VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.29. Naujausios žinios

Restauruotas pergamentas su trijų Radvilų parašais

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas unikalus dokumentas - pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai - Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m. vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus.
M. Radvila Rudasis (1512, kitais duomenimis, 1515 - 1584 04 27) - ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir Evangelikų bažnyčiai turintis didikas. Nuo 1544 m. jis buvo LDK taurininkas, nuo 1546 m. - medininkas. 1547 m. gruodžio 10 d. imperatorius Karolis V jam suteikė, o gruodžio 14 d. Romos karalius Ferdinandas I patvirtino kunigaikščio Biržuose ir Dubingiuose titulą. 1550 m. jis tapo Trakų vaivada, 1553-1561 m. buvo LDK lauko etmonas, 1561-1565 ir 1578-1584 m. - didysis etmonas, 1565-1579 m. - LDK kancleris, nuo 1565 m. - Vilniaus vaivada. 1564 m. sausio 26 d. M. Radvila Rudasis laimėjo Ulos mūšį prieš Maskvos kariuomenę, vadovaujamą Piotro Šuiskio, o vasario 7 d. privertė pasitraukti kitą dalį, vadovaujamą vaivadų Piotro ir Vasilijaus Serebrianų. 1579 m. Radvila Rudasis padėjo Steponui Batorui rengti pirmąją kampaniją prieš Maskvą ir su LDK kariuomene dalyvavo Polocko apsiaustyje. 1580 m. jis dalyvavo karaliaus žygyje į Didžiuosius Lukus; šios kampanijos metu apsiautė ir užėmė Usviatų ir Jezeriščės pilis. Ne mažesni jo nuopelnai ir Lietuvos evangelikų bažnyčiai, pažymima LMA Vrublevskių bibliotekos pranešime. Valstybės įstatymais ir karalių privilegijomis jis siekė, kad LDK evangelikų teisės būtų tokios kaip ir Romos katalikų, savo valdose fundavo evangelikų bažnyčias, steigė jų parapijas, rėmė mokslą ir meną. Jo sūnūs buvo Naugarduko vaivada Mikalojus ir Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas.
B. Giedraitienė - viena iš kelių aukščiausios kategorijos restauratorių, dirbančių LMA Vrublevskių bibliotekoje, Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja. Šį darbą ji atliko per dvi savaites. Pergamentas buvo išvalytas ir ištiesintas, išvalyti prie jo prikabinti antspaudai. Daugiausia problemų restauruojant dokumentą kėlė susipynusios ir nutrūkusios virvelės, kuriomis antspaudai jungiami su pergamentu. Skaitmeninė dokumento kopija veikiai bus prieinama LMAVB skaitmeniniame archyve (adresas - http://elibrary.mab.lt/handle/1/3148).

Akcijų rinkos - ar 2018 metai bus kitokie?

Swedbank" Privačiosios bankininkystės finansinio turto valdymo srities vadovas E.Mickus
Žvelgiant į akcijų rinkas, gali susidaryti įspūdis, kad akcijos kone kiekvieną dieną pasiekia naujas rekordines vertes. Tokia situacija dažną investuotoją skatina susimąstyti, ar šiuo metu vis dar tinkamas metas investuoti į akcijų rinkas. Įsibėgėjant naujiems metams, toks klausimas įgauna ir papildomą simbolinę reikšmę - ko akcijų rinkose tikėtis 2018 metais? 
Vertinant akcijų rinkas vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į veiksnius, kurie skatina akcijų brangimą, bet ir į veiksnius, dėl kurių akcijų vertės galėtų kristi. Kokie ekonominiai veiksniai dažniausiai signalizuoja apie artėjantį akcijų rinkų kritimą, galbūt šiuo metu tokie veiksniai jau pastebimi ir investicijos į akcijų rinkas būtų rizikingos? 
Paprastai prieškrizinė aplinka pasižymi dviem požymiais - didele infliacija ir išaugusiomis palūkanų normomis. Natūralu, kad išaugusios vartojimo prekių kainos priverčia centrinius bankus didinti bazinę palūkanų normą ir taip sumažinti pinigų pasiūlą rinkoje. Šių žingsnių tikslas paprastas - taip siekiama paskatinti gyventojus taupyti.
Laikui bėgant pasiekiamas toks taškas, kai pradeda trūkti pinigų prekėms ir paslaugoms, kuriuos pirkti buvo natūralus vadinamųjų „gerų laikų" įprotis. Išaugusios palūkanų normos reiškia ir padidėjusias paskolų įmokas, kurioms mokėti taip pat ima trūkti lėšų.
Galiausiai sumažėjęs bendrovių pelningumas investuotojus paskatina trauktis iš akcijų rinkų. Dažniausiai tas pasitraukimas būna gilus ir skausmingas. Pavyzdžiui, nuo pasaulinės finansinio sektoriaus krizės praėjo jau 10 metų, tačiau ši krizė kapitalo rinkų dalyvių atmintyje dar neišblėso. 
Šiuo metu infliacija JAV ir Europoje svyruoja ties 1-2 proc. riba. Toks kainų augimo tempas nėra išskirtinis, ir grėsmių dėl šio veiksnio sunku tikėtis.
Palūkanų normos šiuo metu taip pat išlieka mažos. Europoje jos yra arti nulio atžymos, o palūkanų normos JAV tik neseniai buvo pradėtos didinti. Nepaisant to, kad labiausiai reiktų baimintis jau išaugusių palūkanų normų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normoms pradėjus didėti, akcijų rinkos, istoriškai žvelgiant, pasižymi didžiausia grąža. 
Šiais metais pagrindinė tema vis tik išliks palūkanų normų didinimas bei pinigų pasiūlos mažinimas. Reaguodamas į atsigaunančią ekonomiką JAV centrinis bankas jau pradėjo didinti bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas ekonomikos skatinimo programos peržiūrėjimo turėtų imtis šių metų rugsėjo mėnesį. Pagal šią programą kas mėnesį į rinką yra įliejami iki 30 mlrd. eurų. Labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas nuspręs šį pinigų srautą mažinti. 
Nors centrinių bankų retorika griežtėja, infliacija ir palūkanų norm7 lygis yra gana žemas. Tad įvertinus šiuos veiksnius, tokia situacija investuojantiems į akcijų rinkas turėtų suteikti optimizmo ir šiais 2018 metais.

Premjeras Gruzijoje sulaukė padėkos už paramą eurointegracijoje bei kelyje į narystę NATO

Su oficialiu vizitu Gruzijoje viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sulaukė kolegos Giorgio Kvirikashvilio padėkos eurointegracijoje bei kelyje į narystę NATO. 
"Įvairiapusė Lietuvos parama mums yra labai svarbi. Pozityviai žiūrime į daug žadantį abiejų šalių bendradarbiavimą", - sakė Gruzijos Premjeras, pasidžiaugęs ir tuo, kad vizitas vyksta abiem šalims rengiantis nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio paminėjimams.
Ministras Pirmininkas S. Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva ir Gruzija turi daug bendro.
„Mūsų tautų žmonėse tikriausiai yra susiformavęs laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos genas, kuris mus vienija. Kaip ir vienodas požiūris į užsienio politiką, saugumo ir tarptautinės teisės principus. Lietuva visuomet nuosekliai ir tvirtai rėmė Gruziją ir besąlygiškai palaikė šalies teritorinį vientisumą. Tai darysime ir ateityje. Patikėkite, Gruzija turi nuoširdų ir patikimą draugą", - teigė S. Skvernelis. 
Premjerai pabrėžė ekonominio bendradarbiavimo naudą bei aptarė tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Tbilisį galimybę. Anot Lietuvos Premjero, tai pasitarnautų aktyvesniems turistiniams mainams. Juolab kad prieš kelerius metus atsiradęs tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Kutaisio labai pasiteisino. S. Skvernelio teigimu, reisas į Tbilisį galėtų vykti kelis kartus per savaitę, o jo potencialas būtų didžiulis.
Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad dvišaliai ekonominiai santykiai dar turi perspektyvų stiprėti, ypač žemės ūkyje, finansinėse technologijose ir atsinaujinančios energetikos srityje. Geriau būtų galima išnaudoti ir augančio Klaipėdos jūrų uosto teikiamas galimybes.
Vizito Gruzijoje metu taip pat suplanuotas susitikimas su lietuvių bendruomene, Gruzijos Prezidentu Giorgiu Margvelachviliu, Parlamento Pirmininku Irakliu Kobakhidze, Gruzijos ekonomikos ir plėtros ministru Dimitry Kumsishviliu, ES stebėsenos misijos atstovais.

Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus ambasadoriui Japonijoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus nepaprastajam ir įgaliotajam šalies ambasadoriui Japonijoje Gediminui Varvuoliui.
Šalies vadovė su naujuoju ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Japonijos santykius politikos, ekonomikos, saugumo ir turizmo srityse.
Pasak Prezidentės, viena svarbiausių užduočių naujajam ambasadoriui bus plėtoti verslo ryšius. Valstybės vadovės teigimu, svarbu skatinti lietuviškų produktų eksportą ir pritraukti investicijas pažangiųjų technologijų srityse.
Prezidentė taip pat kalbėjo apie galimybes kurti naują Baltijos valstybių ir Japonijos bendradarbiavimo formatą (3+1), kuris paskatintų gynybos, ekonomikos, mokslo ryšių plėtrą. Tokį formatą D. Grybauskaitė aptarė su šį mėnesį Lietuvoje viešėjusiu Japonijos ministru pirmininku Shinzu Abe.
Pasak Prezidentės, daug galimybių atvers ir kitąmet turintis įsigalioti Europos Sąjungos ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas.
Susitikime aptartas ir glaudesnis bendradarbiavimas saugumo srityje. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad svaru plėtoti bendrus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti.
Ambasadorius taip pat akredituojamas Australijai, Filipinams, Indonezijai, Malaizijai, Naujajai Zelandijai ir Singapūrui.
G. Varvuolis studijavo politikos mokslus Prancūzijoje, diplomatinę karjerą pradėjo 1995 m., 2005-2009 m. dirbo atstovybėje prie NATO, 2009-2013 m. ėjo Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas. 2013-2017 m. buvo ambasadorius Belgijoje.

Seimo delegacija susipažins su NATO operacijomis ir ateities planais

Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Česlavas Olševskis vyksta į NATO būstinę ir Jungtinių pajėgų vadavietę Briuselyje (Belgijos Karalystė), kur susipažins su NATO operacijomis ir ateities planais.

Rytoj, sausio 30 d., NATO būstinėje Viešosios diplomatijos skyriaus programų vadovas Erikas Povelis (Eric Povel) Seimo delegacijai pristatys dabartinę NATO politinę darbotvarkę, NATO kylančių saugumo iššūkių skyriaus generalinio sekretoriaus pavaduotojas dr. Džeimis Šei (Jamie Shea) kalbės apie NATO kylančius saugumo iššūkius. Išklausius pranešimus vyks diskusijos šiomis temomis.

Darbinių pietų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atstovybėje metu bus diskutuojama tema „NATO priešakinių pajėgų stiprinimas“. Diskusijoje dalyvaus: Džedidaja Rojalis (Jedidiah Royal), JAV atstovybės prie NATO Gynybos politikos ir planų direktorato direktorius; Endriu Badas (Andrew Budd), Gynybos politikos ir planavimo padalinio Gynybos pajėgumų skyriaus vadovas ir kiti.

Antradienį numatyta ir diskusija „NATO ir Rusijos santykiai“ su Radoslava Stefanova, Politikos ir saugumo strategijų padalinys, ir Skotu Perišu (Scott Parrish), JAV atstovybės prie NATO politikos specialistu.

JAV atstovybės prie NATO patarėjos politikos klausimais pavaduotoja Dženifer Tiernei (Jennifer Tierney) Seimo delegacijai pristatys JAV prioritetus NATO.

Trečiadienį, sausio 31 d., Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas, Seimo nariai A. Anušauskas ir Č. Olševskis lankysis Jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje bei JAV atstovybėje prie Europos Sąjungos.

Seimo nariai išklausys pranešimus šiomis temomis: „Kaip priimami sprendimai dėl oro operacijų Baltijos šalyse“, „Gynybos planai“, „Iššūkių, galimybių ir rekomendacijų Lietuvai įvertinimas“, „JAV ir ES santykiai“, „JAV požiūris į Europos saugumo ir gynybos politiką“.

Vizito metu Seimo nariai taip pat lankysis Lietuvos atstovybėje prie NATO.

„Maltiečių sriuba" baigėsi, bet senelių maistui lėšų dar trūksta

Prieš Kalėdas vykusios senelių paramos akcijos „Maltiečių sriuba" tikslas buvo surinkti 260 tūkstančių eurų - tokios sumos reikia, kad visus metus maisto ir kitos paramos sulauktų maltiečių globojami 2600 sunkiai gyvenančių senolių. Šiuo metu surinkta beveik 220 tūkstančių. Vadinasi, trūksta. Tad maltiečiai skelbia susitelkimo mėnesį ir dar kartą kviečia daryti gerus darbus. 
Tuo tikslu aukojimo akcija pratęsiama iki vasario mėnesio pabaigos ir tikimasi surinkti trūkstamą sumą - 40 tūkstančių eurų. 
Visi, kurie prieš šventes nespėjo paaukoti, visi, kurie supranta, kad senolių nuvilti negalima, iki vasario pabaigos kviečiami paaukoti numeriu 1892 - 3 eurai, daugiau www.maltieciai.lt.

Lietuva tampa užuovėja nuo „Brexit" bėgančioms finansinių technologijų bendrovėms

Lietuvos bankas tikisi, kad finansinių technologijų startuolių plėtra šalyje spartės, ir tikina, kad galimybe įsteigti įmones domisi įmonės iš 32 valstybių.
Anot Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, didžiausias susidomėjimas Lietuva yra iš Didžiosios Britanijos įmonių, kurios siekia po "Brexit" užsitikrinti priėjimą prie Europos Sąjungos rinkos.
„Didžioji dalis įmonių domisi galimybe įsikurti iš Didžiosios Britanijos dėl „Brexit", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Jurgilas. 
Jis teigia, kad šalies tikslas yra tokias įmonės pritraukti į Lietuvą.
Jos nežada atsisakyti teikti paslaugų Didžiojoje Britanijoje, bet joms teikti paslaugas Europos Sąjungoje yra svarbu ir jos tai gali daryti įsikūrusios bet kurioje iš šalių, o mūsų interesas, kad jos steigtųsi Lietuvoje ir prisidėtų prie darbo vietų kūrimo čia", - tikino M. Jurgilas. 
Tačiau, pasak jo, susidomėjimo sulaukiama ir iš Kinijos, Singapūro, Izraelio, JAV, Kanados ir kitų valstybių. 
Vien praėjusiais metais Lietuvos bankas išdavė iš viso 32 finansinių technologijų įmonių („FinTech") licencijas, dar 19 paraiškų pradėjo nagrinėti. Praėjusiais metais išduota 31 elektroninių pinigų įstaigų licencija, kai 2016 metais - 12. 
Pasak finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, tam, kad Lietuva domintų užsienio įmones, būtina didinti sprendimų matomumą.
„Mūsų sukurtų galimybių matomumas pasaulyje yra labai svarbus", - konferencijoje teigė L. Maskaliovienė.
Tiek Lietuvos banko atstovas, tiek finansų viceministrė teigia, kad "FinTech" startuoliai viliojami, siūlant prieigą prie Europos rinkos, tačiau siekiama, kad Lietuva taptų ta šalimi, kuri diktuoja technologijų madas. 
"Finansinės paslaugos yra tas produktas, kuriam neegzistuoja sienos, nėra Lietuvos rinkos, Europos Sąjungos rinkos, yra pasaulinės technologijos. Tai klausimas, kiek mes surinksime startuolių Lietuvoje", - sakė L. Maskaliovienė. 
Tačiau nors Lietuva tikisi tolesnės "FinTech" plėtros, "Investuok Lietuvoje" vadovas Mantas Katinas teigia, kad būtina išspręsti įsisenėjusias problemas. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad į Lietuvą būtų patogų atskristi iš pagrindinių finansinių pasaulio centrų.
Be to, anot jo, būtina įgyvendinti "E-residency" projektą. Tai yra, sudaryti bendrovėms galimybę įsikurti ir pasirašyti reikiamus dokumentus nuotoliniu būdu, kaip daroma Estijoje. M. Katino teigimu, užsienio investuotojai tikina, kad toks projektas padidintų Lietuvos konkurencingumą.
"Visos šalys stebi, ką Lietuva daro, ir kopijuoja, tai konkurencinėje kovoje galima laimėti tik tuo atveju, jeigu kasmet įdiegi 3-4 patobulinimus", - konferencijoje sakė M. Katinas. 
Šiemet startuolius pritraukti į Lietuvą bus mėginama, tobulinant reguliacinę aplinką ir lengvinant įsikūrimą Lietuvoje. Be to, tikimasi pradėti "LBchain" projektą - Lietuvos bankas siekia sukurti "smėlio dėžę", kur technologijų bendrovės galėtų išbandyti savo produktus ir sužinotų savo silpnąsias vietas.

Nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, tačiau pirmi metai - pavojingiausi

Praėjusiais metais dėl įvykių darbe mirė 36 darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sako, kad šis skaičius rodo, jog kelerius metus iš eilės žūčių darbe stabiliai mažėja. 2014 metais nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių darbuotojo mirtimi, buvo 56, 2016 m. - 45 žuvusieji darbe. Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek - statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.
Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta netinkamai organizuojant darbus, įmonėje trūkstant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Apie ketvirtadalis žuvusių darbuotojų neteko gyvybės nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir tuo patys rizikuodami savo sveikata ar gyvybe. 
Pasak VDI vadovo Jono Griciaus, jau ne vienus metus viena opiausių problemų ir dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis yra netinkamas naujų darbuotojų paruošimas.
"Sudėtingiausias laikotarpis yra pirmosios darbuotojo savaitės, mėnesiai. Didžiausia rizika iš esmės išlieka iki pirmųjų metų. Praėjusiais metais ir sunkiai sužalotųjų, ir žuvusiųjų darbe daugiau nei trečdalį sudarė mažą stažą turintys darbuotojai. Iš įvykių, per kuriuos buvo mirtinai sužaloti turintieji stažą iki 1 metų, pusė žuvo antrą darbo savaitę", - sako J. Gricius.
Pasak jo, įmonėse šiems darbuotojams vis dar skiriama per mažai dėmesio. Darbuotojai nėra tinkamai išmokomi, jiems nepriskiriamas patyręs darbuotojas, galintis padėti ugdyti ir tobulinti profesinius įgūdžius. Taip pat dažnai jie nesupažindinami ar menkai supažindinami su tos srities saugaus darbo specifika ir reikalavimais. Kas septintoje įmonėje nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo. „Būtent tokios aplinkybės, kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, neįtvirtinęs saugos žinių darbuotojas tiesiog „įmetamas" į darbo vietą, kartais gali būti panašus į jo siuntimą į žūtį", - apibendrina J. Gricius.
Pasak VDI vadovo, antroji sritis, kuri šiais metais bus viena iš VDI prioritetinių krypčių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, yra kritimai iš aukščio. Nelaimių darbe tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis darbuotojų žuvo darbo vietoje ir tiek pat sunkiai susižalojo nukritę iš aukštai.

Prof. V. Grabauskas: kiekviena reforma sukelia nerimą, bet permainos naudingos

Seimui pritarus Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), pirmosios iš šių aukštųjų mokyklų laikinoji rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė iš naujo viešai pakartojo, kad Sporto universiteto pozicija nesikeičia, - jis tebesiekia likti autonomišku. 
- Kokiais argumentais turėtų tokiu atveju remtis LSMU, kad iš šalies neatrodytų, jog jis taikosi „prievarta būti mielas"? Tokį klausimą naujienų agentūra ELTA uždavė daugybę savo gyvenimo metų sveikatos mokslams paskyrusiam LSMU ir Pasaulio sveikatos organizacijoje vadovaujamas pozicijas užėmusiam, buvusiam šio universiteto rektoriui, dabar - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos pirmininkui prof. Viliui Grabauskui. 
- Šių metų sausio 12-ąją buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo universitetams pasiūlyta parengti ir iki kovo 1 d. pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą bei reorganizavimo sąlygas. Pagal Seimo nutarimą buvo įsteigta darbo grupė, į kurią abiejų universitetų rektoriai delegavo atstovus. Deja, ne dėl LSMU kaltės darbo grupės veikla stringa. Mūsų universitetas reorganizacijos proceso nestabdo, o nutarimą vykdo.
- Sutinkate, kad doc. dr. D. Rėklaitienė teisi, teigdama, jog „laukia ilgas derybų procesas". Tačiau Seimas jungiamiems universitetams nurodė datą, iki kurios reikia sutarti, todėl tas procesas gali užsitęsti ir po jos. Nors kitu atveju kur kas didesnis - trijų aukštųjų mokyklų „darinys" (Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai ) dėl savojo reorganizacijos plano ir sąlygų randa bendrą kalbą. Nejaugi anksčiau nebuvo galima tarpusavyje kitiems dviem universitetams viską išsiaiškinti ir dėl visko „susiderėti"?
- Dar iki Seimo sprendimo LSMU ir LSU kartu turėjo parengti bei pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijai aukštųjų mokyklų pasirengimo reorganizacijai etapus, nuostatas ir principus. Lietuvos sporto universiteto atstovai buvo ne kartą kviečiami tai rengti kartu, tačiau rengiant planą nedalyvavo. Tad šiuos dokumentus teko rengti pasitelkus vien tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės pajėgas.
Beveik prieš šimtą metų (1920 m. sausio 27 d. ), dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su Gamtos, Medicinos, Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, ir Technikos skyriais. Klausytojų buvo 522, dėstytojų - daugiau kaip 40. Šie kursai paruošė dirvą 1922-aisiais Kaune įkurtam Lietuvos universitetui, - subūrė pirmuosius mokslo kadrus, surinko studentų kontingentą, parengė universiteto statuto projektą. Gerokai vėliau aukštosios mokyklos „išsigrynino", specializavosi, tapo savarankiškos. Bet šiais laikais katastrofiškai mažėjant studentų skaičiui (o dėstytojų stengiamasi išlaikyti tiek pat) kai kurie universitetai dubliuoja kolegų studijų programas, siūlydami abiturientams „platesnį pasirinkimą". Gal kaip tik iš čia ir kyla noras priešintis permainoms?
- Dar pernai birželį priimtas Seimo nutarimas aiškiai įvardina principus, kuriais privalu vadovautis reorganizuojant aukštąjį mokslą. Vienas iš jų sako, kad negali būti dubliuojamos studijų programos, kurios tokios pačios yra kitame universitete, veikiančiame tame pačiame mieste. O dėl ko dabar kyla pasipriešinimas reformai, manyčiau, vertėtų kalbėtis ne su LSMU žmogumi. 

Holokaustą išgyvenusio romų berniuko istorija - knygoje "Esu Karolis"

Pirmadienį, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės kartu su Lenkijos institutu kviečia į knygos "Esu Karolis" pristatymą.
"Esu Karolis" (originalus pavadinimas "Mietek na wojnie") - tai Natalios Gancarz parašyta ir iliustratorės Dianos Karpowicz apipavidalinta knyga, pasakojanti apie romų gyvenimą Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovykloje mažo berniuko akimis. Tai romų berniuko, labiausiai norėjusio išgyventi karą, istorija. Pagrindinis herojus pasakoja apie savo kasdienybę - skausmą, išsiskyrimą, liūdesį ir apie tai, kad net koncentracijos stovyklos sąlygomis vaikai lieka vaikais - net ir čia jie ieško nuotykių ir žaidžia.
Aušvico-Birkenau stovykloje vokiečių įsteigta vadinamoji čigonų šeimų stovykla buvo likviduota 1944-ųjų naktį iš rugpjūčio 2 į 3-iąją. Dujų kamerose tuomet buvo nužudyti beveik 3 tūkstančiai paskutinių romų stovyklos kalinių: vaikų, moterų ir vyrų. Iš viso stovykloje kalėjo apie 23 tūkstančius romų, deportuotų iš 14 šalių. Iš jų per 20 tūkstančių mirė nuo bado, ligų arba buvo nužudyti. Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo daugiau nei 500 tūkstančių romų.
N. Gancarz - etnologė, romų kultūros tyrinėtoja, rašytoja, scenaristė, dizainerė, Krokuvos Jogailos universiteto Literatūros ir meno studijų absolventė.

Šiemet Gynybos resursų agentūra ir kariuomenė vykdys pirkimų už maždaug 265 mln. eurų

2017 metais Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės su Lietuvos įmonėmis sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė maždaug penkis kartus viršija su užsienio tiekėjais sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertę, neskaičiuojant sutarties dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimo.
Iš viso 2017 metais sudaryta sutarčių už maždaug 225 mln. eurų. Panašios tendencijos vyravo ir 2016 metais.
Iš Lietuvos įmonių, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai buvo įsigyjamos Lietuvoje gaminamos prekės - maistas, apranga, ekipuotė, baldai ir t.t., taip pat įvairios paslaugos ir darbai. Kadangi ginklai ir karinė įranga daugeliu atvejų Lietuvoje nėra gaminami, sutartys šioms prekėms įsigyti buvo sudaromos su užsienio įmonėmis tiesiogiai, per NATO paramos ir įsigijimų agentūrą arba Ginklų fondą prie Vidaus reikalų ministerijos. 
Kai kuriais atvejais buvo pasirašyti tarpvyriausybiniai susitarimai, kai prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos iš NATO ir Europos Sąjungos šalių valstybės institucijų. Didžiausias pirkinys 2017 metais iš užsienio buvo vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimas, kurio vertė apie 100 mln. eurų.
Nuo 2018 metų sausio 1 d. apie 70 proc. krašto apsaugos sistemos įsigijimų vykdymą perėmė naujai įsteigta Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši institucija įsteigta siekiant konsoliduoti įsigijimų srityje dirbančių krašto apsaugos sistemos ekspertų žinias, jų patirtį, išvengti funkcijų dubliavimo, aiškiai paskirstyti atsakomybę.
2018 metais Gynybos resursų agentūra ir Lietuvos kariuomenė vykdys pirkimus už maždaug 265 mln. eurų. „Tikimės, kad didžiąją dalį viešųjų pirkimų laimės Lietuvos gamintojai, kuriuos kviečiame aktyviai dalyvauti skelbiamuose pirkimuose", - sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Šiais metais didžiausi suplanuoti pirkimai - konteineriai, sunkvežimiai, karinės technikos remontas, transporto priemonių atsarginės dalys, šaudmenys, individualios karių apsaugos priemonės, degalai, maistas, apranga, transporto priemonių nuoma.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge pakilo į 116-ąją vietą

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 136-osios vietos pakilo į 116-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 498 taškus.
R. Berankis Prancūzijoje vykusio ATP "Challenger" serijos turnyro "Open de Rennes" vienetų varžybose iškopė į finalą ir pelnė 55 reitingo taškus.
26-erių metų Laurynas Grigelis (179 tšk.) iš 280-osios pozicijos pakilo į 279-ąją, o 23-ejų metų Lukas Mugevičius (3 tšk.) iš 1325-osios pozicijos smuktelėjo į 1326-ąją.
Pirmauja ispanas Rafaelis Nadalis (9760 tšk.). Antrąją vietą užima šeštą kartą atvirąjį Australijos čempionatą ("Australian Open") laimėjęs šveicaras Rogeris Federeris (9605 tšk.), į trečiąją vietą iš šeštosios pakilo "Australian Open" finalininkas kroatas Marinas Čiličius (4960 tšk.).
Iš viso klasifikuoti 1976 tenisininkai.
ATP reitingas (vieta ankstesniame reitinge).
1. (1) Rafael Nadal (Ispanija) - 9760 tšk.
2. (2) Roger Federer (Šveicarija) - 9605
3. (6) Marin Čilič (Kroatija) - 4960
4. (3) Grigor Dimitrov (Bulgarija) - 4630
5. (4) Alexander Zverev (Vokietija) - 4610
6. (5) Dominic Thiem (Austrija) - 4060
7. (7) David Goffin (Belgija) - 3460
8. (9) Jack Sock (JAV) - 2880
9. (10) Juan Martin del Potro (Argentina) - 2815
10. (11) Pablo Carreno Busta (Ispanija) - 2705...

...116. (136) Ričardas Berankis - 498...

...279. (280) Laurynas Grigelis - 179...

...1326. (1325) Lukas Mugevičius - 3...

...1488. (1489) Robertas Vrzesinski - 2...

...1512. (1516) Julius Tverijonas - 2...

Malaizija žada peržiūrėti prekybos politiką su ES dėl siūlomo palmių aliejaus importo draudimo

 Malaizijos vyriausybė pagrasino Europos Sąjungai peržiūrėti prekybinius susitarimus dėl ES siūlymo iki 2020 m. uždrausti palmių aliejų biodegaluose, sekmadienį pareiškė šalies vicepremjeras Ahmadas Zahidas Hamidis, kurio žodžius pirmadienį cituoja laikraštis "The New Straits Times".
"Praėjusią savaitę vyko vyriausybės posėdis, kuriame buvo nuspręsta atsisakyti kai kurių prekių iš šalių, kurios prisijungs prie minėto ES sprendimo, - pažymėjo vicepremjeras. - Savo vykdoma strategija jie siekia, kad Malaizija pirktų jų produktus, bet kartu atsisako pirkti mūsų gaminamą produkciją. Tačiau Malaizija nėra ta šalis, kuri gali būti menkinama".
Pasak vicepremjero, galimą Europos Sąjungos atsisakymą pirkti palmių aliejų pajus bent 500 tūkst. Malaizijos gyventojų, dirbančių šioje sferoje. Jis taip pat pridūrė, kad palmių aliejaus eksportas praėjusiais metais sudarė per 55 proc. bendro prekių eksporto ir yra vertinamas daugiau nei 19 mlrd. JAV dolerių. 
"Vyriausybė privalo imtis priemonių, kurios apsaugotų šį ekonomikos sektorių", - pabrėžė vicepremjeras.
Europos Parlamentas (EP) sausio 17 d. patvirtino priemonių, skirtų reformuoti energetikos rinką, paketą. Tarp pasiūlytų priemonių yra draudimas naudoti palmių aliejų biodegaluose.
Malaizija yra antra po Indonezijos palmių aliejaus gamintoja pasaulyje. Jos daliai tenka iki 90 proc. šios produkcijos gamybos.

Kipro prezidento rinkimuose prireiks antrojo turo

Dabartinis Kipro prezidentas Nicosas Anastasiadesas laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų ratą, tačiau politikui nepavyko surinkti 50 proc. balsų, būtinų norint išvengti antrojo rinkimų rato, informuoja “Deutsche Welle”. 
Antrasis Kipro prezidento rinkimų ratas įvyks kitą sekmadienį. Jame susirungs 35,5 proc. balsų pelnęs N. Anastasiadesas ir 30,25 proc. balsų surinkęs buvęs Kipro sveikatos apsaugos ministras, pagrindinės opozicinės komunistų partijos „Akel“ remiamas Stavrosas Malasas. 
Sekmadienį vykusiuose Kipro prezidento rinkimuose balsuoti galėjo tik graikiškosios Kipro dalies, kuri tarptautiniu mastu yra pripažinta kaip Kipro Respublika, rinkėjai. 
25,6 proc. balsų surinkęs centristas Nicosas Papadopoulosas liko trečias ir neteko galimybės tęsti kovos dėl Kipro prezidento posto. Šie trys politikai buvo laikomi vieninteliais realias galimybes laimėti rinkimus turinčiais kandidatais, iš viso rinkimuose dalyvavo devyni kandidatai. Antrasis rinkimų ratas vyks vasaro 4-ąją ir paaiškės, kas bus išrinktas penkerių metų prezidento kadencijai. 
Jei bus perrinktas, N. Anastasiadesas žadėjo atnaujinti derybas dėl salos suvienijimo. Šiam politikui taip pat atitenka nuopelnai už greitą Kipro išvedimą iš finansinės krizės, kuri salą ištiko 2013 metais. 2014 metais nedarbo lygis šalyje siekė 16 proc., o 2017 metų pabaigoje - jau tik 10 proc. 

C. Puigdemont'as kreipiasi į teismą

Buvęs Katalonijos regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as siekia Aukščiausiojo teismo leidimo dalyvauti antradienį Katalonijos parlamente rengiamame posėdyje, kurio metu separatistai tikisi perrinkti C. Puigdemont'ą regiono prezidentu.
Prašymas buvo pateiktas po to, kai šeštadienį Ispanijos Konstitucinis teismas uždraudė perrinkti C. Puigdemont'ą jam nedalyvaujant. Kol kas nėra tiksliai aišku, ko prašo C. Puigdemont'as: panaikinti kaltinimus, teisės sugrįžti nepateikiant jam kaltinimų ar dalyvauti perrinkime virtualiu būdu. Sugrįžus į Ispaniją, C. Puigdemont'ui gresia areštas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis, maištu ir sukilimu dėl neteisėto referendumo organizavimo ir Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo.
Centrinės vyriausybės Madride prašymu Konstitucinio teismo teisėjai surengė susirinkimą ir po aštuonias valandas trukusio posėdžio nusprendė, kad C. Puigdemont'as privalo sugrįžti į Ispaniją, jei nori dalyvauti perrinkime. Nušalintas Katalonijos prezidentas anksčiau teigė, kad gali būti išrinktas nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją iš Briuselio arba atsiųsti atstovą.

Atgal