VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.26. Naujausios žinios

Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaline direktore Fabiola Gianotti.

Davose linksniuojamos didžiausios pasaulio problemos - jau ir mūsų kieme, teigia R. Dargis

Verslas pakenkė pats sau, nesugebėjęs suvokti, kad siekdamas greito pelno iki aukštumų išaugino nesaugumo ir nelygybės jausmą. Taip teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. 
Pasaulio ekonomikos forume Davose daugiau kaip trys tūkstančiai politikų, verslo vadovų ir mokslininkų svarsto, kaip išspręsti didžiausias šių laikų problemas. Pasak R. Dargio, ilgalaikės ekonominės pažangos skatinimas ir naujų ekonominių modelių paieška, turtinė nelygybė ir socialinė atskirtis - didžiausi šių laikų iššūkiai, o ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir technologijų atnešami pokyčiai, jeigu jiems nepasiruošime, gali atnešti dar daugiau sumaišties ir įtampos. 
"Šiandien Lietuvoje taip pat reikia tam ruoštis. Visi kartu - verslas, akademinė bendruomenė ir politikai - turime šiems pokyčiams parengti visuomenę", - pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. 
Tyrimų bendrovės "Oxfam" duomenimis, nuo 2015 m. 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių valdo daugiau turto nei visa likusi žmonijos dalis. Sociologų nuomone, ši turtingiausia grupė nemato jokių sąsajų su likusia žmonijos dalimi. Didžiausios pasaulinės korporacijos ir bankai nepriklausomai veikia globalioje rinkoje, vėl atgaivindami iki krizės gyvavusį mitą, kad jie nepriklauso nuo nacionalinių valstybių ir jų visuomenių. 
"Reikia pripažinti, kad globalus verslas pakenkė pats sau, nes nesugebėjo suvokti, kad, siekdamas greito pelno, iki aukštumų išaugino nesaugumo ir nelygybės jausmą. Tai atvėrė kelius demagogų atėjimui. Dėl didelės konkurencijos verslininkai stengiasi kuo labiau sumažinti išlaidas, tarp jų ir darbo jėgos kaštus. Siekiant konkurencinio pranašumo, neretai apeinami socialiniai, patekimo į rinką ir aplinkosauginiai įstatymai, pasitelkiamas nedeklaruojamas darbas”, - vardija R. Dargis. 
Pramonininkų konfederacijos vadovo teigimu, savo darbo neatliko ir politikai - jie atsakingi už tai, kad nesuvaldė situacijos, nepakankamai domėjosi ar nesugebėjo realiai įvertinti galimų pasekmių. 
"Didėjanti socialinė atskirtis ir vykstantys technologiniai pokyčiai augina nerimą dėl ateities. Būtent todėl poreikis investuoti į visuomenės supratimą, švietimą ir atskirties mažinimą tik didėja", - sako R. Dargis.
Europos Sąjungos institucijos prieš kelerius metus prabilo apie būtinybę užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir mažinti socialinį dempingą. "Ar matome kažkokių realių rezultatų?" - klausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas ir pats atsako, kad vargu, nes nevyksta dialogas: verslas - sau, politikai - sau. 
Pasak R. Dargio, minimus procesus skatina atskirų visuomenės grupių savanaudiškumas ir politikų bandymas išnaudoti šią situaciją savo populistinėms idėjoms skleisti. 
"Lietuvoje mes vis dar per mažai kalbame apie šias problemas. Jeigu atrodo, kad visa tai vyksta kažkur ten toli ir mūsų galbūt nepalies, - klystame. Įsivėlę į savo vidines rietenas, tiesiog nebeturime laiko ar energijos pažvelgti plačiau, kad pamatytume, jog minėtos problemos - seniai ir mūsų kieme", - teigia įmonių grupės EIKA įkūrėjas.
R. Dargis pastebi, kad apie socialinę atskirtį, nelygybę ir skurdą kalbame tik kaip Lietuvos skaudulį, nepagalvodami, kad tai bendros pasaulinės problemos dalis. Korporacijos, monopolijos, žaliavų kainų ar vertybinių popierių šuoliai neišvengiamai daro įtaką ir mūsų ekonomikai bei žmonių gerovei. 
"Socialinė atskirtis yra pasaulinė problema, kurios sprendimus nėra taip lengva rasti. Jeigu būtų vienas paprastas receptas, jis jau būtų įgyvendintas ir pritaikytas. Tačiau kelias, kuriuo turime eiti, tai dialogo kelias. Tik bendras ir sutelktas politikų, verslo ir akademinės bendruomenės darbas gali padėti pasirengti pokyčiams. Jeigu visi susitelkę investuosime į visuomenės švietimą, ugdymą ir auginimą, užsitikrinsime, kad ateityje kaip šalis ir tauta nesijausime pralaimėjusiais. Kito kelio paprasčiausiai ir nėra. Būtent todėl praėjusių metų pabaigoje Verslo taryba inicijavo diskusiją apie būtinybę plėtoti šį dialogą. Ar buvo išgirstas mūsų raginimas ieškoti mus jungiančių bendrystės taškų ir kalbėtis apie mums visiems svarbias bendras vertybes? Kol kas ne, bet tai nereiškia, kad nereikia mėginti to daryti toliau", - sako R. Dargis. 
Pramonininkų konfederacijos atstovo įsitikinimu, kitų alternatyvų nėra, nes visuomenės grupių supriešinimas visą valstybę veda į nepasitikėjimą, priešpriešą, provokuoja neapykantą ir nepagarbą vieni kitiems. 
R. Dargis su verslininkais kalba apie būtinybę visuomenei matyti, kad verslo bendruomenei rūpi visos visuomenės būklė. "Verslas turi suvokti savo atsakomybę ir investuoti į visuomenę. Priešingu atveju įtampa tik didės, o politikai šią situaciją išnaudos savo tikslams", - atkreipia dėmesį pramonininkų atstovas. 
Jo įsitikinimu, ne tik verslas, bet ir likusios visuomenės grupės - politikai, akademinė bendruomenė, savivalda, mokytojai, gydytojai ir kt. - negali užsiimti vien savo darbais. "Jeigu reikia laiko suvokti, kad tokia situacija niekam negali atnešti naudos, - tebūnie, bet suvokimas, kad reikia VISIEMS keistis, privalo būti skatinamas ir jis privalo įvykti", - teigia R. Dargis.
Visuomenės ugdymą palikę tik politikams, pramonininkų atstovo žodžiais, atsidursime ties labai pavojinga riba, kai iki visiško populizmo įsigalėjimo liks vienas žingsnis. 
"Populizmo pasekmės valstybės ateičiai ir jos konkurencingumui - pragaištingos, todėl visi turime atsakingiau žiūrėti į vykstančius procesus ir aktyviau dalyvauti priimant sprendimus", - sako R. Dargis. 
Nuspėti, kaip per lūžių laikotarpį pasikeis visuomenė, sudėtinga, todėl Pramonininkų konfederacijos vadovas akcentuoja būtinus mąstymo ir požiūrių pokyčius, kuriems visuomenę turėtų paruošti verslas, politikai ir akademinė bendruomenė, kad žmonės nesijaustų "pralaimėjusiais". 
"Negalime sustabdyti technologinės pažangos, nes taip sustabdysime ekonomikos augimą, taip pat negalime paveikti naftos kainų ar suvaldyti globalaus verslo, bet galime išspręsti savo vidines problemas, galime skirti didesnio dėmesio švietimui, galime parengti savo jaunąją kartą ateities iššūkiams, o vyresniems suteikti galimybių investuoti į savo kompetencijas. Galbūt esame nedidelė tauta, bet, kai mūsų nedaug, lengviau susitelkti ir pradėti dirbti išvien, kad laimėtojų šalyje turėtume kuo daugiau", - kvietė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Santaros bei Kauno klinikoms suteikiamos vienodos galimybės atlikti inkstų transplantacijos operacijas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo pakeičiami reikalavimai inkstų transplantacijai. Nuo šiol tiek Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos turės vienodas galimybes atlikti inkstų transplantacijos operacijas. 
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, pagal naują tvarką mirusio žmogaus inkstus paimti galės šias paslaugas teikianti gydymo įstaiga - Santaros klinikos arba Kauno klinikos. Tai reiškia, kad abi Lietuvoje veikiančios universiteto ligoninės, tiek Santaros klinikos, tiek Kauno klinikos, turės vienodas galimybes gauti mirusių žmonių inkstus ir atlikti šias sudėtingas operacijas pacientams. Tai labai svarbu, nes turint dvi universiteto ligonines šalyje yra būtina išnaudoti abiejų gydymo įstaigų potencialą ir galimybes padėti žmonėms. 
Iki šiol Kauno klinikose atliekant inkstų transplantacijas galėjo būti naudojami tik tų donorų inkstai, kurie gyveno Kaune, o nuo šiol donorų galės būti ieškoma visoje Lietuvoje. 
Tais atvejais, jeigu potencialus donoras bus Kauno miesto gydymo įstaigose ir užregistruotas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, inkstai bus paskiriami Kauno klinikoms. Tuo atveju, jeigu potencialus donoras bus Vilniaus miesto gydymo įstaigoje ir užregistruotas kaip galimas donoras, jo inkstai bus skiriami Santaros klinikoms. O tuo atveju, jeigu donoras bus bet kurioje kitoje šalies gydymo įstaigoje, inkstai eilės tvarka (kas antras donoras) bus paskirstomi Santaros klinikoms ir Kauno klinikoms.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva sausio 26-ąją:
1797 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai - Krokuva, Prūsijai - Varšuva.
1922 m. Lietuvos krašto apsaugos ministro Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar Pasieniečių diena, švenčiama birželio 29-ąją.
1926 m. Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.
1994 m. Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.
2002 m. Ciunės Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" pirmą kartą paskelbė metų Tolerancijos žmogų - juo tapo Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas. 
2007 metų Tolerancijos žmogaus titulas suteiktas dainininkei Jurgai Šeduikytei. Jai įteiktas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas.
2010 m. mirė vienas iškiliausių knygos menininkų Lietuvoje Eugenijus Karpavičius.
2011 m. Kaune, prie namo Neringos gatvėje, kur 1960-1967 metais gyveno tarpukario Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, atidengta jo atminimui skirta lenta.
2012 m. paryčiais kilęs gaisras stipriai nuniokojo Tytuvėnų švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblį.

Kariuomenės poligonų plėtros tikslas – tinkamos treniruočių sąlygos Lietuvos ir sąjungininkų kariams

Įrengta 1500 m. kulkosvaidžių šaudykla su aptarnavimui skirtais statiniais Gaižiūnų poligone, amunicijos saugojimo aikštelė ir privažiavimo keliai, orlaivių taikinių rajonas, daugiafunkcinė šaudykla generolo S. Žukausko poligone Pabradėje – tai tik nedidelė dalis šiuo metu vykstančių Lietuvos kariuomenės poligonų ir infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo pavyzdžių.

 „Didėjanti kariuomenė, įsigyjama nauja anksčiau neturėtų galimybių ginkluotė ir įranga, suaktyvėjęs sąjungininkų buvimas lemai tai, kad turime sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis tiek mūsų, tiek ir sąjungininkų kariams, užtikrinti vis didėjančius sandėliavimo, priimančiosios šalies paramos teikimo poreikius,“ – sako krašto apsaugos  viceministras  Giedrimas  Jeglinskas.  

Lietuvos kariuomenės poligonų plėtra pradėta vykdyti dar 2014 metais, įvertinus Lietuvos ir sąjungininkų poreikius pratyboms ir treniruotėms. Be pagrindinių poligonų Gaižiūnuose ir Pabradėje, taip pat rengiami ir Generolo Kazio Veverskio (Kazlų Rūda), Rokų (Kaunas), Kairių (Klaipėda), Pagudonės (Telšių r.) poligonų plėtros planai.

Pagrindiniai projektai šiuo metu yra vykdomi dviejuose valstybinės svarbos pripažintuose objektuose – Generolo S. Žukausko poligone Pabradėje ir šalia Ruklos esančiame Gaižiūnų poligone. Plėtros darbus šiuose poligonuose planuojama baigti iki 2022 metų.

Šalia Pabradės esančio didžiausio Lietuvos kariuomenės Gen. S. Žukausko poligono plotas padidės dvigubai – nuo 85 iki 176 km2. Šiuo metu čia formuojami nauji taktikos laukai, skirti šaudyti judant su tankais ir pėstininkų kovos mašinomis, įrengiamos šaudyklos ir šaudymo pozicijos. Jau visiškai pertvarkytas ir išplėstas pagrindinis laukas, įrengta daug naujų šaudymo pozicijų ir taikinių ruožas. 

Baigus projektą poligone, kariai  galės atlikti bataliono dydžio kovinės grupės manevrus ir kovinį šaudymą su  pėstininkų kovos mašinomis ir tankais, treniruotis paramos iš oro vykdymą, treniruoti artilerijos vienetus, ir vykdyti kitas užduotis, kurias iki šiol buvo sudėtinga treniruoti dėl riboto poligono dydžio ir infrastruktūros stokos. „Visa tai neabejotinai sudarys geresnes sąlygas poligone treniruotis tiek šalyje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei kartu su paramos vienetais,  tiek ir kitoms į Lietuvą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms“, – sako viceministras.     

„Šiuo metu generolo S. Žukausko poligone jau baigta ir netrukus bus perduota daugiafunkcinė šaudykla su aptarnavimui skirtais statiniais – tvarkoma dokumentacija, ją planuojama priduoti antrąjį šių metų ketvirtį. Šiais metais planuojama užbaigti ir orlaivių taikinių rajoną, sunkiosios ginkluotės šaudyklą, technikos  parką, kuriame bus remonto dirbtuvės, aikštelė, degalinė, plovykla. Planuojama šias metais užbaigti ir stebėjimo bokštų ir sandėliavimo pastatą,“ – pagrindinius darbus, vykstančius Pabradės poligone, vardija Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento poligonų plėtros karininkas kapitonas Tomas Jurgulis.     Pasak karininko, šalia vykstančių statybos darbų taip pat vyksta ir įvairūs projektavimo darbai: pavyzdžiui,  3 kareivinių, kuriose galės gyventi 1200 karių. Pastatyti kareivines planuojama iki 2019 m. pabaigos. Numatyta ir jau projektuojama valgyklos rekonstrukcija, technikos saugojimo aikštelės, lauko inžinerinių tinklų ir statinių statybos, kt. 

Darbams gen. S. Žukausko poligone yra numatyta skirti  63,4  mln. eurų.   

Jonavos r. esančio Gaižiūnų poligono teritorija didėja daugiau nei dvigubai –  nuo 52 iki 125 km2. Padidinus teritoriją, jame galės treniruotis kuopos dydžio vienetas su paramos elementais.  Šio poligono plėtrai yra numatyta skirti apie 18  mln eurų. Baigus projektą Gaižiūnų poligone kariai  galės vykdyti pradinio lygio kovinį šaudymą su  pėstininkų kovos mašinomis, atlikti kuopos dydžio vieneto manevrus. Jame taip pat bus galima treniruoti artilerijos vienetus, vykdyti individualų karių rengimą, užtikrinti  priimančiosios šalies paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.

 „Šiuo metu Gaižiūnų poligone jau yra baigta ir netrukus bus perduota Lietuvos ir sąjungininkų kariams naudoti 1500 m kulkosvaidžių šaudykla su aptarnavimui skirtais statiniais. Joje kariai galės šaudyti vidutinio ir stambaus kalibro kulkosvaidžiais iš transporto priemonių stacionariose pozicijose,“ – sako poligonų plėtros projektų karininkas. 

Pasak karininko, darbai ir Gaižiūnų poligone vyksta nesustojant. „Jau dabar  yra vykdomi ir planuojama per 2018 metus užbaigti 300m, 1000m, kvalifikacinio šaudymo iš pistoleto šaudyklų įrengimo, šaudyklų aprūpinimui reikalingų statinių, karinio transporto aptarnavimui reikalingų statinių, sandėlių statybos darbus,“ –  sako projekto karininkas kpt. T. Jurgulis. 

Investicijos į Lietuvos  kariuomenės  poligonų plėtrą beveik lygiomis dalimis pasiskirsto tarp nacionalinių lėšų, JAV  Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos ( angl. ERI ) ir iš NATO saugumo investicijų programos (angl. NSIP). Bendra poligonų plėtros projekto kaina: apie 81 mln. eurų, iš jų – 24 mln. – nacionalinės lėšos, 25 mln. – ERI lėšos, o  32 mln.   – NSIP lėšos.

Nacionalinės dienos proga šalies vadovė pasveikino Australiją

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Australijos Generalinį Gubernatorių Peterį Cosgrove šalies nacionalinės šventės – Australijos dienos – proga.

Šalies vadovės teigimu, Australija yra artima ir svarbi Lietuvos ir visos Europos partnerė, su kuria mus vienija tie patys demokratiniai principai. Anot Prezidentės, svarbu stiprinti dar artimesnį Lietuvos ir Australijos bendradarbiavimą tarptautinės darbotvarkės, saugumo ir prekybos srityse tiek dvišaliu, tiek santykių su Europos Sąjunga ir NATO lygiu.

Sveikinime valstybės vadovė pabrėžė, kad bendras vertybinis pagrindas leidžia abiem šalims sutvirtinti politikos, ekonomikos ir gynybos saitus, taip pat atverti dar daugiau galimybių Lietuvos ir Australijos piliečiams. Abiejų šalių dialogą, grįstą pasitikėjimu ir gera valia, pasak Prezidentės, neabejotinai sustiprina esami žmonių ryšiai – tai, kad lietuviai Australijoje yra jau nuo seno ir sudaro dalį daugiakultūrės Australijos visuomenės.

Sveikindama nacionalinės šventės proga Prezidentė Australijos vadovui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus minėjimo, visokeriopos sėkmės, laimės ir klestėjimo.

Sostinėje atidaromas Blockchain centras. Kas yra blockchain technologija?

Šeštadienį Vilniuje atidaromas Blockchain centras. Atidarymo renginyje kalbės atstovai iš Europos Komisijos, Europos centrinio banko, Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus, akademikai bei pasaulyje pripažinti blockchain ekspertai. Į atidarymą atvyks per šimtą svečių iš Australijos, Kinijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Danijos, Gruzijos, Gibraltaro, Ukrainos bei Izraelio. Specialistai Vilniuje kalbėsis apie blockchain ateitį, pristatys praktinius technologijos „Blockchain" taikymo pavyzdžius.
Blockchain technologija viešojoje erdvėje pavadinama „naujos technologijų eros aušra", jos sukeltas perversmas lyginamas su interneto atsiradimu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys su tuo sutinka tik iš dalies - jo teigimu, blockchain technologija, žvelgiant iš IT perspektyvos, yra gana paprasta, tačiau ji turėtų sukelti ženklių pokyčių socialinėje srityje.
„Paminėjus autonominį automobilį suprantame, kad tai išties yra nauja technologija. Tačiau kokia „nauja technologija" savo laiku buvo feisbukas? Kaip ir socialiniai tinklai, blockchain šiuo atveju yra labiau „minkštoji", socialinė technologija, kuri yra gana paprasta, bet keičia mūsų mąstymą ir priverčia elgtis kitaip. Blockchain leidžia pagalvoti apie visiškai kitokį, necentralizuotą valdymo būdą. Kol kas dar sunku įsivaizduoti, kad teisiniuose sandoriuose gali nelikti notaro, o finansiniuose - banko. Daugelis veiklų su „blockchain" technologija gali būti organizuojamos kitaip lyginant su dabar vykstančiais procesais", - atkreipia dėmesį VGTU prorektorius. 
Anot A. Čenio, norint perprasti blockchain technologiją pirma reikia suprasti, kaip veikia „maišos funkcija" (angl. hash function). „Maišos funkcija yra bet kokio elektroninio dokumento „piršto atspaudas". Toks palyginimas tinka dėl to, kad elektroniniam dokumentui paskaičiavus maišos funkciją ir po to, kai žinoma jos vertė, negalima nieko pakeisti tame dokumente, nes maišos funkcija pasikeis iš esmės. Taip pat negalima rasti kito dokumento, kuris turėtų tokią pačią maišos funkcijos vertę. Tad kaip pirštų antspaudas identifikuoja žmogų, taip maišos funkcija identifikuoja dokumentą", - aiškina VGTU prorektorius. Pasak jo, tai yra esminis atradimas, kuriuo remiasi visa nauja technologija, t. y. „blockchain" technologija leidžia padaryti sistemą, kurioje yra daug įrašų, bet jų negalima pakeisti. 
Kokią įtaką tai daro mums įprastiems procesams? „Dabar, kai norime išsaugoti visus procesų įrašus, mes einame pas ką nors, kuo pasitikime - į banką, pas notarą ir pan., t. y. renkamės trečiąją šalį. Ji yra atsakinga už informacijos saugojimą, įrašų laikymą. Mes tikime, kad niekas negali pakeisti jų turimų įrašų vien tik todėl, kad mes jais pasitikime", - sako A. Čenys. Nors, pasak jo, iš tikro galimybė pakeisti įrašus egzistuoja, tačiau veikia tam tikros visuomeninės ir teisinės normos, priemonės, kurios gali užtikrinti, kad notaras, bankas ar kt. elgtųsi sąžiningai. 
A. Čenys neabejoja, kad ši nauja technologija atveria neaprėpiamų galimybių, kurių didžiosios dalies dar net nesame sugalvoję. VGTU siekia įtraukti blockchain technologijas į mokymo procesą bei tyrimų lauką, todėl šią savaitę universitetas, kaip ir Finansų ministerija, pasirašė sutartį dėl įsijungimo į "Linux Foundation" projektą „Hyperledger", kuriuo siekiama išvystyti sprendimus, pagrįstus blockchain technologija. „Hyperledger" priklauso beveik 200 organizacijų iš viso pasaulio - finansų, bankininkystės, daiktų interneto, gamybos bei technologijų sričių lyderiai.
Sutartyje su „Hyperledger" numatyta įtraukti blockchain technologijas į VGTU mokymosi procesą bei pažvelgti į šią sritį kaip potencialų mokslinių tyrimų lauką. VGTU prorektoriaus nuomone, blockchain technologijos turėtų būti įdomios ne tik IT krypčių tyrėjams. 
„Labai įdomus tyrimų laukas atsiveria socialiniams mokslams, nes tam tikra prasme blockchain technologija yra socialinė technologija, kuri labai stipriai pakeis mūsų visų elgesį. Todėl tyrimai ką, kaip galima su jomis padaryti ir kur tai mus nuves yra labai perspektyvūs ir įdomūs. Blockchain technologijos veikimas iš esmės yra tarpdalykinis - pavyzdžiui, šias technologijas taikant finansų srityje (Fintech) kartu dirba finansininkai ir IT, teisės srityje (Legaltech) - teisininkai ir IT bei t.t. Techniniu požiūriu, IT dalis yra didesnė, bet socialinis, kūrybiškumo, naujumo aspektas, kuris yra mokslinių tyrimų pagrindas, yra daugiau socialinių mokslų pusėje nei IT", - sako VGTU prorektorius A. Čenys.

Lietuvos finansinės priemonės sudėtos į žemėlapį

Pirmą kartą Lietuvoje Finansų ministerijos iniciatyva atliktas šalies rinkoje esančių finansinių produktų vertinimas. Jo pagrindu sukurtas finansinių produktų žemėlapis, kuris leis vienoje vietoje matyti visus Lietuvoje rinkoje veikiančius finansinius produktus. Penktadienį šis tyrimas ir žemėlapis pristatyti Europos Komisijos atstovybėje vykusioje konferencijoje „ES finansinės priemonės".
„Lietuva - viena pirmaujančių pagal finansinių priemonių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, o finansinių produktų žemėlapio sukūrimas leidžia jas matyti susistemintas vienoje vietoje. Šiame žemėlapyje ieškantys finansavimo ar norintys investuoti rinkos dalyviai galės rasti konkrečią informaciją ir pasirinkti sau labiausiai tinkančius finansinius instrumentus", — teigia finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Tyrimo metu Lietuvos rinkoje esantys finansiniai produktai suskirstyti į penkias grupes: paskolų, garantijų, sutelktinio finansavimo produktų, privataus ir rizikos kapitalo bei vertybinių popierių, o finansinių produktų teikėjai - į privačius, valstybės institucijų įsteigtų įstaigų ir ES lygmens.
Atlikus finansinių produktų rinkos statistinę analizę, matoma, kad Lietuvoje daugėja alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip privatus ir rizikos kapitalas bei sutelktinis finansavimas. Sparčiau kuriasi Rizikos kapitalo fondai ir garantijų rinka, o finansinių produktų įvairovė leidžia pasinaudoti aktualiausia ir tinkamiausia priemone smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros bei energijos vartojimo efektyvumo projektams finansuoti. Tyrime taip pat įvardyti nauji ir būtini finansiniai produktai Lietuvos rinkai - tai eksporto draudimas ir sekiuritizacija (pakeitimas vertybiniais popieriais).
Finansinės priemonės suteikia galimybę investuojant viešąsias lėšas pritraukti privačių investicijų taip sukuriant palankias sąlygas bei daugiau galimybių, vidutiniam verslui bei kitiems ūkio subjektams pasinaudoti jų kūrimosi, plėtros ir investicijų projektams reikalingais finansavimo šaltiniais.
Vertinimo rekomendacijose taip pat siūloma atlikti finansinių produktų rinkos stebėjimą, galutinių vartotojų lūkesčių ir pasitenkinimo finansiniais produktais įvertinimą, sukurti finansinių produktų planavimo, įgyvendinimo ir poveikio regionui vertinimo praktiką, plėtojant šią rinką siūloma į finansinių produktų kūrimą įtraukti finansinius tarpininkus.
Remiantis „Versli Lietuva" atlikta verslo veiksnių analize, įmonių prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių yra svarbus verslumą ribojantis arba skatinantis veiksnys Lietuvoje.
„Šiuo metu ekonominė padėtis Lietuvoje ir lengvesnis įmonių prieinamumas prie finansinių šaltinių daro teigiamą poveikį kurti verslą steigiant įmonę. Stebime augantį įmonių skaičiaus augimą ir finansavimo priemonių paklausą. Todėl pirmą kartą Lietuvoje sudarytas Finansinių produktų žemėlapis neabejotinai taps vertingu verslo valdymo įrankiu, prie kurio vystymo toliau dirbsime didindami jo žinomumą ir naudojimą tarp verslo įmonių", - sako VšĮ „Versli Lietuva" generalinė direktorė Daina Kleponė.
Jos teigimu, „Versli Lietuva" drauge su Finansų ministerija toliau vystys šį verslui naudingą įrankį ir planuoja sukurti interaktyvų finansinių paslaugų Lietuvoje žemėlapį internete.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 26-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1500 m. ispanų keliautojas Vicentė Yanesas Pinzonas atrado Braziliją.
1699 m. pasirašius Karlovicų taikos sutartį baigėsi Austrijos ir Turkijos karas.
1823 m. mirė gydytojas Edwardas Jenneris, vakcinavimo išradėjas bei kovos su raupais aktyvistas.
1827 m. Peru nutraukė sąjungą su Kolumbija ir paskelbė nepriklausomybę.
1875 m. George'as F. Greenas iš Kalamazoo užpatentavo savo paties išrastą elektrinį dantų grąžtą.
1880 m. gimė JAV armijos generolas Douglas MacArthuras. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują Konstituciją.
1891 m. mirė vokiečių inžinierius Nikolausas Augustas Ottas, be kita ko, išradęs keturtaktį dujinį variklį (vadinamąjį Oto variklį).
1891 m. gimė vienas žymiausių Amerikos istorijoje mafijos vadeivų Frankas Costellas. 
1905 m. Pietų Afrikoje, netoli Pretorijos, rastas didžiausias pasaulyje deimantas - tai 3 tūkst. 106 karatų dydžio Culinanas.
1911 m. Drezdene įvyko Richardo Strausso operos "Kavalierius su rože" premjera.
1921 m. gimė Akio Moritta - japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės "Sony" steigėjų.
1924 m. per antrąjį SSRS Tarybų suvažiavimą nuspręsta išsaugoti Lenino, kuris mirė sausio 21 dieną, kūną. Taip pat priimtas sprendimas Petrogradą pavadinti Leningradu.
1950 m. Indija oficialiai paskelbta respublika Britų sandraugos sudėtyje.
1955 m. gimė amerikiečių gitaristas ir prodiuseris Eddie'is Van Halenas, vienas iš garsiosios roko grupės "Van Halen" įkūrėjų.
1965 m. hindi kalba paskelbta oficialia Indijos kalba. Kilus neramumams šalies pietuose Indijos vyriausybė paskelbė, kad antroji kalba laikinai bus anglų.
1994 m. Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".
1996 m. JAV Senatas pritarė START-2 sutarčiai dėl puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo.
2001 m. Indijos Gudžarato valstijoje per 7,7 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą žuvo apie 18 tūkst. žmonių.
2003 m. JAV teniso žvaigždė 46 metų Martina Navratilova tapo seniausia žaidėja, laimėjusia vieno pagrindinių "Grand Slam" teniso turnyrų "Australian Open" mišraus dvejeto varžybas. Jos partneris buvo Indijos tenisininkas Leanderis Paesas.
2005 m. Irake dėl smėlio audros nukrito transportinis sraigtasparnis "CH-53 Sea Stallion". Per avariją žuvo 31 JAV kareivis.
2005 m. Condoleezza Rice prisaikdinta JAV valstybės sekretore. Ji tapo pirmąja juodaode moterimi, užėmusia šį aukštą postą Jungtinėse Valstijose.
2010 m. JAV režisieriaus Jameso Camerono filmas "Įsikūnijimas" ("Avatar") aplenkė to paties režisieriaus 1997 metų filmą "Titanikas" ("Titanic") ir tapo visais laikais daugiausia uždirbusiu filmu.
2015 m. Anglikonų bažnyčia per ceremoniją Jorko katedroje įšventino pirmąją moterį vyskupę Libby'ę Lane.

Į Jungtinių Tautų operaciją Malyje bus išlydėta antroji Lietuvos karių pamaina

Šiandien Panevėžyje Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos antrosios pamainos kariai bus išlydėti į Jungtinių Tautų vadovaujamą operaciją Malyje.
Ceremonijos metu Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys išvykstančios pamainos vadui įteiks Lietuvos vėliavą, o visiems į operaciją išvykstantiems kariams - simbolinių suvenyrų.
Antrąją Pajėgų apsaugos pamainą sudaro 34 profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės. Jie operacijos rajone pakeis keturių mėnesių tarnybą baigiančius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karius ir tarnaus Vokietijos kontingento sudėtyje.
Lietuvos kariai operacijoje atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje.
Lietuva, be Pajėgų apsaugos vieneto ir Nacionalinio paramos elemento karių, Jungtinių Tautų vadovaujamai operacijai taip pat skiria 5 Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos vadavietėse Bamake ir Timbuktu.
Operacijoje "Minusma" Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.
Jungtinės Tautos operaciją "Minusma" Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą.
"Minusma" nėra vienintelė tarptautinė operacija Malyje, kurioje dalyvauja Lietuvos kariai. Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo operacijoje, į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol - po du.

D. Grybauskaitė: globalioms problemoms - globalūs sprendimai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Davose dalyvavo pagrindinėje šių metų Pasaulio ekonomikos diskusijoje - neformaliame pasaulio ekonomikos lyderių susitikime "Bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje".
Uždaroje sesijoje Europos Sąjungos valstybių vadovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio'us Guterresas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Schwabas, didžiausi akademiniai protai ir verslo lyderiai diskutavo, kaip įveikti pasaulio susiskaldymą ir ryškėjančias antiglobalizacijos tendencijas.
Neformalioje aukšto lygio diskusijoje dalyvavusi Lietuvos vadovė pabrėžė, kad didėjanti pasaulio fragmentacija, tam tikrų valstybių noras užsidaryti ar apsaugoti savo rinkas muitais veda prie dar didesnės saviizoliacijos ir ekonominio nuosmukio. O dėl tokių sprendimų labiausiai nukenčia tų šalių žmonės.
Pasak Prezidentės, šiandien pasaulis yra globalus. Visi esame susiję itin glaudžiais saitais. Sprendimai viename žemyne gali turėti didelį atoveiksmį visame pasaulyje. Tai gali nulemti ištisų regionų saugumą, ekonomiką ar socialinę aplinką. Todėl uždarumas ir izoliacija nepadės išspręsti globalių problemų, o dar labiau pagilins pleištą tarp atskirų šalių ar žemynų ir gali turėti labai neigiamų pasekmių mums visiems.
Lietuvos vadovės teigimu, pavyzdžių, kai nenoras ieškoti globalių sprendimų privedė prie krizių, yra apstu. Tai ir Europos Sąjungą sukrėtęs masinis pabėgėlių antplūdis, išaugęs tarptautinis terorizmas, spartėjanti klimato kaita ir auganti nelygybė.
Pasak Prezidentės, nėra jokios kitos išeities, kaip ieškoti sąlyčio taškų, stiprinti globalias pastangas siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo, skatinant ekonominį išsivystymą, įgyvendinant tvarios pasaulio raidos tikslus, užtikrinant demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.
D. Grybauskaitės teigimu, Jungtinių Tautų chartija labai aiškiai nubrėžė pamatinius tarptautinės tvarkos principus - taikus konfliktų sureguliavimas, lygybė ir pagarba kitų valstybių teritoriniam vientisumui. Šie principai privalomi visiems. Taikos ir stabilumo neįmanoma sukurti, jei tvyros nebaudžiamumo dvasia.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad esminė tvarios raidos sąlyga yra laisvė. Žmonės turi jaustis saugūs ir žinoti, kad jų pastangos bei darbas veda prie geresnio gyvenimo. To niekada nepasieks demokratijos ir žmogaus teisių priespauda pagrįsti režimai.

Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai juos leis pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

„Vykdydami aukštojo mokslo reformą, siekiame dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas. Šis atlyginimų kėlimas Nepriklausomybės laikotarpiu yra beprecedentis ir tai pirmas žingsnis. Svarbu užtikrinti stabilų didėjimą ir sieksime, kad aukštos kokybės mokslą ir studijas vykdančių mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kiltų ir toliau“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Gavusios papildomą finansavimą atlyginimams kelti, aukštosios mokyklos, būdamos autonomiškos, pačios spręs, kaip nustatyti ir didinti atlyginimus skirtingoms pareigybėms. Tačiau, pasak G. Viliūno, ministerija prašo aukštųjų mokyklų šias lėšas naudoti preciziškai ir tikslingai, todėl prašys aukštųjų mokyklų tarybų sprendimų dėl atlyginimų didinimų ir sieks atskaitomybės dėl lėšų atlyginimams kelti panaudojimo.

Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais (palyginus su 2017 m. ir įvertinus bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d.), 20 procentų padidėjimas vidutiniškai sudarytų: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – maždaug 248 eurus, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo – 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 171 eurą, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 117 eurų.

2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 3,1 mln. eurų.

„Adventur“ kviečia atrasti dainuojančią ir šokančią Lietuvą

Sausio 26-28 d., parodų centre „Litexpo“ vykstančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“, bus pristatytas Lietuvos vardą garsinantis, šimtus tūkstančių lietuvių vienijantis, svečius iš viso pasaulio žavintis didžiausias šalies kultūros įvykis – Lietuvos dainų šventė.

Dainų šventės rengėjas Lietuvos nacionalinis kultūros centras parodos metu, rengs įdomius renginius bei koncertus, vyks pokalbiai su Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Tautinių mažumų departamento atstovais, bus pristatytas Šimtmečio žygis per Lietuvą – per miestus ir miestelius keliaujantis projektas kvies į susitikimus su žymiais to krašto žmonėmis, istorikais. Stende, lankytojams dalijama Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ atributika atskleis būsimos šventės sumanymą, rodomi filmai pristatys išskirtinę iš kartos į kartą perduodamą Lietuvos paprotį ir gyvąją šiuolaikinę kultūrą.

Šiais metais, Dainų šventės stendą papuoš įspūdingo dydžio 2018 metų šventės pavadinimą skelbiantis užrašas „Vardan tos“, prie kurio bus kviečiami įsiamžinti ir parodos lankytojai. Tai pat bus pasiūlyta skaitmeninė pramoga – interaktyvus veidrodis, leidžiantis virtualiai pasimatuoti ir nusifotografuoti su pasirinkto Lietuvos regiono tautiniais drabužiais.

Sausio 27 d., šeštadienį, 12 val., Dainų šventės stende vyks Lietuvos dainų šventės renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ pristatymas, pokalbis su Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Tautinių mažumų atstovais. Koncertuos liaudiškų šokių ansamblis „Perła“ ir Jungtinis Lietuvos vaikų choras.

Šeštadienio popietę, 16 val., į koncertą pakvies garsusis berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Skambės kūriniai iš 2018 m. Dainų dienos repertuaro.

Birželio 30–liepos 6 d. vyksianti Dainų šventė – vienas didingiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, suvienysiančių apie 40 tūkstančių dalyvių iš Lietuvos ir lietuvius iš viso pasaulio. Žiūrovų lauks net septynios muzikos, dainų, šokių ir nepamirštamų įspūdžių kupinos dienos. Kulminacija taps liepos 6-ąją vyksianti Dainų diena, jos pabaigoje keliolikos tūkstančių atlikėjų choras giedos Tautišką giesmę.

Lietuva - pasaulinio lygio aukštųjų technologijų bendruomenės narė

Lietuva drauge su kitomis technologijų milžinėmis prisijungė prie "Hyperledger" projekto, kuriuo siekiama išplėtoti sprendimus, pagrįstus "Blockchain" technologija. Projekto atstovai sveikino mūsų šalį tapus inovatyvaus proveržio dalimi. Lietuva šioje srityje turi gerų šansų, nes kol kas pasaulyje nėra vienos išskirtinės vietos ar šalies, kur "Fintech" būtų susikoncentravęs.
"Prie pasaulinio lygio aukštųjų technologijų bendruomenės jungiamės ne tik tam, kad girdėtume, žinotume, bet ir tam, kad darytume poveikį procesams ir pokyčiams", - sako finansų ministras Vilius Šapoka.
"Didžiuojamės, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija tapo asocijuotuoju "Hyperledger" nariu", - teigė "Hyperledger" vykdomasis direktorius Brianas Behlendorfas. "Mūsų narių įvairovė ir toliau mane stebina, manau, kad tai yra vienas iš didžiausių mūsų pasiekimų. "Blockchain" vis dar yra vystymosi stadijoje ir yra labai daug ką galime nuveikti dirbdami gyvybingoje pasaulinėje bendruomenėje. Labai laukiu šios bendruomenės indelio į projektą ir dalyvavimo perkeliant šią technologiją į aukštesnį lygį".
"Narystė "Hyperledger" bus naudinga abiem pusėms. Stiprus pasaulinis bendravimas su vietos valdžios parama suteiks daugiau galimybių plėstis ne tik "Fintech" pramonei. Esu įsitikinęs, kad taip pat skatiname vietos įmones ir organizacijas prisidėti prie pažangių technologijų kūrimo", - sakė "Hyperledger-Vilnius" bendruomenės lyderis Audrius Ramoška.
Lietuva finansinių technologijų ir inovacijų sektoriui patraukli dėl savo lanksčios reguliavimo sistemos. Įmonės gali pasinaudoti reguliatoriaus siūloma pagalba, o licencijavimo procesas - vienas greičiausių tarp ES valstybių. Daugelį verslų vilioja Lietuvoje verslui siūloma palanki aplinka bei pasaulinio lygio informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra.
Anot Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvoje steigiamas skaitmeninis "Fintech" inovacijų biuras, kuris rūpinsis finansinių technologijų ekosistemos plėtra ir Lietuvos jurisdikcijos pristatymu užsienyje. Lietuvos bankas taip pat kuria naują bandomąją finansinių inovacijų aplinką, kuri kompanijoms leis tobulinti inovatyvius finansinius produktus bei verslo sprendimus. Taip pat numatytas "Blockchain" technologijos bandomosios aplinkos sukūrimas.
Lietuvos informacinių ir ryšių pramonės asociacija "INFOBALT" yra įkūrusi "Blockchain" darbo grupę, Vilniuje veikia "Vilnius Blockchain Club", turintis daugiau nei 600 narių. Atsiranda vis daugiau įmonių, norinčių naudoti "Blockchain" technologijas įvairiose srityse, pvz., elektros tinklų, draudimo, finansinių paslaugų, švietimo ir kt.

Daliai atliekų rūšiavimo gamyklų gresia uždarymas, sako aplinkos viceministras D. Krinickas

Europos Sąjungai pereinant prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos turėtų būti vis labiau perdirbamos ir rūšiuojamos, Lietuvoje veikiančioms atliekų perdirbimo gamykloms gali kilti grėsmė, sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Anot jo, nors prioritetas skiriamas atliekų perdirbimui ir rūšiavimui, vis dėlto situacija rinkoje keisis iš esmės. Ateityje turėtų sumažėti atliekų, kurias reikia išrūšiuoti, todėl dalį mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių Lietuvoje gali tekti uždaryti. 
D. Krinicko teigimu, vis didesnis dėmesys skiriamas pirminiam rūšiavimui, kai atliekos nepatenka į bendrą srautą. Pavyzdžiui, gėrimų pakuotės surenkamos taromatuose ir neiškeliauja į rūšiavimo gamyklas, tas pats įvyks ir su tekstile bei maisto atliekomis.
"Tai automatiškai reiškia mišraus srauto sumažėjimą ir jo patekimą į MBA įrenginius. Įsijungia ekonominis aspektas, kad atsiranda laisvi pajėgumai ir atitinkamai nuostolius iš kažkur reikia padengti. Tai yra rizikos MBA atžvilgiu, nes, mažinant vieną srautą, mums reikės sugalvoti po 2021 metų, kokį srautą rūšiuoti", - Eltai sakė D. Krinickas. 
D. Krinicko teigimu, jeigu būtų nuspręsta uždaryti MBA, būtų uždaroma tik dalis įrenginių, o ne visi.
"Jeigu žiūrėtume trumpuoju laikotarpiu, tai iki 2021 metų mes MBA turime išlaikyti, nes yra tas penkerių metų priežiūros laikotarpis. Jeigu valstybė šiuo laikotarpiu planuotų uždaryti, turėtų grąžinti Europos Sąjungos lėšas ir tai daryti iš biudžeto arba projekto savininko lėšų", - tikino viceministras.
Pasak jo, dėl MBA kyla ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 30 proc. po rūšiavimo likusių atliekų sudaro vadinamasis techninis kompostas - maisto ir kitos biologinės atliekos, susimaišiusios su stiklo ir plastiko atliekomis, kurių nebebus galima šalinti sąvartynuose. 
"Techninio komposto panaudojimas sąvartynų perdengimui nuo 2020 metų bus traktuojama kaip šalinimas, nes dabar tai yra traktuojama ne kaip šalinimas, o panaudojimas, perdengiant sąvartyno sluoksnius. Tokiu atveju reikia sugalvoti, kur nukreipti techninį kompostą arba sukurti jam paklausą, kad nedidintume atliekų kiekio sąvartynuose", - sakė viceministras.
Atliekų rūšiuotojai jau anksčiau teigė, kad įrenginius būtų galima patobulinti, kad šie išvalytų techninį kompostą ir jį būtų galima naudoti kaip trąšą. Tačiau, D. Krinicko vertinimu, tai pareikalautų papildomų investicijų ir reikėtų suskaičiuoti, kaip dėl to keistųsi atliekų surinkimo tarifai gyventojams. Jo teigimu, šiuo metu techninį kompostą išrūšiuoti galima tik Alytaus regiono MBA. 
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė atnaujintą atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, kad ši atitiktų žiedinės ekonomikos tikslus. Joje, tarp kitų tikslų, numatyta, kad atliekas deginti elektrinėse bus galima tik po to, kai jos bus išrūšiuotos.

"Sartų 2018" prizininkai išsidalys per 24 tūkstančius eurų

Vasario 3 dieną Dusetose vėl šurmuliuos tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės "Sartai 2018", kurias organizuoja žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Ši ne tik žirginio sporto mėgėjų šventė šiemet įtraukta į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui skirtų renginių sąrašą.
Šiemet žiūrovus džiugins 100 eikliųjų žirgų, išaugintų Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Kasmet iš Dusetų lenktynių prizininkai išsiveža solidžius piniginius prizus bei pergalės skonį menančius apdovanojimus. Taip bus ir šiemet.
"Solidus prizinis lenktynių fondas - ne tik svarbi paskata varžytis Dusetų hipodromo ledo take, bet ir plėtoti žirgininkystę, todėl lenktynių organizacinio komiteto vardu norėčiau padėkoti rėmėjams, įmonėms ir organizacijoms, nelikusiems abejingais šiai žirginio žiemos sporto šventei", - sakė šventę "Sartai 2018" rengiančios VšĮ "Promo Events" direktorius Darius Jonušis.
Organizacinio komiteto posėdyje konstatuota, kad šiemet su renginio rėmėjų pagalba pavyko suformuoti didesnį nei pernai - 25,1 tūkst. eurų prizų fondą. Didžiausias - net 4 000 eurų piniginis prizas tradiciškai bus išdalintas šių lenktynių organizatorės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos steigiamo pagrindinio - "Didžiojo žiemos" prizo lenktynių prizininkams.

Žemės ūkio ministerija pagrindinį prizą steigia neatsitiktinai. Tai gražių, senų tradicijų, kurioms jau daugiau nei aštuoni dešimtmečiai, tąsa, liudijanti, kad pirmasis piniginis prizas žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo nugalėtojui buvo įteiktas 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti šią ne tik Aukštaitiją garsinančią šventę ir premijuoti eikliausių žirgų šeimininkus.
3500 eurų piniginį prizą įsteigė viena šių lenktynių organizatorių Zarasų rajono savivaldybė.
Šiemet net aštuonių važiavimų prizininkai paaiškės 1609 metrų distancijose, o vienas važiavimas, kuriame varžysis suaugusius žirgus tramdantys sportininkai, bus surengtas ilgesnėje 3000 m distancijoje.
"Sartų 2018" prizininkai vasario 3 dieną iš Dusetų išsiveš solidžias premijas, o žiūrovai, apsilankę šioje nuo seno tradicijomis garsėjančioje šventėje, - puikiausią nuotaiką, o lauktuvėms apetitą žadinančių skanėstų, kurių gausybę siūlys šalies kulinarinio paveldo meistrai, lenktynių dieną iš visos Lietuvos ir ne tik jos susirinksiantys į Dusetas, bei akį traukiančių unikalių kultūrinio paveldo puoselėtojų suvenyrų.
Neatskiriamas šių lenktynių atributas - tradicinė mugė, kuriai jau pasirengęs gausus ūkininkų ir prekybininkų, tautodailininkų ir nacionalinių amatų puoselėtojų būrys ir kurios dalyvių paviljonai užims net trijų hektarų plotą, duris atvers pirmiausia- nuo pat vasario 3-iosios ryto.
Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame lenktynių organizacinio komiteto posėdyje ištraukti burtai, kurie lėmė kokiu taku bėgs ristūnai, dalyvausiantys visuose važiavimuose.
Burtai lėmė, kad bene didžiausią ažiotažą keliančiame paskutiniajame, devintajame bėgime, kurio dalyviai varžysis dėl pagrindinio Žemės ūkio ministerijos steigiamo Didžiojo žiemos prizo iš pirmojo tako startuos Žydrūnas Vasilionka su Tosca de Chanterne, iš antrojo - Eimantas Klebauskas su Ingo Sanna, iš trečiojo - Dainius Perednikas su Viesulu, iš ketvirtojo - trasos rekordininkas Egidijus Gudonis su Gardens Fairytale, iš penktojo - Saulius Matulevičius su Giant Cass, iš šeštojo - Kazys Trota su Torpediniu Kateriu, o iš septintojo - Monika Vinskutė su Monet Augustinu.
Dusetų hipodromo trasos rekordas priklauso uteniškiui E. Gudoniui, o šis pasiekimas užfiksuotas pernai, kai su Gardens Fairytale E. Gudonis 1609 metrų distanciją įveikė per 2 min. 0,165 sek. ir pagerino nuo 2014 metų sau pačiam priklausiusį trasos rekordą. Tada jis su Rodney Augustinu tą pačią distanciją buvo nuvažiavęs per 2 min. 0,775 sek.

Mokslininkai: pasaulis artėja savęs sunaikinimo link

Pasaulis, anot įtakingų mokslininkų, dar labiau priartėjo prie savęs sunaikinimo. Ketvirtadienį branduoliniai ekspertai simbolinį "Pasaulio pabaigos laikrodį" pasuko 30 sekundžių pirmyn - jis dabar rodo be dviejų minučių vidurnaktį. To priežastimi jie nurodė branduolinio karo tikimybę bei JAV prezidento Donaldo Trumpo "nenuspėjamumą".
Diskusijose šiais metais vėl vyravo branduolinės temos, sakė Rachel Bronson, specializuoto žurnalo "Bulletin of the Atomic Scientists" prezidentė ir valdybos pirmininkė.
Kaip pavyzdžius ji įvardijo naujus raketų bandymus Šiaurės Korėjoje, didėjantį dėmesį branduoliniams ginklams Kinijoje, Pakistane ir Indijoje bei "nenuspėjamumą", kurį savo tviterio žinutėmis rodo D. Trumpas.
Taip arti vidurnakčio, kaip dabar, "Pasaulio pabaigos laikrodis" iki šiol buvo nustatytas tik kartą. Tai nutiko 1953-iaisiais, kai Sovietų Sąjunga ir JAV bandė vandenilines bombas. Laikrodis buvo "paleistas" 1947 metais.
Nuo tada jo rodomos laikas keistas 20 kartų, pastarąjį kartą - pernai, kai prie JAV vairo stojo D. Trumpas. Toliausiai nuo savęs sunaikinimo pasaulis, anot laikrodžio, buvo 1991 metais - tada jis rodė be 17 minučių vidurnaktį.

JAV grasina sustabdyti finansinę paramą palestiniečiams

Jungtinės Valstijos pagrasino sustabdyti savo finansinę paramą palestiniečiams, jei jie ir toliau nesutiks pradėti taikos derybų su Izraeliu, informuoja agentūra "Reuters".
Yra puikus planas, kuris geras ir palestiniečiams, ir Izraeliui, ketvirtadienį Davose po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tačiau jei palestiniečiai ir toliau "nekreips dėmesio" į JAV, esą gali būti debatų dėl milžiniškų sumų, kurios jiems mokamos.
"Pinigai yra ant stalo, ir jie jūsų nepasieks, kol jūs nesėsite ir nesiderėsite dėl taikos", - kalbėjo D. Trumpas. 
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas atsisakė susitikti su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u, kai šis prieš kelias dienas lankėsi regione. Palestiniečių vadovybė, įtūžusi dėl D. Trumpo sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, pareiškė nedalyvausianti taikos derybose, kurioms tarpininkaus JAV.

Europos Komisija ragina Lietuvą užtikrinti ES piliečiams vienodas teises įstoti į politinę partiją

Europos Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje Lietuva raginama užtikrinti, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų gerbiamos ES piliečių teisės.
Sutartimi dėl ES veikimo (20 ir 22 straipsniais) ES piliečiams suteikiama teisė balsuoti ir kandidatuoti savivaldybės bei Europos Parlamento rinkimuose gyvenamojoje ES šalyje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Lietuvos teisės aktai šiuo metu neleidžia Lietuvoje gyvenantiems kitų ES šalių piliečiams įstoti į politinę partiją tokiomis pačiomis sąlygomis kaip lietuviai. ES piliečiai nelietuviai akivaizdžiai diskriminuojami, ypač tie, kurie Lietuvoje pragyveno mažiau nei penkerius metus arba kurių gyvenimo Lietuvoje tęstinumas nutrūksta. Todėl Komisija, siekdama puoselėti ES piliečių teises, nusprendė pateikti pagrįstą nuomonę, prašydama Lietuvos valdžios institucijų imtis veiksmų. 
Lietuvos valdžios institucijoms per du mėnesius nesiėmus veiksmų byla gali būti perduota ES Teisingumo Teismui. Komisija tikisi, kad šis klausimas gali būti išspręstas iki 2019 m. vasario mėn. vyksiančių naujų savivaldybių tarybų rinkimų, kad visi Lietuvoje gyvenantys ES piliečiai galėtų dalyvauti Lietuvos demokratiniame gyvenime.

Ispanijoje bedarbių eilės 2017 m. sutrumpėjo dėl turizmo

Ispanijoje bedarbių gretos praėjusiais metais susitraukė dėl rekordiškai palankių metų turizmo sektoriui, net jeigu nemažai sukurtų darbo vietų išlieka nestabilios, o atlyginimai vis dar žemi.
Katalonijos krizė neturėjo didelio poveikio užimtumui, kaip kad iš pradžių baimintasi, rodo oficiali šalies statistika. Oficialiais duomenimis, šalies nedarbo lygis praėjusių metų pabaigoje sudarė 16,5 proc., kaip ir skelbė vyriausybės prognozės, - kiek didesnis nei trečią praėjusių metų ketvirtį, 16,4 proc. Kaip skelbia Nacionalinis statistikos institutas, vis dėlto nedarbo lygis daug mažesnis nei 2016 m. pabaigoje, kai sudarė 18,6 proc. Praėjusių metų nedarbo rodiklį didžiąja dalimi pagerino rekordiniai turistų srautai, plūdę pernai į Ispaniją.
Ispanija, manoma, 2017 metais aplenkė Jungtines Valstijas ir tapo antra labiausiai turistų lankoma pasaulyje šalimi po Prancūzijos, praėjusią savaitę paskelbė Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (JT PTO).

T. May: JK turėtų atidžiau stebėti kriptovaliutų panaudojimą nusikalstamiems tikslams

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May mano, kad šalis turėtų atidžiau stebėti kriptovaliutas, nes šios gali būti panaudotos nusikalstamiems tikslams.
"Į tokias kriptovaliutas kaip bitkoinas mes turėtume pažiūrėti labai rimtai dėl to, kaip jos gali būti panaudotos nusikaltėlių", - "Bloomberg" televizijai Davose sakė T. May.
Ji pridūrė, kad Jungtinė Karalystė po "Brexit" turi labai geras galimybes pas save pritraukti technologijų įmones.
Šalis iki kovo pabaigos nori su Europos Sąjunga (ES) susitarti dėl pereinamojo laikotarpio po "Brexit" sąlygų. Jungtinės Karalystės teigimu, šis pereinamasis laikotarpis turėtų suteikti aiškumo verslui bei finansinių paslaugų įmonėms.

Turkija išsiuntė daugiau karių į pasienį su Sirija

Turkija pasienyje su Sirija dislokavo papildomas pajėgas, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos ragino Ankarą "deeskaluoti" Turkijos vykdomą puolimą kurdų dominuojamame Afrino regione šiaurinėje Sirijos dalyje.
Apie papildomų pajėgų dislokavimą ketvirtadienį skelbė transliuotojas NTV.
"Operacija toliau vykdoma, kaip buvo numatyta", - sakė Turkijos ministras pirmininkas Binalis Yildirimas.
Remiantis Baltųjų rūmų pranešimu, trečiadienį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu kalbėjęsis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė susirūpinimą dėl Afrino regione "augančio smurto". Tuo tarpu Turkija vėliau tvirtai paneigė šį pranešimą.
D. Trumpas "ragino Turkiją sumažinti, apriboti savo karinius veiksmus ir vengti civilių aukų bei perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių skaičius didinimo". 

Atgal