VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.19. Naujausios žinios

 

Atrastas dar vienas „Giesmės apie stumbrą“ autoriaus raštas

Lietuvis mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. TomasasJaščoltas (Tomasz Jaszczołt). Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje.

Raštas datuotas 1519 m., birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje, lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.

Husovianas lotyniškai parašė ir publikavo keletą kūrinių, tačiau šlovę jam pelnė vienas – „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (Krokuva, 1523). Atsitiktinumas ar ne, bet jis pasirodė veik tuo pačiu metu, kai Vilniuje savo pirmąsias knygas išspausdino P. Skorina. „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ svariai išplėtojo Lietuvos vaizdavimą lotyniškoje Europos literatūroje.

Kūrinio pavadiniman iškeltas stumbras nebuvo šiaip egzotiškas gyvosios gamtos atstovas. Jis ženklino tuomet lotyniškoje Europos literatūroje vis palankiau vaizduojamą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją, buvo jos turtingos gamtos simbolis. Paminėjęs istorinę Lietuvą, M. Husovianas poemos centre, apdainavo garsiausią jos valdovą Vytautą. Didžiojo kunigaikščio portretas šiame kūrinyje yra pozityvus, tai – idealus valdovas, o jo valdoma valstybė – krikščionių ir nekrikščionių kaimynų pripažįstama galybė.

Mažai kas yra žinoma apie M. Husoviano gyvenimą, todėl šis atradimas jo biografiją praturtino nauju reikšmingu faktu. Gavęs neblogą išsilavinimą, jis pasirinko dvasininko kelią (spėjama tai atsitikus Lenkijoje). Vėliau Lenkijoje arba Lietuvoje, likimas jį suvedė su keliais įtakingais žmonėmis, pakreipusiais jo gyvenimą nauja kryptimi. Tie žmonės buvo Vilniaus kanauninkas Erazmas Ciolekas (Erazm Ciołek) ir Lucko vyskupas Paulius Alšėniškis. Pirmasis dar iki 1518 m., M. Husovianui suteikė notaro titulą, o vėliau pasiėmė su savimi į Romą, kai ten su karaliaus pasiuntinyste vyko trečią kartą.

Su antruoju Husovianas susipažino irgi iki 1518 m. Mat 1518, VII, 29, jis kaip „Peremislio vyskupijos dvasininkas, Apaštalų Sosto valia notaras ir raštininkas“ pasirašė Pauliaus Alšėniškio motinos Sofijos testamentą. Kaip minėta, iš karto po to, 1518–1522 m., Husovianas lankėsi Romoje. Apie 1523 m., jis atvyko į Krokuvą, kur veikiai viena po kitos pamečiui išėjo net trys jo poezijos knygos. Žinomas jo Pultuske, 1531, II, 11, parašytas laiškas Peremislio vyskupui Janui Karnkovskiui leidžia manyti poetą mirus šiame Mozūrijos mieste, to paties pavadinimo vyskupijos sostinėje. Tai galėjo atsitikti po 1533 m. – šiais metais datuoti paskutiniai žinomi Husoviano eilėraščiai. Taigi atrastas raštas liudija M. Husovianą 1519 m., vasarą, atvykus į Lietuvą – regis, paskutinįsyk gyvenime.

Vertingą dokumentą suradęs dr. T. Jaščoltas – Lenkijos MA Istorijos instituto Varšuvoje darbuotojas. Jo tyrimų sritis aprėpia Viduramžių ir Naujųjų laikų Bažnyčios ir Palenkės vaivadijos istorijas, istorinę geografiją, genealogiją ir heraldiką. Tai žinomas Lietuvos istorikams asmuo, paskelbęs kelias dešimtis vertingų tyrimų. Vienas iš jų – kartu su dr. Liudu Jovaiša, dr. Mindaugu Pakniu ir dr. Vytautu Ališausku paskelbta monografija „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a.“ (Vilnius, 2009). Šis darbas, taip pat keletas kitų publikacijų įtrauktos į ekspertuojamą tarptautinę duomenų bazę „Lituanistika“.

Vilniuje vyks antroji antropoteosofijos konferencija

Sausio 20 d., šeštadienį, Vilniuje,  viešbutyje „Artis Centrum Hotels“ (Totorių g. 23), vyks antroji antropoteosofijos konferencija „Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“. Konferenciją rengia VšĮ „Idealistų būstinė“.

Konferencijoje ketinama išgryninti ir aptarti svarbiausius tautos Dvasinės tapatybės bei kultūrinio paveldo aspektus bei jų  įtaką XXI a. stiprėjant globalizacijos procesams.

Kas yra antropoteosofija? „Antropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. Antropoteosofas priima visą kosmosą, Žemę ir tai, kas ant jos, įskaitydamas ir save, kaip vientisą gyvą organizmą /…/ Antropoteosofija įvedama tam, kad žmogus išmoktų atskirti ir atsirinkti interneto šiukšlyne ir literatūroje, kad jis išmoktų klausytis savęs, o ne tų, kurie garsiau rėkia. Todėl ji drąsi, atskleidžianti tai, apie ką anksčiau buvo prasitariama tik puse lūpų /…/ Antropoteosofijos knygose pateikta ir paaiškinta daugelis protu nepaaiškinamų reiškinių ir fenomenų… Antropoteosofija – tai raktas, kuris gali padėti atrakinti daug užraktų. Tačiau neužtenka į tą užraktą įkišti raktą. Pradedant ketvirtuoju užraktu reikalingi slaptažodžiai. Juos išgirsta tik atsiverianti širdis. Neatsivers ji netikint“, – rašoma Antropoteosofų bendrijos interneto svetainėje…

Konferencijos „Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“ darbotvarkė:

 9:00–10:00 – Dalyvių registracija.
10:00–10:05 Sveikinamasis žodis, konferencijos atidarymas – Audronė Ilgevičienė.  

10:05–10:40

Audronė Ilgevičienė
Antropoteosofė

Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu

 

„Neįmanoma pažinti savo paties esmės nepažinus šalies, kurią dabar vadinate savo Tėvyne-Motina, potencialo ir energinio krūvio.“ 
„Tam, kuris sielos sparnus išskleisti taikosi, orientyras būtinas… Tas orientyras – tai Idėja, kuri keičia gyvenimą iš esmės, galbūt atimdama kai kuriuos patogumus, tačiau paverčianti jį spalvingu ir pilnatvišku, gilesniu ir prasmingesniu. Ši kelionė veda į Save Tikrąjį. Tautos dvasinis potencialas šioje kelionėje – lyg tvirtai užkabinta virvė į aukštikalnes kopiančiam alpinistui. Tai reiškia, lengviau kopti tam potencialui esant, negu tada, kai jo nėra.“

10:40–12:00

Akad. Eugenijus Jovaiša
LMA akademikas, profesorius, archeologas

Klaudijaus Ptolemėjo Geografija ir Rytų Baltijos tautos

 

„II a. viduryje, kai buvo geriausi Gintaro kelio laikai, Klaudijus Ptolemėjas savo „Geografijoje“ paskelbė europinės Sarmatijos koordinates ir aprašė joje gyvenusias tautas. Į europinės Sarmatijos geografinę sampratą pateko ir baltų gentys.“

12.00–12.30

Doc. dr. Valdemaras Šimėnas 
Archeologas

Prūsų žemės trauka

 

Aisčių ir prūsų tautos praeitis nepelnytai užmiršta. Jų praeitis padarė didelę ir bene didžiausią įtaką formuojantis lietuvių, latvių ir kitoms baltų tautoms. Šis postūmis nėra tinkamai įvertintas. Prūsų kalbos ir mitologijos tyrinėtojai randa daug visoms šioms tautoms bendrų bruožų. Net Dniepro baltų kalbų areale nesunkiai atsekami vakarų baltų kalbos savitumai. Tai kraštas sulaukė nepelnyto likimo. Atrodo, kad nukariauta žemė yra prakeikta. Jau daugelį šimtmečių prūsų gyventoje teritorijoje bando įsitvirtinti jų žemių užkariautojai, tačiau jiems nesiseka. Atrodo, kad žemė pati juos atmeta. Kultūros keičia viena kitą. Germanai vokiečiai ir slavai lenkai ir rusai bando įleisti šaknis į šią žemę. Užkariautojai bando statyti miestus, pilis, bažnyčias, arti laukus, bet visa tai prieš jų valią virsta dulkėmis.

12:30–13.30 pietų pertrauka

13.30–14.00

Vaclovas Mikailionis
Etninės kultūros tyrinėtojas

Tautos su Vyčio ženklu lemtis

 

Ar tik nuo XIV a. Lietuvoje atsirado Vytis kaip valstybės ženklas? Lietuvių archajinės kalbos bruožai. Baltasis raitelis ant balto žirgo su iškeltu kardu – Višnaus avataras. Kokią lemtį Vyčio tautai pranašauja Indijos legendos?

14:00–14:30

Prof. Bronius Genzelis
Filosofas, politinis ir visuomenės veikėjas, signataras

Tauta istorijos verpetuose

 

Pranešime aptariami mūsų tautos ypatumai: iš išorės kilus pavojui egzistencijai, tauta susiburia, parodo nepaprastą ryžtą išsaugoti save (1918 m. ir 1990 m.), o kai jo nebelieka, einama į savasties praradimą. Taip buvo XVIII amžiuje. Šis procesas vyksta ir dabar: niekinama gimtoji kalba, siekiama dvigubos pilietybės, atsisakoma istorinės atminties, valstybingumo. Kaip šį vyksmą sustabdyti?

14:30–15:00

Dr. Vacys Bagdonavičius
Vydūno draugijos garbės pirmininkas

Vydūnas. Apie tautą ir valstybę

 

Ir Vydūno kūrybą, ir visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį jo veikimą bei to veikimo motyvus ir užmojus galima apibūdinti kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir jos raišką įtvirtinančiai valstybei. 
Pagrindinė Vydūno filosofijos problema – žmogaus santykis su dvasine visuma. Tauta – ypač svarbi to santykio dalis. Pasak mąstytojo, tauta, kaip ir žmogus, turi ne tik empirinę sociume besireiškiančią, bet ir transcendentinę būtį, o josios pagrindas yra „nuolat veikiančios kūrybos galios“, kurios nubrėžia jai užduotį kūrybos vyksme ir paskiria tos užduoties vykdymo laiką. Tauta, turėdama savo užduotį ir misiją visumos vyksme, tam tikra prasme prilygsta gyvam organizmui, natūraliam absoliute įsišaknijusiam ūgliui.

15:30–16:00

Dr. Dainius Razauskas
Mitologas, religijotyrininkas, rašytojas

Dvasinė tautiškumo esmė

 

„Tautiškumo prigimtis – ne kūniška kilmė (genetika), ne bendra teritorija (žemė), bendra valdžia (valstybė) ar bendri priešai, netgi ne bendra kalba. Tautiškumo prigimtis yra: bendruomenei – kultūrinė, o asmeniui – dvasinė. Tad ir tautiškumas nėra savaime suprantamas, bet priklauso: bendruomenės – nuo kultūros, asmens – nuo tam tikros dvasinės brandos. Iš čia pagrindinis ir esmiškai vienintelis tikras būdas tautai išsaugoti ir ugdyti – kultūra, kurios branduolys – vidinė, dvasinė kultūra, kuri gyvuoja nuolatiniu asmens dvasiniu darbu. Ne dėl to, kad to kam nors reikia, o dėl to, kad labiau už viską gyvenime savaime to noriu. Jei ne, tai belieka dvasinė degradacija, o kartu ir jos būtinas palydovas bei požymis – nutautimas.“

 16:00–16.30 kavos pertrauka

16:30–17:00

Rita Balsevičiūtė
Istorikė, vyr, kultūrologė (Aukštadvario regioninis parkas)

Mitologiniai akmenys Stakliškių–Aukštadvario apylinkėse

 

Pranešime ne tik  pabrėžiama senųjų  reliktų svarba,  bet ir pranešama apie naujus atradimus gamtoje,  o tai šiandien bene svarbiausia. Naudingiau yra ieškoti senųjų ženklų, bendrauti su žmonėmis, o  ne sėdėti kabinete ir analizuoti, kas ką jau yra parašęs.

17:00–17:30

Algis Davenis
Lietuvos arboristikos centro direktorius

Medis – Motinos Žemės maloningumo įrodymas senovės ir dabarties lietuvių gyvenime

 

Senovėje itin garbintos šventosios giraitės, kurias žmonės atidžiai saugojo. Ašvietė – tai Šventasis miškas. Miškai garbinami kaip šventi ir neliečiami. Medis prilyginamas didžiosioms dvasioms ir slaptosioms gamtos jėgoms, jiems meldžiamasi. Dievybės kildinamos iš medžio. Senovės lietuvis susitapatindavo su medžio siela. Augalų, kaip ir žmonių, pasaulis buvo suvokiamas pasidalijęs į dvi dalis – vyriškąją ir moteriškąją. Perkūno medis, ąžuolas, buvo vyriškiausias medis, liepa ir eglė – moteriški augalai. Gyvybės medis vaizduoja Visatos gyvybės amžinumą ir siejamas su antgamtinių savybių turinčia moterimi ar moteriška dievybe…

17:30–18:00

Gediminas Žilys
Muzikantas, 
senosios lietuvių 
kultūros puoselėtojas

Dievatavimai – tarp vakar ir šiandien

 

Apie apeigines giesmes ir baltų dvasinę tradiciją šiandien.

18.00–18.15

Deivydas Jonelis
Lietuvių filologijos ir naujosios graikų kalbos specialybės studentas

Aisčiai mano gyvenime

 

Apie tai, kaip Aisčių idėja pakeitė ir tebekeičia mano gyvenimą.

18.15–18.30

Jurgita Rumšienė
Istorikė

Proto ir intuicijos dermė ieškant istorinės tiesos

 

Ar įmanoma rasti intuicijos ir proto santarvę ir kartu siekti tikslo – sužinoti tiesą apie savo protėvius? Empirinio ir intuityviojo žinojimo dialogo paieškos, aiškinančios galimus aisčių pėdsakus Samotrakės saloje.

 

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl įsilaužimo į naujienų portalą

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl ketvirtadienio vakare įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, kuriame paskelbta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, praneša Krašto apsaugos ministerija. 
„Žiniasklaidos priemonės yra vienas patraukliausių objektų kibernetinio ir informacinio karo atakoms - būtent per jas greitai galima paskleisti melą, dezinformaciją, pasėti paniką. Pradėjome tyrimą, siekdami nustatyti šio incidento aplinkybes bei kaltininkus", - sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. 
Šiuo metu analizuojami įvykių žurnalai ir kita informacija. Pasak E. Kerzos, portalo redakcijos suteikta informacija leidžia manyti, kad įsilaužimas vykdytas iš IP adreso Rusijoje, ir tai gali apsunkinti tyrimo eigą, nes Rusija paprastai nėra linkusi bendradarbiauti tiriant kibernetinius incidentus. 
Viceministras taip pat ragina visas organizacijas atidžiai įvertinti ir nuolat tikrinti savo informacinių sistemų atsparumą kibernetinėms atakoms. Pastebėjus įtartiną veiklą, organizacijos ir privatūs asmenys gali kreiptis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro budinčia linija tel.: 8 5 210 5679 arba el.paštu: cert@cert.lt

2018 metų Lietuvos kultūros sostinė Marijampolė pristatė savo programą

Kultūros ministerijoje ketvirtadienį pristatyta Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės 2018 m., programa „Laikas keičiasi ir keičia". Programa siekiama atskleisti laiko neišdildančius miesto istorijos puslapius, kultūrinių tradicijų pokyčius ir kultūrų įvairovę, padėti pažinti besikeičiančią Marijampolę, Sūduvos kraštą bei jos žmones. 
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, Marijampolė ir Sūduvos kraštas yra mūsų tautos lopšys, kuriame kilo įvairūs judėjimai, prisidėję prie Lietuvos valstybės atkūrimo. "Simboliška, kad 2018 m. būtent Marijampolė, turtinga savo istorinėmis asmenybėmis, bus Lietuvos kultūros sostine", - sakė ministrė. 
Lietuvos kultūros sostinės 2018 m. programa glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tematika. Vasario 16 d. Marijampolėje bus įžiebta didelė šviesos instaliacija „Šviesos bokštai", skirta Lietuvos 100-mečiui. 
Pasak Marijampolės savivaldybės merės Irenos Lunskienės, miestas prisistatys per jame gyvenusias iškilias istorines asmenybes, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjus - Žemaitę, Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Joną Jablonskį, prezidentą Kazį Grinių ir kitus. Numatyta, kad šventinius renginius sudarys keturios muziką, literatūrą, medijų meną ir kultūrinį turizmą jungiančios programos.
Marijampolės kultūrinė programa peržengs ne tik Marijampolės, bet ir Lietuvos ribas, įtraukdama į savo renginių programą ir žymius užsienio lietuvius. Vienas iš „Laikas keičiasi ir keičia" programos ambasadorių - jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Niujorke gyvenantis žymus lietuvių menininkas Ray Bartkus. Renginiuose dalyvaus ir užsienyje gyvenantys marijampoliečiai. 
2018-aisiais istoriniame Marijampolės cukraus fabriko pastate vyks Violetos Urmanos ir dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, ten pat vyks menininko Ray Bartkaus naujausių kūrinių paroda. Šiais metais Marijampolėje vyks įvairios meno projekcijos, parodos, meno festivaliai ir avangardiniai performansai, dainuojamosios poezijos festivaliai bei kiti renginiai. Marijampolės projekto įgyvendinimui skirta per 58 tūkstančius eurų.
„Lietuvos kultūros sostinės" konkurso tikslas - skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą regionuose. Nuo 2010 m. projektą „Lietuvos kultūros sostinė" administruoja Kultūros ministerija. 
2015 m. įvyko projekto „Lietuvos kultūros sostinė" konkurso metu buvo išrinktos 2017, 2018 ir 2019 metų Lietuvos kultūros sostines. Konkursui buvo pateikta 10 paraiškų: 2017 m. Lietuvos kultūros sostine pretendavo tapti Alytaus miesto, Klaipėdos miesto ir Pagėgių savivaldybės. 2018 m. - Biržų r., Druskininkų, Marijampolės, Šiaulių miesto savivaldybės. 2019 m.- Jonavos rajono, Kauno miesto, Rokiškio rajono savivaldybės. Nustatytas toks Lietuvos kultūros sostinių eiliškumas: 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės projektas „Klaipėda - neužšąlantis kultūros uostas", 2018 m. Marijampolės savivaldybės projektas „Laikas keičiasi ir keičia", 2019 m. Rokiškio rajono savivaldybės projektas „Kultūros vingiai - nuo Nemunėlio iki Nemuno".
2018 m. pavasarį bus skelbiamas naujas konkursas 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinėms išrinkti.

Sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais padės sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų

Ruošiantis elektros tinklų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais, Lietuvoje esančias tiekimo linijas prižiūrinčioms įmonėms pavyko rasti sprendimą, sutaupysiantį daugiau nei 19 mln. eurų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid" įgyvendins bendrą projektą, kuris užtikrins patikimą elektros tiekimą Rytų Lietuvos gyventojams ir verslui. Tai bendrovės patvirtino ketvirtadienio popietę pasirašytu susitarimu.
Sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa Lietuva planuoja iki 2025 metų. Iki tol bus atjungtos visos Lietuvos ir Baltarusijos elektros tinklus jungiančios aukštos įtampos perdavimo linijos.
Aukštos įtampos perdavimo linijų tiesimas, kuris užtikrintų kokybišką ir nenutrūkstamą elektros tiekimą Rytų Lietuvoje, kainuotų 20,36 mln. eurų, tačiau bendras įmonių ekspertų darbas leido rasti gerokai pigesnį - 1,2 mln. eurų - kainuosiantį sprendimą. 

Prezidentė lankysis budinčių globotojų šeimoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį lankysis Avižieniuose, Vilniaus rajone, budinčių globotojų Kristinos ir Nerijaus Svitojų namuose.
Šalies vadovė čia susitiks su 5 budinčių globotojų šeimomis, domėsis, su kokiomis problemomis susiduriama pasiryžus į laikinąją globą priimti vaikus. Bus aptarta, kokios pagalbos dar reikėtų, kad globai ryžtųsi daugiau šeimų.
Susitikime taip pat dalyvaus šiuos globėjus rengiančios nevyriausybinės organizacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Tam, kad tikslas "Lietuva be globos namų" būtų sėkmingai pasiektas, kiekvienoje savivaldybėje būtini budintys globotojai. Jų turi užtekti pasirūpinti visais vaikais, kol jie bus grąžinti tėvams arba perkelti į nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimą. Aktyvesnės savivaldybės globotojų ieškoti ėmėsi jau anksčiau, jų skaičius po truputį auga, tačiau kol kas globotojų šalyje yra tik 116 ir tik 26 savivaldybėse.
Vaikų, augančių globos namuose, mažėja: 2014 m. - 3562 vaikai, 2017 m. - 2881 vaikas. Iš šio skaičiaus daugiau nei 1000 vaikų į institucijas pateko vien per praėjusius metus.
Prezidentė pabrėžia, kad net ir geriausi globos namai neįstengs vaikui suteikti tiek šilumos, kiek šeima. Todėl budintys globotojai, pasirengę bet kuriuo paros metu iš biologinių tėvų paimtus vaikus laikinai priglausti savo namuose, gali tapti alternatyva valdiškoms įstaigoms. Savivaldybių atsakomybė - sudaryti visas sąlygas, kad socialinių globotojų Lietuvoje atsirastų pakankamai ir šalis galėtų išsivaduoti nuo praeities atgyvena vadinamų globos įstaigų.
Šių metų pradžioje įsigaliojo Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, reglamentuojančios tokių budinčių globotojų ir globos centrų veiklą.

Vilniečiai ir sostinės svečiai galės apžiūrėti Seime eksponuojamas parodas

Šiandien per Seime nuo 11 iki 15 val. rengiamas atvirų durų valandas, vilniečiai ir sostinės svečiai galės apžiūrėti parlamento rūmuose eksponuojamas parodas. 
Vitražo galerijoje galima apžiūrėti fotografijų parodą „Laisvės gynimas 1990-1991", kurioje eksponuojamos fotografų Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) fondų, fotografų Vytauto Daraškevičiaus, Gasparo Genzbigelio, Alfredo Girdziušo, Kęstučio Jankausko, Aleksandro Juozapaičio, Pauliaus Lileikio, Algimanto Maskoliūno, Andriaus Petrulevičiaus, Kęstučio Svėrio, Juliaus Vaupšo nuotraukos iš asmeninių ir Seimo archyvo fondų.
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje pristatoma paroda, skirta 2017 m. Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Nuotraukose atspindėta jos veikla ir moralinė kova su totalitariniu Sovietų Sąjungos režimu. Parodoje pristatomi šeimos, pogrindinio gyvenimo, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos spausdinimo ir platinimo, kalinimo ir Sibiro tremties, 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo, tautinio atgimimo, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo istoriniai siužetai.
Seimo II rūmų galerijoje eksponuojama Algirdo Tarvydo nuotraukų paroda „Už Laisvę". Fotografijų autorius A. Tarvydas taip mena 1991 m. pradžios akimirkas: „Tuose įvykiuose ir man teko dalyvauti su kino kamera ir fotoaparatais. Kino juostos turėjau nedaug, todėl su savimi nešiojausi fotoaparatus ir fotografavau. Važinėjau su asmeniniu automobiliu „Žiguli". Dažnai lydėdavo žmona Janina, nes jeigu nušaus ar sužeis mane, tai bus kam pagelbėti, pranešti. <...> metai bėgo, kiekvienas atmintyje saugome savo sukurtą tų atmintinų įvykių paveikslą, mintis, jausmus, suprastas tiesas. Mano kino kamera, fotoaparatas užfiksavo išorinius vaizdus. Tai dokumentinis liudijimas, primenantis tų dienų ir naktų akimirkų nuotaikas bei emocijas, dar kartą praskleidžiantis užmaršties šydą, kai Lietuva buvo pakrikštyta krauju ir pasmerkta mirčiai iš Maskvos."
Parodas parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. 
Atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija.

EFSA peržiūrėjo toleruotiną maisto perdirbimo teršalų normą augaliniame aliejuje ir maiste

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai, remdamiesi atnaujinta moksline nuomone, iš naujo įvertino 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD), susidarančio perdirbant maistą, galimą ilgalaikį neigiamą poveikį žmonių sveikatai (inkstams bei vyrų vaisingumui).
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), remdamasis skelbiamais EFSA moksliniais tyrimais, teigia, kad su maisto produktais suvartojamas 3-MCPD kiekis daugumai vartotojų laikomas saugiu, tačiau daug tam tikrų produktų vartojantiems jaunesnių amžiaus grupių vartotojams gali kelti pavojų sveikatai. Pasak EFSA, mišiniais maitinami kūdikiai gali nežymiai viršyti saugų suvartojimo lygį tik kraštutiniais atvejais.
Cheminė medžiaga 3-monochlorpropandiolis (3-MCPD) ir panašios medžiagos, vadinamos 3-MCPD esteriais, yra maisto perdirbimo teršalai, randami kai kuriuose perdirbtuose maisto produktuose ir augaliniame aliejuje, daugiausia palmių aliejuje. Maisto produktuose 3-MCPD ir jo esteriai atsitiktinai susidaro maisto gamybos procesuose, ypač rafinuojant aliejų.

Kinija pernai sumažino naftos gavybą 4 proc. iki 190 mln. tonų

Kinija pernai, palyginti su 2016 metais, sumažino naftos gavybos apimtis 4 proc. iki 190 mln. tonų, teigiama ketvirtadienį publikuotoje Nacionalinio Kinijos statistikos biuro ataskaitoje.
"Nuo 2017 m. sausio iki gruodžio buvo pagaminta 190 mln. tonų naftos, - tai 4 proc. mažiau nei ankstesniais metais, - nurodoma biuro dokumente. - Dėl atsargų naftos telkiniuose trūkumo, planinio gamybos mažinimo, taip pat dėl šaltų orų naftos gavyba pernai gruodį toliau smuko", - pažymi dokumento autoriai. 2017 m. gruodį naftos gamybos apimtys sumažėjo 4,4 proc. iki 15,98 mln. tonų.
2016 metais naftos gavyba Kinijoje sumažėjo 6,9 proc. iki 200 mln. tonų.
Kaip sausio 12 d. skelbė vyriausioji šalies muitų valdyba. Kinija per 2017 metus padidino naftos importą 10,1 proc. iki 419,57 mln. tonų.

JT generalinis sekretorius reikalauja naujo tyrimo dėl cheminio ginklo atakų Sirijoje

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonius Guterresas ragina atnaujinti tyrimą dėl cheminio ginklo atakų Sirijoje. "Cheminio ginklo panaudojimas Sirijos pilietiniame kare kelia grėsmę pasauliniam šių masinių naikinimo ginklų tabuizavimui", - sakė jis ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje 
"Jei cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje vėl būtų patvirtintas, tai tarptautinė bendruomenė turėtų rasti deramą būdą surasti kaltuosius ir patraukti juos atsakomybėn. Jei to nebus padaryta, tai reikš, kad mes leidžiame nebaudžiamai naudoti cheminį ginklą", - pabrėžė A. Guterresas.
Pastarąjį kartą cheminio ginklo naudojimą Sirijoje tyrė Jungtinis tyrimų mechanizmas (JIM) - JT ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) komanda. Tačiau JIM mandatas praėjusias metais baigėsi, kai tam dukart nepritarė Rusija.
Abipusis pasitikėjimas tarp JAV ir Rusijos šia tema "vis mažėja", - įspėjo A. Guterresas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Saugumo Tarybos posėdyje ketvirtadienį kaltino tarptautinę bendriją kaupiant "nepagrįstus kaltinimus" Sirijai.
Tuo tarpu paskelbta, kad Sirijos vyriausybės atstovai dalyvaus devintajame Sirijos derybų rate Vienoje sausio 25-26 dienomis. Apie tai spaudos konferencijoje Damaske informavo JT specialiojo įgaliotinio Sirijai pavaduotojas Ramzy'us Ezzeldinas Ramzy'us. Užsienio reikalų ministras Faisalas Mekdadas esą pranešė jam apie vyriausybės ketinimus dalyvauti susitikime kitą savaitę.

Popiežius Pranciškus atvyko į Peru

Popiežius Pranciškus atvyko į krizės neigiamai paveiktą Peru, informuoja transliuotojas BBC.
Popiežių sostinės Limos oro uoste pasitiko Peru prezidentas Pedras Pablas Kuczynskis, kuris prašė popiežiaus padėti išspręsti šalyje besitęsiančią politinę krizę. Peru gyventojai protestuoja prieš valdžios sprendimą suteikti buvusiam diktatoriui Albertui Fujimoriui malonę. 
Protestai Peru prasidėjo po to, kai P. P. Kuczynskis suteikė buvusiam prezidentui A. Fujimoriui malonę dėl prastos jo sveikatos. Prezidentas teigė negalėjęs leisti A. Fujimoriui mirti kalėjime. Buvęs prezidentas kalėjo dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos.
Popiežius atvyko iš Čilės, kurioje susitiko su kunigų seksualinio išnaudojimo aukomis. 81 metų amžiaus argentinietis popiežius teigė jaučiąs "skausmą ir gėdą" dėl šalies bažnyčią supurčiusio skandalo ir prašė aukų atleidimo. 
Šventasis Tėvas į Peru sostinę ketvirtadienį atvyko lėktuvu. Prieš atvykstant popiežiui Peru prezidentas pavadino Pranciškų "taikos ir vilties pasiuntiniu".

Turkijoje šeštą kartą pratęsta nepaprastoji padėtis

Turkijoje dar trims mėnesiams pratęsta nepaprastoji padėtis. 
Parlamentas, kuriame daugumą turi valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP), ketvirtadienio vakarą balsavo už nepaprastosios padėties, paskelbtos po 2016 metų liepą mėginto įvykdyti perversmo, pratęsimą šeštą kartą, pranešė valstybinė naujienų agentūra "Anadolu".
Šiam žingsniui prieš tai pritarė šalies Saugumo Taryba ir vyriausybė. Nepaprastoji padėtis dabar dar galios iki mažiausiai balandžio 19-osios. Vyriausybė šią priemonę argumentuoja kova su teroru.
Prokurdiškos opozicinės partijos HDP atstovas Ayhanas Bilgenas per debatus parlamente kritikavo, kad vyriausybė nepateikia jokių įrodymų, kad padėtis lieka pavojinga.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas organizavus pučą kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fetullahą Guleną.

Naujieji JAV ledlaužiai gali būti apginkluoti sparnuotosiomis raketomis

 Šiuo metu projektuojami naujieji JAV pakrančių apsaugos ledlaužiai pirmą kartą galės būti apginkluoti sunkiąja ginkluote, net ir sparnuotosiomis raketomis. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis "The Washington Times", remdamasis Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos vadu admirolu Paulu Zukunftu.
Pasak leidinio, P. Zukunftas, praėjusią savaitę kalbėdamas Antvandeninių karinių jūrų pajėgų asociacijos simpoziume Virdžinijos valstijos Kristal Sičio mieste, paskelbė, kad pirmasis iš šešių planuojamų ledlaužių gali stoti į rikiuotę jau po penkerių metų, jis atsieis mažiau kaip 1 milijardą dolerių. "Mums pavyko sumažinti numatomas išlaidas ir rezervuoti vietos, svorio ir energijos laivų apginklavimui tam atvejui, jeigu pasaulis per ateinančius penkerius, 10 ar netgi 15 metų pasikeistų", - sakė admirolas.
Jis nepatikslino, kokia konkreti ginkluotė turima omenyje, bet anksčiau "yra pasisakęs už ledlaužių apginklavimą sparnuotosiomis raketomis", rašo "The Washington Times".
Leidinys pažymi, kad šiuo metu JAV pakrančių apsauga turi tik tris ledlaužius, o Rusija - mažiausiai 40 ledlaužių, iš kurių keturi - su branduolinėmis jėgainėmis.

JT agentūra: 2017-ieji - vieni iš trejų šilčiausių metų per visą orų stebėjimo istoriją

Praėję metai kartu su 2016-aisiais ir 2015-aisiais buvo šilčiausi nuo XIX a. pabaigos, ketvirtadienį Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO).
2017-aisiais vidutinė temperatūra buvo 1,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu. Tai - akivaizdus ilgalaikės klimato kaitos, kurią lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ženklas, teigia Jungtinių Tautų (JT) agentūra.
Karščiausių metų rekordas priklauso 2016-iesiems, kai oro temperatūra ikipramoninio laikotarpio lygį viršijo 1,2 laipsnio Celsijaus. Tuo metu 2015-ieji ir 2017-ieji dalijasi antrąja vieta.
PMO generalinis sekretorius Petteris Taalasas atkreipė dėmesį, kad 17 iš 18-os šilčiausių metų orų stebėjimo istorijoje buvo užfiksuoti šiame amžiuje. „Ilgalaikė temperatūrų tendencija - žymiai svarbesnė nei atskirų metų reitingavimas, ir ta tendencija rodo kilimą", - sakė P. Taalasas.
Paskutinius trejus metus itin šilo Arkties vandenyno regionas, o tai turės ilgalaikių padarinių jūros lygiui ir orų sąlygoms visame pasaulyje, pridūrė JT vyriausiasis meteorologas.

Kinijos gyventojų skaičius išaugo iki 1,39 milijardo žmonių

Kinijos gyventojų skaičius 2017 metais padidėjo 7,37 milijono ir pasiekė 1,39 milijardo. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame KLR Valstybės tarybos pranešime.
Vyriausybės duomenimis, šalyje gyvena 711,37 milijono vyrų ir apie 678,71 milijono moterų. Darbingi 16-59 metų amžiaus žmonės sudaro apie 64,9 procento visų šalies gyventojų, jų skaičius pasiekė 901,99 milijono.
Miestuose gyvena maždaug 58,52 procento kinų, tai - 1,17 procento daugiau negu pernai.

Zimbabvėje po 4-5 mėnesių turėtų įvykti rinkimai

Zimbabvėje visuotiniai rinkimai bus surengti po 4-5 mėnesių. Tai ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas Emmersonas Mnangagwa, praneša "Reuters".
"Zimbabvė eis į rinkimus po 4-5 mėnesių. Mes turime siekti taikos, taikos ir dar kartą taikos. Ir mes neabejojame, kad rinkimai vyks taikiai", - sakė valstybės vadovas.
Pagal konstituciją, Zimbabvės piliečiai turės išrinkti naują prezidentą ir abejų parlamento rūmų narius.
Lapkričio 21 d. prezidentas Robertas Mugabė, valdęs šalį 37 metus, pareiškė atsistatydinąs. Jis žengė šį žingsnį po to, kai Zimbabvės kariškiai užblokavo kelius, vedančius prie vyriausybės pastatų ir parlamento, perėmė televizijos kontrolę ir ėmė taikyti politikui namų areštą.
Vėliau valdančioji partija ZANU-PF pašalino R. Mugabę iš judėjimo vadovo posto ir paskyrė nauju lyderiu Emmersoną Mnangagwą. Lapkričio 24 d. jis buvo prisaikdintas kaip prezidentas.

JAV: naujų prašymų dėl bedarbio pašalpų sumažėjo iki 45-erių metų minimumo

Jungtinėse Valstijose naujų prašymų dėl bedarbio pašalpų skaičius praėjusią savaitę smuko iki žemiausio lygio per beveik 45-erius metus, rodo ketvirtadienį paskelbti savaitiniai duomenys.
Per praėjusią savaitę, pasibaigusią sausio 13 dieną, naujų bedarbio pašalpų skaičius nukrito 41 tūkst. iki 222 tūkst., žemiausio lygio nuo 1973 m. vasario, praneša šalies Darbo departamentas. Analitikai prognozavo tik 10 tūkst. nuosmukį. Per keturias savaites rodiklis vidutiniškai nukrito 6250 iki 244 500.
Prašymų dėl bedarbio pašalpų skaičius jau beveik trejus metus nesiekia 300 tūkst. lygio, - tai ilgiausias toks laikotarpis nuo 1972 metų. Bet analitikai prognozuoja, kad dabartinė tendencija yra žemiausia per visą istoriją, atsižvelgus į gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos kitimą.
Ir nors duomenys kas savaitę svyruoja, ataskaita apie bedarbio pašalpų prašymus gali praversti vertinant darbo jėgos paklausą ir darbo rinkų būklę.
Atsižvelgdami į vis dažnesnius pranešimus apie darbo jėgos trūkumą, darbdaviai pristabdė darbo vietų mažinimus, iš dalies baimindamiesi dėl to, kad neturės kuo pakeisti atleistus darbuotojus.
JAV federalinis atsargų bankas sausio pabaigoje rengia eilinį pinigų politikos posėdį. Rinkos prognozėmis, bankas šiais metais turėtų padidinti bazinę palūkanų normą tris kartus. Pernai palūkanų norma buvo pakelta taip pat tris kartus.

ES žada įvesti naujų sankcijų Venesuelos pareigūnams

Europos Sąjunga (ES) ketina įšaldyti septynių Venesuelos pareigūnų, artimai susijusių su šalies prezidentu Nicolu Maduru, lėšas ir uždrausti jiems atvykti į Bendrijos šalis. To planuojama imtis reaguojant į Venesuelos valdžios vykdomą susidorojimą su šalies opozicija, praneša diplomatiniai šaltiniai Briuselyje.
Venesuela skendi rimtoje politinėje krizėje, kilusioje po pernykščio prezidento mėginimo konsoliduoti valdžią, įkuriant naują instituciją šalies Konstitucijai perrašyti. Be to, po daugelį metų besitęsusio blogo valdymo ši naftos turtinga šalis yra atsidūrusi ties ekonominio žlugimo slenksčiu.
ES valstybių narių atstovai ketvirtadienį susitarė įvesti sankcijas Venesuelos vidaus reikalų ministrui Nestorui Reveroliui, žvalgybos vadovui Gustavui Gonzalezui Lopezui, valdančiosios Socialistų partijos pirmininko pavaduotojui Diosdadui Cabellui ir dar keturiems pareigūnams.
Oficialų sprendimą sankcijų įvedimo turėtų priimti pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai.
Pritaikius naująsias priemones minėti asmenys negalės naudotis lėšomis, kurias laiko ES, ir atvykti į Bendrijos šalis. Lapkritį Briuselis Venesuelai įvedė ginklų embargą.

Kinija: oro kokybė 2017 metais "pagerėjo"

Kinijos oro kokybė šalyje 2017 metais pagerėjo, ketvirtadienį pareiškė šalies aplinkosaugos ministerija. Ankstesniais metais ši problema šalyje buvo tokia opi, kad frazė "oro apokalipsė" šalies gyventojams tapo įprasta ir kasdieninė. 
Vidutinis smulkiųjų PM2.5 dalelių, galinčių įsiskverbti giliai į plaučius, lygis pernai 338 miestuose siekė 43 mikrogramus kubiniam metrui, per metus sumažėjęs 6,5 procento, teigiama ministerijos pareiškime.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), saugus koncentracijos lygis neviršija 25 mikrogramų kubiniam metrui.
Vidutinis kiek didesnių PM10 dalelių lygis miestuose smuko iki 75 mikrogramų kubiniam metrui, per metus sumažėjęs 5,1 proc., teigia ministerija.
Su oro, vandens ir dirvožemio taršos problemomis daugelį metų susiduria ne vienas augantis pramoninis Kinijos miestas. Analitikai teigia, kad pastaruoju metu pastebimus teigiamus pokyčius lėmė palankios oro sąlygos ir agresyvesnis aplinkosaugos taisyklių taikymas. Šalies valdžia nurodė teršiančioms gamykloms išsikelti iš Pekino ir jo apylinkių ir nustatė "zonas be anglies", kur per 3 mln. namų ūkių skubiai buvo perkelti prie šildymo dujomis ar elektra sistemos.
Tačiau vis dar abejojama, ar vyriausybės taikomos priemonės bus veiksmingos. Ketvirtadienį vakare sunkus smogas apgaubė Pekiną ir aplinkinius šiaurinius rajonus.
"Greenpeace" analizė, publikuota sausį, rodo, kad, nors dalelyčių PM2.5 lygis Pekine, Tiandzine ir 26 aplinkiniuose miestuose smuko 33,1 proc. per paskutinius tris 2017 metų mėnesius, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, per metus šalies mastu jis nukrito tik 4,5 proc. - tai mažiausias nuosmukis nuo 2013 metų.

Atgal