VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.24. Naujausios žinios

LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai

2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų buvo LDK kanceliarija, kuri nuo pat įkūrimo reprezentavo patį valdovą, jo teisingumą ir sąžiningumą bei kartu raštu išreikšdavo valdovo valią. Didžiausi istorijos lūžiai šioje institucijoje vyko XVI a., kuomet nuolatos augo rašytinių dokumentų poreikis: priimti trys Lietuvos Statutai, įvestos raštininkų priesaikos, nauja pakanclerio pareigybė ir netgi paties archyvo perrašymas XVI a. pab. – XVII a. pr.

Kanceliarijos svarbą valstybėje liudija ir pirmuose Lietuvos Statutų skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę kanceliarijos ir raštininkų darbą. Šiai institucijai priklausė keletas veiklos rūšių: viešasis administravimas, valdovo teismas, diplomatinių pasiuntinybių funkcijos. Kanceliarija sudarė sąlygas vidutiniosios bajorijos atstovams siekti karjeros aukštumų valstybės tarnyboje. Asmenys, kurie nebuvo kilę iš didikų giminės, tačiau susisaistę priesaika su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, galėjo jais tapti.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus informacija

SEB tyrimas: kas antras lietuvis įsitikinęs, kad jam nelemta tapti verslininku

Verslininkais norėtų būti beveik trečdalis apklaustų lietuvių – 26 proc. apklaustųjų tvirtino, kad veikiausiai rinktųsi tokį veiklos kelią, o 5 proc. tuo yra visiškai tikri. Tiesa, kas antras įsitikinęs, kad tapti verslininku jam nelemta. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

 „Verslumas ir naujo verslo kūrimas labai svarbus šalies ekonomikai, todėl būtina nustatyti, kokios dažniausios kliūtys, trukdančios atsirasti naujam verslui. Deja, dažnai pirmoji kliūtis kyla mūsų galvose – dėl įsitikinimų, galbūt nesėkmingos ankstesnės patirties. Įdomu, kad daug apklaustų žmonių – kas penktas – turėjo sugalvoję idėjų, tačiau taip ir nesiėmė jų realizuoti“, – sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.    

Trukdo baimė ir įsitikinimai

SEB tyrimas atskleidė, kad nuo pasiryžimo įgyvendinti savo verslo idėją žmones labiausiai atbaido įgūdžių trūkumas – taip atsakė daugiau negu trečdalis (36 proc.) žmonių, kada nors svarsčiusių turėti savo verslą. Panašiai tiek jų (35 proc.) kaip pagrindinę kliūtį nurodo ir tai, jog neturi pradinio kapitalo. Baimė rizikuoti, patirti nesėkmę ar gauti nepastovias pajamas taip pat yra viena svarbiausių priežasčių, atgrasanti žmones nuo ketinimų imtis verslo, – baimę rizikuoti nurodo kas ketvirtas, o finansinio nestabilumo baimę – kas penktas žmogus, galvojęs apie nuosavą verslą.

Nerimą žmonėms kelia ir galima per didelė mokesčių našta ar ekonominė šalies, pasaulio padėtis – taip mano atitinkamai trečdalis (33 proc.) ir penktadalis (20 proc.) apklaustųjų. Beveik kas penktas apklaustasis imtis verslo nesiryžta ir dėl biurokratijos bei sudėtingų verslo steigimo reikalavimų. Kai kurie žmonės prisipažino paprasčiausiai stingantys motyvacijos ar laiko, bijantys, kad verslas turės neigiamą įtaką jų asmeniniam gyvenimui. Savo verslo nori, bet savimi nepasitiki vienas iš dešimties žmonių – mano, kad neturi verslininkui būdingų savybių, arba juos stabdo artimųjų nepasitikėjimas.

Verslumas – įgimta savybė

Į įvairų verslą investuojančios bendrovės „Verslo angelų fondas I“ partneris Arvydas Strumskis mano, kad visi žmonės gimsta verslūs, todėl nereikėtų pasiduoti išankstiniams nusistatymams, jog būti verslininku lemta ar nelemta. „Juk vaikai visada sugeba gauti, ko nori, t. y. savotiškai prekiauja nuo mažų dienų. Laikui bėgant mes išmokstame (arba greičiau mus išmoko), kad daugelis dalykų yra sudėtingi, neįmanomi ar kad tiesiog labai daug kliūčių gyvenime. Deja, dažnai žmonės, kuriems gyvenime nepasisekė, tampa pagrindiniais konsultantais, patariančiais daryti taip, kaip daro kiti, o ne siekti savo tikslų. Taigi, mano manymu, savęs ribojimas, savo galimybių ignoravimas yra išmokstama savybė“, – įsitikinęs A. Strumskis.  

SEB užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausti 1 005 respondentai: 101 turintis savo verslą ir 904 neturintys jo. Apklausa reprezentuoja visą šalies teritoriją, apklausoje dalyvavo 18–75 metų gyventojai.

Sofijoje susitikę ES nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai diskutavo, kaip išlaikyti stiprią ir vieningą Europą

Š. m. sausio 21–22 d. Sofijoje (Bulgarijos Respublika) vykusiame Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) pirmininkų susitikime, kuriame dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, daugiausia dėmesio skirta ES vienybės temai. Stiprios ir vieningos Europos išlaikymas – pagrindinis pradėjusios savo pirmąjį pirmininkavimą ES Tarybai Bulgarijos tikslas. Šalies pirmininkavimo prioritetus pristačiusi Bulgarijos pirmininkavimo ES Tarybai ministrė Lilijana Pavlova (Lilyana Pavlova) pabrėžė, kad Bulgarija šio tikslo sieks trimis pagrindinėmis priemonėmis: konsensuso Europa, konkurencinga Europa ir sanglaudos Europa. Didžiausias dėmesys šį pusmetį bus skiriamas Vakarų Balkanų regionui, siekiant suteikti regiono valstybėms Europinę perspektyvą. Bulgarijos viceprezidentė Iliana Jotova (Iliana Iotova) pažymėjo, kad šiuo klausimu Bulgarija turės stiprią ir aktyvią poziciją. ,,Jei mums pasiseks per artimiausius šešis mėnesius pasiekti rezultatų – laikysime tai vienu svarbiausių savo pirmininkavimo pasiekimų“, – kalbėjo viceprezidentė.

Susitikime dalyvavęs Europos Komisijos Pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timermansas (Frans Timmermans), kalbėdamas apie ES vienybės išlaikymą, akcentavo ES valstybių narių solidarumo svarbą siekiant užtikrinti ES gebėjimą veikti tose srityse, kur ji gali veikti. Cituodamas Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) žodžius, jog ,,tik Europa suteikia [mums] gebėjimą veikti ir  <...> vienintelis kelias, galintis užtikrinti ateitį, yra suvereni, vieninga ir demokratiška Europa“, F. Timermansas šį suverenitetą ragino suvokti ne kaip nominalą, simbolį ar teisinę nuostatą, tačiau visų pirma, kaip valstybių gebėjimą spręsti savo piliečių problemas, tuo pat metu apjungiant pastangas su kitomis valstybėmis.

COSAC pirmininkų susitikime taip pat buvo aptartos galimybės efektyviau išnaudoti ES makroregioninių strategijų potencialą siekiant tvaraus vystymosi, stabilumo ir saugumo, pirmininkai pritarė š. m. birželio 17–19 d. vyksiančio LIX COSAC plenarinio posėdžio programos projektui, diskutavo kitais aktualiais klausimais.

Šių metų pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Bulgarijayra išskyrusi keturis pirmininkavimo prioritetus:

Europos ateitis ir jaunimas: ekonominis augimas ir socialinė sanglauda;

Saugumas ir stabilumas stiprioje ir vieningoje Europoje;

Vakarų Balkanų Europinė perspektyva;

Skaitmeninė ekonomika ir įgūdžiai, reikalingi ateičiai.

Lietuvos kariai išvyksta į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai išvyksta į karinę mokymo operaciją Ukrainoje. 12 Lietuvos karių grupė, sudaryta iš karininkų bei puskarininkių, Vakarų Ukrainoje esančiame Yavoriv poligone du mėnesius kartu su JAV, Kanados ir Lenkijos kariniais instruktoriais mokys Ukrainos karius.
Lietuvos karininkų užduotys bus vertinti Ukrainos dalinio štabo personalo gebėjimus ir konsultuoti planuojant įvairaus pobūdžio operacijas. Puskarininkiai koncentruosis į ukrainiečių instruktorių vykdomo pėstininkų būrių, snaiperių, automatinių granatsvaidžių specialistų kovinio rengimo priežiūrą ir konsultacijas. 
Puoselėjant tradicijas, karių palydų ceremonijos metu kontingento vyresniajam įteikta Lietuvos valstybės vėliava, lydėsianti Lietuvos atstovus visos misijos metu.
Tai jau antrasis kartas, kai Ulonų bataliono kariai vyksta mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas - 2015 m. bataliono atstovai du mėnesius treniravo Ukrainos nacionalinės gvardijos karius. 
Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo 2015 m. rugpjūčio padeda Ukrainos kariams. Lietuvos kariai tiesiogiai nedalyvauja kovos veiksmuose ir antiteroristinės operacijos zonose Ukrainoje. 2017 m. liepos 1 d. įsteigta Lietuvos nacionalinė karinė mokymo operacija Ukrainoje, kuriai pagal Seimo suteiktą mandatą Lietuva gali siųsti iki 60 karių. Karinė mokymo operacija Ukrainoje skirta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymui.

Per 2017 metus RRT gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete

Per 2017 m. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.
Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.
Anot RRT pranešimo, palyginti su 2016 m., kada buvo gauti 842 pranešimai, jų skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus. Toks išaugęs pranešimų skaičius susijęs su gautais pranešimais apie narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) reklamą ir galimą platinimą. Daugėjo ir pranešimų apie smurtą ar patyčias prieš asmenis. Po atlikto tyrimo tolesnių veiksmų imtasi 717 atvejų. 
Iš jų 41 pranešimas, įtariama, dėl neteisėto turinio Lietuvos tarnybinėse stotyse persiųstas tolesniam tyrimui Policijos departamentui. 36 pranešimai persiųsti tolesniam tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, - įtariama, neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija. 268 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. 372 pranešimai persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį neteisėtą interneto turinį, siekiant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas (iš jų 262 pranešimai "Facebook" administratoriams apie galimą narkotinių medžiagų (kanapių) platinimą šiame socialiniame tinkle).
Dėl kitų pranešimų nesiimta tolesnių veiksmų, kadangi juose buvo pranešta apie turinį, kuris nebuvo žalingas ar neteisėtas pagal Lietuvos teisės aktus, buvo paskelbtas užsienio šalių, kuriose toks turinys nėra laikomas neteisėtu, tarnybinėse stotyse, buvo nepasiekiamas (pvz., apsaugotas slaptažodžiu, skelbiamas privačiose uždarose grupėse ir pan.) ar nerastas (turinys pašalintas arba nuoroda nebeaktyvi). Pavyzdžiui, "Facebook" tinkle nėra draudžiama dalytis informacija apie vienos iš narkotinių medžiagų (kanapių) auginimą ir naudojimą medicininiais tikslais, griežtai draudžiama tik informacija apie jų platinimą, pirkimą, pardavimą.
Taip pat RRT specialistai suteikė 219 konsultacijų socialinių tinklų naudotojams dėl paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. 
2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisos, kurios reglamentuoja pranešimų apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją pateikimo ir nagrinėjimo bei tokios informacijos pašalinimo tvarką. Naujoje tvarkoje numatyta, kad, sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį, smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT. Be to, kaip ir iki šiol, visi interneto naudotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį skatinami pranešti interneto karštąja linija, kurios naujasis adresas yra https://pranesk.draugiskasinternetas.lt/. Pranešimus galima teikti ir anonimiškai.

Valstybės kontrolė: valstybės nekilnojamojo turto valdymas nekuria deramos naudos

Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. eurų. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška - teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. 
Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kitos paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą "Valstybės nekilnojamojo turto valdymas".
"Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių - kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti", - teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.
Valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT.
Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų tikslingumas kelia abejonių - kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.
Auditoriai taip pat pažymi, kad kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012-2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių metų buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus. 
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti; spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

PEF 2018 integracinio vystymosi indeksas: aukščiausia vieta besiformuojančių ekonomikų grupėje atiteko Lietuvai

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) nesiima šalių vertinti pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), o pateikia savo sukurtą integracinio vystymosi indeksą. Šis indeksas tiksliai atspindi kriterijus, pagal kuriuos žmonės vertina savo šalių ekonominę pažangą. Čia pateikiami atnaujinti 2018 m. rezultatai ir pasauliniai 103 ekonomikų rodikliai.
Ekonomikos skirstomos į dvi grupes - pažangias ir besiformuojančias ekonomikas.
Norvegija yra geriausius rezultatus demonstruojanti pažengusi ekonomika 2018 metais, jai kiek nusileidžia Islandija, Liuksemburgas, Šveicarija, Danija, Švedija, Nyderlandai, Airija, Austrija. Į dešimtuką patekusi vienintelė ne Europos šalis, Australija, atsidūrė 9-oje vietoje. Tarp Didžiojo septyneto (G7) ekonomikų Vokietija, atsidūrusi 12-je vietoje bendrame reitinge, užima aukščiausią poziciją, jai kiek nusileidžia Kanada (17), Prancūzija (18), Jungtinė Karalystė (21), JAV (23), Japonija (24) ir Italija (27).
Besiformuojančių ekonomikų kategorijoje į geriausiųjų dešimtuką pateko šešios Europos ekonomikos: Lietuva, kuriai atiteko pirmoji vieta, taip pat Vengrija (2), Latvija (4), Lenkija (5), Kroatija (7) ir Rumunija (10). 
Į dešimtuką taip pat pateko trys Lotynų Amerikos šalys: Panama (6), Urugvajus (8) ir Čilė (9). Turkijai reitinge atiteko 16-oji vieta, Rusijai -19-oji, Meksikai - 24-oji, Kinijai - 26-oji, Indonezijai - 36-oji, Brazilijai - 37-oji, Filipinams - 38-oji, Indijai - 62-oji, Pietų Afrikai - 69-oji.

Prezidentė dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Šveicariją, kur Davose dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume. Į 48-ą kartą rengiamą kasmetinį forumą, kuris šiemet pristatomas kaip istorinis Europos ir Amerikos susitikimas, atvyksta rekordinis skaičius dalyvių iš aukščiausių politikos, verslo, akademinių ir kultūros sluoksnių.
Neformaliose diskusijose dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kiti G7 valstybių ir vyriausybių vadovai: Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentilonis. Taip pat atvyksta Indijos premjeras Narendra Modis, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, Jordanijos karalius Abdullah II Bin Al Husseinas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos, Pasaulio banko vadovai, iš viso - 340 aukščiausių politikos lyderių, beveik 2000 verslo įmonių vadovų ir apie 1000 nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Davose Lietuvos vadovė kartu su kitais valstybių vadovais dalyvaus svarbiausioje forumo diskusijoje - neformaliame pasaulio ekonomikos lyderių susitikime "Bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje". Tai pagrindinė šių metų forumo tema, kurios tikslas - paskatinti bendradarbiavimą tarp pasaulio valstybių, kad būtų užtikrinti esminiai globalūs interesai - tarptautinis saugumas, tvari pasaulio raida ir ekonomikos išsivystymas.
D. Grybauskaitė kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka ir už ES kaimynystės politiką atsakingu eurokomisaru Johannesu Hahnu bus viena pagrindinių kalbėtojų interaktyvioje sesijoje "Centrinė ir Rytų Europa: nauja kontinento darbotvarkė".
Šios sesijos tikslas - aptarti, ar tolesnė žemyno ateitis bus nulemta proeuropietiško pasirinkimo, kokių papildomų bendradarbiavimo scenarijų ir naujų iniciatyvų galime tikėtis iš Šiaurės Europos, Višegrado bei pietinių ES valstybių, kokia santykių ateitis su ES Rytų ir Pietų kaimynais.
Prezidentė taip pat dalyvaus baigiamojoje Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje, kurioje pagrindinę kalbą turėtų sakyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Forumo paraštėse D. Grybauskaitė susitiks su didžiausios mokslinių tyrimų organizacijos pasaulyje - CERN generaline direktore Fabiola Gianoti.
Vizito Davose metu taip pat planuojami Prezidentės interviu su pasaulinę auditoriją pasiekiančia žiniasklaida.

Siūloma nutraukti dujų saugyklos Lietuvoje projektą

Energetikos ministerija siūlo atsisakyti maždaug 300 mln. eurų vertės Syderių požeminės dujų saugyklos projekto, mat juo nesusidomėjo Lenkijos bendrovės, be to, yra galimybė dujas saugoti Latvijoje. Vyriausybė dėl siūlymo apsispręs trečiadienį.
Ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma stabdyti projektą, taip pat siūloma, kad "Lietuvos energijos gamyba" ministerijai neatlygintinai perduotų projektą. Be to, rekomenduojama išardyti gręžinį, kuris buvo naudojamas, tiriant Syderių tinkamumą saugyklai.
Nutarimo projekte nurodoma, kad Syderių saugyklos idėjos atsisakoma, nes 2015 metais Lenkijos energetikos bendrovės "PGNiG" ir "Gaz-System" nesusidomėjo projektu. Be to, jis nepateko į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą. 
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sumažėjo gamtinių dujų vartojimo poreikis, atsirado galimybė pasinaudoti Latvijos Inčukalnio dujų saugykla, todėl saugyklos Lietuvoje nebereikia.
Anksčiau skaičiuota, kad Syderių saugykla iš viso gali kainuoti apie 300 mln. eurų. Iš jų apie 170 mln. eurų kainuoja pačios saugyklos įrengimas, dar daugiau nei 100 mln. eurų kainuotų dujos, būtinos saugyklos veiklai.

Statistika: mažėja vaistų kainos

Statistikos departamento duomenimis, vaistų ir kitų farmacijos gaminių kainos Lietuvoje pernai nuosekliai mažėjo. Pernai farmacijos gaminių (vaistai, serumai, vakcinos, vitaminai) kainos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, lyginant su 2016 m. kainomis, Lietuvoje sumažėjo 1,9 procentinio punkto. 
Tai atvirkštinė situacija tendencijai, kurią Statistikos departamentas fiksavo lygindamas 2016 ir 2015 metų kainas: užpernai beveik visus metus skirtingais mėnesiais jos buvo 3-0,5 proc. didesnės negu tais pačiais mėnesiais 2015 m. Per 2016 metus (sausis-gruodis) farmacijos gaminių kainos, lyginant jas su 2015 m. sausio-gruodžio mėn. kainomis, buvo išaugusios 1,6 procentinio punkto. 
„Tai, kad vaistų ir kitų farmacijos gaminių kainos ėmė nuosekliai mažėti, lėmė kryptingos Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos - sugriežtintos kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygos, skatinančios gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, pigiausio vaisto pasirinkimo skatinimas, kompensuojamųjų vaistų kainyno išleidimas kas ketvirtį", - sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Sinoptikai: vandens lygis Senoje ties Paryžiumi aukščiausią tašką pasieks savaitgalį

Dėl liūčių toliau kyla vandens lygis Senoje ties Paryžiumi, manoma, kad savaitgalį jis viršys 2016 metų rodiklį ir pasieks 6,2 metro. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas BFM, remdamasis sinoptikų prognozėmis.
Dėl potvynio Nacionalinė geležinkelių bendrovė (SNCF) uždarė kai kurias greitojo visuomeninio transporto RER požemines stotis, taip pat ir Prancūzijos sostinės centre. Nuo sekmadienio upėje visiškai nutraukta navigacija, žmonės į krantines neįleidžiami.
Miesto valdžia būgštauja, kad potvynio vandenys gali užlieti Luvro rūsius, kuriuose laikoma daugiau kaip 150 tūkstančių eksponatų. Todėl muziejaus vadovybė ruošiasi imtis priemonių kolekcijai apsaugoti ir, jei reikės, perkelti artefaktus į viršutinius pastato aukštus. Sinoptikų prognozės kelia susirūpinimą ir kairiajame Senos krante esančio Orsė muziejaus darbuotojams. "Mes turime veiksmų planą potvynio atveju. Atidžiai sekame meteorologų pranešimus", - sako muziejininkai.
Vienas didžiausių potvynių Paryžiuje buvo užfiksuotas 1910 metais, kai vanduo pakilo 8,5 metro ir apsėmė ketvirtadalį Prancūzijos sostinės teritorijos. Tada potvynis tęsėsi daugiau kaip mėnesį.

Savo skausmą promilėmis galės išmatuoti dešimties Lietuvos miestų gyventojai

Sostinės "Galerijoje 555" atidaryta grupinė kilnojamoji paroda "Išmatuok savo skausmą promilėmis" yra socialinės akcijos #neVASSkink dalis. Trečiadienį pristatomos akcijos tikslas - parodyti, kokią žalą kūdikiui sukelia nėštumo metu mamos vartojamas alkoholis.
Kaip rodo įvairiose šalyse atlikti tyrimai, paklaustos, ar vartojo alkoholio nėštumo metu, moterys paprastai stengiasi pagražinti padėtį. Kad gėrė tada, kai laukėsi kūdikio, prisipažįsta vos keli procentai būsimų mamų. Tačiau atlikus alkoholio skilimo produktų koncentracijos naujagimio išmatose tyrimą, aiškėja tikrieji skaičiai, - būdamos nėščios, svaigalų vartoja iki 70 proc. moterų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir žmogaus genetikos specialistas prof. Algimantas Utkus pabrėžia, kad didžiausią žalą būsimam kūdikiui alkoholis daro 3-10 savaitę po pastojimo. Tada formuojasi gyvybiškai svarbūs organai: širdis, akys, ausys, dantys, išoriniai lyties organai ir kt. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia būsimo kūdikio smegenis.
"Pažeidimo laipsnis labai įvairus, ir jis neabejotinai priklauso nuo alkoholio kiekio, suvartoto nėštumo laikotarpiu. Yra ne tik protinė negalia, bet ir elgesio, emocijų, adaptacijos sutrikimų. Toks vaikas negeba koordinuoti savo veiklos, susikaupti ir panašiai. Matydamas tokius vaikučius, atkreipiu dėmesį į tai, kad jie labai domisi aplinka, visur pripuola, nori greitai viską apžiūrėti, bet nė ties vienu dalyku negali susikaupti ir kažką kryptingai veikti vienoje vietoje. Vaikui augant šis elgesys kiek koreguojasi, bet problemų vis tiek išlieka", - teigia socialinės akcijos #neVASSkink ekspertas prof. A. Utkus. 
Tam, kad ši informacija atkreiptų jaunų, 18-29 metų amžiaus žmonių, kuriančių šeimas ir ketinančių susilaukti vaikų, dėmesį, socialinės akcijos organizatoriai nusprendė kalbėti jaunimui geriausiai suprantama kalba: ženklais ir vaizdais. 
Dabar socialiniuose tinkluose populiarios grotažymės, tad grotažymė atsirado ir akcijos pavadinime. Jame naudojamas trumpinys VASS reiškia vaisiaus alkoholinio sindromo sutrikimą, o kartu yra ir populiaraus pirštų žaidimo vas-ki-či (liet. šulinys, žirklės, popierius) pirmasis skiemuo. 
"Kaip žinote, šio žaidimo baigtis laikoma atsitiktine, nes neįmanoma atspėti, kokį ženklą parodys kitas žaidėjas. Alkoholis - nenuspėjamas varžovas, jo vartojimas nėštumo metu - tai varžymasis su nelaime, žaidimas iš kūdikio sveikatos. Kadangi saugios alkoholio dozės nėščiai moteriai nėra, norime pabrėžti, jog nulis alkoholio reiškia ir nulį VASS rizikos", - aiškina socialinės akcijos vadovė Loreta Majauskienė. 
Socialinę akciją lydinti kilnojamoji meninė paroda "Išmatuok savo skausmą promilėmis" - tai pasakojimas apie VASS problemą vaizdais, simboliais, spalvomis, judesiu ir emocijomis. Greta žinomų ir pripažintų lietuvių kūrėjų - Vilmanto Marcinkevičiaus, Lino Liandzbergio, Aistės Gabrielės Černiūtės, Jolitos Skėrytės, Andriaus Ermino - darbų parodoje galima išvysti padedančio menininko, konceptualios krypties atstovo Nojaus Marcinkevičiaus bei socialiai jautrias temas gvildenančios kaunietės menininkės Irutės Jaruševičiūtės fotografijų. 
Iki birželio kilnojamoji paroda apkeliaus 10 skirtingų Lietuvos vietų, bet tik Vilniuje jos atidarymą pažymės kaunietės menininkės Vaidos Tamoševičiūtės performansas "Po širdim". Lietuviškojo performanso meno reiškiniu laikoma V. Tamoševičiūtė pati neseniai susilaukė kūdikio ir tęsia dar studijų metais pradėtas nagrinėti savižalos, žmogaus psichologinių išgyvenimų, traumų ir jų išraiškų mene temas. Kiekviename jos performanse tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja pačios menininkės kūnas, todėl žiūrovas tampa nebe pasyviu stebėtoju, bet kūrėju ir dalyviu, patiriančiu kūrinį betarpiškai. 
Performanse "Po širdim" ji taip pat kalba apie asmenines kūniškas ir psichologines patirtis. "Vis dar gerai nesuvokdama ir nepažindama savo kūno ir jame įspaustų žaizdų reikšmės, tampi atsakinga už kitą. Tampi kito gyvybe ir pasauliu, nuo tavęs priklauso, koks jis bus žmogus ir kokią gyvenimo kokybę patirs. Kur prasideda ir kur baigiasi tavo kūnas ir tavo kraujas šiame pasaulyje, kuriame taip trūksta meilės ir taip per daug alkoholio kvapo?" - retoriškai klausia menininkė, kurios pasirodyme yra ir tikros degtinės, ir tikro kraujo.
Pasak parodos kuratoriaus menininko Vytauto Tomaševičiaus, kai tenka kalbėti tokia opia tema, norisi ne saldaus, tiesmukiško ar bauginančio tono, o diskusijos ir giluminio supratimo. "Menas gali ir turi kelti ne vien pasigėrėjimą. Būtent menas leidžia iš labai arti, o tuo pačiu - iš saugaus atstumo pažvelgti į tai, kas mums nepatinka, yra skausminga, nemalonu, ką stengiamės nuneigti ar ko nesuprantame. Tik tada, kai suprasime, kad VASS yra mūsų pačių žmogiškojo silpnumo lemta skaudi socialinė realybė, galėsime pradėti ieškoti sprendimų ir išeičių", - teigia du autorine technika atliktus kūrinius specialiai šiai parodai sukūręs V. Tomaševičius.

Steigiamas LRT Interneto departamentas

Nuo vasario 1-osios LRT bus steigiamas Interneto departamentas, užtikrinsiantis visų LRT valdomų medijų (televizijos, radijo, portalo, socialinių tinklų) integraciją ir sklandų pateikimą interneto vartotojui. Pertvarkos koncepcija pristatyta antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje. 
LRT tarybos neseniai patvirtintoje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2018-2022 m. strategijoje yra suformuotas tikslas "būti moderniausių komunikacijų technologijų lydere, diegti naujas technologijas, gerinti turinio kūrimo ir sklaidos kokybę, didinti auditorijos pasiekiamumą". LRT Interneto departamentą kurti prireikė strategiškai pripažįstant internetą kaip svarbią vartotojų informavimo ir edukavimo priemonę, kuri taip pat kaip radijas ir televizija turėtų turėti galimybę formuoti savo turinio strategiją.
Prasidedančios reorganizacijos tikslas - pagal svarbą sulyginti LRT internetą su radiju ir televizija, suteikti portalui daugiau autonomiškumo ir daugiau galimybių kurti kokybišką turinį, efektyviai išnaudoti socialinius tinklus ir mobiliąsias aplikacijas, sakoma LRT pranešime. 
Pertvarką pristačiusi LRT administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė Asta Nausėdė tikisi, kad LRT internetas taps pirmąja visiškai integruota medijų platforma Lietuvoje, susiejančia ir leidžiančia vartotojams mėgautis visomis LRT medijomis.

TVF Egipto ekonomines perspektyvas įvertino palankiai

Antrosios Egipto reformų programos peržiūrą užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigiamai įvertino šalies ekonomines perspektyvas.
TVF 2016 m. lapkritį patvirtino 12 mlrd. dolerių paskolą Egiptui, kurį nuo 2011 m. įvykusios revoliucijos purtė politiniai neramumai ir ekonominė krizė.
Tam, kad gautų trejų metų paskolą iš TVF, Kairas įgyvendino nemažai drastiškų reformų, tarp jų įvedė pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei sumažino energijos subsidijas.
"Iki šiol reformos buvo įgyvendintos efektyviai, todėl šiuo metu pradedame įžvelgti jų vaisius", - sakė TVF misijos Egipte vadovas Subiras Lallas.
TVF paskolos dalis Egiptui perduoda po periodiškų programoje numatytų reformų vykdymo peržiūrų.
Dėl griežtesnės pinigų politikos ir įgyvendintų reformų ėmė kristi ir liepą 35 proc. pasiekusi infliacija. TVF teigia, kad kainų augimas iki birželio turėtų sulėtėti iki 12 proc., o 2019-aisiais infliacija turėtų pasiekti vienaženklį skaičių.

C. Puigdemont'as nori "be rizikos" grįžti į Ispaniją

Madrido nuo pareigų nušalintas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as reikalauja galimybės nekliudomai grįžti į Ispaniją. Jis norįs grįžti "be rizikos" būti suimtas, pareiškė jis antradienį.
Šiuo metu Kopenhagoje viešintis C. Puigdemont'as sakė norįs "ateinančiomis dienomis" prisidėti prie to, kad Katalonijoje vėl būtų atkurta demokratija. Todėl jis prašąs galimybės "be rizikos" grįžti į Kataloniją, kad parlamentas Barselonoje galėtų jį vėl išrinkti regiono prezidentu. C. Puigdemont'as paragino visus "padaryti tai įmanomu dalyku, pradedant Ispanijos tarnybomis".
Ispanijos vyriausybė tuo tarpu pareiškė visomis priemonėmis sieksianti sutrukdyti C. Puigdemont'ui grįžti net slapta. Nesvarbu, ar C. Puigdemont'as norėtų grįžti "sraigtasparniu, ultralengvuoju lėktuvu, laivu" ar net pasislėpęs "automobilio bagažinėje" - policija yra budri, TV stočiai TVE pareiškė vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio'as Zoidas.
Taip ministras reagavo į klausimą, ar šiuo metu Belgijoje gyvenantis C. Puigdemont'as galėtų slapta grįžti į Kataloniją, kad Barselonoje būtų išrinktas regiono prezidentu. "Mes dirbame pasienyje ir sienų viduje, visur, kad to neatsitiktų", - pabrėžė J. I. Zoidas.
Centrinė vyriausybė Madride spalį nušalino C. Puigdemont'ą, kai Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę. Tada šis su keturiais savo ministrais pabėgo į Belgiją, kad išvengtų suėmimo dėl "maišto, sukilimo ir valstybės lėšų švaistymo".
Madrido paskirtuose regiono rinkimuose nepriklausomybės šalininkai vėl iškovojo absoliučią daugumą. C. Puigdemont'as yra iškeltas kandidatu į prezidentus. Tačiau kad būtų išrinktas, jis iš tikrųjų turėtų pasirodyti Katalonijos parlamente. Jei grįš į Ispaniją, jam iš karto gresia suėmimas.

Prancūzija paskelbė sankcijas dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje

Po serijos spėjamų cheminio ginklo atakų Sirijoje Prancūzija paskelbė sankcijas 25 įmonėms ir asmenis. Jie rėmė "Sirijos cheminio ginklo kūrimo ir gamybos programą", - sakoma dokumente, kuris antradienį buvo paskelbtas oficialiame leidinyje. Įšaldomas šių kompanijų ir asmenų turtas Prancūzijoje.
Tarp įmonių yra firmos iš Sirijos, Libano ir Prancūzijos. Jos, be kita ko, tiekė Sirijai elektroniką bei žvalgybines sistemas. Politiniai Sirijos pareigūnai, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, į sankcionuojamųjų sąrašą neįtraukti. Prieš juos esą nėra pakankamai įrodymų dėl dalyvavimo cheminio ginklo programoje.
Prancūzijos skaičiavimu, nuo 2012 iki 2017 metų Sirijoje būta mažiausiai 130 cheminio ginklo atakų. Keturias jų, anot Jungtinių Tautų (JT) ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW), surengė Sirijos vyriausybė. Tolesnius tyrimus savo veto JT Saugumo Taryboje lapkritį dukart blokavo Rusija.

Per ketverius pastaruosius metus žymiai išaugo Vokietijos ginklų eksportas

Per pastaruosius ketverius metus, kai Vokietijai vadovavo kadenciją baigianti kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, žymiai išaugo šalies ginklų eksportas - ginklų tiekimo ne Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalims apimtys, palyginti su ankstesniu ketverių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 50 proc.
Laikotarpiu nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų bendra Vokietijos valdžios išduotų leidimų eksportuoti ginklus vertė siekė 25,1 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketverių metų laikotarpiu, kai šaliai vadovavo A. Merkel konservatorių ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) koalicija, ji išaugo 21 proc.
Per ketverius pastaruosius metus ginklų tiekimo ne ES ir NATO šalims apimtys šoktelėjo 47 proc., iki 14,48 mlrd. eurų. Vien pernai ginklų ir kitokių su gynybos reikmėmis susijusių pardavimų šioms šalims vertė siekė 3,79 mlrd. eurų, o tai 127 mln. eurų daugiau nei užpernai.
Socialdemokratų partija (SPD), jaunesnioji kadenciją baigiančios valdančiosios koalicijos partnerė, 2013-ųjų pabaigoje žadėjo siekti, kad išduodamų leidimų parduoti ginklus skaičius mažėtų.
Šie skaičiai, kurie yra negalutiniai, buvo paviešinti atsakant į partijos "Kairė" pateiktą parlamentinę užklausą.

Italija: dėl lavinos teko evakuoti iš viešbučio 80 turistų

Italijoje, Trentino-Alto Adidžės regione, iš viešbučio teko evakuoti 80 turistų, kuriuos užblokavo lavina. Tai pranešė portalas "Italia Post", kuriuo remiasi naujienų agentūra "Interfax".
Bolcano provincijoje lavina sugriovė namą ir atkirto nuo išorinio pasaulio viešbutį "Langtauferer Hof", kuriame buvo 80 turistų. Juos evakavo du kariniai sraigtasparniai ir karabinieriai.
Gelbėtojai iš viso išgabeno 150 turistų ir vietos gyventojų. Jie buvo įkurdinti specialiame centre ir bus ten, kol padėtis sunormalės. 
Pasak sinoptikų, artimiausiu metu regione lavinų pavojus bus sumažintas nuo penktojo iki ketvirtojo lygio.

Atgal