VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.02. Naujausios žinios

Varšuvoje ketvirtadienio vakarą vykusiuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose Lietuvos atstovai laimėjo 6 prizus, praneša užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Vilnius ketvirtus metus iš eilės buvo apdovanotas kaip labiausiai besivystantis (Most Dynamically Developing City) paslaugų centrų miestas regione. Metų viešojo sektoriaus iniciatyvos apdovanojimas atiteko „Work In Lithuania“ talentų pritraukimo programai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis garsinamas Pasaulio pinigų parodoje Berlyne

Lietuvos bankas kartu su Lietuvos monetų kalykla Berlyne vyksiančioje numizmatinėje Pasaulio pinigų parodoje (angl. World Money Fair) pristato Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui išleistas kolekcines ir progines monetas.

„47-ąjį kartą organizuojama paroda yra socialinis kultūrinis reiškinys, nepraleidžiamas nei monetų gamintojų ir platintojų, nei rimčiausių pasaulio numizmatų. Mums – tai puiki arena savo tikslinei auditorijai pristatyti ypatingai progai – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – išleistas monetas, taip garsiname savo kraštą“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Stambiausiu pasaulyje laikomo numizmatinio forumo dalyviai – monetų kalyklos, centriniai bankai ir kitos finansų institucijos, atsakingos už monetų emisiją, monetų ruošinių tiekėjai, monetų gamybos įrangos gamintojai, proginių monetų programų koordinatoriai, numizmatinių leidinių ir katalogų kūrėjai, monetų platinimo kompanijos, kolekcininkai, numizmatinių vertybių aukcionai.

Be Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos proginės monetos, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto numizmatinio apyvartinių monetų rinkinio, kolekcinių monetų iš tauriųjų metalų signatarams, diplomatijai, ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms struktūroms, teisinei sistemai, Lietuvos bankas su Lietuvos monetų kalykla taip pat pristatys įvairių metalų Lietuvos monetų kalyklos nukaldintus medalius, ženklus, valstybinius apdovanojimus. Lietuvos monetų kalykla specialiai šiai parodai nukaldino ir žetoną. Išsami informacija apie išleistas lietuviškas monetas numizmatams pristatoma Lietuvos banko kataloge „Lietuviškos kolekcinės ir proginės monetos. 1993–2017“.

Pasaulio pinigų parodos pradžia – 1972 m., Bazelyje. Lietuvos banko atstovai pirmą kartą šioje tarptautinėje parodoje lankėsi 1997 m., o 1998 m. jau atstovavo Lietuvai kaip dalyviai. Parodai 2006 m. persikėlus į Berlyną, atstovavimo funkcija deleguota Lietuvos monetų kalyklai. Šiemet yra pirmi metai, kai po pertraukos parodoje stendą vėl turės Lietuvos bankas.

Pasaulio pinigų paroda vyks vasario 2–4 d., joje garbės svečio teisėmis dalyvaus daugiau nei 450 metų veikianti Karališkoji Olandijos monetų kalykla (angl. Royal Dutch Mint).

Europos Komisija skatins piliečius gerti vandentiekio vandenį

Europos Komisija skatins piliečius gerti vandentiekio vandenį. Užuot pirkę vandenį plastikiniuose buteliuose, žmonės esą turėtų dažniau atsisukti vandens čiaupus. Be to, Komisija rekomenduos restoranams siūlyti savo svečiams nemokamą vandentiekio vandenį.
Dauguma žmonių turi "labai gerą prieigą prie labai kokybiško geriamojo vandens", ketvirtadienį Briuselyje pareiškė Komisija. Mažesnis vandens buteliuose vartojimas esą padėtų taupyti ir išvengti atliekų. Kad geriamojo vandens kokybė ir prieiga prie jo dar labiau pagerėtų, Komisija siūlo pakeisti geriamojo vandens direktyvą.
Kad išpopuliarintų vandentiekio vandenį, vandens tiekimo įmonės, anot Komisijos, bus skatinamos paruošti tikslesnę informaciją apie vandens suvartojimą, išlaidų struktūrą ir litro kainą. Taip vartotojai galės geriau palyginti litro vandentiekio vandens ir plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens kainą. Tai padėtų sutaupyti daugiau kaip 600 mln. eurų per metus.
Kad būtų pagerinta vandens kokybė ir saugumas, Komisija, be kita ko, siūlo 18 medžiagų praplėsti vandens saugumo kriterijų sąrašą.

Bažnyčiose šventinamos Grabnyčių žvakės

Penktadienį švenčiant Kristaus Paaukojimą - Grabnyčias - bažnyčiose šventinamos žvakės, vienuoliai mini Pašvęstojo gyvenimo dieną. 
Tikintys vasario 2 dieną šventintų žvakių galia sako, kad namuose privalu jų turėti, jei ištiktų nelaimė ar prireiktų uždegti mirštančiam žmogui. 
Dvasininkų teigimu, liaudiški tikėjimai užgožia tikrąją Kristaus paaukojimo šventės prasmę. Per Grabnyčias šventinamos žvakės simbolizuoja Kristų, Jo pergalę prieš mirtį ir tamsiąsias jėgas. Pati šventė primena laiką, kai praėjus 40 dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį kaip savo pirmagimį sūnų į šventyklą paaukoti Dievui. Ši auka vėliau išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje. 
Nuo 1997 metų vasario 2 dieną vienuolės ir vienuoliai taip pat mini Dievui pašvęsto gyvenimo dieną. Tikintiesiems tai proga padėkoti už brolių ir seserų tarnystę. 
Liaudyje sakoma, kad per Grabnyčias, kurios anksčiau vadintos Perkūno diena, jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys nuo stogo gaudo varveklių lašus. 
Jei diena būna saulėta, tikimasi ankstyvo pavasario, o vasaros - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Tikėta, jog vėjuota vasario 2-oji suvėlina pavasarį.

Ž. Vaičiūnas: Vokietija turėjo palaukti, kol ES susitars dėl "Nord Stream 2"

Vokietijai nusprendus išduoti statybos leidimą Rusijos dujotiekiui "Nord Stream 2", Lietuvos energetikos ministras sako, kad pirmiausiai dėl tokių projektų turėtų susitarti Europos Sąjunga.
Ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, nors Vokietija turi teisę išduoti leidimą tiesti dujotiekį savo teritoriniuose vandenyse, projektą pirmiausiai reikėtų vertinti platesniame kontekste.
"Vokietijos teisė konkrečiais atvejais išduoti statybos leidimus pagal savo nacionalinę teisę, tačiau šis projektas, įvertinant geopolitinius aspektus ir tai, kad jis sukėlė daug diskusijų, vertinimų ir interpretacijų dėl ES teisės taikymo, turėtų būti vertinamas platesniame kontekste", - Eltai teigė Ž. Vaičiūnas. 
Pasak jo, šiuo metu Briuselyje diskutuojama dėl Europos Komisijos pasiūlymo keisti Dujų direktyvos nuostatas ir nustatyti, kad ES teisė galiotų ir Rusijos dujotiekio projektui. Todėl prieš priimant sprendimus reikėtų palaukti, kol dėl "Nord Stream 2" susitars Bendrijos narės.
"Lietuva remia Briuselio siūlymą šiuos direktyvos pakeitimus priimti kuo skubiau. Prieš priimant sprendimus „Nord Stream 2” klausimu pirmiausia reikėtų susitarti pagrindinėse ES institucijose dėl to, kokia apimtimi bus taikoma ES teisė tokiems projektams bei kitai ES su trečiosiomis šalimis jungiančiai infrastruktūrai", - teigė ministras.
"Turime nemažai pavyzdžių, kai panašūs kontraversiškai vertinami projektai ES viduje nesutarus dėl jų teisinio ar politinio vertinimo vėliau yra stabdomi ir tampa dar didesnių nesutarimų objektu", - pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Kompanija „Nord Stream 2" trečiadienį gavo leidimą „Nord Stream 2” dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo. Štralzundo kasybos tarnyba oficialiai pritarė šiai 55 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpai.
Pernai lapkričio pabaigoje Danijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį uždrausti projektus Danijos teritoriniuose vandenyse, jeigu šie kelia grėsmę saugumui. Įstatymas priimtas būtent dėl Rusijos dujotiekio.
Lietuva kategoriškai pasisako prieš "Nord Stream 2" projektą ir vadina jį ne ekonominiu, o politiniu, kuriuo siekiama didinti ES priklausomybę nuo "Gazprom" dujų, taip pat apeiti Ukrainą ir per ją tranzitu nebetiekti dujų.

"Talka kalbai ir tautai" siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais

Visuomeninis judėjimas „Talka kalbai ir tautai" kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, siūlydami 2019-uosius metus Seimui paskelbti Lituanistikos metais. 
„Siūlymas motyvuojamas tuo, kad prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistiką, įvardija prioritetu. Be to, mažiau kam žinoma, kad kitąmet sukanka 80 metų nuo Lituanistikos instituto įkūrimo. Dabar tai Lietuvių kalbos institutas, jame vyksta svarbiausi lituanistikos mokslo tyrimai, rengiami taikomieji lietuvių kalbos leidiniai - žodynai, gramatikos ir kiti. Praėjusieji metai lituanistikos mokslui atnešė daug iššūkių. Būtų prasminga, jei jubiliejiniais metais parodytume jam deramą dėmesį ir pagarbą", - siūlymą grindžia „Talkos" pirmininkas Gintaras Karosas. 
„Talka kalbai ir tautai" taip pat atkreipia dėmesį į nerimą keliančius Vyriausybės planus naujame Valstybinės kalbos įstatyme silpninti Lietuvių kalbos institutą ir išardyti jo darnaus bendradarbiavimo sąrangą su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir Lietuvių kalbos inspekcija. Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo įstaiga, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia, saugo ir apdoroja unikalius lietuvių kalbos išteklius - ypatingos svarbos kultūros paveldą. Siekiant sudaryti sąlygas tęsti šį darbą nepriklausomai nuo politinės konjunktūros, „Talkos" visuomeninio judėjimo teigimu, reikia priimti Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą, kuris jau praėjusią kadenciją buvo parengtas Seime.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija. VLKK ir Valstybinės kalbos inspekcijos darbą reglamentuoja įstatymai, o Lietuvių kalbos instituto veikla, anot kreipimosi, neproporcingai palikta sureguliuoti lydimaisiais teisės aktais. Lituanistikos metų paskelbimas ne tik rodytų pagarbą darbams norminant ir puoselėjant lietuvių kalbą, tačiau ir būtų simbolinė atspirtis stiprinti lituanistikos tyrimus ir apsaugoti juos vykdančių institucijų statusą, įsitikinę visuomeninio judėjimo "Talka kalbai ir tautai" atstovai.

Vilniaus rotušėje - tarpukario Lietuvos reklama

Penktadienį Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Tarpukario Lietuvos reklama". 
Tai tęstinis, 2015 m. išleistos knygos „Tarpukario Lietuvos reklama" projektas. Knyga dėl iki šiol mažai nagrinėtos temos ir išskirtinio dizaino sulaukė simpatijų tiek iš skaitytojų, tiek iš įvairių kultūros sričių profesionalų. Knygos pirmasis tiražas išgraibstytas dar 2015 metais. Antrasis - artėja prie pabaigos.
Minint atkurtos Lietuvos 100-metį, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su knygos autoriumi Ramūnu Minkevičiumi kviečia į nemokamą Tarpukario Lietuvos reklamos parodą, kuri pristatys epiškiausias ir ryškiausias tarpukario Lietuvos reklamas.
Reklama nuo XIX a. vidurio tapo patikimu šalies gerovės ženklu. Pagal reklamų kiekį, jų formą, turinį, meninę kokybę ir stiliaus modernumą spendžiama apie ekonominį ir kultūrinį valstybės lygį, pažangos ir atsinaujinimo idėjų populiarumą visuomenėje. Meniniai reklaminių skelbimų sprendimai aiškiai atstovauja to laikmečio stilistinėms tendencijoms - nuo futurizmo ir ekspresionizmo iki bauhauziško konstruktyvizmo.

Viešoje paskaitoje - apie lenkų architektą O. Hanseną ir jo pirmąjį antimonumentą Aušvico-Birkenau aukoms atminti

Nacionalinėje dailės galerijos auditorijoje penktadienio vakarą vyks Londono universiteto Birkbeko koledžo lektorės Katarzynos Murawskos-Muthesius paskaita, kurioje bus pasakojama apie parodoje „Oskaras Hansenas. Atvira forma" eksponuojamą O. Hanseno Aušvico-Birkenau paminklo projektą ir jo istoriją.
Paskaitoje, pasak Nacionalinės dailės galerijos pranešimo, K. Murawska-Muthesius kalbės apie O. Hanseno biografijos faktus, turėjusius įtakos „Atviros formos" koncepcijos formulavimui, ir apie tai, kaip ši koncepcija buvo įkūnyta garsiame projekte „Paminklas kelias" (1958) - pirmajame antimonumente, skirtame įprasminti Aušvico-Birkenau stovyklos aukas. 
„Radikali Hanseno „Atviros formos" koncepcija - tai kultūrinių mainų produktas, prisodrintas estetinės ir socialinės minties gijų, jai artimas istorinio avangardo imperatyvas - suartinti meną ir gyvenimą. Hanseną įkvėpė kelionės po pokario Europą, kurioje tvyrojo atstatymo dvasia, ir pažintys su ryškiausiais to meto modernistais: Pierre'u Jeanneret, Le Corbusier, Pablu Picassu, Fernand'u Léger, taip pat su Henry'u Moore'u", - teigia lektorė. Remiantis paties autoriaus palikta užuomina, paskaitoje bus keliamas klausimas, ar galėjo Hanseno atviros formos koncepcijai turėti įtakos ir Vilniaus miesto, kuriame praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje augo autorius, daugiaetniškumas bei multikultūriškumas?
Paskaita vyks anglų kalba. Ji surengta bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus institutu, veikiančio Culture.pl vardu, kaip tarptautinės kultūrinės programos, skirtos Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmečiui "POLSKA 100", dalis.

Ministras R. Karoblis susitiks su į operaciją Malyje išvykstančiais kariais

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis penktadienį Pabradės poligone stebės į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją Malyje išvykstančių Lietuvos karių baigiamąsias pratybas. 
Sausio 29-vasario 2 dienomis Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos vieneto antrosios pamainos kariai dalyvauja situacinio šaudymo pratybose. Pratybas veda generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro instruktoriai. 
Lietuvos kariams tai yra paskutinis pasirengimo operacijai etapas. Po šių pratybų jie ruošis išvykimui į operacijos rajoną. Į operacijos rajoną kariai vyks per Vokietiją, iš kurios kartu su nauju Vokietijos karių kontingentu kariniu oro transportu pasieks operacijos rajoną Malyje. 
Antrąją Pajėgų apsaugos vieneto pamainą sudaro 34 profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės. Jie operacijos rajone pakeis keturių mėnesių tarnybą baigiančius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karius ir tarnaus Vokietijos kontingento sudėtyje. 
Lietuvos kariai operacijoje atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje. Operacijoje "Minusma" Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

IATA: lėktuvais keliaujančių žmonių skaičius pasaulyje stabilus

Kelionių oro transportu paklausa, smarkiai ūgtelėjusi 2017 metais, šįmet greičiausiai bus stabili, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). 
Lėktuvais keliaujančių žmonių skaičius pernai ūgtelėjo 7,9 proc., - gerokai daugiau už vidutinį metinį prieaugį, koks buvo fiksuojamas pastarąjį dešimtmetį, teigia IATA, kurios būstinė yra Monrealyje, o vykdomieji komitetai įsikūrę Ženevoje.
Tokį prieaugį didžiąja dalimi lėmė stiprus rodiklio augimas Azijos-Ramiojo vandenyno regione ir Lotynų Amerikoje, teigiama IATA pareiškime. Tačiau gruodį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, jau pastebimas sulėtėjimas, kuris greičiausiai tęsis dėl kylančių kuro kainų.
IATA generalinio direktoriaus Alexandre'o de Juniaco teigimu, pernai fiksuota per keturis milijardus kelionių oro transportu užsakymų, o iki 2036 metų tikimasi šį rodiklį padidinti iki 7,8 mlrd.

Žmogaus-idėjos Lietuvai apdovanojimas įteiktas prof. V. Landsbergiui

 „Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją" ketvirtadienio vakarą užbaigė iškilminga autorių apdovanojimų ceremonija, kurioje pagerbti labiausiai iniciatyvai nusipelnę žurnalistai ir kiti prie jos prisidėję asmenys. 
Už svarbiausių idėjų Lietuvai įgyvendinimą apdovanojimas įteiktas „Žmogui-idėjai Lietuvai" - prof. Vytautui Landsbergiui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, faktiniam Lietuvos vadovui lemtingu šaliai metu iniciatyvos vardu padėkota už drąsą turėti idėjų ir siekti jų įgyvendinimo.
Apdovanojimas taip pat įteiktas iniciatyvos „Idėja Lietuvai" autorei portalo DELFI žurnalistei Justinai Ilkevičiūtei, kuri parašė net 18 straipsnių, vedė 4 iniciatyvai dedikuotas konferencijas. Visa tai perskaityta ir peržiūrėta daugiau nei pusę milijono kartų - 684 163.
Populiariausia iniciatyvos „Idėja Lietuvai" televizijos laida - LRT „Labas rytas, Lietuva". Ši laida įpratino šalies gyventojus pabusti kartu ne tik su kava, bet ir su idėjomis Lietuvai. „Labas rytas, Lietuva" komanda kiekvieną antradienį rytus pradėdavo besisveikindama su vis kitų sričių profesionalais, pristatančiais aktualiausius šalies pokyčių siūlymus.
Net du apdovanojimai įteikti kategorijoje iniciatyvos „Idėja Lietuvai" balsas. Jie iškeliavo į LRT radijui ir „Žinių radijui". Šių radijo stočių dėka kasdienių laidų dalimi tapusios idėjos Lietuvai pasiekdavo tautiečių ausis, kad ir kur šie būtų - automobilyje, darbe ar namuose. 
Už nuopelnus iniciatyvai „Idėja Lietuvai" apdovanotas žurnalistas Edmundas Jakilaitis, vadintas iniciatyvos žmogumi orkestru: jis buvo vaizdas, balsas ir idėja viename. E. Jakilaitis ne tik kiekvieną penktadienį DELFI TV studijoje grynino idėjas su iškiliausiais savo sričių ekspertais, bet ir pats aktyviai teikė savas. 
Už žodžio laisvės idėjos gynimą apdovanojimas skirtas DELFI specialiajam korespondentui Dainiui Sinkevičiui. D. Sinkevičius kasdieniniame savo darbe nuosekliai ir užtikrintai gina žodžio ir saviraiškos laisvę, kad šalyje būtų daugiau laisvės, tiesos ir teisingumo.
Už proveržio idėjų skleidimą apdovanotas portalo „15min.lt" žurnalistas Ugnius Antanavičius. U. Antanavičius gilinosi į itin skirtingas ir universalias idėjas - nuo Lietuvos vardo keitimo iki to, ką lietuviams savo būdo bruožuose siūlo keisti Tanzanijos ar Bengalijos gyventojai. „Idėja Lietuvai" žurnalistą paskatino į viską pažiūrėti platesniu kampu.
Apdovanojimas už iniciatyvos „Idėja Lietuvai" vaizdą skirtas fotomenininkui Mariui Jovaišai. Iniciatyvai padovanotos M. Jovaišos projekto „Neregėta Lietuva" nuotraukos atskleidžia mūsų šalies grožį. M. Jovaiša yra gyvas pavyzdys, kaip drąsiausias idėjas paversti realiais kūriniais.
Apdovanotiesiems įteikti autoriniai meno kūriniai - iniciatyvos simbolio - ąžuolo lapo vardinės statulėlės.

Atgal