VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.04. Naujausios žinios

Jurbarko, Šakių ir Trakų rajonuose eismo sąlygas sunkina plikledis

Jurbarko, Šakių ir Trakų rajonuose sekmadienio rytą vietomis buvo susiformavęs plikledis. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. 
Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos buvo daugiausia drėgnos, vietomis sausos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai drėgni, vietomis provėžoti, padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. 
Šalyje rytą buvo be kritulių. Oro temperatūra svyravo nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. 
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 4,95 km (nuo 2,0 iki 6,95 km), per naktį nenuslūgo ir išliko 89 cm. „Kelių priežiūros" Klaipėdos padalinys nustojo kelti transporto priemones vandens lygiui pakilus iki 80 cm. Keleivius kelia ugniagesių amfibija, Šilutės rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis truputį pasnigs. Vietomis pustys, daug kur plikledis. Vėjas šiaurės rytų, šiaurės, 6-11 m/s. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva vasario 4-ąją:
1887 m. Motiškiuose, Jurbarko rajone, gimė kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas Stasys Šimkus. Mirė 1943 m.
1943 m. Paterų kaime, Lazdijų apskrityje, gimė poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Sigitas Geda. Mirė 2008 m.
1999 m. Seime pirmą kartą surengta Vyriausybės valanda. Parlamentarams suteikta galimybė klausinėti Ministrą Pirmininką bei ministrus. Ši procedūra perimta iš Didžiosios Britanijos parlamento.
2000 m. bankas "Hermis", prijungtas prie Vilniaus banko, baigė veiklą kaip savarankiškas juridinis asmuo.
2003 m. kardiochirurgas Vytautas Sirvydis apdovanotas Estijos Raudonojo Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.
2006 m. efektingais koncertais Lietuvos sostinėje buvo minimas austrų muzikos klasiko Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) gimimo 250-metis.
2016 m. eidamas 83-iuosius metus mirė ilgametis Seimo narys Antanas Napoleonas Stasiškis.

Deviso taurė: lemiamą tašką Lietuvos rinktinei bandys iškovoti R. Berankio ir L. Grigelio duetas

Šiaulių teniso mokykloje vykstančio neoficialaus pasaulio vyrų teniso komandų čempionato - Deviso taurės (Davis Cup) varžybų - II grupės Europos-Afrikos zonos mačo su Estijos komanda dvejetų susitikime sekmadienį pergalingą tašką Lietuvai bandys pelnyti Lauryno Grigelio ir Ričardo Berankio duetas.
Lietuvos teniso rinktinės kapitono Rimvydo Mugevičiaus sprendimu, R. Berankis dvejetų mače pakeis Luką Mugevičių. Lietuvių laukia dvikova su estais Kennethu Raisma ir Mattiasu Siimaru.
Po šeštadienio susitikimų Lietuva pirmauja prieš Estiją 2-0.
Pirmojoje dvikovoje 26-erių metų L. Grigelis (279-oji pasaulio raketė) 7:5, 6:2 nugalėjo 29-erių metų estą Jurgeną Zoppą (171), o 27-erių metų R. Berankis (116) 7:5, 7:6 (7-3) įveikė 19-metį estą K. Raismą (896).
Mačas Šiauliuose - septintoji lietuvių ir estų tarpusavio akistata, bet visi iki šiol vykę susitikimai baigėsi Estijos pergalėmis.
Antrame 2018 metų Deviso taurės II grupės Europos-Afrikos zonos rate Lietuvos rinktinei teks kovoti arba su Tuniso, arba su Suomijos komanda.

Prieš E. Macrono vizitą tūkstančiai nacionalistų Korsikoje reikalavo didesnės autonomijos

Prieš Prezidento Emmanuelio Macrono vizitą tūkstančiai nacionalistų Korsikoje reikalavo didesnės salos autonomijos. Mitinge, kurio moto buvo "Demokratija ir pagarba Korsikos žmonėms", šeštadienį sostinėje Ajače, organizatorių duomenimis, dalyvavo iki 25 000 žmonių. Žinybos kalbėjo apie daugiausiai 6 000 demonstrantų. 
"Tai yra labai stipri žinutė, kurią pasiuntė korsikiečiai", - sakė Korsikos vykdomosios tarybos prezidentas Gillesas Simeonis. Gruodį vykusiuose regiono rinkimuose nacionalistai Korsikoje iškovojo daugumą. Jie siekia didesnės autonomijos Viduržemio jūros salai, kurioje gimė buvęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Priešingai nei katalonai Ispanijoje, jie šiuo metu nenori visiškai atsiskirti nuo Prancūzijos - be kita ko, dėl iš Prancūzijos gaunamų lėšų.
Nacionalistai, be kita ko, reikalauja, kad korsikiečių kalba būtų prilyginta prancūzų kalbai bei amnestijos kaliniams, kuriuos traktuoja kaip politinius kalinius. Korsikiečiai taip pat nori pirmumo teisės salos gyventojams prieš nekilnojamojo turto spekuliantus.

Europos Komisija nori paspartinti Vakarų Balkanų šalių įstojimą į ES

Europos Komisija nori gerokai paspartinti šešių Balkanų šalių įstojimą į Europos Sąjungą (ES). "Vakarų Balkanų valstybių narystė ES yra politinis, saugumo politinis ir ekonominis Bendrijos interesas", - rašo Komisija savo dokumente, kurį cituoja Vokietijos laikraštis "Welt".
Minėtos šešios Vakarų Balkanų šalys yra Serbija, Juodkalnija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Albanija ir Kosovas. Serbija ir Juodkalnija, Europos Komisijos nuomone, prie ES galėtų prisijungti jau 2025 metais. "Jei rodys stiprią politinę valią, įgyvendins reformas ir išspręs nesutarimus su kaimynėmis, Juodkalnija ir Serbija iki 2025 turėtų būti pasiruošusios narystei", - sakoma dokumente, kuris antradienį bus pateiktas Strasbūre.
Šiuo metu Vakarų Balkanų šalys esą turi "istoriškai palankią galimybę" savo ateitį tvirtai ir neatšaukiamai susieti su ES. Tačiau būtina įgyvendinti reformas ir paspartinti reformų tempą. Komisija, pavyzdžiui, konkrečiai reikalauja "išsamios, teisiškai įpareigojančios santykių tarp Serbijos ir Kosovo normalizavimo sutarties".
Jau sausio viduryje ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas interviu Austrijos naujienų agentūrai APA sakė, kad kitas Bendrijos plėtros etapas įmanomas iki 2025 metų. Kaip kandidates jis įvardijo Serbiją ir Juodkalniją. Komisaras tada paskelbė, kad vasario 6-ąją pristatys naują Komisijos parengtą ES plėtros strategiją.

Irane didėja pasipriešinimas prievolei ryšėti musulmoniškas skaras

Irano vyriausybė pripažįsta, kad vis daugiau iraniečių pasisako prieš prievolę moterims ryšėti musulmoniškas skaras. Šis augantis pasipriešinimas įstatymui kelia nerimą islamiškai šaliai, sakoma Irano prezidentūros strateginio centro pranešime.
Irane visos moters ir mergaitės nuo devynerių metų privalo viešoje vietoje dėvėti musulmoniškas skaras. Ši nuostata įvesta po Islamo revoliucijos 1979-aisiais.
Anot prezidentūros, nėra veiksmingos ir drastiškos papročių policijos priemonės, pavyzdžiui, "neislamiškai apsirengusių moterų" sulaikymai ar piniginės baudos.
Stebėtojų vertinimu, prezidentūros pareiškimo paskelbimas yra didelė protestų prieš musulmoniškas skaras judėjimo Teherane ir kituose Irano miestuose pergalė. Nuo gruodžio pabaigos vis daugiau moterų reikalauja atšaukti prievolę dėvėti musulmoniškas skaras. Protestuodamos, jos viešumoje skaras nusiima. Iki šiol policija sulaikė mažiausiai 30 moterų.
Prie protestų prisijungė ir pamaldžios musulmonės, savo noru ryšinčios skaras, vyresnio amžiaus moterys, vyrai ir net kai kurie dvasininkai. Jau kelias dienas savo solidarumą kampanijai prieš musulmoniškas skaras demonstruoja ir parlamentas.
Dauguma gyventojų mano, kad moterys, o ne valstybė turi nuspręsti, ar joms ryšėti galvos apdangalą, ar ne, skelbia naujienų agentūra "Isna".

Kipre vyksta antrasis prezidento rinkimų ratas

Kipro Respublikoje sekmadienį vyksta antrasis prezidento rinkimų ratas. Jame dėl pergalės kovoja dabartinis šalies vadovas konservatorius Nikosas Anastasiadesas ir komunistų partijos AKEL remiamas kandidatas Stavrosas Malasas.
N. Anastasiadesas sausio 28 dieną vykusiame pirmajame rinkimų rate surinko 35,5 proc. balsų, o buvęs sveikatos ministras S. Malasas - 30 proc. Nė vienam šių kandidatų nepavyko surinkti absoliučios balsų daugumos.
550 000 balsavimo teisę turinčių šalies piliečių dabar paraginti antrajame rate išrinkti prezidentą būsimiems penkeriems metams. Balsavimo punktai duris užvers 17.00 val. Vidurio Europos laiku. Iš karto po to bus skelbiami balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai. Realių rezultatų tikimasi dar po dviejų valandų.
Rinkimai vyksta tik graikiškoje Kipro dalyje. Kipro turkai salos šiaurėje balsavime nedalyvauja. Trečioji pagal dydį Viduržemio jūros sala yra padalyta nuo Turkijos invazijos į Kiprą 1974-aisiais. Invaziją paskatino tuometinės Graikijos karinės chuntos inspiruotas karinis perversmas.
1983 metais paskelbtą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką pripažįsta tik Turkija. Ir ekonominiu požiūriu ji visiškai priklausoma nuo Ankaros.
Kipro Respublika 2004 metais tapo Europos Sąjungos (ES) nare ir įsivedė eurą. Tarptautinės teisęs požiūriu, visa Viduržemio jūros sala, kurioje gyvena milijonas žmonių, priklauso ES.
Prezidento rinkimai vyksta praėjus šešiems mėnesiams po to, kai vėl žlugo derybos dėl Kipro suvienijimo. 
71 metų N. Anastasiades per rinkimų kampaniją žadėjo atgaivinti dialogą su savi Kipro turkų kolega Mustafa Akinciu. To nori siekti ir S. Malasas. 50-metis kaltina dabartinį Kipro prezidentą susivienijimo tema trypčiojant vietoje.
Daugelis Kipro gyventojų prisimena, kad N. Anastasiadesas mažą ES šalį apsaugojo nuo finansinio žlugimo ir didelės recesijos. Prezidentas buvo išrinktas 2013 metų vasarį - kelios dienos iki tada, kai Kipras su euro zonos šalimis ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) susitarė dėl milijardinio pagalbos paketo, kad šalis išvengtų bankroto.
Mainais už tai Kipre buvo padidinti mokesčiai ir sumažintos algos, smarkiai padidėjo nedarbas. Tačiau 2016-ųjų kovą Kipras sėkmingai pasitraukė iš paramos programos.

Brazilijos pensijų fondas pareikalavo iš šalies prezidento įrodymo, kad jis yra gyvas

Vienas Brazilijos pensijų fondas pareikalavo iš šalies prezidento Michelio Temero įrodymo, kad jis yra gyvas. Be to, prezidentui nebuvo išmokėta dviejų mėnesių pensija, nes jis asmeniškai neatvyko į savo pensijų fondą.
77 metų prezidentas incidentą šeštadienį komentavo su šypsena: jis esąs laimingas, kad su juo elgiamasi taip, kaip su bet kokiu kitu brazilu, salė M. Temeras stočiai "Rede TV". Tačiau jis esą galįs patikinti, kad "jaučiasi gerai, tikrai gerai".
Brazilai kartą per metus turi asmeniškai atvykti į savo pensijų fondą ir taip įrodyti, kad jie vis dar gyvi. Nacionalinis pensijų fondas to paties pareikalavo iš prezidento, kuris, kaip buvęs prokuroras, gauna pensiją.

Egipte rasta daugiau kaip 4 000 metų senumo kapavietė

Netoli garsiųjų Gizos piramidžių Egipto archeologai aptiko daugiau kaip 4 000 metų senumo kapavietę. Ji priklauso šventikei vardu Hat Bet, sakė Senovės reikalų ministras Khaledas al-Enanis. Šventikė, anot jo, savo laiku buvo labai vertinama.
Kapavietė yra iš penktosios dinastijos laikų, jai - daugiau kaip 4 000 metų. Mokslininkai aptiko kapą vykdydami kasinėjimus į vakarus nuo Cheopso piramidės. Kapavietės yra iš molio plytų, su retais įrašais ir piešiniais, sakė kasinėjimams vadovavęs Aukščiausiosios senienų tarybos vadovas Mustafa al Wasiris. Piešiniuose šventikė pavaizduota įvairiose medžioklės ir žvejybos scenose, taip pat sėdinti prie didelio dovanomis nukrauto stalo.
Praėjusiais mėnesiais Egipto tarnybos paskelbė apie kelis senovinius atradimus, tarp jų - kapavietes Pietų Egipto Luksoro mieste. Netolu piramidžių ketinama atidaryti naują senienų muziejų.

Kinija: JAV branduolinė doktrina liudija Šaltojo karo mentalitetą

Jungtinėms Valstijoms paskelbus savo naują branduolinę doktriną, Kinija paragino Vašingtoną atsisakyti "Šaltojo karo mentaliteto". Taika ir plėtra yra negrįžtamos pasaulinės tendencijos, sekmadienį pareiškė Kinijos gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra "Reuters".
JAV - didžiausią branduolinio ginklo arsenalą turinti pasaulio šalis - esą turėtų imtis iniciatyvos ir sekti šia tendencija, užuot jai priešinusis. Kinijos branduolinė galia dokumente, be to, perdėta. Ministerija paragino JAV bendradarbiauti.
JAV gynybos departamentas penktadienį pirmą kartą nuo 2010-ųjų pateikė naują branduolinio ginklo strategiją. Joje Kinija ir Rusija įvardijamos kaip "revizionistinės šalys". JAV esą pastaraisiais metais mažino branduolinių ginklų skaičių, o Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja judėjo priešinga kryptimi.

Šiaurės Korėja uždirbo 200 mln. dolerių apeidama sankcijas

Šiaurės Korėja uždirbo beveik 200 mln. dolerių iš uždraustos produkcijos eksporto, apeidama šaliai paskelbtas tarptautines sankcijas, teigiama Jungtinų Tautų ataskaitoje.
JT ekspertai priėjo prie išvados, kad Šiaurės Korėja tiekė anglį į kelių šalių uostus, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Malaiziją. Pažymima, kad Pchenjanas naudojo suklastotus dokumentus, iš kurių matyti, kad anglis buvo išgauta ne Šiaurės Korėjos teritorijoje, o Rusijoje ir Kinijoje, patikslina "Reuters".
Dokumente teigiama, kad keletą mėnesių, nuo 2017 m. sausio iki rugsėjo, Šiaurės Korėja "toliau eksportavo beveik visas prekes, uždraustas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas".
Ekspertų komisija apkaltino Šiaurės Korėją ne tik neteisėtu anglies eksportu, bet ir tiekiant naftą per užsienio bendrininkus, lengvatinio apmokestinimo bendroves ir tarptautinę bankų sistemą.
Kinijos ambasada Šiaurės Korėjoje neigia, kad Pekinas įsipainiojęs pažeidžiant Saugumo Tarybos sankcijas. Bet diplomatų pareiškime teigiama, kad tarp šalių kaimynių vyksta "normalūs prekių mainai". Ambasada pažymi, kad kinų maistas, vaisiai ir buitinė technika toliau parduodama Šiaurės Korėjos teritorijoje.

Venesuelos valdančioji partija iškėlė dabartinio prezidento kandidatūrą būsimuose prezidento rinkimuose

Venesuelos valdančioji partija iškėlė dabartinio prezidento Nicolo Maduro kandidatūrą būsimuose rinkimuose, informuoja naujienų agentūra "Associated Press".
Venesuelos jungtinės socialistų partijos viceprezidentas Diosdadas Cabellas pareiškė, kad sprendimas dėl N. Maduro kandidatūros iškėlimo buvo vienbalsis. Agentūros duomenimis, opozicija dar neiškėlė kandidato ir nepranešė apie savo dalyvavimą rinkimuose.
Sausio pabaigoje Venesuelos vyriausybei palankus Steigiamasis susirinkimas paskelbė šaukiantis pirmalaikius prezidento rinkimus. Jie turėtų įvykti iki balandžio pabaigos.
Venesuelos opozicija yra silpna ir susiskaldžiusi, o dauguma potencialių prezidento varžovų yra arba pasitraukę į užsienį, arba kalėjime. N. Maduras yra pareiškęs, kad prezidento rinkimai vyks, neatsižvelgiant į tai, ar juose dalyvaus opozicija.

Archeologai Gvatemalos džiunglėse aptiko dešimtis tūkstančių majų statinių

Archeologai Gvatemalos džiunglėse aptiko per 60 tūkstančių majų civilizacijos statinių griuvėsių. Aptikti juos archeologams padėjo lazerinės technologijos, galinčios nustatyti žmonių statytas struktūras po tankia tropinio miško danga, informuoja BBC.
Mokslininkams pavyko sudaryti žemėlapius, apimančius per 2000 kv. kilometrų plotą Peteno departamente, šiaurinėje Gvatemaloje. Šioje džiunglių dalyje aptikti namai, rūmai, keliai ir gynybiniai statiniai.
Ši vietovė yra netoli jau žinomų majų miestų griuvėsių. Remiantis naujausiais duomenimis, regione galėjo gyventi keliais milijonais žmonių daugiau, nei anksčiau manė mokslininkai.
Archeologai įsitikinę, kad naujoji technologija iš esmės pakeis mūsų žinias apie majų civilizacijas.
"Tai vienas iš svarbiausių protrūkių per pusantro amžiaus archeologinių majų tyrinėjimų istoriją", - teigia Browno universiteto archeologijos bei antropologijos profesorius Stephenas Houstonas. 
Pasak S. Houstono, nuo atradimo masto "gniaužia kvapą": "Žinau, kad tai nuskambės kaip hiperbolizavimas, bet kai aš pamačiau gautus vaizdus, akyse ėmė tvenktis ašaros", - sakė jis. Mokslininkai naudojo technologiją LIDAR, skirtą gauti duomenis apie nutolusius objektus.
Tyrimų rezultatai rodo, kad Centrinėje Amerikoje egzistavo ne mažiau išsivysčiusi civilizacija nei Senovės Graikijoje ar Kinijoje, rašo "The National Geographic".
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 4-osios įvykiai pasaulio istorijoje: 
1615 m. mirė garsus italų fizikas, filosofas ir rašytojas Giovannis Battista della Porta.
1746 m. gimė lenkų karys ir patriotas Tadeuszas Andrzejus Bonawentura Kosciuszka. Jis ne tik kovėsi prieš carinę Rusiją, bet ir dalyvavo JAV nepriklausomybės kare.
1789 m. rinkikai pirmuoju JAV prezidentu išrinko George'ą Washingtoną.
1873 m. gimė rusų rašytojas Michailas Prišvinas, rašęs apie gamtą, poetas, filosofas.
1881 m. gimė prancūzų tapytojas Fernand'as Leger. Jo paveikslai stebino spalvų kontrastais ir geometrinėmis formomis.
1894 m. gimė belgų muzikos instrumentų meistras, saksofono išradėjas Adolphe'as Saxas.
1897 m. gimė vokiečių ekonomistas ir politikas Ludwigas Erhardas, vienas įžymiausių Vokietijos atstatymo po Antrojo pasaulinio karo architektų.
1902 m. gimė JAV lakūnas Charlesas Lindberghas - pirmasis žmogus, 1937 metų gegužę perskridęs Atlanto vandenyną.
1904 m. japonai apsiautė Port Artūrą - taip prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas.
1913 m. gimė afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią JAV Kongresas vėliau praminė "Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina", Rosa Parks. 1955 metų gruodžio 1 dieną R. Parks atsisakė paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam keleiviui. 
1924 m. dvejus metus išbuvęs kalėjime į laisvę išėjo kovotojas už Indijos nepriklausomybę Mahatma Gandhis.
1927 m. britų lenktynininkas Malcolmas Campbellas automobiliu "Bluebird" pasiekė 174,224 mylios per valandą greitį. Šis rekordas nebuvo įveiktas iki 1950 metų.
1938 m. Adolfas Hitleris tapo Vokietijos karo ministru, o Joachimas von Ribbentropas pradėjo eiti užsienio reikalų ministro pareigas.
1945 m. Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis, JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas ir Rusijos diktatorius Josifas Stalinas pradėjo Jaltos konferenciją, kurioje buvo nulemtas pokario Europos likimas.
1948 m. Ceilonas - dabar Šri Lanka - tapo nepriklausoma Britų tautų sandraugos valstybe.
1966 m. Tokijo įlankoje nukritus Japonijos aviakompanijos "All Nippon Airways" lėktuvui "Boeing 727", žuvo 133 keleiviai ir įgulos nariai.
1969 m. Yasseras Arafatas tapo Palestinos išlaisvinimo organizacijos pirmininku. 
1971 m. Didžiosios Britanijos automobilių gamykla "Rolls Royce" paskelbė apie bankrotą.
1974 m. Grenada tapo nepriklausoma Britų tautų sandraugos valstybe.
1976 m. Gvatemalos mieste per žemės drebėjimą, kurio stiprumas siekė 7,5 balo pagal Richterio skalę, žuvo 23 tūkst. žmonių, apie pusantro milijono neteko pastogės.
1978 m. pirmuoju Šri Lankos prezidentu prisaikdintas Junius Jayawardenė.
1992 m. Venesueloje numalšintas sąmokslas prieš prezidentą Carlosą Andresą Perezą.
1996 m. netoli Paragvajaus sostinės Asunsjono nukritus Kolumbijos krovininiam lėktuvui, žuvo mažiausiai 22 žmonės.
1997 m. ore Izraelio šiaurėje susidūrė du kariniai sraigtasparniai, žuvo 73 Izraelio kareiviai.
1998 m. mažiausiai 4,5 tūkst. žmonių žuvo per 6,1 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą, kuris supurtė šiaurinę Afganistano dalį.
2000 m., nepaisant protestų šalies viduje ir tarptautinio pasipiktinimo, Austrijoje pradėjo dirbti naujoji Vyriausybė, į kurią buvo įtraukti kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos atstovai.
2003 m. Jugoslavijos parlamentas priėmė naują Konstituciją ir jos įgyvendinimo įstatymą. Nebeliko žodžių "federalinė valstybė" ir Jugoslavijos vardo. Naujoji valstybė pavadinta Serbija ir Juodkalnija.
2004 m. Pakistano mokslininkas Abdulas Qadeeras Khanas prisiėmė visą atsakomybę dėl ginklų platinimo skandalo bei paprašė prezidento Pervezo Musharrafo malonės. Kitą dieną Pakistano vyriausybė jo pasigailėjo.
2004 m. pradėjo veikti Marko Zuckerbergo įkurtas socialinis tinklapis "Facebook".
2006 m. per spūstį Filipinų stadione "Ultra", esančiame netoli sostinės Manilos, žuvo 88 žmonės.
2007 m. mirė rusų poetas ir vertėjas Ilja Kormilcevas.
2012 m. mirė paskutinė Pirmojo pasaulinio karo veteranė Florence Green.

"Šios technologijos dėka gauti duomenys akivaizdžiai rodo, kad visas šis regionas sudarė ištisą miestų bei gyvenviečių sistemą,

Eurokomisaras: Serbija ir Juodkalnija galės prisijungti prie ES 2025 metais, jeigu įvykdys visas sąlygas

Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų komisaras Johannesas Hahnas mano, kad šiuo metu Juodkalnija ir Serbija toliau nei kitos kandidatės, siekiančios prisijungti prie ES, pasistūmėjo į priekį, vykdydamos būtinas tam reformas. Tokią nuomonę jis išsakė šeštadienį publikuotame interviu Vokietijos žurnalui "Spiegel".
"ES plėtra - tai savotiška regata, - pažymėjo eurokomisaras. - Šiuo metu Juodkalnija bei Serbija yra priekyje. ES pradėjo su jomis oficialias derybas".
"Grynai teoriškai jos gali į ES įstoti 2025 metais, bet su sąlyga, kad įvykdys visus reikalavimus", - pridūrė J. Hahnas. Kartu jis priminė, kad "šalis negali prisijungti prie Bendrijos, kol neišsprendė klausimų su savo kaimynais, pavyzdžiui - Serbija su Kosovu".
Eurokomisaras pranešė, kad Europos Komisija (EK) planuoja greitu laiku pateikti rekomendacijas dėl derybų su Albanija ir Makedonija. 
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris praėjusių metų lapkričio 8 d. pareiškė, kad, jo nuomone, Serbija ir Juodkalnija turėtų prisijungti prie ES iki 2025 metų. Šiuo metu tarp norinčių įstoti į Europos Sąjungą valstybių kandidačių yra penkios šalys: Juodkalnija, Serbija, Turkija, Albanija ir Makedonija.

Kėdainių LEZ planuojama statyti modernų tekstilinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką

Tekstilinių kanapių auginimo tradiciją Lietuvoje atgaivinti ketinanti uždaroji akcinė bendrovė „Natūralus pluoštas" turi planų kurtis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Tęsdamas susitikimus su verslininkais, kurie domisi investavimo galimybėmis arba turi konkrečių planų kurtis Kėdainių LEZ, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius priėmė bendrovės „Natūralus pluoštas" generalinį direktorių Raimondą Petreikį, kurio vadovaujama įmonė jau šiemet Kėdainių LEZ planuoja statyti modernų tekstilinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką.
„Mūsų įmonė Kėdainių LEZ statys modernų kanapių stiebelių apdorojimo fabriką, į kurį investuojame 8 mln. eurų. Numatyta, kad įmonė bandomąją eksploataciją pradės 2018 metų spalio mėnesį. Planuojama, jog visu pajėgumu fabrikas pradės dirbti nuo 2019-ųjų sausio mėnesio. Gamyklai pradėjus pilnai veikti metus planuojame perdirbti iki 50 000 tonų stiebelių", - sakė R. Petreikis.
Naujojo fabriko plotas - apie 7 tūkst. kv. metrų. Gamykla įsikurs 2,5 ha užimančioje teritorijoje. Kanapių pluošto apdorojimo fabrike, pasak Kėdainių rajono savivaldybės pranešimo, turėtų dirbti iki dvidešimties darbuotojų, kuriuos visus tikimasi rasti Kėdainių rajone.
Bendrovė „Natūralus pluoštas" gamins apdirbtą pluoštą, tinkamą tekstilės, popieriaus, statybos pramonei ir iš spalių dulkių pagamintas granules, tinkamas kurui, bei išvalytus kanapių spalius.
Modernus fabrikas, kaip tvirtinama, išsiskirs gamyba be atliekų. Surinkti kanapių šiaudeliai gamykloje bus apdorojami į pluoštą, likusios medžiagos - spaliai ir smulkiosios pluošto dalelės - taip pat bus panaudotos įvairiose žemės ūkio ir pramonės šakose.
Iš kanapių paruošta pluošto žaliava bus tiekiama Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms. Planuojama, kad tekstilinių kanapių tiekėjais taps mūsų šalies ūkininkai.
Kėdainių LEZ pramoninio parko teritorija įsteigta 2012 metais, primena Kėdainių rajono savivaldybė. Vėliau atrinktas Kėdainių LEZ operatorius - įsteigta UAB „Kėdainių laisvoji ekonominė zona". Ji įsikūrusi 130,55 ha teritorijoje, kurioje įrengta inžinerinė infrastruktūra (vandentiekis, nuotekos, gatvės, apšvietimas).
2017 metais Kėdainių LEZ įsikūrė Kauno trąšų didmenininkės „Vitera Baltic" antrinė įmonė „Ikarai". Taip pat šioje zonoje veikia krematoriumas, pastatytas dar prieš patvirtinant pramonės parką laisvąja ekonomine zona.

JAV ekonomika sausį sukūrė 200 tūkst. naujų darbo vietų, nedarbas - stabiliai žemas

JAV ekonomika praėjusį mėnesį sukūrė 200 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbas šalyje toliau laikėsi žemiausiame lygyje nuo 2000-ųjų - ties 4,1 proc., skelbia "Bloomberg", remdamiesi oficialiais JAV darbo departamento duomenimis.
Naujų darbo vietų rodikliai pranoko analitikų lūkesčius, kurie vidutiniškai prognozavo 180 tūkst. prieaugį. Palyginimui, pakoreguotais duomenimis, praėjusių metų gruodį JAV ekonomika sukūrė 160 tūkst. naujų darbo vietų.
Tuo tarpu valandinio darbo užmokesčio augimas šalyje, lyginant su gruodžiu, pirmąjį šių metų mėnesį siekė 0,3 proc. Metinis valandinio darbo užmokesčio augimas Jungtinėse Valstijose sausį buvo sparčiausias po ekonomikos recesijos pabaigos.

Atgal