VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.21. Naujausios žinios

Piliečiai klausia: Ar LRT tinkamai atlieka savo misiją?

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusių Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, teikdama galimai „tendencingą informaciją, atspindėdama privačius verslo interesus, bet nutylėdama viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą ir neleisdama pasisakyti projektų kritikams“.

Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar LRT laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.

„Besąlygiškai gerbdami žiniasklaidos laisvę, esame įsitikinę, kad šia pamatine demokratinės visuomenės vertybe neturi būti dangstomas nesąžiningas žiniasklaidos priemonių elgesys, kai viešojo intereso sąskaita neskaidriai atstovaujama privačių asmenų interesams“, – rašoma rašte LRT tarybai, , prašant įvertinti, ar pateikdamas visuomenei informaciją apie problemas, susijusias su kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, LRT tinkamai atlieka savo misiją teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje, ar laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.

Rašte nurodomi konkretūs faktai, kai Audriaus Matonio vadovaujama LRT televizijos naujienų tarnyba ir tinklalapis LRT.lt pateikė visuomenei seriją vienpusiškų, neobjektyvių, netikslia ir tendencingai atrinkta informacija pagrįstų pranešimų, kurie atitiko verslininko Dariaus Nedzinsko valdomos UAB „Trastas“ interesus vietoje mažo mastelio Trakų prieigose esančios autobusų stoties pastatyti 2000 kv. m. ploto kompleksą, kurio didžiąją dalį užimtų prekybos centras, bet visiškai neatspindėjo viešojo intereso išsaugoti per šimtmečius susiformavusį Trakų kultūrinį kraštovaizdį, nepristatė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir šį projektą kritikavusių visuomenininkų pozicijos ir nuomonių, kurios buvo arba visai nutylėtos, arba šaržuotos, nesuteikiant teisės pasisakyti. Atkreipiamas dėmesys, kad dviem atvejais šie reportažai pasirodė nurodyto projekto likimui svarbių įvykių išvakarėse, bet žiūrovai apie tai nebuvo informuoti, ir gali būti vertinami, kaip statybomis suinteresuotų pusių viešųjų ryšių pranešimas bei spaudimo priemonė Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kuri rengėsi balsuoti dėl D. Nedzinsko projektui nepalankios išvados.

Taip pat prašoma įvertinti, ar LRT misiją, veiklos principus ir laidoms bei jų rengėjams keliamus reikalavimus atitinka tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. per LRT televiziją transliuotoje laidoje „Dėmesio centre“ kalbindamas Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį žurnalistas E. Jakilaitis, minėdamas tą patį D. Nedzinsko įmonės projektą, klausimus formulavo atvirai tendencingai, neslėpdamas išankstinės nuostatos, kaip kaltinimą projekto oponentams, kurie, anot jo, užsiima „kažkokiais viešo intereso gynimais“, „skundimais“ ir net „gal kažkokiu reketu“, tačiau nenurodė, kad negali būti bešališkas, nes šį projektą D. Nedzinsko užsakymu parengė geras E. Jakilaičio bičiulis architektas J. Žalys, su kuriuo jie kartu švenčia Kalėdas, keliauja po Europą, maudosi Nidoje ir kitaip smagiai leidžia laisvalaikį.

Be to, LRT keliamų reikalavimų požiūriu prašoma įvertinti 2017 m. rugsėjo 11 d. per LRT televiziją transliuotą laidą „LRT Forumas“, primenant, kad dėl šioje laidoje išsakytos neobjektyvios ir šališkos pozicijos į LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių kreipėsi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Bendrame kontekste prašoma įvertinti ir simbolišką atvejį, kai LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje, kur 2017 m. rugsėjo 13 d. vyko šio iškilaus mūsų kultūros žmogaus, Vilniaus garbės piliečio 80-mečio jubiliejui skirtas vakaras. Nei LRT.lt pranešime, kur išsamiai pacituotas R. Šimašiaus pasisakymas, nei LRT paskelbtame vaizdo įraše nėra nė užuominos apie poeto reakciją į Vilniaus mero sveikinimą. O ji, liudytojų teigimu, buvo tokia: T. Venclova pakvietė merą pasinaudoti savo įgaliojimais, kad būtų sustabdytos Misionierių ansamblyje vykstančios statybos, niokojančios istorinį Vilniaus miestovaizdį. Po šio kvietimo salėje kilo ovacijos. „Net jei LRT dėl kokių nors priežasčių nenufilmavo sveikinimų dalies, kodėl LRT.lt, kruopščiai pacitavusi R. Šimašiaus kalbą, nematė reikalo paskelbti T. Venclovos žodžių? Ar valdžiai „nepatogias“ mintis reiškiantys žmonės vėl, kaip sovietmečiu, tapo nepageidaujami ir nutylimi? Ar vėl kuriamas nomenklatūrinis tikrovės muliažas, kuriame kitų nuomonių tiesiog nėra?“, – klausiama kreipimesi į LRT tarybą.

 

Raštą LRT tarybai pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai: Gintaras Abaravičius (Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius), Naglis Puteikis (Seimo narys, asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (Toliau APSS) narys), Rasa Kalinauskaitė (APSS valdybos pirmininko pavaduotoja, Seimo nario N. Puteikio padėjėja), Lina Leparskienė (visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ organizatorė, APSS vadovė), Gražina Drėmaitė (restauratorė, buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė, APSS narė), Birutė Lisauskaitė (archeologė, APSS narė), Paulius Markevičius (Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas, APSS valdybos pirmininko), Aurelija Stancikienė (architektė-restauratorė, APSS narė), Rūta Čapaitė (hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja), Joana Noreikaitė (skulptorė, APSS narė), Eduardas Kriščiūnas (Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, APSS narys).

L. Linkevičius vyksta į ES Užsienio reikalų tarybos posėdį

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį, sausio 22 dieną, Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. 
URT darbotvarkėje numatyta ministrų diskusija dėl partnerystės su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalimis po 2020 metų, kai nustos galiojęs Kotonu susitarimas. 2017 metų gruodį Europos Komisija pateikė derybinio mandato projektą, kurį URT metu aptars valstybių narių užsienio reikalų ministrai.
Ministrai taip pat aptars situaciją Libijoje, diskutuos dėl politinių Libijos konflikto sprendimo galimybių, po to, kai pasibaigė 2015 metais gruodžio mėnesį dvejiems metams pasirašyto Libijos politinio susitarimo formalus galiojimas, o Tripolyje padažnėjo karinių grupuočių susirėmimai.
URT metu vyks pirma ministrų diskusija dėl Artimųjų Rytų taikos proceso perspektyvų ir tolesnės ES politikos po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos balsavimo dėl rezoliucijos Jeruzalės klausimu. Vėliau planuojamas neformalus ministrų susitikimas su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu.

Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks jubiliejinis poeto R. Stankevičiaus kūrybos vakaras

Sekmadienio vakarą į Šv. Kotrynos bažnyčią pasveikinti Rimvydo Stankevičiaus rinksis poeto draugai ir bendražygiai - dainuojantys aktoriai Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Gediminas Storpirštis, Mindaugas Ancevičius su grupe, grupės "Skylė" branduolys - Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė, Olegas Ditkovskis ir Neda, eiles skaitys aktoriai Rimantas Bagdzevičius ir Andrius Bialobžeskis, pritariant Domantui Razauskui. 
Šventiniame koncerte žada dalyvauti žinomas atlikėjas Marijonas Mikutavičius ir atlikti kelis kūrinius, kurių autorystė daug kam gali būti netikėta. Vakaro šeimininkas, poeto bičiulis rašytojas, scenaristas Alvydas Šlepikas ne tik pasidalys istorijomis iš spalvingo ir įdomaus poeto gyvenimo, bet ir pakvies patį autorių paskaityti savo eiles. Kūrybos vakaro "Už vaiką ir vėją, už medų ir bitę..." metu skambės R. Stankevičiaus sukurtos eilės, kurias prakalbins ir išdainuos žinomi Lietuvos aktoriai ir atlikėjai. 
Sudėtingo minties piešinio, aštrių vaizdo brūkšnių naujoviškai instrumentuotuose R. Stankevičiaus eilėraščiuose mįslingos būties nesibaigiančioje tėkmėje iškyla vienišas individas, besišaukiantis Dievo. 
"Man jau seniai atrodo, kad ne poezija yra mūsų uždavinys, o mes esame poezijos uždaviniai. Poezija tiesiog eina, o mes kiek sugebame nusistatyti savo bangeles ir pasiekti jos registrą, tiek jos ir išgriebiame iš tos upės, užrašome kalba ir atiduodame žmonėms. Manau, kad poezija turi tokių tikslų, apie kuriuos mes nenutuokiam... Tai yra kažkas tarpinio tarp maldos ir šamaniško šokio. Poezija susijusi su žmonių sielomis. Ar galime apie jas pasakyti ką nors konkretaus? Ar įmanoma? Įtariu, kad tai yra Dievo reikalai", - sako poetas.
Paklaustas, kuo skiriasi dainų ir poezijos tekstai, R. Stankevičius sako, kad dainų tekstams reikia daugiau melodingumo, ritmikos ir mažesnio prasminio tankio. "Rašydamas tekstą dainai negali sudėti į vieną eilutę beprotiško kiekio informacijos. Pusę jėgos reikia palikti atlikėjams. Juk daina - tai ten tik tekstas, bet ir muzika, balsas. Per geras tekstas dainą užmuša. Jis turi būti vienas pats sau. Tai jau poetinis tekstas". 
R. Stankevičius - poetas, prozininkas, eseistas, žurnalistas. Gimė Elektrėnuose. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Nuo 1997 m. dirba reporteriu dienraštyje „Respublika". 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai". 2000 m. pagal R. Stankevičiaus inscenizaciją Nacionaliniame dramos teatre pastatytas Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis „Stop mašina". 2002 m. drauge su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis". Oratorijos „Sakurų prisiminimai" libreto autorius (premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre - 2014 m.). Rašo tekstus dainoms. Poezija versta į vokiečių, lenkų, švedų, suomių, anglų ir kitas kalbas, publikuota užsienyje išleistuose almanachuose. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys - nuo 2004 m. 2016 m. jam įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Atnaujintas Juodlės pažintinis takas

Kurtuvėnų regioniniame parke esantis Juodlės pažintinis takas – populiarus tarp lankytojų, tačiau pastaruoju metu tako infrastruktūra buvo senstelėjusi. Direkcija pasistengė, kad 4,5 km pažintinis takas būtų naujai sužymėtas, atnaujinti tako stotelių stendai.

Juodlės pažintinis takas skirtas supažindinti lankytojus su Ilgos kraštovaizdžio draustinio gamtos vertybėmis. 4,5 km ilgio take aplink Juodlės ežerą įrengta 12 stotelių su stendais, paukščių stebėjimo ir pelkės apžvalgos bokšteliais bei medinis takas per pelkę.Juodlės ežerą gaivina niekada neišdžiūstantis ir neužšąlantis šaltiniuotas upelis. Pietinėje ežero dalyje į ežerą įsilieja dar keli trumpesni iš šaltinių ištrykštantys upeliūkščiai. Ežeras gana žuvingas – žiemą po ledu galima pagauti lydekų, pavasarį ir vasarą kimba lynai, kuojos, raudės. Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia sutinkama apie 30 paukščių rūšių. 1967 m. Juodlės ežeras buvo paskelbtas vandens paukščių draustiniu.
Siekiant išsaugoti įvairų reljefą, savitas smėlėtų kalvų, užpelkėjusių Ilgažerio duburio, Ilgos upelio slėnio ir Juodlės apyežerio retų augalų ir gyvūnų buveines, Kurtuvėnų regioniniame parke įsteigtas Ilgos kraštovaizdžio draustinis.

Juodlės pažintinio tako atnaujinimui, stendų remontui 500 eurų skyrė Kelmės rajono savivaldybė iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Iš šios paramos taip pat atnaujintas Kurtuvėnų regioninio parko informacinis stendas Šaukėnų miestelyje.

Juodlės pažintinio tako atnaujinimo darbus planuojame tęsti 2018 metais: atnaujinti paukščių stebėjimo bokštelį, įrengti naujus tiltelius per upelius, suremontuoti taką į pelkę.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva sausio 21-ąją:
1261 m. Pokarvių mūšyje Herkaus Manto vadovaujami prūsai sumušė kryžiuočių kariuomenę.
1992 m. Šveicarijos mieste Lozanoje prasidėjusiose Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sportininkai - Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.
1997 m. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį pirmojoje genocido byloje trims buvusiems "liaudies gynėjams" už Gaidžių šeimos išžudymą 1945-aisiais Zarasų rajone, Salinių kaime.
1998 m. Vilniuje įkurtas Informacijos centras išeiviams, norintiems grįžti į Lietuvą.
1999 m. Lietuvos ambasadoriui Venesueloje, Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje ir Urugvajuje Vytautui Dambravai įteiktas aukščiausias Venesuelos garbės ženklas - Simono Bolivaro pirmos klasės ordinas.
2002 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje vienu iš asamblėjos viceprezidentų išrinktas Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas.

Viešasis sektorius ir maisto pramonė bendradarbiaus gerinant maisto gaminių sudėtį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto gaminių gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto gaminių sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos gaminius gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai.

Taigi pirmieji prie šios savanoriškos iniciatyvos prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimus pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, atstovai. Tai UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir UAB „Coca-Cola Baltija“, UAB „Eckes-Granini Lietuva“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“.

Atsižvelgiant į paplitusį aukštą gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija pataria gerinti gyventojų mitybą − mažinti suvartojamos druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį, mažinti šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose.

„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, saugodamos gyventojų sveikatą, yra įpareigotos sumažinti minėtų suvartojamų medžiagų kiekius iki PSO rekomenduojamų normų. Džiugu, kad socialiai atsakingas verslas prisideda prie sveikesnės gyvensenos puoselėjimo. Ne paslaptis, kad šiandien maisto gaminiuose yra itin dideli kiekiai cukraus, druskos, riebalų, kuriuos bent dalinai sumažinus galima pasiekti daug sveikesnio gyvenimo būdo nekeičiant savo įpročių“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas. Tad Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo maisto gamintojai įsipareigoja prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir sumažinti šių medžiagų kiekį.

Anot asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, maisto gaminių gamintojams šiuolaikinių vartotojų poreikių bei mitybos įpročių diktuojama sunki užduotis – pateikti kuo palankesnius sveikatai gaminius , tuo pat metu išlaikant jų skonio savybes ir  stengiantis išvengti ženklių kainos pokyčių.

„Maisto gaminių sudėties keitimas ir palankumas žmonių sveikatai pamažu tampa viena iš esminių maisto pramonės veiklos krypčių. Todėl prie susitarimo mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekį prisidėjo penkios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės, įsipareigodamos gerinti savo gaminių sudėtį. Džiaugiamės, kad esame pakviesti tapti šios iniciatyvos partneriais, nes manome, kad verslo ir valdžios institucijų partnerystė – tai viena svarbiausių sąlygų, norint pasiekti sėkmingų rezultatų. Tikime, kad Lietuvos maisto pramonės asociacijos nariai, prisidėdami prie šios svarbios iniciatyvos, taps pavyzdžiu ir kitiems šalies maisto gamintojams“, − susitarimo pasirašymą komentavo M. Snarskis.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kai kurios atsakingos įmonės savo iniciatyva gaminiuose jau sumažino minėtų medžiagų kiekį, nors susitarimo ir nepasirašė. Kai kurios įmonės į cukraus, druskos ar riebalų mažinimo iniciatyvas investuoja jau ne pirmus metus, kitos šiuos pokyčius tik pradės. Nors ne visos įmonės suspėjo tapti pirmaisiais šios iniciatyvos šalininkais, tačiau yra kviečiamos prisijungti prie šio susitarimo bet kurio metu.

100 spektaklių – Lietuvos šimtmečiui

Klaipėdos lėlių teatrui 2018-ieji bus iššūkių ir pasikeitimų kupini metai. Lėlininkams teks porai metų išsikraustyti iš fachverkinio teatro pastato Vežėjų gatvėje, nes jis bus remontuojamas. Tad šiuo metu Klaipėdos lėlių teatro komanda intensyviai ieško patalpų ir rengiasi itin aktyvią kūrybinę veiklą.

Šiais metais, Klaipėdos lėlių teatre, numatomos trys premjeros, naujo formato edukacinė veikla, gastrolės po Vakarų Lietuvą, nacionalinis lėlių teatrų renginys „Materia Magica LT“. Be to ketinama dalyvauti tarptautiniuose lėlių teatro renginiuose, Lietuvoje, Turkijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje.Klaipėdos miesto savivaldybė per šiuos ir ateinančius metus ketina sutvarkyti vieną gražiausių senamiesčio fachverkinių pastatų kompleksą, į kurį patenka ir Klaipėdos lėlių teatras. Numatoma, kad  darbai prasidės ir lėlininkai iš teatro išsikels vasarą. Remonto metu, Klaipėdos lėlių teatro spektakliai bus rodomi kitose uostamiesčio kultūros įstaigose: Klaipėdos dramos teatro kamerinėje salėje, Kultūros fabrike, viešose miesto erdvėse, netradicinėse teatrui vietose.

Dar savuose namuose, kovo mėnesį, Klaipėdos lėlių teatras ketina pažymėti Tarptautinę lėlininkų dieną ir nudžiuginti žiūrovus nauju spektakliu kūdikiams – „Šviečiantis dangaus sodas“ (režisierius Donatas Savickis). Kitą Klaipėdos lėlių teatro premjerą „Beatričės Potter pasaulis“ režisierė Gintarė Radvilavičiūtė pristatys birželio mėnesį. Klaipėdos lėlių teatras ketina skirti dėmesio ir senjorams. Lėlių teatro aktorė Renata Kutaitė, kuria jautrų, subtilų monospektaklį suaugusiesiems „Valerija“. Dar bus rodomas ir dar premjerinis lėlių koncertas visai šeimai„Familia“ (režisierius Vytautas Kairys). Metų pabaigoje, lėlininkai tradiciškai džiugins vaikus nauja Kalėdų Senelio namelio programa.

Kartu su visa Lietuva Klaipėdos lėlių teatras šiemet minės atkurtos valstybės 100-metį ir rodys 100 spektaklių. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną, sausio 15-ąją, prie teatro pastato iškelta trispalvė plevėsuos visus metus.

Rudenį, rugsėjo 21-23 dienomis, Klaipėdos lėlių teatras pristatys reikšmingiausią šių metų įvykį – renginį „Materia Magica LT“. Iki praeitų metų tarptautinį lėlių teatro renginį, vadintą „Karakumų asilėlis“ Klaipėdos lėlių teatras rengdavo kas antrus metus. Pernai renginys pristatytas nauju „Materia Magica“ pavadinimu buvo skirtas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų auditorijai, tapo kasmetiniu bei pristatomuoju Klaipėdos miesto renginiu.

Šiais metais renginys „Materia Magica LT“, bus dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir pristatys lietuviško lėlių teatro vitriną. Renginio „Materia Magica LT“ tikslas – parodyti geriausius lietuviško lėlių teatro spektaklius, atskleisti jo įvairovę ne tik žiūrovams, bet ir užsienio lėlių teatro renginių prodiuseriams, paskatinti kooprodukcijos projektų atsiradimą lėlių teatre“, – šiųmetinio renginio misiją pristatė Klaipėdos lėlių teatro vadovė Aušra Juknevičienė.

Svarbus renginio „Materia Magica LT“ akcentas – meistriškumo kursai lėlių teatro kūrėjams, kuriuos ves profesionalai iš „TAM TAM“ objektų teatro (Olandija) ir Beit Zvi performanso mokyklos (Izraelis). Renginio rengėjai tikisi, jog galimybė pasisemti žinių iš pasaulyje žinomų meistrų, sudomins ne tik Lietuvos bet ir kaimyninių šalių Latvijos, Lenkijos menininkus.

Šią vasarą dėl teatro pastato remonto nebus rengiamos stovyklos vaikams, tad Klaipėdos lėlių teatras rengia mobilias edukacines keleto valandų trukmės programas, kurios gali būti rodomos bet kurioje kitoje erdvėje: vaikų stovykloje, mokyklose, darželiuose, bibliotekoje, muziejuje ir pan.

„Edukacinei veiklai Klaipėdos lėlių teatras visada skyrė ypač didelį dėmesį. Nuo pat teatro įsikūrimo jame veikia „Karakumų Asilėlio mokyklėlė“, kuriai parengta unikali edukacinė programa, pritaikyta vaikams  pagal jų raidos ypatumus nuo kūdikystės iki mokyklinio amžiaus vaikams. Ši edukacinė veikla netipiška ir tuo, jog joje kartu su vaikais dalyvauja tėvai. Taip pat teatre parengta interaktyvi edukacinė programa „Lėlių teatro magija“, kuri praėjusiais metais sėkmingai buvo pristatyta ne tik klaipėdiečiams, bet ir labiausiai nutolusių nuo lėlių teatro centrų mažų Šiaurės Lietuvos miestelių vaikams. Šiais metais taip pat norime plėtoti lėlių teatro edukacijos sklaidą, važiuodami į mažus Vakarų Lietuvos miestelius, bendradarbiaudami su švietimo ir kultūros įtaigomis“, – sakė direktorė.

Klaipėdos lėlių teatro edukacinės veiklos patirtis įvertinta ir tarptautiniu mastu, teatras kartu su projekto rengėjais iš Klaipėdos universiteto, ir projekto partneriais Simono Dacho teatro klasėmis pakviestas dalyvauti ir tarptautiniame teatro edukacijos projekte „Off Book“. Pagal „ERASMUS +“ programą finansuojamame projekte taip pat dalyvauja Italijos ir Rumunijos teatralai. Pasak A. Juknevičienės, projekto tikslas parengti šiuolaikišką edukacinę programą su vaizdo medžiaga, kurią vaikų ugdymui galėtų naudoti visos švietimo įstaigos.

Klaipėdos lėlių teatro programoje, numatyta ir itin daug gastrolių bei tarptautinių renginių. Sausio 13 d., Vilniuje, renginyje „Kitoks“, klaipėdiečiai pristatė naujausią G. Radvilavičiūtės režisuotą spektaklį Tuvės Janson apsakymo motyvais „Tėtis ir jūra“. Šis lėlių teatro, šviesos meno ir gyvos violončelės muzikos kūrinys Klaipėdoje, bus rodomas Šviesų renginio metu, vasario 15 d. Kovo pradžioje, Klaipėdos lėlių teatras išvyks gastrolių į Turkiją. Izmiro mieste, bus pristatytas spektaklis „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (režisierė Gintarė Radvilavičiūtė). Šis spektaklis bus rodomas ir gegužę, Bielsko Bialo renginyje, Lenkijoje. Birželį į Valiso renginį Lenkijoje, klaipėdiečiai išveš Aušros Bakanaitės režisuotą spektaklį suaugusiesiems „Malina“, o rugsėjį tos pačios menininkės režisuotas spektaklis vaikams bus pristatytas jubiliejiniame tarptautiniame lėlių teatro renginyje, Bulgarijoje, Plovdiv mieste.

Greta paminėtų ryškių įvykių Klaipėdos lėlių teatre, „verda“ ir iš šalies nematomas vidinis jaunos komandos kūrybinis darbas: lėlininkai aktyviai dalyvauja saviugdos kursuose, tobulina lėlių gaminimo meistrystės įgūdžius, ruošiasi tarptautiniams projektams su Olandijos ir Izraelio menininkais, taip pat rengiamasi Klaipėdos lėlių teatro edukacinės praktikos leidybai.

Kaunas Vilniui paruošė netikėtą gimtadienio dovaną: kauniečiai vilniečius kvies vakarienės

Geros tradicijos turi tęstis – vilniečiai švęsti savo miesto gimtadienio vėl kviečiami Kaune. Tik šįkart šventė vyks ne gatvėse, o kauniečių namuose ir restoranuose. Vilniaus gimtadienio proga kauniečiai vilniečius kvies pas save į svečius ir vaišins vakariene, o Kaunas pasirūpins nemokamomis vilniečių kelionėmis.

Nors tikrasis Vilniaus gimtadienis bus artėjantį ketvirtadienį, kauniečiai sostinės gyventojus į svečius priims šeštadienį, sausio 27 dieną. Visos šventinės vakarienės kauniečių namuose ir restoranuose vyks vienu metu –šeštadienį, nuo 18.00 val.„Praėjusiais metais per Vilniaus gimtadienį galutinai sugriuvo mitas apie dviejų didžiausių Lietuvos miestų priešpriešą. Šiuolaikinis Kaunas Vilnių laiko ne konkurentu, o draugu. Šiųmetinio gimtadienio proga vilniečiams norime įteikti jaukią ir šiltą dovaną – kvietimą į namus ir skanią vakarienę. Tikiu, kad atsiras daug kauniečių, kurie prisidės prie šios dovanos Vilniui. Dabar viskas – kauniečių rankose“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaip viskas vyks?

Šį penktadienį apie planuojamą dovaną paskelbusi Kauno miesto savivaldybė kviečia visus kauniečius, norinčius pasveikinti Vilniaus gyventojus, registruotis gimtadieniui skirtoje svetainėje dovana.kaunas.lt

Kauniečiai vilniečius gali kviesti į savo namus arba į bet kurį mieste esantį restoraną ar kavinę. Kauniečiai taip pat gali nuspręsti, ar jie nori pakviesti Vilniuje gyvenančius savo draugus ar visiškai nepažįstamus sostinės gyventojus. Prie gimtadienio šventės prisijungę kauniečiai registruodamiesi turės nurodyti, kuo vaišins iš Vilniaus atvykusius svečius.

Tuo tarpu vilniečiai prisijungti prie gimtadienio šventės galės dviem būdais: arba sulaukę savo draugų iš Kauno kvietimo, arba registruodamiesi į svečius pas tuos kauniečius, kurie kvies nepažįstamuosius. Registracija vilniečiams bus atidaryta nuo ateinančio antradienio, sausio 23 dienos, 9 val. ryto.

Prisijungė ir žinomi kauniečiai

Penktadienį startavus gimtadieniui skirtai interneto svetainei dovana.kaunas.lt  joje jau galima rasti kauniečių, kviečiančių vilniečius į svečius. Beveik pusė jų pasiryžo į svečius priimti visiškai nepažįstamus sostinės gyventojus.

Prie gimtadienio dovanos jau prisijungė aktorius Andrius Žiurauskas, fotografas Dainius Ščiuka, vandens formulių lenktynininkas Edgaras Riabko, teatro režisierius Gildas Aleksa, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, krepšinio komentatorius ir renginių vedėjas Karolis Tiškevičius ir kiti.

Išspręs kelionės rūpesčius

Į vakarienes užsiregistravusius vilniečius į Kauną nemokamai atveš, o po to į sostinę taip pat nemokamai parveš antrus metus iš eilės prie gimtadienio akcijos prisijungusi keleivių pervežimo kompanija „Kautra“. Visų autobusais vyksiančių vilniečių lauks sutikimas Kaune esančioje moderniausioje Lietuvos autobusų stotyje, švenčiančioje 1 metų gimtadienį.

Prie patogaus ir mobilaus vilniečių judėjimo taip pat prisidės dalinimosi automobilių paslauga „Citybee“ ir pavežėjimo paslaugas teikianti „Taxify“. Informaciją apie nemokamas keliones gaus visi gimtadienio svetainėje užsiregistravę vilniečiai.

Praėjusiais metais netikėta Kauno dovana Vilniui nustebino visą Lietuvą. Šia proga Kaunas visiems to panorusiems vilniečiams padovanojo nemokamas keliones autobusais, nemokamas ekskursijas bei nuolaidas geriausiuose Kauno restoranuose, kavinėse ir baruose. Vilniaus gimtadienį Kaune šventė daugiau nei tūkstantis vilniečių.

Pasirengimas Lietuvos šimtmečio Dainų šventei trunka ketverius metus

Sausio 19 d. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson susitiko su Dainų švenčių nacionalinės komisijos atstovais ir aptarė pasirengimą šventės programai bei organizacinius klausimus.

Kultūros ministrė pabrėžė, kad: „Dainų šventė – vienas didžiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, todėl komisijos darbas – labai atsakingas ir svarbus. Turime pasistengti, kad ši šventė būtų išskirtinė ir įsimintina. Juk Dainų šventė padeda pristatyti Lietuvą pasaulio kultūros kontekste“.

Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Sauliaus Liausos, pasiruošimas pradėtas jau seniai – didžiausiam šalies kultūros įvykiui parengti reikia ketverių metų. Šiuo metu intensyviai ruošiamos keturiolikos renginių meninės programos. Jos džiugins ne tik tradiciniais reginiais, bet ir naujovėmis. S.Liausa atskleidė, kad 2018 metais numatomas Dainų šventės „Vardan tos…“ dalyvių žygis per Lietuvą, kurį lydės varpo – šventės simbolio – skambėjimas.

Posėdyje dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo vadovas Juozas Mikutavičius ir šventės meninių programų vadovai – Vladas Braziūnas, Leokadija Dabužinskaitė, Artūras Dambrauskas, Vytautas Miškinis, Vida Šatkauskienė, Ugnius Vaiginis ir Remigijus Vilys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu sprendimu Dainų šventę šiais metais rūpinasi ne tik Kultūros ministerija, bet ir į šį procesą įtrauktos kitos ministerijos bei žinybos.

Vyksta knygos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ žygis per Lietuvą

Vainikuojant Garuozos mūšio 730 m. sukaktį, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, 2017 m. pabaigoje išleido Tomo Baranausko studiją „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“, kurioje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

2018 m. sausio 20 d., šeštadienį, įvyks pirmieji Tomo Baranausko studijos „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymai: 12 val. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje ir 15 val. – Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai). Tolesni pristatymai vyks Kaune, Biržuose, Pasvalyje, Vilniuje ir Duobelėje (Latvija). Dalyvaus autorius – istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas. Įėjimas nemokamas.

Studijoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. vykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas. Knygoje taip pat skelbiami mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.

Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279–1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas tai kaip Lietuvos istorijos dalį. T. Baranauskas kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

Susirinkusieji Chaimo Frenkelio viloje taip pat galės apžiūrėti dailininko Artūro Slapšio paveikslus Garuozos mūšio tema ir fotografijas, kuriose atkuriamosios istorijos stovyklų bei žygių entuziastai inscenizavo Garuozos mūšio fragmentus.

Knygos pristatymas ir susitikimai su autoriumi T. Baranausku vyks:

Sausio 27 d. 14 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19)
Vasario 3 d. 11 val. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (J.Radvilos g. 3)
Vasario 3 d. 14 val. Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6)
Vasario 4 d. 13 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13)
Vasario 9 d. (tikslinama) Duobelės kraštotyros muziejuje (Brīvības iela 7)
Vasario 24 d. (tikslinama) Vilniaus knygų mugėje 2018 (Lietuvos parodų ir kongresų centras “Litexpo”, Laisvės pr. 5).

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 21-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1781 m. Amerikos užsienio reikalų departamentas paskyrė pirmąjį konsulą. Vicekonsulo Paryžiuje pareigas už 1000 JAV dolerių metinį atlyginimą pradėjo eiti Thomas Barclay'is.
1793 m. už išdavystę buvo giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI.
1829 m. gimė Norvegijos ir Švedijos karalius Oscaras II.
1899 m. "Opel" pagamino savo pirmąjį automobilį.
1901 m. JAV mirė išradėjas Elisha Gray'us, kuris su Aleksandru Grehemu Belu Alexanderiu Grahamu Bellu varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną.
1905 m. gimė prancūzų mados kūrėjas Christianas Dioras, po Antrojo pasaulinio karo iš pagrindų pakeitęs madą.
1911 m. prasidėjo pirmasis Monte Karlo automobilių ralis.
1924 m. mirė Leninas, vadovavęs bolševikų 1917 metų Spalio revoliucijai.
1924 m. gimė britų komikas ir aktorius Alfredas Hillas, visame pasaulyje žinomas dėl vaidmens televizijos programoje "Benio Hilo šou" (Benny Hill Show).
1926 m. mirė Italijos gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Camillas Golgis. 
1936 m. po tėvo karaliaus Jurgio V mirties Didžiosios Britanijos karaliumi paskelbtas Eduardas VIII. Jis valdė iki tų metų gruodžio mėnesio, vėliau atsistatydino ir užleido sostą Jurgiui VI.
1941 m. gimė ispanų operos tenoras Placidas Domingas, vienas iš įžymiausių pasaulio tenorų.
1950 m. mirė britų rašytojas ir esė kūrėjas, pagarsėjęs savo romanais "Gyvulių ūkis" ir "1984", George'as Orwelas, tikrasis vardas Ericas Arthuras Blairas.
1954 m. į vandenį nuleistas pirmasis branduolinis povandeninis laivas "Nautilus".
1965 m. per pasikėsinimą nužudytas Persijos ministras pirmininkas Hassanas Ali Mansuras.
1976 m. du "Concorde" lėktuvai vienu metu pradėjo skraidyti maršrutais Londonas-Bahreinas ir Paryžius-Rio de Žaneiras. Tai buvo pirmieji keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai, skraidantys reguliariais reisais.
1984 m. Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis dirbtiniu būdu apvaisintas trejetukas - mergaitė ir du berniukai.
1996 m. prie savo namų vakarinėje Dušanbėje nušautas Tadžikistano promaskvietiškųjų musulmonų dvasinis vadovas muftis Fatchula Šaripovas.
1997 m. Vokietijos federalinis kancleris Helmutas Kohlis ir Čekijos ministras pirmininkas Vaclavas Klausas pasirašė abiejų valstybių susitaikymo deklaraciją.
1998 m. su istoriniu penkių dienų vizitu į Kubą atvyko Romos katalikų bažnyčios galva popiežius Jonas Paulius II.
1999 m. pripažinus kaltu dėl žmogžudystės 50 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvusio Meksikos prezidento Carloso Salinaso brolis Raoulis.
2000 m. už visą šalį 1993 metais sukrėtusią seriją sprogimų Italijos teismas nuteisė mafijos bosą Salvatorę "Toto" Riiną, vadintą Toto, kalėti iki gyvos galvos.
2003 m. mirė karikatūristas Albertas Hirschfeldas, kurio grakštūs piešiniai pasirodydavo dienraščio "New York Times" puslapiuose 7 dešimtis metų.
2005 m., eidamas 92-uosius metus, mirė Janas Nowakas-Jezioranskis, Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodamas gyvybe kursavęs tarp Varšuvos ir Londono ir gabenęs laiškus Lenkijos laikinajai vyriausybei Londone.
2008 m. 51 metų prancūzas Francis Joyonas pasiekė pasaulio rekordą, pats vienas trimaranu apiplaukdamas Žemės rutulį. Tam jam prireikė tik 57 dienų.
2013 m. Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas išrinktas euro zonos finansų ministrų grupės vadovu.

Valdančioji PAR partija užsimena apie prezidento atsistatydinimą

Valdančioji Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) partija skelbia apie būtinybę veikti "ryžtingai", kad atstatytų savo reputaciją, o vietos žiniasklaida informuoja, jog prezidentas Jacobas Zuma greitu metu gali būti priverstas pasitraukti iš savo pareigų.
J. Zuma pastaruoju metu patiria vis didesnį spaudimą atsistatydinti, ypač po to, kai gruodį ANC vadovo pareigose jį pakeitė pavaduotojas Cyrilis Ramaphosa.
J. Zumos prezidentavimo laikotarpį lydi korupcijos skandalai ir silpna ekonomika, dėl to ANC prieš kitų metų rinkimus praranda savo populiarumą.
C. Ramaphosos šalininkai norėtų, kad jis perimtų prezidento pareigas dar prieš rinkimus ir pabandytų atgaivinti ekonomiką.
"ANC privalo veikti ryžtingai tam, kad atkurtų pasitikėjimą tarp mūsų judėjimo ir šalies žmonių", - po dviejų dienų partijos vadovų susitikimo pranešime teigė ANC.
Pranešime taip pat užsimenama apie kritiką dėl dviejų galios centrų šalyje - vis dar valdančio prezidento J. Zumos ir ANC vadovo C. Ramaphosos. Partija užtikrino, kad prezidentas ir ANC "tęs konstruktyvų bendradarbiavimą".
Tuo tarpu vietos žiniasklaida skelbia, kad partijos vadovai nusprendė, jog J. Zuma privalo palikti prezidento postą, tačiau iki kada jis tai turėtų padaryti, kol kas esą nežinoma.
"Mes turėsime naują prezidentą per artėjančias savaites", - vieną anoniminį partijos narį citavo internetinis puslapis "News 24".
J. Zumos artimiausi bendražygiai vis dar užima aukštas pareigas partijoje. Prezidentas teoriškai gali likti poste iki 2019 m. rinkimų, bet jam prarandant galią, toks scenarijus, žiniasklaidos teigimu, atrodo mažai tikėtinas.

Prieš Davoso forumą Prancūzijoje renkasi 140 užsienio bendrovių vadovų

Beveik 140 įmonių vadovų iš viso pasaulio pirmadienį renkasi Versalio rūmuose netoli Paryžiaus - taip šalies vyriausybė aktyviai stengiasi pritraukti daugiau užsienio investuotojų.
Prezidentas Emmanuelis Macronas inicijavo šį renginį, jau vadinamą "investicijų pritraukimo viršūnių susitikimu", tikėdamasis pasinaudoti proga suburti didžiųjų pasaulinių bendrovių lyderius, išsiruošusius į Pasaulio ekonomikos forumą, vyksiantį kitą savaitę Šveicarijoje, Davose.
Ketinama pasiekti keletą ekonominių susitarimų, tarp jų, dėl vienos didelės investicijos į "tradicinę pramonę" ir dviejų - į "aukštąsias technologijas bei dirbtinį intelektą", sakė prezidentūros atstovas. 
"Mes ketiname pasinaudoti ta proga, kad pakeliui į Davosą įmonių vadovai atvyksta į Europą ir gali stabtelėti Paryžiuje", - sakė pareigūnas, nepanoręs būti įvardytas.
Susitikimas prasidės per pietus su šalies premjeru Edouard'u Philippe'u, vėliau vyks pokalbiai su ministrais ir iškiliais privačiais asmenimis, tokiais kaip matematikas Cedric'as Villani'is.
Rentinį vainikuos E. Macrono kalba ir vakarienė.
Maždaug pusė planuojamo renginio dalyvių atstovaus Europos bendrovėms, tokioms kaip "Bosch", SAP, "Novartis" ir "Rolls-Royce". Apie 25 proc. įmonių lyderių atstovaus amerikiečių grupėms, likusieji atvyks iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos. 
Manoma, kad renginyje dalyvaus "JPMorgan", "Goldman Sachs", HSBC ir "Bank of America" vadovai, tuo tarpu Kinijos milžinei "Alibaba" atstovaus generalinio direktoriaus pavaduotojas.

R. T. Erdoganas: Turkija faktiškai pradėjo sausumos operaciją Sirijos Afrino mieste

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paskelbė, kad jo šalies karinės pajėgos faktiškai pradėjo sausumos operaciją kurdų kontroliuojamame Sirijos Afrino mieste.
"Afrino sausumos operacija faktiškai yra pradėta. Šią operaciją seks veiksmai Manbidžo mieste", - per televiziją transliuotoje kalboje sakė R. T. Erdoganas.
Turkija šeštadienį ne pirmą kartą šią savaitę įvykdė Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG) pozicijų apšaudymą šiaurinėje Sirijoje esančiame Afrino regione ir to paties pavadinimo mieste.
Kariuomenė teigė smogusi "savigynos" stovykloms ir slėptuvėms, atsakydama į ugnį iš kurdų kovotojų grupuočių kontroliuojamo Afrino.
Šalis kaltina YPG esant Kurdistano darbininkų partijos (KDP) atšaka. Pastarąją partiją tiek Ankara, tiek Vakarų sąjungininkai laiko teroristine grupuote.
Tačiau KDP buvo svarbi Jungtinių Valstijų sąjungininkė kovojant su "Islamo valstybės" (IS) džihadistais ir suvaidino svarbų vaidmenį išstumiant IS iš jų tvirtovių.
Turkijos gynybos ministras Nurettinas Caniklis penktadienį teigė, kad dėl kurdų pozicijų apšaudymų karinė operacija jau faktiškai prasidėjo, bet tuo pat metu ministras patvirtino, jog turkų pajėgos į Siriją dar nėra įžengusios.
Analitikai teigia, kad plataus masto karinei operacijai bus labai svarbu gauti Maskvos palaiminimą, nes Rusija Afrino regione turi savo kariuomenę ir palaiko draugiškus santykius su YPG. 
Turkijos armijos vadovas generolas Hulusis Akaras ir žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas ketvirtadienį lankėsi Maskvoje, kur aptarė Sirijos klausimą.

Viešėdamas Peru popiežius ragino nutraukti smurtą prieš moteris

Lankydamasis Peru, Popiežius Pranciškus prabilo apie Lotynų Amerikoje plačiai prieš moteris naudojamą smurtą, informuoja BBC. 
Sakydamas pamokslą per mišias Peru šiaurėje įsikūrusiame Truchiljo mieste, pontifikas smurtą pavadino epidemija, kurią būtina sustabdyti visame regione. 
Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, pusė iš 25 valstybių su prasčiausia smurto prieš moteris statistika yra būtent Lotynų Amerikoje. 
"Yra tiek daug smurto atvejų, kurie lieka paslėpti už tiek daug sienų. Raginu visus kovoti su šiuo kančių šaltiniu kuriant įstatymus ir kultūrą, kurioje atmetamas bet koks smurtas", - šeštadienį kalbėjo popiežius. 
Šiuo metu 81-erių popiežius vykdo savaitės trukmės kelionę po Pietų Amerikos šalis. Pirmoji jo aplankyta valstybė buvo Čilė, o vizitas Peru yra antroji jo kelionės dalis.

E. Macronas: JK pati suras sprendimą dėl sąsajų su ES

Jungtinė Karalystė suras savo sprendimą sąsajų su Europos Sąjunga (ES) po "Brexit" klausimu, interviu su BBC, kuris bus paskelbtas sekmadienį, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tačiau prezidentas perspėjo, kad nors santykiai tarp britų ir ES po "Brexit" gali būti artimesni, nei paprasta prekybos sutartis, Jungtinė Karalystė pati negalės rinktis, prie kurių laisvosios ES rinkos dalių ji turės prieigą.
"Be abejo, jūs rasite savo sprendimą. Bet ši ypatinga partnerystė turėtų nepažeisti vieningosios ES rinkos principų", - BBC paskelbtose interviu ištraukose teigė E. Macronas.
"Britai negali turėti visiškos rinkos prieigos, neprisidėdami prie ES biudžeto, nepriimdami laisvo darbininkų judėjimo bei nepripažindami Europos Teisingumo Teismo (ETT) jurisdikcijos", - sakė prezidentas.

Kas penktas turistas pasaulyje - iš Kinijos

Pernai Europą aplankė 12,4 mln. turistų iš Kinijos, daugiausia atvykusių kartu su ekskursijų grupėmis, praneša Europos kelionių komisija (ETC). 
Kinijos turizmo akademija (CTA) prognozuoja, kad iki 2022 m. kinų turistų srautas išaugs iki 20.8 mln. per metus. 
"Prieš keletą metų kinai į Europą keliaudavo tik apsipirkti. O dabar jie vis labiau domisi kultūra ir kraštovaizdžiu", turizmui skirto renginio metu Venecijoje naujienų agentūrai AFP sakė CTA prezidentas Dai Binas. 
"Jiems patinka nacionaliniai patiekalai, muzika, žydras dangus, dauguma atvyksta iš palei pakrantę įsikūrusių miestų, kur ypač užterštas oras", - sakė ETC vadovas Eduardo'as Santanderis. Anot jo, kai kurie kinai netgi nustemba, kad Europoje gali kvėpuoti nekosėdami. 
Kinija - didžiausia išvykstamojo turizmo rinka pasaulyje: į užsienį keliaujantys 129 mln. gyventojų sudaro penktadalį visų turistų visame pasaulyje. Be to, kinai keliaudami išleidžia dvigubai daugiau pinigų nei, pavyzdžiui, amerikiečių turistai. 2016 m. JAV gyventojai kelionėse išleido 123 mln. JAV dolerių, o kinai - net 261 mln. JAV dolerių.

Atgal