VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.30. Naujausios žinios

Rumšiškėse degs blogybės ir bus išlaisvinta šviesa

Vienas iš seniausių, įdomiausių kalėdinių papročių yra rąstigalio (blukio) vilkimas. 
„Anksti kilęs, kulbę vilkęs į Naujuosius be nuodėmės žengsi", sako Lietuvos liaudies buities muziejaus renginių organizatoriai, kviesdami į šeštadienio vidurdienį prasidėsiančią tradicinę blukio vilkimo šventę, kartu palydėti senuosius metus, ugniai „perleidžiant" savo problemas ir nesėkmes. 
Muziejininkų teigimu, kulbės (rąstigalio) vilkimas buvo plačiai paplitusi senovės kaimo žmonių tradicija, vadinta magišku veiksmu, turėjusiu skatinti derlių ir vaisingumą. O taip pat, tai buvo apsivalymo nuo senųjų metų problemų ir nesėkmių ritualas, kuris būdavo pradedamas anksti ryte. Anksčiausiai atsikėlęs tempdavo rąstigalį po kaimo trobas ir prašydavo vaišių. Mainais vaišintojai rąstigaliui palikdavo visų metų negandas. 
Būdavo taip: kaimo gyventojai užnerdavo virves ant kelmo arba storos medinės kaladės ir vilkdavo ją per visą kaimą, užsukdami į kiekvieną kiemą, lyg surinkdami visą blogį. Kaimo gale iškilmingai sukurdavo laužą ir sudegindavo blukį. Tikėta, kad taip sudegs ir jame slypinčios blogybės bei nepritekliai, bus išlaisvinta gausa ir šviesa. 
„Atkurkime senas tradicijas savo laikmetyje! Pasisėmę geros nuotaikos, atvykite į Lietuvos liaudies buities muziejų palydėti senųjų metų, atiduoti kalėdiniam blukiui savo nesėkmių. Mes jums prižadame: išvažiuosite išsidūkę, išsišėlę, kermošiuje pasisukioję, ir plačia širdimi nersite į Naujuosius. Neatvyksit - blogybes Naujiesiems išsaugosit", - perspėja muziejininkai, kviesdami į svečius priešpaskutinę 2017-ųjų dieną.

KTU mokslininkai: kiekviename Lietuvos regione - savitas tautinis kostiumas

Baigiantis 2017-iesiems, Tautinio kostiumo metams, paskelbti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų per daugelį metų atlikto tyrimo rezultatai.
Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinio kostiumo tyrinėjimai, kaip teigia KTU atstovai, pradėti dar 2001 metais. Pradininkai buvo profesoriai Vytautas Milašius ir Jurgis Katunskis. Nuo 2007-ųjų šią mokslinių tyrimų sritį perėmė Gamybos inžinerijos katedros doc. Eglė Kumpikaitė, kuriai talkina doktorantė Ginta Laureckienė, vedanti praktinius užsiėmimus Mados inžinerijos studijų programos studentams. 
Apžvelgdamos savo tyrimų rezultatus, mokslininkės pristato ryškiausius skirtingų etnografinių regionų tautinių kostiumų bruožus. Jų teigimu, Lietuvoje išskiriami vyrų ir moterų, kasdieniniai ir šventiniai, žieminiai ir vasariniai drabužiai. Šventiniai būdavo siuvami iš gražesnės, kokybiškesnės medžiagos, labiau puošiami. Dažniausiai - iš milo, čerkeso ar pirktinių audinių. Kasdieniniai drabužiai buvo siuvami daugiausiai iš lininių, pakulinių ar pašukinių namų darbo audinių. 
Dirbdamos muziejų fonduose, mokslininkės pastebėjo, kad daugiau informacijos ir pavyzdžių išlikę apie XIX a. - XX a. pr. išeiginius lietuvių moterų drabužius. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi tam tikrų tautinio kostiumo savitumų. Anot G. Laureckienės, aukštaičių moterų drabužių spalvos ir raštai - kuklūs, vyrauja šviesios spalvos, ypač balta. Aukštaitijoje paplitę languoti sijonai, mėgstamos baltos lininės prijuostės, žemai puošiamos raudonais skersiniais raštais iš pirktinių medvilninių siūlų („žičkų"). Audinių ornamentai nesudėtingi (katpėdėlės, langučiai, juostelės). Marškinių puošybai būdingi rinktiniai „žičkų" raštai ar įvairaus pločio „žičkų" juostelių užaudimai rankovių galuose, rankogaliuose, perpetėse, apykaklės krašteliuose ir ant krūtinės.
„XIX a. pab. - XX a. pr. žemaičių drabužiai buvo ryškesni nei aukštaičių", - teigia doktorantė. Šiam regionui būdingas savitas liemenės sukirpimas, išilgais dryžiais sijonai. Tokiais dryžiais puošiamos ir prijuostės, kuriose dažniausiai derinamos balta ir raudona spalvos. Prijuosčių puošyboje vyrauja išilginės juostelės ir smulkūs ornamentai. Būdingas žemaičių aprangos atributas - skaros. Žemaitės dėvėdavo kelias skaras („kuskas" arba „žičkinius" raiščius), kurios dažnai būdavo audžiamos iš baltų ir raudonų „žičkų"). Žemaitės dažniausiai avėdavo medinėmis klumpėmis.
G. Laureckienė priminė, kad Suvalkijos regionas skirstomas į zanavykų ir kapsų. Jų tautiniai kostiumai šiek tiek skiriasi. Zanavykių gražiausia ir spalvingiausia kostiumo dalis - rinktinės ir kaišytinės prijuostės, puoštos spalvingais stilizuotų lelijų ornamentais, įkomponuotais išilginėmis eilėmis po visą prijuostės foną. Zanavykių marškiniai, be balto kiauraraščio, puošiami raudonų „žičkų" lelijų raštais, siuvinėtais pildymo technika.
Kapsės išeiginius marškinius dažniausiai siuvinėdavo baltais siūlais. Jų prijuostės margesnės negu zanavykių, puoštos rinktiniais skersiniais dryžiais, vyrauja smulkus stilizuotos lelijos motyvas. Taip pat dažnai naudojamos ir ištisai kaišytos stambiaraštės prijuostės. Kapsėms būdingos ilgos liemenės, juosiamos plačiomis rinktinėmis juostomis.
Abi mokslininkės pastebėjo, kad dzūkės mėgo languotus sijonus, kurių langeliai - smulkesni negu aukštaičių, dažnai su įaustu papildomu raštu. Šiame Lietuvos regione aptinkamos languotos ir dryžuotos, tamsesnių spalvų prijuostės. Tik Dzūkijoje sutinkamos plačios kaišytinės juostos, kurios yra vienpusės, - turi gerąją ir blogąją puses, nors dažnai, kaip ir visoje Lietuvoje, naudojamos ir rinktinės plačios juostos.
KTU skelbia, kad tirdamos Klaipėdos krašto XIX a. moterų drabužius, tyrėjos pastebėjo, jog šiam regionui būdingos tamsios spalvos, savitas marškinių, liemenių sukirpimas, sijonai dryžuoti arba languoti. Klaipėdiečių prijuostės šviesios, išilgadryžės, su skersiniu ornamentu apačioje. XIX a. antroje pusėje šiame regione buvo dėvimos ir tamsios vienspalvio ar išilgadryžio audinio prijuostės. Marškiniai išsiskiria gausiais pildymo technika siuvinėtais raštais - dažniausiai raudonais, mėlynais ar juodais siūlais siuvinėti stilizuoti augaliniai motyvai. Klaipėdietės susijuosdavo siauromis daugiaraštėmis juostomis, dėl gausios ornamentų įvairovės vadinamomis „šimtaraštėmis". Tik šiam Lietuvos regionui būdingi prie liemens juosiami puošnūs krepšeliai (delmonai).
E. Kumpikaitė kartu su dr. I. Nėniene detaliai tyrė lietuvių etnografinius sijonus, kurie buvo siuvami iš namuose austos ar pirktinės medžiagos. Pavyzdžiui, šienapjūtės ar rugiapjūtės metu buvo vilkimi lininiai sijonai, per mėšlavežį ir bulviakasį - pakuliniai, švenčių dienomis ar į svečius, bažnyčią - vilnoniai ir pusvilnoniai. Pirktinių audinių sijonus nešiojo tik turtingosios valstietės, ir tai tik švenčių dienomis. XIX a. antroje pusėje visoje Lietuvoje dėvėti stambiai languoti sijonai, įvairūs spalviniu atžvilgiu bei langų proporcijomis. Pietryčių Lietuvai būdingi dvispalviai languoti sijonai, kur viena spalva palaipsniui pereina į kitą. Dzūkių ir aukštaičių sijonams būdingas smulkus ir vidutinis languotumas, žemaičių ir suvalkiečių - stambus su išryškintomis ataudų juostomis. Visoje Lietuvoje sutinkami ir išilgadryžiai sijonai, tačiau jie būdingesni Suvalkijai ir Žemaitijai.
„E. Kumpikaitė ir G. Laureckienė savo atliktais etnografinės tekstilės tyrimais dalijasi ir su studentais, kurie šios analizės pagrindu imituoja skirtingų Lietuvos regionų tautinius kostiumus", - pranešė Kauno technologijos universitetas.

Vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius - 307,9 mln. eurų

2017 metų pirmųjų vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 307,9 mln. eurų, arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 128,2 mln. eurų, primena Finansų ministerija.
Šių metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 10 mlrd. 627 mln. eurų, išlaidos - 9 mlrd. 853 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-lapkritį sudarė 466 mln. eurų. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, daugiausiai pajamų per vienuolika mėnesių gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (43,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,6 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
Prognozuojamas 2017 metų BVP - 41,309 mlrd. eurų.
Centrinės valdžios duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiaisiais standartais. Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus ("Sodrą", Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, nuo 2017 metų - Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.

Dėl R. Karbauskio valdomos žemės konservatoriai turi klausimų ministrui B. Markauskui

Dėl „valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio valdomos žemės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Parlamentarai prašo atsakyti, kokį žemės ūkio paskirties plotą nuosavybės teise 2014 05 01-2017 12 29 valdė parlamentaras Ramūnas Karbauskis ir su juo susiję asmenys, įskaitant „Agrokoncerno" įmonių grupei priklausančias įmones.
„Žiniasklaidoje stebint vis daugiau kylančių faktų apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno" turtą ir žinant žemės įsigijimo įstatymo reikalavimus, kyla pagrįstos abejonės dėl teisėtų ir sąžiningų koncerno ir paties R. Karbauskio veiksmų, įsigyjant ar perimant bankrutavusių ūkininkų žemes. Todėl kreipiamės į ministrą prašydami paaiškinti situaciją", - teigė A. Kubilius. 
Domimasi, ar po 2014 m. gegužės 1 d. R. Karbauskis arba „Agrokoncernas" įsigijo nuosavybės teise naujų žemės ūkio paskirties žemės plotų. Jeigu taip, tai kokios apimties žemės sklypai yra įsigyti ir ar tai padaryta nepažeidžiant įstatyme nustatytų maksimalaus leistino įsigyti žemės ploto apribojimų. 
Ministro klausiama, ar paaiškėjus, kad R. Karbauskis galimai pažeidė įstatymo nuostatas ir reikalavimus, ministras kreiptųsi į prokurorą, ginantį viešąjį interesą, kad jis pateiktų ieškinį teismui, jog teismo sprendimu žemės plotai, kurie įsigyti pažeidžiant minėto įstatymo reikalavimus, būtų paimti iš įsigijusio asmens ir perduoti valstybės nuosavybėn.
„Visuomenė turi teisę žinoti, ar nebuvo pažeisti įstatymai galimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Ir tai yra valstybinių institucijų atsakomybė kuo greičiau išsklaidyti visas abejones ir pateikti aiškius atsakymus", - teigė M. Majauskas. 
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, kad asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų).
Konservatoriai pažymi, kad dar praėjusių metų pabaigoje ministras B. Markauskas TS-LKD frakcijos nariams pasiteiravus, kas vykdo šio įstatymo priežiūrą, teigė, jog įstatymas nenumato pareigos konkrečiai institucijai vykdyti žemės perleidimo sandorių apskaitos. 
Šiuo metu viešojoje erdvėje aiškėja vis daugiau faktų dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno" turimo turto. „Įmonės tinklalapyje skelbiama, kad, pagal 2015 metų duomenis, „Agrokoncerno" įmonių grupės įmonės valdo daugiau kaip 35 tūkst. ha žemės, o 100 procentų „Agrokoncerno" akcijų valdo pats R. Karbauskis. Tai reiškia, kad po to, kai 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo įstatymas, nei R. Karbauskis, nei su juo susijusios „Agrokoncerno" įmonės neturėjo teisės įsigyti ar perimti nuosavybėn naujų žemės sklypų", - teigia A. Kubilius ir M. Majauskas.

2017-ųjų trečiąjį ketvirtį sparčiausiai augo telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas bei importas

2017 m. trečiąjį ketvirtį paslaugų balanso perviršis, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 285,9 mln. eurų, arba 46,6 proc., ir tai lėmė sparčiau nei importas didėjęs paslaugų eksportas - atitinkamai 10,2 ir 22,5 proc., rodo Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenys.
2017 m. trečiojo ketvirčio paslaugų eksporto ir importo rodikliai pagal šalį ir pagal paslaugos rūšį rodo, kad paslaugų eksportas 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2,2 mlrd. eurų, importas - 1,3 mlrd. eurų, paslaugų balanso perviršis - 899,2 mln. Eur, arba 8 proc. BVP.
Sparčiausiai - net 62,4 proc. - iš visų paslaugų rūšių šį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, augo telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas bei šių ir transporto paslaugų importas - po 16,9 proc.
Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 56,1 ir 52,7 proc.) sudarė transporto paslaugos. Trečiąjį šių metų ketvirtį didžiausias perviršis (413,7 mln. Eur) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (65,3 mln. Eur) - jūrų transporto paslaugų balanso.
Paslaugų eksportas į Europos Sąjungos (ES) valstybes sudarė 64,7 proc. viso paslaugų eksporto, o į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis - 21,2 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių buvo 63,1, o iš NVS - 21,6 proc. viso paslaugų importo.
2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, paslaugų eksportas į ES valstybes padidėjo 27,7 proc., o į NVS - 11,5 proc. Per metus paslaugų importas iš ES valstybių išaugo 9,2 proc., o iš NVS - 8,1 proc.
Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė ir toliau yra Rusija. Eksporto apimtis į šią šalį per metus padidėjo 19,7 proc. Paslaugų eksportas į Vokietiją - antrą pagal eksporto apimtį šalį - išaugo 53 proc. Didžiausią dalį viso paslaugų eksporto į Rusiją ir į Vokietiją sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 59,9 ir 31,9 proc. bei 68,5 ir 12,3 proc.).
Pagrindinė paslaugų importo partnerė nagrinėjamu laikotarpiu buvo Baltarusija. Importo apimtis iš šios šalies per metus padidėjo 8,1 proc., o iš antroje vietoje esančios Rusijos - 10,7 proc. Importuojamų Baltarusijos ir Rusijos paslaugų struktūra nesiskyrė. Didžiausią dalį viso paslaugų importo iš Baltarusijos sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 64,8 ir 30,2 proc.), iš Rusijos - atitinkamai 69,3 ir 17,8 proc.

„Lietuvos geležinkeliai" naujuoju maršrutu kvies atrasti Mažąją Lietuvą

Pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį, sausio 5-7 dienomis, „Lietuvos geležinkeliai" išbandys naują traukinių maršrutą Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda, kviečiantį turistus iš Lietuvos atrasti buvusią Mažosios Lietuvos sostinę - Tilžę. 
Sovetske, Tilžėje, yra daug lankytinų vietų, susijusių su Lietuvos kultūra bei istorija. Vieni įdomiausių - Nobelio premijai pristatyto lietuvių dramaturgo, filosofo Vydūno namas-muziejus bei 416 metrų ilgio Karalienės Luizos tiltas, per kurį spaudos draudimo metais iš tuo metu Vokietijai priklausiusios Tilžės knygnešiai slapta gabeno aname Nemuno krante spausdintą lietuvišką literatūrą. Turistus taip pat traukia Lietuvių parapijos bažnyčia, Kryžiuočių ordino kirchė.
Kaip teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys, reguliarus maršrutas galėtų būti patrauklus keliautojams iš Lietuvos, ieškantiems pramogų savaitgaliais, taip pat paskatintų atvykstamąjį turizmą į Lietuvos pajūrį.
„Kitais metais „Lietuvos geležinkeliai" pristatys ne vieną naują tarptautinį maršrutą - vešime keleivius į Daugpilį, o Klaipėdos regiono gyventojams pasiūlysime savaitgalinę pramogą - atrasti Mažąją Lietuvą. Keliaujantiems į užsienį traukiniai yra itin patraukli transporto priemonė ne tik dėl komforto, bet ir todėl, kad nereikia stovėti spūstyse prie pasienio patikros punktų", - pasakoja L. Baužys. 
Ekonominės klasės bilietas maršrutu Klaipėda-Sovetskas kainuos 15 eurų, verslo klasės - 20 eurų. Į verslo klasės bilieto kainą įskaičiuoti užkandžiai ir gėrimai. Ekonominės klasės keleiviai jų visos kelionės metu įsigyti galės už papildomą mokestį.
Šiuolaikiški traukiniai pritaikyti ilgesnėms kelionėms: keleiviai turi galimybes patogiai įkrauti mobiliuosius įrenginius, vežtis didesnį bagažą, vežimėlius ar dviračius specialiai tam įrengtuose laikikliuose, o kelionės metu - naudotis nemokamu bevieliu internetu. 
Atvykę į Sovetską lietuviai, persėdę į kitą traukinį, galės pasiekti Kaliningradą. Pirmieji reisai yra bandomieji ir nuo jų rezultatų priklausys, ar ateityje atsiras reguliarūs maršrutai.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras - vieni vartai valstybės institucijoms, verslui ir gyventojams

Nacionalinių kibernetinio saugumo pajėgumų konsolidavimo reforma finišuoja - nuo 2018 m. pradžios Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vieno langelio principu pagalbą teiks tiek valstybės institucijoms, tiek verslui ir gyventojams.
Pagal Seimo priimtas Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas, Krašto apsaugos ministerija iš kitų valstybės institucijų sutelkia informacinių išteklių saugumo funkcijas ir tai, pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, įgalins ministeriją nuo šiol užtikrinti vieningą kibernetinių incidentų stebėjimą, valdymą ir atsakomybę. 
Ryšių reguliavimo tarnybos kibernetinių incidentų valdymo padalinio funkcijų perkėlimu į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC) įgyvendinamas vieno langelio principas. Toks funkcijų sutelkimas sumažins administracinę naštą valstybės ir privačių informacinių išteklių valdytojams, taip pat užtikrins paprastesnes incidentų valdymo procedūras.
Valstybės informacinių išteklių saugumo politiką ir nacionalinę kibernetinio saugumo politiką nuo 2018 m. pradžios formuos tik Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamentas, anksčiau dalis šių funkcijų buvo priskirta Vidaus reikalų ministerijai.
Lietuvos kibernetinės ir elektroninės saugos srityje diegiami pokyčiai apėmė šešių Krašto apsaugos ministerijos ir kitų biudžetinių įstaigų pertvarkymą ir funkcijų perskirstymą, iš kurių 2018 m. I ketvirtyje bus suformuoti 3 Krašto apsaugos ministerijos ir jai pavaldūs struktūriniai vienetai.

Gvatemala: sprendimas perkelti ambasadą į Jeruzalę nebus atšauktas

Gvatemalos užsienio reikalų ministrė teigė, kad prezidento Jimmy'io Moraleso planas perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę nebus atšauktas ir paragino kritikus gerbti šalies sprendimus.
"Šis sprendimas jau atliktas. Jis nebus atšauktas", - žurnalistams teigė užsienio reikalų ministrė Sandra Jovel. 
"Gvatemalos valdžia gerbia pozicijas, kurias užima kitos valstybės. Todėl jei mes gerbiame kitų sprendimus, manome, kad kiti turėtų gerbti ir Gvatemalos sprendimus", - atsakydama kritikams teigė S. Jovel.
Praėjusį sekmadienį J. Moralesas netik paskelbė perkeliantis Gvatemalos sostinę iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tokį pat sprendimą anksčiau priėmė Jungtinės Valstijos, vėliau susilaukusios Jungtinių Tautų (JT) kritikos.
Šis sprendimas reiškė, kad Gvatemala tapo pirmąja šalimi po JAV, priėmusia sprendimą perkelti savo Izraelio ambasadą į Jeruzalę.
J. Moralesas gynė Gvatemalos sprendimą teigdamas, kad Izraelis yra jo šalies sąjungininkas, o Gvatemala "istoriškai yra proizraelietiška valstybė".
Izraelis teigia, kad Jeruzalė yra nedaloma žydų valstybės sostinė, tuo tarpu Palestiniečiai rytų Jeruzalę laiko savo ateities valstybės sostine.

AIPS geriausiais 2017 metų sportininkais išrinko tenisininkus R. Federerį ir S. Williams

Pasaulio sporto žurnalistų asociacija (AIPS) geriausiais 2017 metų pasaulio sportininkais pripažino tenisininkus - šveicarą Rogerį Federerį ir amerikietę Sereną Williams. Geriausius planetos sportininkus rinko 517 AIPS narių iš 112 valstybių.
36-erių metų R. Federeris AIPS laureatu tapo ketvirtąjį kartą, bet paskutinį sykį jam tą padaryti buvo pavykę dar 2007 metais. Daugiau kartų - šešis - AIPS laureatu yra tapęs tik Jamaikos sprinteris Usainas Boltas.
R. Federeris šiemet laimėjo du "Didžiojo kirčio" turnyrus, taip pat iškovojo penkis Teniso profesionalų asociacijos (ATP) turnyrų trofėjus. Jis taip pat buvo apdovanotas teniso "Metų sugrįžimo" prizu.
AIPS balsavime R. Federeris surinko 928 balsus (19,94 proc.). Antrąją vietą užėmė Portugalijos futbolininkas Cristiano Ronaldo (Madrido "Real", Ispanija; 788 balsai; 16,94 proc.), trečiąją - Argentinos futbolininkas Lionelis Messis ("Barcelona", Ispanija; 530 balsų; 11,39 proc.).
Ketvirtas liko britas Lewisas Hamiltonas ("Formulė-1", 358 balsai; 7,69 proc.), penktas - ispanas Rafaelis Nadalis (tenisas; 351 balsas; 7,54 proc.).
S. Williams geriausia pasaulio sportininke išrinkta nepaisant to, kad šiais metais didžiausia jos pergale tapo dukters gimimas rugsėjo 1 dieną. 36-erių metų S. Williams metų pradžioje dar sugebėjo triumfuoti "Australian Open" turnyre. Tai buvo 23-iasis jos laimėtas "Didžiojo kirčio" turnyras. Sugrįžimas po motinystės atostogų turėtų įvykti jau šeštadienį "Mubadala World Tennis Championship" turnyre Abu Dabyje (JAE).
Moterų rinkimuose S. Williams surinko 651 balsą (13,99 proc.). Nedaug nuo jos atsiliko antrąją vietą užėmusi tituluota Vengrijos plaukikė Katinka Hosszu (631 balsas; 13,56 proc.). Trečiąją vietą užėmė JAV lengvaatletė Allyson Felix (495 balsai; 10,64 proc.).
Anksčiau AIPS pranešė, kad geriausia pasaulio komanda tapo Madrido "Real" (Ispanija) futbolo klubas, o geriausias metų sporto renginys - pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Londone (Anglija).

Graikija šiais metais tikisi rekordinio turistų skaičiaus

Graikijos turizmo sektorius šiais metais tikisi svečių rekordo. Per pirmuosius dešimt metų mėnesių į šalį atvyko 25,9 mln. turistų, penktadienį skelbia graikų žiniasklaida, remdamasi turizmo įmonių asociacija (SETE). Palyginimui: per tą patį laikotarpį 2016-aisiais Graikijoje savo atostogas praleido 23,5 mln. žmonių. Daugiausiai turistų atvyko iš Vokietijos (3,6 mln.) ir Didžiosios Britanijos (2,9 mln.).
"Gerai buvo" ir lapkritį bei gruodį, sakė Dimitris Skalidis, viešbučio savininkas iš Nafplijo turistinio regiono. Vyriausybės vadovas Alexis Tsipras vasarą prognozavo apsilankysiant 30 mln. turistų.
Ši riba gali būti viršyta, teigia Atėnų viešbučių sąjunga. Graikijos sostinė ir Salonikų uostamiestis šalies šiaurėje ir žiemą pritraukia daug lankytojų.
Graikijos viešbučių atstovai pakilimą sieja ir su vidaus, ir su užsienio politinėmis priežastimis. Graikijoje jau beveik dvejus metus praktiškai nebuvo riaušių, gerokai sumažėjo streikų. Be to, Graikija išnaudojo nuostolius turizmo sektoriuose Šiaurės Afrikoje ir Turkijoje.

Tarp kandidatų sausį vyksiančiuose Kipro prezidento rinkimuose yra ir dabartinis prezidentas

Dabartinis Kipro prezidentas Nicosas Anastasiadesas yra tarp devynių kandidatų, penktadienį užsiregistravusių dalyvauti kitais metais vyksiančiuose Kipro prezidento rinkimuose.
71 metų amžiaus N. Anastasiadesas laikomas rimčiausiu pretendentu laimėti sausio 28 dieną planuojamus rinkimus. Tai būtų antroji jo kadencija ir, remiantis įstatymais, paskutinė.
Buvo plačiai tikimasi, kad N. Anastasiadesas sieks antrosios kadencijos, nepaisant politiko nesėkmės liepos mėnesį žlugusiose Jungtinių Tautų (JT) remiamose derybose pasiekti taikos susitarimo padalytai Kipro salai. 
Pagrindiniai N. Anastasiadeso varžovai yra nepriklausomas kandidatas Stavrosas Malasas, remiamas pagrindinės opozicinės komunistų partijos "Akel", ir Nicolasas Papadopoulosas, kurio velionis tėvas Tassosas Papadopoulasas 2003-2008 metais ėjo Kipro prezidento pareigas.
Kipras į dvi dalis buvo padalytas po Turkijos invazijos į salą 1974-aisiais. Invaziją paskatino Graikijos inspiruotas karinis perversmas.
Kipro prezidento rinkimai vykdomi dviem etapais. Jei pirmajame etape nei vienas kandidatas nesurinks balsų daugumos, vasario 4 dieną vyks antrasis etapas ir jame susirungs du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Italija vis labiau tampa vienišių šalimi

Italija vis labiau tampa vienišių šalimi. Beveik kas trečią namų ūkį (31,6 proc.) čia sudaro vienas asmuo, rodo statistikos agentūros "Istat" paskelbti 2016 metų duomenys. Prieš 20 metų šis rodiklis dar buvo 20,5 proc. Nuo 1996-ųjų šeimos narių vidutinis skaičius sumažėjo nuo 2,7 nario iki 2,4.
2016-aisiais šalyje mažėjo gimimų skaičius: pasaulio šviesą išvydo 12 342 kūdikiais mažiau ne metais anksčiau. Kiekviena italė vidutiniškai turi 1,35 vaiko. 
Italijoje ilgėja gyvenimo trukmė. Vyrai vidutiniškai gyvena 80,6 metų, o moterys - 85,1. Italai tuokiasi dažniau, tačiau dažniau ir skiriasi. Santuokų skaičius padidėjo nuo 189 765 2014 metais iki 194 377 2015-aisiais. 2014 metais išsiskyrė 52 355 poros, 2015-aisiais - 82 469, skelbia "Istat".

Paleisti dar du velionio Saudo Arabijos karaliaus sūnūs, sulaikyti dėl įtarimų korupcija

Po du mėnesius trukusio sulaikymo buvo paleisti du velionio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah'o sūnūs, kurie buvo sulaikyti Saudo Arabijai kovojant su korupcija, pranešė vyriausybei artimas šaltinis.
"Jie paleisti", - pranešė šaltinis, praėjus dienai po to, kai šeimos narys socialiniame tinkle tviteryje paskelbė princo Faisalo bin Abdullah'o - buvusio Saudo Arabijos Raudonojo Pusmėnulio vadovo - ir buvusio Mekos gubernatoriaus princo Mashalo bin Abdullah'o nuotraukas.
Šaltinio teigimu, vienintelis vis dar nelaisvėje esantis brolis yra Turkis bin Abdullah'as. Ketvirtasis brolis Mitebas bin Abdullah'as paleistas lapkričio pabaigoje, pasiekus susitarimą su šalies valdžia. Teigiama, kad princas už savo išlaisvinimą atseikėjo daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.
Keturi broliai pateko tarp daugiau kaip 200 lapkritį per antikorupcinius reidus sulaikytų princų, ministrų ir verslininkų. Didžioji dalis iš jų susitarė dėl atsiskaitymo pinigais už savo laisvę.

2017 metais Airija išdavė rekordiškai daug pasų

Airija 2017 metais išdavė rekordiškai daug pasų. Airijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, beveik penktadalis jų atiteko asmenims, pateikusiems prašymus iš Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos.
Šiais metais Airija iš viso išdavė 779 tūkst. 184 pasus. Palyginti su 2016 metais, šis skaičius didesnis daugiau kaip 6 proc. 
2017 metais Airija pasus išdavė daugiau kaip 160 tūkst. žmonių iš Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, ir prašymų vis daugėja.
Didžiajai Britanijai balsavus už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), kitos ES valstybės narės taip pat pastebėjo, kad išaugo tokių prašymų skaičius.

NATO vadovas tikisi, kad dialogas su Rusija kitąmet suaktyvės

Tikėtina, kad 2018-aisiais NATO suintensyvins dialogą su Rusija, interviu naujienų agentūrai dpa teigė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Kai Rusija 2014-ųjų pradžioje aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir Rytų Ukrainoje ėmė remti separatistus, Maskvos ir NATO santykiai pasiekė žemiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų.
Dėl šių priežasčių dvejus metus Aljanso ir Rusijos santykiai buvo įšaldyti. Tiesiogines derybas NATO ir Rusijos ambasadoriai atnaujino tik 2016 metais. Tuo metu pirmosios nuo krizės pradžios aukšto lygmens karinės derybos buvo surengtos 2017 metais.
„Manau, kad vyks daugiau susitikimų ir bus plačiau naudojamasi tiesioginiais kariniais komunikacijos kanalais", - mintimis dalijosi J. Stoltenbergas.
„Taigi judame į priekį tiek politinio dialogo, tiek karinių komunikacijos kanalų klausimais. Prie to prisideda visas Aljansas", - pridūrė jis.
Nuo Ukrainos krizės pradžios NATO sustiprino savo gynybą nuo Rusijos agresijos bei kaltino Maskvą, kad ji pasitelkia melagingą propagandą ir kibernetines atakas, siekdama pabloginti saugumo padėtį regione.
Tačiau J. Stoltenbergas pabrėžė, kad, jo nuomone, itin svarbu, jog komunikacijos su Maskva kanalai išliktų atviri.
„Turime atkreipti dėmesį į tai, kad rytuose matome vis atkaklesnę Rusiją, - sakė jis. - Tačiau tuo pat metu NATO siunčia žinią, kad mes nenorime naujo Šaltojo karo. Norime ne naujų ginklavimosi varžybų, o politinio dialogo su Rusija".
„Palaikyti tokį dialogą nėra lengva", - pridūrė J. Stoltenbergas. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad: „Rusija yra mūsų kaimynė, ir ji niekur nedings".

Turkijos prezidentas aptarė su popiežiumi Jeruzalės klausimą

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir popiežius Pranciškus penktadienį per pokalbį telefonu aptarė Jeruzalės klausimą, kuris tapo itin aktualus po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 128 balsais prieš 9 priėmė rezoliuciją, prašančią Jungtines Valstijas atšaukti savo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Tačiau JAV prezidento sprendimas sulaukė didelės kritikos, Turkijos prezidentas teigė, kad šiuo sprendimu Izraelis buvo apdovanotas už "teroristinius veiksmus".
Tiek R. T. Erdoganas, tiek popiežius teigė, kad džiaugiasi JT balsavimo rezultatais "prieš klaidingą JAV žingsnį". Abu lyderiai taip pat susitarė susitikti aptarti dvišalius santykius ir tarptautinius klausimus.

Vokietijos infliacija gruodį augo sparčiau nei prognozuota

Vokietijos infliacija šį mėnesį augo greičiau nei prognozavo analitikai ir, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, paaugo 1,6 proc., skelbia "Reuters", remdamiesi preliminariais šalies statistikos biuro duomenimis.
Palyginimui, "Reuters" apklausti analitikai vidutiniškai tikėjosi 1,4 proc. siekiančios metinės infliacijos.
Preliminarūs pakoreguoti rodikliai taip pat rodo, kad, lyginant su lapkričiu, šių metų gruodį kainos Vokietijoje išaugo 0,8 proc. Tai taip pat pralenkė analitikų prognozes, kurie tikėjosi 0,6 proc. prieaugio.
Vokietijos federalinis statistikos biuras pažymėjo, kad didžiausią įtaką augusioms kainoms šį mėnesį darė pabrangęs maistas bei išaugusios būsto nuomos kainos.

"Reuters": Rusijos tanklaiviai jūroje perdavinėjo naftą Šiaurės Korėjai

Rusijos tanklaiviai pastaraisiais metais jūroje bent tris kartus perdavė naftą Šiaurės Korėjai, "Reuters" informavo du Vakarų Europos saugumo šaltiniai.
Šaltiniai pažymi, kad naftos pardavimai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) pritaikytas sankcijas Šiaurės Korėjai.
"Reuters" rugsėjį skelbė, kad Šiaurės Korėjos laivai plaukdavo atgal į šalį tiesiai iš Rusijos. Teigiama, kad po šio pranešimo spalį ir lapkritį, siekdami slaptumo, krovinius perdavinėti ėmė jūroje.
"Rusijos tanklaiviai atliko naftos perdavimus Šiaurės Korėjos tanklaiviams kelis kartus šiemet, pažeisdami JT sankcijas", - teigė vienas iš dviejų anoniminių šaltinių.
Tuo tarpu antrasis šaltinis patvirtino faktą, kad Rusijos tanklaiviai perdavė naftą Šiaurės Korėjai, bet pažymėjo, jog kol kas nėra jokių įrodymų, kad visą tai organizavo Rusijos valdžia.
"Nėra jokių įrodymų, kad naftos tiekimą remia Rusijos valdžia, tačiau tai labai stipriai padeda Šiaurės Korėjai", - sakė šaltinis.
Anksčiau šią savaitę panašių kaltinimų naftos tiekimu Šiaurės Korėjai susilaukė Kinija. Dėl to nusivylimą išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet Kinija griežtai neigia tiekusi naftą savo kaimynei.
Nafta yra vienas pagrindinių faktorių, palaikančių Šiaurės Korėjos ekonomiką. Be to, nafta reikalinga ir šalies balistinių raketų programai.

Gaisrą gyvenamajame name Niujorke sukėlė su virykle žaidęs vaikas

JAV Niujorko miesto tyrėjai teigia, kad 12 žmonių pražudžiusį gaisrą gyvenamajame name Niujorko Bronkso rajone sukėlė su dujine virykle žaidęs vaikas. Tarp žuvusiųjų - keturi vaikai, informuoja transliuotojas BBC.
Remiantis pranešimais, gaisrą netyčia sukėlė be priežiūros paliktas trejų metų amžiaus berniukas. 
Laikraščio "The New York Post" duomenimis, ugnis įsiplieskė ketvirtadienį apie 19 valandą vietos laiku (penktadienį 2 valandą Lietuvos laiku) netoli Niujorko zoologijos sodo esančiame penkių aukštų pastate be lifto. Gaisrą gesino apie 170 ugni

Naujasis Katalonijos parlamentas į pirmąjį posėdį rinksis sausio 17-ąją

Praėjusią savaitę išrinktas naujas Katalonijos parlamentas į pirmąjį posėdį rinksis sausio 17 dieną. Tai po pokalbių su regiono partijų atstovais pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rajoy'us, praneša agentūra "Reuters".
Tai būtų pirmasis žingsnis formuojant naują regiono vyriausybę. Senąją centrinė vyriausybė Madride nušalino nuo pareigų, kai ji paskelbė Katalonijos nepriklausomybę. 
"Aš tikiuosi, kad mes kiek įmanoma greičiau turėsime naują Katalonijos vyriausybę, kuri bus atvira dialogui ir kuri turės ryšį su visais katalonais, o ne tik su puse jų", - sakė Ispanijos premjeras penktadienį Madride.
Naujuose rinkimuose gruodžio 21 dieną absoliučią daugumą vėl iškovojo už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos. M. Rajoy'us vylėsi, kad rinkimus laimės nepriklausomybės priešininkės.

Atgal