VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.05. Šį savaitė bus žiemiška

Šią savaitę sinoptikai žada žiemiškus orus. Naktys bus žvarbesnės, tačiau dienomis šalčio nebus daug.

Šalti orai laikysis pirmadienį. Dieną bus 2-7 laipsnių šalčio. Tokia temperatūra išliks ir antradienį. Antradienio naktį temperatūra pažemės iki 6-11, o ten, kur naktį pasirodys žvaigždės, yra tikimybė, kad atšals ir iki 13-15 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra svyruos tarp 3-8 laipsnių šalčio. 
Jau antradienį sulauksime daugiau sniego, tad naktimis temperatūra neskubės kristi, sakė sinoptikas. Trečiadienio naktį temperatūra pažemės iki 5-10, o vietomis išliks 1-3 laipsnių šaltis. Dieną aukščiausia temperatūra pasieks 0-5 laipsnius šalčio. Taigi po truputėlį šaltis lyg ir žada atlėgti, bet artėjant savaitgaliui orus pradės lemti anticiklonas, sakė sinoptikas. Tad, pasak jo, vėl yra tikimybė, kad naktys bus žvarbesnės. Tačiau dienomis bus nešalta - ketvirtadienį dieną bus 0-5, o penktadienio dieną - nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Vyraus malonūs žiemiški orai.

Seime – dailininkės S. Kanaverskytės tekstilinių vėliavų paroda „Lietuvos didieji“

2018 m. vasario 9 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus pristatyta dailininkės Sofijos Kanaverskytės tekstilinių vėliavų paroda „Lietuvos didieji“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius Gintaras Vaičekauskas, renginyje dalyvaus parodos autorė.

Dailininkė S. Kanaverskytė 1964 m. baigė scenografijos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kurį laiką dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre, vadovaujant žymiajam režisieriui Juozui Miltiniui, vėliau  Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Nuo 1975 m. menininkė gyvena ir kuria Klaipėdoje. Šis laikotarpis yra kūrybiškiausias ir produktyviausias jos gyvenime. Neapsiribojusi pedagoginiu darbu Klaipėdos universiteto Menų fakultete, kuriame ji dėstė scenografiją, menininkė aktyviai dalyvavo miesto dailės gyvenime ir teatro veikloje. Kadangi mieste buvo pirmoji ir vienintelė šios srities specialistė, greta pedagoginio bei kūrybinio darbo teatre jai teko apipavidalinti visus su scena susijusius renginius. Žinoma, ir Jūros šventės karnavalus, kuriems dailininkė paaukojo aštuoniolika vasarų. Vis dėlto svarbiausioji dailininkės kūrybos dalis yra teatras.

„Menininkei paklūsta ir aliejiniai dažai, ir pastelė, ir pieštukas, ir dekoratyvioji tekstilė – batika bei aplikavimas, kuris yra pati mėgstamiausia dailininkės išraiškos forma. Jos kūryba poetiška ir saikinga. S. Kanaverskytė nesistengia siekti šiuolaikiško, abstraktaus dekoratyvumo, nes jos estetinis tikrovės suvokimas ir interpretavimas remiasi gamta bei tradicijomis“, – teigia menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Lietuvos mokiniai nuolatines Kultūros ministerijos pavaldumo muziejų ekspozicijas galės lankyti nemokamai

 Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą Kultūros ministerija nuo vasario pradžios pradeda įgyvendinti bandomąjį „Nemokami muziejai – mokiniams“ modelį.

Prie šios iniciatyvos prisijungė Kultūros ministerijos pavaldumo muziejai ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Numatoma, kad nemokamai nuolatines muziejų ekspozicijas galės lankyti visi Lietuvos mokiniai, pateikę mokinio pažymėjimą. Ministerija bandomojo modelio įgyvendinimui skyrė 600 tūkst. eurų.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad kultūrinio prieinamumo skatinimas visoje Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių ministerijos tikslų. „Siekiame pasirengti ilgalaikio nemokamo muziejų lankymo modelio sukūrimui, todėl kartu su muziejais inicijavome šį bandomąjį mokinių nemokamo lankymo modelį. Tikime, kad jis bus populiarus ir padės geriau suprasti kultūrinius poreikius, nes, siekiant užtikrinti kultūros prieinamumą,  tai būtina“, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Informacija apie nemokamus muziejus mokiniams skelbiama www.lrkm.lrv.lt/lt/nemokamimuziejaiwww.muziejai.lt interneto svetainėse, taip pat kiekvieno, prie iniciatyvos prisijungusio, muziejaus interneto svetainėje.

Mokiniai kviečiami muziejuose lankytis savarankiškai ar grupėmis – tai padės pasirengti pamokoms ar rinkti medžiagą įgyvendinamiems projektams. Daugumoje muziejų nemokamai galima lankytis iki liepos 1 d., dėl detalesnės tvarkos ar registracijos kviečiame pasitikrinti konkretaus muziejaus tinklapyje.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge - 117-as

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 116-osios vietos smuktelėjo į 117-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 498 taškus.
26-erių metų Laurynas Grigelis (179 tšk.) išliko 279-as.
Pirmauja ispanas Rafaelis Nadalis (9760 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rogeris Federeris (9605 tšk.), trečiąją - kroatas Marinas Čiličius (4960 tšk.).
Iš viso klasifikuoti 1974 tenisininkai.
ATP reitingas (vieta ankstesniame reitinge).
1. (1) Rafael Nadal (Ispanija) - 9760 tšk.
2. (2) Roger Federer (Šveicarija) - 9605
3. (3) Marin Čilič (Kroatija) - 4960
4. (4) Grigor Dimitrov (Bulgarija) - 4630
5. (5) Alexander Zverev (Vokietija) - 4610
6. (6) Dominic Thiem (Austrija) - 4060
7. (7) David Goffin (Belgija) - 3460
8. (8) Jack Sock (JAV) - 2880
9. (9) Juan Martin del Potro (Argentina) - 2815
10. (10) Pablo Carreno Busta (Ispanija) - 2705...

...117. (116) Ričardas Berankis - 498...

...279. (279) Laurynas Grigelis - 179...

...1322. (1326) Lukas Mugevičius - 3...

...1484. (1488) Robertas Vrzesinski - 2...

...1507. (1512) Julius Tverijonas - 2...

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva vasario 5-ąją:
1932 m. Kaune įkurta Lietuvos darbo jaunimo sąjunga.
1989 m. atkurta Lietuvos demokratų partija - pirmoji atgimusi partija vis dar sovietų okupuotoje Lietuvoje.
1989 m. išleistas pirmasis legalus žurnalo "Katalikų pasaulis" numeris, redaguotas kunigo Vaclovo Aliulio.
1989 m. Vilniaus arkikatedra atšventinta ir perduota tikintiesiems.
1998 m. Vilniuje darbą pradėjo Baltijos ir Amerikos partnerystės fondas, remiantis nevyriausybines organizacijas.
2003 m. Havajuose vykusiame pasaulio galiūnų čempionate 27 metų biržietis Žydrūnas Savickas užėmė trečiąją vietą.
2005 m. keliasdešimt tūkstančių Lietuvos gyventojų sutraukė Sartų ežero pakrantėje įvykusios jubiliejinės - šimtosios - žirgų lenktynės.
2007 m. Lietuva pasirašė dvišalį diplomatinių santykių užmezgimo protokolą su Sent Vinsentu ir Grenadinais.
2010 m. Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsistatydinimo pareiškimą įteikė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

S. Merijauskaitės tapybos paroda „No Way": kelionė rūke prieš praregėjimą

Vasario 8 d., ketvirtadienį, Dailininkų sąjungos galerijoje, Vilniuje, atidaroma tapytojos Simonos Merijauskaitės kūrybos paroda „No Way". 
Parodoje pristatomas naujausias menininkės kūrinių ciklas tuo pačiu pavadinimu. „No Way" apibūdina žmogaus būvį, pakliuvus į neapibrėžtą erdvę, o kartu nurodo vietą, kurioje formavosi vaizdiniai. Tai - laikas, skirtas būti su savimi pačiu, laikas prieš praregėjimą. 
Žiemą brandintas vienumoje ir formą įgavęs kelionės po Norvegijos kalnus metu, naujasis ciklas tęsia autorės refleksijas akmens motyvo tema. Jei ankstesnėse kūrinių serijose S. Merijauskaitė didesnį dėmesį skyrė proveržiui ir veiksmui („Black Holes in the Sky", 2016-2017, „Paskutinio ledynmečio civilizacija", 2015), tai dabar kūrėja remiasi apmąstymo ar net meditacijos principu, tuo pačiu išlaikydama ekspresyvią raišką. Taip tapybinė forma patiria transformaciją - nuo išorės krypstama į vidinę paveikslo erdvę - tačiau ji nėra atvira, veikiau nujaučiama. Akmuo susitraukia ir uždaro gaivališkas energijas savo kūne.
„Dėmesys nukrypsta į aplinką - peizažą. Klaidžiojimo nuotaika lydi tą, kuris vaikšto rūke. Šį ciklą lyginu su lipimu į kalnus. Jauti didingų vaizdų buvimą erdvėje, tačiau rūkas apgaubia tave. Patenki į jausmui pralaidžią erdvę. Lieki vienas. Einant toliau išnyra vienas kitas siluetas. Tai akmenys medituoja save. Pasirodo tau ir vėl grįžta į nebūtį. Susitikimai trumpi, bet išlieka labai ryškūs", - pasakoja autorė. 
Jauna tapytoja S. Merijauskaitė 2008-2015 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, įgijo magistro laipsnį. 2011 m. pagal mainų programą studijavo Utrechto aukštojoje menų mokykloje (Nyderlandai). Nuo 2017 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Vilniuje.

Minimos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokavimo Lietuvoje metinės

Pirmadienį Rukloje bus minimos pirmosios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, skirtos gynybai ir atgrasymui, dislokavimo Lietuvoje metinės. 
Oficialios ceremonijos metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko rikiuotės aikštėje išsirikiuos apie 1300 šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje dislokuotų Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Kroatijos, Prancūzijos, Lietuvos karių.
NATO priešakinių pajėgų karius sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Kroatijos vicepremjeras ir gynybos ministras, Nyderlandų gynybos ministrė, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja ir kiti aukšto rango Lietuvos ir NATO pareigūnai, ambasadoriai.
Ceremonijos metu vyks ir naujojo NATO priešakinių pajėgų baliono kovinės grupės vado pasikeitimo ceremonija. Tarnybą Lietuvoje baigiantį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Thorsteną Genslerį pakeis pulkininkas leitenantas Wolfas Rudigeris Ottas.
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos - tai atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione. 
Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje 2017 m. sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies - Vokietijos - kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika sustiprino Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, o nuo šių metų pradžios - ir Prancūzija.
Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Europos Komisija pradeda dvejopos kokybės maisto produktų tyrimo kampaniją

Komisija labai rimtai vertina dvejopos maisto produktų kokybės problemą. „Nesąžininga, kad kai kuriose šalyse žmonėms parduodami prastesnės kokybės maisto produktai, nors jų pakuotės ir prekių ženklai visose šalyse vienodi. Turime suteikti nacionalinėms valdžios institucijoms priemonių nutraukti bet kokią neteisėtą praktiką, kad ir kur ji būtų taikoma“, – savo pranešime apie Sąjungos padėtį sakė Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Komisijos narė V. Jourova vasario 2 d. paskelbė, kad bendroji produktų tyrimo metodika bus baigta iki šių metų balandžio. Ją rengia Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras, padedamas bent 16 valstybių narių bei kitų suinteresuotųjų šalių. Jau gegužę valstybės narės galės pradėti vykdyti koordinuojamą tyrimų programą. Cheminiu ir jusliniu metodais bus tiriami bendrojo krepšelio produktų, kuriais prekiaujama daugelyje valstybių narių, sudėtis. Pirmuosius tyrimo rezultatus numatoma pateikti iki 2018 m. galo.

Komisijos narė V. Jourova sakė: „Tęsiame savo numatytus darbus ir ketiname galiausiai užbaigti šį dvejopų kokybės standartų reikalą. Kartu dirba 16 valstybių narių. Tai rodo, jog tai anaiptol nėra vien Europos Rytų ir Vakarų skirtumo problema ir kad ją spręsime drauge. Teisinė ES vartotojų teisių reforma, rinkinys „Naujos galimybės vartotojams“, kurį ketiname pateikti balandį, įmones turėtų dar labiau atgrasyti nuo vartotojų klaidino. Labai daug priklauso ir nuo pačių vartotojų. Jie neturėtų pirkti produktų, kuriuos mano esant prastesnės kokybės. Taip pat ir gamintojus raginu atsižvelgti į vartotojų lūkesčius ir visoje ES tiekti vienodos kokybės produktus.“

Praeitų metų rugsėjį Komisija paskelbė ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo ir jų vykdymo užtikrinimo gaires. Numatytas ir užtikrinimo priemonių valstybėse narėse finansavimas. Komisijos narė V. Jourova kelis kartus susitiko su gamintojų atstovais ir prašė liautis gaminus skirtingos kokybės produktus, nes jie neatitinka specifinių rinkos reikalavimų. Kai kurie gamintojai jau ėmėsi pertvarkyti savo gamybą, kad visoje ES galėtų tiekti vienodos kokybės produktus.

Seimo atstovai Strasbūre aptars žmogaus teisių užtikrinimo problemas

Seimo valdyba komandiravo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Valerijų Simuliką, komiteto narius Andrių Navicką ir Justą Džiugelį vasario 5–7 dienomis į Strasbūrą (Prancūzijos Respublika).

Vizito metu Seimo atstovai dalyvaus susitikimuose su Lietuvos Respublikoje išrinktais Europos Parlamento nariais, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų atstovais ir susipažins su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Tarybos veikla.

Susitikimuose numatoma aptarti Lietuvai aktualiausias žmogaus teisių užtikrinimo problemas, kaip antai smurto prieš moteris, moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų reformos įgyvendinimo, kovos su prekyba žmonėmis, prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo klausimus.

Paskelbta apie mokslininkų grupių bendrų projektų finansavimą

Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) skelbia kvietimą teikti paraiškas jungtinių KTU, LSMU, VDU, LEI mokslininkų grupių projektams finansuoti. Tuo skatinamas aktyvesnis asociacijos „Santakos slėnis" mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimas bei jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymas. 
Paraiškos šių institucijų prioritetinių mokslo krypčių bendriems tyrimams atlikti teikiamos iki 2018 metų vasario 26 dienos. Projektų veiklos pradžia - kovo 20-oji, pabaiga - gruodžio 31 diena. 

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 5-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1596 m. Japonijos šogunas Hideyoshis Toyotomis, metų pradžioje uždraudęs krikščionybę, įsakė nužudyti 26 svetimą tikėjimą priėmusius asmenis, taip paversdamas juos pirmaisiais japonų katalikų kankiniais.
1679 m. mirė vienas didžiausių olandų rašytojų ir dramaturgų Joostas van den Vondelis, kurio plunksnai priklauso tokie olandų literatūros šedevrai kaip "Nojus", "Liuciferis" ir "Adomas emigracijoje".
1811 m. Angliją pradėjo valdyti Velso princas, vėliau tapęs karaliumi Jurgiu IV, nes karalius Jurgis III buvo pripažintas psichiškai nesveiku.
1816 m. Romoje įvyko italų kompozitoriaus Gioacchino Rossinio operos "Sevilijos kirpėjas" premjera.
1840 m. gimė gausiais išradimais pagarsėjęs seras Hiramas Stevensas Maximas, kurio vardu pavadintas jo sukurtas kulkosvaidis.
1840 m. gimė škotas Johnas Boydas Dunlopas, išradęs pripučiamą guminę automobilio padangą.
1887 m. Milane įvyko Giuseppe'ės Verdi'o operos "Otelas" premjera.
1915 m. gimė JAV fizikas Robertas Hofstadteris. 1961 metais už novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdu pasiektus atradimus branduolių struktūroje apdovanotas Nobelio fizikos premija. 
1917 m. paskelbta Meksikos konstitucija.
1919 m. gimė Graikijos ministras pirmininkas Andreas Papandreou. Po 1967 metų karinio perversmo jis atsidūrė kalėjime, o vėliau du kartus - nuo 1981 iki 1989 ir nuo 1993 iki 1996 metų - vadovavo Graikijos Vyriausybei.
1939 m. generalisimas ir diktatorius Franciscas Francas paskelbtas "Ispanijos lyderiu".
1961 m. laikraštis "The Sunday Telegraph" tapo pirmuoju po 40 metų Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusiu nauju nacionaliniu sekmadieniniu laikraščiu.
1971 m. per riaušes Belfaste nušautas britų kareivis - tai buvo pirmoji kariškių auka nuo to laiko, kai britų kariai 1969 metais įžengė į Šiaurės Airiją.
1983 m. prie Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) būstinės Libano sostinėje Beirute sprogus bombai žuvo 22 žmonės.
1983 m. Prancūzijos Liono mieste į kalėjimą uždarytas vienas garsiausių nacių karo nusikaltėlių Klausas Barbie. Prieš tai jį Prancūzijai išdavė Bolivija.
1985 m. Ispanija atidarė sieną su Gibraltaru, baigėsi 16 metų trukusi generolo Franco skelbta Gibraltaro apsuptis.
1989 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjo transliuoti Ruperto Murdocho palydovinės televizijos stotis "Sky Television".
1994 m. į Sarajevo turgavietę nukritęs patrankos sviedinys užmušė 68 žmones.
1997 m. trys didžiausi Šveicarijos bankai, reaguodami į tarptautinį spaudimą, įsteigė 100 mln. frankų fondą holokausto aukoms atlyginti.
1999 m. Filipinuose įvykdyta mirties bausmė vaikų prievartautojui - tai buvo pirmoji egzekucija šalyje nuo 1976 metų.
2002 m. Europos ir JAV gydytojai patvirtino naują medikų elgesio kodeksą - patobulintą 2500 metų senumo Hipokrato priesaiką.
2005 m. sulaukęs 69 metų mirė 38 metus Togo prezidentu buvęs Gnassingbė Eyadema. Kariuomenė mirusio prezidento pasekėju įvardino jo sūnų Faurę Gnassingbę, tačiau Afrikos Sąjunga nepritarė šiam žingsniui ir pareiškė, kad taip nusižengta Konstitucijai.
2008 m. JAV pietinėse valstijose praūžę tornadai nusinešė 57 žmonių gyvybes.
2012 m. Sauli Niinisto išrinktas Suomijos prezidentu.

Dešimtys tūkstančių graikų protestavo prieš kompromisą su Makedonija

Dešimtys tūkstančių graikų sekmadienį Atėnuose surengė protestą prieš kompromisą ginče dėl būsimo kaimyninės šalies Makedonijos pavadinimo. Jie į masinį mitingą suplūdo Syntagmos aikštėje prie šalies parlamento. Rengėjai prognozavo, kad į demonstraciją susirinks apie vienas milijonas žmonių iš visų šalies dalių ir net užsienio. Anot pranešimų, vien tik iš Šiaurės Graikijos atvyko 2 500 autobusų, iš Kretos atplaukė du laivai.
Žmones į protestus sukvietė nacionalistinės organizacijos, veteranų sąjungos, graikų diasporos draugijos ir bažnytinės bendruomenės. Mitinge dalyvavo ir neofašistinė partija "Auksinė aušra". Vienu pirmųjų oratorių buvo numatytas visame pasaulyje garsus 92 metų kompozitorius Mikis Theodorakis.
Šiaurės Graikijos Salonikų uostamiestyje prieš dvi savaites proteste, policijos duomenimis, dalyvavo daugiau kaip 90 000 Makedonijos kompromiso priešininkų. Anot rengėjų, dalyvių buvo mažiausiai 400 000.
Ginčas dėl pavadinimo jau daugiau kaip 25 metus temdo santykius tarp Graikijos ir jos šiaurinės kaimynės. Konfliktas siekia 1991 metus, kai buvusi Jugoslavijos respublika paskelbė nepriklausomybę ir pasirinko sau Makedonijos pavadinimą.

Izraelis pradeda 40 000 pabėgėlių deportaciją

Izraelis imasi vykdyti prieštaringai vertinamą savo planą į trečiąsias šalis išsiųsti 40 000 pabėgėlių iš Afrikos. Imigracijos tarnyba sekmadienį pradėjo dalyti jiems pranešimus dėl deportacijos, skelbia Izraelio žiniasklaida. Vidaus reikalų ministerijos atstovė patvirtino šią informaciją.
Pranešimai dėl deportacijos bus įteikti nevedusiems, vaikų neturintiems vyrams, kurie nori pratęsti savo leidimus likti šalyje. Jie raginami per du mėnesius išvykti iš Izraelio. Priešingu atvejus jiems grės kalėjimas. Kas sutiks iki kovo galo savo noru palikti šalį, gaus 2 800 eurų ir lėktuvo bilietą.
Laikraštis "Times of Israel", remdamasis aukštu kalėjimų departamento darbuotoju, rašo, kad nėra pakankamai kamerų tūkstančiams pabėgėlių, kurie gali priešintis išsiuntimui.
Izraelis pirmiausiai iš Eritrėjos ir Sudano atvykusius pabėgėlius traktuoja kaip nelegalius imigrantus. Jų prieglobsčio prašymai patenkinami tik išskirtiniais atvejais. Anot žiniasklaidos, Izraelis ura pasirašęs susitarimą su Ruanda ir Uganda dėl pabėgėlių priėmimo, tačiau tai nepatvirtinta.
Izraelyje pastaruoju metu formavosi aiškus pasipriešinimas deportacijos planams. Protesto laiškus paskelbė rašytojai, holokaustą išgyvenę žmonės ir akademikai.

Naujasis Kosta Rikos prezidentas bus išrinktas tik antrajame rinkimų rate

Naujojo Kosta Rikos prezidento vardas bus žinomas po antrojo valstybės vadovo rinkimų rato, kuris bus surengtas balandžio 1 d. Sekmadienį vykęs balsavimas neišaiškino nugalėtojo. Tokią išvadą leidžia daryti iki šiol paskelbti šalies Aukščiausiojo rinkimų tribunolo duomenys.
Susumavus rezultatus iš 86 procentų rinkimų apylinkių, Nacionalinio atgimimo partijos kandidatas Fabricio Alvaradas Munozas turi 24,78 procento balsų, o jo artimiausias persekiotojas Carlosas Alvaradas Quesada, atstovaujantis valdančiajai Piliečių veikimo partijai, - 21,74 procento. Trečiojoje vietoje atsidūrė Antonio Alvarezas Desantis, kurio kandidatūrą iškėlė Nacionalinio išsivadavimo partija, jis jau pripažino savo pralaimėjimą.
Kad iškovotų pergalę jau pirmajame rate, vienas iš 13 kandidatų į aukščiausią postą valstybėje turėjo surinkti 40 procentų balsų. Aukščiausiojo rinkimų tribunolo duomenimis, balsuoti atėjo daugiau kaip 66 procentai iš 3,3 milijono rinkėjų.

Atgal