VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.27. Naujausios žinios

Į Jungtinių Tautų tarptautinę operaciją Malyje MINUSMA išlydėta antroji Lietuvos karių pamaina

Sausio 26 d. Panevėžyje vyko Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos vieneto antrosios pamainos karių, išvykstančių į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją Malyje MINUSMA, išlydėjimo ceremonija.

Antrąją Pajėgų apsaugos vieneto pamainą sudaro 34 profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės. Jie operacijos rajone pakeis keturių mėnesių tarnybą baigiančius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karius ir tarnaus Vokietijos kontingento sudėtyje. Lietuvos kariai operacijoje atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje.

Lietuva, be Pajėgų apsaugos vieneto, JT vadovaujamai operacijai taip pat skiria 5 Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos vadavietėse Bamake ir Timbuktu.

Operacijoje MINUSMA Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

Renginyje Panevėžyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybė, Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, karių artimieji ir kiti svečiai. Ceremonijos metu Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys išvykstančios pamainos vadui įteikė Lietuvos valstybės vėliavą, o visiems į operaciją išvykstantiems kariams - simbolinius suvenyrus.

Po oficialios išlydėjimo ceremonijos KASP karių ateinančią savaitę dar laukia galutinis operacijos instruktažas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe. Antrosios pamainos kariai į operaciją išvyks vasario mėnesio pradžioje. Į operacijos rajoną  kariai vyks per Vokietiją, iš kurios kartu su nauju Vokietijos karių kontingentu kariniu oro transportu pasieks operacijos rajoną Malyje. Planuojama, kad sėkmingai perdavus pareigas pirmoji Lietuvos karių pamaina į Lietuvą sugrįš vasario mėnesio pabaigoje. 

Lietuva veikdama kaip aktyvi ir atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, remia tarptautinės bendruomenės pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, spręsti užsitęsusius konfliktus, kovoti su tarptautiniu terorizmu 2016 metais sustiprino dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje – nuo praėjusių metų spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Siųsdama karius į MINUSMA Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą, padėti išsaugoti šalies kultūros paveldą, padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. 

MINUSMA nėra vienintelė tarptautinė operacija Malyje, kurioje dalyvauja Lietuvos kariai. Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo operacijoje (EUTM Mali), į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol – po du, jie prisideda rengiant Malio karius.

Užsienio reikalų ministerijoje - Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas

Penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) kartu su Lietuvos žydų bendruomene minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvos žydų Holokaustas - mūsų šalies randas.
"Privalome prisiminti ir padaryti viską, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų", - sakė ministras L. Linkevičius. Ministras kreipėsi į minėjime dalyvavusius Holokaustą išgyvenusius asmenis - prof. Marką Petuchauską, Fanią Brancovskają ir kitus - ir išreiškė pagarbą tiems, kurių tarp mūsų jau nebėra. Jis taip pat akcentavo svarbų užsienio diplomatų, prisidėjusių prie žydų gelbėjimo, vaidmenį. Pasak ministro, kiekvienas diplomatas privalo jausti pareigą padėti žmogui, nepaisant jo tautybės. 
Užsienio reikalų ministras pakvietė visus prisiminti Lietuvos žydų kultūros paveldo gelbėjimą ir neseniai atrastą išsaugotų YIVO archyvų ir knygų istoriją. „Lietuvos istorija neįmanoma be žydų, žydų istorija neįmanoma be Lietuvos", - teigė L. Linkevičius.
Susirinkusiuosius taip pat sveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Izraelio ambasados Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler. Pagerbdamas Holokausto aukas, operos solistas Rafailas Karpis atliko Maurice'o Ravelio „Kadiš" - maldą už mirusiuosius. Renginio metu atidaryta Mečio Brazaičio nuotraukų paroda „Vilniaus žydų kvartalas".
Renginyje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, buvę Vilniaus ir Kauno žydų getų kaliniai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, įvairių kultūros organizacijų nariai. 
2005 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimtas sprendimas sausio 27-ąją paskelbti Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,8 proc.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. gruodį sudarė 1,04 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,8 proc. (nepašalinus - 19,1 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto produktais prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių - 1,3, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių - 0,6 proc.
2017 m. gruodį, palyginti su 2016 m. gruodžiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,6 proc. (nepašalinus - 4,3 proc.). Maisto produktais prekiaujančių įmonių apyvarta, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių - 8,6, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių - 5,7 proc.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva sausio 27-ąją:
1527 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Krymo kariuomenės įvyko Olšanicos mūšis, kuriame septyni tūkstančiai LDK kareivių sutriuškino du kartus gausesnę priešų kariuomenę.
1887 m. Darbėnuose gimė Aleksandras Vitkauskas, režisierius, aktorius, Kaune įkūręs skrajojamąją lietuvių artistų grupę. Mirė 1943 m.
1908 m. Prienų rajone, Bagrėnuose, gimė lietuvių filosofas, teologas, pedagogas, poetas Antanas Maceina. Mirė 1987 m. Miunsteryje (Vokietija).
1920 m. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, padėję pagrindus Vytauto Didžiojo universiteto steigimui.
1948 m. pradėtos "Amerikos balso" radijo transliacijos užsienio valstybėms jų tautinėmis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. 
1990 m. atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija.
1991 m. Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai užpuolė Lietuvos ir Baltarusijos pasienio muitines ir jas sunaikino.
1992 m. Lietuvos radijas pradėjo retransliuoti lietuviškas "Amerikos balso" laidas.
1994 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos vardu pasirašė programos "Partnerystė taikos labui" dokumentus.
2004 m. Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kovos su pinigų padirbinėjimu.
2010 m. Kišiniove su oficialiu vizitu besilankantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Moldovos laisvajame tarptautiniame universitete atidarė Lietuvos auditoriją. 
2013 m. sostinės Vilniaus gatvėje atidengta nauja atminimo lenta baltarusių rašytojui Jankai Kupalai. Vilniaus gatvės 14-ajame name Pirmojo pasaulinio karo metais (1914-1915) veikė J. Kupalos redaguoto laikraščio "Naša Niva" redakcija.

Latvijos ketinimai didinti dujų saugojimo įkainius kėsinasi į Lietuvos SGD ambicijas

Latvijos dujų saugyklos Inčukalnyje operatorei "Conexus Baltic Grid" nusprendus 50-60 proc. padidinti dujų saugojimo įkainius, kyla grėsmė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje panaudojimui. 
Šiuo metu pigiai įsigytas SGD Lietuva saugo Latvijos dujų saugykloje ir jas panaudoja tuomet, kai šildymo sezono metu išauga kainos. Tačiau tokia situacija gali keistis, jeigu Latvijos reguliuotojas sutiks su "Conexus Baltic Grid" prašymu padidinti įkainius. Sprendimas dėl naujų tarifų turėtų būti priimtas kovo pradžioje.
Tokiu atveju vasarą įsigytų SGD neapsimokės gabenti į Latviją, o žiemą SGD yra gerokai brangesnės nei "vamzdinės" Rusijos "Gazprom" dujos, tad kiltų grėsmė terminalo išnaudojimui. 
Dujų prekybos bendrovės "Lietuvos dujų tiekimas" vadovas Mantas Mikalajūnas Eltai sakė, kad padidinti tarifai verstų įmonę pergalvoti, ar verta Latvijoje talpinti komercinėms reikmėms naudojamas dujas. Tokiu atveju Lietuva Inčukalnyje saugotų tik įstatymu numatytą 30-40 mln. kubinių metrų dujų rezervą, skirtą užtikrinti tiekimą šalčiausiu metu.
"Kol kas tai yra tik projektiniai skaičiai, ir mūsų įmonė teikia pastabas, - mūsų nuomone, nėra pagrįstas tas kainos didėjimas, ir tai gali žymiai sumažinti interesą saugoti dujas komerciniams poreikiams", - Eltai sakė M. Mikalajūnas. 
Pasak jo, dujų saugojimas Inčukalnyje pernai kainavo apie 1,5 euro už megavatvalandę, o su visais kitais mokesčiais suma siekia daugiau nei 2 eurus. Tačiau padidinus įkainius, vien saugojimas galėtų kainuoti daugiau nei 2 eurus, o bendra dujų gabenimo kaina viršytų 2,5 euro, todėl Inčukalnio dujų saugykla taptų nekonkurencinga.
"Mūsų nuomone, 2 eurai dar yra ta ribinė kaina, kai tiekėjai gali naudotis saugykla, įvertinus vasaros ir žiemos dujų kainas. Aišku, priklausys nuo dujų kainų prognozių, tai kol kas sunku pasakyti, kaip realiai elgsimės, ir priklausys nuo to, kokius tarifus patvirtins", - teigė M. Mikalajūnas. 
Iki šiol Klaipėdos SGD terminalą ir Latvijos dujų saugyklą "Lietuvos dujų tiekimas" siekė išnaudoti kaip vienas kitą papildančius objektus ir taip sumažinti dujų kainas. Tačiau M. Mikalajūnas pripažįsta, kad gali tekti keisti visą verslo modelį.
"Mūsų, kaip tiekėjo, noras ir pareiga - užtikrinti kuo geresnes sąlygas mūsų klientams. Vasarą vartojimas labai mažas, ir dėl to mažo vartojimo yra pakankamai sunku išdujinti atsigabentą krovinį per tam tikrą laiką, tai Inčukalnis ir yra ta vienintelė išeitis, kur galima pasidėti dujas ir išlaikyti gyvybingą tiekimo grandinę. Didinant saugyklos tarifus šita tiekimo grandinė apsunkinama", - teigė M. Mikalajūnas. 
"Žiemą SGD kaina būna gerokai didesnė nei vamzdžiu tiekiamų dujų, tai žiemą apskritai sudėtinga atsigabenti SGD vartotojams patraukliomis kainomis. Kadangi portfelis diversifikuotas, tai žiemą vamzdynais tiekiamos dujos yra pigesnės", - pridūrė jis. 
Pernai rudenį iš JAV atgabentas SGD "Lietuvos dujų tiekimas" pardavė Latvijos vartotojams, o dalį jų paliko pasaugoti Inčukalnyje. Neoficialiomis Eltos žiniomis, Inčukalnyje saugoma apie 100 mln. kubinių metrų šių dujų. 
Vyriausybė šią savaitę nusprendė sustabdyti Lietuvos požeminės dujų saugyklos Syderiuose projektą, kuris galėjo kainuoti apie 300 mln. eurų. Viena priežasčių, kurias nurodė Energetikos ministerija, - Latvijoje esanti saugykla patenkina Lietuvos poreikius.

Ne tik britai valkataujančius lietuvius savo lėšomis skraidina namo

Be darbo, stogo virš galvos, o neretai - ir dokumentų emigracijoje valkataujančius mūsų tautiečius šalys savo lėšomis grąžina į Lietuvą. Apmoka ne tik jų, bet ir lydinčių asmenų kelionės išlaidas, taip pat pavežėjimą taksi iki Vilniaus nakvynės namų .
Kaip sakė „Carito" laikinųjų namų socialinė darbuotoja Sigita Urbonaitė, 2017 metais laikinieji namai sulaukė 15-os tokių Lietuvos piliečių, dalis jų buvo be dokumentų, tad visų pirma reikėjo pasirūpinti jais.
„Kitose šalyse, kaip ir Lietuvoje, neturintieji dokumentų negali gauti socialinės paramos, registruotis darbo biržoje. Dokumentų tvarkymas užima nemažai laiko, bet „Carite" gavę prieglobstį tokie žmonės pavalgo labdaros valgyklose, kur nereikalaujama dokumentų, o paskui pradeda ieškoti darbo. Dauguma lieka Vilniuje, nebent turi giminių. Tačiau iš parskraidintų pernai tokių buvo vos keli", - sakė S. Urbonaitė.
Pasak socialinės darbuotojos, žmonės nelabai nori pasakoti, kaip atsitiko, kad teko grįžti namo. Dažniausiai mini smulkius pažeidimus, po kurių pareigūnai paprašo pateikti dokumentus ir sužinoję, kad asmuo buvo teistas, deportuoja. Neturėjusius dokumentų - taip pat.
Kad ir kokios aplinkybės būtų, „Carito" laikinuosiuose namuose nė vienas į Lietuvą grąžintas žmogus ar mūsų šalyje užstrigęs užsienietis negali gyventi be medicininės pažymos, kad neserga tuberkulioze.
Apie vieną naujesnių atvejų S. Urbonaitė papasakojo kiek plačiau. „Caritas" sulaukė signalo iš Olandijos apie nedirbantį, namų neturintį, priklausomybės liga sergantį Lietuvos pilietį, kuriam toje šalyje buvo suteikta pirmoji pagalba. Dėl savo situacijos jis negalėjo gydytis priklausomybės, tad visuomeninė organizacija pasiūlė jį savo lėšomis pargabenti namo.
„Daugiausia tokių žmonių atvyksta iš Didžiosios Britanijos", - sakė „Carito" atstovė. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto nakvynės namų filialo A. Kojelavičiaus gatvėje vedėja Janina Kulienė. 
„Dabar tokių atvejų mažiau, bet prieš kelerius metus daug buvo. Benamius be dokumentų iš Anglijos deportuotus Lietuvos gyventojus į tėvynę lydėdavo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti, rusų kalbą mokanti latvė. Parskraidindavo, su taksi atveždavo tiesiai į nakvynės namus ir netgi buvo atvejų kai apmokėdavo jų gydymą priklausomybės ligų centre", - pasakojo J. Kulienė.
Darbuotojos žiniomis, paskutinis į šiuos nakvynės namus tokiu būdu pargabentas vyras po gydymo priklausomybių ligų centre atkrito, tačiau netrukus pateko į bendruomenę, kuri rūpinasi priklausomais žmonėmis, ir ten gyvena iki šiol. 
„Pastaruoju metu sulaukiame pavienių tautiečių, deportuotų iš kitų šalių. Vienas buvo iš Vokietijos, kitas - iš Čekijos. Pasakojo, kad 15 metų kažkur miške gyveno be dokumentų, bandė dirbti, paskui valkatavo. Deportuotas iš šalies jis buvo palydėtas iki oro uosto, Vilniuje jį pasitikę pareigūnai tiesiai atvežė mums", - pasakojo J. Kulienė.
Pasak Eltos pašnekovės, kabintis į gyvenimą tokiems žmonėms sunku. „Tas iš Čekijos lietuvišką pasą seniausiai pametęs buvo, su Lietuva ryšių jokių, finansų - nulis, o dar Čekijoje ištiko insultas, ten gydytas buvo. Kai deportavo į Lietuvą, užtruko apie pusmetį, kol jis tapo socialiai draustu, o iki to laiko alko. Kažkaip stengėmės maitinti - iš maisto davinių kuriuos gauname, paramos", - sakė J. Kulienė. 
Nakvynės namuose A. Kojalavičiaus gatvėje - 60 vietų, tačiau nuo lapkričio nuolat nakvoja apie 70 žmonių. Netelpantys į lovas, atsigula ant čiužinių. „Kažką sugalvojam", - sakė J. Kulienė. 
Pasak jos, dauguma benamių į nakvynės namus pastaruoju metu atvežami iš ligoninių. „Amžiaus vidurkis 50-60 metų, turime nemažai moterų, kurių skaičius, kaip pastebim, auga", - sakė Vilniaus nakvynės namų filialo vadovė
Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Luneckienė Eltai sakė, kad į sostinės Vilkpėdės gatvėje esančius nakvynės namus šiemet dar nepristatytas nė vienas iš kitos šalies deportuotas žmogus, nors gaunančių tik apnakvyndinimo paslaugą paprastai niekas neklausia, kokiomis aplinkybėmis čia patenka.
„Ne deportuotų, o tokių, kurie patys grįžo iš užsienio neįsitvirtinę, tai yra", - sakė A. Luneckienė.
Nakvynės namų gyventojų statistika rodo, kad daugėja pensinio amžiaus žmonių, prastėja benamių sveikata. „Jei 2016 metais neįgaliųjų turėjome 23 proc., 2017 m. - beveik 27 proc. Neįgalių benamių procentas kasmet auga", - sakė Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja. 
Skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. 2016 m. skurdo lygis šalyje siekė 21,9 proc., apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.

D. Grybauskaitė: Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui". Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją - ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit", ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione - rytiniame NATO flange. „Zapad" pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.
ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2" dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai - geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2" projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.

Tenisininkas R. Berankis pateko į turnyro Prancūzijoje pusfinalį

Prancūzijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) "Challenger" serijos turnyro "Open de Rennes" vienetų varžybų ketvirtfinalyje penktadienį lietuvis Ričardas Berankis po 2 val. 14 min. trukusios kovos 6:1, 4:6, 6:4 įveikė 29-erių metų Prancūzijos atstovą Glebą Sacharovą (153-ioji pasaulio raketė).
27-erių metų lietuvis, kuris pasaulio reitinge yra 136-as, atliko šešis neatremiamus padavimus, o jo varžovas - devynis. Abu tenisininkai padarė po tris dvigubas klaidas.
Lietuvos tenisininkas pusfinalyje žais su 24-erių metų britu Liamu Broady (172).
Patekdamas į pusfinalį, R. Berankis užsitikrino 33 ATP reitingo taškus ir 3250 eurų premiją.
Turnyro prizų fondą sudaro 64 tūkst. eurų.

Europos Komisija skelbia gaires dėl naujųjų duomenų apsaugos taisyklių

Šiandien Komisija skelbia gaires, kurių tikslas – padėti užtikrinti, kad nuo gegužės 25 d. visoje ES būtų tiesiogiai ir sklandžiai taikomos naujosios duomenų apsaugos taisyklės.  Taip pat šiandien pradės veikti Komisijos sukurta nauja praktinė internetinė priemonė, kuria siekiama padėti piliečiams, įmonėms, visų pirma MVĮ, ir kitoms organizacijoms laikytis naujųjų duomenų apsaugos taisyklių ir naudotis jų teikiamais privalumais.

2016 m. balandžio 6 d. ES susitarė iš esmės pertvarkyti duomenų apsaugos sistemą – priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, pakeisiantis dvidešimt metų galiojusią Direktyvą. 2018 m. gegužės 25 d., praėjus dvejiems metams nuo priėmimo ir įsigaliojimo, naujosios duomenų apsaugos taisyklės bus pradėtos taikyti visoje ES.

Šiandien paskelbtose gairėse primenami pagrindiniai naujųjų duomenų apsaugos taisyklių elementai:

visame žemyne taikomas vienas taisyklių rinkinys, taip įmonėms užtikrinant teisinį tikrumą, o piliečiams – vienodą duomenų apsaugos lygį visoje ES;

*tos pačios taisyklės taikomos visoms įmonėms, teikiančioms paslaugas ESnet jeigu jos įsisteigusios už ES ribų;

*didesnės ir naujos piliečių teisės. Sustiprinama teisė gauti informaciją, teisė susipažinti su duomenimis ir teisė būti pamirštam. Teise į duomenų perkeliamumą piliečiams suteikiama galimybė perkelti savo duomenis iš vienos bendrovės į kitą. Taip bendrovėms atsivers naujų verslo galimybių;

*didesnė apsauga nuo duomenų saugumo pažeidimų. Bendrovėms nustatyta pareiga informuoti duomenų apsaugos instituciją apie asmens duomenų saugumo pažeidimą ne vėliau kaip per 72 valandas, jeigu dėl tokio pažeidimo asmeniui kyla pavojus;

griežtos taisyklės ir atgrasomosios baudos. Visoms duomenų apsaugos institucijoms bus suteikti įgaliojimai skirti baudas, kurios gali siekti iki 20 mln. EUR arba, įmonės atveju, sudaryti 4 proc. pasaulinės metinės apyvartos.

Nors naujuoju reglamentu nustatomas vienas tiesiogiai visose valstybėse narėse taikytinų bendrų taisyklių rinkinys, tam tikrus aspektus reikės iš esmės pakoreguoti, pavyzdžiui, ES šalių vyriausybės turės iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus, o duomenų apsaugos institucijos turės įkurti Europos duomenų apsaugos valdybą. Gairėse apžvelgiami jau atlikti parengiamieji darbai ir nurodoma, ką Europos Komisija, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir nacionalinės administravimo įstaigos dar turi nuveikti. Komisija skiria 1,7 mln. EUR duomenų apsaugos institucijoms, taip pat duomenų apsaugos specialistų mokymui. Papildomi 2 mln. EUR bus skirti nacionalinėms institucijoms, kad jos teiktų pagalbą įmonėms, visų pirma MVĮ.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 27-osios įvykiai pasaulio istorijoje: 
1186 m. Vokietijos karalius Henrikas VI vedė Sicilijos karalienę Konstanciją ir buvo karūnuotas Burgundijos, Vokietijos ir Italijos karaliumi.
1731 m. mirė klavesinų gamintojas italas Bartolomeo'us Cristoforis. Manoma, kad jis išrado pianiną.
1756 m. gimė austrų kompozitorius Wolfgangas Amadeusas Mozartas.
1775 m. gimė vokiečių filosofas Friedrichas Wilhelmas Josephas von Schellingas. 
1832 m. gimė anglų rašytojas, matematikas, moderniosios logikos pradininkas Lewisas Carrollas, tikrasis vardas Charlesas Lutwidge'as Dodgsonas. Labiausiai jis išgarsėjo fantastinėmis apysakomis vaikams "Alisa Stebuklų šalyje" ir "Alisa Veidrodžių karalystėje".
1859 m. gimė Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, valdęs šalį nuo 1888 iki 1918 metų. Po Pirmojo pasaulinio karo priverstas atsisakyti sosto, jis pasitraukė į Olandiją, ten gyveno iki 1941 metų.
1880 m. JAV Thomasui Alva Edisonui išduotas patentas Nr. 223 898 - buvo užpatentuota elektros lemputė.
1897 m. Sankt Peterburge įvyko kompozitoriaus Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.
1901 m. mirė vienas didžiausių XIX amžiaus itališkosios operos kūrėjų Giuseppė Verdis.
1926 m. Londone Johnas Logie'is Bairdas pirmą kartą surengė viešą televizijos demonstravimą.
1944 m. sovietų generolas Leonidas Govorovas paskelbė, kad galutinai nutraukta Leningrado blokada.
1945 m. Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos išvadavo Osvencimo koncentracijos stovyklą, kurioje fašistai išžudė apie pusantro milijono žmonių.
1962 m. sovietų vyriausybė pervadino visas vietas, pavadintas Molotovo, Kaganovičiaus ir Malenkovo vardais. Šie veikėjai 1957 metais mėgino nušalinti nuo valdžios Nikitą Chruščiovą.
1967 m. per erdvėlaivio "Apolon-1" paleidimo bandymą Kanaveralo kyšulyje kilo gaisras, žuvo trys JAV astronautai.
1967 m. 60 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų sutartį dėl taikaus kosmoso naudojimo bei draudimo dislokuoti masinį ginklą kosminėje erdvėje.
1973 m. Paryžiuje, pasirašius susitarimą dėl paliaubų, baigėsi JAV karinė operacija Vietname.
1981 m. Javos jūroje kilus gaisrui Indonezijos keleiviniame kelte "Tamponas II", žuvo 580 žmonių.
1996 m. kariškiai užgrobė valdžią Nigerijoje, nuvertę demokratiškai išrinktą prezidentą Mahameną Ousmaną.
2002 m. Nigerijos sostinėje Lagose sprogus šaudmenų sandėliui žuvo daugiau kaip 1000 žmonių, tūkstančiai liko be pastogės.
2003 m. Serbijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų paleista Jugoslavijos Federacija, o jos vietoje sukurta Serbijos ir Juodkalnijos konfederacija.
2008 m. mirė buvęs Indonezijos prezidentas Suhartas. 86 metų Suharto mirties priežastis - daugelio organų veiklos sutrikimas. Suhartas pasitraukė iš pareigų 1998 metais kilus masiniams protestams dėl korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų.
2010 m. būdamas 91 metų amžiaus mirė amerikiečių rašytojas Jerome'as Davidas Salingeras, kurio žinomiausias kūrinys - romanas "Rugiuose prie bedugnės".
2010 m. JAV kompanijos "Apple" vadovas Steve'as Jobsas spaudos konferencijoje San Fransiske pirmą kartą pristatė "iPad" planšetinį kompiuterį.
2016 m. mirė išradėjas iš Vokietijos Arturas Fischeris. Jis buvo laikomas vienu iš produktyviausių visų laikų išradėjų. 

Vokietijos partijos nustatė galutinį terminą, iki kurio turi būti užbaigtos derybos dėl koalicijos

Derybose dėl naujos vyriausybės formavimo dalyvaujančios Vokietijos partijos nustatė galutinį terminą, iki kurio turi būti užbaigtos jų derybos. Kaip pranešama, derybas dėl koalicinės vyriausybės suformavimo tikimasi užbaigti iki vasario 4 dienos.
Toks sprendimas priimtas penktadienį Berlyne prasidėjus pirmosioms oficialioms Martino Schulzo vadovaujamų Socialdemokratų (SPD) ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloko deryboms dėl koalicijos. 
Kanclerei jau keturis mėnesius - nuo rugsėjo 24 dieną vykusių parlamento rinkimų - sunkiai sekasi rasti išeitį iš politinės aklavietės didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje. Tačiau oficialių derybų pradžioje A. Merkel buvo optimistiškai nusiteikusi.

Šiaurės Korėja, nepaisydama sankcijų, eksportavo anglį

Šiaurės Korėja, nepaisydama sankcijų, pernai keliskart eksportavo anglį. Ši tada buvo gabenama toliau į Pietų Korėją ir Japoniją, pranešė agentūra "Reuters", remdamasi neįvardytais šaltiniais žvalgyboje ir Jungtinėse Tautose (JT).
Anglies eksportui taikomos sankcijos, kurias JT paskelbė šaliai 2017 metų rugpjūtį dėl branduolinės ir raketų programos. Nuo tada mažiausiai tris kartus anglį gabenantys Šiaurės Korėjos laivai įplaukė į Rusijos Nachodkos ir Cholmsko uostus. Rusijai tai pateigė, kaip ir anksčiau pasirodžiusius pranešimus, kad atviroje jūroje į Šiaurės Korėjos tanklaivius buvo pakrauta nafta.

Lenkija griežtina bausmes už nacių koncentracijos stovyklų vadinimą "lenkų stovyklomis"

Už istoriškai neteisingą pavadinimą - "lenkų" koncentracijos stovyklos, turint omenyje nacių mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje per Antrąjį pasaulinį karą, ateityje grės iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė. 
Prieštaringai vertinamam atitinkamo įstatymo sugriežtinimui penktadienį pritarė Lenkijos parlamentas, kuriame absoliučią daugumą turi valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS). Už buvo 279 parlamentarai, prieš - 5, 130 susilaikė, pranešė agentūra PAP. 
Griežtesnėmis bausmėmis vyriausybė nori geriau apsaugoti šalies ir savo piliečių įvaizdį užsienyje. Dažnai neapdairiai panaudojus sąvoką "lenkų stovyklos", turint omenyje vokiečių koncentracijos stovyklas, Lenkijai vis buvo priskiriama atsakomybė už nacių nusikaltimus, argumentavo teisingumo viceministras Patrykas Jakis. "Dabar Lenkijos vyriausybė galės efektyviai su tuo kovoti", - pridūrė jis. 
Kas naudos šią sąvoką, rizikuos gauti piniginę baudą arba sėsti į kalėjimą iki trejų metų. Įstatymas nebus taikomas meno ir mokslo sritimis. 
2012 metais per klaidą ir JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo apie "lenkų stovyklas", taip sukeldamas didelį Lenkijos nepasitenkinimą. Ekspertai iš Jam Vašemo holokausto aukų atminimo memorialo Jeruzalėje tuo tarpu jau vykstant diskusijoms dėl įstatymo reiškė susirūpinimą, kad naujos taisyklės gali būti panaudotos istoriškai įrodytai Lenkijos atsakomybei dėl nusikaltimų prieš žydus neigti. Įstatymas galios ir užsienyje. Tačiau, ekspertų vertinimu, tai bus sunkiai įgyvendinama.

ECB: skolinimo euro zonos bendrovėms augimas sulėtėjo

Skolinimo euro zonos bendrovėms augimas praėjusių metų gruodį sulėtėjo, rodo penktadienį paskelbti Europos centrinio banko (ECB) duomenys.
Bendrovėms išduodamų paskolų augimo rodiklis euro zonoje praėjusių metų gruodį, palyginti su analogišku ankstesnių metų mėnesiu, išaugo 2,9 proc. - 0,2 proc. punkto mažiau nei lapkritį.
Tuo tarpu skolinimo namų ūkiams augimas gruodį nepakito ir sudarė 2,8 proc.
Bendros skolinimo privačiam sektoriui augimas praėjusį mėnesį, palyginti su lapkričiu, sulėtėjo nuo 2,9 iki 2,8 procento.
Kreditų augimas yra pagrindinis rodiklis, leidžiantis ECB įvertinti, kokiu mastu jo vykdoma "lengvų pinigų" politika veikia realiąją ekonomiką.

Ispanijos vyriausybė konstituciniam teismui skundžia C. Puigdemont'o paskyrimą kandidatu į Katalonijos prezidentus

Ispanijos vyriausybė paskelbė, kad konstituciniam teismui skųs Carleso Puigdemont'o paskyrimą kandidatu į Katalonijos prezidento postą.
55-erių C. Puigdemont'as po jo nušalinimo nuo pareigų spalio pabaigoje pabėgo į Belgiją, kad išvengtų suėmimo. Tai jam grėsė dėl nepriklausomybės referendumo, kurį ispanų teisėsauga buvo uždraudusi, bei parlamento sprendimo dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos. Jei grįžtų, C. Puigdemont'ui iš karto grėstų suėmimas.
Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeris Torrentas šią savaitę paskelbė C. Puigdemont'ą vieninteliu kandidatu į regiono prezidentus. Jis pranešė, kad debatai dėl kandidatūros bus pradėti kitą antradienį 15.00 val. Po to bus balsuojama. Pirmajame rate kandidatas turi surinkti absoliučią daugumą, po to užtenka paprastos daugumos.
Debatuose Barselonoje kandidatas turi pristatyti savo vyriausybės programą. C. Puigdemont'as yra paskelbęs, kad savo vyriausybės programą pristatys vaizdo ryšiu iš Briuselio arba nusiųs atstovą. Ir toliau neaišku, ar tai apskritai leistina.

Praėjusiais metais Graikijai teko neproporcinga prieglobsčio prašymų našta

2017 metais Graikijai teko neproporcinga prieglobsčio prašymų Europos Sąjungoje (ES) našta. Graikijai atiteko 8,5 proc. visų prašymų ES, penktadienį skelbė Graikijos prieglobsčio tarnyba. 
Pernai 11 mln. gyventojų turinti Graikija gavo rekordiškai daug prieglobsčio prašymų - 58 tūkst. 661. Kaip pranešama, Graikijai atiteko neproporcinga našta pagal prieglobsčio prašymų ir gyventojų skaičių. Beveik pusė prašymų, kuriuos Graikija gavo 2017 metais, buvo pateikti penkiuose karštuosiuose taškuose Egėjo jūros salose. 
Daugiausiai prašymų Graikija sulaukė iš Sirijos piliečių - 16 tūkst. 396, tuo tarpu 8 tūkst. 923 prašymus pateikė Pakistano piliečiai, 7 tūkst. 924 - Irako piliečiai ir 7 tūkst. 567 -Afganistano.

M. Saakašvilis privalės naktimis būti namuose

Apeliacinis teismas Kijeve penktadienį nusprendė, kad buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis naktimis privalės likti namuose. Tokia priemonė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos priešininkui galios nuo 22.00 iki 7.00 val. Be to, M. Saakašviliui uždrausta be prokuratūros ar teismo leidimo išvykti iš Kijevo.
Prokuratūra reikalavo namų arešto M. Saakašviliui visą parą. Politikas ir dešimtys teismo salėje buvusių jo šalininkų teismo sprendimą sutiko šūksniais "Gėda, gėda". M. Saakašvilis sakė, kad tai ne teismas, o "perkamos bjaurybės".
Sprendimas reiškia jo politinės veiklos apribojimą, kalbėjo jis. Jam uždrausta vykti į provinciją, rinkti žmones ir rengti demonstracijas. Nepaisant to, M. Saakašvilis žada tęsti savo protestus prieš P. Porošenką, kol šis bus nuverstas. Jis Ukrainos prezidentą, be kita ko, kaltina korupcija.
Prokuratūra savo prašymą praėjusį gruodį argumentavo tuo, kad 49 metų M. Saakašvilis su finansine parama iš Rusijos planuoja pučą Ukrainoje. Šis kaltinimus vadina politiškai motyvuotais. M. Saakašvilis laikinai buvo suimtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė jį paleisti ir atmetė prokuratūros prašymą skirti jam namų areštą. Prokuratūra šį sprendimą apskundė.
Gruzija yra išdavusi M. Saakašvilio arešto orderį - jis kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia. 2015 metais buvęs prezidentas persikėlė į Ukrainą, kur P. Porošenka paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų gale tarp jų kilo kivirčas. M. Saakašvilis apkaltino vyriausybę Kijeve nepakankamai kovojant su korupcija, atsistatydino iš gubernatoriaus pareigų ir nuo tada vykdo opozicinę veiklą Ukrainoje.

R. T. Erdoganas žada plėsti karinę operaciją Sirijoje

Nepaisydamas besitęsiančios JAV kritikos, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žada plėsti karinę operaciją Sirijos šiaurės vakaruose į kitas kurdų kontroliuojamas teritorijas. Po Afrino regiono Turkija "nuo teroristų išvalys" Manbidžo regioną, penktadienį sakė jis Ankaroje susitikęs su savo AKP partijos merais.
"Ir tada mes savo kovą tęsime tol, kol iki pat Irako sienos neliks nė vieno teroristo", - kalbėjo R. T. Erdoganas. Kurdų kovotojų kontroliuojamas Manbidžo regionas yra į rytus nuo Afrino ir ribojasi su Turkija bei Iraku.
Turkijos operacija Afrine nukreipta prieš kurdų Liaudie apsaugos dalinius (YPG), kuriuos remia JAV. Ankara traktuoja YPG kaip uždraustos kurdų Darbininkų partijos PKK atšaką Sirijoje. PKK į teroristų sąrašą įtraukta ir Europoje bei JAV. Turkijos veiksmai Manbidžo regione visų pirma keblūs būtų todėl, kad JAV čia pastaruoju metu dislokavo instruktorius.

Draudimui rodyti filmą "Stalino mirtis" nepaklūstančiame kino teatre apsilankė Rusijos policija

Rusijos policija apsilankė satyrinę britų komediją "Stalino mirtis" (The Death of Stalin) rodančiame Maskvos kino teatre, nepaisančiame Rusijos vyriausybės draudimo rodyti šalyje šią juostą, informuoja BBC.
Prie kino teatro centrinėje Maskvoje buvo nufotografuoti keli uniformuoti pareigūnai, bet policija nepateikė jokio paaiškino. Juosta šiame kino teatre pirmą kartą parodyta ketvirtadienį.
Rusijos pareigūnai režisieriaus Armando Iannucio komediją pavadino "įžeidžiančia" ir pasityčiojimu iš Rusijos istorijos. Filme didžioji dalis vaizduojamų pagrindinių personažų yra tikros istorinės figūros.
Filmas Jungtinėje Karalystėje (JK) pradėtas rodyti pernai spalį, Rusijoje filmo premjera turėjo įvykti ketvirtadienį. Tačiau, likus kelioms dienos iki premjeros, Rusijos kultūros ministerija nusprendė uždrausti kino teatruose rodyti "Stalino mirtis".
Ketvirtadienį šiame kino teatre filmą žiūrėję rusai gana teigiamai įvertino filmą ir teigė, kad filmas visai jų neįžeidė.

Atgal