NDG vadovė Lolita Jablonskienė. 
"Mano manymu, buvo didelis iššūkis surengti parodą Nacionalinėje dailės galerijoje, kas Lietuvoje nėra dažnai daroma", - pastebėjo vienos iš parodų autorius D. Narkevičius. 
Didžiojoje NDG ekspozicijų salėje pristatomoje vieno žymiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkų D. Narkevičiaus parodoje "Dėmės ir įbrėžimai" rodomi penki autoriaus filmai atminties ir memorializavimo tema. Tarp jų - pirmą kartą parodoje Lietuvos žiūrovams pristatomi nauji 3D formato filmai: 2016 m. sukurtas, 62-ajame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje specialiu žiuri paminėjimu įvertintas "20.07.2015", dokumentuojantis sovietinių skulptūrų nukėlimą nuo Žaliojo tilto Vilniuje, ir naujas filmas, kurio objektas - XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje Vilniuje vykęs Andrew Lloydo Webberio roko operos "Jesus Christ Superstar" pastatymas - ryškus, nors plačiajai publikai mažai žinomas sovietmečio alternatyvios kultūros reiškinys. 
Naujus stereoskopinius filmus papildo greta rodomi ankstesni menininko darbai: "Kaimietis" (2002), "Aplankant Soliarį" (2007) ir "Nesprogusios bombos poveikis" (2008). Kūriniuose kritiškai apmąstomos asmeninės ir kolektyvinės atminties bei dabarties frikcijos ir santykio su kolektyvinę atmintį ramstančiais monumentais politizavimas.
Kita paroda pirmą kartą Lietuvoje pristato žymaus lenkų architekto, eksperimentatoriaus, pedagogo ir atviros formos koncepcijos kūrėjo O. Hanseno (1922-2005) kūrybinį palikimą. Ekspozicijoje bus galima susipažinti su novatoriškomis architekto idėjomis, jų taikymu miestų planavime, gyvenamųjų ir viešųjų pastatų architektūroje ir mokymosi procese. Išskirtinis parodos eksponatas - O. Hanseno projektinis pasiūlymas paminklas-antimonumentas "Kelias", skirtas Aušvico-Birkenau fašizmo aukų atminimui (1958). 
Nors paminklas nebuvo realizuotas, bet projektas, sukurtas laikantis atviros formos koncepcijos, pateko į pasaulio dailės istoriją kaip naujoviškas atminties įprasminimo pavyzdys. 
"Paroda turi du herojus - tai Norvegijoje gimęs, jaunystę Vilniuje praleidęs Hansenas. Antrasis herojus - jo teorija. Ši atviros formos teorija gali būti interpretuojama kaip utopija", - pažymėjo parodos kuratorė Aleksandra Kędziorek. 
O. Hanseno vardas susijęs ir su mūsų istorija: žymus architektas jaunystę praleido tarpukario Vilniuje, kur gyveno Žvėryne, paskui - Olandų gatvės rajone, mokėsi mechanikos Vilniaus technikos mokykloje. Vėliau, išvykęs iš Lietuvos, architektūros studijas tęsė Liubline, Paryžiuje ir Londone.
Tai penktoji šios parodos stotelė, paskutinė, - O. Hansenas simboliškai sugrįžo į savo jaunystės miestą. Prieš tai ji buvo rodyta Barselonoje, Jeilio universitete, kitur.

UNICEF: vaikai pasaulyje puolami šokiruojamu mastu

Šiemet pasaulio konfliktų zonose gyvenantys vaikai buvo puolami šokiruojamu mastu, ketvirtadienį teigė Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF). 
Užpuolikai akivaizdžiai nepaisė tarptautinės teisės normų, skirtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones, teigiama organizacijos pareiškime.
"Vaikai yra puolami ir mato išpuolius bei žiaurų smurtą namie, mokyklose ir žaidimų aikštelėse", - sakė UNICEF skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine'as.
Visame pasaulyje vykstančių konfliktų frontuose vaikai tampa kariaujančių pusių taikiniais: jie naudojami kaip žmogiškieji skydai, yra žudomi, luošinami ir verbuojami kautis. Prievartavimai, priverstinės santuokos, pagrobimai ir pavergimas tapo įprastomis taktikomis įvairiuose konfliktuose, pradedant nuo Sirijos ir Jemeno, baigiant Nigerija ir Mianmaru, tvirtina UNICEF.
Tuo metu dar milijonai vaikų tampa netiesioginėmis konfliktų aukomis. Dėl kautynių negalėdami gauti maisto ir vandens, neturėdami galimybių naudotis sanitarijos įrengimais ir medicinos paslaugomis, jie kenčia nuo neprievalgio, įvairių ligų ir traumų.
Organizacijos pareiškime pateikiama reikšmingų statistinių duomenų, pavyzdžiui, Kasajaus provincijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje dėl smurto 850 tūkst. vaikų teko palikti namus. Tuo tarpu apie 350 tūkst. vaikų kenčia nuo sunkaus ūmaus neprievalgio. 
Tuo metu Jemene per beveik tūkstantį konflikto dienų, oficialiais duomenimis, žuvo arba buvo sužeisti mažiausiai 5 tūkst. vaikų. Tačiau manoma, kad tikrasis aukų skaičius gerokai didesnis. Be to, daugiau kaip 11 mln. vaikų reikia humanitarinės pagalbos.

Indija sėkmingai išbandė raketą perėmėją

Indija ketvirtadienį sėkmingai išbandė raketą perėmėją, sukurtą šalies specialistų. Kaip pranešė laikraščio "The Times of India" elektroninė versija, ji skirta nacionalinei priešraketinės gynybos sistemai.
Leidinio duomenimis, bandymai vyko Indijos rytuose esančioje Odišos valstijoje. Raketa 30 kilometrų aukštyje sėkmingai sunaikino taikinį, kurio vaidmenį atliko balistinė raketa "Prithvi".
Tai jau trečias raketos bandymas Indijoje šiais metais. Ankstesni įvyko kovo 1 d. ir vasario 11 d.
Pastaruoju metu Indija suaktyvino nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos kūrimo darbus. Šalies ginkluotųjų pajėgų vadovybė planuoja sukurti dviejų ešelonų priešraketinės gynybos sistemą, kuri galės apsaugoti didelius miestus ir pagrindinius karinius objektus.

Agentūra: Turkijoje sulaikyti 38 įtariami IS nariai

Turkijos policija ketvirtadienį šiaurės vakarinėje šalies dalyje esančioje Bursos provincijoje sulaikė 38 asmenis, įtariamus sąsajomis su grupuote "Islamo valstybė" (IS). Dalis jų - Sirijos piliečiai, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Antiteroristinės policijos pareigūnai tuo pat metu atliko reidus keliuose Bursos rajonuose. Pranešama, kad pareigūnai įtariamųjų namų duris laužė taranais ir ten atliko kratas.
IS kovotojai Turkijoje yra įvykdę ne vieną išpuolį. Pastaraisiais metais dauguma į Siriją ar Iraką prisijungti prie šios grupuotės vykusių užsienio kovotojų kirsdavo Turkijos teritoriją.

Prieš metus grupuotė prisiėmė atsakomybę už Naujųjų metų naktį sausakimšame Stambulo naktiniame klube vienišo užpuoliko įvykdytas šaudynes, per kurias žuvo 39 žmonės. Nagrinėti bylas asmenų, galimai susijusių su šiuo išpuoliu, pradėta šį mėnesį.

Ukraina ir separatistai pasikeitė belaisviais

Ukraina ir prorusiški separatistai trečiadienį pasikeitė belaisviais.
Ukraina paleido 273 belaisvius, o apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko respublikos - 73. "Tai džiugus įvykis, kurio laukė šimtai šeimų", - sakė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, vienas Kijevo derybininkų. 
Vis dėlto abi pusės apkaltino viena kitą turint daugiau belaisvių. 2015 metais pasiektas Minsko taikos susitarimas numato besąlygišką visų belaisvių paleidimą.
Prieš pasikeitimą belaisviais daug mėnesių vyko derybos, į kurias įsitraukė ir Kremlius bei Rusijos stačiatikių bažnyčia. Buvo susitarta dėl 306 kalinių paleidimo iš Ukrainos ir 74 - iš separatistų kontroliuojamų teritorijų, tačiau iš tikrųjų jų buvo mažiau.

Sirija pareiškė neleisianti Turkijai kištis į savo reikalus

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas "mėgina trūks plyš pateisinti neribotą paramą, kurią Ankara teikė banditų formuotėms, dariusioms nusikaltimus sirų tautai". Tai sakoma Sirijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį trečiadienį išplatino naujienų agentūra SANA.
Jame smerkiami prezidento R. T. Erdogano žodžiai, pasakyti šiam lankantis Tunise, ir pabrėžiama, kad Sirija "neleis Turkijai kištis į savo reikalus". Ankarai "tenka didžiausia atsakomybė už sirų kančias nuo teroristų gaujų", pažymima dokumente.
Pasak Sirijos URM, "Erdogano politika turės katastrofiškų padarinių Turkijai ir jos žmonėms". "Erdoganas gyvena praeities iliuzijomis, jis pamiršta, kad Osmanų imperija seniai subyrėjo ir su Turkija besiribojančios šalys nėra jos vilajetai", - sakoma URM pareiškime.
Anksčiau trečiadienį Turkijos prezidentas Tunise pareiškė, kad "neįmanoma bendradarbiauti su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu", kuris, pasak R. T. Erdogano, "nužudė apie milijoną savo piliečių".

IS kovotojų skaičius smarkiai sumažėjo

Grupuotė "Islamo valstybė" (IS), pasak JAV vadovaujamos tarptautinės karinės koalicijos, prarado beveik visus savo kovotojus. Sirijos ir Irako pasienyje - paskutinėje ekstremistų atsitraukimo vietoje buvusioje pagrindinėje jų teritorijoje - telikę mažiau nei 1 000 džihadistų, trečiadienį pranešė aljansas. Dar prieš kelerius metus mūšiuose regione dalyvavo dešimtys tūkstančių ekstremistų, daug jų - iš užsienio.
Be to, išlaisvinta daugiau kaip 98 proc. žemių, kurias grupuotė buvo užėmusi nuo 2014 metų. "Mes galime pasakyti, kad didžioji dauguma teroristų, kažkada kovojusių po IS vėliava, dabar yra negyvi ar kalinami", - teigiama pranešime. 
IS 2014 metais užėmė dideles teritorijas Šiaurės Irake ir Sirijoje ir paskelbė čia kalifatą. Tačiau po ilgo karo grupuotė prarado beveik visas pozicijas. Prieš kelias savaites Irakas oficialiai paskelbė, kad IS šalyje įveikta. Džihadistai šiandien kontroliuoja tik kelias žmonių retai gyvenamas teritorijas Sirijoje.
Ir toliau lieka neaišku, ar dar gyvas yra IS lyderis Abu Bakras al-Baghdadis. Rusija vasarą pranešė, kad jis galimai žuvo per antskrydį.

JAV: pristatyti sienos Meksikos pasienyje maketai

Trečiadienį Kalifornijos valstijos San Diego mieste buvo pristatyti sienos, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo rinkimų kampaniją žadėjo pastatyti Meksikos pasienyje, maketai. Tai pranešė televizijos kanalas "Sky News".
Šiuo metu JAV pasienio tarnybos specialistai išbando aštuonis maždaug 9 metrų aukščio sienos fragmentus, kuriuos pagamino įvairios kompanijos.
"Tai signalas tarptautinei bendrijai, kad mes esame puiki ir didi šalis, ir tiems, kurie nori patekti į JAV, mes primygtinai rekomenduojame naudotis teisėtais metodais", - pareiškė vietos pasienio tarnybos skyriaus vadovas.
"Sky News" patikslina, kad nelegalių migrantų, atvykstančių iš Meksikos į JAV, skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo: nuo 628 tūkstančių žmonių 1986 metais iki 31 tūkstančio žmonių 2016 metais.

Jungtinių Tautų biudžetas mažės 285 mln. dolerių

Jungtinėms Tautoms (JT) 2018 ir 2019 metais teks verstis su mažiau lėšų. Abiejų ateinančių metų biudžetas turėtų mažėti 285 mln. dolerių, praneša agentūra AP.
JAV atstovė JT tai pateikė kaip savo šalies nuopelną. "Yra žinoma, kad Jungtinės Tautos yra neefektyvios ir išlaidžios, - sakė JT ambasadorė Nikki Haley. - Mes neleisime, kad amerikiečių dosnumu būtų naudojamasi arba jis nebūtų kontroliuojamas". Istorinis lėšų mažinimas esą yra didelis žingsnis teisinga kryptimi. Papildomai bus imtasi kitų žingsnių, kad JT taptų efektyvesnės ir labiau vertos pasitikėjimo, teigiama N. Haley pareiškime.
Vis dėlto, kad biudžetas bus mažinimas, buvo kalbama jau kurį laiką. Jau spalį JT narės susitarė išlaidas mažinti 280 mln. dolerių. JAV vyriausybė dabar mėgina tai pabrėžti kaip savo bausmę už JT rezoliuciją dėl Jeruzalės.
Praėjusią savaitę JT Generalinė Asamblėja paragino JAV vyriausybę atšaukti Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine. Atitinkama neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta balsų dauguma. Prieš tai JAV vetavo rezoliucijos projektą JT Saugumo Taryboje.
JT yra finansuojamos iš privalomų jų narių įnašų, privalomų rinkliavų ir savanoriškų šalių narių įmokų. 
Pernai visų privalomų įnašų bendra suma sudarė 2,8 mlrd. dolerių. Iš šios sumos 610 mln. dolerių arba 22 proc. bendrų įmokų skyrė JAV. Savanoriškų sumų dydis nežinomas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiai su JT laikomi įtemptais. Rugsėjį Generalinėje Asamblėjoje jis griežtai kritikavo JT. Organizacija turėtų labiau koncentruotis į žmones ir mažiau į biurokratiją, sakė jis ir apkaltino JT prastu valdymu.

Reguliuotojas: "Kašivazaki Karivos" jėgainės reaktoriai atitinka saugumo normas

Japonijos branduolinės energetikos priežiūros tarnyba trečiadienį oficialiai davė "žalią šviesą" Fukušimos atominės jėgainės operatorei iš naujo paleisti du reaktorius, pirmą kartą nuo 2011 m. branduolinės krizės.
Branduolinio reguliavimo valdyba (NRA) savo patvirtinimą pateikė bendrovei-operatorei "Tokyo Electric Power" (TEPCO) po mėnesį trukusių viešų svarstymų. 
Japonijos atominės energetikos kontrolės komitetas oficialiai patvirtino, kad šeštasis ir septintasis "Kašivazaki Karivos" jėgainės reaktoriai atitinka naujus saugumo standartus, sugriežtintus po avarijos Fukušimos jėgainėje, NRA pareigūnas pranešė AFP agentūrai. Du reaktoriai yra įmontuoti "Kašivazaki Karivos" jėgainėje, vienoje iš didžiausių pasaulyje ir didžiausioje Japonijoje.
Reguliuotojas dar spalį skelbė, kad minėti reaktoriai visapusiškai patikrinti tam, kad galėtų būti paleisti iš naujo. Dabartinis sprendimas - tai pirmas atvejis po avarijos Fukušimoje, kai reaktoriai jėgainėje, kurie priklauso TEPCO, sulaukia patvirtinimo iš komiteto. Sprendimas patvirtina, kad reaktoriai atitinka visus naujus saugumo reikalavimus, įskaitant ir tuos, kurie numatyti stichinės nelaimės atveju.

Atgal