VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.18. Naujausios žinios

Lietuvai ir Baltijos šalims paskirta garbinga Vestfalijos taikos premija

Sausio 18 d. įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija garbingą Vestfalijos taikos premiją šiais metais skyrė Baltijos šalims. Lietuvos žmonių vardu šį apdovanojimą Vokietijos Miunsterio mieste liepą vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje atsiims Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vestfalijos taikos premija Baltijos šalims skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. Ypatingą prasmę šiam apdovanojimui suteikia ir tai, jog jis paskirtas Baltijos šalims minint savo valstybingumo šimtametį.

Prezidentės teigimu, ši premija – tai visų Lietuvos žmonių įvertinimas už mūsų taikų kelią į laisvę ir pasiekimus kuriant atvirą bei demokratišką valstybę.

Vestfalijos taikos premiją taip pat atsiims Latvijos ir Estijos Prezidentai.

1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Tarp Vestfalijos taikos premijos laureatų – buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, Jordanijos karalius Abdulah II, buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Ananas, buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kolis ir Helmutas Šmidtas.

Ši premija kaskart skiriama ir jaunimo organizacijai. Šių metų laimėtojai – jaunieji skautai, kurie savo veikla skatina taiką pasaulyje.

Vestfalijos taikos premija įsteigta minint 350-ąsias Vestfalijos taikos metines, kurios užbaigė Trisdešimtmetį karą Europoje ir davė pradžią modernios valstybių sistemos atsiradimui.

Gynybos ekspertas: estai užsienio politikoje nuoseklūs ir ramūs, o lietuviai - mėgsta permainas ir „dramą"

Po praėjusią savaitę įvykusio „Sniego susitikimo" vėl prakalbta apie būtinybę Baltijos šalims intensyviau bendradarbiauti įsigyjant karinę ginkluotę. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo istorija rodo, kad ne visada pavyksta įgyvendinti bendrus projektus ir suderinti politines pozicijas. 
Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovas ir analitikas Tomas Jermalavičius teigia, kad kylantys nesutarimai tarp Baltijos valstybių nesikerta su fundamentaliais saugumo ir gynybos klausimais. Tuo tarpu kartkartėmis išryškėjantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginės komunikacijos skirtumai taip pat neturėtų stebinti. Tai, anot analitiko, lemia skirtingas nacionalinis charakteris.
Baltijos šalys euroatlantinio saugumo kontekstuose dažniausiai yra suvokiamos kaip vientisas darinys. Tai susiję tiek su valstybių dydžiu ir bendra XX a. istorine patirtimi, tiek su labai panašiais iššūkiais ir grėsmėmis, dabar kylančiomis visoms trims valstybėms. Visos trys šalys iš esmės vienodai vertina Rusijos grėsmę ir nediskutuoja, kad svarbiausias jos atgrasymo įrankis yra NATO.
Tačiau, reikia pažymėti, pasirinkti keliai, kuriais siekiama iš esmės tų pačių bazinių saugumo tikslų, nėra identiški. Maža to, spręsdamos tiek ekonominius, tiek užsienio politikos klausimus, Baltijos valstybės dažnai atsimuša į sienas, neleidžiančias priimti bendrų, suderintų sprendimų. 
Žvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo istoriją, be narystės NATO ir ES, daugiau pavyzdžių, kai valstybės, it "Baltijos kelyje" stovėdamos, siektų bendrų tikslų, nebuvo labai daug.
Priešingai, sprendžiant Baltijos šalių regionui svarbius strateginius energetikos, transporto, ekonomikos klausimus valstybių pozicijos dažnai išsiskirdavo. Ne visada, net ir po ilgų diskusijų, pavykdavo rasti bendrą sutarimą. Ekonominiai išskaičiavimai, sutaria ekspertai ir politikai, tapdavo svarbiausiomis Baltijos valstybių nesutarimų priežastimis. 
Pavyzdžiui, Baltijos šalims nesutarus dėl bendro regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto, Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje į ES bendrojo intereso projektų sąrašą neįtraukė nė vieno tarpusavy nesutariančių Lietuvos, Latvijos ar Estijos SGD infrastruktūros projekto. Dėl tokio nesugebėjimo suderinti šalių pozicijų buvo prarasta galimybė gauti dešimtis milijonų eurų ES paramos ir taip atpiginti dujas Baltijos šalių gyventojams. 
Kitaip tariant, siaurai suvokiamas pragmatizmas ir ekonominiai „išskaičiavimai" didina riziką, kad mažosios valstybės, neturėdamos pakankamai derybinės galios, bus nepastebėtos arba tiesiog stipriai permokės už savo „individualumą".
Ar panaši situacija negresia kalbai pasisukus apie nacionaliniam saugumui ypač svarbius, su karine ginkluote susijusius pirkimus? Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas „Sniego susitikimo" diskusijas, teigė, kad Baltijos valstybėms reikia didinti išleidžiamų išteklių gynybai efektyvumą, todėl, anot jo, Baltijos šalys turėtų grįžti prie svarstymų kartu pirkti ginkluotę. Tačiau bent jau kol kas suderinti karinės įrangos įsigyjamų poreikių Baltijos valstybių lygiu nesisekė. 
Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) Taline studijų vadovo ir analitiko T.Jermalavičiaus nuomone, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės didesnio nerimo kelti neturėtų. Anot jo, svarbu, kad Baltijos valstybės susitaria dėl fundamentalių saugumo principų. O tai, kad kai kuriose detalėse susitarimo pasiekti ne visada pavyksta, yra natūralus, su specifine valstybių patirtimi ir skirtingu nacionaliniu charakteriu susijęs dalykas.
Pavyzdžiui, 2005 metais Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nusprendė dalyvauti gegužės 9-osios minėjimo iškilmėse, kai tuo tarpu Estijos ir Lietuvos Prezidentai atsisakė. 
Lietuvoje, ypač Prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu, daug kalbėta apie politinę lyderystę Rytų Europos regione, o estai - apie vidaus problemų sprendimą ir Estijos, kaip „auksinės provincijos", kelią.
Apskritai kalbant, lietuviai ne kartą protestantiškose latvių ir estų visuomenėse buvo įvardinti temperamentingais ir greitai užsidegančiais „Baltijos italais". Tad galbūt nereikėtų labai stebėtis, kad šalies užsienio politikoje esama aštresnio tono bei spontaniškų pasamprotavimų, apie tai, kad vien dėl to, jog atėjo 2018-ieji, reikia keisti ne vienus metus tęstą užsienio politikos kursą. 
Tai, kad Lietuvos ir Estijos užsienio politikos forma ir strateginės komunikacijos stilius skiriasi akcentavo ir T. Jermalavičius. Anot jo, Estija pasižymi ramesniu tonu užsienio politikos retorikoje, tuo tarpu Lietuvos komunikacija - kur kas griežtesnė ir „dramatiškesnė".
„Palyginkime, pavyzdžiui, šalių Prezidenčių D. Grybauskaitės ir Kersti Kaljulaid kalbas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. Turinio prasme K. Kaljulaid kalbos akcentai buvo tie patys, kaip ir D. Grybauskaitės. Tačiau Lietuvos Prezidentės buvo visai kitoks kalbos stilius: kaip tai buvo pristatoma ir pateikiama", - sakė kalbėjo T. Jermalavičius.
„Lietuvos sprendimų priėmėjai ir Lietuvos Prezidentė mano, kad galbūt šiuo metu reikia komunikuoti griežčiau, nes problema yra Vakarai, kurie dar nepakankamai supranta, kokie dramatiški ir pavojingi pokyčiai ištiko regioną. Ir tai reikia dramatizuoti vien tam, kad išlaikytume dėmesį", - aiškino gynybos politikos analitikas.
Tuo tarpu tai, kas pasakyta švelniu tonu, Estijoje kartais tiesiog praslysta ir lieka nepastebėta, pabrėžė T. Jermalavičius.
Tačiau analitikas pažymėjo, kad ne visada dramatiškas stilius yra naudingas. Anot jo, pernelyg dažna dramatizuota retorika gali sukelti antagonizmą, tad ne visomis situacijomis aštriu komunikavimu reikėtų kliautis. „Drama turi būti instrumentas, kurį reikia taikyti labai selektyviai ir labai atsargiai. O pas mus tos dramos kartais būna per daug", - kalbėjo gynybos ekspertas.
„Kai vyko „Zapad" pratybos, Estijoje tokio dramatizavimo nebuvo kaip Lietuvoje. Tačiau buvo labai aiškiai sakoma, kas tai yra, kodėl tai, ką sako Rusijos valdžia, nėra tiesa. Taigi nebuvo tokios isterijos, tačiau nebuvo ir naivumo",- kalbėjo T. Jermalavičius. 
ICDS vadovas taip pat pažymėjo, kad lyginant Estijos ir Lietuvos užsienio politiką, pastarajai yra būdinga vidinio sutarimo stoka. Tuo tarpu estai yra kur kas nuoseklesni. „Jie nusistato liniją ir ja eina, stengdamiesi išlaikyti vidinį konsensusą. Nors ir iškyla įvairių įtampų ir nesutarimų, jie moka išlaikyti bendrą strateginę liniją. Lietuvoje yra šiek tiek chaoso", - Baltijos valstybes lygino T. Jermalavičius. 
Anot jo, diskusijos, kilusios Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus apie poreikį atkurti bendradarbiavimo kanalus su Rusija, būtent tai ir parodo. 
„Staigūs pokyčiai įmanomi tada, kai įvyksta kažkas labai staigaus ir radikalaus. Tad kas tokio radikalaus įvyko po Krymo okupacijos, kad reikėtų keisti politiką Rusijos atžvilgiu? Nieko radikalaus nenutiko. Tai blaškymasis, nemokėjimas siekti konsensuso ir sutarimo viduje. Aš dažnai tai vadinu maniakiniu depresiniu pobūdžiu, kai iš pradžių visi nekreipia dėmesio, ignoruoja kažkokį klausimą, tada prasideda panika, dramatizavimas. Užsienio ir gynybos politikai reikia nuoseklumo", - pabrėžė T. Jermalavičius.
Vis dėlto T. Jermalavičius pernelyg nesureikšmino tiek išsiskiriančių valstybių interesų, tiek egzistuojančių skirtumų tarp Baltijos šalių strateginės komunikacijos kultūrų. 
„Realybėje mes turime pripažinti, - kalbėjo T. Jermalavičius, - kad esame trys suverenios valstybės, kurios turi savo interesus ir savo nacionalinį požiūrį. Todėl kartais reikia praleisti šiek tiek daugiau laiko, kad tarpusavyje interesai būtų suderinti. Tačiau pažiūrėjus į tokius fundamentalius užsienio politikos vektorius, kaip NATO ir ES ar konkrečiai, kokią politiką įgyvendiname su Rusija bei jai taikomas sankcijas, tai mes visada veikėme absoliučiai sinchroniškai, koordinuotai ir susiderinę tarpusavyje. 
Kitaip tariant, pabrėžė ICDS Taline studijų vadovas, kontaktai tarp Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijų yra labai intensyvūs, o suvokimas, kad politinėje ir karinėje plotmėje Baltijos valstybės yra bendras geopolitinis ir strateginis regionas yra labai stiprus.
Anot eksperto, tai, kad kitose srityse Baltijos šalių interesai išsiskiria energetikos ir kai kuriais ekonomikos klausimais, neturėtų kelti nerimo, nes kol kas tai nėra didelė kliūtis vystyti nacionaliniam saugumui svarbiausias dimensijas. T. Jermalavičius pabrėžė, kad Baltijos valstybės puikiai įgudo atskirti klausimus, dėl kurių nesutariama, nuo tų, kurie yra labai svarbūs Baltijos valstybių saugumui. 
Tai, kad sprendžiant ekonomikos ir energetikos problemas atsiranda nuomonių skirtumų, nebūtinai reiškia, kad judama priešinga linkme. T. Jermalavičius aiškino, kad kiekviena šalis juda savo greičiu ir turi specifinių vidinių grupių interesų, kuriuos reikia suderinti ir galbūt perlaužti. „Tačiau bet kuriuo atveju mes judame ta pačiame kryptimi, dėl mūsų integravimosi į Europos Sąjungos energetines rinkas, kitaip tariant, bendra strateginė kryptis išlieka ir čia", - akcentavo saugumo ekspertas.
„Kitaip tariant, atskiri klausiami „neužkrečia" platesnės darbotvarkės," - apibendrino Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas ir pabrėžė, kad bent jau diplomatinėje ir karinėje srityse Baltijos valstybės turi gilias bendradarbiavimo tradicijas.

Mechanikai Dakaro ralyje: poilsio mes čia neturime

Dakaro dalyje netrūksta naujienų apie lenktynininkus: jų pasiekimus, patiriamą įtampą, nuovargį ir miego trūkumą, tačiau žmonės, kurie Dakare dažniau miega dieną nei naktį, o dažniausiai bluosto nesudeda išvis, paprastai lieka užribyje. Tai - mechanikai. Kokia yra jų kasdienybė Dakaro ralyje?
Projekto #iGo2Dakar dalyvis Mindaugas Plukys bivuake Ujūnyje pakalbino du Antano Juknevičiaus komandos "Craft Bearings" komandos mechanikus - Vaidą ir Juozą (dar žinomus pravardėmis Sinkis ir Chosas). Nors neslepia nuovargio, jie abu nestokojo geros nuotaikos ir nevengė pajuokauti apie ralio maratono kasdienybę, kuri dažnai yra labai romantizuojama. Kopos, šiltos naktys, daugybė galingų automobilių - kas gali būti geriau? Mechanikai juokauja, kad tai - tik iliuzija, o ilgametė patirtis įrodė, kad realybė kiek kita.
"Kelintas man Dakaro ralis? Reiktų paskaičiuoti... Turbūt aštuntas. Kai draugams papasakoji apie šitą ralį, tai sako, kokiu čia bepročiu reikia būti, kad važiuoti", - neslėpdamas ironijos pasakojo Juozas.
"Man tai jau trečias Dakaro ralis. Lyginant su pernai, tai nieko šiemet naujo - tik lietus stipresnis ir šaltesnis nei Lietuvoje", - šypsodamasis pridūrė Vaidas.
Paklausti, ar galėtų pats vairuotojas - A. Juknevičius - pabūti mechaniku, jie komandos draugą pagyrė - šis ne tik žino, kaip spausti pedalą bei sukti vairą, bet ir kiekvieną "Toyota Hilux" detalę nuo A iki Z galėtų apibūdinti ir rasti jos vietą. Trečius metus važiuodamas tuo pačiu automobiliu, lenktynininkas ne kartą dalyvavo jį perrenkant - keičiant kėbulo ar transmisijos detales.
"Ką įspūdingo galim pamatyti? Nieko. Dirbi, dirbi ir dirbi. Varginantis darbas. Pažiūrėkit, kokiomis sąlygomis mes čia turim dirbti - balose viskas", - juokdamasis ir rodydamas į žemę toliau pasakojo Vaidas, paneigdamas populiarią nuomonę, jog mechanikai dienomis turi daug laiko poilsiui ir gali dairytis po apylinkes. Jo kolega savo ruožtu pridūrė, kad pernai buvo dar prasčiau.
"Pernai buvo baisiau. Kai atvažiavom į šitą bivuaką, buvo per sprindį vandens visur. Užsitempėm šiukšlių maišus ant kojų, prisirišom juos užtraukėjais, dar po maišą ant pečių ir nėrėm po mašina. Lauke kokie plius trys, vėjas, stiprus lietus. Kai pirštais jau nebesugraibai varžtų, eini arbatos išgerti - pasišildai. Ir tada vėl po mašina", - prisiminė Juozas.
"La Pasas nieko naujo neparodė - kaip pernai, taip ir šiemet. Arba smėlio audra, arba lietus - kitaip ten nebūna, geras oras neegzistuoja", - pirmąją stotelę Bolivijoje prisiminė Vaidas.
Lenktynininkai šiame Dakare turėjo jau dvi laisvas dienas. Praėjęs penktadienis buvo poilsio diena atvykus į Boliviją, o pirmadienio greičio ruožas buvo atšauktas, tad sportininkai dar vieną dieną nelenktyniavo, o ar mechanikai per tas laisvas dienas irgi poilsiauja?
"Ta išeiginė yra lenktynininkams. Mums išeiginė tik tada, kai bivuakas toje pačioje vietoje ir nereikia niekur važiuoti. Šiemet ilsėjomės du kartus ir daugiau jau negausim. Kai reikia važiuoti 500 kilometrų, tai toks čia ir poilsis", - sakė Juozas.
Mechanikams reikia ne tik pervažiuoti iš vieno bivuako į kitą, bet ir įrengti stovyklą bei pasiruošti automobilio priėmimui - pastatyti palapines, sudėlioti įrankius ir atsargines dalis. Tai taip pat užima ne vieną valandą, tad laiko tikram poilsiui nelabai ir lieka, o laiko miegui - tik sunkvežimio kabinoje, važiuojant tuos 500 kilometrų tarp bivuakų.

Lietuvoje išgydoma vos 21 proc. sergančiųjų ypač atsparia tuberkulioze

Lietuvoje sergamumas tuberkulioze penkis kartus lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, ypač opi problema - žemas dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės išgydymo lygis. „Tai reiškia, kad neišgydyti žmonės tuberkulioze užkrečia kitus", - konstatavo medicinos mokslų daktaras.
S. Čaplinksas citavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kuri aiškiai sako - tam, kad būtų suvaldyta tuberkuliozė, reikia išaiškinti ne mažiau kaip 70 proc. atviros tuberkuliozės atvejų. 
„Lietuvoje išaiškinama daugiau ir tai - geras rodiklis. Tačiau iš tų išaiškintų niekaip nepavyksta išgydyti ne mažiau kaip 80 proc. užkrečiamos tuberkuliozės atvejų. Priklausomai nuo metų, išgydome nuo 65 iki 82 proc., tad minimo rodiklio nepasiekiame", - konstatavo ULAC vadovas, kalbėdamas apie bendrą sergamumą tuberkulioze.
Dar prastesnė situacija su tuberkulioze sirgusiais žmonėmis, kurie neteisingai gydėsi, todėl išsivystė atsparumas vaistams ar daugeliui jų - vadinamoji daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. 
„Lietuvoje mes išgydome tik 35 proc. tokių pacientų, o ypač atsparios vaistams tuberkuliozės išgydome 21 proc. Ją išgydyti daug sunkiau ir daug ilgiau trunka. Reikėtų išgydyti ne mažiau kaip 85 proc., bet nepavyksta", - sakė dr. S. Čaplinskas. 
Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (TM), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis užkrato šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas sergantysis gali mirti. 
Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Užkratas ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo sąlygų. Žmogus, įkvėpęs mikobakterijomis užteršto oro, gali tapti infekuotu.
Kaip sakė Vilniaus Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Audronė Juodaitė Račkauskienė, mitas, kad tuberkuliozė - asocialių asmenų liga. „Tuberkuliozė nesirenka pagal socialinį sluoksnį, užsikrėsti gali tie, kurie turi imlumą mikobakterijoms, serga lėtinėmis ligomis, patiria kasdieninį stresą, didelį darbo krūvį, nuovargį, nevisavertiškai maitinasi, neišsimiega", - vardijo daktarė.
Šioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje veikia Vilniaus miesto savivaldybės DOTS kabinetas, skirtas gydyti sergantiesiems tuberkulioze. Jie čia atvyksta išgerti antituberkuliozinių vaistų, stebint DOTS kabineto specialistams.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės DOTS kabinete lankosi 44 pacientai, iš jų 18 moterų ir 36 vyrai. Daugiausia sergančiųjų jauno, darbingo amžiaus 18-49 metų amžiaus žmonės. Jų yra 33. Nuo 50 iki 65 metų amžiaus yra 10 žmonių. Vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje - vienas pacientas.
„Atvira tuberkuliozė gydoma stacionare, o gydytis ambulatoriškai išleidžiami tik užkrato jau neplatinantys pacientai, tad kiti, ateinantys į polikliniką, tikrai neturėtų nerimauti", - sakė daktarė.
Nuo pavasario pradėjus veikti kabinetui pavyko išgydyti 29 pacientus, kurie nenutraukė skirto gydymo.
„Jeigu pacientas pažeidžia gydymo režimą, gydytojas pulmonologas jį vėl privalo konsultuoti, sudaryti gydymo algoritmą, nes vaistai nuo tuberkuliozės negali būti nutraukiami anksčiau laiko", - pabrėžė A. Juodaitė Račkauskienė.
Asocialius žmones, sergančius atvira tuberkulioze, įtikinti gydytis, daktarės žodžiais, - procesas. „Bet tikrai nenorėčiau tuberkuliozės sieti vien su asocialumu. Didžiausioje pacientų amžiaus grupėje nuo 18 iki 49 metų vyrauja dirbantys, turintys namus ir šeimas žmonės", - sakė Eltos pašnekovė.
Tokius pacientus daktarė vadino labiausiai motyvuotais gydytis ir pasveikti. „Pasitaiko, kad nemotyvuoti, dažniausiai asocialūs pacientai nutraukia gydymą, bet savivaldybė į mūsų pranešimus apie tokius tuberkulioze sergančius pacientus reaguoja labai atsakingai ir greitai, vadovaudamiesi reglamentu sprendžia dėl priverstinės hospitalizacijos", - sakė A. Juodaitė Račkauskienė 
ULAC vadovo dr. S. Čaplinsko nuomone, Vilnius šiuo metu yra vienas iš pavyzdžių, kaip tvarkytis su tuberkulioze. Tačiau dar ne visose savivaldybėse, kaip numatyta, įsteigti ir veikia DOTS kabinetai.
Pasak dr. S. Čaplinsko, tuberkuliozės situacija savivaldybėse labai skirtinga. Kai kur priemonės taikomos labai operatyviai ir efektyviai, tačiau kitur vietos bendruomenėms trūksta susitelkimo ir elementaraus suvokimo, kad sergantys atvira tuberkulioze pavojingi kitiems.
"Mažam mieste daug lengviau sprendžiamos tokios problemos. Visi vienas kitą pažįsta, viską mato ir girdi. Kaip sakoma, vienam gale kaimo orą pagadino, kitame - žino, kas kopūstus valgė. Ir jeigu mes pasižiūrėsime konkrečiai, pamatysime, kad sergamumo atvira tuberkulioze kiekvienam kaimui, kiekvienam miesteliui, konkrečiam gydytojui, slaugytojui, policijos pareigūnui, socialiniam darbuotojui nėra tiek daug - po vieną, du ar tris per metus, bet su jais reikia konkrečiai dirbt", - Eltai sakė S. Čaplinskas.
Tai, kad tuberkuliozė plinta tarp vaikų, parodė ir 2016 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo išaiškinti 47 tuberkulioze sirgę vaikai. Kaip skelbė ULAC, tyrimas buvo atliktas daugiau nei 42 tūkst. vaikų, teigiamą atsakymą išgirdo daugiau nei 10 proc. ištirtųjų.
„Nereikėtų baimintis, kad autobuse tavo vaikas atsisės šalia žmogaus, kuris serga atvira tuberkulioze, ir būtinai užsikrės. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Jei silpnas imunitetas, jeigu šalia sergančiojo važiuoji gana ilgai, tikimybė užsikrėsti išlieka, bet priklauso nuo daug faktorių", - komentavo dr. S. Čaplinskas.
Pasak ULAC vadovo, bendra taisyklė tokia - tam, kad užsikrėstum infekcine liga, reikia kad tam tikru keliu į organizmą patektų tam tikras kiekis mikroorganizmų ir žmogus būtų jiems imlus. 
„Tuberkuliozei esame imlūs. Ja užsikrėstume oro lašeliniu būdu užkratui patekus į plaučius. Galima užsikrėsti per nešvarias rankas ir taip toliau. Tačiau tuberkulioze užsikrečiama, kai į plaučius patenka tam tikras kiekis mikobakterijų ilgą laiką. Mes visi susiduriame su tuberkuliozės mikobakterijomis gyvendami - visi. Nuo trečdalio iki ketvirtadalio žmonių yra infekuoti, tačiau imuninė sistema su mikobakterijomis susidoroja. Trumpalaikis naujos mikobakterijų dozės gavimas vieniems žmonėms bus pavojingesnis, kitiems - mažiau pavojingas. Pavojingiausias - nusilpusiems ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis", - pabrėžė dr. S. Čaplinskas. 
Komentuodamas, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas tuberkulioze ir kaip tai koreliuoja su skurdu, ULAC vadovas abejojo, ar lietuviai mažiau privalgę, tarkim, už estus ir todėl imlesni tuberkuliozei.
„Iš kur atsirado vaistams atsparios tuberkuliozės štamai? Žmonės neteisingai gydėsi, žaidė su gamta, sudarė sąlygas tuberkuliozės mikobakterijoms prisitaikyti prie nepakankamo kiekio antibiotiko organizme, o nepakankamas antibiotiko kiekis - blogiau nei jokio. Išsivystė padermės, kurių jau ir pakankamas kiekis antibiotikų nebeveikia, tad reikia ieškoti vis naujų vaistų. Taip atsitiko Lietuvoje, o išgydyti žmones ypač atsparia tuberkulioze - ypatingai sunku. Rodiklis sergančiųjų ypač atsparia tuberkulioze pas mus - vienas prasčiausių Europos Sąjungoje", - sakė dr. S. Čaplinskas.
Kaip atkreipė dėmesį daktaras, antibiotikų veikimą gali silpninti alkoholio ar narkotikų vartojimas. „Jei alkoholio bus naudojama saikingai, didelės įtakos gydymui gal ir nepadarys. Tačiau jei bus vartojama daug ir nuolat, žmogus tiesiog neatsakingai elgsis, pamirš apie vaistus. Štai todėl ir laikomasi strategijos tiesiogiai stebėti, kaip žmonės juos vartoja, nepasitikint „garbės žodžiu". Svarbu, kad pacientai ateitų į DOTS kabinetus ir prie sveikatos priežiūros darbuotojų išgertų vaistus", - sakė dr. S. Čaplinskas, pridurdamas, kad sveikstantiems nuo tuberkuliozės reikia ir paskatinimo gydytis, ne vien bizūno. 
Tuberkuliozė pavojingiausia naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų, kurių imunitetas dar visai nesusiformavęs.
Šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, skiepyti BCG vakcina vaikus siūloma kaip galima greičiau po gimimo. 
Skiepai padeda apsaugoti kūdikius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, tačiau esminės įtakos stabdant šios ligos plitimą neturi.
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ir kai kuriomis kitomis ligomis).
Aiškinantis, ar žmogus gali būti užsikrėtęs tuberkulioze, atliekamas tuberkuliozės kraujo tyrimas ir mantu testas.

Vokietijoje numatoma audra

Vokietijoje ketvirtadienį turėtų praūžti audra Friederike. Kai kuriose šalies dalyse prognozuojami iki 115 km/h vėjo gūsiai. 
Vokietijos orų tarnyba (DWD) įspėjo dėl dar stipresnių vėjo gūsių aukštesnėse teritorijose, pavyzdžiui, Harco kalnuose. Juose vėjo gūsiai gali viršyti 160 km/h greitį. 
Šalyje laikosi žema oro temperatūra, eismo sąlygos sudėtingos. Policijos teigimu, kai kuriose Žemutinės Saksonijos žemės dalyse naktį būta daug avarijų, o ketvirtadienį per šalį turėtų keliauti audra "Friederike".
Su audros pavojumi susiduriančių teritorijų gyventojams patariama likti namuose, siekiant apsisaugoti nuo virstančių medžių ir elektros energijos tiekimo linijų.
Ekspertai mano, kad Friederike nepadarys tokios didelės žalos kaip spalį siautėjusi audra Xavieras. Tada stichija nusinešė septynių žmonių gyvybes.

TVF ragina Vokietiją daugiau investuoti į ateities ekonomikos augimą

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Vokietiją investuoti į ateities ekonomikos augimą, net jei tai reikštų šalies biudžetinės disciplinos palengvinimą.
C. Lagarde savo tinklaraštyje teigė, kad Berlynas savo biudžeto perteklių turėtų naudoti viešosios infrastruktūros - kelių, geležinkelių bei skaitmeninės infrastruktūros - tobulinimui.
Kanclerės Angelos Merkel konservatorių valdžia ilgus metus propaguoja itin griežtą biudžetinę discipliną, kuria siekiama išmokėti senas skolas bei vengti prisiimti naujas.
Strategijos šalininkai teigia, kad Vokietija privalo biudžetą tvarkyti pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles bei ruoštis demografinio perėjimo laikotarpiui, kurio metu į pensiją pradės eiti milijonai pokario bumo laikotarpiu gimusių žmonių.
Tačiau C. Lagarde pažymi, kad didesnės investicijos dabar gali lemti aukštesnį augimą ilguoju laikotarpiu bei padėti atsverti su senstančia populiacija susijusius kaštus.
"Mes taip pat patarėme valdžiai išleisti daugiau reformoms, skirtoms padėti moterims grįžti į darbą, pavyzdžiui, atidaryti daugiau vaikų priežiūros centrų bei darželių", - rašė TVF vadovė.
Panašiai Vokietiją ragino ir šalies sąjungininkai bei prekybos partneriai užsienyje, ypač - Prancūzija, pastaraisiais metais ne kartą skatinusi Vokietiją keisti savo griežtos fiskalinės disciplinos politiką.

Londonas skirs Paryžiui papildomai 50 mln. eurų sienos apsaugai Kalė mieste

 Prancūzija gaus iš Didžiosios Britanijos dar 50 mln. eurų sienos apsaugai Kalė mieste. Šios lėšos leis pagerinti britų sienos saugumą, ketvirtadienį Londone sakė vyriausybės atstovas.
Prancūzija prieš Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimą, kuris vyks ketvirtadienio popietę, reikalavo didesnės Londono finansinės paramos, kad būtų užkirstas kelias pabėgėliams kirsti Lamanšo sąsiaurį.
T. May ir E. Macrono susitikime Sandhursto karo akademijoje į pietus nuo Londono, Eliziejaus rūmų duomenimis, bus pasirašytas naujas susitarimas dėl sienos apsaugos. Jis pakeis prieš 15 metų sudarytą "Le Tuke susitarimą", leidusį bendras sienų kontroles.
Londonui nauja sutartis yra labai svarbi, nes po "Brexit" siena su ES eis per Lamanšo sąsiaurį. E. Macronas savo ruožtu vienu savo tikslų įvardijo kovą su "nelegalia imigracija". Prancūzija pernai užregistravo daugiau kaip 100 000 prieglobsčio prašytojų, tai yra 17 proc. padidėjimas.
Todėl E. Macronas reikalauja kai kurių nuolaidų iš Londono: Eliziejaus rūmų duomenimis, kalbama apie be palydos atvykusių nepilnamečių arba pabėgėlių, jau turinčių šeimos narių Didžiojoje Britanijoje, priėmimą.

Belgija žada paaukoti UNWRA 23 mln. dolerių

 Belgija pasižadėjo paaukoti Jungtinių Tautų (JT) Pagalbos Palestinos pabėgėliams organizacijai (UNRWA) 23 mln. dolerių (19 mln. eurų), informuoja "Aljazeera".
Tokį pažadą Belgija davė po to, kai JAV vyriausybė paskelbė per pusę sumažinanti finansavimą UNRWA. Belgijos ministro pirmininko pavaduotojo Alexandro De Croo pranešime skelbiama, kad Briuselis šias lėšas skirs per trejus metus. Tačiau, kaip pranešama, "atsižvelgiant į finansinius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria UNRWA", pirmasis metinis mokėjimas bus išmokėtas nedelsiant.
"Labai gerbiu UNRWA darbą, kuri turi veikti ypač sudėtingomis ir pavojingomis aplinkybėmis", - teigė A. De Croo.
"Palestiniečių pabėgėliams UNRWA yra paskutinis gelbėjimosi ratas. Su UNRWA pagalba pusė milijono palestiniečių vaikų gali eiti į mokyklą. Tai užkerta kelia jiems tapti radikalizacijos ir pasibaisėtino smurto aukomis", - teigė politikas.
Antradienį JAV pranešė laikinai įšaldanti 65 mln. dolerių išmokėjimą UNRWA. Valstybės departamento atstovė Heather Nauer teigė, kad lėšų išmokėjimas stabdomas ne visam laikui, tačiau esą būtina patikrinti, kaip lėšos naudojamos. 65 mln. dolerių yra pirmoji JAV išmokos dalis šiais metais iš 125 mln. Likę 60 mln. bus pervesti. Apie finansinės paramos palestiniečiams įšaldymą JAV prezidentas skelbė jau anksčiau. 
"Per metus mokame palestiniečiams šimtus milijonų dolerių ir nesulaukiame jokio įvertinimo ar pagarbos. Jie net nenori derėtis su Izraeliu dėl seniai reikalingos taikos sutarties", - tviteryje rašė D. Trumpas.
UNRWA, jos pačios duomenimis, remia 5 mln. palestiniečių pabėgėlių, be kita ko, Jordanijoje, Libane ir palestiniečių teritorijose. Per pirmąjį Artimųjų Rytų karą 1948-aisiais buvo išvyti arba pabėgo 700 000 palestiniečių. UNRWA padeda ir jų palikuoniams.

R. Tillersonas: JAV kariai liks Sirijoje ne tik dėl kovos su IS

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas trečiadienį sakė, kad JAV kariai bus palikti Sirijoje ne tik dėl siekio kovoti su džihadistais, bet taip pat norint padėti priešintis Sirijos prezidento Basharo al-Assado valdžiai ir augančiai Irano įtakai.
Kalbėdamas apie JAV strategiją, skirtą padėti užbaigti ne vienerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą, R. Tillersonas pabrėžė, kad svarbiausia JAV kariuomenės užduotimi išlieka "Islamo valstybės" (IS) grupuotės sunaikinimas ir siekis užkirsti kelią jos sugrįžimui. Tačiau politikas aiškiai nurodė, kad neterminuotu JAV karių buvimu Sirijoje taip pat siekiama padėti sukurti pakankamai stabilumo Sirijoje, kad būtų nuverstas Sirijos prezidentas B. al-Assadas.
JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad Amerikos kariai pasiliks Sirijoje net ir pasibaigus kovai su IS, siekiant užtikrinti, kad nei Iranas, nei Sirijos prezidentas neužims teritorijų, kurios buvo išlaisvintos su Jungtinių Valstijų pagalba. 
R. Tillersono teigimu, visiškas Amerikos karių išvedimas leistų B. al-Assadui ir toliau brutaliai elgtis su savo šalies žmonėmis. 
"Savo pačių žmonių žudikas negali įgyti pasitikėjimo, reikalingo ilgalaikiam stabilumui", - sakė JAV valstybės sekretorius.

Suomija: pabėgėlių priėmimo centre kilo gaisras

Ketvirtadienio rytą pabėgėlių priėmimo centre Pudasjarvio mieste Suomijos šiaurės vakaruose kilo gaisras. Tai pranešė Suomijos naujienų agentūra STT.
Į incidento vietą atskubėjo aštuoni gelbėjimo tarnybų automobiliai ir kelios greitosios pagalbos brigados. Dėl gaisro iš pastato evakuota apie 50 žmonių, septyni nugabenti į ligoninę.
Ugnies plitimą pavyko sustabdyti. Gelbėtojų duomenimis, gaisras kilo viename iš centro kambarių.
Padegimu įtariamas prieglobsčio prašytojas, kuris per gaisrą užsibarikadavo savo kambaryje, bet gelbėtojams pavyko atidaryti jo duris.

Analitikai: naftos iš JAV eksportas gali šįmet siekti 1,5 mln. barelių per parą

Naftos eksportas iš Jungtinių Valstijų šiais metais smarkiai išaugs dėl didelės paklausos Europoje ir Azijoje, teigė analitikai ir rinkos dalyviai per Hiustone vykstančią konferenciją.
Kaip informuoja "Reuters", žaliavos eksportas iš JAV 2018 metais, lyginant su praėjusiais metais, gali padidėti beveik 45 proc., iki 1,5 mln. barelių per parą, nes auga lengvosios JAV naftos rūšies paklausa tarp naftos perdirbimo įmonių ir naftos chemijos produkcijos gamintojų, teigiama "Energy Aspects" prognozėje.
Vienu iš JAV naftos paklausos augimo variklių taps glaudesnė naftos perdirbimo ir naftos chemijos segmentų integracija, teigia "Energy Aspects" vyresnioji analitikė Amrita Sen. Pasak jos, naujosios taisyklės, reguliuojančios sieros turinį laivų degaluose, taip pat paskatins paklausą.
Energetikos informacijos administracijos duomenimis, JAV vidutiniškai eksportavo 1,037 mln. barelių naftos per parą per 2017 m. sausio-spalio mėnesių laikotarpį. 2016-aisiais eksportas sudarė 591 tūkst. barelių per parą.
Kinijos valstybinio koncerno "Sinopec" prekybos padalinys "Unipec" planuoja parduoti iki 300 tūkst. barelių JAV naftos per parą iki šių metų pabaigos, - tai beveik tris kartus daugiau už analogišką praėjusių metų rodiklį, teigia bendrovės prezidentas Bo Chenas.
Šiuo metu "Unipec" parduoda apie 200 tūkst. barelių per parą JAV žaliavos.
Iki 2020 metų Amerika gali nustumti Afriką ir tapti antra didžiausia naftos tiekėja Azijai po Artimųjų Rytų šalių, pridūrė "Unipec" prezidentas.

Atgal