VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.17. Naujausios žinios

Po šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grąžintas Lietuvai

Po beveik šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą. Trečiadienį Vokietija dokumentą penkeriems metams paskolino Lietuvai. 
"Šiandien ypatinga diena, kai galės ne tik mūsų tyrėjai, profesoriai, bet ir mes prisiliesti ir pamatyti tuos dokumentus ", - Akto perdavimo ceremonijoje sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 
"Labai nuoširdžiai dėkoju mūsų draugei valstybei Vokietijai, kuri, pati išgyvendama labai sudėtingus metus, šimtą metų tarp karų, pati nukentėjusi, sugebėjo išsaugoti mums svarbų dokumentą", - pridūrė Prezidentė. 
Šalies vadovės tikinimu, besididžiuojanti tuo, kad Lietuva gali teigti, jog "mes turime draugų, kuriais galime pasikliauti, ir jie pasitiki mumis, ir kurie mato partnerystės prasmę mūsų bendravime".
Prezidentė teigė besitikinti, kad kitas šimtmetis Lietuvai bus garbingas, grįstas pasitikėjimu, o šalis bus žinoma ir vertinama. 
Akto perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė von Boeselager. 
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ceremonijoje teigė, kad Akto atradimas buvo džiaugsminga diena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. 
"Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu", - ceremonijoje sakė A. Viets.
Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas. Jo teigimu, Aktas svarbus tuo, kad parodo lietuvių tautos troškimą būti nepriklausoma.
"Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi", - sakė D. Kazlauskas.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje - juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. 
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Nuo sekmadienio, sausio 21-osios, Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai - jis bus eksponuojamas Signatarų namuose. 
Dokumentas bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.
Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - yra ekspozicijos "Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai" dalis.

V. Adamkus: Nepriklausomybės Aktas įpareigoja lietuvius

Lietuvai po beveik šimtmečio perduotas Nepriklausomybės Aktas reiškia ir įpareigojimą toliau dirbti dėl šalies nepriklausomybės, teigia Prezidentas Valdas Adamkus. 
"Tai visos tautos pakilimas, nes dokumentas, kad jis egzistuoja, buvo žinoma ir šiuo metu, kaip čia buvo išsireikšta, jis grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien simbolika, bet tai yra jausmas, ir aš galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą pakilimą, dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą", - po Akto perdavimo ceremonijos sakė V. Adamkus. 
Pasak jo, lietuvių tauta turi būti atsidavusi šalies labui, o paties Akto perdavimas yra didžiulė šventė kiekvienam šalies piliečiui. 
"Ta nepriklausomybė, kuri buvo paskelbta prieš šimtą metų, būtų ne tik įgyvendinta pilnai, bet ir toliau tęsiama pilnu įsipareigojimu, pilna meile ir atsidavimu Lietuvai. Man šiandien yra didelė šventė, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui", - teigė jis. 

Vyskupai: vasario 16-ąją tikintieji atleidžiami nuo abstinencijos

Lietuvos Vyskupų Konferencija paskelbė apie atleidimą nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių pirmąjį Gavėnios penktadienį,
Pasak ganytojų, Pelenų diena prasidedanti Gavėnia skirta pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo - Velykų šventei. Tikintiesiems svarbus susikaupimo laikas yra paženklintas atgaila, artimo meilės darbais ir malda. 
Viena iš konkrečių atgailos išraiškų - susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija). Todėl visais metų penktadieniais, o ypač Gavėnios metu, prisimenant Jėzaus Kristaus kančią ant Kryžiaus, katalikai turi pareigą susilaikyti nuo mėsos.
„Šiemet pirmąjį Gavėnios penktadienį švenčiame vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Ši mūsų Valstybės sukaktis labai svarbi ir Bažnyčiai. Nepriklausomą Lietuvą kūrė laisvi, tikintys žmonės. Atsižvelgdami į šią džiugią ir reikšmingą mūsų Valstybės sukaktį, Lietuvos vyskupai kviečia visus jungtis į padėkos už laisvės dovaną maldą ir pirmąjį šių metų Gavėnios penktadienį, vasario 16 d., atleidžia tikinčiuosius nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių", - skelbia vyskupai. 
Kaip primena ganytojai, pareiga susilaikyti nuo mėsiškų valgių ir toliau galioja visais kitais metų penktadieniais, o visi pageidaujantys nuo mėsiškų valgių galės susilaikyti ir šių metų vasario 16 d. 
„Dalinkimės vieni su kitais nepriklausomybės džiaugsmu! Te Jūsų džiaugsmui nieko netrūksta", - žodžius iš evangelijos pagal Joną citavo vyskupai.

VTEK: "Registrų centro" darbuotojai M. Žaliukas ir S. Kvedaravičius pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienio posėdyje nusprendė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus pažeidė VĮ "Registrų centras" Sertifikatų centro vadovas Mindaugas Žaliukas ir buvęs Infrastruktūros valdymo departamento viršininkas Saulius Kvedaravičius.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu. 
Nustatyta, kad M. Žaliukas turėjo pateikti privačių interesų deklaraciją iki 2012 m. rugsėjo pabaigos, tačiau tai padarė tik 2017 m. lapkritį - po to, kai VTEK pradėjo tyrimą.
Eidamas pareigas "Registrų centre", M. Žaliukas turi administravimo įgaliojimus: jam suteikta teisė vadovauti Sertifikatų centrui, skirstyti darbus šio centro darbuotojams, kontroliuoti jų rengiamų dokumentų teisingumą ir pan. Dėl šios priežasties M. Žaliukui galioja pareiga deklaruoti privačius interesus.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, 2012 m. rugsėjį, teikdamas privačių interesų deklaraciją, S. Kvedaravičius privalėjo nurodyti esąs daugiabučių namų savininkų bendrijos "Vytenio loftai" pirmininku bei duomenis apie savo sutuoktinę, tačiau šį ryšį jis deklaravo tik 2017 m. gruodį. 
VTEK vertinimu, buvusiam VĮ "Registrų centras" Infrastruktūros valdymo departamento viršininkui nekilo pareiga deklaruoti ryšį su tikrąja ūkine bendrija "Progesa", kadangi S. Kvedaravičiui einant minėtąsias pareigas ši bendrija buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Todėl dėl šių aplinkybių tyrimas nutrauktas.
Taip pat VTEK nutraukė tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su 2017 metais sudarytų dviejų pirkimo sandorių ir vieno nekilnojamojo turto nuomos sandorio deklaravimu. Pareiga deklaruoti šias aplinkybes šiuo atveju S. Kvedaravičiui nekilo, nes sandoriai sudaryti jam jau nustojus eiti vadovaujamas pareigas VĮ "Registrų centras".
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Vyriausybė sutiko, kad už kompensuojamus vaistus pacientai mokėtų ne daugiau kaip 4 eurus

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) idėjai keisti kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo metodiką. Pagal naują tvarką, pacientams už kompensuojamuosius vaistus reikėtų mokėti ne daugiau kaip 3,93 euro, kitu atveju tas vaistas nepatektų tarp kompensuojamųjų.
Ministrų Kabinetas apsisprendė, kad nauja tvarka įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Ministerija skaičiuoja, kad, nustačius didžiausią galimą priemoką už vaistus, pacientai už kompensuojamuosius vaistus sumokėtų 20 proc. mažiau ir per metus sutaupytų 6 mln. eurų. 2016 metais už vaistus pacientai primokėjo iš viso 58 mln. eurų, o valstybė - 228 mln. eurų.
Tačiau Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas Vyriausybės posėdyje nutarimą kritikavo dėl to, kad jame taikoma daug išimčių.
"Tiek daug išimčių, kad yra klausimas, ar tos normos veiks ir ar tas geras keliamas tikslas bus pasiektas", - sakė Š. Keserauskas.
Ministerija nurodo, kad šiuo metu yra vaistinių preparatų, kurių mažmeninė kaina siekia 20 eurų, o jų bazinę kainą visiškai kompensuojant, priemoka vis vien siekia 9,63 euro. Tačiau yra vaistų, kai tenka primokėti ir 30 eurų.
Keičiama ir kita kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo tvarka. Ministerija nusprendė, kad tais atvejais, kai vaistą rinkoje siūlo tik viena įmonė, bazinė kaina bus apskaičiuojama pagal trijų pigiausių Europos Sąjungos valstybių kainų vidurkį. Ministerija tikisi, kad dėl to bus sutaupoma 10 mln. eurų kasmet.
Tais atvejais, kai vaistus tiekia du tiekėjai, medikamentų kainos apskaičiuojamos pagal faktinę kainą rinkoje. O tais atvejais, kai tiekėjų yra bent trys, būtų atliekamas kainų konkursas.

Žurnalistų etikos inspektorė: visuotinė netolerancija patyčioms galėtų būti puiki idėja Lietuvai

Visuotinė netolerancija patyčioms galėtų būti puiki idėja Lietuvai, sako žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Tokią mintį ji išsakė trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje 'Žmogaus teisės visuomenės informavimo srityje".
Kalbėdama apie vaikų patyčias, žurnalistų etikos inspektorė pastebėjo, kad kuo žiniasklaidoje daugiau agresyvaus, pikto elgesio, tuo daugiau galimybių nepilnamečiams tokio elgesio išmokti ir pritaikyti jį tolimesniame bendravime.
"Tai įpareigoja visus viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus, viešuosius asmenis tiek socialinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje informaciją rengti ir skelbti atsakingai. Visuomenės informavimo įstatymas draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią garbę ir orumą. Patyčios patenka į šią draudžiamos platinti informacijos sritį", - sakė G. Ramanauskaitė- Tiumenevienė. Jos manymu, problemos gilėja ypač socialiniuose tinkluose.
Inspektorės nuomone, papildomas Visuomenės informavimo įstatyme patyčias užkardantis teisinis reguliavimas būtų perteklinis ir neatneštų laukiamo rezultato. "Būtų tikslinga patyčių reglamentavimą numatyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme", - sakė žurnalistų etikos inspektorė. 
G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka nustato, kad informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams pagal amžiaus cenzą, yra skirstoma į tris kategorijas: skirta asmenims nuo 7 metų, asmenims nuo 14 metų ir asmenims nuo 18 metų. 
"Toks reguliavimas dažnu atveju sukuria informacijos priskyrimo dilemą, kadangi numatytos amžiaus cenzų kategorijos yra pernelyg plačios, taigi yra ignoruojami svarbūs mokymosi ir vertinimo pokyčiai, vaikui pereinant iš vaikystės į ankstyvos paauglystės amžių. Pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje yra vaizduojama pabaisa, gali kelti siaubą arba baimę asmenims iki 10 metų, nes tokio amžiaus vaikai dar nėra pakankamai kritiški ir pajėgūs atskirti fantazijų nuo tikrovės, kartu tokią informaciją 11-14 metų vaikai yra pajėgūs vertinti adekvačiai, todėl šios amžiaus kategorijos vaikams informacija neigiamo poveikio nedaro, tačiau esantis teisinis reguliavimas tokį vaizdinį įpareigoja žymėti indeksu N-14, tokiu būdu nevisai pagrįstai yra apsunkinamas viešos informacijos pateikimas", - sakė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
Todėl, siekiant efektyvesnės nepilnamečių apsaugos bei atitinkamos informacijos pritaikymo tikslinėms asmenų grupėms, yra būtinybė, jos teigimu, peržiūrėti taikomą informacijos suskirstymą į kategorijas ir praplėsti (papildyti) esančių kategorijų sąrašą.
Žurnalistų etikos inspektorės nuomone, amžiaus kategorijų sąrašas turi būti peržiūrėtas ir praplėstas, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į nepilnamečių asmenų mokymosi ir vertinimo pokyčius, vykstančius vaikui augant.
Trečiadienį Seimo rūmuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kartu su Seimo Kultūros komitetu surengė konferenciją "Žmogaus teisės visuomenės informavimo srityje".
Konferencijos tikslas - išryškinti teigiamus ir neigiamus visuomenės informavimo aspektus, įvertinti tendencijas bei įstatymų tobulinimo galimybes.

Lietuvos magistralėse įrengiami kintamos informacijos kelio ženklai

Magistralėje A2 Vilnius-Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, informuoja Susisiekimo ministerija. Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį. Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. 2015-aisiais dvi sistemos su elektroniniais ženklais įrengtos Kaune, Islandijos plente, ir vakariniame Kauno aplinkkelyje. 2016 m. pradėjo veikti dvi elektroninių ženklų sistemos - įspėjimo sistema Nidoje, eismo dalyvius informuojanti apie Smiltynės perkėlos darbo grafiką ir spūstis prie perkėlos, ir greičio valdymo ir įspėjimo sistema magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 279 kilometre. Įsitikinus kintamos informacijos kelio ženklų efektyvumu, pernai greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengtos dar trijose Lietuvos kelių vietose: kelio A5 Kaunas-Marijampolė 19 km bei magistralės A2 Vilnius-Panevėžys 57,2 km ir 103,5 km, šiemet - šios magistralės 95,88 km ir 110,31 km.
Svarbu, kad kintamos informacijos kelio ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik tada, kai susidaro rizikinga situacija. Jie įrengiami vietoje nuolatinių greičio ženklų ties įvažiavimais į magistralę ir ties apsisukimais ir riboja greitį transporto priemonėms, taip užtikrinant sklandų eismą ir tikslingą greičio ribojimą.
Kartu su elektroniniais ženklais taip pat diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Minėti įrenginiai sudaro vieną bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą. Įvertindama eismo sąlygas konkrečioje kelio dalyje, išmanioji sistema pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį. 
Pirmasis elektroninis kelio ženklas, reaguojantis į eismo situaciją, buvo įdiegtas 1996 m. Kalifornijoje (JAV), vietovėje, kur žiemą dažnai kildavo rūkas. Šis kelio ženklas įspėdavo vairuotojus apie prastą matomumą ir, esant būtinybei, ribodavo greitį. Šiuo metu tokios sistemos veikia daugelyje valstybių. Dažniausiai jos diegiamos pavojingose kelių vietose, taip pat reguliuoja automobilių srautus magistralėse ir greitkeliuose.

Tvarkys Marvelės slėnį Kaune

Balandį planuojama pradėti darbus Marvelės upės slėnyje, kurį žadama sutvarkyti iki vasaros pabaigos. Bendra projekto vertė siekia 262 tūkst. eurų. Pusę šios sumos sudarys Europos Sąjungos fondų lėšos. Likusiomis lėšomis pasirūpins Kauno miesto savivaldybė.
Unikaliomis vandens kaskadomis garsėjantis Marvelės upės slėnis šįmet pasikeis neatpažįstamai. Amfiteatras, nauji pėsčiųjų takai, renginiams skirtos aikštelės ir naujas apšvietimas - tai tik dalis suplanuotų darbų. 
Anot savivaldybės atstovo Arnoldo Bukelio, sutvirtinus šlaitą, slėnio prieigose prie Julijanavos gatvės bus įrengta dar viena aikštelė kultūros renginiams. Tvarkant slėnį, bus įrengta aikštelė scenai, priešais ją, šlaite, - pagrindinis akcentas amfiteatras. Taip pat bus atnaujinti pėsčiųjų takai, įrengti lauko šviestuvai, dviračių stovai, naujos šiukšlių dėžės bei suoliukai. Numatyta įrengti ir lauko inžinerinius (lietaus nuotekų bei apšvietimo) tinklus.
"Marvelės upės slėnis yra išskirtinio grožio vieta, tik per ilgus metus apleista. Norime, kad tai būtų tvarkinga, ryškiai apšviesta, jauki erdvė, kurioje kauniečiams būtų smagu leisti laiką, bendrauti ir mėgautis gamta", - pasakojo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Pasak jo, Aleksoto (Kauno mieste) ir Ringaudų (Kauno rajone) seniūnijas skiriantis Marvelės upelio slėnis daugeliui yra dar neatrasta išskirtinė erdvė. Tad šios vietos sutvarkymas reikš naujas galimybes rengti šventes, organizuoti poezijos vakarus ar tiesiog iškylauti gamtoje.

Apklausa: vis mažiau rusų laiko Baltijos šalis Rusijos priešėmis

Neseniai nepriklausomo Rusijos apklausų centro "Levada" atlikta apklausa parodė, kad pastebimai sumažėjo Baltijos šalis priešėmis laikančių rusų skaičius, informuoja Estijos nacionalinio transliuotojo portalas news.err.ee.
2009 metais net 38 proc. rusų Sovietų Sąjungai priklausiusias valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis ir Gruziją, laikė Rusijos priešėmis. Pernai gruodį atlikta apklausa parodė, kad taip manančių rusų skaičius sumažėjo iki 10 proc.
Tačiau šiuo metu, palyginti su 2011 metais (40 proc.), rekordiškai daug rusų - net 68 proc. - didžiausia savo šalies prieše laiko JAV. 
2017 metų gruodį atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad priešėmis rusai taip pat laiko Ukrainą (29 proc.), Europos Sąjungą (ES) (14 proc.) ir Lenkiją (8 proc.).

Valstybės kontrolė pristatė 2018 m. veiklos planą ir svarbiausius šių metų auditus

Aukščiausioji audito institucija pristatė 2018 m. veiklos planą ir šiemet planuojamus viešinti auditus. Institucija pasirinko penkias prioritetines veiklos sritis, kurioms šiemet skirs daug dėmesio atlikdama valstybinius auditus, vykdydama atliktų auditų rekomendacijų stebėseną ir inicijuodama viešas diskusijas ir konferencijas. Tai - biudžeto valdysena, švietimas, viešasis valdymas, valstybinės žemės valdymas ir informacinės visuomenės plėtra.
"Pernai Valstybės kontrolė gavo apie 140 prašymų atlikti auditus. Visų auditų visuma turi apimti didžiausias šalyje jaučiamas rizikas ir padėti kovoti su esamų problemų priežastimis, o ne pasekmėmis", - spaudos pusryčiuose antradienį teigė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir pridūrė, kad svarbiau yra ne pavienių institucijų auditai, bet sisteminių problemų anuliavimas. 
Pasak Audito plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Macijausko, tarp ankstesniais metais pradėtų auditų yra 2018 m. numatomų baigti auditų: viešųjų pirkimų sistema, socialinės paramos sistema, valstybės NT valdymas, viešosios pajamos ir jų valdymas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistema ir kt.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį ir į kitas sritis, kuriose vyksta reikšmingų pokyčių, o netinkamas jų valdymas gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Viena jų - asmens duomenų apsauga.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris dar labiau sugriežtina pareigas duomenų apsaugos srityje. Aukščiausioji audito institucija dėmesį atkreipia ir į tokias sritis, kaip "Rail Baltica" projektas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas, valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir kova su korupcija.
Valstybės kontrolės veiklos plane nurodomi ir šie 2018 m. planuojami pradėti auditai: statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams; išmanioji mokesčių administravimo sistema; elektroniniai nusikaltimai; socialinės paramos sistema; darbo rinkos šešėlio prevencija ir kontrolė; vartotojų teisių apsauga.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 27-ąsias įkūrimo metines

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) trečiadienį minės 27-ąsias įkūrimo metines.
Visoje Lietuvoje KASP kariai savanoriai šią dieną minės ne tarnybos metu dėvėdami kario uniformą. Įprastai savanoriai karinę uniformą dėvi tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje.
Vidudienį - iškilminga rikiuotė sostinės Nepriklausomybės aikštėje. Jos ryškiausias akcentas bus iškilminga karių savanorių priesaikos ceremonija - prisieks Bazinių kario savanorio įgūdžių kurso 57-osios laidos kariai savanoriai, taip pat bus oficialiai atkurta 810-oji (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopa, naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui bus įteikta kovinė vėliava ir tradiciškai istoriniu kalaviju apdovanota geriausia 2017 metų savanorių kuopa bei pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai. 
Savanorius Nepriklausomybės aikštėje sveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai pasirašys kasmetį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.
1991 metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. 1998 m. SKAT buvo reorganizuota į KASP. Taip į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą - darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.

Dakaras dalyvius grūdina kontrastingais orais

Vieną dieną plieskia maždaug trisdešimties laipsnių karštis, o vos po paros termometro stulpeliai sminga beveik iki nulio. Tokie temperatūrų pokyčiai Dakaro ralyje tampa papildomu išbandymu tiek lenktynininkams, tiek ir jų komandoms. Lyg to būtų maža, sausus orus ne kartą keitė griausmingas lietus.
Pirmosios Dakaro dienos į Peru susirinkusius dalyvius pasitiko sau būdinga kaitra. Regis, Ramiojo vandenyno pakrantėje nieko kito ir negalėtum tikėtis. Dykumos pridėjo savų prieskonių - vėjo ir dulkių, o kopos šiam mišiniui dar atseikėjo smėlio.
Iš lietuviškos žiemos į Pietų Ameriką atvykę tautiečiai kaipmat pakeitė aprangos kodą į vasarišką. Šitaip tęsėsi penkias dienas. Šeštąją, iš Peru persikėlus į Boliviją, laukė visiškas kontrastas. La Pase surengtos pompastiškos Dakaro dalyvių sutiktuvės privertė ne vieną ten buvusį griebtis lagaminų ir ieškoti šiltų drabužių, mat oro temperatūra vakare tesiekė vos 5 laipsnius, o naktį dar labiau nukrito. Maža to, kitą vakarą ėmė merkti smarki liūtis.
"General Financing team Pitlane" komandos pilotas Benediktas Vanagas tarp dviejų kraštutinumų mieliau rinktųsi šaltį, nei Dakare dominuojančius alinančius karščius: "Šaltis šalčiui nelygu, tačiau kol kas labai stingdančių oro temperatūrų nebuvo, o atvėsimas iki nulio tikrai mums nekelia problemų. Karštis - komplikuotesnis reikalas. Ypač turint galvoje, kad čia sportinis automobilis patiria didžiules apkrovas ir pats iš savęs smarkiai kaista. Juolab kad mūsų apranga visada privalo išlikti ta pati - sportiniai nedegūs apatiniai ir kombinezonas".
Taigi Bolivijos vėsuma po lietuviškos žiemos mūsų tautiečiams - ne problema. Tuo tarpu esant itin aukštai oro temperatūrai gelbėja įprastas metodas - nuolatinis skysčių vartojimas. B. Vanago pilotuojamame "Toyota Hilux Gazoo Racing" bolide sumontuoti keturi termosai po pusantro litro talpos, kurie prieš kiekvieną greičio ruožą pripildomi šaltu vandeniu. Paprastai ekipažas į finišą grįžta juos ištuštinęs.
"Jei įprastame automobilyje naudojamės automatine oro kondicionavimo sistema, kuri palaiko norimą temperatūrą, tai savo sportiniame bolide mes turime paprastą kondicionierių, kuris gali palaikyti tik šiek tiek mažesnį karštį nei tvyro lauke. Tad sąlygos tikrai nėra idealios, bet ir tai jau visai neblogai turint galvoje, kad automobilis dar pats iš savęs nemenkai kaista. Tiesa, tas agregatas kartais parodo kaprizus ir nustoja veikti", - šyptelėjo B. Vanagas.
Pasak jo, pagrindinis iššūkis lenktynininkams sėkmingai išgyventi staigius temperatūrų pokyčius: "Kartais gali būti ir taip, kad startuoji plieskiant 35 laipsnių karščiui, o vos po valandos greičio ruože užkopi į penkių kilometrų aukštikalnes ir ten randi sniegą. Šiemet jo pamatyti neteko, bet buvo vietų, kur tvyrojo šlapdriba, o salone matėsi nuo kvėpavimo sklidę garai. Po to vėl leidiesi ten, kur karšta. Tad viename greičio ruože pajauti visą platų temperatūrų spektrą".
B. Vanagas pripažino turintis bėdų dėl peršalimo, tačiau jos lenktynininką atsekė dar iš Lietuvos. Apie peršalimus Dakare užsimena ir kiti lenktynių dalyviai. Kalbama, kad ligų grėsmės ypač padidėja būtent antroje ralio maratono dalyje, kuomet dėl pervargimo nusilpsta imunitetas ir organizmas tampa imlesnis virusams.
Dakaro karavanas jau persikėlė į trečią bei paskutinę šalį šių metų maršrute - Argentiną. Po Bolivijos grunto čia lenktynininkus vėl pasitiko smėlis, sudarantis iki dviejų trečdalių greičio ruožo. Atitinkamai ir termometrų stulpeliai vėl šoktelėjo 30 laipsnių ribos link.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 17-ąją:
1415 m. popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes.
1732 m. gimė Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1798 m.
1734 m. Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Augustą III.
1835 m. Anykščiuose gimė poetas, kalbininkas, vyskupas Antanas Baranauskas. Mirė 1902 m.
1991 m. Seimas priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
1991 m. Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus.
1992 m. Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte.
1992 m. įkurta Lietuvos biblijos draugija.
2003 m. Kijeve pasirašytas protokolas dėl Lietuvos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos steigimo.
2003 m. Vilniuje atidaryta pirmoji privati akių ligų klinika.
2006 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgos iškilmingai paminėjo 15-ąsias įkūrimo metines.
2017 m. mirė Lietuvos ugdymo mokslo kūrėjas habilituotas daktaras Leonas Jovaiša. Jam buvo 96-eri.

"Eurostat": gruodį Lietuvoje fiksuota 3,8 proc. metinė infliacija

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį euro zonoje infliacija smuktelėjo nuo 1,5 proc. lapkritį iki 1,4 proc. 

Visoje ES infliacijos rodiklis smuktelėjo nuo 1,8 iki 1,7 proc.
Tuo tarpu Lietuvoje fiksuotas didžiausias infliacijos rodiklis visoje ES - 3,8 proc., analogišką rodiklį taip pat turėjo Estija. Lyginant su lapkričio metiniu rodikliu, infliacijos augimas šalyje sulėtėjo - vienuoliktąjį 2017 m. mėnesį šalyje buvo fiksuota 4,2 proc. metinė infliacija.
Neigiama metinė infliacija fiksuota Kipre (-0,4 proc.), tuo tarpu mažiausias prieaugis pastebėtas Suomijoje ir Airijoje (po 0,5 proc.).
Sparčiausia metinė infliacija po Lietuvos ir Estijos paskutinį 2017 m. mėnesį buvo pastebėta Didžiojoje Britanijoje - 3 proc.
Didžiausią įtaką augusioms kainoms euro zonoje per metus turėjo degalai transportui (0,11 procentinio punkto), tabakas ir pienas (0,06 proc. p.), sūris ir kiaušiniai (0,05 proc. p.). Tuo tarpu per metus krito telekomunikacijų kainos (0,10 proc.), drabužiai ir daržovės atpigo po 0,05 proc.

STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl elektroninės sveikatos projekto

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), gavusi Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos kūrimo išvadą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo,. 
Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant išanalizuoti ir įvertinti aplinkybių visumą bei nustatyti, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriant elektroninės sveikatos sistemą. 
`Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius. 
STT korupcijos prevencijos specialistai yra ne kartą atkreipę atsakingų institucijų dėmesį dėl tinkamai neįgyvendinto elektroninės sveikatos projekto. Tarp korupcijos rizikos veiksnių sveikatos apsaugos sistemoje įvardintas nepakankamai išplėtotas informacinių technologijų panaudojimas, nesukurtos reikalingos informacinių technologijų sąsajos tarp atskirų įstaigų, kurios padėtų sėkmingai šį projektą įgyvendinti.

Nutekėję el. laiškai atskleidė, kad "Google" Kinijoje atidarė ketvirtą biurą

Nepaisant sudėtingų savo santykių su Pekinu, amerikiečių technologijų milžinė "Google" Kinijoje atidarė jau ketvirtą savo biurą, pranešė leidinys "Tech Crunch".
Sprendimas atidaryti ketvirtą kompanijos biurą Šendženo mieste, netoli vietos technologijų kompanijų "Huawei" ir "Tencent", buvo atskleistas vidiniuose elektroniniuose laiškuose, kurie nutekėjo į žiniasklaidą.
Elektroniniame laiške teigiama, kad toks sprendimas priimtas todėl, jog "Google" darbuotojai Kinijoje nuolat turi keliauti į Šendženą, todėl kompanija jautė biuro būtinybę mieste.
"Google" iki šiol turėjo biurus Pekine, Šanchajuje ir Guangdžou miestuose, taip pat Honkonge, kuris yra Kinijos specialioji administracinė teritorija.
"Google" dėl valdžios cenzūros savo paieškos sistemą Kinijoje išjungė 2010 m. Puslapis Kinijoje lieka užblokuotas iki šiol, kartu su visa eile kitų internetinių puslapių, pavyzdžiui, "Facebook" ar "New York Times". Šiuos puslapius Kinijoje įmanoma pasiekti tik per virtualų privatų tinklą (VPN).

JT generalinis sekretorius sunerimęs dėl planų grąžinti rohinjus iš Bangladešo į Mianmarą

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonius Guterresas pareiškė esąs sunerimęs dėl planų šimtus tūkstančių rohinjų pabėgėlių grąžinti iš Bangladešo į Mianmarą. "Blogiausia būtų perkelti žmones iš stovyklų Bangladeše į stovyklas Mianmare", - sakė jis antradienį Niujorke. JT vadovo nuomone, grįžimas turi būti savanoriškas. Be to, rohinjams esą turi būti sudarytos sąlygos grįžti į savo namus.
A. Guterresas taip pat reikalavo JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) dalyvavimo, kad rohinjų grįžimas į Rachinų valstiją vyktų laikantis tarptautinių standartų.
Mianmaras ir Bangladešas antradienį susitarė, kad 655 000 rohinjų pabėgėlių, pabėgusių į Bangladešą, per dvejus metus turi grįžti į gimtinę. JT atstovai ir žmogaus teisių aktyvistai pareiškė abejones dėl tokių planų. Daug rohinjų, baimindamiesi smurto, nenorį atgal į Mianmarą.
Musulmonai rohinjai Mianmare, kuriame gyventojų daugumą sudaro budistai, daug dešimtmečių yra sistemingai engiami. Rugpjūčio gale konfliktas paaštrėjo, kai rohinjų sukilėliai užpuolė karius ir policininkus bei dešimtis jų nužudė. Kariuomenė į tai reagavo brutalia atsakomąja jėga. Nuo tada kareiviai nužudė šimtus rohinjų, 655 000 pabėgo į kaimyninį Bangladešą. JT, JAV ir žmogaus teisių organizacijos kalba apie "etninius valymus".
Sulaukęs diplomatinio spaudimo, Mianmaras pastaruoju metu sutiko, kad į kaimyninę šalį pabėgę rohinjai sugrįžtų.

Saudo Arabija karo suniokoto Jemeno centriniam bankui perduos 2 mlrd. dolerių

Saudo Arabijos karalius Salmanas įsakė į Jemeno centrinio banko sąskaitą pervesti 2 mlrd. dolerių, siekiant sustiprinti karo nuniokotos šalies valiutą, trečiadienį paskelbė Saudo Arabijos valdžia. Apie tai rašo "Reuters".
Sprendimas buvo priimtas praėjus vos dienai po to, kai Jemeno ministras pirmininkas viešai paprašė finansinės pagalbos valiutos sustiprinimui.
"Tai nėra paskola, tai yra pavedimas teisėtai Jemeno valdžiai, kurio grąžinti nereikės", - "Reuters" teigė šaltinis Saudo Arabijos valdžioje.
Jemeną pilietinis karas tarp šalies pietuose veikiančios, tarptautiniu mastu pripažįstamos valdžios, kurią remia Saudo Arabija, bei tariamai Irano užnugarį turinčių husių sukilėlių, valdančių sostinę Saną, skaldo jau ne vienerius metus.
Šalies valiuta rialas JAV dolerio atžvilgiu prarado apie pusę savo vertės, o dėl augančių kainų daugybei Jemeno gyventojų nepasiekiamomis tapo net būtiniausios prekės.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1562 m. įsigaliojo Sen Žermeno ediktas, kuriuo Prancūzijoje buvo pripažinti hugenotai.
1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas, vadovavęs amerikiečių kolonijų kovoms už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kūręs Nepriklausomybės deklaraciją bei JAV Konstituciją.
1732 m. gimė paskutinis nepriklausomos Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas I, arba Stanislawas Leszcinskis.
1863 m. gimė Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos teatro įkūrėjų.
1899 m. gimė žymusis JAV gangsteris Alphonsas Gabrielis Al Caponė.
1919 m. pianistas Ignacas Janas Paderewskis tapo pirmuoju Lenkijos ministru pirmininku. Į politiką jis įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais.
1942 m. gimė profesionalus amerikiečių boksininkas, dažnai vadinamas vienu geriausiu visų laikų sunkiasvoriu boksininku Muhammadas Ali. 
1977 m. dvigubą žmogžudystę įvykdęs Gary'is Gilmore'as tapo pirmuoju asmeniu Jungtinėse Valstijose, nuteistu myriop po to, kai šalyje vėl buvo įteisinta mirties bausmė.
1991 m. Persijos įlankoje JAV vadovaujami sąjungininkai pradėjo operaciją "Audra dykumoje" - ugnis iš karo lėktuvų ir laivų trenkė į Irako kariuomenės pozicijas.
1995 m. per 7,2 balo žemės drebėjimą Japonijos Kobės mieste žuvo per 6,4 tūkst. žmonių.
1997 m. NBA krepšinio žvaigždė Dennis Rodmanas rungtynių metu įspyrė kameros operatoriui ir už tai buvo nubaustas praleisti vienuolika varžybų. 
2001 m. žydų holokaustą išgyvenę asmenys išsikovojo kompensacijas iš Austrijos, kuri, būdama Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho sudėtyje, buvo atėmusi iš jų turtą.
2004 m., sulaukęs 88 metų, mirė garsus Holivudo filmų prodiuseris Ray'us Starkas, sukūręs daugiau nei 125 filmus, tarp kurių - "Naktis Iguanoje" (Night of the Iguana) ir "Linksma mergaitė" (Funny Girl).
2005 m. Pekine mirė buvęs Kinijos partijos vadovas Zhao Ziyangis, kuris 1989 metais už pasipriešinimą jėga išvaikyti demokratijos judėjimą buvo pašalintas iš posto. 85 metų reformatorius po skerdynių 1989-ųjų birželio 4-ąją gyveno namų arešto sąlygomis. Daugiau kaip 15 metų jis nesirodė viešumoje.
2010 m. Ali Hassanas al-Majidas, buvęs Irako vyriausybės pareigūnas, žinomas kaip "Cheminis Ali", buvo nuteistas mirties bausme dėl duoto įsakymo dujomis nunuodyti Irako kurdus. Tai buvo jau ketvirtas kartas, kai "Cheminis Ali", įtakingas Sadamo Husseino režimo veikėjas, nuteisiamas myriop.
2010 m. Nigerijos centriniame Džoso mieste tarp musulmonų ir krikščionių grupuočių kilo susirėmimai. Per kelias dienas trukusias riaušes žuvo mažiausiai 200 žmonių.

JAV įšaldžius savo paramą, JT ragina aukoti palestiniečių pabėgėliams

JAV vyriausybei nusprendus įšaldyti milijoninę paramą palestiniečiams, Jungtinių Tautų (JT) Pagalbos Palestinos pabėgėliams organizacija (UNRWA) paragino solidarizuotis su pabėgėliais. "Aš ateinančiomis dienomis pradėsiu pasaulinę aukų rinkimo akciją", - sakoma UNRWA generalinio komisaro Pierre'o Krahenbuhlo pranešime.
Taip esą bus garantuotas "mūsų mokyklų ir ligoninių išlaikymas 2018 metais ir vėliau". Komisaras paragino aukoti JT šalis nares bei kitus rėmėjus.
JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė laikinai įšaldo 65 mln. dolerių išmokėjimą UNRWA), prieš tai Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Anot jos, lėšų išmokėjimas stabdomas ne visam laikui. Tačiau esą būtina patikrinti, kaip lėšos naudojamos.
Valstybės departamentas apie sprendimą informavo UNRWA laišku. 65 mln. dolerių yra pirmoji JAV išmokos dalis šiais metais iš 125 mln. Likę 60 mln., departamento duomenimis, bus pervesti.

Vokietijoje smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašytojų

Pernai Vokietijoje smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašytojų skaičius. Nuo 2017 metų sausio iki gruodžio prieglobsčio šalyje prašėsi 186 644 asmenys, pranešė Vidaus reikalų ministerija. 2016-aisiais žinybos užregistravo 280 000 prieglobsčio prašytojų, o metais anksčiau - net 890 000.
Daugiausiai prieglobsčio prašytojų, kaip ir 2016-aisiais, sulaukta iš pilietinio karo alinamos Sirijos. Iš viso pernai į Vokietiją atvyko 47 434 sirų pabėgėliai. Toliau eina irakiečiai (21 043), afganai (12 346) ir Eritrėjos piliečiai (9 524). 8 000 prieglobsčio prašytojų 2017-aisiais sulaukta iš Turkijos.

Po tanklaivio katastrofos Rytų Kinijos jūroje plečiasi naftos dėmės

Nuskendus tanklaiviui "Sanchi", Rytų Kinijos jūroje plečiasi kelios naftos dėmės.
Dvi naftos dėmės, viena 15 km, o kita - 18 km ilgio, plyti netoli laivo nuskendimo vietos, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra "Xinhua", remdamasi šalies jūrų administracija.
Situacijai stebėti pasitelkti laivai ir lėktuvai. Jau pirmadienį aplinkosaugos sąjunga WWF dėl nuskendusio Irano tanklaivio perspėjo dėl padarinių gamtai. Aplinkosaugininkų duomenimis, laivas gabeno 136 000 tonų naftos kondensato ir 1 000 tonų mazuto. Kondensatas, kuris liejasi iš nuskendusio tanklaivio, yra nuodingas jūros gyvūnams ir paukščiams.
Be to, dėl srovių praktiškai neįmanoma prognozuoti, kur dreifuos naftos dėmė. Irano tanklaivis prieš daugiau nei savaitę už 300 km į rytus nuo Šanchajaus uostamiesčio susidūrė su Kinijos krovininiu laivu.
Sekmadienį tanklaivis nuskendo. Jame buvo 30 jūrininkai iš Irano ir 2 iš Bangladešo. Pasak Irano transporto ministerijos, vilties, kad jie gyvi, nebėra.

Baltarusija neatsakė į Lietuvai svarbius klausimus dėl Astravo AE, teigia institucijos

Baltarusija nepateikė Lietuvai svarbių atsakymų dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE), teigia Lietuvos institucijos. Tai jos pareiškė išnagrinėjusios AE streso testų ataskaitą, kuri turėtų atsakyti, ar jėgainė yra saugi.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) pranešime teigiama, kad svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad šis klausimas, kaip ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išliks neatsakyti.
Lietuvos institucijos ataskaitai pateikė daugiau kaip 100 pastabų.
„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios", - pranešime sakė darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.
Anot pranešimo, Astravo AE neatitinka šiuolaikinių saugos standartų. Nepagrįstas Baltarusijos atominės elektrinės atsparumas, jei į ją sudužtų sunkus komercinis lėktuvas.
Taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas, kaip tai numato TATENA saugos standartai, atnaujinti po 2011 metų avarijos Fukušimoje.
VATESI kelia abejonių jėgainės atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė. Joje remiamasi 1997 metais atliktais tyrimais ir neįvertintas 2004 metais įvykęs žemės drebėjimas Karaliaučiuje.
"Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose, pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui", - teigiama pranešime. 
Baltarusija, anot VATESI, taip pat neįvertino šalia atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų, ataskaitoje nepakankamai pagrįsta, kodėl pasirinkti būtent tokie ekstremalūs įvykiai, kuriuos vertino Baltarusija. 
Anot VATESI, dokumente taip pat yra deklaratyvių, duomenimis nepagrįstų teiginių. 
Suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.
Astravo AE streso testus Lietuvoje analizuoja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, „VAE SPB", Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.

Rohinjų pabėgėliai per dvejus metus grįš į Mianmarą

Iš Mianmaro į Bangladešą pabėgę rohinjai atgal grįš per dvejus metus. Bangladešo vyriausybė antradienį pranešė, kad abi šalys susitarė dėl atitinkamo termino. Tikslas esą yra procesą "užbaigti per dvejus metus nuo repatriacijų pradžios". Iš viso į Mianmarą turėtų sugrįžti daugiau kaip 650 000 rohinjų.
Musulmonai rohinjai Mianmare, kuriame gyventojų daugumą sudaro budistai, daug dešimtmečių yra sistemingai engiami. Rugpjūčio gale konfliktas paaštrėjo, kai rohinjų sukilėliai užpuolė karius ir policininkus bei dešimtis jų nužudė. Kariuomenė į tai reagavo brutalia atsakomąja jėga. Nuo tada kareiviai nužudė šimtus rohinjų, 655 000 pabėgo į kaimyninį Bangladešą. JT, JAV ir žmogaus teisių organizacijos kalba apie "etninius valymus".
D. Tuskas ir J. C. Junckeris siūlo Didžiajai Britanijai likti ES

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude'as Junckeris siūlo Didžiajai Britanijai likti Europos Sąjungoje (ES).
Jei britai pakeistų savo nuomonę, "mūsų širdys ir toliau yra atviros jiems", - pareiškė D. Tuskas antradienį Europos Parlamente Strasbūre. J. C. Junckeris čia taip pat pažymėjo, jog nenorėtų, kad Londone nebūtų išgirsta, "kad mūsų durys ir toliau yra atviros".
JK gyventojai 2016 metų birželį referendume 52 proc. balsų dauguma balsavo už išstojimą iš ES. 2017-ųjų kovo 29 dieną šalies vyriausybė oficialiai paprašė skyrybų pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį. Šios tyri įvykti iki 2019 metų kovo 29-osios.

Lietuvos bankas apsisprendė dėl šimtmečiui skirtų monetų išleidimo datų

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos monetos bus išleistos sausio pabaigoje ir vasarį. Tai antradienį nusprendė Lietuvos banko valdyba. 
2 eurų proginė moneta bus išleista sausio 31 dieną.
"Ši 2 eurų proginė moneta yra unikali tuo, kad išleidžiama kartu su Estijos ir Latvijos centriniais bankais ir visų trijų valstybių monetų nacionalinės pusės - averso - dizainas yra bendras", - teigiama Lietuvos banko pranešime. 
2 eurų proginės monetos tiražas sieks 1 mln. vienetų. Iš jų 10 tūkst. monetų - aukštesnės (BU) kokybės: 5 tūkst. monetų bus numizmatinėje pakuotėje ir 5 tūkst. apyvartinių eurų monetų numizmatiniame rinkinyje, kartu su 1 euro cento, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų, 1 euro ir 2 eurų su Lietuvos nacionaline puse 2018 metų laidos apyvartinėmis monetomis.
Centrinio banko valdyba taip pat nusprendė, kad šimtmečiui skirtos kolekcinės monetos bus išleistos vasario 13 dieną. Bus išleista 50 eurų aukso moneta, skirta signatarams, 20 eurų sidabro moneta, skirta teisinei sistemai, 10 eurų sidabro moneta, skirta ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms struktūroms ir 5 eurų sidabro moneta, skirta diplomatijai. Visų monetų tiražai - po 4 tūkst. vienetų, kokybė - aukščiausia (proof).
Banko valdyba taip pat patvirtino 20 eurų nominalo kolekcinės sidabro monetos, skirtos Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms etaloną. Ši moneta bus paskelbta mokėjimo priemone ir išleista į apyvartą kovo 22 dieną. Jos kokybė - proof, tiražas - 2,5 tūkst. vienetų.

Prezidentė priėmė Norvegijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Karsteno Klepsviko skiriamuosius raštus. Susitikime šalies vadovė su ambasadoriumi aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione bei augančią dvišalę prekybą.
Prezidentė pabrėžė, kad Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė, mūsų šalis vertina Norvegijos pastangas stiprinti saugumą regione. Norvegijos kariai šiuo metu tarnauja NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje ir tris kartus dalyvavo Baltijos valstybių oro policijos misijoje.
Prezidentė su ambasadoriumi taip pat aptarė Europos Sąjungos aktualijas. Lietuvos vadovės teigimu, svarbu stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą NB8 formatu.
Tai antrasis K. Klepsviko paskyrimas ambasadoriumi. Diplomatas karjerą Norvegijos Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo 1981 m., dirbo ambasadose Filipinuose ir JAV. Prieš paskyrimą į Lietuvą ėjo ambasadoriaus Lenkijoje pareigas.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos netrukus pasieks 3 mlrd. eurų

Lietuvos gyventojų santaupos II pakopos pensijų fonduose artėja prie 3 mlrd. eurų ribos: per 2017 m. jos išaugo 17 proc., iki 2,911 mlrd. eurų, iš jų penktadalis yra iš investicijų uždirbta santaupų dalis. 
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, vien pernai II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų. Visų pensijų fondų svertinė 2017 metų grąža siekė 4,51 procento, akcijų pensijų fondai uždirbo net 9,17 proc. grąžą. 
Prie II pensijų pakopos pernai prisijungė 43,5 tūkst. naujų dalyvių, ir dabar pensijai kaupia beveik 1,3 mln. žmonių. Nuo veiklos pradžios II pakopos pensijų fondai 113,1 mln. eurų jau yra pervedę išėjusiems į pensiją arba paveldėtojams. 
"2017 metai buvo stabilūs ir investicijoms palankūs metai - vidutinė ilgalaikė grąža yra teigiama. Geriausiai sekėsi pensijų fondams, daugiausiai investuojantiems į akcijas, tuo tarpu konservatyviausių pensijų fondų rezultatai pernai buvo kuklesni. Tai atspindi dabar esančio ekonomikos augimo ciklo fazę: didžiausią grąžą generuoja akcijos, tuo tarpu ypač saugus investavimo instrumentas obligacijos vis dar yra rekordiškai žemų palūkanų zonoje. Tarptautinė ilgametė investavimo patirtis rodo, kad bet kokie neigiami pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, matėme 2008 metais, vėliau yra su kaupu kompensuojami", - sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys. 
Konservatyviausiuose, vyriausio amžiaus žmonėms rekomenduojamuose II pakopos pensijų fonduose, preliminariais duomenimis, taupo apie 8 proc. klientų, o vien tik akcijų fonduose - beveik 19 proc. Mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkusi dauguma - apie 73 proc. klientų. Tai parodo, kad žmonės nėra linkę prisiimti kraštutinių rizikos lygių nei į konservatyvią, nei į pernelyg aktyvią pusę. 
"Taip pat pastebime, kad tarp II pakopos pensijų fondų klientų daugėja jaunų žmonių, kurie sutinka prie kaupimo prisidėti ir savo lėšomis. Tai suprantama, nes prastėjant šalies demografiniams rodikliams ir senstant visuomenei jau nebesitikima, kad asmeniškai nesirūpinant pensija bus galima oriai pragyventi", - sako Š. Ruzgys. 
Kadangi dalyvavimo II pensijų pakopoje rezultatai priklauso nuo kaupimo laiko ir įneštų lėšų, jauni žmonės joje turi geriausias galimybes, nes kaups pakankamai ilgai. LIPFA vadovas tikisi, kad valdžios atstovai išgirs socialinių partnerių nuomonę dėl pensijų sistemos Lietuvoje, kad nebūtų pakartota trumpalaikė ir, kaip rodo situacija, neefektyvi priemonė esamus pensininkus gelbėti būsimų sąskaita, kaip buvo pasielgta per 2008 metų krizę. 
"Pasiekę senjoro amžių dauguma dirbančiųjų neišvengiamai pasitrauks iš darbo rinkos ir nebeturės galimybių užsidirbti einamosioms išlaidoms bei užsitikrinti įprastą gyvenimo lygį, todėl yra ypač svarbus valstybės įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Deja, kai kurių valdžios atstovų požiūrio kol kas negalima laikyti tvariu. Stabilumas yra tai, ką apklausose pabrėžia šalies gyventojai, nes jie nori planuoti savo ateitį ir nėra nusiteikę nei dažnoms, nei radikalioms pensijų reformoms", - teigia LIPFA vadovas. 
II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti "Sodrai" tenkančią naštą. 
2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.

Dusetų hipodromas jau blizga ledu

Vasario 3 dieną Dusetose vyksiančios ristūnų žirgų lenktynės "Sartai 2018" bus jau 220-osios jų istorijoje ir 110-osios, kaip oficialiai organizuojamas renginys.
Šiemetinė ne tik žirginio sporto mėgėjų šventė, kasmet sutraukianti po 20-30 tūkstančių gerbėjų, dar prasmingesnė. Ji įtraukta į valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą.
Garbingos sukaktys įpareigoja renginio organizacinį komitetą padaryti viską, kad nė vienas atvykęs į Dusetas nenusiviltų tradicine žiemos švente.
"Neabejoju, kad užteks ir ryžto, ir išmonės atlikti visus darbus, tačiau šventės rengėjams bene daugiausia nerimo kelia mūsų visų labai laukiamas šaltukas", - žemės ūkio ministerijoje įvykusiame šios šventės organizacinio komiteto posėdyje kalbėjo "Sartai 2018" organizacinio komiteto pirmininkas, viceministras Saulius Savickis.
Savaitgalis gerokai pataisė šventės organizatorių nuotaikas. Spūstelėjęs šaltukas surakino žemę, o vakar popietę Dusetų hipodrome, kuriame jau keli dešimtmečiai vyksta žirgų lenktynės, pradėtas formuoti ledo takas.

ES iš mokesčių rojų sąrašo pašalins Panamą, Pietų Korėją ir šešias kitas valstybes

Europos Sąjunga (ES) iš vadinamųjų mokesčių rojų juodojo sąrašo pašalins Panamą, Pietų Korėją ir dar šešias kitas šalis.
ES pareigūnai naujienų agentūrai AFP teigė, kad Sąjungos finansų ministrai kitos savaitės derybose sumažins sąrašo narių skaičių, atsižvelgdami į tai, kad kai kurios Briuselio stebimos šalys įsipareigojo vykdyti mokesčių reformas.
"Jei nebus didelių netikėtumų, ES finansų ministrai turėtų panaikinti aštuonias šalis iš mokesčių rojų juodojo sąrašo", - AFP teigė anonimu likti panorėjęs ES pareigūnas.
Pokyčius ES įvykdys praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pirmą kartą buvo paskelbtas 17 ne ES šalių mokesčių rojų juodasis sąrašas, išprovokavęs neigiamas kai kurių į jį įtrauktų valstybių reakcijas.
Be Panamos ir Pietų Korėjos, iš juodojo sąrašo bus pašalinti Jungtiniai Arabų Emyratai, Tunisas, Mongolija, Makao, Grenada ir Barbadosas.
AFP šaltinis teigė, kad iš sąrašo pašalintos valstybės bus perkeltos į kitą - "pilkąjį" sąrašą. 
Kai gruodį buvo sudarytas juodasis sąrašas, 28 ES valstybių atstovai nesugebėjo rasti bendros pozicijos dėl galimų sankcijų sąrašo narėms.
Pavyzdžiui, Prancūzijos finansų ministras Brunas Le Maire'as ragino paskubėti su sankcijų taikymu, bet Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna ragino nesiskubinti, teigdamas, kad "vien buvimas sąraše yra pakankamai blogas dalykas".
Pašalinus minėtas aštuonias valstybes, juodojo sąrašo narėmis liks Sent Lusija, Trinidadas ir Tobagas, Bahreinas, Guamas, Maršalo Salos, Palau, Samoa, Amerika Samoa ir Namibija.

Vokietijos infliacija 2017 m. - aukščiausia nuo 2012 m.

Vokietijos infliacija 2017 metais pasiekė 1,8 proc. - auk&a Atgal