VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.31. Naujausios žinios

Ristūnų žirgų lenktynių „Sartai 2018“ organizacinis komitetas antradienį nusprendė, jog tradicinės žirgų lenktynės Dusetose ir neatsiejama jų dalimi tapusi, nacionalinį paveldą bei kultūrines etnines vertybes propaguojanti mugė vyks ne šį savaitgalį, kaip buvo skelbta, o savaite vėliau, kitą šeštadienį, vasario 10-ąją.

Vyriausybė spręs, ar JAV karius aprūpinančioms įmonėms taikyti PVM lengvatas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius Lietuvoje aprūpinančioms bendrovėms siūloma taikyti mokestines lengvatas už kariams skirtą produkciją. Dėl to trečiadienį apsispręs Ministrų kabinetas.
Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma, kad tais atvejais, kai įmonės prekes perka JAV karinėms pajėgoms, būtų galima netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei akcizų.
"Siūloma prekėms ir paslaugoms, skirtoms Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms, PVM ir akcizų lengvatas taikyti tiesiogiai - prekėms ir paslaugoms atitinkamai skaičiuojant 0 procentų PVM tarifą ir neapmokestinant akcizais", - teigiama nutarimo projekte.
Iki šiol JAV karinės pajėgos galėjo nemokėti PVM ir akcizų Lietuvoje, tačiau tais atvejais, kai prekes įsigydavo per tiekėjus, šie būdavo apmokestinami. Pagal naują tvarką, įmonės, turinčios sutartis su JAV karinėmis pajėgomis, galės nemokėti dalies mokesčių, jeigu produkcija skirta JAV kariams.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kovo 1 dienos. 
Lietuvoje PVM lengvatos taikomos ir prekėms bei paslaugoms, kurias įsigyja užsienio šalių diplomatai, Europos Sąjungos institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos, veikiančios šalyje.

Pristatoma Baltijos valstybių 100-mečiui skirta moneta

Trečiadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Tą pačią dieną Pinigų muziejuje moneta bus pristatyta visuomenei.
Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekas, monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis.
Šią proginę 2 eurų BU kokybės monetą ir apyvartinių monetų rinkinį nuo sausio 31-osios bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose. Čia bus galima išsikeisti paprastas apyvartines monetas į naująją 2 eurų proginę monetą.
Progines 2 eurų monetas, skirtas Baltijos valstybių 100-mečiui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Iš BU kokybės monetų 5 000 vnt. bus kortelėse ir 5 000 vnt. - apyvartinių monetų rinkinyje. Bendras monetos tiražas - 1 mln. vnt.

Lietuvos kariuomenės vadas susitikime su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis aptars aktualius regiono saugumo klausimus

Trečiadienį Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas Kopenhagoje (Danija) dalyvaus kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime, kur su Danijos, Estijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kariuomenių vadais aptars aktualius regiono saugumo klausimus, bendrus karinio bendradarbiavimo projektus bei dalyvavimą NATO ir Europos Sąjungos karinėse operacijose.
Anot pranešimo, susitikime bus įvertinti praėjusių metų Baltijos ir Šiaurės šalių praktinio karinio bendradarbiavimo rezultatai bei aptarti šių metų prioritetai. Be to, kariuomenių vadai aptars regiono saugumo situaciją, kariuomenių aktualijas bei bendradarbiavimo Baltijos jūros regione plėtojimo perspektyvas. Baltijos šalių kariuomenių vadai planuoja pasidalinti patirtimi priimant ir į ginkluotąsias pajėgas integruojant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovines grupes. 
Baltijos ir Šiaurės šalių kariuomenių vadų susitikimai vyksta kartą per metus vis kitoje šio formato šalyje. Praėjusių metų sausį konferencija vyko Suomijoje.
Konstruktyvus bendradarbiavimas gynybos srityje tarp Šiaurės Europos ir Baltijos šalių vyksta nuo Paramos Baltijos šalių saugumui forumo įkūrimo 1997-aisiais. Šiaurės Europos šalys remia įvairius trišalius Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo projektus. Norvegijos ir Danijos kariai ne kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Lietuvos kariai nuo 2010 m. drauge su Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariais budi ES kovinėse grupėse. 2015 m. jie budėjo Švedijos vadovaujamoje ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje, 2016 m. antrą pusmetį - Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje kartu su kariais iš Airijos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos. 
Nuo 2015 m. Lietuva kartu su Danija, Estija, Latvija, Nyderlandais ir Norvegija dalyvauja Jungtinės Karalystės formuojamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. Joint Expeditionary Force, JEF), skirtose vykdyti plataus spektro operacijas bet kurioje pasaulio vietoje. Planuojama, kad visišką operacinį pajėgumą pajėgos pasieks šiais metais.

Šilutės-Rusnės kelio apsemtame ruože transporto priemonės dėl per didelio vandens lygio nekeliamos

Trečiadienį vandens lygis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 500 metrų (nuo 6,2 iki 6,7 km), pakilo iki 84 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. Įmonės „Kelių priežiūra" Klaipėdos padalinys nustojo kelti transporto priemones dėl per didelio vandens lygio. 
Didžiojoje šalies dalyje trečiadienio rytą dėl buvusio ar besitęsiančio snygio pagrindinių kelių dangos drėgnos, vietomis su šlapio sniego provėžomis. Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus apskrityse bei Jonavos rajone susiformavo plikledis. Slidūs kelių ruožai yra barstomi, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kelininkai vykstančiųjų šiais keliais prašo atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir neskubėti bei laikytis saugaus atstumo. 
Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai provėžoti, vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. 
Oro temperatūra rytą svyravo nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos. 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną nedideli krituliai. Rytą daug kur, vakare vietomis plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 5-10 m/s, vakare pajūryje iki 14 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 31-ąją:
1796 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II per generalgubernatorių Nikolajų Repiną paskelbė Lietuvos gyventojams manifestą, kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripažinti "amžiną ištikimybę".
1887 m. Bankuose, Pasvalio rajone, gimė Rapolas Skipitis, Lietuvos politikos veikėjas, advokatas, Ūkininkų partijos lyderis, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras. Mirė 1976 m. Čikagoje (JAV).
1905 m. Šiauliuose prasidėjo tris dienas trukęs darbininkų streikas.
1919 m. Kaune atidaryta pirmoji Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninė.
1935 m. valdžios sprendimu Palangos paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui.
1995 m. Lietuva įteikė NATO gynybos planavimo skyriui bendros gynybos planavimo dokumentą, numatantį galimybę dalyvauti programoje "Partnerystė taikos labui".
2004 m. "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę" 2003-iųjų metų Tolerancijos žmogumi paskelbė žurnalistą Algimantą Čekuolį.
2006 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Kijevo Nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Teisės fakultetas pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
2012 m. Premjerui Andriui Kubiliui už nuopelnus ekonomikos srityje Roterdame (Nyderlandų Karalystė) įteiktas 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimas (World Leader Cycle Award). 

Lietuvos bankas: šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, tačiau gana sparčiai - 2,8 proc. BVP

Lietuvos banko vertinimu, šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, tačiau ir toliau ji augs pakankamai sparčiai (2,8 proc. BVP). Tam didžiausią įtaką turės dvi priežastys. Visų pirma - užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 m., o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimų apimtį. Antroji priežastis - toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tačiau šių veiksnių nepalankų poveikį iš dalies turėtų atsverti atsigausiantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo.
Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad pernai šalies ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad šalies ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimą vėsins tebemažėsiantis dirbančiųjų skaičius ir vangesnė užsienio paklausa.
Metų viduryje šiek tiek sulėtinęs apsukas Lietuvos ūkis tokias jas išlaikė ir 2017 m. paskutinį ketvirtį. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,6, o per visus 2017 m. paaugo 3,9 proc. Pastarąjį kartą taip sparčiai Lietuvos ūkis augo tik prieš penkerius metus. Ekonomikos augimą skatinę veiksniai nesikeitė praktiškai visus metus.
Ekonomisto teigimu, ūkio plėtrą labiausiai veikė gerėjusi tarptautinė aplinka, kuri dėl gerokai suintensyvėjusios tarptautinės prekybos didino Lietuvos eksporto paklausą. Tačiau pastebėtina, kad praėjusių metų pasaulinės prekybos spartus augimas vertinamas kaip išskirtinis - prekyba didėjo daug sparčiau nei pasaulio BVP, nors per kelerius ankstesnius metus jos augimas buvo lėtesnis už pasaulio BVP plėtrą. Taip įvyko, nes pernai pasaulyje gerokai ūgtelėjo investicinių prekių paklausa. Iš visuminės paklausos sudedamųjų dalių paprastai būtent investicijos būna labiausiai susijusios su užsienio prekyba, todėl padidėjusios investicijos gerokai paskatino importą ir eksportą įvairiose šalyse.
Pasinaudodamas didėjančia užsienio paklausa, Lietuvos eksportuojantysis sektorius -apdirbamoji gamyba ir transportas - sparčiai didino savo apsukas. Tiek apdirbamosios gamybos, tiek transporto įmonės visus 2017 m. gana stabiliai didino pardavimo užsienio rinkose apimtis, o antrąjį pusmetį jų augimo tempas dar šiek tiek paspartėjo. D.Imbrasas pažymi, kad eksporto didėjimą skatina ir atsigavusios investicijos, dėl kurių augo įmonių gamybos pajėgumai. Be to, siekdamos didinti gamybos apimtį, įmonės jau kurį laiką nuosekliai mėgina efektyvinti veiklą ir našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus: pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos įmonės praėjusių metų pabaigoje pasiekė istoriškai aukščiausią gamybos pajėgumų panaudojimo lygį.
Statyba buvo dar vienas 2017 m. Lietuvos ūkio plėtros rezultatą reikšmingai pagerinęs sektorius. Nors 2016 m. statyboje sukuriama pridėtinė vertė sumažėjo beveik 8 proc., tačiau 2017 m. viduryje ji jau augo panašiu tempu. Metų pabaigoje statyboje sukuriama pridėtinė vertė turėtų dar labiau ūgtelėti. Tokie statybų sektoriaus pokyčiai labiausiai sietini su palengva atsigaunančiomis investicijomis į pastatus ir statinius. Tiesa, šios investicijos nesietinos su ES paramos lėšomis - pernai jų srautas nepadidėjo, tačiau tikėtina, kad šiemet būtent šios lėšos bus vienas svarbiausių veiksnių, lemsiančių statybų sektoriaus augimą.
Namų ūkių vartojimas ir 2017 m. buvo vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, tačiau jo įtaka ekonomikos plėtrai antrąjį pusmetį sumenko. Tokią raidą lėmė pradėjusios sparčiau kilti kainos ir mažėjantis užimtųjų skaičius. Kylančios kainos ribojo namų ūkių perkamąją galią ir vartojimą. Kelerius pastaruosius metus buvusi nedidelė, 2017 m. infliacija pradėjo didėti ir antrąjį pusmetį viršijo 4,0 proc. Panašų kainų kilimą paskutinį kartą stebėjome tik 2011 m. Tiesa, naujausi duomenys leidžia tikėtis, kad šiemet kainos kils lėčiau ir mažiau ribos namų ūkių vartojimą. Be to, 2017 m. namų ūkių vartojimo augimą slopino ir kitas svarbus veiksnys - pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius. Vis dėlto sparčiai kilęs darbo užmokestis nusvėrė mažėjusio užimtumo įtaką.

Mažėjant gyventojų skaičiui, darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau nedirbančiųjų

Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų, o pensininkus ir vaikus išlaiko vis mažiau dirbančiųjų. Tokius duomenis antradienį pateikė Statistikos departamentas. 
Prognozuojama, kad 100 šalies gyventojų šiemet turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus, kai pernai išlaikė 52.
Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė teigia, kad visuomenė sensta - pernai darbingo amžiaus žmonių dalis sudarė 65,9 proc. o šiemet, prognozuojama, ši dalis sumažės iki 65,3 proc. 
"Žymaus sumažėjimo nėra, bet ta dalis, kuri emigruoja, daugiausia yra darbingo amžiaus gyventojai, pensininkų dalis taip pat didėja", - spaudos konferencijoje teigė V. Lapėnienė. 
Pasak jos, emigracija yra pagrindinė demografinės situacijos blogėjimo priežastis. 
Pasak jos, Lietuva pernai neteko didesnio nei Marijampolės miesto - 37,8 tūkst. gyventojų. Iš viso Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 1,3 proc., iki 2,81 mln. 
Pasak Statistikos departamento vadovės, gimstamumas sumažėjo 3,3 proc., iki 29,6 tūkst., o mirštamumas sumažėjo 4 proc., iki 39,5 tūkst. 
V. Lapėnienė teigia, kad, jeigu gimstamumas nepradės augti, be to, ir toliau emigruos darbingo amžiaus asmenys, demografinė situacija tik blogės. Pernai kas antras išvykęs žmogus buvo 20-29 metų amžiaus. 
Tačiau, anot jos, į šalį praėjusiais metais daugiau žmonių imigravo - iš viso 29,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 45,5 proc.

Šiemet šalies mokyklas pasieks apie 11 tūkst. naujų kompiuterių

Pradines ir pagrindines šalies mokyklas šiemet pasieks Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nupirkti 3600 naujų stacionarių, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių. Tam skirta beveik 3 mln. eurų. Dar dvigubai tiek kompiuterių mokykloms nupirkti papildomai bus skatinamos savivaldybės. Iš viso šalies mokyklas šiemet pasieks apie 11 tūkst. naujų kompiuterių.
Anot ŠMM pranešimo, ministerijos nupirkti kompiuteriai bus perduoti savivaldybių mokykloms, jei ir savivaldybės prisidės prie mokyklų kompiuterizavimo. Planuojama, kad savivaldybės papildomai iš viso turėtų nupirkti 7200 kompiuterių.
Šiuo metu šalies mokyklose jau yra daugiau nei 85 tūkst. kompiuterių, tačiau dalis jų yra seni. Paskutinį kartą didesnė suma - per 3 mln. eurų - mokykloms kompiuterizuoti skirta prieš dešimtį metų.
"Mokyklos nebeįsivaizduojamos be kompiuterių, kai gyvename laikais, kai informacinės technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje ir visas pasaulis eina individualizuoto ugdymo kompiuterių pagalba link. Skatiname ir siekiame, kad savivaldybės, būdamos atsakingos už mokyklų aprūpinimą, planuotų ir užtikrintų jose informacinių technologijų diegimą", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šiuo metu atnaujinamose bendrojo ugdymo programose svarbi vieta numatyta kompiuteriniam ir informaciniam raštingumui, informatiniam mąstymui, informatikos, virtualių aplinkų diegimui. 
Pradinio ugdymo informatikos turinys šiais mokslo metais išbandomas 10 mokyklų, nuo rugsėjo jis bus pradėtas diegti 100 mokyklų, o dar po metų informatikos turinys pradinukams taps privalomas. Pasak ministrės, planuojama, kad atnaujintas informatikos mokymo turinys Lietuvoje visuotinai bus įdiegtas 2020 metais.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse, nuosekliai pereinama prie elektroninio mokinių pasiekimų vertinimo. Elektroniniai formatai taip pat pradedami naudoti vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, organizuojant nacionalinius egzaminus. Tarptautinius ketvirtokų, aštuntokų ir penkiolikmečių tyrimus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija (IEA) taip pat vykdo virtualioje aplinkoje.
Mokyklų aprūpinimas kompiuteriais taip pat leis sparčiau įdiegti elektroninių dienynų paslaugą tose mokyklose, kurios dar naudoja popierinius dienynus.
Lietuvoje yra 714 tik pradinį arba pagrindinį ugdymą vykdančių mokyklų, jose šiais mokslo metais mokosi per 170 tūkst. mokinių.

Sausį prognozuojama 3,7 proc. suderinta išankstinė metinė infliacija

Šiemetinio sausį palyginti su pernykščiu, metinės infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 3,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Statistikos departamentas.
Sausio mėn., palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, išankstinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,1 proc.

Vyriausybė spręs, ar JAV karius aprūpinančioms įmonėms taikyti PVM lengvatas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius Lietuvoje aprūpinančioms bendrovėms siūloma taikyti mokestines lengvatas už kariams skirtą produkciją. Dėl to trečiadienį apsispręs Ministrų kabinetas.
Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma, kad tais atvejais, kai įmonės prekes perka JAV karinėms pajėgoms, būtų galima netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei akcizų.
"Siūloma prekėms ir paslaugoms, skirtoms Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms, PVM ir akcizų lengvatas taikyti tiesiogiai - prekėms ir paslaugoms atitinkamai skaičiuojant 0 procentų PVM tarifą ir neapmokestinant akcizais", - teigiama nutarimo projekte.
Iki šiol JAV karinės pajėgos galėjo nemokėti PVM ir akcizų Lietuvoje, tačiau tais atvejais, kai prekes įsigydavo per tiekėjus, šie būdavo apmokestinami. Pagal naują tvarką, įmonės, turinčios sutartis su JAV karinėmis pajėgomis, galės nemokėti dalies mokesčių, jeigu produkcija skirta JAV kariams.
Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kovo 1 dienos. 
Lietuvoje PVM lengvatos taikomos ir prekėms bei paslaugoms, kurias įsigyja užsienio šalių diplomatai, Europos Sąjungos institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos, veikiančios šalyje.

2017 metais augantį BVP pristabdė žemės ūkio veiklos rezultatai

2017 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 41,8 mlrd. eurų, įvertinęs turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 
Palyginti su 2016 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,9 proc. (nepašalinus - 3,8 proc.). Teigiamam metiniam BVP pokyčiui įtakos turėjo paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. BVP augimo tempą prilėtino žemės ūkio veiklos rezultatai.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,9 mlrd. Eur. Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,5 proc. Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,6 proc. (nepašalinus - 3,9 proc.).
Ketvirtąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios pramonės įmonių veiklos rezultatai.

Bus minimos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimo Lietuvoje metinės

Ateinantį pirmadienį, vasario 5 d., Rukloje bus minimos pirmosios daugianacionalinės NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, skirtos gynybai ir atgrasymui, dislokavimo Lietuvoje metinės. 
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio teigimu, dislokuodama priešakines pajėgas NATO siunčia labai aiškią žinutę - kolektyvinės gynybos įsipareigojimai pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį galioja, o Aljansas yra vieningas ir solidarus. 
Oficialios ceremonijos metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Rukloje rikiuotės aikštėje išsirikiuos šiuo metu Lietuvoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos ir Prancūzijos, taip pat Lietuvos karių būrys, o juos pasveikins aukšto rango Lietuvos ir NATO pareigūnai, Lietuvos ir karius priešakinėms pajėgoms Lietuvoje skiriančių šalių gynybos ministrai ir karinės vadovybės atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė. 
Ceremonijos metu vyks ir naujojo NATO priešakinių pajėgų baliono kovinės grupės vado pasikeitimo ceremonija. Tarnybą Lietuvoje baigiantį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Thorsteną Genslerį pakeis plk. ltn. Wolfas Rüdigeris Otto'as. 
Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje 2017 m. sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies - Vokietijos - kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika sustiprino Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, o nuo šių metų pradžios - ir Prancūzija. 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį, nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai. Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas" ir petys į petį dalyvauja bendruose mokymuose ir pratybose. 
Sprendimą NATO priešakines pajėgas dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje 2016 m. liepą priėmė NATO šalių viršūnių vadovai. Šios pajėgos - tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 31-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1560 m. Ispanijos karalius Pilypas II susituokė su Elžbieta Valua. 
1797 m. gimė austrų kompozitorius Franzas Schubertas. Labiausiai pagarsėjęs savo kompozicijomis, jis yra surengęs tik vieną viešą koncertą - 1828 metais Vienoje.
1865 m. JAV panaikinta vergovė.
1882 m. gimė viena garsiausių savo laikmečio balerinų rusė Ana Pavlova.
1918 m. Sovietų Sąjungoje sausio 31-oji buvo paskutinė pagal Julijaus kalendorių skaičiuojama diena. Kita diena, pagal Grigaliaus kalendorių - vasario 14-oji.
1929 m. iš Sovietų Sąjungos ištremtas Levas Trockis.
1938 m. princesė Juliana ir jos vyras princas Bernhardas susilaukė dukters, Nyderlandų karalienės Beatrixės.
1943 m. po savaitę trukusių įnirtingų mūšių rusams prie Stalingrado pasidavė maršalo Friedricho von Pauluso vadovaujama vokiečių armija.
1946 m. paskelbta Jugoslavijos Socialistinės Federalinės Respublikos konstitucija.
1950 m. JAV prezidentas Harry'is Trumanas paskelbė nurodęs sukurti vandenilinę bombą.
1956 m. mirė knygų vaikams, tarp jų ir "Mikės Pūkuotuko nuotykių", autorius Alenas Alexanderas Milne'as.
1958 m. iš Kanaveralo kyšulio paleistas pirmasis JAV dirbtinis Žemės palydovas.
1968 m. Nauru atgavo nepriklausomybę nuo Australijos.
1971 m. JAV kosminis laivas "Apollo 14" su trimis astronautais pasuko Mėnulio link. Vasario 5 dieną laivas nusileido Mėnulyje ir astronautai išlipo pasivaikščioti Žemės palydovo paviršiuje.
1971 m. pirmą kartą po 19 metų tarp Rytų ir Vakarų Berlyno buvo atkurtas dalinis telefono ryšys.
1974 m. mirė JAV kino prodiuseris ir vienas iš kino studijos "Metro Goldwyn Mayer" įkūrėjų Samuelis Goldwynas.
1980 m. Gvatemaloje žuvo 35 žmonės, kai policija puolė Ispanijos ambasadą, kurioje valstiečiai įkaitais buvo paėmę ambasadorių ir kitus diplomatus.
1990 m. Maskvoje atidaromas pirmasis Sovietų Sąjungoje "McDonald's" greito maisto restoranas.
1994 m. Vokietijos prabangių automobilių gamintoja BWM paskelbė, kad iš koncerno "British Aerospace" perka automobilių gamintoją "Rover" - taip Didžiojoje Britanijoje baigėsi beveik šimtmetį trukusi automobilių masiniam vartotojui gamyba.
1996 m. Šri Lankos sostinėje Kolombe sprogo savižudžio teroristo vairuojamas sprogmenų prikrautas sunkvežimis. Per šį išpuolį prieš Šri Lankos centrinį banką žuvo 90 žmonių.
2000 m. į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų nukrito "Alaska Airlines" lėktuvas MD-83 su 88 keleiviais ir įgulos nariais. Per aviakatastrofą niekas neišsigelbėjo.
2000 m. už 15 pacientų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas šeimos gydytojas iš Anglijos Haroldas Shipmanas. Jis yra didžiausias žudikas maniakas Didžiosios Britanijos istorijoje.
2001 m. už "Pan Am" oro lainerio susprogdinimą virš Škotijos Lokerbio vietovės kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Libijos slaptosios tarnybos agentas Abdelis Bassetas al-Megrahis. Jo bendrininku laikytas Al-Aminas Khalifa Fahima buvo išteisintas.
2004 m. NASA robotas nuvažiavo nuo nusileidimo aikštelės ir į Žemę išsiuntė Marso paviršiaus nuotraukas. Tai buvo pirmasis kartas, kai du robotai vienu metu tyrė kitą planetą.
2004 m. vis dar vykstant tyrimui dėl branduolinės technologijos Iranui ir Libijai pardavimo Pakistanas iš ministro pirmininko patarėjo pareigų atleido šalies branduolinės programos kūrėją Abdulą Abdulą Qadeerą Khaną.
2009 m. Kenijoje užsidegus nutekėjusiai naftai žuvo mažiausiai 113 žmonių ir per 200 buvo sužeisti.
2011 m. per pirmąją sesiją dvejų rūmų Mianmaro parlamentas patvirtino naują Konstituciją ir taip oficialiai baigė beveik 50 metų trukusį karinį šalies valdymą.
2015 m. mirė buvęs Vokietijos prezidentas Richardas von Weizsackeris.

Sunkvežimis Peru apgadino garsiuosius Naskos piešinius

Sunkvežimis Peru apgadino garsiuosius Naskos piešinius. Automobilis, nepaisydamas draudimo, užvažiavo ant geoglifų ir dalį jų pažeidė, antradienį Limoje pranešė Kultūros ministerija. Sunkvežimis paliko gilias vėžes maždaug 100 metrų ruože
Apsaugininkai sustabdė vairuotoją ir apie incidentą pranešė policijai. Vyrui teks stoti prieš teismą.
Dar Naskos linijomis vadinami milžiniški piešiniai išpiešti Naskos dykumos smėlingoje žemėje. 70 piešinių, tarp jų - 135 metrų dydžio beždžionė ir kolibris, kurio išskėstų sparnų ilgis yra 66 metrai, matomi tik iš oro. Geoglifai yra daugiau kaip 2 000 metų senumo.
Naskos piešiniai 1994 metais buvo įtraukti į pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Kodėl jie atsirado, iki šiol yra didelė mįslė. Gali būti, kad piešiniai buvo skirti apeigų tikslams.

Talibanas kelia grėsmę 70 proc. Afganistano

Radikalus islamo Talibanas kelia grėsmę 70 proc. Afganistano - tai gerokai didesnė teritorija nei iki šiol manyta, rodo BBC tyrimas.
Remiantis trečiadienį paskelbta 2017 metų rudenį rinktų duomenų santrauka, islamistai visiškai kontroliuoja 14 rajonų (4 proc. šalies) ir aktyviai veikia dar 263 rajonuose (66 proc. šalies).
Vadinasi, "15 mln. afganų - pusė gyventojų - gyvena vietovėse, kurias arba kontroliuoja talibai, arba kuriose Talibanas atvirai veikia ir reguliariai vykdo atakas", skelbia BBC. Britų transliuotojas nuo rugpjūčio iki lapkričio apklausė daugiau kaip 1 200 žmonių visuose rajonuose.
Afganistano ir JAV pajėgos iki šiol skaičiavo, kad Talibanas kelia grėsmę 40 proc. šalies. Skaičiai reguliariai buvo skelbiami JAV Senato specialiojo inspektoriaus Afganistano atstatymui (SIGAR) ketvirčio ataskaitose. Spalio ataskaitoje buvo teigiama, kad vyriausybės rankose yra 56,8 proc. šalies, o Talibanas kontroliuoja arba daro įtaką 13,3 proc. teritorijos. Dėl dar 30 proc. teritorijos vyksta mūšiai.
Tiesa, naujoje SIGAR ataskaitoje duomenų nebuvo. JAV pajėgos juos cenzūravo, pareiškė SIGAR vadovas Džonas Sopko, aštriai tai sukritikavęs.

D. Trumpas pasirašė dekretą dėl tolesnės Gvantanamo kalėjimo eksploatacijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė dekretą dėl tolesnės ginčytino Gvantanamo kalėjimo Kuboje eksploatacijos. Tai jis paskelbė skaitydamas savo metinį pranešimą. Šis dekretas atšaukia D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos dekretą. Šis savo kadencijos pradžioje 2009 metų sausį pasirašė įsaką dėl Gvantanamo uždarymo. D. Trumpas per rinkimų kampaniją ne kartą žadėjo išlaikyti kalėjimą, tačiau B. Obamos dekreto daugiau kaip metus laiko nelietė.
Gvantanamo kalėjimas spėjamiems teroristams kalinti buvo įsteigtas po 2011 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių, kai prezidentu buvo respublikonas George'as W. Bushas.
Šiuo metu Gvantaname yra 41 kalinys. Dešimčiai jų kariniai tribunolai yra pateikę kaltinimus. Trys kaliniai buvo nuteisti. Dar septyni turi atsakyti dėl karo nusikaltimų. Tarp jų yra ir Chalidas Sheichas Mohammedas, spėjamas Rugsėjo 11-osios atakų organizatorius. Tačiau procesai jau daug metų stringa.
26 Gvantaname laikomiems asmenimis kaltinimai niekada nebuvo pateikti. JAV vyriausybė nenori jų paleisti, nes laiko vyrus pernelyg pavojingais. Tačiau įrodymų kaltinimams pateikti nepakanka arba jie buvo išgauti kankinimais. Dar penki kaliniai B. Obamos vyriausybės nurodymu turėjo būti paleisti, tačiau šis sprendimas nebuvo įgyvendintas.

"Eurostat": ES ir euro zonos ekonomika 2017 m. paaugo po 2,5 proc.

Preliminariais Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro "Eurostat" duomenimis, ketvirtą 2017 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, tiek euro zonoje, tiek visoje ES paaugo po 0,6 proc.
Palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, paskutinių trijų 2017 m. mėnesių ekonomikos augimas euro zonoje siekė 2,7 proc., o visoje ES - 2,6 proc.
Palyginimui, metinis BVP augimas trečią 2017 m. ketvirtį euro zonoje ir visoje ES siekė 2,8 proc.
Tuo tarpu bendras 2017 m. ekonomikos augimo rodiklis tiek euro zonoje, tiek ES buvo 2,5 proc.

Atgal