VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.20. Naujausios žinios

Berlyne prasideda paroda "Žalioji savaitė 2018"

Penktadienį Vokietijos sostinėje Berlyne duris lankytojams atvėrė 83-oji žemės ūkio, maisto pramonės ir augalininkystės paroda "Žalioji savaitė".
Tarptautinėje maisto, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje, vykstančioje kasmet nuo 1926 metų, laukiama rekordinio dalyvių skaičiaus, šįmet didelis dėmesys sutelktas į gyvūnų gerovę ir augalų apsaugą.
Parodą atidarė Vokietijos žemės ūkio ministras Christianas Schmidtas.
Žemės ūkis yra visuomenės dėmesio centre, jis prisiima didžiulę atsakomybę už maisto saugumą prieš gyventojus, sakė ministras, pridurdamas, kad šių metų paroda lankytojams pasiūlys nuo "gardžiausių gaminių lūžtančius stalus", suteiks įvairiausios įdomios ir naudingos informacijos.
Berlyno meras Michaelas Muelleris pasidžiaugė tarptautiniu mugės pobūdžiu. Šiais metais po dvejų metų pertraukos kaip parodos dalyvė sugrįžta Rusija, po metų pertraukos sugrįžta Japonija, Švedija bei Slovakija. Šiais metais oficiali šalis-partnerė parodoje yra Bulgarija.
Vokietijos maisto sektoriaus apyvarta pernai buvo aukščiausia, 181 mlrd. eurų, ir 5,7 proc. didesnė palyginti su ankstesniais metais, trečiadienį pranešė Vokietijos maisto sektoriaus asociacijos (BVE) vadovas Christophas Minhoffas. Maisto eksportas per metus išaugo 6,9 proc., tuo tarpu sektoriaus augimas vidaus rinkoje siekė 5,1 procento.
Dalyvauti Žaliojoje savaitėje užsiregistravo 1660 dalyvių iš 66 šalių, joje per dešimt parodos dienų tikimasi sulaukti apie 400 tūkst. lankytojų.
Parodoje jau 16-tą kartą ekspoziciją rengia ir Lietuva. Žemės ūkio ministerijos įrengtoje ekspozicijoje šiemet galima išvysti šakočių, sausainių, paragauti trijų rūšių tradicinio kaimiško alaus, juodos duonos, naminės giros, susipažinti su ekologiška šalies produkcija, tautiniais rūbais ir pan.
Lietuvos ekspozicijoje vyks įvairių valstybių delegacijų dvišaliai susitikimai, organizuojamos spaudos konferencijos, bus dalijami informaciniai leidiniai, žemėlapiai. Parodos metu stendą aplankys Vokietijos bei kitų šalių žurnalistai, įvairių organizacijų, užsienio valstybių ambasadų, asociacijų atstovai, nurodo Žemės ūkio ministerija.

Kreipimąsi į LRT tarybą inicijavę piliečiai nori išsiaiškinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, teikdama galimai „tendencingą informaciją, atspindėdama privačius verslo interesus, bet nutylėdama viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą ir neleisdama pasisakyti projektų kritikams".
„Besąlygiškai gerbdami žiniasklaidos laisvę, esame įsitikinę, kad šia pamatine demokratinės visuomenės vertybe neturi būti dangstomas nesąžiningas žiniasklaidos priemonių elgesys, kai viešojo intereso sąskaita neskaidriai atstovaujama privačių asmenų interesams", - rašoma rašte LRT tarybai.
Jame prašoma įvertinti, ar pateikdamas visuomenei informaciją apie problemas, susijusias su kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, LRT tinkamai atlieka savo misiją teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvoje. 
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar LRT laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.
Rašte nurodomi konkretūs faktai, kai LRT televizijos naujienų tarnyba ir tinklalapis LRT.lt pateikė visuomenei galimai vienpusišką, neobjektyvią, netikslią ir tendencingai atrinktą informaciją apie planus Trakuose vietoj autobusų stoties pastatyti prekybos centrą. 
Taip pat prašoma įvertinti, ar LRT misiją, veiklos principus ir laidoms bei jų rengėjams keliamus reikalavimus atitinka kai kurios „Dėmesio centre", „LRT forumas" ir kitos laidos. 
Raštą LRT tarybai pasirašė: Gintaras Abaravičius (Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius), Naglis Puteikis (Seimo narys, asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (APSS) narys), Rasa Kalinauskaitė (APSS valdybos pirmininko pavaduotoja, Seimo nario N. Puteikio padėjėja), Lina Leparskienė (visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus" organizatorė, APSS vadovė), Gražina Drėmaitė (restauratorė, buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė, APSS narė), Birutė Lisauskaitė (archeologė, APSS narė), Paulius Markevičius (Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas, APSS valdybos pirmininkas), Aurelija Stancikienė (architektė-restauratorė, APSS narė), Rūta Čapaitė (hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja), Joana Noreikaitė (skulptorė, APSS narė), Eduardas Kriščiūnas (Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, APSS narys).

Nedeklaravusiems gyvenamosios vietos - dar beveik trys mėnesiai tai padaryti

Pasikeitus gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, visi asmenys, šiuo metu nedeklaravę gyvenamosios vietos, turėtų suskubti tai padaryti iki kovo pabaigos, ragina Registrų centras.
Gyventojai, kurie seniūnijoms ar savivaldybėms nėra pateikę duomenų apie savo gyvenamąją vietą, iki šių metų kovo 31 d. privalo ją deklaruoti arba pateikti prašymą juos įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tai numato metų pradžioje įsigalioję Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai.
Į naująją apskaitą 12 mėnesių laikotarpiui gali būti įtraukiami asmenys, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, tie, kurių būsto savininkai nesutinka leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems priklausančiose patalpose. Tokiais ir panašiais atvejais gyventojai turėtų deklaravimo įstaigai - seniūnijai arba savivaldybei, kurios teritorijoje gyvena - kartu su prašymu įtraukti į apskaitą nurodyti ir faktinės gyvenamosios vietos adresą bei ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus savivaldybės teritorijoje (dirba, mokosi ar kt.). Jei per nustatytą 12 mėnesių laikotarpį apskaitoje esantys asmenys nedeklaruos ar nepakeis faktinės gyvenamosios vietos, praėjus nustatytam terminui jie turės kreiptis į seniūniją su analogišku prašymu.
Kaip ir anksčiau, į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą taip pat gali būti įtraukiami benamiai, vaikų globos namus ar šeimyną palikę asmenys, atliekantieji bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, šalyje prieglobstį gaunantys užsieniečiai bei žmonės, teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Naująja tvarka siekiama tiksliau surinkti gyventojų duomenis ir taip užtikrinti efektyvų mokesčių bei viešųjų paslaugų administravimą. Pasak Registrų centro pranešimo, deklaravimo pagal faktinę gyvenamąją vietą naudą turėtų pajusti ir gyventojai - pavyzdžiui, teikiant prioritetus vaikų registracijai į šalia esančius darželius ar mokyklas ir skirstant lėšas vietovės infrastruktūros gerinimui.
Registrų centras primena, kad Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per mėnesį. Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo. Atlikti šias pareigas galima atvykus į vieną iš deklaravimo vietų - seniūniją pagal gyvenamąją vietą ar kitą savivaldybės padalinį, kuriam pavesta vykdyti šias funkcijas, arba internetu, prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą. Registrų centro padaliniai nėra deklaravimo įstaigos ir deklaracijų nepriima.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 20-ąją:
1667 m. Andrusovo taika baigėsi 13 metų tarp Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos trukęs karas. Rusijai atiteko Kijevo, Smolensko ir Rytų Ukrainos žemės.
1915 m. Vilniuje įsteigta Lietuvių globos draugija Prūsijos lietuviams tremtiniams globoti.
1917 m. popiežius Benediktas XV šią dieną paskelbė Lietuvių diena ir viso pasaulio katalikus paragino rinkti aukas Lietuvai.
1940 m. Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos kariuomenės vado pareigas pavedė eiti generolui Vincui Vitkauskui.
1991 m. Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuolius Vilniuje bei pareikalavo TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo atsistatydinimo.
1994 m. Helsinkyje atidaryta Lietuvos ambasada Suomijoje.
2001 m. popiežius Jonas Paulius II Vilniaus arkivyskupą metropolitą Audrį Juozą Bačkį paskelbė kardinolu.
2008 m. Prezidentas Valdas Adamkus su vienos dienos darbo vizitu lankėsi Gruzijoje, kur stebėjo Tbilisyje rengiamą Gruzijos Prezidento Michailo Saakašvilio inauguracijos ceremoniją.
2009 m. eidamas 75-uosius metus mirė dviejų Seimo kadencijų - 1992-2000 - narys Vaclovas Lapė.
2010 m. po Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo atsistatydino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
2011 m. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui įsteigti lietuvių poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio premiją. Premija - 10 tūkst. litų - kasmet teikiama rašytojams, literatūrologams už per pastaruosius dvejus parašytus aukšto lygio kūrinius.
2014 m. eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.
2015 m. sulaukęs 95 metų Baltimorėje (JAV) mirė garsus Lietuvos poetas ir literatūros kritikas, išeivis Alfonsas Nyka-Niliūnas

Per 2017 metų trečiąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje padidėjo 1,9 proc., per metus - 8,5 proc.

Trečiąjį 2017 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, būsto kainos euro zonoje šoktelėjo 4,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) pakilo 4,6 proc., skelbia ES statistikos agentūra "Eurostat". 
Palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį būsto kainos euro zonoje ir visoje ES pakilo 1,7 proc.
2017 m. trečiąjį metų ketvirtį būsto kainos Lietuvoje per ketvirtį išaugo 1,9 proc., o per metus - 8,5 proc. 
Turimais duomenimis, iš ES narių 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, būsto kainos labiausiai pakilo Čekijoje (12,3 proc.), Airijoje (12,0 proc.) ir Portugalijoje (10,4 proc.), tuo tarpu Italijoje būsto kainos smuko (0,9 proc.).
Palyginti su antruoju 2017 m. ketvirčiu, trečiąjį praėjusių metų ketvirtį daugiausia būsto kainos pakilo Airijoje (5,7 proc.), Maltoje (4,3 proc.) ir Nyderlanduose (3,7 proc.). Šiuo lyginamuoju laikotarpiu būsto kainos smuko Rumunijoje (1,6 proc.), Suomijoje ir Italijoje (po 0,5 proc.).

Europos pašto atstovai Vilniuje aptarė pašto sektoriaus skaitmenizaciją

Vilniuje viešėję pašto sektoriaus atstovai iš įvairių Europos šalių aptarė pašto sektoriaus skaitmenizaciją. Europos socialinio dialogo komiteto atstovus dviejų dienų darbo sesijoms priėmė Lietuvos paštas. Tai - pirmasis tokio pobūdžio Europos paštus vienijančios asociacijos „PostEurop" atstovų ir pašto sektoriaus socialinių partnerių suvažiavimas, įvykęs Lietuvoje. 
„Mums garbė priimti kolegas ir būti vienam iš trijų Europos miestų, kuriuose socialinės atsakomybės kontekste analizuojamos aktualiausios šių dienų Europos pašto sektoriaus tendencijos, iššūkiai ir galimybės. 
Svečiai diskutavo apie pašto operatorių ir socialinių partnerių darbo iššūkius skaitmeninės transformacijos amžiuje, aptarė pašto sektoriuje dirbančių specialistų skaitmeninių įgūdžių sąlygas, mokymų metodus, darbo kultūros evoliuciją, naujas darbo pozicijas bei įrankius", - sakė Lietuvos pašto Organizacijos vystymo departamento vadovė Giedrė Tarbūnienė. 
Jau antrus metus trunkantis projektas „Socialinio dialogo viešinimas visos Europos pašto sektoriuje" šįsyk į Vilnių sukvietė Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, D. Britanijos, Airijos, Olandijos, Liuksemburgo ir Prancūzijos pašto sektoriaus atstovus. Šio projekto tikslas - skaitmenizacijos poveikio pašto sektoriuje stebėsena bei perkvalifikavimo procesų poreikis ypatingą dėmesį teikiant elektroninei komercijai ir siuntinių pristatymui.
Projekto „Socialinio dialogo viešinimas visos Europos pašto sektoriuje" metu yra suplanuotos 3 darbinės sesijos. Pirmoji įvyko 2017 m. rugsėjį Prahoje, antroji - Vilniuje, o trečioji numatoma Atėnuose, Graikijoje 2018 m. pavasarį. Visą projektą apibendrinanti konferencija įvyks antroje 2018 metų pusėje Briuselyje.
Europos Socialinio dialogo komitetas įsteigtas 1999 m., jis susideda iš pašto operatorių ir socialinių partnerių iš 28 Europos šalių. Jis yra įkurtas ir palaikomas Europos komisijos, komiteto darbas yra svarbus komisijos veiklai bei teisės aktų leidimui. Lietuvos paštas į Europos Socialinio dialogo komiteto veiklą aktyviai įsitraukė 2017 m. gegužę.

Energetikos ministerija planuoja sumažinti elektros kainą didiesiems vartotojams

Energetikos ministerija siekia sumažinti elektros kainą patiems didžiausiems elektros vartotojams. Taip, anot viceministro Egidijaus Purlio, tikimasi pritraukti naujų pramonės įmonių į Lietuvą. Tačiau dėl to šiek tiek pabrangtų elektros kaina gyventojams. 
Ministerija siūlo, kad pramonė, kuri per metus suvartoja daugiau negu 1 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos, galėtų mažiau remti atsinaujinančią energiją. Tai yra, vadinamojo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifo dalis atsinaujinančiai energijai būtų sumažinama 85 proc. 
"Lengvata būtų taikoma tik didesniam elektros kiekiui nei viena gigavatvalandė", - Energetikos ministerijos diskusijoje teigė "Investuok Lietuvoje" Investicinės aplinkos komandos vadovas Matas Anužis. 
Tačiau energetiškai neefektyvios įmonės turėtų 75 proc. gautos nuolaidos investuoti į mažesnį energijos vartojimą. Be to, įmonės kas ketverius metus privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą, kad įrodytų, jog yra energetiškai efektyvios.
Pritaikius nuolaidas didiesiems vartotojams, viena kilovatvalandė jiems jau kitąmet galėtų atpigti 0,84 cento. Tačiau nežymiai kiltų elektros kaina gyventojams, dėl to, "Investuok Lietuvoje" skaičiavimais, mėnesio sąskaita 150 kilovatvalandžių suvartojančiam namų ūkiui paaugtų 30 centų.
Tokį brangimą gyventojams ir kitiems vartotojams kritiškai vertina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša. Mat, anot jo, būtų užkraunama didesnė našta smulkesnėms bendrovėms.
"Tas pasakymas, kad viena grupė nemoka, o kita moka daugiau, nes jų yra daugiau - tai vis vien ta pati pinigų suma paimama iš vienos grupės ir uždedama kitiems. Mes turime ir smulkųjį verslą šiame segmente, mes jiems dedame papildomus kaštus", - diskusijoje teigė D. Biekša. 
Be to, anot jo, vertinti šalies patrauklumą investuotojams vien per paramą atsinaujinančiai energijai yra neteisinga, nes ateityje brangs infrastruktūros išlaikymas, taigi, galutinė elektros kaina investuotojams vis tiek gali būti nepatraukli.
Visgi viceministras E. Purlys tikisi, kad sumažinusi elektros kainą didžiosioms bendrovėms, Lietuva pritrauktų daugiau investuotojų, todėl dėl didesnio energijos vartojimo šalyje atpigtų ir infrastruktūros išlaikymas. 
"Atėjus naujiems investuotojams, sumažėtų perdavimo, skirstymo dedamosios ir ta įtaka nebūtų tokia tiesioginė kainos augimui", - teigė E. Purlys.
Tiek "Investuok Lietuvoje", tiek Energetikos ministerija mano, kad elektros energijos kaina lemia investuotojų sprendimą, ar investuoti į Lietuvą. Todėl, pasak jų, mažesnė kaina didiesiems vartotojams pritrauktų naujų pramonės objektų. 
"Stambiems elektros energijos vartotojams kaina nekonkurencinga. Apsisprendimui investuoti elektros energijos kaina daro 40 proc. įtaką, lyginant kaštus tarp šalių", - teigė energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis. 
Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas atkreipia dėmesį, kad būtina užtikrinti, jog nuolaidos būtų taikomos eksportuojančioms bendrovėms, kitu atveju šalyje kils problemų dėl konkurencijos.
"Iš darbdavių konfederacijos pusės pritariame tam, bet su sąlyga, jeigu tos kompanijos labiau orientuotos į eksportą, jeigu jos orientuotos į vidaus rinką, prasidės žiauri konkurencija. Jeigu sąraše bus tos įmonės, kurios eksportuoja", - diskusijoje teigė D. Arlauskas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje elektros tarifo nuolaida galėtų būti taikoma 816 objektų, kuriuos valdo 100-200 bendrovių. Jos bendrai suvartoja beveik pusę Lietuvos elektros energijos - 4,7 teravatvalandės.

Turkijos vyriausybė netiesiogiai pagrasino ES nutraukti pabėgėlių susitarimą

Turkijos vyriausybė netiesiogiai pagrasino Europos Sąjungai (ES) nutraukti pabėgėlių susitarimą. Bendrija laikosi ne visų su juo susijusių įsipareigojimų , interviu agentūrai "Reuters" pareiškė Europos reikalų ministras Omeras Celikas. ES, be kita ko, pažadėjo Turkijai 3 mlrd. eurų, kad šalis sustabdytų migrantų srautą.
Ministras kritikavo, kad finansinė parama gerai nefunkcionuoja. Be to, esą nėra pažangos dėl Muitų sąjungos. Taip pat nepradėti nauji skyriai derybose dėl įstojimo į ES. "Tiesa sakant, nėra priežasties Turkijai laikytis susitarimo", - pabrėžė O. Celikas.
Kartu ministras akcentavo Turkijos tikslą tapti visaverte ES nare. Bet kokia kita partnerystė Turkijai yra nepriimtina, kalbėjo ministras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai užsiminė apie alternatyvą Ankaros narystei ES, nes padėtis Turkijoje leidžia abejoti stojimo pastangomis.
ES, be kita ko, kritikuoja Turkijos žinybų veiksmus po žlugusio 2016 metų pučo. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti dėl įtarimų rėmus sąmokslą. Dar šimtai tūkstančių neteko savo darbo vietos.

Žiemos audra Vokietijai padarė žalos už 500 mln. eurų

Vokietijos draudikai penktadienį paskelbė, kad šalyje šėlusi nuožmi žiemos audra padarė žalos už 500 mln. eurų. Stichijos aukų skaičius jau išaugo iki aštuonių.
Ketvirtadienį sustiprėjus šalyje siaučiančiai audrai, Vokietijos nacionalinis geležinkelių operatorius visos šalies mastu sustabdė traukinių eismą, šiuo metu traukinių eismas palaipsniui atnaujinamas. Uraganinio stiprumo vėjas sukėlė transporto chaosą šiaurinėje Europoje.
Audra Friederike, kurios vėjo gūsiai siekė iki 130 kilometrų per valandą, pareikalavo kelių žmonių gyvybių ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Italijoje.
Penktadienį ryte pietinėje Vokietijoje greitaeigiai traukiniai ICE kursavo kaip įprasta, nors likusioje šalies dalyje eismas vis dar buvo sutrikęs, pranešė geležinkelių operatorė "Deutsche Bahn".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 20-osios įvykiai  pasaulio istorijoje:
1320 m. Lenkijos karaliumi karūnuotas Vladislovas I, žinomas dar ir Vladislovo Trumpojo vardu. Kovodamas su Kryžiuočių ordinu jis padėjo pamatus lenkų valstybei susiformuoti.
1327 m. Anglijos karalius Eduardas II buvo priverstas atsisakyti sosto sūnaus Eduardo III naudai.
1612 m. mirė Rudolfas II, nuo 1576 metų Šventosios Romos imperijos imperatorius. Jam nepavyko sutaikyti katalikų su protestantais - dėl to kilo Trisdešimtmetis karas.
1745 m. mirė šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis VII, valdęs nuo 1742 metų.
1763 m. gimė airių nacionalistas Wolfe'as Tone'as. Jis kelis kartus nesėkmingai mėgino nuversti anglų valdžią Airijoje. Pasmerktas mirties bausme pakariant, jis kalėjime persipjovė gerklę.
1778 m. kapitonas Jamesas Cookas atrado Havajus.
1876 m. gimė Jozefas Hofmanas - lenkų pianistas, pedagogas ir kompozitorius.
1918 m. užplaukęs ant minos, Dardanelų sąsiauryje paskendo vokiečių kreiseris "Breslau". Iš 370 įgulos narių gyvi liko 162.
1920 m. gimė italų kino režisierius Federicas Fellinis, pagarsėjęs kino juostomis "Saldus gyvenimas", "La Strada" ir kt.
1936 m. mirė Didžiosios Britanijos karalius George'as V.
1945 m. savo ketvirtą kadenciją JAV prezidento poste pradėjo Franklinas Delanas Ruzveltas Franklinas Delanas Rooseveltas.
1946 m. gimė režisierius Davidas Lynchas, sukūręs serialą "Tvin Pykso miestelis" (Twin Peaks).
1949 m. JAV prezidentu prisaikdintas Harris S. Trumanas.
1961 m. įvyko 35-ojo JAV prezidento Johno F. Kennedy'io inauguracija. Jis buvo jauniausias šalies vadovas JAV istorijoje.
1973 m. įvyko prezidento Richardo Nixono inauguracija. Vėliau jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš savo pareigų.
1981 m. sulaukęs 69 metų JAV prezidentu tapo Ronaldas Reaganas.
1984 m. mirė JAV sportininkas ir aktorius, Tarzano vaidmens atlikėjas Johnny'is Weissmulleris.
1987 m. pagrobtas Kenterberio arkivyskupo specialusis pasiuntinys Libane Terry'is Waite'as. Nelaisvėje jam teko išbūti iki 1991 metų lapkričio.
1992 m. į kalnus prie Strasbūro įsirėžus "A-230 Airbus" lėktuvui žuvo 87 iš 96 juo skridusių keleivių.
1993 m. mirė britų aktorė, modelis ir humanistė Audrey Hepburn. Moteris žinoma už vaidmenis tokiuose filmuose kaip "Pusryčiai pas Tifani" ("Breakfast at Tiffany's), "Atostogos Romoje" ("Roman Holiday") ir kitus. 
1996 m. palestiniečiai pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir savo vadovu išsirinko Yasserą Arafatą. Už jį balsavo 88,1 procento rinkėjų.
1997 m. antrajai ketverių metų kadencijai JAV prezidento poste prisaikdintas Billas Clintonas.
1998 m. Čekijos Respublikos prezidentu perrinktas Vaclavas Havelas.
2001 m. Billas Clintonas užleido JAV prezidento postą George'ui W. Bushui, kuris tapo 43-iuoju JAV prezidentu.
2001 m. Filipinų prezidente prisaikdinta viceprezidentė Gloria Arroyo. Jai kelią į šį postą atvėrė Aukščiausiojo teismo sprendimas, kad susikompromitavęs Josephas Estrada nebegali būti prezidentas.
2003 m. Kuboje vienpartiniuose visuotiniuose rinkimuose dalyvavo 97,6 proc. rinkėjų. Kubos valdžia paskelbė, kad nugalėjo šalis, revoliucija ir socializmas.
2005 m. Ukrainos Aukščiausiasis teismas patvirtino Viktoro Juščenkos pergalę per pakartotinius prezidento rinkimus, atverdamas kelią jo inauguracijai.
2005 m. antrajai kadencijai buvo prisaikdintas JAV prezidentas George'as W. Bushas, pažadėjęs suvienyti tautą, pasidalijusią dėl karo Irake.
2007 m. trys vyrai pirmą kartą pasiekė Pietų ašigalį naudodami tik slides ir jėgos aitvarus. Nukeliautas atstumas siekė 1759 kilometrus. 
2008 m. Izraelis uždarė visus pasienio punktus su Gazos ruožu ir atšaukė humanitarinės pagalbos tiekimą šiai teritorijai. Gazoje uždaryta elektrinė, dėl to nutrūko elektros tiekimas beveik visame Gazos ruože.
2009 m. įvyko 44-ojo JAV prezidento Baracko Obamos inauguracijos ceremonija. Tai istorinis įvykis - prisaikdintas pirmasis juodaodis JAV prezidentas.
2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama inauguruotas antrajai kadencijai Baltuosiuose rūmuose.

Čekijos premjeras neteko deputato neliečiamybės

Penktadienį Čekijos parlamentas balsų dauguma nusprendė panaikinti premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo deputato neliečiamybę, kadangi jis neteisėtai vienai iš savo bendrovių gavo du milijonus eurų Europos Sąjungos subsidijų, praneša "RIA Novosti".
Kartu su A. Babišu deputato neliečiamybės neteko ir jo bendražygis politikoje ir versle Jaroslavas Faltynekas.
Čekijos policija pradėjo tyrimą abiejų politikų atžvilgiu 2015 metais. Naujųjų metų išvakarėse gautas Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF) dokumentas patvirtina, kad A. Babišo kompanija neteisėtai gavo ES subsidijų.
Pats premjeras per parlamento posėdį pareiškė, kad šį tyrimą inicijavo jo politiniai priešininkai.

Ežere prie Aušvico aptiktos II-ojo pasaulinio karo laikų sovietų bombonešio nuolaužos

Sausindamas savo ežerą, esantį netoli Aušvico koncentracijos stovyklos, vienas Lenkijos karpių augintojas aptiko Antrojo pasaulinio karo laikų sovietų bombonešio nuolaužas. 
„Surasti dalis buvo labai sudėtinga. Išnarstėme kiekvieną ežero lopinėlį, dumble žiemiškomis sąlygomis ieškodami smulkiausių (orlaivio) fragmentų", - naujienų agentūrai AFP sakė Dagmaras Kopijaszas iš „Atminties vietų prie Aušvico-Birkenau fondo". Ši organizacija renka įvairius su stovykla susijusius objektus ir juos išsaugo siekdama, kad jie nenugrimztų užmarštin. 
Pasak jo, „Ilyushin Il-4" tipo bombonešį numušė vokiečių priešlėktuvinė gynyba. Tai įvyko 1945 metų sausio 19 dieną, vos kelios dienos iki sovietų armijai išvaduojant stovyklą. 
D. Kopijaszas mano, kad lėktuvo nuolaužos, ant kurių matyti užrašai kirilica, į paviršių iškilo tik šiemet dėl kalnakasybos regione vykstančio žemės judėjimo. 
Nacių Vokietija Aušvico stovyklą įkūrė per Antrąjį pasaulinį karą okupavusi Lenkiją. 

Šveicarijoje surinkti parašai dėl referendumo prieš brangumą

Pragyvenimo brangumas Šveicarijoje taps nacionalinio referendumo tema. Iniciatyvos autoriams, siekiantiems, kad būtų sumažintos vartojimo prekių bei paslaugų kainos, pavyko surinkti būtiną parašų skaičių, kad šis klausimas būtų pateiktas visuotiniam balsavimui, penktadienį pranešė Federalinė kanceliarija.
Pažymima, kad "federalinė iniciatyva "Ne" brangumo salai - už teisingas kainas", pristatyta 2017 m. gruodžio 12 dieną, oficialiai sėkmingai įgyvendinta". Pabrėžiama, kad atlikus patikrinimą, galiojančiais pripažinti 107 tūkst. 889 piliečių parašai iš 108 tūkst. 441. Tam, kad klausimas būtų iškeltas referendumui, pagal įstatymą pakanka pateikti 100 tūkst. parašų.
"Brangumo sala" iniciatyvos autoriai vadina Šveicariją. Europos žemėlapyje ji atrodo kaip sala tarp ją supančių Europos Sąjungos šalių - Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir Italijos - ten vartojimo prekių ir paslaugų kainos daug žemesnės: pavyzdžiui, drabužių kainų skirtumas gali siekti 40 proc. 
Iniciatyvos palaikymo komitetui priklauso parlamentarai, atstovaujantys visoms didžiausioms šalies partijoms, ir tai iš esmės didina referendumo sėkmės tikimybę. Idėją palaikė verslo profesionalų pramonės asociacijos, įskaitant restoranų bei viešbučių verslo asociacijas.
Šveicarija garsėja aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau, kaip rodo oficiali statistika, ne mažiau kaip 6,9 proc. šalies gyventojų priklauso "nuolatinės skurdo rizikos" kategorijai. Šveicarijos analitinės organizacijos "Sveikatos apsaugos observatorija" duomenimis, dėl brangumo dantis šalyje gydosi tik 20,7 proc. gyventojų. Privalomosios sveikatos draudimo įmokos labai didelės ir metai iš metų vis didėja.
Tuo, kad Šveicarija - šalis ne skurstantiems, įsitikina šalies svečiai ar joje gyvenantys užsieniečiai. Kaip rodo praėjusių metų gruodžio 12 d. paskelbtas Vartotojo pragyvenimo kainos indekso tyrimas, kurį atliko konsultacinė agentūra "ECA International", į pirmąjį brangiausių užsieniečiams miestų dešimtuką pateko iškart keturi Šveicarijos miestai: Ciurichas (3-ioji vieta), Ženeva (4-oji vieta), Bazelis (5-oji vieta), Bernas (6-oji vieta).

Ministras: Vokietija ES turi tobulinti kartu su Prancūzija

Berlynas privalo dirbti kartu su Paryžiumi gerinant ir gilinant Europos Sąjungos (ES) šalių ryšius, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.
"Prancūzija ir Vokietija turi bendrą atsakomybę toliau stiprinti visą Europą", - naujienų agentūrai AFP teigė jis, pabrėždamas "ekonominės ir pinigų sąjungos reformas".
Istoriškai, Prancūzija ir Vokietija yra pagrindiniai vėliau į ES pavirtusios organizacijos varikliai. Tačiau šiuo metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planai reformuoti euro zoną yra sustoję, kol Vokietijos kanclerė Angela Merkel toliau bando suformuoti vyriausybę.
S. Gabrielio socialdemokratai dvejoja dėl galimybės atkurti vadinamąją didžiąją koaliciją su A. Merkel konservatoriais, baimindamiesi, kad po tokio sprendimo jų ir taip rekordiškai žemas populiarumas gali dar sumažėti.
"Mes turime naudotis istorine galimybe, kurią mums suteikė Europos projektu tikintis E. Macronas", - sakė S. Gabrielis, turėdamas omenyje euro zonos reformą.
Artėjant 55-osioms Eliziejaus sutarties metinėms, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pastarosiomis dienomis siekia parodyti savo vienybę. Šalių parlamentai pirmadienį turėtų priimti rezoliuciją dėl Eliziejaus sutarties atnaujinimo.

Atgal