VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.03. Naujausios žinios

Prezidentė priėmė Islandijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Islandijos ambasadoriaus Arnio Toro Sigurossono skiriamuosius raštus ir su naujuoju ambasadoriumi aptarė dvišalius santykius, ekonominius ryšius, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą bei saugumo padėtį ir gynybos stiprinimą.
Prezidentė pabrėžė, kad, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parodė išskirtinę drąsą, ryžtą ir draugystę Lietuvai ir šiandien išlieka svarbia sąjungininke bei partnere. Lietuva ir Islandija plėtoja draugiškus dvišalius ryšius ir sėkmingai bendradarbiauja NATO bei Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) formatu. Islandija taip pat laikosi principingos politikos ir yra prisijungusi prie Europos Sąjungos taikomų sankcijų Rusijai.
Pasak Lietuvos vadovės, abiejų tautų draugystę įprasmina Vilniuje per Islandijos Nepriklausomybės dieną rengiamas festivalis „Ačiū, Islandija!" Šiemet minint nepriklausomos valstybės atkūrimo jubiliejų, šalies vadovės kvietimą atvykti į iškilmes Vilniuje priėmė Islandijos Prezidentas Gudnis Thorlacius Johannessonas.
Prezidentė perdavė sveikinimus prie Moterų pasaulio lyderių tarybos (CWWL) prisijungusiai Islandijos ministrei pirmininkei Katrin Jakobsdottir ir pakvietė ją atvykti į birželio mėnesį Vilniuje vyksiantį Moterų politinių lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą.
Helsinkyje reziduojantis Islandijos ambasadorius taip pat akredituotas ir Latvijai, Estijai ir Ukrainai. Diplomatas yra ėjęs Reikjaviko mero politinio patarėjo pareigas, buvęs Reikjaviko miesto tarybos nariu. 2015-2017 m. Islandijos užsienio reikalų ministerijoje ėjo ambasadoriaus Arkties reikalams pareigas.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 3-iąją:
1923 m. Tautų Sąjungos Taryba panaikino tarp Lenkijos ir Lietuvos buvusią "neutraliąją zoną", po pusę jos paskirdama abiem valstybėms.
1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio konferencijoje "Lietuvos kelias" pristatyti 148 Sąjūdžio kandidatai rinkimuose į 141 vietą būsimoje Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje - Atkuriamajame Seime.
1993 m. Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymą.
2003 m. Teisingumo ministerijoje užregistruota 37-oji politinė organizacija - Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.
2006 m. Prezidentas Valdas Adamkus Čikagoje už muzikinės kultūros bei lietuvybės puoselėjimą įteikė ordinus keturiems JAV lietuviams - Čikagos lietuvių operos solistams - Danai Stankaitytei, Jonui Vazneliui ir Aldonai Stempužienei, taip pat šios operos valdybos pirmininkui dainininkui Vaclovui Momkui.
2008 m. eidamas 56-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Ražauskas.
2016 m. eidamas 88-uosius metus mirė profesorius, orkestrų vadovas, smuikininkas, pasaulyje pripažintas dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Saulius Sondeckis.
2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę, Vilniaus garbės piliečio vardą suteikė architektui, visuomenės veikėjui Algimantui Nasvyčiui.

Bus minimos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokavimo Lietuvoje metinės

Pirmadienį, vasario 5-ąją, Rukloje bus minimos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, skirtos gynybai ir atgrasymui, dislokavimo Lietuvoje metinės. 
Oficialios ceremonijos metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje išsirikiuos apie 1300 šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje dislokuotų Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lietuvos karių.
NATO priešakinių pajėgų karius sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Kroatijos vicepremjeras ir gynybos ministras, Nyderlandų gynybos ministrė, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja ir kiti aukšto rango Lietuvos ir NATO pareigūnai, ambasadoriai.
Ceremonijos metu vyks ir naujojo NATO priešakinių pajėgų baliono kovinės grupės vado pasikeitimo ceremonija. Tarnybą Lietuvoje baigiantį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Thorsteną Genslerį pakeis pulkininkas leitenantas Wolfas Rüdigeris Ottas.
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos - tai atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione. 
Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje 2017 m. sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies - Vokietijos - kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika sustiprino Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, o nuo šių metų pradžios - ir Prancūzija.
Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Premjero padovanota trispalvė suplevėsuos Alpių viršukalnėje

Ministras Pirmininkas Sauliaus Skverelis susitiko su Jungtinio alpinistų klubo atstovais ir perdavė jiems Lietuvos vėliavą, kurią, valstybės atkūrimo 100 – ečio proga planuojama iškelti vienoje iš Prancūzijos Alpių viršūnių.  

„Netrukus minėsime labai svarbią visai mūsų istorijai datą - Lietuvos atkūrimo 100 - etį.  Laisvę ir nepriklausomybę iškovoti gali tik drąsūs, ryžtingi, tėvynę mylintys žmonės. Tad labai simboliška, jog Lietuvos alpinistai nusprendė paminėti šią šventę iškeldami mums visiems brangią trispalvę Prancūzijos Alpėse. Sveikinu su artėjančią švente ir linkiu jums sėkmingai šturmuoti vis aukštesnes viršukalnes“,- sakė premjeras.        

Atsižvelgiant į kalnų būklę ir orų sąlygas, Lietuvos alpinistai šimtmečio proga  numato iškelti Lietuvos vėliavą vienoje iš Prancūzijos Alpių viršūnių – Mont Dolent, kurios aukštis 3,823 metrų. Ji  stūkso trijų valstybių Šveicarijos, Italijos ir Prancūzijos sankirtoje.

Jungtinis alpinistų klubas (JAK) įkurtas 2007 metų pabaigoje, pernai pažymėjo savo dešimtmetį. Šiuo metu JAK vienija 16 narių, kurie yra aktyvus alpinistai ir entuziastingi šio sporto propaguotojai.

Lietuva nepasitikėjimą "RB Rail" vadove išreiškė dėl "nesutapusios nuomonės"

Lietuva išreiškė nepasitikėjimą bendros Baltijos šalių įmonės "RB Rail" vadove Baiba Rubesa, nes su ja "nesutapo nuomonės". Tai Eltai patvirtino "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas. 
Ketvirtadienį europinės vėžės "Rail Baltica" projektą įgyvendinančios įmonės "RB Rail" akcininkai balsavo dėl nepasitikėjimo B. Rubesa. Nepasitikėjimą išreiškė Estija ir Lietuva.
"Išsiskyrė akcininkų ir B Rubesos nuomonės svarbiais projekto įgyvendinimo klausimais", - Eltai sakė M. Dubauskas. Plačiau Lietuvos pozicijos ir kokie nesutarimai kilo su "RB Rail" vadove, jis nekomentavo.
B. Rubesos darbu atvirai nepasitenkinimą reiškė buvusi "Lietuvos geležinkelių" vadovybė. Tuomet teigta, kad B. Rubesa kenkia projektui. Ja buvo nepatenkintas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. 
"RB Rail" lygiomis dalimis valdo trijų Baltijos šalių geležinkelių įmonės. Lietuvoje tiesioginė akcininkė yra "Lietuvos geležinkelių" antrinė bendrovė "Rail Baltica statyba".

Prezidentė apie Vaiko teisių apsaugos reformą: dūla net patys geriausi įstatymai

Dūla net patys geriausi įstatymai, trūksta aiškumo savivaldybėms, vis labiau ryškėja bendradarbiavimo trūkumas. Taip penktadienį vykusį Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų atstovais bei vaikų teisių ekspertais, kuriame aptartas pasiruošimas įgyvendinti vaikų saugumui svarbius sprendimus ir įstatymus, apibendrino Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, per pastaruosius metus vaikų saugumui ir jų gerovei užtikrinti priimti teisiniai instrumentai, įgalinantys esminius pokyčius šioje srityje. Tačiau sprendimų įgyvendinimas nuolat stringa, o nesiliaujantys smurto atvejai prieš vaikus reikalauja imtis neatidėliotinų veiksmų situacijai keisti. 
„Priimti įstatymai bus beverčiai, jei jų įgyvendinimo mechanizmas neveiks", - pabrėžia Prezidentė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Prezidentės kritiką vadino konstruktyvia, tačiau atkreipė dėmesį, kad Vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka sudėtinga ir dėl to jos niekas 10 metų nesiėmė. 
„Pertvarka reikalauja labai daug darbų. Turime 60 savivaldybių, kuriose vaikų teisių apsaugos skyriai veikia skirtingai. Reikia paruošti per 20 teisės aktų, susitarti su savivaldybėmis, kaip jie bus įgyvendinti", - vardijo ministras.
Vienas iššūkių - papildomai priimti per 200 darbuotojų, juos apmokyti. Kaip pabrėžė L. Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos sistemoje atsiras labai svarbi, nauja pozicija - atvejo vadybininkas, kuris tiesiogiai dirbs su krizę patiriančiu vaiku ir šeima.
Paklaustas apie sąlygas darbuotojams, ministras sakė, kad tiesiogiai dirbančių su krizę patiriančiais vaikais ir jų šeimomis specialistų darbo užmokestis jau dabar lenkia šalies vidurkį. 
„Atsižvelgdamos į tai, savivaldybės jau pradeda kelti atlyginimus savo pavaldumo socialiniams darbuotojams. Kai kuriems jų atlyginimai padidinti net ne 15 proc., o trečdaliu", - sakė L. Kukuraitis. 
Apie psichologus, specialiai pasirengusius dalyvauti su vaikais teismo apklausose, po susitikimo su Prezidente kalbėjo teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Kol kas neaišku, kokiomis sąlygomis teismuose dirbs psichologai ir kokie bus jų sąrašo nuostatai, bet M. Vainiutė sako, kad iki liepos laiko nemažai.
„Pirmadienį teiksime Vyriausybei aprašą, kaip veiks psichologai per vaikų apklausas teismuose, tikimės jo priėmimas neužtruks", - sakė ministrė.
Paklausta, ar nuo liepos kiekvienoje teismo paklausoje vaikams talkins psichologai, teisingumo ministrė pabrėžė ministerijos įsipareigojimą tai užtikrinti, tačiau negalėjo įvardyti, kiek tokių specialistų yra ir kiek reikia.
Kaip po susitikimo akcentavo Prezidentės patarėja D. Ulbinaitė, per pastaruosius metus D. Grybauskaitės iniciatyva priimta daug svarbių įstatymų, skirtų vaikų saugumui ir jų teisėms Lietuvoje užtikrinti: uždraustas smurtas prieš vaikus, apribotas mažiausių vaikų patekimas į globos įstaigas, reglamentuota budinčių globotojų veikla, palengvintos sąlygos įvaikinti, įvestos priemonės kovai su smurtu ir patyčiomis mokyklose, privalomas psichologų dalyvavimas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausose, vaiko teisių skyrių šalyje centralizavimas. 
Pasak Prezidentės, vis labiau ryškėja Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumas įgyvendinant labai svarbius įstatymus. Nors praėjo jau beveik pusantrų metų - tai rimta visos Vyriausybės problema.
„Vykdomosios valdžios patyrimo ir įgūdžių stoka bei negebėjimas laiku ir kokybiškai įgyvendinti įstatymų tampa pavojingu reiškiniu, stabdo valstybės pažangą, neužtikrina žmonėms socialinio saugumo, diskredituoja pačių valdančiųjų žadėtas permainas socialinio saugumo, sveikatos, švietimo, žemės ūkio, aplinkos ir kitose šalies gyventojams svarbiose srityse. Dėl nekoordinuoto ministerijų darbo ir vadybos trūkumo pačiose ministerijose, laiku neparuoštų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, dialogo su savivalda nebuvimo stalčiuose dūla net geriausi įstatymai”, - Prezidentę citavo D. Ulbinaitė.
Nuo sausio 1 dienos SADM turėjo įdiegti centralizuotą vaikų globos apskaitos sistemą, kuri yra gyvybiškai svarbi vaikų globos įstaigoms - tai iki šiol nėra padaryta. Trūksta iš SADM pagalbos savivaldybėms rengiant budinčius globotojus, padedant organizuoti kitas alternatyvias paslaugas globos įstaigoms. Taip pat stringa pasiruošimas nuo liepos įsigaliosiančiam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimui, kuris užtikrins vaikų teisių skyrių visose savivaldybėse centralizavimą. SADM iki šiol neturi patvirtintų visų pertvarkos įgyvendinimo aprašų, nežino, kaip samdys beveik 300 darbuotojų, kaip užsitikrins reikiamą finansavimą.
Prieš metus priimtas Prezidentės įstatymas dėl privalomo psichologų dalyvavimo vaikų apklausose turi įsigalioti liepą, tačiau vis dar nežinoma, kaip jis bus įgyvendintas. Iki šiol nenumatyta, kas užtikrins psichologų rengimą, kvalifikacijos nustatymą, apmokėjimą, sudarys vaikus apklausti profesionaliai gebančių psichologų sąrašą.
Pasak Prezidentės, šiandienos pasitarimą galima vadinti prevencija, dar vienu bandymu padėti atsakingoms ministerijoms ir tarnyboms tinkamai organizuoti darbą užtikrinant sklandų dėl vaikų saugumo priimtų įstatymų įgyvendinimą.
Per pastaruosius metus priimta daug reikšmingų įstatymų vaikų saugumui užtikrinti. Vien Prezidentė inicijavo per 11 įstatymų pataisų dėl spartesnio įvaikinimo, budinčių globotojų rengimo, vaikų apsaugos nuo smurto, vaikų teisių apsaugos tarnybų pertvarkos, psichologo dalyvavimo vaikų apklausose.
Pasak Prezidentės, įstatymai patys savaime neveikia, todėl ministerijos, atsakingos už jų įgyvendinimą, turi organizuoti darbą taip, kad ir visuomenei, ir darbuotojams būtų aiški vaikų saugumui svarbių sprendimų įgyvendinimo tvarka, nauda ir rezultatas.

Valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga Istorinė Prezidentūra visą parą bus atvira lankytojams

Nuo vidurdienio iki vidurnakčio Vasario 16-ąją bus atviri Istoriniai Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmai Kaune.
„Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausius įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje, veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!" - kviečia muziejus.
Vasario 16-ąją Istorinę Prezidentūrą galima aplankyti dviem būdais: pro paradines duris galima ateiti bet kuriuo metu ir būti kiek norisi bei išbandyti visas dominančias edukacines veiklas.
„Savarankiško vizito metu aplankysite antrąjį Prezidento rūmų aukštą, į kurį pakylama autentiškais XIX a. antrosios pusės paradiniais laiptais su puošniomis tekintomis ir drožinėtomis medinėmis detalėmis bei didžiuliais paauksuotais veidrodžiais. Čia galėsite apžiūrėti Audiencijų salę, kurioje tarpukariu vyko oficialūs priėmimai bei užsienio pasiuntinių diplomatinių įgaliojimų įteikimai Prezidentui. Šalia Audiencijų salės - šviesus Prezidento ir jo šeimos valgomasis, o už mažosios Posėdžių salės galima įsitikinti, koks nedidelis, bet jaukus buvo pirmojo šalies piliečio darbo kabinetas su prezidentiniu darbo stalu ir knygų lentynomis. Mažųjų lankytojų lauks Lietuvos himno dėlionė, o vyresnieji galės išbandyti jėgas įvairiose interaktyviose istorijos pažinimą skatinančiose veiklose", - rašoma Istorinės Prezidentūros pranešime.
Norintiesiems dalyvauti Istorinės Prezidentūros ekspozicijų apžvalgoje su ekskursijų vadovu (įėjimas pro tarnybines duris), būtina išankstinė registracija. 
Ekskursantai drauge su vadovu apžiūrės pirmame rūmų aukšte naujai įrengtą šimtmečio parodą „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918-1940 m.)", išbandys įvairias edukacines veiklas. Po ekskursijos norintieji galės savarankiškai apžiūrėti ir antrąjį rūmų aukštą.

Išgyventi potvynį pamario gyventojams padės kariai

Pamaryje pakilus vandens lygiui Lietuvos kariuomenė pradeda teikti paramą savivaldybėms, likviduojančioms potvynio padarinius. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, atsižvelgdamas į Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą, nuo penktadienio aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas. 
Į Šilutės rajono potvynio vietą jau yra išvykusi Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika. Planuojama, kad potvynio vietovėje kariai bus iki vasario pabaigos. 
Karių veiksmai bus derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnais ir Šilutės rajono administracija. Taip pat esant būtinybei bus pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. 
Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos buvo aktyvuotos 2010 m. kovo mėnesį kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje, Šilutės rajone, ir Pagėgių savivaldybėje. 
Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 m. pradžios.
2018 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai - apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

Vokietija: nerimaujant dėl visuomenės saugumo, vokiečiai įsigyja daugiau lengvųjų ginklų

Vokietijoje atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai respondentų nešiojasi su savimi lazdą arba kokį nors kitą lengvąjį ginklą, siekdami apsisaugoti nuo galimo užpuolimo. Vienas trečdalis respondentų pripažino, kad labiausiai bijo užsieniečių ir pabėgėlių, informuoja "Deutsche Welle". 
Per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo leidimus ginklams gavusių Vokietijos piliečių skaičius. Remiantis Vokietijos bendrovės "Infratest dimap" atliktos apklausos duomenimis, Vokietijoje daugėja lengvųjų ginklų pirkimų, nes mažiausiai 23 proc. populiacijos jaučiasi "labai nesaugiai". Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, kad ginklo turėjimas negarantuoja aukštesnio saugumo lygio ir, tikėtina, padarys daugiau žalos nei naudos. 
Remiantis "Deutsche Welle" pranešimais, per pastaruosius dvejus metus leidimus ginklams turinčių vokiečių skaičius išaugo keliais šimtais tūkstančių. Šie dokumentai leidžia nešiotis tokius ginklus kaip dujiniai pistoletai. 
Vokietijai vis dar sunkiai sekasi susidoroti su migrantų krize ir šalis išlieka viena pagrindinių krypčių tūkstančiams pabėgėlių ir migrantų, kurių daugumą sudaro sirai ir afganistaniečiai. 2016 metais į Vokietiją atvyko apie 280 tūkst. pabėgėlių, tačiau dar ankstesniais metais jų skaičius siekė 890 tūkst.

Socialdemokratai irgi laukia VRK atsakymo, ar „Naisių vasaroje" buvo politinė reklama

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasieks jau antras politikų kreipimasis dėl galimos politinės reklamos seriale „Naisių vasara". 
Penktadienį dėl to į VRK kreipėsi ne tik Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė, bet ir Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas, kuris tai daro pakartotinai. 
A. Sysas primena, kad į VRK kreipėsi dar 2016 m. birželio 7 d., siekdamas gauti išaiškinimą dėl TV3 eteryje 2016 m. transliuoto serialo „Naisių vasara", kurio mecenatu ir sumanytoju prisistatinėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis tuo metu vedė partijos kandidatų į Seimą sąrašą 2016 m. Seimo rinkimuose. Seimo narys A. Sysas sako, kad tuomet iš VRK gavo atsakymą, kad pradėtas tyrimas, suburta darbo grupė iš komisijos narių.
„Tikiuosi, kad buvo pakankamai laiko ištirti, ar tuo metu - kaip tik prieš rinkimus - transliuoto serialo „Naisių vasara" kiekvienos serijos pabaigoje demonstruojama informacija, nėra politinė reklama, kaip ji apibrėžta Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu patvirtinto Politinės reklamos žymėjimo tvarkos apraše. Pagal jį, „politinė reklama - valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa", - sako socialdemokratas.
A. Sysas atkreipė VRK narių dėmesį, kad kiekvienos „Naisių vasaros" serijos pabaigoje žiūrovams buvo pateikiama informacija apie tai, jog vienas iš dviejų scenarijaus autorių yra R. Karbauskis, taip pat dėkojama rėmėjams, kurių vienas - „Agrokoncerno" grupė. 
„Ar tokios informacijos pateikimas viešoje informacijos sklaidos priemonėje nėra politinė reklama ir ar turėtų būti žymima ir apmokama vadovaujantis patvirtintomis taisyklėmis?" - komisijos klausė Seimo narys. 
Primindamas ankstesnįjį savo kreipimąsi socialdemokratas prašo informuoti per kiek laiko VRK pateiks savo išvadas apie „Naisių vasarą".
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė I. Šimonytė kreipėsi į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydama ištirti, ar serialas "Naisių vasara" nėra paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reklama. 
„Nors Vyriausiajai rinkimų komisijai skundai dėl galimai paslėptos reklamos buvo perduoti dar 2016 m., tačiau ši klausimą tyrė ilgai ir iki šiol dar nesugebėjo įvertinti filmo turinio, kūrybos ir finansavimo bei demonstravimo aplinkybių. Paradoksalu, kad tai, kas kelia daug abejonių visuomenei ir žurnalistams, nekelia jokio susirūpinimo Vyriausiajai rinkimų komisijai. Todėl pastarajai ir formuluojame labai aiškius klausimus bei užduotis", - sako Seimo narė I. Šimonytė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi  vasario 3-iosios įvykius pasaulio istorijoje:
1194 m. germanų karalius Henrikas VI išvadavo Anglijos karalių Ričardą I Liūtaširdį, paimtą į nelaisvę per Trečiąjį kryžiaus žygį.
1468 m. mirė vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas Johannas Gutenbergas, sukūręs spaudos presą.
1690 m. Amerikoje, Masačūsetso pakrantės kolonijoje, pradėjo cirkuliuoti pirmieji popieriniai pinigai.
1809 m. gimė vokiečių kompozitorius Felixas Mendelssohnas.
1821 m. gimė gydytoja Elizabetha Blackwell - pirmoji Jungtinėse Valstijose medicinos laipsnį įgijusi moteris. 
1867 m., sulaukęs 14 metų amžiaus, princas Mutsuhitas tapo Japonijos imperatoriumi Meiji ir valdė iki 1912 metų.
1913 m. ratifikuota JAV Konstitucijos 16-oji pataisa, dar vadinama Pajamų mokesčių pataisa. Pagal ją valdžiai leista rinkti pajamų mokesčius.
1917 m. JAV nutraukė diplomatinius santykius su Vokietija, paskelbusia, kad ateityje ketina sukurti galingą povandeninį karo laivyną.
1919 m. Paryžiuje įvyko pirmasis Tautų Sąjungos posėdis.
1924 m. mirė 28-asis JAV prezidentas Woodrow Wilsonas. Jo valdymo metai amerikiečiams įsiminė pirmiausia Amerikos dalyvavimu Pirmajame pasauliniame kare.
1931 m. galingas žemės drebėjimas Naujojoje Zelandijoje beveik visiškai sunaikino Hastingso ir Neipyro miestus.
1954 m. karalienė Elžbieta II atvyko į Australiją - tai buvo pirmas valdančios Didžiosios Britanijos monarchės vizitas šioje šalyje.
1958 m. Belgija, Liuksemburgas ir Olandija pasirašė sutartis dėl Beniliukso ekonominės sąjungos.
1960 m. Italijoje įvyko Federico Fellinio režisuoto filmo "Saldus gyvenimas" (La Dolce Vita) premjera. Pagrindinius vaidmenis juostoje atliko švedų aktorė Anita Ekberg ir italų aktorius Marcellas Mastroiannis.
1962 m. JAV pradėjo Kubos ekonominę blokadą.
1966 m. Mėnulyje pirmą kartą nutūpė radijo ryšiu valdomas kosminis aparatas - tai buvo sovietų mėnuleigis "Luna IX".
1969 m. Palestinos nacionalinis suvažiavimas Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovu paskyrė Yasserą Arafatą.
1981 m. Gro Harlem Brundtland išrinkta Norvegijos ministre pirmininke.
1994 m. į kosmosą pakilo JAV daugkartinio naudojimo laivas "Discovery" su penkiais JAV astronautais ir rusų kosmonautu.
1996 m. 7 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas Pietvakarių Kinijoje nusinešė mažiausiai 302 žmonių gyvybes, o dar 15 tūkstančių buvo sužeisti.
2002 m. JAV korporacija "Enron" savo vidaus ataskaitoje "išpūtė" įplaukas beveik 1 milijardu dolerių, o "Enron Corp." vadovai susižėrė milijonus, kurių jiems iš tikrųjų gauti nepriklausė.
2003 m. Los Andžele dėl žmogžudystės suimtas legendinis roko prodiuseris Philas Spectoras, septintąjį XX a. dešimtmetį prisidėjęs prie revoliucijos popmuzikos įrašuose. Uždaras ir ekscentriškas prodiuseris įtariamas nušovęs 20-metę moterį savo dvare Los Andžele.
2005 m., sulaukęs 100 metų, mirė Vokietijoje gimęs amerikietis evoliucijos tyrinėtojas Ernstas Mayras, vadintas "XX amžiaus Darvinu".
2007 m. Bagdado turguje per sprogimą 135 žmonės žuvo ir 339 buvo sužeisti. 

Brazilijos teisėjas nurodė grąžinti buvusiam prezidentui pasą

Brazilijos federalinis teisėjas nurodė grąžinti pasą buvusiam prezidentui Luizui Inacio'ui Lulai da Silvai, nuteistam kalėti dėl kaltinimų korupcija.
Anksčiau Brazilijos teismas buvo nurodęs konfiskuoti buvusio prezidento pasą, siekdamas neleisti jam palikti šalį. Iki tol trys Porto Alegrės regioninio federalinio teismo teisėjai sugriežtino bausmę Lulai de Silvai dėl kaltinimų korupcija. 2017 m. liepą jis buvo pripažintas kaltu dėl korupcijos ir nuteistas dėl skandalo, susijusio su naftos koncernu "Petrobras", devynerių su puse metų kalėjimo bausme, dabar teismo sprendimu nuosprendis pailgintas iki 12 metų ir vieno mėnesio kalėti.
Teisėjas Brunas Apolinario'us aiškino sprendimą grąžinti buvusiam prezidentui pasą tuo, kad "šiuo metu nėra rizikos, kad Lula da Silva pamėgins bėgti iš šalies".
Lula de Silva negalės dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, numatytuose 2018 m. spalį, nors remiantis viešosios nuomonės apklausa, jis yra vienas iš būsimos prezidento rinkimų kampanijos favoritų. Teismo sprendimu, jis neturi teisės užimti valstybinio posto devyniolika metų.
L. I. L. da Silva vadovavo Brazilijai nuo 2003 iki 2010 metų.

FED pirmininkė J. Yellen po ketverių metų kadencijos pereina dirbti į Vašingtono ekspertų centrą

JAV federalinio atsargų banko (FED) pirmininkė Janet Yellen po ketverių metų kadencijos kitą savaitę pereina dirbti į įtakingą tyrimų centrą, Brukingso institutą, penktadienį savo pranešime spaudai pranešė ekspertų centras.
J. Yellen seka pėdomis tokių pareigūnų kaip jos pirmtakas Benas Bernanke, buvęs vicepirmininkas Don Kohnas ir buvusi finansinio stabilumo padalinio direktorė Nellie Liang. 
J. Yellen kadencija oficialiai baigiasi šeštadienį, nuo vasario 3 dienos FED pirmininko vairą perima Jerome'as Powellas.
Janet Yellen buvo pirmoji FED pirmininkė moteris, kurią į šias pareigas 2014 metais paskyrė tuometis JAV prezidentas Barackas Obama. 

Atgal