VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.15. Naujausios žinios

"Euromoney" konferencijoje finansų ministras V. Šapoka pristatys pernai inicijuotą bendros trijų Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimo projektą

Sausio 15-16 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka dalyvaus didžiausioje Vidurio ir Rytų Europos regione "Euromoney" konferencijoje Vienoje. Anot Finansų ministerijos pranešimo, joje kalbės apie pernai inicijuotą bendros trijų Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimo projektą, Lietuvos siekį tapti finansinių technologijų ir inovacijų centru regione, taip pat pristatys ekonominę ir finansinę situaciją šalyje.
"Lietuvos žmonės ir verslas yra imlūs naujovėms, turi daug idėjų ir negaili energijos joms įgyvendinti. Siekiame, kad mūsų šalis, turinti modernią infrastruktūrą ir puikius savo srities specialistus, taptų Fintech tarptautiniu centru. Be to, Lietuva - dinamiška šalis, todėl čia sprendimai priimami operatyviau ir pokyčiai įvyksta greičiau", - teigia finansų ministras V. Šapoka.
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kapitalo rinka padės Baltijos šalims mažinti apribojimus, didins konkurenciją bei rinkos patrauklumą investuotojams. Šia iniciatyva bus siekiama kurti naujas darbo vietas taip didinant ekonomikos pridėtinę vertę.
"Tikiu, kad bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimas sukurs geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti finansavimo šaltiniais, padidins konkurenciją finansų rinkose bei išplės galimybes investuoti į naujas finansines priemones", - teigia V. Šapoka.
Fintech ir kapitalo rinkų plėtra yra vienas Vyriausybės programos prioritetų. Lietuva patraukli pasaulio Fintech bendrovėms plėstis ne tik dėl greičiausio interneto, bet ir dėl sukurtos infrastruktūros, palankios verslui aplinkos bei sparčiausiu Europos Sąjungoje licencijavimo procesu. Tikimasi, kad naudojantis šiomis finansinėmis technologijomis įmonių, turinčių licencijas teikti elektroninius mokėjimus, šiemet Lietuvoje padaugės trigubai.
"Euromoney" konferencijoje politikos formuotojai, investuotojai, finansinių institucijų bei akademinės bendruomenės atstovai aptars regiono ekonominę ir finansinę padėtį bei finansų rinkų tendencijas.

Prof. V. Landsbergis: gaila, Lietuvai nedribtelėjo daugiau tokių Nijolių kaip Sadūnaitė

Su džiaugsmu eisiu į vergiją dėl kitų laisvės ir sutinku mirti, kad kiti gyventų. Taip Laisvės premijos laureatė sesuo Nijolė Sadūnaitė sakė po teismo, nuteista trejiems metams sunkiųjų darbų lageriuose už tai, kad spausdino ir platino "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", gynė tikėjimą ir laisvą žodį.
Sekmadienį Valdovų rūmuose surengtoje popietėje Laisvės premijos laureatei seseriai N. Sadūnaitei dalyvavo ir anksčiau šia premija apdovanotas prof. Vytautas Landsbergis. 
„Susitikimo pradžioje buvo skaitomas tekstas, kurį parengė, pasirašė ir paskelbė tariamos Lietuvos tariamo Aukščiausiojo teismo tariami teisėjai. Nijolė sakė, kad jiems po to buvo gėda. Galbūt kaip ir tiems, kurie sėdėjo tankuose sausio 13 dieną, šaudė, o paskui vienas kitas galbūt verkė", - kalbėjo prof. V. Landsbergis.
Kaip pabrėžė profesorius, ses. Nijolė visuomet tikėjo susivokimo kibirkštimi.
„Džiugino jos pajuokavimai apie brolius kagėbistus, kaip jie vargšai kuičiasi, vargsta tokiose pareigose ir kaip jiems dėl to nepasisekė. Galima sakyti, kad tai - baisus sarkazmas, bet ji iš tiesų jų gailėjo! Ir tai buvo moralios, krikščioniškos, seseriškos, broliškos laikysenos pavyzdys", - sakė prof. V. Landsbergis, pabrėždamas, kad moterys rezidentės pasipriešinimo dalyvės išsiskyrė ramia ištverme - be pykčio, bet nesitraukė iš savo tarnystės su aiškiu žinojimu,kas teisinga, kas ne. 
„Jei to šiandien būtų daugiau, būtų šalis laimingesnė, bet tikriausiai neduota. Sako, davė ir dribtelėjo. Lietuvai nedribtelėjo daugiau tokių Nijolių, bet ačiū Jam, kad davė šią - žmogų, kuris padeda susivokti, dėl ko mes iš tiesų jaudinamės, ginčijamės, vienas kitą būtinai pažemindami, kad pasikeltume aukščiau kitų paniekintų, pažemintų. Tai mūsų nelaimė - velnio infekcija. Man atrodo, ses. Nijolė turėjo milžinišką imunitetą tam", - sakė prof. V. Landsbergis. 
Ses. Nijolę profesorius vadino mūsų turtu, atrama, kuri labai reikalinga. „Ji nepaprastai daug padaro pačiu savo buvimu. Kai kada - ir pasakytu žodžiu, kurio niekas kitas nepasako. Tačiau ses. Nijolė turi teisę sakyti, ką galvoja, o paskui jau mūsų reikalas - priimti ar ne", - sakė prof. V. Landsbergis.
Prancūzijoje gimusiai ir gyvenusiai aktorei ir režisiereiKarolinai Masiulytei-Paliulienei Paryžiuje teko vaidinti ses. N. Sadūnaitę spektaklyje, pastatytame pagal pjesę „Šypsena gulage".
„Jos žodžiai, pasakyti teisme, mums pasirodė panašūs į pirmųjų krikščionių žodžius, o pjesė - idealiai tinkanti parodyti tylų Bažnyčios pasipriešinimą pavergtose Rytų šalyse", - sakė K. Masiulytė-Paliulienė. 
Pasak aktorės, paskutinis 1987 m. pastatyto ir iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo rodyto spektaklio sakinys skambėjo logiškai: „Vieną gražią dieną Lietuva bus laisva ir mes niekada nebeišsiskirsim".
K. Masiulytė-Paliulienėses. N. Sadūnaitei grąžino dovaną, kurią buvo iš jos gavusi - žiedą su ametistu, vienuolei dovanotą Vokietijoje. „Norėčiau grąžinti šį žiedą Nijolei, kad perduotų vienai iš tų gražių mergaičių, kurioms yra laisvės pavyzdys ir simbolis", - sakė aktorė.
Pasveikinti Laisvės premija apdovanotos ses. N. Sadūnaitės atvyko ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, kurioje ji mokėsi, bendruomenė. 
Vienuoliktokas Šarūnas papasakojo, ką jam ir jo šeimai reiškia šis žmogus. Ses. N. Sadūnaitė Svėdasuose katechizavo vaikus, tarp kurių buvo ir Šarūno teta Zita, tad vienuolė susipažino su jo močiute. Kai ses. N. Sadūnaitė buvo ištremta, močiutė mezgė ir į Mordoviją jai siuntė vilnones kojines, naminės duonos. 
Šarūno mama tebesaugo ses. N. Sadūnaitės atviruką, kurį nuo jos gavo iš tremties, kai buvo septynerių, ir prisiminimą, ką grįžusi iš lagerio ses. N. Sadūnaitė močiutei pasakojo apie tardymus, lagerius. „Giminaičiams ji perdavė daugiau nei siuntinius ar laiškus, bet ir viltį, kad Lietuva vis viena bus laisva", - sakė Šarūnas. 
Pati Laisvės premijos laureatė ses. N. Sadūnaitė buvo lakoniška. Vakarą ji užbaigė Šv. Jono evangelisto žodžiais apie Joną Krikštytoją: Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti šviesą. „Liudykim visi apie šviesą!” - kvietė ses. N. Sadūnaitė.
Būsima kovotoja už Lietuvos laisvę gimė mokslininko agronomo Jono Sadūno ir agronomės Veronikos Rimkutės-Sadūnienės šeimoje. 1938 m. spalio 2 d. Dotnuvos bažnyčioje ji buvo pakrikštyta Felicitos Nijolės vardais. Tėvams slapstantis nuo persekiojimo ir tremties, ji augo Telšiuose, globojama vyskupo Vincento Borisevičiaus, o nuo 1945 m. rudens - Anykščiuose.
1945 m. Telšiuose iškart buvo priimta į antrą klasę. 1945-1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą ir, pasirinkusi vienuolės gyvenimo kelią, įstojo į Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną.
Pirmuosius įžadus ses. N. Sadūnaitė 1956 m. davė Telšiuose, ten dirbo Telšių katedros gėlininke, paskui persikėlė į Vilnių, gyveno Jeruzalėje pas vienuolijos seseris ir dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore mašininke. Amžinuosius įžadus vienuolė davė 1963 m. Anykščiuose.
Baigusi medicinos seserų kursus ses. N. Sadūnaitė dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius, vėliau - iš tremties į Svėdasus grįžusį kunigą Petrą Raudą, šiame miestelyje katechizavo vaikus.
Į sovietų saugumo akiratį ji pateko 1970 m., kai ėmėsi užstoti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ses. N. Sadūnaitė slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje, kurį pasirašė per 17 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos.
Tuometinio Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo tikintieji reikalavo suteikti sąžinės laisvę žmonėms ir baigti represijas prieš kunigus. Ses. N. Sadūnaitės dėka šis dokumentas tapo žinomas visame pasaulyje.
1974 m. ses. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti bei platinti "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką" - garsiausią sovietmečiu leistą nelegalų pogrindžio žurnalą. Dalį leidinio numerių pati išspausdino rašomąja mašinėle.
Užklupta spausdinanti 11-ąjį "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" numerį, ji 1974 m. rugpjūčio 27 d. buvo areštuota ir nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams - trejiems sunkiųjų darbų ir trejiems metams ištrėmimo. 1975-1980 m. N. Sadūnaitė kalėjo Mordovijoje bei Sibire (Rusija). 
1980 m. liepos 9 d. grįžusi į Lietuvą, ses. N. Sadūnaitė dirbo Paberžės (Kėdainių r.) bažnyčios valytoja ir toliau dalyvavo "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidyboje: rinkdavo žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidinį į Maskvą. Iš ten "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" pasiekdavo Vakarus. 
Nuo 1982 m. ji nelegaliai gyveno Lietuvoje ir Rusijoje, nuolat slapstėsi, 1987 ir 1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama. 
Ses. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge - Ribentropo-Molotovo pakto minėjime. Po jo buvo KGB tardoma bei persekiojama.
1988 m. kartu su bendražygiais ses. N. Sadūnaitė Vilniuje organizavo viešą mitingą birželio 14 d. trėmimams prisiminti. 1988 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo bado akcijoje Vilniaus Gedimino aikštėje. Vienuolė buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio "Caritas" steigėjų, 1988 m. gruodžio 19 d. priimta į Lietuvos Helsinkio grupę.
1989 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be jos pačios prašymo reabilitavo ses. N. Sadūnaitę kaip nekaltai nuteistą ir nukentėjusią.
1989-1990 m. su paskaitomis apie Lietuvą ji keliavo po Europą ir JAV, Ispanijoje susitiko ir bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II. 
Ses. N. Sadūnaitė parašė ir JAV išleido atsiminimų knygas "KGB akiratyje" (1985 m.) ir "Gerojo Dievo globoje" (1989 m.), kurios buvo išverstos ir išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir hindi kalbomis, parengė ir italų kalba išleido atsiminimų knygą "Ilcelonellager" ("Lagerio dangus", 2016 m.).
1990 m. Los Andžele (JAV) Kalifornijos Respublikonų partijos Tautybių grupė ses. N. Sadūnaitės ilgametę kovą už žmogaus teises apdovanojo medaliu. 1992 m. ses. N. Sadūnaitei buvo suteiktas Teksaso miesto (JAV) Garbės pilietės vardas, ji apdovanota Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę. Tokiu pačiu medaliu buvo apdovanota ir Kalkutos Motina Teresė. JAV lietuvių bendruomenė jai skyrė Laisvės premiją (2009 m.).
Lietuvoje ses. N. Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Jai skirta Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta Laisvės premija (2017 m.)

Gydymo įstaigos išrašo vis daugiau e. receptų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie e. recepto rašymo, o kai kuriose gydymo įstaigose jau visi išrašomi receptai – elektroniniai. 

Jei lygintume praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, matytume, kad kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų. Nemažai yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios 2017 m. kovą išrašydavo vos 2-4 proc. e. receptų ar apskritai dar nebuvo išrašiusios nė vieno e. recepto, o pernai lapkritį jau 70-100 proc. jose išrašytų receptų buvo elektroniniai. 

Prie e. sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 d. jau prisijungė  daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa. Iš viso nuo pat e. recepto naudojimo pradžios jau buvo išrašyta daugiau nei 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) e. receptų išrašyta kompensuojamiesiems, likusieji – nekompensuojamiesiems vaistams.

 „Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką buvo baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

 Jos teigimu,  jei nebūtų pasitaikę sistemos problemų ir trukdžių, kurių didžioji dalis pastaruoju metu jau ištaisyta bei pašalinta, o pačios sistemos darbas optimizuotas, tikėtina, kad e. receptų būtų išrašyta dar daugiau.    

Tarp padariusių didžiausią pažangą – ir ligoninės, ir pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC). Ypač didelę pažangą naudojant e. receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kurie per paskutinius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip  pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, kurioje dar pernai kovą e. receptų buvo išrašoma vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės.

Aktyviai receptus išrašo Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės, Šilalės, Žąslių, Kruonio, Luokės, Kartenos, Salantų  PSPC.  Prie 100 proc. artėja ir kai kurios kitos šalies gydymo įstaigos – Šeduvos, Jonavos, Varnių, Elektrėnų, Švenčionių rajono, Kelmės rajono, Kalvarijos, Kėdainių PSPC,. Šiose gydymo įstaigose pernai lapkritį jau virš 70 proc. visų išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo elektroniniai.

Taip pat vertėtų paminėti, kad ir ambulatorijos sėkmingai išrašo e. receptus, pvz. Sangrūdos ambulatorija, kuri kovo mėnesį išrašydavo tik 11 proc. kompensuojamų vaistų e. receptų, šiuo metu išrašo arti 100 proc., taip pat aktyviai rašo ir nekompensuojamųjų vaistų e. receptus.

 „Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti kaip jį vartoti.  Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, – sako viceministrė K. Garuolienė.  

E. recepto  privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus. Prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė  apie 90 proc. vaistinių.

Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to – atgal į vaistinę.

Pacientų, kurie jau nesikrato e. recepto, taip pat sparčiai daugėja, nes jie įvertino ir kitus šio recepto privalumus:  savo paskyroje e. sveikatos portale jie visada gali pasižiūrėti, kokie receptai išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti. Be to, jiems nereikia kompensuojamųjų vaistų paso, kuris neretai buvo pamirštamas ar pametamas, o įsigyjant naują pacientui tekdavo susimokėti.

B. Bardauskas: pravažiavęs du kilometrus tose kopose, nebeturėjau daugiau jėgų važiuoti

Lietuvos motociklininkas Balys Bardauskas, sėkmingai įveikęs aštuntąjį Dakaro ralio etapą ir bendrojoje įskaitoje pakilęs į 91-ąją vietą, iš karto po finišo buvo pakiliai nusiteikęs.
Dvi maratono dienos, per kurias lenktynininkai negalėjo pasinaudoti mechanikų pagalba, buvo labai sudėtingos žmogaus galimybių prasme.
"Buvo dvi sunkios dienos. Reikėjo visų savo įgūdžių. Pasitelkt visą savo išmonę. Aukščiausiojo paprašyti sėkmės. Pavyko. Pavyko gerai. Viskas gerai", - iš karto po finišo kalbėjo B. Bardauskas.
Aštuntame etape B. Bardauskas, startavęs iš 99-osios pozicijos, užėmė 93-iąją vietą.
Paklaustas, kas buvo sunkiausia, B. Bardauskas teigė, kad sudėtingiausia buvo tuomet, kai reikėjo labai anksti keltis (apie 5 val. ryto), kai lauke buvo gana šalta.
"Be to, kopose smėlis buvo labai, labai klampus. Pravažiavęs du kilometrus tose kopose, aš nebeturėjau daugiau jėgų važiuoti. Sutikau savo draugą Bruno, miegantį, nebegalintį važiuoti ir tada išsiaiškinau, kad tose kopose teks važiuoti dar 140 kilometrų", - prisiminė B. Bardauskas.
Jis pridūrė, kad "KTM 450 Rally Replica" motociklas nepavedė.
"Su technika viskas gerai. Su sveikata taip pat", - kalbėjo B. Bardauskas.
Bendroje motociklininkų įskaitoje kovą tęsia tik 98 iš 139 ralį pradėjusių sportininkų. Tai 30 proc. mažiau, nei jų startavo pirmąją Dakaro dieną.
Jei viskas klostysis gerai, lietuvis gali pagerinti istorinį mūsų šalies motociklininkų pasiekimą Dakare. 2012 metais ralio finišą pasiekęs Gintautas Igaris tarp 93 finišavusiųjų užėmė 81-ąją vietą.
Pirmadienis Dakaro ralyje faktiškai poilsio diena, nes devintojo etapo greičio ruožą organizatoriai atšaukė. Sportininkams reikės tik pervažiuoti iš Tupisos į Saltą.

Prezidentė kviečia išradingai švęsti valstybės šimtmetį

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visus šalies piliečius kviečia kūrybingai ir prasmingai švęsti jubiliejinę - 100-ąją - Valstybės atkūrimo dieną ir prisijungti prie akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai".
„Sutikime atkurtos mūsų valstybės 100-mečio jubiliejų su džiaugsmo jausmu ir pasididžiavimu jos kūrėjais, garbinga Lietuvos istorija. Tegul šventė pražysta mūsų trispalvėmis, skamba per visą šalį ir platųjį pasaulį, sujungdama praeitį ir dabartį, suvienydama mūsų balsus ir širdis", - sako Prezidentė.
Linksmiausių ir išradingiausių sumanymų autorius valstybės vadovė pakvies į Prezidento rūmus ir padovanos nepriklausomos Lietuvos ir jos žmonių simbolį - trispalvę vėliavą, nurodoma Prezidentūros pranešime.
Idėjomis, kaip originaliai pasveikinti savo šalį šimtmečio proga, galima dalytis oficialioje svetainėje www.lrp.lt/vasario16 iki Prezidentės inicijuota akcija vyksta šeštą kartą. Akcijos tikslas - pakviesti šalies gyventojus ir lietuvius užsienyje kūrybingai ir prasmingai minėti valstybės gimtadienį ir savo idėjomis dalytis su visa Lietuva.
Švęsdami Vasario 16-ąją žmonės organizuoja šventinius renginius, iškylas ir žygius, įvairias akcijas, puošia savo aplinką, imasi labdaringos veiklos bei kitų netikėtų ir stebinančių sumanymų. Prie akcijos kasmet gausiai prisijungia mokyklos ir darželiai, vietos bendruomenės, šeimos, įmonės, šalies miestai ir miesteliai, įvairios organizacijos bei lietuviai, gyvenantys svetur.
Oficialioje interneto svetainėje pernai užregistruota daugiau kaip 400 valstybės gimtadienio šventimo sumanymų, o per penkerius akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai" metus iš viso paskelbta daugiau nei 2 tūkst. idėjų, apdovanota per 100 iniciatyvų.

Kelininkai įspėja dėl slydžių kelio ruožų

Ankstų pirmadienio rytą Pakruojo ir Ignalonos rajonuose ant valstybinės reikšmės kelių dangų susiformavęs plikledis. Slidūs kelių ruožai, pasak kelininkų, yra barstomi. 
Likusioje Lietuvos dalyje kelių dangos daugiausia sausos.
Visoje šalyje silpnas snygis. Oro temperatūra svyruoja nuo 7 iki 9 laipsnių šalčio.
Vandens lygis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 399 metrai (nuo 6,316 iki 6,71 km), nuslūgo iki 14 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas leidžiamas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną žymesnio snygio nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 6-11 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 3 iki 8 laipsnių šalčio.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva sausio 15-ąją:
1771 m. Večiuose, Skuodo rajone, gimė kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Mirė 1849 m.
1797 m. pasirašytas trišalis Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos aktas, kuriuo galutinai likviduota Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Į trišalį susitarimą įtraukta ir karaliaus abdikacija - sosto atsisakymas.
1872 m. Medinių kaime, Pasvalio rajone, gimė Jonas Vileišis, Vasario 16-osios Akto signataras, Kauno burmistras, "Vilniaus žinių" redaktorius. Mirė 1942 m.
1916 m. Lietuvos gyventojams leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba ir tik į Vokietiją, Austriją, Vengriją.
1923 m. Lietuvos valdžia, stengdamasi pasipriešinti Klaipėdos krašto internacionaliniam valdymui, inscenizavo sukilimą prieš Antantės administraciją ir prijungė miestą bei etninę sritį prie Lietuvos.
1990 m. Lietuvoje uždrausta TSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavimuose renkant Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus.
1991 m. Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpas sausio 12-ąją užgrobė sovietiniai desantininkai.
1992 m. įkurta Lietuvos miestų sąjunga.
1994 m. Minske sulaikyti komunistų partijos veikėjai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius, vėliau nuteisti už antivalstybinę veiklą.
2005 m. dešimt karių iš Marijampolėje įkurdinto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono pradėjo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose Afganistane.
2008 m. eidamas 67-uosius metus mirė Kauno miesto tarybos narys, buvęs Seimo narys Vladas Žalnerauskas. 
2009 m. Seimas paskelbė Baltijos kelio 20-mečio metais.
2016 m. eidama 91-uosius metus mirė fotomenininkė, kultūros metraštininkė Ona Pajedaitė.
2017 m. eidama 93-iuosius metus mirė žymi teatro režisierė Aurelija Ragauskaitė.

Lietuvoje lankysis Danijos Premjeras ir gynybos ministras

Lietuvoje šiandien lankysis Danijos Ministras Pirmininkas Larsas Lokkė Rasmussenas ir gynybos ministras Clausas Hjort Frederiksenas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su svečiais susitiks Šiauliuose. Abiejų šalių delegacijos Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose taip pat susitiks su Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais.
Lietuvos Prezidentės ir Danijos Premjero susitikimo metu bus aptarti dvišaliai santykiai, Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimas Europos Sąjungoje (ES), bendri interesai "Brexit" derybose, ES ateities, NATO gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.
NATO sąjungininkė Danija daug prisideda stiprinant Lietuvos ir viso regiono saugumą. Keturi Danijos naikintuvai F-16 "Fighting Falcon" ir 60 danų karių sausio 8 d. iš JAV perėmė patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje. Tai jau šešta danų karinių oro pajėgų rotacija Baltijos šalyse.
Danijos karininkas vadovauja Vilniuje įkurtai NATO pajėgų integracijos vadavietei (NFIU), kuri yra pripažinta veiksmingiausia iš visų palei rytinę Aljanso sieną įsteigtų vadaviečių. Šios valstybės kariai taip pat yra priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje Estijoje ir ne kartą dalyvavo plataus masto NATO pratybose Lietuvoje.
Principinga Danijos pozicija Lietuvai svarbi ir energetikos srityje, ypač siekiant, kad ES kaimynystėje būtų taikomi aukščiausi branduolinės saugos standartai ir būtų užkirstas kelias geopolitiniams projektams, tokiems kaip dujotiekis "Nord Stream 2".
Kaip ir visos Baltijos bei Šiaurės valstybės, Danija palaiko Ukrainos europinės raidos siekius ir teikia paramą jos įgyvendinamoms struktūrinėms reformoms.
Danija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė ir patenka į didžiausių užsienio investuotojų dešimtuką.

Lietuvoje tinkamai sutvarkoma 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų

Gamintojai ir importuotojai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos (ES) padangų rinkos vertė nuo šių metų iki 2022-ųjų padidės beveik penktadaliu. Į Lietuvą įvežamų padangų kiekis irgi kasmet auga, o nesutvarkytos padangų atliekos sudaro apie trečdalį visų rinkai patiekiamų padangų.
Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (European tyre & rubber manufactors association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui, nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų.
Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką 2016 metais įvežė 25,3 mln. tonų padangų, o surinko 20,5 mln. tonų padangų atliekų. Rinkai patiektas padangų kiekis, palyginti su 2015-aisiais, išaugo beveik dešimtadaliu.
„Specialistų vertinimu, dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Įvertinus aplinkoje vis dar randamų bešeimininkių padangų kiekius, neapskaitytos padangos gali sudaryti trečdalį visų į šalį įvežamų padangų. Dėl to dešimtys tūkstančių tonų senų padangų, besimėtančių prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką", - sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak A. Skinulio, teisės aktai ir kontrolė turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.
Pernai lapkritį audito duomenis paviešinusios Valstybės kontrolės teigimu, gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima ir netinkamas naudojimui padangas. Šiuo metu gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4-5 padangų per metus, tačiau gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.
Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Juridiniai asmenys padangų atliekas paprastai atiduoda jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Gyventojai ir įmonės daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt. 
ES direktyva ir Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. viso rinkai patiekto padangų kiekio. 2016 metais Lietuva tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai.
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 15-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1535 m. Anglijos karalius Henrikas VIII tapo anglikonų Bažnyčios vadovu.
1559 m. Elizabetha Tudor Vestminsterio abatijoje karūnuota Anglijos karaliene Elizabetha I.
1777 m. Vermontas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos ir tapo respublika, kuri gyvavo iki 1791 metų, kai Vermontas tapo viena iš JAV valstijų.
1906 m. gimė graikų multimilijonierius ir laivų savininkas Aristotelis Onassis, vienas pirmųjų pradėjęs statyti tanklaivius. Jis buvo vedęs JAV prezidento Johno Kennedy našlę Jacqueline'a Kennedy.
1908 m. gimė JAV fizikas ir vandenilinės bombos tėvas Edwardas Telleris.
1912 m. per Italijos ir Turkijos karą pirmą kartą iš lėktuvo paskleisti propagandiniai atsišaukimai. Juose Tripolitanijos arabams, jeigu pasiduos, buvo žadama po aukso medalį bei kviečių maišą.
1918 m. gimė Egipto valstybės veikėjas ir prezidentas Gamalis Abdelis Nasseras. Jis nuvertė karalių Farouką ir 1956 metais tapo Egipto prezidentu.
1919 m., žlugus Berlyno sukilimui, nužudyti Vokietijos komunistų lyderiai Rosa Luxembourg bei Karlas Liebknechtas.
1929 m. Atlantoje, JAV, gimė JAV judėjimo už pilietines teises aktyvistas Martinas Lutheris Kingas. 1964 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
1971 m. Egipto prezidentas Anwaras Sadatas ir Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Nikolajus Podgornas atidarė Asuano užtvanką.
1972 m. po tėvo Fredericko IX mirties Danijos karaliene paskelbta Margrethe'a II.
1973 m. Golda Meir tapo pirmąja Izraelio vyriausybės vadove, kurią priėmė popiežius.
1990 m. Bulgarijos parlamentas panaikino komunistų partijos vienvaldystę ir įteisino daugiapartinę sistemą.
1996 m. dėl pablogėjusios sveikatos iš Graikijos ministro pirmininko pareigų atsistatydino socialistas Andreasas Papandreou.
2001 m. sukurta internetinė enciklopedija "Wikipedia".
2004 m. Amerikos kosmonautikos centro NASA mokslininkai į Marsą pirmą kartą išsiuntė automatinį šešiaratį robotą "Spirit".
2005 m. karinio teismo prisiekusieji JAV karį Charlesą Granerį pripažino kaltu tyčiojusis iš irakiečių, laikytų Abu Graibo kalėjime. Šis skandalas gerokai pakenkė JAV reputacijai pasaulyje.
2006 m. Čilės prezidento rinkimus pirmą kartą laimėjo moteris. Šalies vadove tapo Michelle'ė Bachelet.
2009 m. Hadsono upėje Niujorke avariniu būdu tūpė keleivinis orlaivis, kuriuo skrido 155 žmonės. Visi jie išgelbėti gyvi.
2011 m. eidama 114 metus mirė afroamerikietė Mississippi'ė Winn, kuri buvo pripažinta seniausia afroamerikiete Jungtinėse Valstijose.

Šri Lankoje moterims ir toliau nebus leidžiama įsigyti alkoholio

Šri Lankoje ir toliau alkoholį galės pirkti tik vyrai. Prezidentas Maithripala Sirisena užkirto kelią reformai, kuri būtų suteikusi moterims tokias pat teises, kaip vyrams. Jis nurodė atšaukti planuotas pataisas, praneša BBC.
Anot pranešimo, reforma būtų leidusi moterims pirmą kartą per daugiau kaip 60 metų legaliai įsigyti alkoholio. Tai iki šiol draudė 1955-aisiais priimtas įstatymas. Įstatymo pataisa taip pat būtų leidusi moterims be atitinkamo leidimo dirbti baruose.
Prezidento reakcija, anot BBC, nebuvo netikėta. Jis vadovauja kovos su alkoholiu kampanijai ir praeityje įspėjo, kad alkoholio vartojimas tarp moterų šalyje smarkiai didėja.
Pasak BBC, dauguma moterų Šri Lankoje tradiciškai negeria alkoholio, nes tai prieštarauja papročiams šalyje.
2014 merų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 80,5 proc. moterų Šri Lankoje, kur gyventojų daugumą sudaro budistai, negeria niekuomet. Tarp vyrų šis rodiklis yra 56,9 proc.

Baimindamiesi ugnikalnio išsiveržimo, savo namus Filipinuose paliko per 12 000 žmonių

Baimindamiesi Mayono ugnikalnio išsiveržimo, daugiau kaip 12 000 žmonių Filipinuose pabėgo iš pavojaus zonos. Vulkanologai pirmadienį perspėjo, kad ugnikalnis gali netrukus išsiveržti. Vulkanas jau ne kartą išspjovė dūmų kamuolius. Be to, per praėjusias 24 valandas kalną drebino požeminiai smūgiai. Ugnikalnio krateris pirmadienio rytą buvo įkaitęs ir raudonas.
Civilinė apsauga paragino daugiau kaip 12 000 žmonių palikti pavojingą teritoriją 7 km spinduliu aplink ugnikalnį. "Šeimoms pavojinga likti teritorijoje ir įkvėpti pelenų", - sakė vietos civilinės apsaugos vadovas Claudio Yuca. Kadangi praėjusią savaitę daug lijo, ugnikalnio išsiveržimas, be to, gali sukelti pavojingas purvo nuošliaužas.
Filipinai yra vadinamajame Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, kur vulkaninis aktyvumas yra itin didelis. 2 460 metrų aukščio Mayonas yra vienas aktyviausių ugnikalnių Filipinuose. Jis stūkso už 330 km į pietvakarius nuo Filipinų sostinės Manilos.
1814 metais per šio ugnikalnio išsiveržimą žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių - tada lava palaidojo netoliese buvusį Kagsavos miestą. 2013-ųjų gegužę išsiveržus Mayonui žuvo keturi užsienio turistai ir jų vietinis gidas. Pastarąjį kartą lavą iš kraterio tekėjo 2014 metais, tada savo namus buvo priversti palikti 63 000 žmonių.

R. T. Erdoganas paskelbė, kad turkų pajėgos pradės operaciją prieš kurdus Sirijoje

Turkijos ginkluotosios pajėgos, anot prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, "ateinančiomis dienomis" pradės operaciją prieš kurdų kovotojus Šiaurės Sirijoje. Tokate kalbėdamas savo partijos AKP šalininkams, jis sakė, kad operacija "Eufrato skydas" bus išplėsta į kurdų sukilėlių grupuotės YPG kontroliuojamą Afrino regioną.
Tikslas esą yra "išvalyti nuo teroro mūsų pietinę sieną". R. T. Erdoganas pridūrė: "Šiame procese mes iš savo sąjungininkų tikimės, kad jie veiks mūsų giliai įsišaknijusių santykių dvasioje". Ypač JAV jis paragino "paremti teisėtas Turkijos pastangas".
JAV remia YPG ir apginkluoja kurdų sukilėlius kovoje su "Islamo valstybės" (IS) džihadistais - tai kelia didelę įtampą su Ankara. "Nepaisant visko, mes tikime, kad mūsų interesai su Amerika regione yra bendri ir viliamės, kad galime veikti išvien", - kalbėjo R. T. Erdoganas. YPG yra Turkijoje uždraustos kurdų darbininkų partijos PKK atšaka Sirijoje.
Valstybinė Turkijos naujienų agentūra "Anadolu" pranešė, kad turkų ginkluotosios pajėgos jau šeštadienį ir sekmadienį iš artilerijos apšaudė YPG kontroliuojamas teritorijas pasienyje su Sirija. Šeštadienį R. T. Erdoganas paragino YPG kapituliuoti ir pagrasino priešingu atveju "per mažiau nei savaitę" ją sunaikinti. 
Nuo operacijos "Eufrato skydas" pradžios 2016 metų gegužę Turkijos kariuomenė kontroliuoja 2 000 kvadratinių kilometrų dydžio teritoriją Šiaurės Sirijoje. Operacija buvo pradėta siekiant išstumti iš pasienio IS kovotojus.

Atgal