VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.04. Naujausios žinios

Valstybės 100-mečio proga į Lietuvą atvyks garbingi svečiai

Šiemet minint nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-metį Lietuva laukia garbingų svečių. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą atvykti į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje priėmė Vokietijos Prezidentas Frankas-Valteris Šteinmejeris, Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis, Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Islandijos Prezidentas Gudnis Thorlacius Johanesonas, Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos Prezidentas Georgijus Margvelašvilis, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Žanas Klodas Junkeras.Iškilmingame valstybės 100-mečio minėjime taip pat dalyvaus Švedijos ir Danijos karališkųjų šeimų atstovai.

Šiemet Lietuvoje taip pat laukiamas Popiežius Pranciškus ir kiti pasaulio valstybių vadovai: Nyderlandų Karalius Viljamas Aleksanderis, Norvegijos sosto įpėdinis Hakonas, Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas bei Airijos, Italijos, Graikijos ir Indonezijos Prezidentai.

Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujančios Prezidentės iniciatyva birželį Vilniuje taip pat rengiama tarptautinė moterų politinių lyderių konferencija, į Lietuvą sukviesianti esamas ir buvusias valstybių bei vyriausybių vadoves, parlamentares iš viso pasaulio. Prieš 100 metų Lietuva ne tik atkūrė modernią valstybę, bet ir viena pirmųjų Europoje suteikė moterims teisę balsuoti.

Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Gruzijai 2018 metais minint valstybingumo šimtmečius, Prezidentė dalyvaus

Pakeliui į oro uostą medikai konsultuos pacientus, mokys gaivinimo ir pirmosios pagalbos

"Paskutinių medikų žygio į oro uostą" dalyviai socialiniuose tinkluose išplatino Vytauto Kernagio dainos "Išeinu", Maironio "Lietuva brangi" ir kitų dainų tekstus, kad ketvirtadienio mitingui Vilniuje pasiruoštų ne tik sveikatos sistemos darbuotojai, bet ir prie akcijos prisijungti panorę pacientai.
Kaip teigė Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė, ji nesitikėjo tokios didelės visuomenės paramos, tad feisbuke paviešino eitynių detales.
Pasak U. Builytės, Katedros aikštėje nuo 10 valandos auksinių minučių savanoriai teiks gaivinimo ir pirmosios pagalbos mokymus, Lietuvos jaunųjų psichiatrų asociacija konsultuos psichinės sveikatos klausimais, kiti gydytojai-savanoriai mielai pasikalbės su praeiviais rūpimais sveikatos klausimais.
11 valandą - oficiali mitingo pradžia, bus galima ant lagaminų pradėti klijuoti įlaipinimo bilietus, ant jų rašyti šalis bei vardus, pasikalbėti su kolegomis, pasivaišinti arbata. Po pusvalandžio mitingo dalyviai Gedimino prospektu pajudės Vinco Kudirkos aikštės link. Prie V. Kudirkos kojų medikai paliks palikimą šaliai.
Tuomet sveikatos sistemos darbuotojai leisis į simbolinę kelionę - oro uostą. Kaip sako U. Builytė, autobusai ir lėktuvai medikų laukia kasdien, vieni išvyksta šiandien, kiti - rytoj, prieš tai aplankę artimus žmones ar su kolegomis išgėrę paskutinį puodelį arbatos.
Medikų sąjūdžio atstovė tikisi, kad visi, feisbuke paspaudę, kad dalyvaus mitinge, pasikvies po porą draugų. Ketvirtadienio rytą pasiryžimą dalyvauti akcijoje feisbuke buvo pareiškę 1,8 tūkst. internautų, renginiu susidomėjo 4,3 tūkst. šio socialinio tinklo vartotojų.
"Mes - likę Lietuvos gydytojai rezidentai, slaugytojos ir slaugytojai, gydytojos ir gydytojai - būsimi Norvegijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių medicinos personalas, rinksimės paskutiniam žygiui į oro uostą. Pakeliui užsuksime į Vinco Kudirkos aikštę, prie kurio lauks autobusai į oro uostą. Keli šimtai paskutinių iškeliaujančių medikų tikrai neatkreips Seimo ir Vyriausybės dėmesio. Bet jei ateisite ir Jūs, mūsų pacientai, galbūt pavyks parodyti, kad medikų emigracijos klausimas rūpi ne tik patiems medikams. Mes kasdien gydome Jus, Jūsų vaikus, tėvus ir senelius, šį kartą, vieną kartą, mums reikia Jūsų palaikymo. Ateikite pasimatyti paskutinį kartą, palydėkite mus į oro uostą. Taip, žygiuodami galėsite ir pasitarti dėl sveikatos, atsakysime į klausimus. Vieni kitus pažinsime iš baltų raiščių su raudonu kryžiumi", - feisbuke kviesdami visuomenę prisijungti, rašė akcijos organizatoriai.
Mitingą rengia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentų grupė bei Lietuvos medikų sąjūdis. Mitingo idėją palaiko Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Rezidentų taryba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybės Rezidentų taryba, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Vilniaus universiteto studentų atstovybė.
Ketvirtadienio rytą paramą mitingui pareiškė ir Lietuvos farmacijos sąjunga. Kaip pabrėžė Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) tikrasis narys, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius Eduardas Tarasevičius, daugumoje Europos Sąjungos valstybių gydytojo specialybė yra viena prestižiškiausių. Gydytojai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, yra gerbiami ir jų sunkus darbas yra tinkamai apmokamas. 
"Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema yra netinkamo valdymo ir ilgalaikių perspektyvų neturėjimo įkaitė. Kasmet situacija prastėja, ir kokybiškas medicinos sistemos darbuotojų ruošimas, kompetencijų išlaikymas ir kokybiškų tiek medicinos, tiek farmacijos paslaugų teikimas ligoninėse ir kitose sveikatinimo įstaigose tampa vis sunkiau prieinamas eiliniam Lietuvos piliečiui.
Šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai yra tikslingai priešinami tarpusavyje. Į šį destruktyvų ratą yra patekę ir gydytojai, ir slaugytojos, ir vaistininkai. Tokia situacija neveda konstruktyvių sprendimų ir tobulėjimo link", - atkreipia dėmesį profesorius. 
Lietuvos farmacijos sąjunga ragina Lietuvos farmacijos specialistus, vaistininkus ir farmakotechnikus paremti kolegas - Lietuvos gydytojus rezidentus ir rezidentes, slaugytojas ir slaugytojus, gydytojas ir gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros sistemos specialistus jų organizuojamame mitinge sausio 4 dieną. 
"Neleiskime suinteresuotoms šalims mūsų kiršinti, palaikykime vieni kitus ir kartu su kolegomis siekime aukštesnių medicinos ir sveikatos priežiūros sistemos standartų, teikiant paslaugas Lietuvos gyventojams", - kvietė prof. E. Tarasevičius. 
"Paskutinių medikų žygis į oro uostą" - akcija, skirta atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į Lietuvos medikų: slaugytojų, gydytojų rezidentų, gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų masinę emigraciją bei valstybinės sveikatos apsaugos politikos sąstingį. 
Mitingo dalyviai ragina Seimo narius ir Vyriausybę nedelsiant sugrįžti prie gydytojams rezidentams aktualių klausimų: garantuoti šiuolaikinius standartus ir gerąją patirtį atitinkantį gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų rengimą, užtikrinti socialines garantijas, leidžiančias oriai gyventi ir kurti šeimą Lietuvoje gydytojams rezidentams, mokėti teisingą atlyginimą už sudėtingą, atsakingą ir rizikingą darbą, nepriklausomai nuo studijų finansavimo sąlygų. 
Medikai reikalauja Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę parengti veiksmų planą ir pateikti atitinkamus įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimų projektus, kurie sudarytų sąlygas realioms sveikatos apsaugos sistemos reformoms iki 2018 m. pavasario Seimo sesijos pradžios.
"Protų nutekėjimas ir šviesuomenės žlugdymas liko neįveikta Lietuvos valdžios problema, atspari valdžių kaitai. Suvokdami savo atsakomybę už Lietuvos ateitį ir jos demografines problemas, kviečiame prie mūsų prisijungti mokytojus, akademinę visuomenę bei visus, kuriems buvo yra ir bus aktuali Lietuvos ateitis", - burtis ir būti vieningais kvietė mitingo organizatoriai.
Žygiuojant ir mitingo metu jaunieji medikai dainuos kelias dainas, kurių įrašais ir tekstais dalijosi feisbuke. "Kviečiame visus, galinčius, norinčius ir mėgstančius dainuoti, prisijungti! Atliksime: V. Kernagio "Išeinu", A. Giniočio "Už girių už kalnų", Lietuvių liaudies dainą "Oi eisiu eisiu, čionai nebūsiu" bei Šimtmečio daina išrinktą "Lietuva brangi", - socialiniuose tinkluose informacija dalijosi akcijos iniciatoriai.

iškilminguose minėjimuose šiose šalyse. Šiemet taip pat planuojami šalies vadovės užsienio vizitai, kurių metu

Bažnytinio paveldo muziejuje nušvis Paberžės Dievo Motinos atvaizdas

Ketvirtadienį, sausio 4 d., Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Paberžės Dievo Motinos atvaizdo ir penkių 2017 m. restauruotų paveikslų iš Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios pristatymas. 
Renginyje dalyvaus istorikas Liudas Jovaiša, menotyrininkės Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Dalia Vasiliūnienė, Rūta Vitkauskienė, restauratorės Anna Szymanska, Agnieszka Przelomiec, Alma Valickienė, Martyna Noreikaitė-Jemec, fondo „Mosty" valdybos nariai, Paberžės bažnyčios klebonas kun. Marekas Gladki.
Restauruotas retos ikonografijos ir didelės meninės vertės, net ir profesionalams mažai žinomas Paberžės Dievo Motinos atvaizdas yra nutapytas aliejiniais dažais ant metalo skardos. Skarda dekoruota ornamentais, joje palikti laukai Marijos ir Kristaus vardams įrašyti. XVIII a. II pusės aptaisas yra sidabrinis, sudurstytas iš gabalų, kalstytas barokiniais ornamentais. Karūnos dekoruotos rokoko stiliaus ornamentais ir spalvotais stiklais. Atvaizdas buvo atnaujintas 1929 m.
Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios erdvę puošė itin vertingi altoriniai paveikslai, reti profesionaliosios sakralinės tapybos pavyzdžiai. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje buvo įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla. Šis sprendimas leido išsaugoti nesunaikintą bažnyčios interjerą. Deja, nebuvo sudarytos sąlygos jį tinkamai prižiūrėti, todėl bažnyčios altoriniai paveikslai nubluko, buvo padengti suodžiais, dulkėmis, nešvarumais, tapybos sluoksnis apibraižytas ir aptrupėjęs, sunyko ir kūrinius laikantys rėmai. 
2015 m. restauruoti titulinio bažnyčios globėjo Šv. Jurgio ir Nekaltojo prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos atvaizdai. Likusių penkių altorinių paveikslų būklė buvo itin bloga. 
2016 m. Šv. Jurgio bažnyčią grąžinus Vilniaus arkivyskupijai, susitelkta į meno vertybių restauravimą ir konservavimą. 2017 m. buvo ištirti ir restauruoti penki Šv. Jurgio bažnyčios šoninių altorių paveikslai. Visi šie kūriniai įtraukti į nacionalinį kultūros vertybių registrą. Paveikslų tyrimus ir restauravimo darbus atliko UAB „Restauracijos ir statybos trestas" molbertinės tapybos restauratoriai. Šiuo metu paveikslai eksponuojami buvusio Šv. Mykolo vienuolyno patalpose. Paveikslų restauravimo darbus finansavo Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos Kultūros ministerija. 
Ankstyviausios žinios apie Paberžės parapiją siekia XV a. paskutinį ketvirtį. Šioje vietovėje, pavadintoje „Po beržais", 1484 m. buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė arba altarija, priklausanti vienai seniausių Lietuvoje - Maišiagalos bažnyčiai, veikusiai nuo 1387 metų. 
1503 m. Paberžės bažnyčia jau minima kaip parapinė, o 1507 m. naują parapiją aprobavo karalius Žygimantas Senasis. Pirmoji parapinė Paberžės bažnyčia buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Šv. Antano titulu. 
Paberžės parapijos ribose XVII-XVIII a. atsidūrė Glitiškių reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, dominikonai, misionieriai. Spėjama, kad Paberžės Dievo Motinos atvaizdas XVIII a. į Lietuvą buvo atvežtas Jelenskių šeimos, kai šie įsigijo dvarą Glitiškėse. Seniausias Jelenskių dvaras buvo Tučoje (Tucza), netoli Slucko, ir garsėjo prie jo veikusia ikonų tapybos mokykla. Paberžės Dievo Motinos atvaizdas galėjo būti sukurtas šioje mokykloje.

Užsienio reikalų ministras susitiko su kampanijos "Tai irgi smurtas" iniciatoriais

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su kampanijos "Tai irgi smurtas" iniciatoriais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, patikino, kad jis asmeniškai ir Lietuvos diplomatai imsis visų reikiamų priemonių skatinant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Šią Konvenciją ministras Lietuvos vardu pasirašė 2013 metų birželį. Vėliau L. Linkevičius tapo tarptautinės kampanijos "HeForShe" (Jis už ją) ambasadoriumi Lietuvoje.
2017 metų rudenį Lietuvos Vyriausybė pavedė Užsienio reikalų ministerijai parengti Konvencijai ratifikuoti reikiamus dokumentus. Šiuo metu diplomatai derina kitų suinteresuotų Lietuvos institucijų pozicijas.
Pokalbyje akcentuota būtinybė kuo plačiau kalbėti apie visuomenėje įsigalėjusius negatyvius lyčių stereotipus ir vis dar dažną smurto prieš moteris pateisinimą. L. Linkevičius pažadėjo prisidėti kviečiant garsias Lietuvos meno, sporto, politikos ir žiniasklaidos asmenybes prisijungti prie kampanijos, išsakyti savo asmeninį "ne" smurtui prieš moteris visomis formomis.
Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis kasmet pažymi Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, lapkričio 25-ąją. Lietuva nuosekliai remia pasaulio valstybių pastangas panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Kovai su smurtu prieš moteris Lietuvos diplomatija skirs ypatingą dėmesį savo rinkimų kampanijoje dėl Lietuvos vietos Žmogaus teisių taryboje 2022-2024 metais.

Esminių permainų šiemečiuose brandos egzaminuose nebus

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 
Šių metų pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 d. užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigsis birželio 22 d. chemijos valstybiniu brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 d. iki balandžio 20 d. Įskaitos datą ir laiką nustato mokyklos vadovas. 
Esminių permainų 2018 metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų. 
Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet - 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena. Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau - gegužės mėnesį. Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d.
Laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą numatytas platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, abiturientai ir kiti kandidatai autorius galės pasirinkti iš visų šio dalyko egzamino programoje privalomų autorių. Per egzaminą bus galima naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis "Dabartinės lietuvių kalbos žodynu" ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.
Šiemet pirmą kartą įvedamas pasirenkamasis brandos darbas. Šiais mokslo metais daugiau kaip 200 abiturientų pasirinko rengti brandos darbus, daugiausia iš biologijos, istorijos, chemijos. Jo rezultatą numatyta įskaityti stojant į aukštąsias mokyklas. Jei brandos darbas iš I ar II konkursinio dalyko bus įvertintas 9 ar 10, tai stojančiajam bus skiriama papildomai 0,25 konkursinio balo. 
2018 metais fizikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų darbai bus vertinami elektroniniu-nuotoliniu būdu. Toks egzaminų darbų vertinimo būdas lankstesnis ir greitesnis. 
Sutrumpėja apeliacijų teikimo laikas. Apeliaciją bus galima pateikti ne per 3, o per 2 darbo dienas nuo egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Pateikus apeliaciją, mokinio darbas vertinamas iš naujo. 
Dėl to, kad nuo 2018 m. bus palaipsniui pereinama prie skenuotų mokinių darbų kopijų vertinimo elektroniniu būdu, mokiniai per egzaminus turės naudotis tik juodos spalvos tušinukais, korektūros priemonėmis naudotis negalima. 
Norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą. Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose būtinas užsienio kalbos bei matematikos egzaminas, pastarojo nereikia tik pretenduojantiems į menų studijas.

Tyrėjai: emigracija auga ne tik dėl pinigų, bet ir silpnėjančios tautinės savimonės

Statistikos departamento duomenimis, pernai, nuo sausio iki gruodžio, iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 54 tūkst. gyventojų. Anot Lietuvių etninės kultūros draugijos, gyventojų emigraciją lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir silpnėjanti tautinė savimonė. Tautinę savimonę formuoja etninė kultūra, tuo tarpu Lietuvoje jai skiriama vis mažiau dėmesio. Seime vykusioje konferencijoje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos dalinai remtas draugijos tyrimas, atskleidęs kylančią grėsmę šalies kultūros tradicijų ir tapatybės išsaugojimui, būtinybę keisti situaciją švietimo sistemoje bei užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą.
Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, šio tyrimo vadovas dr. Vytautas Tumėnas sako, kad mūsų etninė kultūra yra ne tik tradiciniai bendravimo papročiai, liaudies dainos, šokiai, žaidimai, tautosaka, bet ir tokios šventės kaip Kūčios, Vėlinės, Užgavėnės, taip pat tradiciniai amatai, tautodailė, liaudies medicina, astronomija, etnoarchitektūra ir kt. „Etninė kultūra - pagrindas, jungiantis dabarties kartas su tėvų bei protėvių palikimu. Kai visa tai pamirštama, susidariusią tuštumą bandoma užpildyti kitų kultūrų tradicijomis", - atkreipia dėmesį dr. V. Tumėnas.
Dr. V. Tumėno teigimu, nebesijaučiant tautos ir gimtinės dalimi, kilus finansinėms ar kitoms problemoms, žmogui nebelieka prasmės rūpintis savo šalies kultūra ar ekonomika, tampa daug lengviau emigruoti į kitas šalis, tikintis didesnio atlygio. Įsivaizduojama, kad svečių šalių aplinka, gyvenimo sąlygos patrauklesnės nei Lietuvos.
Pastebima, kad šalyse, kuriose yra monarchijos, tokiose, kaip Anglija, tradicijų išlaikymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, Norvegijoje tautinis kostiumas yra demokratijos simbolis. Šioje šalyje įprasta daugeliui, taip pat ir karališkai porai, tautinį drabužį dėvėti per valstybės šventę. Pasaulyje yra nemažai sėkmingų pavyzdžių, kaip per kalbą ir kultūros tradiciją puoselėjimas tautinis tapatumas - nuo darželių iki aukštųjų mokyklų.
Lietuvos teisėkūroje etnokultūrai taip pat skiriama dėmesio: būtinybė moksleiviams suteikti etninės kultūros pagrindus jau daugelį metų įtvirtinta Švietimo įstatyme. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas". Be to, visai neseniai Nacionalinio saugumo strategijoje visuomenės identitetas įvardintas kaip prioritetinis uždavinys, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.
Tiesa, tikrovėje šie prioritetai nėra įgyvendinami. Draugija atliko tyrimą, kurio viena dalis - moksleivių apklausa. Jos rezultatai atskleidė etninės kultūros ugdymo spragas bendrojo lavinimo mokyklose. Lyginant 2016 m. abiturientų apklausos duomenis su identiška apklausa, atlikta 2002 m., paaiškėjo, kad etninės kultūros pamokų sumažėjo dvigubai. Šias specializuotas pamokas pakeitė chaotiška, menkai reglamentuota etninės kultūros integracija į kitus dalykus. Net penktadalis moksleivių abiejose apklausose tvirtino, kad etnokultūrinis ugdymas mokykloje iš viso nevyksta. Taip pat moksleiviai pasisakė norį, kad mokymas būtų aktyvesnis.
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad dabartinę situaciją nulėmė tai, jog Lietuvoje buvo įtvirtintas pasirenkamasis etnokultūrinis ugdymas arba galimybė rinktis etninės kultūros integravimą į kitus dėstomus dalykus. „Mokykloms lengviau pasirinkti etninės kultūros integraciją ir minimaliai, paviršutiniškai ją pritaikyti nespecializuotose pamokose. Tai suteikia galimybę sutaupyti atsisakant etnologo etato. Etninės kultūros ugdymui mokyklos stokoja muzikos instrumentų, tautinių drabužių ir kitų priemonių. Taip smukdoma moksleivių tautinė savimonė - jiems darosi sunku suvokti, ką, apskritai, reiškia Lietuvos etninė kultūra", - sako D. Urbanavičienė.
Pasak dr. V. Tumėno, grėsmė kyla net ir UNESCO paveldu pripažintai kryždirbystei, sutartinėms ir pan. „Etninės kultūros globos pagrindų įstatyme įtvirtinta būtinybė Lietuvos etninę kultūrą puoselėti. Deja, šiandien turime pripažinti, kad ilgalaikio strateginio planavimo, siekiant išlaikyti nykstančius etninės kultūros elementus, nėra. Nėra vykdoma nuolatinė stebėsena, per menkai analizuojama tolesnė raida, stiprybės ir kylančios grėsmės. Globos priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, todėl nėra reikšmingesnių rezultatų. Visa tai galiausiai etninę kultūrą Lietuvoje verčia menkaverte, neperspektyvia sritimi, akivaizdžiai stokojančia prestižo", - tikina dr. V. Tumėnas.
Lietuvos etninės kultūros turtai yra didžiuliai. Visgi tikėtis, kad jaunoji karta pati savaime ims domėtis papročiais, jų reikšmėmis ir pradės dainuoti sutartines, šokti arba meistrauti, būtų naivu. Tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę šiuos iššūkius spręsti strategiškai ir kompleksiškai. Čia būtinas ir ekonominis mąstymas. Etninė kultūra neturėtų virsti puoselėjama vien pavienių asmenų neatlyginamu pasiaukojimu. Valstybės ir savivaldos valdymo institucijose būtinai turėtų dirbti kompetentingi etninės kultūros profesionalai. Etninės kultūros pamokoms būtina rasti vietos bendrojo ugdymo mokyklose, rengti etninės kultūros mokytojus, stiprinti ir kitų dalykų mokytojų kompetencijas, daugiau dėmesio skirti etnokultūrinei popamokinei veiklai, įtraukti į tradicinių papročių renginius ne tik moksleivius ir mokytojus, bet ir tėvus bei vietos bendruomenę.
Lietuvių etninės kultūros draugijos atliktame moksliniame tyrime pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į etninei kultūrai svarbių valstybės teisės aktų bei požiūrio į etninę kultūrą kitimą vidurinėse mokyklose analizę. Atliekant tyrimą, buvo vykdomos apklausos, vienoje iš jų 2016 m. buvo apklausti 317 abiturientai iš 14 Lietuvos mokyklų, duomenys palyginti su analogišku tyrimu, atliktu 2002 m., kai buvo apklausti 343 abiturientai iš 16 šalies mokyklų.
Lietuvių etninės kultūros draugija yra visuomeninė organizacija, įkurta 1989-aisiais. Draugija plečia savo veiklą ne tik populiarindama ir kaupdama etninės kultūros vertybes, bet ir siekdama, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės politikos prioritetu, gindama etninės kultūros srityje dirbančių pedagogų, folkloro ansamblių, klubų ir kitų kolektyvų interesus, bendradarbiaudama su kitomis panašių tikslų siekiančiomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.

L. Linkevičius: Lietuva reikšmingai priartėjo prie narystės EBPO ir stojimo procesą gali baigti vasarą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vyriausybės pasitarime trečiadienį pristatė Lietuvos pažangą per praėjusius 2017 metus rengiantis Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). 
L. Linkevičius priminė, kad praėjusių metų vasario mėnesį vykusiame susitikime su EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoju pastarasis galimybę gauti kvietimą į EBPO 2018 metų vasarą prilygino stebuklui. Dabar kvietimas tapti organizacijos nariais pirmą šių metų pusmetį yra realiai pasiekiamas. 
2017 metais pavyko atlikti milžinišką darbą - baigti Lietuvos vertinimai 18-oje EBPO komitetų, kurie apima beveik visas valstybės valdymo ir ūkio sritis. Stojimo proceso eigoje Seimas priėmė 20 įstatymų pakeitimų, kuriais nuosekliai diegė gerąją EBPO praktiką. Vyriausybė, be kitų priemonių, pradėjo įgyvendinti valstybės įmonių valdymo reformą ir skatino efektyvesnes korupcijos mažinimo praktikas bei gerino investicinę aplinką. 
L. Linkevičius pažymėjo, kad esame finišo tiesiojoje, todėl dabar svarbu nesustoti - išlaikyti tempą, kol sėkmingai baigsime visus darbus. Dar reikia baigti peržiūras likusiuose trijuose EBPO komitetuose, kurie vertins vienas iš sudėtingiausių sričių stojimo kontekste - Lietuvos investicinę aplinką, valstybės valdomų įmonių veiklą ir kovą su korupcija. 
Sausio 12 d. Seimas balsuos dėl įstatymų, reglamentuojančių žemės pardavimą ir investicijas į strateginius sektorius, pakeitimų, kurių priėmimas yra būtinas tam, kad EBPO stojimo procesas būtų užbaigtas sklandžiai.
Pažymėtina, kad, Lietuvai tapus EBPO nare, ši organizacija ir toliau teiks rekomendacijas, kaip geriausias EBPO šalių praktikas pritaikyti valstybės valdyme. Vyriausybė galės priimti sprendimus, kuriose srityse ir kokiomis rekomendacijomis pasinaudoti vykdant reformas.
EBPO - tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą.
Šios organizacijos narėmis kol kas yra tik 35 aukšto ekonominio išsivystymo pasiekusios valstybės. Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo ir ilgalaikės visuomenės gerovės garantas.
Lyginant su iki šiol vykusiu kitų šalių stojimu į EBPO, Lietuvos stojimo procesas yra vienas greičiausių. Maža to, šis procesas yra gerokai sudėtingesnis nei anksčiau stojusių šalių dėl išaugusių EBPO standartų, naujų teisinių instrumentų ir griežtesnių peržiūros mechanizmų.

Trijų karalių dieną geriausiems šalies tautodailininkams bus įteikti „Aukso vainikai"

Tradiciškai sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, bus paskelbti ir simboliniais aukso vainikais karūnuoti geriausi metų liaudies menininkai. Laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės vyks Rokiškio krašto muziejuje. 
Tryliktus konkurso gyvavimo metus skaičiuojantis parodų ciklas „Aukso vainikas" sumanytas siekiant išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Kasmet apie 500 tautodailininkų pristato savo kūrinių kolekcijas visuomenei. Geriausi jų, įveikę savivaldybių ir regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamoje parodoje - kaskart vis kitame Lietuvos mieste.
Šių metų regioninės parodos dar kartą patvirtino, kad audėjų sambūriai tebegyvuoja Vilkaviškyje ir Zarasuose, kad Telšių ir Panevėžio apskrityse netrūksta gabių tradicinės medžio skulptūros kūrėjų. Pakilimą išgyvena vadinamosios paprotinės dailės žanrai - praktiškai visose parodose būna aukšto meninio lygio margučių ir sodų kolekcijų, o žemaičiai džiugina įspūdingomis Užgavėnių kaukėmis.
Įdomiausius, tradicijos atspindžio ir meniškumo požiūriu vertingiausius darbus bus galima pamatyti ir Lietuvos dainų šventės dienomis vyksiančioje Liaudies meno parodoje. Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros), taikomosios (audinių, juostų, rankdarbių, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio dirbinių ir kt.) ir paprotinės (verbų, margučių, kaukių, sodų) liaudies dailės darbai. Parodoje, kaip įprasta, dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.
Birželio 30-liepos 6 dienomis Vilniuje vyksianti dainų šventė „Vardan tos..." skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Veiklą pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas

Nuo sausio 1 dienos pagal naujus nuostatus pradėjo veikti Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, kuris reformuotas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo pagrindu.
Šis karinis vienetas pavaldus kariuomenės vadui. Štabo pagrindiniai uždaviniai padėti kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo ir strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas. Taip pat padėti kariuomenės vadui vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms bei atlikti kitas krašto apsaugos ministro pavestas užduotis.
Šalia anksčiau buvusių Jungtinio štabo operacinio planavimo funkcijų naujasis Gynybos štabas vykdys ir naujas užduotis - rengs ginkluotos gynybos koncepcijas ir planus, kariuomenės veiklos trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius planus, Lietuvos kariuomenės plėtros planus. Taip pat analizuos iš krašto apsaugos sistemos programų ir kariuomenės padalinių gautą informaciją, teiks kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir finansinių išteklių paskirstymo siūlymus kariuomenės vadui, konsoliduos karinių pajėgų veiklą ir priskirtus resursus. 
Gynybos štabui vadovauja Gynybos štabo viršininkas, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Šiuo metu Gynybos štabo viršininkas yra generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. Jam tiesiogiai pavaldūs yra pavaduotojai planavimui, operacijoms ir paramai, Administravimo valdybos viršininkas, Biudžeto skyriaus viršininkas ir sekretoriato personalas.
Gynybos štabas turi naujai patvirtintą skiriamąjį ženklą, kuriame simboliškai atsispindi visų Lietuvos kariuomenės rūšių pajėgos. Pagal ženklo aprašymą riterio kalavijas simbolizuoja Sausumos pajėgas, liepsnojantis kalavijas - Specialiųjų operacijų pajėgas. Inkaras simbolizuoja Karines jūrų pajėgas, sparnai - Karines oro pajėgas. Gediminaičių stulpai raudoname skyde simbolizuoja Lietuvos kariuomenę.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija įsipareigojo bendradarbiauti su Užsienio lietuvių departamentu

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus susitiko su naujai paskirtu Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Marijumi Gudynu ir jo pavaduotoja Lina Žukauskaite.

Susitikime aptartas komisijos ir Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimas. Įsipareigota dirbti kuo glaudžiau, kad, minint Valstybės atkūrimo šimtmečio metus, būtų suburta kuo dagiau po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, sutelktos draugėn jų bendruomenės, stiprinami užsienyje gyvenančių lietuvių ryšiai su tėvyne ir sudaromos sąlygos grįžti į Lietuvą.

„Šiuo metu jaučiu Tautos atgimimą, patriotiškumo sužydėjimą, pasididžiavimo jausmą savo valstybe, augantį susidomėjimą savo šalies istorija, kalba, kultūra“, – sako komisijos pirmininkas Antanas Vinkus ir pabrėžia, kad „kuriasi pasaulio Lietuva, o moderniame amžiuje globalizacijos procesas neišvengiamas“.

Prieš paskyrimą Marijus Gudynas ėjo Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Čikagoje pareigas, todėl labai gerai žino vienos didžiausių pasaulyje lietuvių bendruomenės gyvenimą, jų norą įnešti savo indėlį į šalies saugumą, mokslą, švietimą, kultūrą bei verslą. Diplomatas turi nepaprastai daug gražių ir įkvepiančių idėjų, kuriomis noriai dalinasi.

Vengrija ir Lenkija reikalauja daugiau įtakos ES

Vengrija ir Lenkija reikalauja daugiau įtakos Europos Sąjungoje (ES) ir teigia, kad Bendrijos pabėgėlių politika yra žlugusi, praneša agentūra "Reuters".
"Mes norime kalbėti daugiau, - pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį Budapešte bendroje spaudos konferencijoje su savo naujuoju Lenkijos kolega Mateuszu Morawieckiu. - Nes šios šalys turi Europos ateities viziją".
M. Morawieckis sakė, kad jis ir V. Orbanas griežtai atmeta ES paskirtas pabėgėlių kvotas, nes tai yra kišimasis į valstybių suverenumą. "ES migracijos politika ... yra žlugusi", - pridūrė V. Orbanas.
V. Orbanas ir M. Morawieckis vadovauja dešiniosioms vyriausybėms, kurios ypač dėl savo žiniasklaidos ir teisėsaugos politikos sulaukia ES kritikos. 
Pabėgėlių kvotoms be Lenkijos ir Vengrijos dar priešinasi ir Čekija su Slovakija. M. Morawieckis, kuris buvo finansų ministras, Vengrijos sostinėje sakė, kad šių šalių grupė sudarys ir bendrą frontą būsimose derybose dėl kito ES septynerių metų biudžeto. Buvusios Rytų bloko šalys yra neto gavėjos, o daugiausiai lėšų iš ES fondų gauna Lenkija.

Audra atnešė į Europą chaosą

Trečiadienį Europoje siautėjusi žiemos audra Eleanor pareikalavo žmonių gyvybių, padarė kitos žalos, sutrikdė eismą ir dešimtis tūkstančių gyventojų paliko be elektros energijos.
Du žmonės žuvo šiaurinėje Ispanijos Baskijos pakrantėje, kai juos pasiglemžė didžiulė banga. Juos bandė išgelbėti kitas asmuo, tačiau jam pačiam vėliau prireikė pagalbos. 
Prancūzijoje virsdamas medis pražudė 21 metų amžiaus slidininką. Anot Prancūzijos civilinės gynybos atstovo, per audrą visoje šalyje taip pat buvo sužeista daug žmonių, keturi iš jų sunkiai. Šalį talžė stipriausi per aštuonerius metus vėjai. 
Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje Viduržemio jūroje buvo užfiksuoti iki 140 km/h greičio vėjai. Jie pakurstė miškų ir krūmynų gaisrus, kuriuos sukėlė nuvirtusios elektros energijos tiekimo linijos. Trys žmonės patyrė sužalojimus.
Šveicarijoje stipriam vėjo gūsiui apvertus traukinio vagoną, sužeisti aštuoni žmonės. Dėl stipraus vėjo trečiadienį teko uždaryti Strasbūro ir Bazelio oro uostus, po vidurdienio jie buvo atidaryti.
Be kita ko, trečiadienio rytą Prancūzijos Šarlio de Golio oro uoste buvo atidėta didžioji dalis skrydžių, keliuose Prancūzijos regionuose dėl nuvirtusių medžių, elektros linijų ir kitų griuvėsių sutriko traukinių eismas.

Prancūzijos prezidentas paskelbė apie planus dėl įstatymo, skirto kovoti su melagingomis naujienomis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie planus dėl naujo įstatymo, skirto kovoti su vadinamosiomis melagingomis naujienomis.
Rinkimų laikotarpiu socialinei žiniasklaidai būtų taikomos griežtesnės taisyklės dėl jų internete skelbiamo turinio. 
Šis įstatymas būtų skirtas sustabdyti melagingų naujienų plitimą internete rengiantis rinkimams. Neabejojama, kad planus apie naująjį įstatymą paskelbdamas prezidentas netiesiogiai kalbėjo apie Maskvos remiamas žiniasklaidos priemones RT ir "Sputnik". Prancūzijos prezidento pareigas gegužę perėmęs E. Macronas anksčiau jau yra užsipuolęs Rusijos žiniasklaidos priemones, pavadindamas jas "melagingos propagandos" skleidėjomis, ir kalbėjo apie Maskvos pastangas manipuliuoti nuomone Europoje ir Jungtinėse Valstijose. 
"Plėtosime savo teisinę sistemą, siekiant apsaugoti demokratiją nuo melagingų naujienų", - sakė prezidentas. 
Įstatymo detalės bus atskleistos ateinančiomis savaitėmis, tačiau, remiantis pranešimais, teisėjai galės nurodyti žiniasklaidai pašalinti melagingas naujienas, blokuoti prieigą prie pažeidimus padariusių tinklalapių ir netiesą skleidžiančių socialinės žiniasklaidos paskyrų.

JT generalinis sekretorius ragina nutraukti smurtą Irane

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareikalavo nutraukti smurtą Irane. Jis "su nerimu stebi pastaruosius įvykius šalyje", pareiškė A. Guterresas, turėdamas omenyje iš dalies smurtinius protestus šalyje. "Tolesnio smurto būtina išvengti", - pridūrė jis.
A. Guterresas paragino demonstrantus per protestus elgtis taikiai. Kartu jis kreipėsi į Irano vadovybę, ragindamas gerbti susirinkimų laisvę ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę.
JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al-Husseinas taip pat paragino vadovybę Teherane elgtis santūriai, "kad nebūtų toliau kurstomas smurtas ir neramumai". Taikių protestų esą "negalima kriminalizuoti".
Islamo Respubliką šiuo metu drebina didžiausi neramumai nuo 2009 metų. Daugiausiai jaunų demonstrantų protestai praėjusį ketvirtadienį prasidėjo Mešhede ir nuo tada išplito į daugelį miestų, kur iš dalies peraugo į smurtą.
Per susirėmimus iki šiol žuvo mažiausiai 21 žmogus. Šimtai demonstrantų buvo suimti. Viena neramumų priežasčių yra ekonominis nepasitenkinimas plačiuose gyventojų sluoksniuose.

Pusiaujo Gvinėjoje numalšintas pučas prieš dešimtmečius valdantį prezidentą T. Obiangą Nguemą

Centrinės Afrikos šalyje Pusiaujo Gvinėjoje, šalies vadovybės duomenimis, numalšintas pučas prieš dešimtmečius valdantį prezidentą Teodoro'ą Obiangą Nguemą. Saugumo ministras Nicolas Obama Nchama trečiadienį per radiją pareiškė, jog į kelis šalies miestus įsiveržė užsienio samdiniai, "kad užpultų valstybės vadovą".
Samdiniai esą atvyko iš Sudano, Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos, juos suorganizavo "radikalios opozicinės partijos". Šių partijų pučo planus rėmė "tam tikros jėgos".
Mėginimas įvykdyti perversmą atremtas padedant saugumo tarnyboms iš kaimyninio Kamerūno. Valstybinė televizija pranešė apie mūšius pasienyje su Kamerūnu, per kuriuos vienas samdinys nukautas, o dalis - išvyti.
74-erių T. Obiangas Nguema Pusiaujo Gvinėją valdo nuo 1979-ųjų. Jis yra ilgiausiai valdžioje esantis Afrikos valstybės vadovas. Pastaruosius rinkimus lapkritį milžiniška balsų dauguma laimėjo valdančioji partija PDGE, opozicija jokių šansų neturėjo.
T. Obiango Nguemos priešininkai kaltina prezidentą rinkimų rezultatų klastojimu, korupcija ir brutaliu politinių priešininkų engimu.
Pusiaujo Gvinėja yra svarbi naftos gamintoja. Tačiau didelės pajamos atitenka tik mažam elitui. Didžioji dalis iš 1,2 mln. buvusios Ispanijos kolonijos gyventojų gyvena skurde.

Per metus iki 2018 m. sausio pabaigos iš Libijos namo išsiųstų migrantų skaičius sieks 20 tūkst.

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija antradienį informavo, kad per metus, skaičiuojant nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų sausio pabaigos, iš Libijos namo išsiųstų migrantų skaičius sieks 20 tūkst. 
Sausio 1 dieną iš Libijos namo buvo grąžinti 142 Gambijos piliečiai. Netrukus planuojama išsiųsti 180 Nigerijos gyventojų. 
Migrantų išsiuntimas iš Libijos - dalis Europos Sąjungos (ES) finansuojamo plataus masto projekto, kuriuo siekiama užkirsti kelią migrantams laivais pasiekti Italiją.

Smarkiai stiprinamas Šv. Šeimynos bažnyčios Barselonoje saugumas

Metų pradžioje smarkiai sustiprintas garsiosios Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) Barselonoje saugumas. Instaliuota dešimt naujų metalo užtvarų ir skenerių, panašių kaip oro uostuose. 

Be to, įdarbinta dvylika papildomų saugumo pareigūnų, trečiadienį žurnalistams sakė "Sagrada Familia" fondo generalinis direktorius Xavieras Martinezas.
Taip norima padidinti ne tik lankytojų, bet ir bažnyčią statančių darbininkų saugumą, ispanų laikraštis "La Vanguardia" citavo X. Martinezą. Iš viso priemonės atsiėjo apie 2 mln. eurų.

Pekinas pasiekė pažangos kovodamas su smogu

Kovojant su smogu Pekine, aplinkosaugos priemonės, žinybų duomenimis, duoda rezultatų. Oro rodikliai Kinijos sostinėje 2017-aisiais buvo geriausi nuo matavimų pradžios prieš penkerius metus, trečiadienį pranešė Pekino merijos aplinkosaugos tarnyba.
Dienų, kai oro užterštumas buvo didelis, sumažėjo nuo 58 2013 metais iki 23 2017-aisiais, teigiama pranešime. Šią žiemą - paprastai tai itin didelio smogo laikotarpis - oro rodikliai esą yra neįprastai geri.
Aplinkosaugos tarnybos atstovė valstybinei naujienų agentūrai "Xinhua" sakė, kad prie oro kokybės pagerėjimo prisidėjo anglimi kūrenamų šildymo katilų išjungimas, automobilių, išmetančių ypač daug kenksmingų medžiagų, uždraudimas bei pramonės įrenginių modernizavimas. Per praėjusius penkerius metus, pavyzdžiui, buvo uždarytos šešios daug energijos naudojančios cemento gamyklos, uždaryta arba modernizuota beveik 2 000 kitų įmonių gamybos šakose.

Danijoje pavogtas 1,3 mln. dolerių vertės degtinės butelis

Kopenhagoje pavogtas degtinės butelis, kuris, jo savininko duomenimis, yra vienas brangiausių pasaulyje. Tai yra retos markės "Russo-Baltique" degtinės butelis, jo vertė - 1,3 mln. dolerių (apie 1 mln. eurų), sakė Brianas Engbergas, turintis didelę degtinės kolekciją. Kopenhagos policija patvirtino sulaukusi pareiškimo dėl vagystės.
B. Engbergas paskelbė butelio nuotrauką ir vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matyti jaunas vyras su beisbolo kepuraite ir pridengtu veidu. B. Engbergas televizijos stočiai TV2 sakė, kad brangus butelis nebuvo draustas. Jis, be kita ko, toks vertingas, nes pagamintas iš 3 kg aukso ir 3 kg sidabro. Šis butelis buvo matomas ir seriale "Kortų namelis" ("House of Cards").

Izraelis pradeda dešimčių tūkstančių migrantų išsiuntimo programą

Izraelis nori ateinančiais mėnesiais priversti išvykti iš šalies dešimtis tūkstančių imigrantų iš Afrikos. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį per kabineto posėdį Jeruzalėje paskelbė planą, kuriuo remiantis, iki kovo pabaigos šalį turi palikti 38 000 nelegaliai į Izraelį atvykusių afrikiečių. Kas nesutiks, bus sulaikytas. Ši priemonė pirmiausiai bus taikoma Eritrėjos ir Sudano gyventojams, kurių gimtosios šalys kaltinamos rimtais žmogaus teisių pažeidimais. 
"Kiekviena šalis turi saugoti savo sienas", - B. Netanyhu gynė planą. Apsaugoti savo sienas nuo nelegalaus brovimosi esą yra suverenios valstybės teisė ir pareiga.
Planas numato, kad kiekvienas asmuo, kuris privalės išvykti, gaus lėktuvo bilietą ir 2 900 eurų. Nuo balandžio ši suma nuolat mažės, o tie, kas nesutiks išvykti, bus sulaikomi. Holotas, pusiau atviras pabėgėlių centras Pietų Izraelio dykumoje bus uždarytas. Beveik 1 500 čia esančių žmonių dabar dienomis gali išvykti iš centro dirbti.
Izraelis tyliai pripažįsta, kad pabėgėliai iš Sudano ir Eritrėjos negali grįžti į savo gimtąsias šalis. Todėl Izraelio vyriausybė su kitomis Afrikos valstybėmis, pirmiausiai - Ruanda ir Uganda, susitarė, kad šios priims migrantus.
Jungtinės Tautos (JT) kaltina vyriausybę Eritrėjoje "sistemingais" nusikaltimais žmogiškumui. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui bei genocido yra išdavęs Sudano prezidento Omaro al Bashiro arešto orderį.
Kai praėjusių metų lapkritį pirmą kartą sužinota apie atitinkamus Izraelio planus, JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) pareiškė dėl jų abejones. Izraelis turi teisinių įsipareigojimų dėl pabėgėlių apsaugos, teigta tada.
Oficialiais duomenimis, 2017 metais iš Izraelio išvyko 4 012 nelegalių imigrantų, 3 332 jų - iš Užsachario Afrikos.

Atgal