VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.30. Naujausios žinios

Verslininkams ir mokslininkams patars, kaip sėkmingai pradėti bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra

Verslo ir mokslo atstovai, besidomintys galimybėmis inicijuoti naujus projektus ir siūlyti savo idėjas Europos kosmoso agentūrai, turės puikią progą išgirsti gerosios praktikos pavyzdžių ir sužinoti, ko reikia, kad pateiktas projektas sulauktų sėkmės. 
Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) antradienį rengia nemokamą seminarą-apskritojo stalo diskusiją, kurioje ekspertai ir programos dalyviai pasidalins įžvalgomis ir patarimais, kaip sėkmingai pateikti projekto idėją, o diskusijų su ekspertais ir individualių konsultacijų metu bus suteikta visa reikalinga informacija ir metodinė pagalba besirengiantiesiems teikti siūlymus.
Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) sausio pradžioje paskelbė trečiąjį konkursą Lietuvos verslo ir mokslo projektams pagal EKA programas vykdyti, šio kvietimo biudžetas - 2,5 mln. eurų. 
Pasiūlymai šiam konkursui priimami iki kovo 9 d., tad įvairios Lietuvos technologijų, inžinerinių ar skaitmeninių paslaugų, elektronikos, robotikos, gynybos pramonės ir kitų sričių įmonės, inovatyvūs startuoliai bei mokslininkai turi visas galimybes pradėti bendradarbiauti su EKA. Vienam projektui skiriama suma gali siekti nuo 50 iki 400 tūkst. eurų. Paraiškos konkursui teikiamos per EKA elektroninę paraiškų teikimo sistemą EMITS.
Pasiūlymus Europos kosmoso agentūrai galima teikti pagal 5 temas. Pirmoji tema yra susijusi su EKA misijoms reikalingų kosminių skrydžių techninės įrangos kūrimu, vieno projekto finansavimo suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
Antroji tema susijusi su EKA aktualios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklomis - technologijų demonstravimu ir pramoninių procesų sertifikavimu, kurie skirti naujiems produktams (technologinei ir programinei įrangai) kurti arba standartinėms technologijoms pakartotinai naudoti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 200 tūkst. eurų.
Trečioji tema skirta su kosmoso technologijomis susijusiems produktams ir paslaugoms, kurie kuriami naudojant esamas arba artimiausiu metu planuojamas paleisti kosmines infrastruktūras, plėtoti. Šios temos vieno projekto finansavimo suma gali siekti 150 tūkst. eurų.
Ketvirtoji tema apima parengiamąsias veiklas (galimybių studijas, naudotojų reikalavimus, rinkos tyrimus ir pan.), kurie reikalingi su EKA programomis susijusiam nacionaliniam konkurencingumui didinti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 75 tūkst. eurų.
Penktoji tema susijusi su visuomenės švietimu ir edukacine veikla - kosmoso technologijos ir jų praktinis pritaikymas. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 50 tūkst. eurų.
Nuo 2014 metų, kai buvo paskelbtas pirmasis EKA kvietimas teikti paraiškas, Lietuvoje jau įgyvendinama 14 Lietuvos atstovų mokslinių, technologinių ir edukacinių projektų. Tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį kvietimą buvo atrinkta po 7 projektus.

Briuselyje parlamentarai susipažins su NATO operacijomis ir ateities planais

Šią savaitę Seimo delegacija vyksta į NATO būstinę ir Jungtinių pajėgų vadavietę Briuselyje (Belgija), kur susipažins su NATO operacijomis ir ateities planais.
Parlamentinėje delegacijoje yra Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Česlavas Olševskis.
Antradienį NATO būstinėje Viešosios diplomatijos skyriaus programų vadovas Ericas Povelis Seimo delegacijai pristatys dabartinę NATO politinę darbotvarkę, NATO kylančių saugumo iššūkių skyriaus generalinio sekretoriaus pavaduotojas dr. Jamie's Shea kalbės apie NATO kylančius saugumo iššūkius. Išklausius pranešimus vyks diskusijos šiomis temomis.
Darbo pietų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atstovybėje metu bus diskutuojama tema "NATO priešakinių pajėgų stiprinimas". Diskusijoje dalyvaus: Jedidiah Royalis, JAV atstovybės prie NATO Gynybos politikos ir planų direktorato direktorius; Andrew Buddas, Gynybos politikos ir planavimo padalinio Gynybos pajėgumų skyriaus vadovas ir kiti.
Antradienį numatyta ir diskusija "NATO ir Rusijos santykiai" su Radoslava Stefanova, Politikos ir saugumo strategijų padalinys, ir Scottu Parrishu, JAV atstovybės prie NATO politikos specialistu.
JAV atstovybės prie NATO patarėjos politikos klausimais pavaduotoja Jennifer Tierney Seimo delegacijai pristatys JAV prioritetus NATO. 
Trečiadienį, sausio 31 d., Seimo delegacija lankysis Jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje bei JAV atstovybėje prie Europos Sąjungos.
Seimo nariai išklausys pranešimus šiomis temomis: "Kaip priimami sprendimai dėl oro operacijų Baltijos šalyse", "Gynybos planai", "Iššūkių, galimybių ir rekomendacijų Lietuvai įvertinimas", "JAV ir ES santykiai", "JAV požiūris į Europos saugumo ir gynybos politiką".
Vizito metu Seimo nariai taip pat lankysis Lietuvos atstovybėje prie NATO.

Lietuvos istorijos akcentai

 Lietuva sausio 30-ąją:
1433 m. Livonijos magistras paskelbė karą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui ir įsiveržė į Lietuvos žemes.
1667 m. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sudarytos Andrusovo paliaubos. Abiejų Tautų Respublika atidavė Rusijai Smolenską ir pripažino kairiakrantės Ukrainos su Kijevu įjungimą į rusų valstybę.
1889 m. Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti Vinco Kudirkos redaguojamas visuomeninis politinis literatūros ir mokslo žurnalas "Varpas". Jis buvo leidžiamas iki 1905 m.
1918 m. Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.
1981 m. Vilniaus televizijos bokštas pradėjo siųsti radijo ir televizijos signalus šalies gyventojams. Aukščiausio Lietuvoje ir vieno aukščiausių Rytų Europoje statinių aukštis - 326,5 metro.
1995 m. Stokholme, dalyvaujant Švedijos karaliui Karlui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai, Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedrai įteiktas apdovanojimas už puikius rezultatus mokant studentus švedų kalbos.
1997 m. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pirmą kartą oficialiai priėmė Lietuvos vyskupų konferencijos tarybos narius, aptarė galimo bendradarbiavimo perspektyvas.
2005 m. Klaipėdoje penktą kartą apdovanoti labiausiai nusipelnę jūros ir uosto verslo žmonės, jūrininkai bei žiniasklaidos atstovai. Pagrindinis prizas atiteko susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui, pripažintam jūros ir transporto industrijos metų asmenybe.
2008 m. eidamas 93-iuosius metus Vilniuje mirė lietuvių literatūros tyrinėtojas, rašytojas, publicistas Viktoras Alekna. 
2015 m. sulaukusi 69-erių metų mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990-1992 kadencijos narė Rūta Gajauskaitė.
2017 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas apdovanotas Prancūzijos prezidento skiriamu Nacionaliniu ordinu už nuopelnus (Chevalier dans l'Ordre National du Merit).

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 30-osios įvykius pasaulio istorijoje:
1606 m. mirties bausmė įvykdyta "Parako sąmokslo" dalyviams. Seras Everardas Digby'is, Thomas Winteris, Johnas Grantas ir Thomas Batesas rengėsi susprogdinti Didžiosios Britanijos parlamento pastatą.
1649 m. už išdavystę nukirsdintas Didžiosios Britanijos karalius Karolis I.
1790 m. Anglijoje į vandenį nuleista pirmoji gelbėjimosi valtis "The Original".
1835 m. per pirmąjį pasikėsinimą į JAV prezidentą Andrew Jacksonui pavyko išvengti mirties.
1882 m. gimė 32-asis JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas. Jis yra vienintelis JAV prezidentas, kuris nuo 1933 iki 1945 metų buvo renkamas tris kartus.
1899 m. gimė Maxas Teileris, Pietų Afrikos mikrobiologas, Nobelio premijos laureatas, atradęs geltonosios šiltinės sukėlėją ir sukūręs vakciną nuo jos. Mirė 1972 metais.
1902 m. Didžioji Britanija ir Japonija pasirašė sutartis dėl Kinijos ir Korėjos nepriklausomybės.
1927 m. gimė būsimasis Švedijos ministras pirmininkas Olofas Palmė. Šios šalies vyriausybei jis vadovavo 1969-1976 ir 1982-1986 metais, pastaraisiais buvo nužudytas.
1933 m. Vokietijos prezidentas Paulis von Hindenburgas šalies kancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį.
1937 m. Rusijoje 13 aukšto rango komunistų buvo nuteisti mirti už tariamą sąmokslą siekiant nuversti sovietų režimą ir nužudyti vadovus. Sąmokslui neva vadovavęs Levas Trockis.
1945 m. sovietų povandeninis laivas torpedavo ir nuskandino vokiečių laivą "Wilhelm Gustloff", kuriuo į Vokietiją iš Latvijos plaukė karo pabėgėliai. Lediniame vandenyje sušalo ir nuskendo 9 tūkst. 500 žmonių.
1948 m. mirė Orville'is Wrightas, vienas iš aviacijos pradininkų.
1948 m. induistų ekstremistas nužudė Indijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo lyderį Mahatmą Gandhį.
1949 m. gimė biologas Peteris Agrė. Vyras už atradimus, susijusius su membranų kanaliniais baltymais, 2003 metais apdovanotas Nobelio chemijos premija.
1965 m. Londone įvyko sero Winstono Churchillio laidotuvės.
1967 m. popiežius Paulius VI susitiko su Nikolajumi Podgornu, pirmuoju Vatikane apsilankiusiu sovietų vadovu.
1972 m. Pakistanas, protestuodamas prieš Didžiąją Britaniją, Australiją ir Naująją Zelandiją, pripažinusias Bangladešą, pasitraukė iš Britų Sandraugos.
2000 m. į jūrą nukrito per Lagosą į Nairobį skridęs "Kenya Airways" lėktuvas "Airbus 310". Žuvo 169 iš 179 keleivių ir įgulos narių.
2003 m. už bandymą susprogdinti keleivinį lėktuvą batuose paslėptais sprogmenimis įkalinimo iki gyvos galvos bausmė skirta Osamos bin Ladeno pasekėjui britui Richardui Reidui.
2003 m. Belgijoje legalizuotos tos pačios lyties asmenų santuokos.
2005 m. Irake prasidėjo pirmieji daugiapartiniai parlamento rinkimai po maždaug 50 metų.
2007 m. komercinių operacijų sistemų grupė "Microsoft Windows" išleido operacinių sistemų liniją "Windows Vista".
2007 m. mirė amerikiečių aktorius ir scenaristas Sidney'is Sheldonas.
2013 m. Pietų Korėja paleido pirmą savo kosminę raketą "Naro-1", iškėlusią mokslinį palydovą.
2015 m. mirė chemikas, geriamųjų kontraceptikų išradėjas Carlas Djerassi.

Neslopstant nerimui dėl teismų sistemos reformų, patvirtinta naujoji Rumunijos vyriausybė

Pirmadienį Rumunijos parlamentas patvirtino naująją šalies vyriausybę, kuriai vadovaus pirmoji šalies premjerė moteris.
Mažai žinoma Viorica Dancila yra jau trečioji Rumunijos premjerė per septynis mėnesius. Šiame poste ji pakeitė Mihai'ų Tudose'ę, kuris atsistatydino po vidaus nesutarimų Socialdemokratų partijoje (PSD).
54-erių politikė pažadėjo toliau laikytis kairiųjų pažiūrų partijos programos, kurioje numatoma didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų algas bei stiprinti ryšius su Europos Sąjunga (ES).
Tačiau apie Briuselio pareikštus nuogąstavimus dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurias gruodį patvirtino PSD vadovaujama koalicija, ji neužsiminė.
Siūlomi pokyčiai apribos tiek Rumunijos tiriamojo kovos su korupcija organo (DNA) galias, tiek prezidento teisę blokuoti vyriausybės pasiūlytų aukšto rango prokurorų skyrimą.
Tokios priemonės šalyje paskatino masinius protestus, įskaitanti sausio 20 dieną Bukarešte vykusią demonstraciją, kurioje dalyvavo 30 tūkst. žmonių.

M. Barnier: pereinamuoju laikotarpiu Didžioji Britanija privalės laikytis visų ES įstatymų

Didžioji Britanija po "Brexit" prasidėsiančiu pereinamuoju laikotarpiu privalės laikytis visų Europos Sąjungos (ES) įstatymų, įskaitant tuos, kurie bus priimti jai pasitraukus, pirmadienį sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.
"Šiuo laikotarpiu (Jungtinei Karalystei) galios visi sprendimai, ir JK privalo nuo pat pradžių žinoti šią taisyklę ir su ja susitaikyti", - spaudos konferencijoje, surengtoje po posėdžio, kuriame ES šalių ministrai patvirtino Bendrijos derybų poziciją pereinamojo laikotarpio klausimu, teigė M. Barnier.
"Ji ir toliau gaus visą ekonominę naudą, todėl ji turės taikyti visas taisykles", - pridūrė buvęs Prancūzijos ministras ir eurokomisaras.
Šiuos komentarus M. Barnier išsakė po to, kai Didžiosios Britanijos vyriausiasis derybininkas Davidas Davisas pirmadienį pareiškė, kad tarp Londono ir Briuselio gali kilti ginčų dėl to, ar Didžioji Britanija galės prieštarauti po "Brexit" priimtiems Bendrijos įstatymams.
ES derybininkas taip pat pabrėžė, kad pereinamuoju laikotarpiu Didžioji Britanija Bendrijoje neturės jokios sprendimų priėmimo teisės.
Šaliai bus leidžiama dalyvauti susitikimuose, tačiau tai ji galės daryti "ribotai, tik išskirtiniais atvejais, dėl kiekvieno atvejo sprendžiant atskirai", paaiškino M. Barnier.
Tuo laikotarpiu Didžioji Britanija galės derėtis dėl prekybos sutarčių su kitomis valstybėmis, tačiau jiems įsigalioti bus leidžiama tik jam pasibaigus, pridūrė M. Barnier.

Artėjantys Prezidento rinkimai vyks D. Grybauskaitės šešėlyje

Artėjant 2019 metų Prezidento rinkimams vis dirsčiojama į visuomenės apklausų duomenis, kuriose lenktyniauja trys potencialiai kandidatais įvardijami politikai: Premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau konkretesnes ideologines nuostatas slepiantys ir stipriomis bei kartu užburiančiomis asmeninėmis savybėmis nelabai pasižymintys kandidatai tarsi "Milžino paunksmėje" užgožiami beveik dešimtmetį prezidentaujančios Dalios Grybauskaitės. Kaip šis dešimtmetis ir D. Grybauskaitės asmenybė pakeitė Lietuvos Prezidento rinkimus? Kuo artėjantys rinkimai skirsis nuo ankstesniųjų? 
Viešojoje erdvėje jau vyksta pasiruošimas galimiems "strateginiams aljansams". S. Skvernelis sako, kad reikalui esant Kauno meras Visvaldas Matijošaitis galėtų tikėtis jo paramos. V. Matijošaitis - atsako tuo pačiu ir giria S. Skvernelio charakterį.
Ši planuojama "kooperacija", viena vertus, rodo, kad šie potencialiais kandidatais į Prezidentus laikomi asmenys būgštauja dėl beveik tų pačių rinkėjų gretų ir to, kad kandidatūras keliant abiem, galiausiai nelaimėtų niekas. Tačiau, kita vertus, tai taip pat rodo, kad nei vienas, nei kitas nėra pakankamai stiprus kandidatas, realiai galintis atsisėsti į valstybės lyderio kėdę.
Šiems kandidatams alternatyva laikomo ekonomisto G. Nausėdos galimybės vertinamos taip pat atsargiai. Nepaisant augančių jo reitingų, ne vienas analitikas pažymi, kad G. Nausėdos galimybės laimėti rinkimus yra ribotos. Pirmiausia dėl to, kad tai būtų išsilavinusių, pasiturinčių miestiečių Prezidentas. O siekiant tapti Prezidentu neužtenka remtis viena socialine grupe.
Kitaip tariant, kyla abejonių, ar esami kandidatai yra pajėgios ir tinkamos asmenybės tapti Prezidentu, į kurį visuomenė tradiciškai deda daugiau vilčių nei numato Konstitucija. 
Šios dvejonės kuria jau dešimtmetį neregėtą intrigą Prezidento rinkimuose. Galima teigti, kad kylančios abejonės susijusios su keliomis aplinkybėmis.
Pirmiausia siekiant patraukti skirtingas visuomenės grupes reikia išskirtinės asmenybės, savotiško "mito", kuris visuomenei praneštų apie specifinius politiko sugebėjimus. Šiuo atžvilgiu esami kandidatai neatrodo labai stiprūs.
S. Skvernelio mitas apsiriboja viešojoje erdvėje jam klijuojama "policininko" tapatybe . Nors tai gyvenime labai svarbi, tačiau pernelyg kasdieniška, intriguojančių ritualų ar paslapčių neturinti specialybė. Be to, "policininko" vaidmuo nesunkiai atsiduria anekdotų epicentre. Kita vertus, ryšius su "valstiečiais" ir darbą Vyriausybėje taip pat būtų sunku įvardinti kaip naudingą paramą. 
Šia prasme V. Matijošaitis net pranašesnis už S. Skvernelį. Jis nėra tik "milicininkas". V. Matijošaitis, sukūręs verslo imperiją vėliau, it kokį Lozorių naujam gyvenimui prikėlė Kauną. Šis laikinosios sostinės "prikėlimo" mitas tapo svarbus ne tik tarp kauniečių, bet ir tarp kitų miestų gyventojų, kurie galbūt nieko konkretaus apie nuveiktus darbus Kaune net nežino. 
G. Nausėda yra panašus į buvusį ir iki šiol populiarų šalies vadovą Valdą Adamkų. Jis išsilavinęs, gerų manierų ir reputacijos, yra gyvas, gebantis šmaikštauti socialiniuose tinkluose. Tačiau G. Nausėda yra pirmiausia "bankininkas". Lyginant su V. Adamkumi, jis stokoja aukščiausiam valstybės postui būtinos asmenybinės mistikos. V. Adamkus Prezidento rinkimus laimėjo grįžęs iš "galimybių ir svajonių šalies" Amerikos, kurioje padarė fantastišką karjerą.
Tad G. Nausėdos turima erudicija bei diplomatiškumas įspūdžio gali ir nepadaryti. Jo prezidentinis "personažas" pernelyg ramus ir reikšmingai neišsiskiriantis, kad sugebėtų užtikrintai įtikinti įvairias visuomenės grupes.
Antroji aplinkybė, kelianti diskusijų ar net nerimo dėl potencialių kandidatų kompetencijų užimti Prezidento postą, žinoma, yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 
Dešimtmetis prezidentavimo ir Prezidentės darbo savybės, kurios nuosekliai buvo rodomos abiejų kadencijų metu, iš esmės tapo tuo, ko visuomenė toliau tikėsis iš būsimo Prezidento. 
Ši situacija yra neįprasta. Iki D. Grybauskaitės, visi naujo Prezidento rinkimai vyko ieškant kažko naujo. Tuo tarpu ateinančiuose rinkimuose, bus ieškoma kandidato, kuris kuo mažiau skirtųsi nuo to, ką ir kaip darė D. Grybauskaitė.
Po Algirdo Brazausko kadencijos pabaigos visuomenė ieškojo to, ko atsisakė Prezidentu pasirinkus buvusį LKP CK pirmąjį sekretorių. Valdas Adamkus rinkimuose apskritai buvo iškeistas į "skraidantį" Prezidentą. Šiam "prisiskraidžius"- V. Adamkus tapo saugiausia, mažiausiai į R. Paksą panaši alternatyva. Po antrosios Prezidento V. Adamkaus kadencijos vėl ieškota kažko naujo. Pirmiausia -aktyvesnio ir stipresnio.
D. Grybauskaitei dalyvaujant rinkimuose dėl antrosios kadencijos, priešingai nei V. Adamkaus, pralaimėjusio Rolandui Paksui, atveju didelės intrigos nebuvo. Nepaisant ganėtinai sėkmingo socialdemokrato Zigmanto Balčyčio pasirodymo, D. Grybauskaitė ir jos Prezidentės įvaizdis bei darbo metodai konkurencijos neturėjo.
Prezidentės D. Grybauskaitės retorika, vadovavimo stilius, tarptautinis pripažinimas, nepaisant kartkartėmis išsprūstančios kritikos, dėl kategoriškumo bei aštrumo, buvo ir yra vertinama kaip tai, ko Lietuvai labiausiai reikia. 
D. Grybauskaitės, kaip Prezidentės, balsas išsiskyrė ir niekada nebuvo sutapatintas su kitų politikų balsais, sklindančiais iš Seimo - institucijos, kuria lietuviai nepasitiki labiausiai. Kitaip tariant, Prezidentė buvo virš Lietuvos politinio elito, o jos, kaip atsakingos, padorios ir teisingos lyderės, įvaizdis viešojoje erdvėje praktiškai nebuvo diskutuojamas. 
Tam tikra prasme D. Grybauskaitė visuomenėje nebuvo suvokiama kaip politikė tarp kitų politikų. Ji buvo ir yra pripažįstama kaip lyderė šalia tarpusavyje besivaidijančių ir dažnai nesąžiningų politikų.
Žinoma, prie tokio D. Grybauskaitės įvaizdžio prisidėjo Prezidento institucija ir jos suteikiamos funkcijos. Tačiau, reikia pripažinti, per dešimtmetį D. Grybauskaitė sugebėjo bent jau visuomenės akyse Prezidento vaidmenį reikšmingai pakeisti, suteikiant jam savojo charakterio bruožų. 
Galima sakyti, kad Prezidentės akcentuotas siekis užtikrinti valdžių skaidrumą, kova su korupcija ir politine veidmainyste buvo nauja patirtis Lietuvai, kuri po nepriklausomybės atgavimo buvo įpratusi prie labiau parlamentinės respublikos principus atitinkančio Prezidento.
Tad šiuo atžvilgiu galime kalbėti apie tam tikrą paradoksą. Valstybės valdymo teorijoje yra įprasta teigti, kad valstybės aparate dirbančio asmens elgesį ir veiksmus lemia "kėdė" - pareigos ir funkcijos, kurios reglamentuoja užimamą poziciją. Tačiau per dešimtmetį, panašu, D. Grybauskaitė Prezidento kėdei suteikė nemažai savo asmenybės savybių ir taip pakėlė apskritai naujajam Prezidentui reikalavimų kartelę. 
Kitaip tariant, D. Grybauskaitė tapo etalonu, o jos asmenybė - Prezidento sinonimu. Tai tikras iššūkis bet kuriam, šiandien potencialiu kandidatu pretenduoti į Prezidento postą įvardijamam politikui. Vaizdžiai tariant, ateinantys Prezidento rinkimai vyks savotiškoje "milžino paūksmėje". 
Tad lieka laukti Prezidentės užuominos apie kandidatą, kuriame ji matanti daugiausiai prezidentinio potencialo ir galbūt savęs. Tokia užuomina gali būti kur kas svarbesnė nei šiandien aptariamos pretendentų asmeninės savybės, kompetencijos ar strateginiai susivienijimai prieš rinkimus.

Premjeras su Gruzijos vadovu aptarė galimą gynybinio bendradarbiavimo stiprinimą

Gruzijoje su oficialiu vizitu viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su šalies Prezidentu Giorgiu Margvelachviliu.
Premjeras aukštai įvertino nuoseklų Gruzijos dalyvavimą NATO karinėse taikos palaikymo misijose ir pareiškė paramą šalies integracijai į Aljansą bei Europos Sąjungą. S. Skvernelis pabrėžė, kad kuo daugiau bus konkretaus bendradarbiavimo su Aljansu, tuo didesnė galimybė Gruzijai ateityje įstoti į NATO.
Gruzijos prezidentas G. Margvelachvilis pareiškė viltį, kad dvišalis gynybinis bendradarbiavimas bus stiprinamas. Šalies vadovas taip pat padėkojo Lietuvai už nuolatinį palaikymą bei paramą šalies teritoriniam vientisumui. Antradienį Lietuvos Premjeras aplankys Pietų Osetijos pabėgėlius bei lankysis prie okupacinės linijos. Gruzijos Prezidentas pabrėžė, kad jo šalis labai vertina tokį Lietuvos Premjero žingsnį.
Susitikimo metu Premjeras S. Skvernelis bei Gruzijos vadovas taip pat aptarė konkrečias ekonominio bendradarbiavimo sritis. Prezidentas G. Margvelachvilis pareiškė norą aktyviau bendradarbiauti su Lietuva žemės ūkio bei atsinaujinančios energetikos srityje. Prezidento teigimu, energetikos srityje ypač svarbu siekti aktyvesnio Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kaukazo ir Kaspijos regionais ir taip sukurti realią galimybę sumažinti Rusijos energetinį dominavimą.
Gruzijos vadovas ir Lietuvos Ministras Pirmininkas taip pat pasidžiaugė aktyviu bendradarbiavimu akademinėje srityje. Gruzijos technologijų universitete surenkamos didelės studentų, norinčių mokytis lietuvių kalbos, grupės. Didėja ir apsikeitimas studentais. Šiuo metu 200 studentų iš Gruzijos studijuoja Lietuvoje.

Turkijoje sulaikyta daugiau kaip 300 žmonių, kritikavusių karinę operaciją Sirijoje

Turkijoje už "terorizmo propagandą" sulaikyta 311 žmonių, kritikavusių socialiniuose tinkluose šalies kariuomenės operaciją Sirijos Afrino rajone. Tai pirmadienį pranešė laikraštis "The Daily Sabah", remdamasis Turkijos vidaus reikalų ministerija.
Visi šie žmonės buvo sulaikyti sausio 22-29 dienomis.
Turkijos VRM taip pat pranešė pastarąją savaitę susekusi 28 teroristinės "Islamo valstybės" grupuotės narius. 21 islamistą sulaikė teisėsaugos institucijos, dar šeši teroristai pasidavė patys, vienas buvo nukautas per sulaikymo operaciją.
Be to, vienas iš sulaikytų IS narių įtariamas teroro akto rengimu.
Sausio 20 d. Turkijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pradedąs operaciją "Alyvmedžio šakelė" prieš kurdų formuotes Sirijos Afrino rajone, kur gyvena apie 1,5 milijono kurdų.

Trys didžiausi Nyderlandų bankai nukentėjo nuo kibernetinių atakų

Trys stambaus kapitalo Nyderlandų bankai nukentėjo nuo daugybinių kibernetinių atakų, kai buvo užblokuota prieiga prie tinklalapių ir interneto bankininkystės paslaugų, pirmadienį skelbia šalies bankai. 
Didžiausias Nyderlandų bankas IGN sekmadienį vakare patyrė vadinamąją paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataką, o trečias didžiausias šios euro zonos šalies bankas "ABN Amro" nukentėjo nuo trijų atakų savaitgalį - iš viso septynių per praėjusią savaitę, skelbia olandų žiniasklaida.
Antras pagal dydį šalies bankas "Rabobank" pranešė, kad pirmadienio rytą jo interneto bankininkystės paslaugos buvo užblokuotos.
"DDoS ataką patyrėme 9.10 val. pirmadienį rytą (10.10 val. Lietuvos laiku), ir iki dabar mūsų klientai neturi prieigos arba ribotą prieigą prie interneto bankininkystės, - AFP agentūrai sakė "Rabobank" atstovė spaudai Margo van Wijgerden. - Stengiamės išspręsti problemą kiek įmanoma greičiau".
ING, turintis apie aštuonis milijonus privačių klientų, ataką patyrė sekmadienio vakare, savo tinklalapyje praneša bankas.
"Dėl didelio duomenų srauto ING interneto svetainėje per DDoS ataką mūsų serveriai buvo perkrauti ir tai neigiamai paveikė prieinamumą prie interneto bankininkystės", - teigė IG, pridurdamas, kad paslaugos jau atkurtos.
Apie panašią ataką pranešė ir bankas "ABN Amro", patikslindamas, kad jo paslaugos visiškai atkurtos.
Visi bankai pabrėžė, kad klientų informacija nenukentėjo, jos saugumui pavojus negresia.

Tai jau ne pirmas kartas, kai olandų bankai tampa DDoS atakų taikiniu. Centrinio banko vadovas Klaasas Knotas sekmadienį TV naujienų programai sakė, kad jo vadovaujamoje institucijoje fiksuojama "tūkstančiai atakų per dieną".
"Mano nuomone, šios (pastarosios) atakos yra rimtos, bet mūsų pačių tinklalapis kasdien patiria tūkstančius atakų, - sakė K. Knotas per pokalbių laidą "Buitenhof". - Tokia yra 2018-ųjų tikrovė".

Vokietijoje pavogtos 44 tonos šokolado

Nežinomi piktadariai Vokietijos Breisgau Freiburgo mieste pavogė du sunkvežimius su 44 tonomis šokolado. Tai pirmadienį pranešė policijos atstovai, kuriais remiasi leidinys "Spiegel".
Nusikaltimas buvo padarytas praėjusį savaitgalį. Du vilkikai su 400 tūkstančių eurų vertės kroviniu dingo iš automobilių stovėjimo aikštelės miesto pramoninėje zonoje.
Vėliau pareigūnai vieną iš sunkvežimių aptiko kelyje netoli pramoninės zonos. Jį vairavusiam vyrui pavyko pasprukti, bet krovinys liko priekaboje. Antrasis vilkikas buvo rastas netoli Laro miesto, tačiau jo priekaba buvo tuščia - vagys spėjo perkrauti maždaug 22 tonas šokolado į kitą sunkvežimį ir pasislėpti. Policija tiria nusikaltimo aplinkybes.
Praėjusių metų vasarą panašus nusikaltimas buvo padarytas Noištato mieste Heseno federalinėje žemėje. Tada nusikaltėlių grobiu tapo sunkvežimio priekaba su 20 tonų šokolado produkcijos, kurios kaina siekė 50-70 tūkstančių eurų.

Atgal