VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.06. Naujausios žinios

Maironio namuose - Vydūno 150-osioms metinėms skirta paroda

Visą savo gyvenimą Vydūnas paskyrė tautos žadinimo ir išlikimo darbams, tačiau apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė, teigė muziejininkai, kviesdami į pirmadienio vakarą Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidarytą Virgilijaus Jankausko fotografijų parodą "Vydūnas. Gyvenimas, Mirtis ir kas toliau..." 
Šiemet Lietuva minės garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Tai - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūroje, jo reikšmingumas yra akivaizdus. Ekspozicijos rengėjų teigimu, šio mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos - žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat - siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai, įtvirtinančiai savo nepriklausomybę. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandienei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Parodos autorius V. Jankauskas - menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą. Nufotografuotos vietos, tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu, - Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas. Dauguma šių vietovių yra Mažojoje Lietuvoje. Deja, ne visur išlikę namai, nebelikę kaimų. Todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų. 
Autoriaus tikslas - atskleisti Vydūno gyvenimą, jo filosofiją, priminti šią įstabią asmenybę žmonėms, ypač jaunimui. Tai, pasak kūrėjo V. Jankausko, aktualu šiandien: Lietuvos žmonės nepaliktų gimtų vietų, jei, priimdami sprendimą emigruoti, vadovautųsi šviesuolio Vydūno idėjomis. 
Atidarant Vydūno metinėms skirtą parodą Maironio lietuvių literatūros muziejuje, dalyvaus fotografas V. Jankauskas, parodos kuratorė Alė Jankauskienė, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, muziejininkė Nijolė Raižytė. Paroda veiks iki kovo 14 dienos.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 6-ąją:
1937 m. iš Antverpeno į Klaipėdą laivu atgabenti 35 varpai, skirti Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto karilionui.
1995 m. Vilniuje Lietuvos ir Baltarusijos Prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo bei valstybinės sienos nustatymo.
1999 m. Pravieniškių griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atidarytas specialus skyrius žmogaus imunodeficitu (ŽIV) užsikrėtusiems kaliniams.
2000 m. Vilkaviškio kapinėse atidengtas atnaujintas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos paminklas "Kario mirties alegorija".
2005 m. didžiausia pasaulio klasikinės muzikos įrašų kompanija "Naxos" išleido Osvaldo Balakausko "Requiem", skirtą vieno iškiliausių Lietuvos diplomatų - Stasio Lozoraičio atminimui ir pelniusį kompozitoriui Nacionalinę premiją.
2008 m. pasienyje su Rusija, Kybartuose, atidaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Lieponos užkarda.
2008 m. Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo.
2013 m. vienos dienos vizito Lietuvoje metu Ukrainos Prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir Ukrainos vystymo gaires 2013-2014 metams bei dvišalį Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės srityje.
2013 m. Vilniuje, Saulėtekyje, oficialiai atidarytas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. Didžiausia Lietuvoje ir viena moderniausių bibliotekų Baltijos šalyse veikia visą parą be poilsio dienų.
2015 m. Vilniuje atidarytas Indijos garbės konsulatas Lietuvoje.
2016 m. eidamas 96-uosius metus mirė iškilus Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras Antanas Vytautas Dambrava.
2017 m. eidamas 96-uosius metus mirė poetas, vertėjas, redaktorius, spaudos darbuotojas Vacys Reimeris.

Eismo sąlygas sunkina snygis ir plikledis

Ankstų antradienio rytą šalyje oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio. 
Didžiojoje šalies dalyje dėl snygio valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos sniego sluoksniu, vietomis provėžotos. Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje ant kelių dangų susiformavo plikledis. Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis - 4,95 km (nuo 2,0 iki 6,95 km), išlieka 81 cm. VĮ "Kelių priežiūra" Klaipėdos padalinys nustojo kelti transporto priemones vandens lygiui pakilus iki 80 cm. Perkėlimo klausimus sprendžia Šilutės rajono savivaldybė, kuri paskelbė ekstremalią situaciją. 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur numatomas snygis. Vietomis formuosis plikledis. Vėjas vakarinių krypčių, 6-11 m/s, pajūryje gūsiai iki 15 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio, pajūryje iki 1 laipsnio šalčio.

Lietuvoje minima Saugesnio interneto diena

Antradienį Lietuvoje minima Tarptautinė saugesnio interneto diena. Šiais metais Saugesnio interneto dienai visame pasaulyje skirtas šūkis "Junkis, kurk ir dalinkis pagarbiai: geresnis internetas prasideda nuo tavęs!" kviečia interneto naudotojus, ypač vaikus, atkreipti dėmesį į interneto turinį ir prisidėti prie saugesnio interneto kūrimo. Saugesnio interneto diena minima daugiau kaip 120 šalių visame pasaulyje. Praėjusiais metais daugiau nei 21 000 mokyklų ir 19,5 milijono žmonių visame pasaulyje dalyvavo šios dienos organizuojamuose renginiuose ir veiklose.
Ryšių reguliavimo tarnybos laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas Ieva Žilionienė teigia, kad vaikų, besinaudojančių išmaniaisiais įrenginiais, amžius sparčiai jaunėja, o technologijų išmanymu dažnas paauglys lenkia vyresnės kartos atstovus. 
"Gyvename su Z karta, kurią turime suprasti, vertinti ir sugebėti būti jos atstovams patarėjais vertybių, pagarbos, saugumo virtualioje erdvėje klausimais, - sako I. Žilionienė. - Kasmetinis Saugesnio interneto dienos minėjimas - puiki proga kiekvienam pasikalbėti su savo vaikais apie virtualaus pasaulio teigiamas ir neigiamas puses, apie tokias jautrias ir aktualias temas, kaip pagarba kitam, nepakantumas patyčioms, gebėjimas identifikuoti žalingą turinį, žinojimas, kaip elgtis sudėtingose situacijose".
Minint Saugesnio internetą dieną, 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks kasmetinis renginys vaikams "Viskas prasideda nuo MŪSŲ!". Renginio metu mokiniai ir mokytojai dalyvaus tiesiogiai transliuojamoje paskaitoje, dalysis savo patirtimi virtualioje erdvėje ir dalyvaus įvairiose interaktyviose veiklose. Paskaitos "Kaip teisingai išnaudoti socialinius tinklus?!" metu dalyviai galės sužinoti, kaip tinkamai naudotis socialiniais tinklais, ir bendrame informacijos sraute matyti profesionalų sukurtą turinį. Renginio vedėjas Audrius Bružas pasidalys savo patirtimi internete, o pamokos vedėjas parodys, kaip galima socialiniuose tinkluose sužinoti daug naudingų dalykų, išmokti kalbų ar net pasivaikščioti po Marsą su marsaeigiu "Curiosity". Paskaita bus verčiama į gestų kalbą. 
Saugesnio interneto projekto Lietuvoje vykdytojai kviečia visas Lietuvos mokyklas kurti savo iniciatyvas, skirtas Tarptautinei saugesnio interneto dienai paminėti, ir dalyvauti projekto vykdytojų paskelbtame konkurse "Saugesnio interneto renginiai mano mokykloje 2018". Informaciją apie konkursą galima rasti http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/events/sid2018_konkursai. 
Europos Sąjungos šalyse vykdomą Europos Komisijos projektą "Saugesnis internetas" Lietuvoje įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija "Langas į ateitį" ir VšĮ "Vaikų linija", bendradarbiaudamos su viešojo ir privataus sektoriaus partneriais.

Vilniaus rotušėje - bendra šalies archyvų paroda "Lietuvos šimtmečio puslapiai"

Antradienį Vilniaus rotušėje Lietuvos archyvai atidaro valstybės šimtmečiui skirtą bendrą parodą "Lietuvos šimtmečio puslapiai". 
Ekspozicijoje - šimtas svarbiausių įvykių, užfiksuotų archyviniuose dokumentuose, nuotraukose ir užrašuose, kurie liudija, kaip gyvenome, ką patyrėme, pasiekėme ar praradome. Eksponuojami dokumentai apima laiką nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 2018 metų. 
Ekspozicijos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad šalies archyvuose saugomi dokumentai prieinami kiekvienam, o archyvai - atvira ir modernėjanti institucija.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Lietuvoje lankysis Albanijos užsienio reikalų ministras

Vilnius, vasario 6 d. (ELTA). Antradienį Vilniuje lankysis Albanijos užsienio reikalų ministras Ditmiras Bushatis.
Svečias susitiks su Lietuvos diplomatijos vadovu Linu Linkevičiumi, Seimo Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto ir Tarpparlamentinės ryšių su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis grupės nariais. 
Susitikimų metu ketinama aptarti Lietuvos ir Albanijos bendradarbiavimą, šalies kandidatės narystės Europos Sąjungoje siekius, situaciją Vakarų Balkanuose, regioninio saugumo ir bendradarbiavimo klausimus. 
Albanija - NATO sąjungininkė, prisidedanti prie Baltijos šalių saugumo siųsdama savo karių kontingentą į NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Latvijoje. 
Lietuva ir Albanija praėjusiais metais minėjo diplomatinio bendradarbiavimo 25-metį - diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti 1992 metų balandžio 27 dieną.

Ispanija skendi sniege

Gausus sniegas pirmadienį Ispanijoje sutrikdė kelių ir oro transportą.
Ypač sudėtinga situacija buvo sostinėje Madride, kur, kad būtų nuvalytas sniegas, kuriam laikui teko uždaryti du iš keturių Barachaso oro uosto pakilimo/tūpimo takus. Dešimtys lėktuvų į orą kilo ir leidosi pavėlavę, kai kurie buvo nukreipti į kitų Ispanijos miestų oro uostus. Sniegas blokavo ir daug kelių.
Buvo uždaryta 100 mokyklų. Pamokos nevyko 42 000 vaikų penkiuose šalies regionuose.

Egiptas ir Izraelis kovoje su teroru bendradarbiauja glaudžiau nei manyta

Izraelis per praėjusius dvejus metus daugiau kaip šimtą kartų atakavo islamistų pozicijas Egipte. Apie tai rašo "New York Times". Slapti oro antskrydžiai Sinajaus pusiasalio šiaurėje esą buvo suderinti su Egipto prezidentu Abdelu Fattahu al-Sisiu. Buvo nukauta virtinė aukšto rango ekstremistų, teigiama pranešime, kurį cituoja "spiegel.de"
Izraelis per operacijas naudojo sraigtasparnius, bepiločius ir naikintuvus. Jų žymėjimai ir vėliavos, pasak "New York Times", buvo uždengti, kad nebūtų galima atsekti orlaivių kilmės. Skrydžių maršrutai buvo nustatyti taip, jog susidarytų įspūdis, kad lėktuvai kyla iš Egipto teritorijos. Šie duomenys, anot laikraščio, gauti iš britų ir amerikiečių vyriausybių pareigūnų.
Abiejų šalių bendradarbiavimas yra neįprastas: jos ilgai buvo susipriešinusios, keliskart tarpusavyje kariavo. Nepaisant taikos sutarties tarp Egipto ir Izraelio, šalių santykiai įtempti. Dabar atrodo, kad abi valstybės vykdo bendrą kovą su teroristais. A. F. al-Sisis bendradarbiavimą esą laiko paslaptyje, nes daug egiptiečių Izraelį vis dar traktuoja kaip priešą.
Centrinė vyriausybė Kaire ketverius metus kovoja su džihadistais Sinajaus pusiasalyje. Čia vis pasitaiko teroro aktų, atsakomybę dėl kurių prisiima islamistai.
Kad efektyviau kontroliuotų milžinišką operacijos teritoriją, Egiptas bendradarbiauja su Izraeliu, kuris pats vis yra puolamas džihadistų - dabar paskelbtos detalės iki šiol nebuvo žinomos. Gali būti, kad Izraelio vyriausybei Kairo kova su "Islamo valstybe" pasirodė neefektyvi.
Anot pranešimo, Izraelis atakas Šiaurės Sinajuje pradėjo 2015 metų spalį. Teroristinė grupuotė tada pakeitė savo strategiją ir vis labiau ėmė taikytis į tokius taikinius, kaip bažnyčios ir mečetės.

Lietuva pateko į atviriausių paslaugų rinkų dešimtuką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sausio pabaigoje paskelbė naują 44 šalių paslaugų sektoriaus atvirumo vertinimą, pagal kurį Lietuva pateko tarp 10 atviriausių pasaulio ekonomikų.
Į dešimtuką taip pat pateko Latvija, Airija, Vokietija, Olandija, Australija, Danija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Čekijos Respublika. 
Vertindami šalių atvirumą EBPO ekspertai atsižvelgia į rinkoje esančias galimybes teikti paslaugas iš užsienio, procedūras ir reikalavimus naujai įsisteigiančiai užsienio kapitalo įmonei bei barjerų panaikinimą laikinai atvykstantiems fiziniams paslaugų teikėjams. EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į tokius Lietuvos pasiekimus, kaip darbo leidimų atsisakymas kontraktiniams paslaugų teikėjams, atvykstantiems iki 12 mėnesių laikotarpiui, reglamentavimo supaprastinimas fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų sistemoje bei specialaus egzamino auditoriams panaikinimas. 
"EBPO įvertinimas patvirtina, kad Lietuvoje yra sukurta efektyvi paslaugų rinkos reguliavimo aplinka, skatinanti konkurencingumą, sudaranti prielaidas naujoms investicijoms ir paslaugų eksporto augimui. Mes tikimės, kad Lietuva bus pakviesta tapti šios organizacijos nare gegužės pabaigoje vyksiančioje EBPO Ministrų taryboje", - pažymėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

L. Linkevičius: NATO stiprina pasirengimą reaguoti į saugumo iššūkius

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller aptarė pasirengimą būsimam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
R. Gottemoeller Lietuvoje lankosi NATO priešakinių pajėgų dislokavimo pirmųjų metinių proga. 
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, prieš metus dislokuotas Vokietijos vadovaujamas daugiašalis batalionas sėkmingai integravosi į nacionalines pajėgas ir sustiprino Lietuvos saugumą. 
"Priešakinių pajėgų buvimas reiškia, kad bet kokios galimos agresijos prieš Lietuvą atveju iš karto bus įtraukti kiti NATO sąjungininkai", - sakė ministras.
Kartu jis pabrėžė, kad dėl Rusijos nenuspėjamo elgesio ir karinės galios telkimo prie vakarinių sienų išlieka svarbus Aljanso efektyvumo klausimas. Iš liepos 11-12 dienomis vyksiančio NATO vadovų susitikimo Lietuva tikisi sprendimų, padėsiančių efektyviau įgyvendinti atgrasymo politiką. 
"Labai svarbu, kad NATO sprendimų procesas būtų kuo efektyvesnis. Aljanso vadovavimo ir pajėgų struktūra turi leisti operatyviai persijungti į plataus masto kolektyvines gynybos operacijas", - teigė L. Linkevičius. 
Per pokalbį taip pat aptarti kiti Lietuvai aktualūs NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimo klausimai: greito pastiprinimo pajėgų atsiuntimo strategijos parengimas, regioninės oro gynybos vystymas ir Aljanso vadaviečių reforma.
JAV diplomatė R. Gottemoeller NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigose yra nuo 2016 metų spalio.

Paskirtos 2017 metų Lietuvos mokslo premijos

Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje paskelbti Lietuvos mokslo premijų (LMP) laureatai.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose" ir Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės - XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai".
Fizinių mokslų srityje įvertinti LMA tikrasis narys Mifodijus Sapagovas, LMA tikrasis narys Raimondas Čiegis ir Artūras Štikonas už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai", taip pat LMA tikrasis narys Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose".
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo LMA tikrasis narys Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai". Kita premija šioje kategorijoje skirta LMA tikrajam nariui Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos".
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija nebuvo skirta.
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.
Pasak R. Ambrazevičiaus, šiuolaikiniame moksle pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. Naujos idėjos efektyviausiai generuojamos mokslų, ypač įvairių tiksliųjų ir humanitarinių sandūrose. Akustika iš vienos pusės ir muzikologija bei lingvistika iš kitos, yra tokių sandūrų pavyzdys. Šio darbo tikslas - įvesti akustikos metodus į Lietuvos muzikos ir specialiųjų kalbos tyrimų lauką, atskleidžiant jų galimybes ir tobulinant tiksliųjų bei humanitarinių mokslų tarpdalykinių studijų įrankius. Siekiant šio tikslo, apžvelgta pasaulinė muzikos ir kalbos akustikos žinija, tvarkyta lietuviška muzikos akustikos ir akustinės fonetikos terminija, atlikti taikomieji specializuoti lietuvių muzikos ir kalbos tyrimai, originalių tyrimų rezultatai paskelbti ir Lietuvos, ir užsienio mokslinėje spaudoje, atskleidžiant akustinių metodų galimybes ir pristatant ištirtus bei atrastus muzikos ir kalbos reiškinius.
D. Klajumienės pateikti darbai - vienos pirmųjų publikacijų, kuriose analizuojami mūsų šalies pasaulietinių pastatų XIX a. interjerai. Juose išsamiai aptariami sienų tapybos, sienų apmušalų, lipdinių, krosnių ir dekoratyvių grindų dangų raidos, pasiūlos ir paklausos aspektai. Šie tyrimai ne tik parodė Lietuvos interjero raidos savitumą nuo klasicizmo iki modemo, bet taip pat suteikė žinių apie buvusius, bet neišlikusius arba menkai išlikusius dekoravimo būdus ir medžiagas. Mokslininkės teorinės įžvalgos paskatino restauratorius ir paveldosaugininkus atkreipti dėmesį į iki tol menkai vertintus ir nesaugotus interjerų elementus.
M. Sapagovas, R. Čiegis ir A. Štikonas apgovanoti už "Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai" darbų ciklą. Diferencialinės lygtys su neklasikinėmis (nelokaliosiomis) kraštinėmis sąlygomis per pastaruosius tris dešimtmečius yra intensyviai nagrinėjami diferencialinių lygčių teorijoje ir skaičiavimo matematikoje dėl naujų matematinių modelių taikymo mechanikoje, hidrodinamikoje, biochemijoje, ekologijoje ir t. t. Tyrimai šiose srityse pradėti dar XX a. amžiaus antrajame dešimtmetyje. Lietuvoje pirmieji tyrimai pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų Lietuvos įmonėse (skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkinėse medžiagose valdymas). Autorių darbai pagal tematiką apima diferencialinių lygčių teorinius klausimus ir skaitinius sprendimo metodus (skirtuminių schemų stabilumas, iteraciniai metodai, paklaidų įverčiai), ir yra rimtas žingsnis į bendrosios nelokaliųjų uždavinių tyrimo bei sprendimo metodų teorijos sukūrimą.
L. Valkūno „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose” darbų cikle siekiama nustatyti optimalių energijos pernašos spartų ar krūvininkų generacijos efektyvumo aplinkos poveikio sąlygas. Buvo nagrinėjami kinetinės spektroskopijos su femtosekundine skiriamąja geba bei pavienių molekulių ar molekulinių darinių spektroskopijos duomenys, kurių analizei buvo taikomi įvairūs modeliavimo metodai. Pagrindiniai tyrimo objektai - biologinės kilmės nanodariniai, kurių aplinka yra baltyminė terpė. Palyginimo tikslams taip pat nagrinėjamos ir sudėtingos molekulės, molekuliniai agregatai, molekuliniai kristalai, anglies nanovamzdeliai. Gauti rezultatai leidžia nustatyti aplinkos poveikio grįžtamojo ryšio principus bei mechanizmus, turinčius taikomąją vertę. 
V. Šikšnys, G. Gasiūnas, T. Šinkūnas ir T. Karvelis darbų cikle „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos" pažymi, kad CRISPR-Cas sistemos veikia kaip primityvi bakterijų imuniteto sistema ir padeda joms apsisaugoti nuo virusų. Bakterijos, turinčios šias sistemas, įsimena sutiktus virusus, įsistatydamos viruso DNR fragmentus į savo genomą, o jei virusas-įsibrovėlis vėl puola - jį sunaikina. Virusai kartais sugeba įveikti šį barjerą. Todėl, norint apsaugoti svarbias bakterijas, būtina suprasti kaip CRISPR-Cas sis-temos veikia. Buvo tiriama, kaip dvi skirtingos CRISPR-Cas sistemos apsaugo pieno pramonėje naudojamas Streptococcus thermophilus bakterijas. Nustatyta, kad vienu atveju CRISPR-Cas sistema koduoja sudėtingą baltymų ir RNR kompleksą, vadinamą Cascade, kuris atpažįsta ir pažymi viruso DNR, kurią tada sunaikina kitas baltymas, vadinamas Cas3. Kitu atveju apsaugą suteikia vienintelis Cas9 baltymas, veikiantis kaip DNR molekulių žirklės. Panaudodamas mažą crRNR molekulę, Cas9 atpažįsta viruso DNR ir ją perkerpa. Mes pirmi parodėme, kad keičiant crRNR, Cas9 baltymą galima priversti kirpti bet kokią norimą DNR seką. Tai atvėrė kelius Cas9 pagrindu kurti technologijas, kurios ateityje padės gydyti genetines ligas, spręsti sveikatos ir pasaulines maisto trūkumo problemas. 
S. Klimašauskas „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai" darbų cikle sakoma, kad ypatingas vaidmuo ląstelės reguliatoriniuose procesuose tenka epigenetiniams reiškiniams, kurie lemia genų raiškos profilį ir yra siejami su žmogaus ligų atsiradimu. Vieni iš kertinių epigenetinių ląstelės komponentų yra DNR nukleotidų modifikacija bei mažosios nekoduojančios RNR. Šiame darbe ištirti eilės DNR ir RNR modifikuojančių fermentų veikimo mechanizmai. Pirmąkart pademonstruotas DNR ir RNR metiltransferazių potencialas naudoti sintetinius kofaktoriaus S-adenozilmetionino analogus. Taip pat atskleistos netikėtos DNR citozino-5 metiltransferazių savybės katalizuoti netipines prijungimo ir skėlimo reakcijas, leidžiančias kryptingai modifikuoti citozino bazes DNR sudėtyje. Naujų žinių pagrindu, naudojant baltymų inžinerijos ir naujos kartos genomikos metodus, sukurti nauji efektyvūs molekuliniai įrankiai citozino būsenų identifikavimui ir jų pasiskirstymo genome analizei, pasiūlyti nauji metodai mažų nekoduojančių RNR žymėjimui ir tyrimams.

"Eurostat": gruodį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje kilstelėjo 0,8 proc., o per metus išaugo 5,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį, palyginti su vienuoliktuoju 2017 metų mėnesiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje sumažėjo 1,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje smuko 1,0 proc. Pernai lapkritį rodiklis euro zonoje padidėjo 2,0 proc., o visoje ES - 2,1 proc.
2017-ųjų gruodį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos indeksas euro zonoje padidėjo 1,9 proc., o visoje ES - 2,4 proc.
Vidutinis mažmeninės prekybos rodiklis per 2017 metus, lyginant su 2016-aisiais, pakilo 2,6 proc. tiek euro zonoje, tiek visoje ES.
"Eurostat" duomenimis, 2017 metų gruodį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 0,8 proc., o per metus padidėjo 5,6 proc.
Praėjusių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, euro zonos transporto priemonių degalų pardavimai smuko 1,5 proc., ne maisto prekių sektorius nukrito 1,2 proc., maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei rūkalų pardavimų rodikliai sumažėjo 0,7 proc. Visoje ES ne maisto prekių sektorius smuko 1,0 proc., maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei rūkalų pardavimai bei transporto priemonių degalų pardavimai sumažėjo po 0,7 proc.
Turimais ES valstybių narių duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta lyginamuoju laikotarpiu daugiausia sumažėjo Liuksemburge (6,2 proc.), Airijoje (2,7 proc.) ir Slovėnijoje (2,3 proc.), tuo tarpu daugiausia išaugo Maltoje (3,1 proc.), Estijoje (1,8 proc.) ir Rumunijoje (1,3 proc.).
Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, ne maisto prekių pardavimai euro zonoje išaugo 2,7 proc., o visoje ES išaugo 3,7 proc.; maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir rūkalų pardavimai euro zonoje išaugo 1,3 proc., visoje ES - 1,2 proc.; o transporto priemonių degalų pardavimai euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., visoje ES pakilo 0,4 proc. 
Turimais valstybių narių duomenimis, šiuo laikotarpiu mažmeninės prekybos apyvarta labiausiai išaugo Maltoje (12,4 proc.), Rumunijoje (10,1 proc.) ir Lenkijoje (9,2 proc.), o sumažėjo Liuksemburge (20,7 proc.) ir Belgijoje (2,5 proc.).

V. Sinkevičius: Izraelio inovacijų ekosistema - pavyzdys Lietuvai kuriant ekonomikos konkurencingumą skatinančią politiką

Izraelio pamokos yra itin svarbios Lietuvai plėtojant inovacijų ekosistemą taip, kad ji duotų didžiausią naudą ir mokslui, ir verslui, ir valstybei, teigia Izraelyje vasario 5-6 dienomis viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
"Izraelio inovacijų ekosistemą mes matome kaip pavyzdį, nes puikius rezultatus lemia tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujantis verslas ir mokslas. Taigi jų sėkmės istorijos ir patirtis šioje srityje labai naudingos mums kuriant šalyje veiksmingą, ekonomikos konkurencingumą skatinančią inovacijų politiką", - sako V. Sinkevičius. 
Anot Ūkio ministerijos (ŪM) pranešimo, su oficialiu vizitu Izraelyje besilankantis ūkio ministras susitiks su ekonomikos ir pramonės ministerijos vyriausiuoju mokslininku ir Izraelio inovacijų agentūros pirmininku Ami Appelbaumu, aptars pagrindines Izraelio inovacijų ekosistemos plėtros kryptis ir pakvies jį atvykti į Lietuvą.
Triskart už Lietuvą mažesnio ploto Izraelio ekonomikos pagrindą sudaro aukštosios technologijos - tai viena daugiausia mokslui ir tyrimams lėšų skiriančių šalių pasaulyje, turinti didžiulį įdirbį ir potencialą. Be to, Izraelis pirmauja pasaulyje pagal startuolių skaičių, yra puikiai išplėtojęs mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje, todėl šios pažangios valstybės patirtis neįkainojama Lietuvai, kuri koncentruojasi į technologijas kuriančius verslus ir siekia tapti viena lyderiaujančių gyvybės mokslų šalių bei stipriu finansinių technologijų centru. 
Izraelyje V. Sinkevičius taip pat dalyvaus tarptautinės turizmo parodos "International Mediterranean Tourism Market" (IMTM 2018) atidaryme, apsilankys Lietuvos stende. Taip pat numatytas susitikimas su Izraelio turizmo ministru Yarivu Levinu, Izraelio turizmo atstovais, su kuriais bus aptariami turizmo bendradarbiavimo skatinimo klausimai.

Senstanti Lietuva: kas išlaikys pensininkus ateityje?

Lietuvoje dėl emigracijos ir toliau mažėjant gyventojų skaičiui, dirbantiesiems tenka išlaikyti vis daugiau vaikų ir pensininkų. Analitikai prognozuoja, kad nesiimant priemonių, gali iškilti grėsmė visai pensijų sistemai, mat senstančią visuomenę išlaikyti darysis vis sudėtingiau. 
Prognozuojama, kad šiemet 100 dirbančiųjų turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus - nuo 2016-ųjų šis skaičius kasmet paauga po 1 žmogų. Analitikai kol kas teigia, kad pavojaus varpais skambinti dar nereikia, tačiau būtina užtikrinti, jog vis daugiau pensininkų liktų darbo rinkoje. 
"Luminor" banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, iki 2026 metų pensininkų skaičius Lietuvoje beveik nesikeis, tad dar yra laiko pertvarkyti darbo rinką.
"Jeigu tęsis emigracija ir mes nesugebėsime pensininkų įtraukti į darbo rinką, tada dirbančiųjų skaičius ženkliai pradės mažėti. Pagal skaičiavimus, po 2026 metų gali net po 2 procentus per metus pradėti mažėti dirbančiųjų", - Eltai sakė Ž. Mauricas.
Tokiu atveju pradės mažėti pensijos, nes nepakaks darbuotojų, kurie jas suneštų. Taip pat kyla rizika, kad darbuotojams tektų mokėti didesnius mokesčius, taip užtikrinant, kad pensijos nemažėtų.
Tačiau, pasak ekonomisto, pavyzdžiui, Skandinavijoje vyresni darbuotojai sėkmingai įtraukiami į darbo rinką.
"Ekonomikai augant, pavyzdžiui, Skandinavijoje, yra labai daug dirbančių pensininkų. Daugiau net nei Lietuvoje, ir didžioji dalis jų dirba savo noru. Turi pensijas, bet ir dirba. Tai, pavyzdžiui, tokie žmonės yra žymiai mažesnė našta ekonomikai", - teigė Ž. Mauricas. 
Be to, pasak jo, ekonomikoje lieka vis mažiau darbų, kur reikia fizinės jėgos, vis daugiau orientuojamasi į paslaugų sektorių, tad pensijos sulaukę žmonės gali dirbti šiame sektoriuje, net jeigu dirbtų nepilnu etatu.
Tačiau tam, kad pasikeistų darbo rinka, turi pasikeisti ir visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus, mano ekonomistas. 
Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad vien įtraukti vyresnius darbuotojus į darbo rinką nepakaks. Anot jo, problema yra kompleksinė - susijusi tiek su gyventojų sveikata, tiek su verslo požiūriu į vyresnius darbuotojus. 
R. Lazutkos vertinimu, viena vertus, jeigu ims stipriai stigti darbo jėgos, dar labiau išaugs atlyginimai ir tuomet į darbo rinką įsitrauks studentai, galbūt ir pensininkai. Tačiau, pasak jo, būtina atsikratyti stereotipų.
"Verslas turėtų prisitaikyti tuos vyresnio amžiaus žmones priimti ir nediskriminuoti, kaip dabar yra įprasta, ypač kai žmogus ieško naujos darbo vietos. Taip pat, tarkime, vadybą personalo pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių, todėl kad vienaip vadovauti reikia jauniems žmonėms, kitaip vyresniems", - Eltai teigė R. Lazutka. 
Kita vertus, dabartinė vyresnių žmonių sveikatos situacija yra bloga, todėl jie vyresniame amžiuje nebepajėgia dirbti. Anot R. Lazutkos, prieš siekiant įtraukti žmones į darbo rinką, būtina imtis pertvarkos, kad jie apskritai pajėgtų dirbti.
"Atskirai yra skaičiuojama sveiko gyvenimo trukmė, iki kokio amžiaus vidutiniškai žmonės gyvena, kol jie įgyja neįgalumą arba kažkokių rimtesnių lėtinių ligų, kurios trukdo dirbti. Tai čia yra valstybės pareiga daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai ir sveikam gyvenimo būdui, kad tie gyventojai būtų gerokai sveikesni ir tada jie bus pajėgūs dirbti", - tikino R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl pensijų reformos konsultavęs danų ekspertas Olė Beieras Sroensenas praėjusią savaitę žurnalistams taip pat teigė, kad pensinį amžių reikėtų ilginti. 
"Tokiu atveju sumažinama našta jauniems darbuotojams", - tikino jis. 
Statistikos departamento teigimu, nepalankią demografinę situaciją Lietuvoje daugiausia lemia emigracija. Pernai šalyje gyventojų sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.) iki 2,81 mln. gyventojų. Iš viso 2017 metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų (13,8 proc. daugiau nei 2016 metais), o pusė jų buvo darbingi 20-29 metų žmonės.

Nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovaus J. Sakalauskas

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vadovaus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas, pirmadienio vakarą nusprendė Kultūros ministerijos sudaryta komisija. Ši kandidatūra išrinkta iš 13 pretendentų, dalyvavusių konkurse.
Su konkurso laimėtoju bus sudaryta terminuota darbo sutartis penkeriems metams.
Kultūros ministerijos sudaryta komisija, kuriai vadovavo Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, kandidatūras svarstė visą dieną.
Pretendentai į LNOBT generalinio direktoriaus vietą turėjo pateikti teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programą su teatro veiklos vertinimu ir veiklos vizija, apimančia įstaigos kūrybinę veiklą, kūrinių sklaidą, kultūrines edukacines veiklas, planuojamas rinkodaros veiklas (bilietų rezervavimo ir pardavimo sistema, paslaugų plėtojimas, priemonės, skatinančios žiūrovų lankomumą, ir kita), infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinių išteklių valdymą ir kitą pretendento nuožiūra svarbią informaciją.
Pretendentai į LNOBT generalinio direktoriaus poziciją turėjo turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). 
Konkursas LNOBT generalinio direktoriaus pareigoms eiti - pakartotinis. Ankstesniam konkursui, kuris vyko spalio pabaigoje, paraiškas buvo pateikę aštuoni asmenys, tačiau komisija nusprendė, kad nė vienas iš jų neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. 
Už pažeidimus atleidus 15 metų teatrui vadovavusį Gintautą Kėvišą, nuo praėjusio birželio Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui laikinai vadovavo teatro finansų vadybininkas Sigitas Žutautas.

Popiežius Vatikane apsilankiusiam Turkijos prezidentui padovanojo taikos angelą

Popiežius Pranciškus Vatikane viešinčiam Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui padovanojo medalioną su taikos angelu. "Tai taikos angelas, smaugiantis karo demoną", - sakė Katalikų bažnyčios vadovas, svečiui įteikdamas maždaug 20 cm bronzinį medalioną. Tai esą simbolis "pasaulio, kuris remiasi taika ir teisingumu".
Popiežius pirmadienį pirmą kartą surengė audienciją R. T. Erdoganui. Jų susitikimas truko apie valandą, pranešė turkų naujienų agentūra "Anadolu". Popiežiaus audiencijai tai yra neįprastai ilgas laikas.
R. T. Erdoganas savo ruožtu įteikė popiežiui Stambulo panoramos su Sofijos soboru ir Mėlynąja mečete vaizdą. Tai buvo pirmasis Turkijos prezidento ar vyriausybės vadovo vizitas Vatikane nuo diplomatinių santykių užmezgimo su Šventuoju sostu 1960 metais. R. T. Erdoganą lydėjo žmona, duktė ir keturi ministrai.
Pamaldus musulmonas R. T. Erdoganas 2014 metų lapkritį priėmė popiežių Ankaroje. Jis tada kategoriškai pasisakė prieš "islamofobiją".

M. Schulzui ir A. Merkel vis dar nepavyksta užbaigti derybų dėl koalicijos

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriams ir Martino Schulzo socialdemokratams nepavyko laiku - iki savo pačių nustatyto galutinio termino (vasario 5 d.) - užbaigti derybų dėl koalicijos, informuoja "Euronews".
Abu politikai teigė, kad derybose buvo pasiekta pažanga, bet jos bus tęsiamos vėliau pirmadienį. 
Partijos sekmadienį susitarė iki 2021 metų investuoti daugiau kaip 2 mlrd. eurų į socialinį būstą, plačiajuosčio ryšio plėtojimui skirti iki 12 mlrd. eurų ir skirti 33 mlrd. eurų įvairiems savivaldybių projektams, įskaitant vaikų priežiūrą.
Pastarosiomis dienomis partijos taip pat susitarė migracijos, energetikos ir žemės ūkio klausimais, bet dar reikia išspręsti kelis labiausiai ginčytinus klausimus - darbo taisyklių ir sveikatos priežiūros. 
Praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo rinkimų partijoms vis dar nepavyksta sudaryti koalicijos, o tai kelia susirūpinimą investuotojams ir Europos Sąjungos partneriams.

Japonija: kovoje su sniegu prašoma armijos pagalbos

Antradienį Honšiū saloje esančios Fukujaus prefektūros valdžia kreipėsi į Japonijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadovybę, prašydama skubios pagalbos kovoje su smarkaus snygio padariniais.
Kaip praneša televizijos kanalas NHK, kariškiai pirmiausia prašomi padėti išgelbėti iš sniego nelaisvės daugiau kaip tūkstantį automobilių, užblokuotų viename iš regiono kelių.
Civilinei valdžiai nepakanka technikos, kad būtų nuvalyta magistralė, kurią vis užpusto smarki pūga. Gautomis žiniomis, kariuomenė jau permetama į nelaimės zonas. 
Fukujaus prefektūroje, turinčioje daugiau kaip 800 tūkstančių gyventojų, per parą iškrito beveik 1,5 metro sniego. Tai - absoliutus rekordas per pastaruosius 37 metus ir šešis kartus viršija vidutinę metinę normą.
Smarkiai sninga ir kituose Japonijos jūros pakrantės rajonuose. Pirmadienį ten buvo paskelbtas įspėjimas apie audrą, nutraukti keleivinių laivų reisai, atšaukta dešimtys skrydžių.

Jungtinės Tautos: sausį karo zonose Artimuosiuose Rytuose žuvo mažiausiai 83 vaikai

Sausį karo zonose Artimuosiuose Rytuose žuvo mažiausiai 83 vaikai, didžioji dalis iš jų - Sirijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir pridūrė, kad tų vaikų balsai "niekada nebus nutildyti". 
"Jie žuvo per tebevykstančius konfliktuos, savižudžių išpuolius arba mirtinai sušalo bėgdami iš aktyvių karo zonų", - sakė UNICEF vadovas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui Geertas Cappelaere'as. 
"Vien tik sausį augantis smurtas Irake, Libijoje, Palestinoje, Sirijoje ir Jemene pareikalavo mažiausiai 83 vaikų gyvybių", - pridūrė vadovas ir pavadino sausį "tamsiu ir kruvinu mėnesiu". 
G. Cappelaere'o teigimu, "nepriimtina, kad ir toliau kasdien žūva ir yra sužeidžiami vaikai". "Mes ir toliau kartu nesugebame sustabdyti karo prieš vaikus", - sakė jis.
UNICEF duomenimis, daugiausiai vaikų - 59 - sausį žuvo per smurtą pilietinio karo nuniokotoje Sirijoje. Be kita ko, keturi vaikai pateko tarp 16 per pūgą mirtinai sušalusių Sirijos pabėgėlių, jiems bandant pabėgti į kaimyninį Libaną. Tuo tarpu konflikto išvargintame Jemene žuvo 16 vaikų. 
"Stiprėjant kovoms Jemene, UNICEF kasdien gauna pranešimų apie žuvusius ir sužeistus vaikus", - teigė vadovas.
Remiantis naujienų agentūros AFP pranešimais, antrame pagal dydį Libijos Bengazio mieste per savižudžio išpuolį žuvo trys vaikai, dar trys žuvo žaisdami netoli nesprogusių sprogmenų. 
"Ne šimtai, ne tūkstančiai, bet dar milijonai vaikų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione neteko savo vaikystės, buvo suluošinti visam gyvenimui, traumuoti, suimti, išnaudojami, negali lankyti mokyklos ir gauti svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų; net neturi pagrindinės teisės žaisti", - aiškino G. Cappelaere'as.

Maldyvuose paskelbta nepaprastoji padėtis

Įtempta politinė padėtis Maldyvuose pirmadienį dar labiau paaštrėjo. Prezidentas Abdulla Yameenas turistų pamėgtoje salų valstybėje Indijos vandenyne paskelbė dviejų savaičių nepaprastąją padėtį. Tai suteiks saugumo pajėgoms plačias teises suimti ir įkalinti įtariamuosius.
Prezidento patarėja Razima Shukoor pareiškimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo perskaitė per televiziją. Prezidentas prieš tai kelis kartus atsisakė vykdyti Aukščiausiojo teismo sprendimą paleisti visus svarbius politinius kalinius.
Prieš skelbiant nepaprastąją padėtį, apie tai per dvi dienas reikia informuoti parlamentą, tačiau parlamento veikla neribotam laikui sustabdyta. 
Aukščiausiasis teismas praėjusį ketvirtadienį nurodė grąžint mandatus dvylikai iš A. Yameeno partijos pasitraukusių ir todėl iš parlamento pašalintų deputatų. Tai reiškia, kad dabar opozicija parlamente turi daugumą ir valstybės vadovui gresia apkalta.
Teismas, be to, panaikino nuosprendį buvusiam prezidentui Mohammedui Nasheedui. Šis 2015-aisiais ginčytiname procese dėl kaltinimų terorizmu buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Jungtinės Tautos (JT) ir daug Vakarų valstybių tada kritikavo procesą ir nuosprendį.
M. Nasheedas vadovavo Maldyvams nuo 2008 iki 2013 metų. 2016-ųjų pradžioje jam leista išvykti gydytis į Didžiąją Britaniją, kur jam suteiktas prieglobstis. Nuo tada jis gyvena Londone. Dabar priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas leidžia buvusiam prezidentui grįžti į savo gimtinę ir dalyvauti šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kaip opozicijos kandidatui.
M. Nasheedas ir dar penki opozicijos politikai, kuriuos paleisti nurodė teismas, kaltina A. Yameeną korupcija ir neteisėtu praturtėjimu.
Politinė padėtis turistų rojumi vadinamuose Maldyvuose pastaraisiais metais nebuvo stabili. Svarbiausi opozicijos politikai arba sėdėjo kalėjimuose, arba buvo priversti palikti šalį.

JAV išveda pirmuosius dalinius iš Irako

Pasibaigus operacijai prieš "Islamo valstybės" (IS) džihadistus, Jungtinės Valstijos, Irako duomenimis, atitraukė iš šalies pirmuosius dalinius. Iš viso Iraką turėtų palikti 4 000 kareivių, pirmadienį Bagdade pranešė kariniai šaltiniai. Abi šalys susitarė dėl pajėgų mažinimo po to, kai buvo sutriuškinta IS.
Karių išvedimas prasidėjo praėjusią savaitę. JAV oficialiai šių duomenų kol kas nepatvirtino.
Remiamos JAV dalinių, Irako vyriausybinės pajėgos pernai savo kontrolėn vėl perėmė prieš tai IS rankose buvusias teritorijas, tarp jų - Šiaurės Irako Mosulo didmiestį. Ekstremistai buvo užkariavę beveik trečdalį šalies.
Irako ministras pirmininkas Haidaras al-Abadis praėjusį gruodį paskelbė, kad šalis visiškai išlaisvinta. Vis dėlto IS šalininkai vis dar aktyvūs didelėse dykumų teritorijose šalies vakaruose.
JAV vadovaujamos kovos su IS koalicijos atstovas Ryanas Dillonas tviteryje pareiškė, kad dalinių buvimas priklauso nuo sąlygų ir poreikio. Skaičių jis neįvardijo.

Toliau mažėja į Italiją atvykstančių pabėgėlių skaičius

Šiais metais toliau mažėja į Italiją atvykstančių pabėgėlių skaičius. Nuo 2018-ųjų pradžios jūra Italiją pasiekė 4 723 migrantai. Tai yra 43 proc. mažiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį, pranešė Italijos vidaus reikalų ministerija. Dauguma šiais metais atvykusių migrantų yra iš Eritrėjos, Tuniso, Pakistano, Nigerijos ir Libijos.
Dar didesnis mažėjimas būtų, jei vertintume tik migrantų iš Libijos skaičių. Šiais metais Italijoje išsilaipino 3 539 pabėgėliai, atvykę iš šios Šiaurės Afrikos šalies. Tai yra 56 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu ir 41 proc. mažiau, jei lyginsime 2016-uosius. Šiais metais į Italiją atvyko 407 nepilnamečiai be palydos.
Per visus 2017-uosius iš Libijos į Italiją atvyko 119 310 migrantų. Tai yra 34 proc. mažiau nei 2016 metais, kai šalį pasiekė 181 436 pabėgėliai.
2017 metais iš Italijos išsiųsta 6 340 nelegaliai atvykusių migrantų, tai yra 19,6 proc. daugiau nei metais anksčiau. 105 užsieniečiai, tarp jų - penki imamai, iš Italijos deportuoti saugumo sumetimais. Metais anksčiau jų buvo 66.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 6-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1515 m. mirė italų leidėjas ir spaustuvininkas Aldusas Manutiusas, pirmasis išleidęs daugumą antikos autorių veikalų ir išradęs kursyvą.
1564 m. gimė anglų poetas ir dramaturgas, sukūręs "Tragiškąją daktaro Fausto istoriją", Christopheris Marlowe.
1665 m. gimė paskutinė Stiuartų monarchų dinastijos atstovė Ana - Didžiosios Britanijos karalienė nuo 1702 iki 1714 metų.
1778 m. Prancūzija ir Amerika pasirašė sutartis, pagal kurias JAV leista užkariauti Kanadą ir Bermudus. Prancūzija gavo teisę pasiimti britų Vakarų Indijos salas Karibų jūroje.
1793 m. mirė italų dramaturgas, italų realistinės komedijos pradininkas Carlas Goldonis.
1802 m. gimė anglų fizikas ir telegrafo pradininkas Charlesas Wheatstone'as.
1804 m. mirė anglų dvasininkas ir chemikas, vienas iš deguonies atradėjų Josephas Priestley'is.
1838 m. gimė anglų aktorius seras Henry'is Irvingas, tapęs pirmuoju aktoriumi, kuriam buvo suteiktas riterio titulas.
1840 m. pasirašyta Vaitango sutartis, pagal kurią Naujosios Zelandijos maorių gyventojai savo žemėse pripažino Didžiosios Britanijos karalienės valdžią. Nacionalinė Naujosios Zelandijos šventė.
1897 m. gimė žymus brazilų režisierius, prodiuseris ir scenaristas, pagarsėjęs pirmiausiai dokumentiniais filmais, Albertas Cavalcantis.
1905 m. gimė Lenkijos komunistų lyderis, vadovavęs partijai nuo 1956 iki 1970 metų, Wladyslawas Gomulka.
1911 m. gimė JAV aktorius, vėliau tapęs prezidentu, Ronaldas Reaganas. 1966 metais jis tapo Kalifornijos gubernatoriumi, o 1980 metais - 40-uoju JAV prezidentu.
1912 m. gimė Adolfo Hitlerio žmona Eva Braun. Jie susituokė dieną prieš fiurerio savižudybę Berlyno bunkeryje 1945 metų balandį.
1918 m. Didžiojoje Britanijoje leista balsuoti moterims, sulaukusioms trisdešimties metų. 
1922 m. baigėsi Vašingtono konferencija, kurioje JAV, Prancūzija, Japonija, Italija ir Didžioji Britanija susitarė riboti nuodingųjų dujų bei povandeninio karo laivyno naudojimą kare.
1922 m. kardinolas Achillė Rattis išrinktas popiežiumi Benediktu XV.
1931 m. gimė Isabelė Peron - Argentinos šokėja, vėliau tapusi politine veikėja ir 1974-1976 metais šalies prezidento pareigose pakeitusi savo mirusį vyrą Juaną.
1933 m. priimta 20-oji JAV konstitucijos pataisa, pagal kurią prezidentas savo pareigas pradeda eiti sausio, o ne kovo mėnesį.
1945 m. gimė Jamaikos muzikantas, dainininkas, kompozitorius Bobas Marley. 
1952 m. Karalienė Elžbieta II pradėjo valdyti Jungtinę Karalystę.
1958 m. per lėktuvo katastrofą Vokietijos Miuncheno mieste žuvo septyni Didžiosios Britanijos "Manchester United" futbolo komandos žaidėjai.
1964 m. Prancūzija ir Didžioji Britanija nusprendė bendrai statyti Lamanšo tunelį.
1993 m. nuo plaučių uždegimo, kurį sukėlė AIDS, mirė JAV tenisininkas 49 metų Arthuras Ashe'as. Jis buvo pirmasis juodaodis, laimėjęs Vimbldono vyrų teniso turnyrą.
2000 m. pagrobtas vidaus reisu skridęs Afganistano lėktuvas "Boeing 727" su mažiausiai 186 keleiviais. Po nusileidimų Uzbekistane, Kazachstane ir Maskvoje pagrobimo drama taikiai baigėsi viename iš Londono oro uostų.
2000 m. Suomijos prezidento rinkimus pirmą kartą laimėjo moteris - užsienio reikalų ministrė Tarja Halonen.
2002 m. Didžiojoje Britanijoje paminėtas karalienės Elžbietos II įžengimo į sostą 50-metis.
2003 m. per nedidelio lėktuvo avariją žuvo Kolumbijos socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.
2004 m. Maskvos metropolitene, tarp Paveleckajos ir Avtozavodskajos stočių, nugriaudėjus sprogimui, kurį, manoma, surengė savižudis, žuvo mažiausiai 40 žmonių, daugiau nei 100 buvo sužeisti.
2007 m. mirė JAV rašytoja Lee Hoffman.
2012 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II minėjo 60-ąsias karaliavimo metines.
2014 m. Pakistano vyriausybė pradėjo derybas su Talibanu. 

Atgal