VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.25. Naujausios žinios

Sinoptikų duomenimis, ketvirtadienio dieną daug kur numatomas lietus. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas pietų, pietvakarių, 8-13 m/s, pajūryje iki 16 m/s. Aukščiausia oro temperatūra kils nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos

Sausio 26 d. daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia lietus. Naktį vietomis tvyros rūkas, kai kur susidarys plikledis, galima silpna lijundra. Naktį temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, dieną šils iki 0–4 laipsnių šilumos.

Sausio 27 d. daug kur prognozuojami krituliai. Vietomis plikledis. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.

Vilnius švenčia: gyventojams ir miesto svečiams dovanos, ryte tortas, vakare - 695 keksiukų rekordas

Vilnius švenčia 695-erių metų sukaktį, tad nuo pat ketvirtadienio ryto prasidėję linksmybės ir staigmenos nesiliaus iki vakaro.
Kaip sakė Vilniaus mero patarėja Ieva Pakarklytė, ragauti didžiausio torto į Vilniaus miesto savivaldybę ryte pakviesti vilniečiai, prie sostinės Halės turgaus taip pat sujudimas - čia ir kitose dešimtyje vietų Vilniaus gimtadienio proga dalijamos dovanos: įvairios ekskursijos, kvietimai į vilniečių pamėgtą botanikos parką, rotušės požemius, sporto klubus.
„Dovanų bus galima gauti ir kvietimų į įdomesnes vietas, kur šiaip jau nepateksi, taip pat bilietų į kinus, teatrus, vilniečio kortelių viešajam transportui", - vardijo mero patarėja.
Ypatingai bus apdovanoti sausio 25-ąją Vilniuje gimę naujagimiai ir besituokiantys jaunavedžiai, apie Vilniaus gimtadienį sužinos kiekvienas moksleivis ir darželinukas, vyks Gedimino laiško paroda ir edukaciniai užsiėmimai, istorijos pamokos apie Vilnių, Šv. Kristoforo apdovanojimai Rotušėje, svetingai pasitinkami atvykstantys į Vilnių ir daugybė kitų smagių staigmenų.
„Vakare, 18 val., Vilniaus gatvėje vienu metu bus pučiamos 695 gimtadienio žvakutės. Sieksime rekordo, nes kaip ir nebuvo panašus fiksuotas. Kviečiam visus vilniečius vaišintis keksiukais ir išgerti arbatos, kad būtų šilčiau. Atminčiai visi nusifotografuosime iš drono", - kvietė mero patarėja I. Pakarklytė. 
Kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė nėra tiksliai nustatyta. Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vokietijos miestams. Laiške kunigaikštis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 
1387 m. kovo 22 d. (ar gegužės 6 d.) Merkinėje Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.

Šv. Kristoforo statulėlėmis apdovanos 10 labiausiai Vilniui nusipelniusių žmonių

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje paaiškės, kurie vilniečiai pernai labiausiai nusipelnė miestui. Šv. Kristoforo statulėles jiems įteiks Vilniaus meras.
Siūlant kandidatą į garbingą apdovanojimą, vilniečių buvo prašoma paminėti reikšmingus jo nuopelnus 2017 metais Vilniaus miestui ir miestiečiams, trumpai ir konkrečiai pristatyti patį kandidatą, nurodyti nominaciją ir objektyviai įvardyti, kodėl būtent šis kandidatas yra vertas šv. Kristoforo statulėlės.
Apdovanojimai bus teikiami mokslo, verslo, kultūros, meno, švietimo, sporto, teisėsaugos, architektūros, labdaringos veiklos, sveikatos apsaugos, medicinos, Vilniaus įvaizdžio formavimo, turizmo plėtros srityse. Gyventojai galėjo ir patys įvardyti jų siūlomo kandidato nominaciją.
Apdovanojimų šv. Kristoforo statulėlėmis komitetas, kurį sudaro iškilūs įvairių profesijų atstovai, susipažinę su visų apdovanojimams pateiktų kandidatų darbais ir nuopelnais, išrinko dešimt, kurie per metus labiausiai nusipelnė Vilniui ir vilniečiams. Jų pavardes ELTA skelbs po teikimų ceremonijos, ketvirtadienio vakarą.
Primename, kad šv. Kristoforas Vilniaus globėju vėl buvo paskelbtas po nepriklausomybės atkūrimo. Įvairiose srityse miestui nusipelnę vilniečiai šv. Kristoforo statulėlėmis kasmet apdovanojami nuo 1998-ųjų.
Manoma, 3-iame amžiuje gyvenęs šventasis Kristoforas laikomas keliautojų, sodininkų, knygrišių, jūrininkų, tiltininkų ir keltininkų globėju, šventai atlikęs kasdienes savo pareigas - nešiojęs per upę žmones (ir patį Kristų), ištvėręs žiaurius kankinimus ir miręs baisia mirtimi. 
Legenda byloja, kad jis buvęs labai aukštas, gyvenęs prie upės ir ant pečių per ją nešiojęs keleivius. Vienąsyk mažas berniukas paprašęs perkelti į kitą krantą. Benešant vaikas pasidaręs toks sunkus, kad Kristoforas išsigando, jog abu paskęs. Berniukas pasisakė esąs Kristus ir nešąs savo rankose viso pasaulio sunkumus.
Paprastai šis šventasis vaizduojamas brendantis vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių nešantis vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, kitoje laiko žemės rutulį. Būtent taip jis pavaizduotas ir Vilniaus miesto herbe, kuris Lietuvos sostinei buvo suteiktas 1330 m.
Katalikai tiki, kad šv. Kristoforo užtarimas apsaugo nuo nelaimių įvairiose kelionėse, o namus - nuo stichinių nelaimių: griaustinių, uraganų, žemės drebėjimų, staigios mirties. Dauguma lakūnų ir vairuotojų segėjo ženkliukus su jo atvaizdu, melsdavosi jam, kad apsaugotų nuo nelaimių ir netikėtos mirties.

Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Portugalijos prezidentui

Trečiadienį Lisabonoje Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, įteikdamas skiriamuosius raštus Portugalijos Prezidentui Marcelo'ui Rebelo'ui de Sousai, padėkojo už šalies solidarumą.
Susitikime su Prezidentu ambasadorius padėkojo Portugalijai už solidarumą ir indėlį, padedantį užtikrinti Lietuvos ir viso regiono saugumą, supratimą energetikos saugumo klausimais. Praeitais metais, vykdydama įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai, Portugalija jau trečią kartą į Lietuvą buvo atsiuntusi rotacines karines pajėgas bei techniką, taip pat trečią kartą vykdė oro policijos misiją Baltijos šalyse. Svarbus ir Portugalijos reiškiamas supratimas bei palaikymas Lietuvai tarptautiniuose formatuose dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių.
Ambasadorius taip pat pabrėžė žmogiškųjų ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Portugalijos, turizmo, ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo svarbą. "Portugalija yra Lietuvos žmonių labai mylima šalis, ir šie metai, Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, itin palankūs įvairiapusiams ryšiams tarp šalių plėsti ir stiprinti", - sakė ambasadorius.
Vizito Portugalijoje metu ambasadorius R. Norkus taip pat susitiks su Portugalijos parlamento pirmininku, užsienio reikalų ir gynybos ministrais, Lisabonoje reziduojančių ambasadų vadovais, Lietuvos garbės konsulais Portugalijoje ir čia gyvenančiais lietuvių bendruomenės atstovais.

Nesiliaujant politiniams ginčams, LRT komisija pradeda darbą

Ketvirtadienį renkasi kontraversiškai vertinama Seimo specialioji komisija Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymui ir finansinei veiklai tirti. Tačiau Komisijos darbo pradžią lydi ažiotažas ir daugybė politinių prieštaravimų. Tad, galima sakyti, kad politikų ir ekspertų būgštavimai, jog Komisijos darbas taps politizuotu procesu, išsipildė su kaupu. 
Dėl Komisijos tikslų nesutaria ne tik kelios opozicinės partijos, atsisakiusios deleguoti savo narius į Komisijos sudėtį, bet ir Komisiją sudarantys asmenys. 
Komisijos tikslus skeptiškai yra įvertinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras Saulius Skvernelis, nepaisant ketvirtadienį išsakyto patikinimo, kad komisijos darbas nėra politizuotas, taip pat ne kartą dvejojo tokios komisijos reikalingumu.
Politikos ekspertai, žvelgdami į Komisijos narių kompetencijas, yra sudvejoję jos galimybėmis objektyviai ištirti keliamus klausimus. Todėl viešojoje erdvėje nemažai nuogąstavimų, kad suburta Komisija bus siekiama siaurų politinių interesų. 
Šiuos įtarimus tik sustiprino antradienį surengta "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio konferencija, kurioje politikas įrodinėjo sukurtos Komisijos būtinumą bei tai, kad LRT vykdo labai neskaidrią veiklą. Komentuodamas šią konferenciją, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė manantis, kad ji nebuvo būtina, veikiau - perteklinė.
Sudaryta komisija turės atsakyti į 12 klausimų, susijusių su LRT viešaisiais pirkimais, laidų kaina, valdymo struktūra, LRT turto valdymu. Teigiama, kad komisija sieks išsiaiškinti ar LRT reglamentuotos funkcijos atitinka europinę praktiką ir ar užtikrina skaidrų darbą bei leidžia įgyvendinti nacionalinio transliuotojo misiją. 
LRT veiklą tirsianti komisija yra sudaryta iš penkių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų narių, trijų konservatorių. Į komisiją įeis po vieną politiką iš "Tvarkos ir teisingumo", Socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos ir Lenkų rinkimų akcijos.
Komisijoje dirbti atsisakė opozicijoje esančios liberalų ir socialdemokratų frakcijos. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas komisijos darbe įžvelgė „tikslą perimti LRT - nacionalinio transliuotojo - kontrolę". Todėl, teigė E. Gentvilas: „Mūsų frakcija šitame farse nedalyvauja".
Tačiau ne tik liberalai ir socialdemokratai yra skeptiškai nusiteikę komisijos darbu. 
Konservatorius Andrius Kubilius dar sausio 12 d. yra teigęs, kad „yra einama labai pavojingu keliu, kuriant šitą komisiją, ir galimai nekonstituciniu". Parlamentaro įsitikinimu, LRT skaidrumas yra būtinas, bet šitą kontrolę efektyviau gali atlikti Valstybės kontrolė ir valstybės institucijos, bet ne politikai. Tai įvertindamas, Komisijos iniciatorius A. Kubilius ragino atsitokėti. 
Tai, kad sudaryta Komisija siekiama politizuoti LRT iškeltus klausimus, įvertino ir į komisijai priklausantys konservatoriai. Agnė Bilotaitė, Žygimantas Pavilionis ir Andrius Navickas ragino R. Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. Anot jų, R. Karbauskis šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje politikas įtikinėjo sudarytos komisijos būtinumą ir paskelbė nuasmenintas sąskaitas, tyrimą bando paversti politiniu šou ir asmenine kova su LRT.
Komisijos narys A. Navickas teigė, kad R. Karbauskis nurodinėja, ką turi daryti teisėsaugos institucijos, ir imasi kitų akivaizdžių spaudimo veiksmų. "Pabrėžiu, kad R. Karbauskis nėra LRT veiklą tiriančios komisijos pirmininkas ar narys, todėl jo aktyvus veikimas gali būti traktuojamas tik kaip spaudimas komisijai", - kalbėjo konservatorius. 
Pasak parlamentaro, R. Karbauskis, komentuodamas LRT veiklą, kai kuriuos faktus pateikia painiai ir neaiškiai, nors tokius vertinimus dėl sąskaitų, sutarčių ar kitų dokumentų turėtų pateikti ne Seimo narys, o kompetentingi specialistai.
Skeptišką nuomonę šios Seimo komisijos atžvilgiu yra išsakiusi ir Prezidentė. Ji sausio 15 d. teigė, kad nors Seimas ir turi vykdyti LRT priežiūrą, kilus abejonėms dėl finansų, jis gali kreiptis į kitas institucijas, turinčias reikiamas kompetencijas. Pasak jos, bet kurios specialios komisijos sudarymas visada sukelia įtarimų, kad gali būti neadekvatus instrumentas, kuris labiau panašus į susidorojimą nei į realų ir tikrą norą ištirti skaidrumą ar neskaidrumą vienos ar kitos organizacijos. 
Prezidentė tuomet ragino, esant kažkokių neaiškumų ir klausimų dėl LRT finansinės veiklos, kreiptis į tam skirtas institucijas. 
Premjeras S. Skvernelis taip pat ne kartą yra pareiškęs, kad LRT skaidrumo ir kitus jai keliamus klausimus turėtų spręsti specialios institucijos. Jis yra ne kartą išsakęs nuomonę, kad turi būti vykdoma nuolatinė finansinė visuomeninio transliuotojo kontrolė, už kurią turi būti atsakingas ne parlamentas, bet Valstybės kontrolė. 
Nepaisant anksčiau išsakytų nuogąstavimų, kad sudaryta Komisija kelia nereikalingą ažiotažą, prieš pat komisijos darbo pradžią Premjeras "Žinių radijui" teigė, kad dabar nematantis jokių požymių, kad LRT Komisija yra politizuota. Anot jo, tokio pagrindo niekada ir nebus.
Seimas pavedė komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.
Nutarime tirti LRT veiklą pažymima, kad LRT tyrimo komisija remsis tarptautiniuose ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintais bei garantuojamais visuomeninės paskirties žiniasklaidos nepriklausomumo, skaidrumo ir atskaitingumo principais, kurių praktinio įgyvendinimo gerąja praktika laiko Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC pavyzdį.
Komisijos nariai: "valstiečiai" Arvydas Nekrošius (Komisijos pirmininkas), Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Poderys, konservatoriai A. Bilotaitė, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, "tvarkietis" Rimas Andrikis, socialdemokratų darbo frakcija - Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcija - Vanda Kravčionok.

Lietuvoje lankysis Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas

Sausio 25-26 dienomis Lietuvoje lankysis Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris.
Ketvirtadienį Seime svečias susitiks su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkais bei jų pavaduotojais.
Tą pačią dieną Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Penktadienį D. McAllisteris vyks į Ruklą, kur susitiks su Vokietijos kariais, tarnaujančiais NATO priešakinių pajėgų batalione. Numatyti ir darbo pietūs su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. 
D. McAllisteris yra Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys, išrinktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Lietuva taikys vieningą antisemitizmo apibrėžtį

Vyriausybės pasitarime pritarta antisemitizmo apibrėžčiai, kurią Bukarešte 2016 m. gegužės 26 d. vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje.

Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijoje dėl teisiškai neįpareigojančios darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo konstatuojama, jog  „Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba ne žydų tautybės asmenis ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.“

„Visas demokratinis pasaulis turi nuolat kovoti su vis dar pasitaikančiomis antisemitizmo apraiškomis, užkirsti menkiausias galimybes šiam negatyviam reiškiniui atsirasti. Todėl vieningas ir platus antisemitizmo apibrėžties taikymas turi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų sustiprinti kovą su antisemitizmu“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Pažymėtina, kad Europos Parlamentas 2017 m. birželio 1 d. priėmė rezoliuciją dėl kovos su antisemitizmu, joje paragino ES valstybes nares, institucijas ir agentūras taikyti darbinę antisemitizmo apibrėžtį, kurią rekomendavo Tarptautinis Holokausto aukų atminimo aljansas.

Tarptautiniame Holokausto atminties aljanse (angl. International Holocaust Remembrance Alliance, IHRA) Lietuva dalyvauja nuo 2002 metų ir aktyviai veikia  Holokausto švietimo, tyrimų ir įamžinimo srityse.

Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatytas svarbiausias sostinės istorijos dokumentas

Ketvirtadienį Vilniaus gimtadienio šventėje bus pristatytas ir du mėnesius Vilniaus paveikslų galerijoje rodomas svarbiausias sostinės istorijos dokumentas - iš Latvijos valstybinio istorijos archyvo atvežtas beveik prieš 700 metų Gedimino lotyniškai parašytas laiškas Europos miestams, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius.
Ketvirtadienį Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos rūpesčiu atidaroma paroda „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui" - pirmoji paroda iš 2018-2022 m. įgyvendinamų tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai", skirto pasirengti Vilniaus 700 metų jubiliejui. 
Parodoje bus eksponuojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, rašytas 1323 metų sausio 25 dieną. Juo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Šis laiškas itin svarbus, nes tai pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtas Vilnius.
Po oficialaus parodos atidarymo ketvirtadienį rengiami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų skaitymai. Vilniečiai skaitys valdovo laiškus ir poetų Justino Marcinkevičiaus, Juditos Vaičiūnaitės, Kazio Bradūno ir kitų autorių kūrybą.
Numatoma kasmet Vilniaus paveikslų galerijoje per Vilniaus gimtadienio šventę pristatyti išskirtinės svarbos kultūros vertybę iš Europos šalių institucijų fondų, aktualią Lietuvos ir Vilniaus istorijai.

L. Linkevičius su naujuoju Norvegijos ambasadoriumi aptarė regioninio saugumo klausimus

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su naujuoju Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje Karstenu Klepsviku, aptarė Lietuvos ir Norvegijos dvišalius santykius bei bendradarbiavimo stiprinimą regiono saugumui svarbiais klausimais.
Ministras pabrėžė, kad Norvegija yra artima ir patikima Lietuvos partnerė, abi šalis sieja ypatingai glaudus bendradarbiavimas ekonomikos, energetinio saugumo, gynybos ir kitose srityse.
„Norvegija yra svarbi NATO sąjungininkė. Dėkojame už solidarumą ir už šios šalies svarų indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą", - sakė ministras.
Norvegija prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, dalyvavo NATO Baltijos šalių oro policijos misijose.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad regione susiduriant su geopolitiniais iššūkiais svarbu toliau stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) bendradarbiavimą, ypač ieškant solidarių sprendimų regiono energetinio, informacinio saugumo, hibridinių grėsmių, paramos Rytų partnerystės šalims klausimais.
Ministras pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu, sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos iki Minsko susitarimai bus įgyvendinti iki galo.
Norvegijos Karalystės ambasadorius K. Klepsvikas skiriamuosius raštus Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė sausio 16 dieną.

Lietuvos kariai išvyksta į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai išvyksta į karinę mokymo operaciją Ukrainoje. 12 Lietuvos karių grupė, sudaryta iš karininkų bei puskarininkių, Vakarų Ukrainoje esančiame Yavoriv poligone du mėnesius kartu su JAV, Kanados ir Lenkijos kariniais instruktoriais mokys Ukrainos karius.
Lietuvos karininkų užduotys bus vertinti Ukrainos dalinio štabo personalo gebėjimus ir konsultuoti planuojant įvairaus pobūdžio operacijas. Puskarininkiai koncentruosis į ukrainiečių instruktorių vykdomo pėstininkų būrių, snaiperių, automatinių granatsvaidžių specialistų kovinio rengimo priežiūrą ir konsultacijas. 
Puoselėjant tradicijas, karių palydų ceremonijos metu kontingento vyresniajam įteikta Lietuvos valstybės vėliava, lydėsianti Lietuvos atstovus visos misijos metu.
Tai jau antrasis kartas, kai Ulonų bataliono kariai vyksta mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas - 2015 m. bataliono atstovai du mėnesius treniravo Ukrainos nacionalinės gvardijos karius. 
Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo 2015 m. rugpjūčio padeda Ukrainos kariams. Lietuvos kariai tiesiogiai nedalyvauja kovos veiksmuose ir antiteroristinės operacijos zonose Ukrainoje. 2017 m. liepos 1 d. įsteigta Lietuvos nacionalinė karinė mokymo operacija Ukrainoje, kuriai pagal Seimo suteiktą mandatą Lietuva gali siųsti iki 60 karių. Karinė mokymo operacija Ukrainoje skirta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymui.

A. Merkel: protekcionizmas nėra atsakymas į pasaulio problemas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metu teigė, kad protekcionizmas nėra atsakymas į pasaulio problemas.
"Manome, kad atsiskyrimas ir savęs izoliavimas mūsų į gerą ateitį nenuves. Protekcionizmas nėra atsakymas", - kalboje sakė kanclerė.
Davose ji kalbėjo likus dienai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio prekybos politika kelia nerimą globalizacijos šalininkams, atvykimo į forumą.
"Neatsiskirkime nuo kitų, ženkime koja kojon su geriausiais visame pasaulyje ir kurkime daugiašalį požiūrį į prekybą", - sakė A. Merkel.
Prieš išvykdamas į Davosą, D. Trumpas supykdė Kiniją ir Pietų Korėją, pritaikydamas naujus tarifus saulės baterijoms ir skalbimo mašinoms.
JAV pareigūnai trečiadienį teigė, kad D. Trumpo kelionės į Davosą tikslas - ginti JAV interesus ir tuo pat metu stiprinti tarptautinius ryšius.

Dėl ištvinusios Senos Luvro muziejus Paryžiuje įveda ribojimus lankytojams

Paryžiuje ištvinus Senos upei, Luvro muziejus Paryžiuje taiko pirmuosius ribojimus lankytojams. Mažiausiai iki sekmadienio iš dalies bus uždaryta Islamo meno ekspozicija, trečiadienį pranešė muziejus.
Per potvynį 2016 metų vasarą Luvras meno vertybes iš rūsių perkėlė į aukštesnius aukštus. Turistų traukos centras dėl to buvo uždarytas keturias dienas.
Geležinkelio bendrovė SNCF dėl potvynio jau antradienį uždarė kelias daug naudojamos Paryžiaus RER traukinių linijos stotis, be kita ko, turistų naudojamos "Saint-Michel/Notre-Dame" ir "Musee d'Orsay".

Nyderlanduose dėl "Brexit" atsirado beveik 500 naujų darbo vietų

Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos paskatino 18 kompanijų 2017 metais persikelti į Nyderlandus. Tai ketvirtadienį pranešė Nyderlandų užsienio investicijų agentūra, kuria remiasi TASS.
Pasak agentūros atstovų, "omenyje turimos 483 darbo vietos ir apie 19 milijonų eurų investicijų į mūsų ekonomiką". Jie patikslino, kad šie skaičiai neatspindi sprendimo perkelti Europos vaistų agentūrą (EMA) iš Londono į Amsterdamą, kuris turi būti įvykdytas iki 2019 metų ir leis sukurti dar 900 darbo vietų.
Agentūros darbuotojai pabrėžė, jog šiuo metu vedamos derybos su daugiau kaip 200 bendrovių, svarstančių galimybę po "Brexit" persikelti į Nyderlandus. Tiesa, "daugelis jų lūkuriuoja, kol nėra aiškumo dėl tolesnių Jungtinės Karalystės ir ES santykių".
Referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES buvo surengtas 2016 metų birželio 23 d., jame pergalę rezultatu 51,9 proc.:48,1 proc. iškovojo "Brexit" šalininkai. Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukti iš ES turėtų 2019 metų kovo 29 d.

Jeruzalės Holokausto memoriale atidaryta nuotraukų paroda

Izraelio memoriale Holokausto aukoms atminti eksponuojamos Adolfą Hitlerį šlovinančios ir žydus nužmoginančios nuotraukos bei siaubingi žydų getų ir mirties stovyklų vaizdai. 
Jeruzalėje esančiame memoriale "Jad Vačem" trečiadienį, likus kelioms dienoms iki Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos, atidaryta paroda "Flashes of Memory - Photography during the Holocaust". 
Parodoje eksponuojama 1 500 nuotraukų, iš kurių 450 buvo iškabintos ant sienų, ir rodoma 17 vaizdo įrašų. Taip pat galima pamatyti plakatų ir iškarpų iš laikraščių.

 

TVF pritarė Ukrainos Nacionalinio banko vadovo pasirinkimui

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine'a Lagarde palaikė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą Nacionalinio banko vadovu skirti Jakovą Smolijų, pirmąjį pirmininko pavaduotoją, laikinai einantį vadovo pareigas vietoj pernai gegužę pasitraukusios Valerijos Gontarevos, praneša naujienų agentūra "Reuters".
Sausio 18 d. P. Porošenka pasiūlė parlamentui skirti Nacionalinio banko vadovu J. Smolijų. Pagal šalies Konstituciją, prezidentas siūlo Ukrainos nacionalinio banko (UNB) vadovo kandidatūrą ir paskiria jį po to, kai jai pritaria Aukščiausioji Rada.
Balsavimas, manoma, įvyks ne anksčiau vasario 6 dienos, kai darbą pradės naujoji parlamento sesija.
Ch. Lagarde ir P. Porošenka susitiko trečiadienį vakare Pasaulio ekonomikos forume (PEF), šiomis dienomis vykstančiame Šveicarijos Davoso mieste, ir aptarė priežastis, trukdančias skirti Ukrainai eilinę ketverių metų bendradarbiavimo programos išmoką.
Dėl reformų vilkinimo Kijevas 2017 metais gavo tik vieną paramos dalį - milijardą JAV dolerių, nors pagal 17,5 mlrd. dolerių TVF programą planuota gauti paskolas kas ketvirtį.
Anot Nacionalinio banko, 2018 metais tikimasi gauti dvi paramos dalis už 3,5 mlrd. dolerių, pirmosios iš jų gali būti pervestos antrąjį ketvirtį.
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentas patikino Ch. Lagarde dėl Kijevo įsipareigojimo vykdyti reformas.

 

 

Atgal