VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.07. Naujausios žinios

Išleidžiami paskutiniai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau trečią jubiliejinį atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinantį pašto ženklų bloką. Du nauji pašto ženklai apyvartoje pasirodys penktadienį, vasario 9 dieną.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.

Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu.

Tęstinė pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ buvo leidžiama kasmet nuo 2016 metų. Tais metais pirmuose šios serijos pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. 2017 m. išleistuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.).

Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Vasario 16 d. minėsimos šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės yra išskirtinė sukaktis. Ji ženklina nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės istorijos kūrimo pradžią, pirmą ryžtingą žingsnį į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Valstybės skola sumažėjo 3,1 proc. – Lietuva išpirko euroobligacijų emisiją

Trečiadienį Finansų ministerija išpirko 1.329,756 mln. eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1 proc. numatomo 2018 m. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ši emisija išpirkta naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Išpirkta 2007 metų spalio 29 d. išleista 600 mln. eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 mln. eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 mlrd. eurų ir už ją buvo mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 mln. eurų papildė 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 mln., Lietuva moka 2,1 proc. metinių palūkanų.

Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti išlaidas palūkanoms mokėti, o tuos pinigus panaudosime prioritetinių sričių finansavimui.

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 mlrd. eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 m. pabaigoje sudarys apie 36,5 proc. BVP.

Lietuva - Europos kultūros dienų Frankfurte šeimininkė

Europos finansų centre Frankfurte prie Maino šiemet, baigiantis vasarai ir rudenį, Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) surengs tris Lietuvos klasikinės muzikos atlikėjų koncertus. 
Eurosistemai ir Vokietijos visuomenei bus pristatyta mūsų kultūra ir šiemet minimas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis. Šiems įvykiams skirtos Europos kultūros dienos, kurias jau 16 kartą organizuoja ECB, o šeimininke pirmą kartą tapo Lietuva, informuoja Lietuvos bankas.
Tarptautinis ECB renginys prasidės rugpjūčio pabaigoje ant Maino upės kranto, kur bus surengtas atviras koncertas „Europa Open Air Concert", jame simfoniniam orkestrui diriguos Lietuvos dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Vėliau Šv. Pauliaus bažnyčioje (Paulskirche), kurioje dažnai organizuojami kultūros renginiai, įvyks labdaros vakaras. Europos kultūros dienas pabaigs koncertas Senojoje Frankfurto operoje (Alte Oper).
Be planuojamų koncertų, Europos kultūros dienos turi tradiciją kasmet šeimininkaujančiai šaliai perduoti saugoti renginio simbolį - skulptūrėlę. Šiemet ji eksponuojama Lietuvos banko Pinigų muziejuje, čia ją gali apžiūrėti visi muziejaus lankytojai. Kiekvienais metais šis atributas ne tik perduodamas tų metų renginio šeimininkams, bet ant jo dar ir išgraviruojamas praėjusiais metais renginį organizavusios šalies pavadinimas. 
Pernai Europos kultūros dienų šeimininkė buvo Ispanija, o kitąmet ja taps Lenkija.
Kasmet per ECB organizuojamas Europos kultūros dienas dėmesys įprastai skiriamas vienai Europos Sąjungos (ES) valstybei. Šalims tai - galimybė parodyti savo kultūros perlus, o finansų centru vadinamo Frankfurto gyventojams ir svečiams - proga susipažinti su skirtingų valstybių kultūra ir tiesiogiai pajusti ES puoselėjamą „vienybę įvairovėje".

Daugėja gyventojų, žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių

Dėl pažeistų žmogaus teisių žmonės linkę kreiptis į teismą, Seimo kontrolierių įstaigą ar policiją bei prokuratūrą. Visuomenė mažiau pasitikti žiniasklaida bei kitomis valstybės žmogaus teisių institucijomis. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Nors pasitikėjimas žmogaus teisių institucijomis yra itin žemas, pasitikinčių Seimo kontrolierių įstaiga procentas pernai vis tik augo. Šioje įstaigoje pagalbos ieškotų 7,1 proc., 2016 m. tokių buvo 6.3 proc., o 2015 metais - 3,4 proc. respondentų. Iš valstybės institucijų žmonės labiausiai pasitiki teismais (13,5 proc.) ir prokuratūra bei policija (7.0 proc.). Į žiniasklaidą dėl pažeistų savo teisių kreiptųsi tik 6.4 proc. respondentų.
Visuomenės nuomonių ir tyrimų centro „Vilmorus" reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių (57,5 proc.), kai 2016 metais tokių buvo 52,6 proc., o 2014 m. - 54 proc. 2012 m. gyventojų, žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, procentas buvo rekordiškai žemas - vos 27,9 proc.
Gyventojų, kurių teisės pažeistos valstybės ir savivaldybės institucijose šiemet padaugėjo beveik dviem procentais (14 proc.), kai 2016 m. tokių buvo 12,3 proc., o 2015 m - 16 proc., 2014 m. - 18 proc. ir 2013 m. - 20 proc.
Sausio mėnesio apklausos duomenimis, žinančių, kad Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises, procentas pastaraisiais metais išaugo (44.4 proc.), kai 2016 m. žinančių, kad Seimo kontrolieriai gina žmogaus teises buvo 42,5 proc., o 2015 m. - 43,2 proc. Lyginant su 2013 metais, kai atsakiusiųjų teigiamai buvo 34,5 proc., o 2012 m. - vos 24,3 proc., procentas žinančių, kad Seimo kontrolierių įstaiga gina žmogaus teises išaugo beveik dvigubai.
Dėl savo pažeistų teisių pagalbos ieškojo 49,7 proc. Lietuvos gyventojų, vis dėlto asmenų, kurie niekur nesikreipė dėl pažeistų savo teisių, procentas išlieka aukštas - 56,7 proc.
Tyrimo duomenimis, nežinančių, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, daugiau tarp senyvo amžiaus asmenų (70 ir daugiau) (62,0 proc.), bedarbių (55,2 proc.) bei pensininkų (56,1 proc.) bei mažiau išsimokslinusių asmenų (61,9 proc.).
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.

D. Grybauskaitė: Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo perspektyva - pažangios technologijos

Pietų Korėjoje su darbo vizitu viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Korėjos Respublikos Prezidentu Moon Jae-Inu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą ekonomikos, verslo, inovacijų srityse, tarptautinę saugumo padėtį, Pietų Korėjos ir NATO bendradarbiavimą.
Prezidentės teigimu, Pietų Korėjoje pastatytas Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence" davė startą kokybiškiems naujiems abiejų šalių santykiams. Regiono energetinės nepriklausomybės garantu tapęs terminalas - pavyzdys, kaip kartu galime pasitelkti pažangą valstybių saugumui ir gerovei užtikrinti. Tai kartu ir tvirtas pagrindas bendradarbiauti dar glaudžiau.
Šalių vadovų susitikime vienas svarbiausių akcentų buvo dvišalių ryšių stiprinimas aukštųjų technologijų ir inovacijų srityse. Nors per pastaruosius 5 metus Lietuvos ir Pietų Korėjos prekyba išaugo net 5 kartus, joje vis dar dominuoja tradicinės prekės ir paslaugos. Pietų Korėja yra viena pažangiausių valstybių, ypatingą dėmesį skirianti mokslui, išradimams, kūrybiškumui. Lietuva pasaulyje garsėja kaip gyvybės mokslų ir finansinių technologijų inovatorė, o lietuviški lazeriai jau dabar yra paklausūs Pietų Korėjoje. Ši šalis jau atrado ir Lietuvos architektus - praėjusiais metais mūsų specialistai laimėjo tarptautinį pėsčiųjų tilto pietinėje Seulo dalyje statybos projektą. Todėl dar glaudesnis bendradarbiavimas leistų geriau išnaudoti abiejų šalių potencialą, paskatintų ekonomikos augimą ir mokslo progresą.
Artimesnis bendradarbiavimas su šia technologiškai itin pajėgia šalimi gali būti naudingas ir kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis. Pietų Korėja yra globali NATO partnerė, kuri taip pat patiria priešiškų kibernetinių atakų antplūdį ir prieš olimpines žaidynes itin daug dėmesio skyrė kibernetinio saugumo stiprinimui. Prezidentė su Pietų Korėjos vadovu kalbėjo apie šios šalies bendradarbiavimą su NATO ir galimybes keistis patirtimi kibernetinės gynybos srityje.
Susitikime aptarti iššūkiai tarptautiniam saugumui. Lietuva ir Pietų Korėja supranta, ką reiškia gyventi sudėtingoje ir nenuspėjamoje kaimynystėje. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva palaiko tarptautines pastangas siekiant Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo ir Jungtinių Tautų (JT) įvestų sankcijų įgyvendinimą. 2014 metais kartu dirbusios JT Saugumo Taryboje, Lietuva ir Pietų Korėja ir šiandien pasisako už tarptautinės teisės stiprinimą - kaip globalios taikos pamatą.

Prevencinėms programoms mokyklose skiriama papildomai 2 mln. eurų

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į prevencinę veiklą įtraukti daugiau mokyklų ir mokinių, papildomai skyrė 2 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Anot ministerijos, tai leis į prevencinę veiklą įtraukti dar 82 tūkst. mokinių iš 450 mokyklų ir įgyvendinti daugiau prevencijos programų.
Skyrus papildomą finansavimą, švietimo įstaigose prevencines programas pagal mokyklų pageidavimą papildys dar trys, ugdančios socialines ir emocines mokinių kompetencijas: viešosios įstaigos „Vaiko labui" įgyvendinama programa „Įveikime kartu" ir dvi „LIONS QUEST Lietuva" programos „Laikas kartu" ir „Raktai į sėkmę".
Anot ministerijos, penkiasdešimčiai mokyklų vadovų ir mokytojų taip pat bus surengti 40 val. trukmės mokymai, kaip sukurti saugią aplinką mokykloje ir pasiekti teigiamų prevencijos rezultatų. 
„Tai svari ir tikslinga pagalba mokykloms. Parama nukreipiama į tas mokyklas, kurios dar nėra vykdžiusios nė vienos prevencinės programos, arba jau įgyvendina prevencinę programą vienai mokinių amžiaus grupei, tačiau stokoja programų kitiems mokiniams", - sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. 
Pernai įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisa, pagal kurią mokykla privalo sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui dalyvauti bent vienoje prevencinėje programoje. 
Dabar iš viso mokyklose yra 20 prevencinių programų, iš kurių galima rinktis. 
Iš viso prevencinėms programoms įgyvendinti mokyklose iki 2020 m. birželio bus skirta 4 mln. eurų, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. 
Prevencinės programos mokyklose moko atpažinti savo ir kitų jausmus, atsispirti neigiamai įtakai, susidoroti su kebliomis situacijomis, ugdo pozityvų mąstymą ir elgseną. Tai užkerta kelią patyčioms, savidestruktyviam elgesiui, neleidžia susiformuoti žalingiems įpročiams.

Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos - jau 2022 m.

Panaudodama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas, iki 2022 m. Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų-Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu papildytas ES lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašas, kuriame numatyti šiam tikslui skirti projektai. Bendra elektrifikavimo projektų vertė - 349,1 mln. eurų, iš jų planuojamos ES sanglaudos fondo investicijos - 224,1 mln. eurų, likusias lėšas skirs AB "Lietuvos geležinkeliai".
Pirmasis elektrifikavimo etapas, apimantis 28,6 km ilgio ruožą nuo Baltarusijos pasienyje esančios Kenos iki Naujosios Vilnios, jau baigtas: darbai atlikti 2015-2017 m., iš viso elektrifikuota apie 100 km geležinkelio kelio, įskaitant Naujosios Vilnios, Kyviškių ir Kenos stotis bei seno kontaktinio tinklo rekonstrukciją Naujosios Vilnios stotyje.
Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, tęsiant geležinkelio elektrifikavimą Klaipėdos link, šiemet bus pradėtas likusių ruožų projektavimas, o 2019-2022 m. vyks elektrifikavimo darbai.
Planuojama elektrifikuoti Vilniaus geležinkelio mazgą - 34 km ilgio ruožą Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės-Valčiūnai-Vaidotai-Paneriai ir sujungti jį su jau elektrifikuotu ruožu Vilnius-Kaunas. Šis ruožas bus pritaikytas traukinių eismui iki 160 km/val. greičiu.
Taip pat numatoma elektrifikuoti 125 km ilgio geležinkelio ruožą Kaišiadorys-Radviliškis ir 196 km ilgio ruožą Radviliškis-Klaipėda (Draugystės stotis). Šiuose ruožuose bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos, padidintas jų valdymo saugumo lygis. Kontaktinis tinklas bus pritaikytas traukinių greičiui iki 250 km/val.
Elektrifikuojama geležinkelio linija nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos priklauso tarptautiniam IXB transporto koridoriui. AB "Lietuvos geležinkeliai" duomenimis, šiuo keliu vykdomi pervežimai sudaro apie tris ketvirtadalius geležinkeliais vežamų krovinių apyvartos ir du trečdalius keleivių srauto. Tikimasi, kad atlikti elektrifikavimo darbai dar labiau padidins veiklos efektyvumą. Elektrifikavimas svarbus ir aplinkosaugos požiūriu - elektriniai traukiniai važiuos tyliau, neterš aplinkos.

S. Skvernelio susitikime su Prancūzijos ambasadoriumi aptartas E. Levino centro Kaune steigimo klausimas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje Philippe'u Jeantaud ir aptarė abiejų valstybių bendradarbiavimą. Premjeras pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais bei išsakė įsitikinimą toliau gilinti Lietuvos ir Prancūzijos strateginę partnerystę.
"Esame suinteresuoti tęsti politinį dialogą, plėtoti ekonominį, kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą. Naudodamasis proga, noriu nuoširdžiai padėkoti Prancūzijai už indėlį stiprinant Lietuvos saugumą. Džiaugiamės, kad jūsų kariai prisidėjo prie NATO sąjungininkų priešakinių pajėgų mūsų šalyje", - sakė Premjeras. 
Kaip žinoma, 2018 m. sausio 10 d. Rukloje sutikti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnybą pradedantys Prancūzijos kariai. Beveik 300 karių su technika bus 8 mėnesiams integruoti į pėstininkų brigadą "Geležinis Vilkas".
Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud pristatė Premjerui iniciatyvą Kaune, buvusiame Prancūzijos ambasados pastate (Putvinskio g. 14 ), įrengti Emanuelio Levino centrą. Šio Kaune gimusio ir daug metų Prancūzijoje gyvenusio intelektualo centras kartu būtų ir lietuvių - prancūzų kultūros centru.
Premjeras S. Skvernelis sakė, kad šiai iniciatyvai pritaria ir jau yra ją aptaręs su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, artimiausiu metu bus priimtas konkretus sprendimas.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad šiais metais minimas Lietuvos atkūrimo 100-metis. Jis padėkojo Prancūzijai už rodomą dėmesį, šiai progai skirtus renginius ir pakvietė Prancūzijos Ministrą Pirmininką apsilankyti Lietuvoje.

Apklausa: dauguma vokiečių yra už tai, kad neliktų vieno ir dviejų euro centų monetų

Vokiečiai mielai moka grynaisiais, tačiau neprieštarautų, jei būtų atsisakyta smulkių monetų. Remiantis atitinkamu tyrimu, gerokai daugiau nei pusė gyventojų yra už tai, kad neliktų vieno ir dviejų euro centų monetų. Pasak Hamburgo rinkos tyrimo instituto "Splendid Research", per sausį atliktą apklausą beveik du trečdaliai respondentų buvo už su tuo susijusį galutinės sumos suapvalinimą mokant grynaisiais.
Už smulkių monetų panaikinimą pasisakė 58 proc. žmonių. 2015-aisiais šis rodiklis buvo 53 proc., o 2016-aisiais - 57 proc. To priežastimi visų pirma nurodyta vietos piniginėje stoka ir ilgas procesas mokant grynaisiais. Iniciatyvos priešininkai tuo tarpu baiminasi išaugant kainų.
Apklausa parodė, kad vokiečiai mėgsta grynuosius. Kad jie visiškai būtų panaikinti, norėtų tik 13 proc. respondentų. Su viršutine mokėjimo grynaisiais riba sutiktų tik 18 proc. Vokietijos piliečių. Ypač maisto produktų srityje mokėjimų grynaisiais Vokietija net daugėja. Tuo tarpu už brangesnius produktus - rūbus, baldus ir techniką daugiausiai mokama kortele.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik kiekvienas vokietis piniginėje turi grynųjų - vidutiniškai 67 eurus. Didžiausią sumą monetomis ir banknotais nešiojasi 50-59 metų amžiaus žmonės. Vyrai vidutiniškai turi 12 eurų daugiau grynaisiais nei moterys.
Nuomonės tyrimo institutas sausį internetu apklausė 1 022 vokiečius, kurių amžius nuo 18 ik 69 metų.

ES auditoriai ketina nagrinėti maisto saugos politiką

Europos Audito Rūmai atlieka maisto saugos politikos Europos Sąjungoje auditą. Auditoriai nagrinės, ar ES maisto saugos modelis yra tinkamai pagrįstas ir ar jį taikant praktikoje padeda Europos Sąjungoje vartojamus maisto produktus apsaugoti nuo cheminių pavojų. Jie taip pat paskelbė aiškinamąjį pranešimą dėl ES maisto saugos politikos, kuriame pateikta informacijos šia tema besidomintiems skaitytojams.
Pasak Europos Audito Rūmų pranešimo, maisto saugai kylanti rizika yra susijusi su trijų rūšių pavojais: fiziniais, biologiniais ir cheminiais. Audito metu daugiausia dėmesio bus skirta kontrolės sistemai, kuria kontroliuojami cheminiai pavojai - nuodingos medžiagos, kurios natūraliai būna maiste arba yra į jį pridedamos maistą gaminant ar perdirbant. Jų pavyzdžiai - valymo medžiagos, pesticidai ir tam tikri metalai. Nepaisant to, kad atliekami tikrinimai, siekiant užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų teisėtai naudojamos (pavyzdžiui, pesticidai žemės ūkyje), jų likučiai vis tiek gali daryti poveikį vėlesniems maisto tiekimo grandinės etapams.
„Vienas pagrindinių ES tikslų yra užtikrinti, kad mūsų vartojamas maistas išliktų saugus, - pasakė už auditą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Januszas Wojciechowskis. - Šis auditas turėtų padėti vartotojams geriau suprasti, kaip veikia ES maisto saugos modelis, ir prisidėti prie jų pasitikėjimo ES maisto politika."
ES biudžeto išlaidų srities „maisto ir pašarų sauga, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata" bendra viršutinė riba 2014-2020 m. laikotarpiu sudarė 1,89 milijardo eurų.
Auditoriai rengs interviu su Europos Komisijos ir susijusių ES agentūrų personalu ir konsultuosis su maisto pramonės suinteresuotosiomis šalimis. Jie lankysis trijose valstybėse narėse: Nyderlanduose, Italijoje (Ligūrijoje) ir Slovėnijoje. Tikimasi, kad audito ataskaita bus paskelbta 2018 m. pabaigoje.
Ši ataskaita bus viena iš Audito Rūmų ataskaitų serijos, apimančios įvairius maisto grandinės aspektus. Šioje serijoje taip pat nagrinėjamos maisto atliekos (ataskaita paskelbta 2017 m. sausio mėn.), gyvūnų gerovė (rengiama šiuo metu) ir ekologiškas maistas (taip pat planuojama 2018 m.).
ES maisto saugos politika paremta integruotu požiūriu ir apima veiksmus, kuriais siekiama daryti poveikį visoje maisto grandinėje, įskaitant gyvūnų pašarą, gyvūnų sveikatą, augalų apsaugą, maisto gamybą ir perdirbimą, saugojimą, transportą, importą, eksportą ir mažmeninę prekybą. Tai reiškia, kad turi būti taikoma veiksminga kontrolės sistema, tinkamai valdomi tarptautiniai santykiai su ne ES šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei užtikrinamas moksliniu pagrindu atliekamas rizikos valdymas. ES maisto saugos modelis paremtas stipria ir veiksminga stebėjimo ir kontrolės sistema, siekiant užtikrinti darnią politiką nuo lauko iki pietų stalo, pažymima Europos Audito Rūmų pranešime.

J. C. Junckeris: Serbija ir Juodkalnija gali iki 2025 metų prisijungti prie ES

Serbija ir Juodkalnija gali būti pajėgios prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) iki 2025 metų, antradienį sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Tačiau politikas pridūrė, kad šia "orientacine data" siekiama paskatinti šalis artėti prie narystės.
J. C. Junckeris kalbėjo Europos Parlamente (EP), likus kelioms valandoms iki to, kai Europos Komisija atskleis naują savo strategiją Vakarų Balkanų atžvilgiu, siekiant integruoti šešias ES nepriklausančias regiono šalis: Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Kosovą, Makedoniją ir Albaniją.
ES manymu, Serbija ir Juodkalnija yra rimčiausios pretendentės iš šių šešių šalių ir tikimasi naujoje strategijoje nurodyti 2025 metus prisijungimo data Serbijai ir Juodkalnijai.
Europos Komisijos pirmininkas pridūrė, kad ES privalo padėti Vakarų Balkanų šalims artėti prie narystės ES. 
"Visos jos labai toli nuo sąlygų atitikimo. Tačiau mes privalome ištiesti rankas savo partnerėms Vakarų Balkanuose, privalome padėti joms eiti šiuo sudėtingu keliu", - sakė J. C. Junckeris.

Europarlamentarai naikina kliūtis pirkti internetu iš kitų ES šalių

Antradienį europarlamentarų priimtos taisyklės leis panaikinti nepagrįstas kliūtis internetu įsigyti prekę ar paslaugą iš kitos ES valstybės, praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.
Nors vis daugiau ES gyventojų apsiperka internetu, dažnai prekybininkai apriboja galimybę pirkti jų prekes ar paslaugas iš kitų ES šalių. Europos Komisijos tyrimo duomenimis, net 63 proc. ES prekių ir paslaugų tinklalapių nesuteikia galimybės apsipirkti iš kitų Sąjungos valstybių. Tai ypač dažnai pasitaiko bandant įsigyti buitinę techniką (86 proc.), rečiau - perkant paslaugas, pavyzdžiui, bilietus į sporto renginius (40 proc.).
Naujosiomis ES taisyklėmis, kurias antradienį patvirtino Europos Parlamentas, siekiama išspręsti šią problemą. Prekes ar paslaugas internetu įsigyjantys vartotojai negalės būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos - dėl to nebebus galima atsisakyti jiems parduoti prekę ar paslaugą, blokuoti prieigą ar automatiškai peradresuoti juos į kitą tinklalapį. 
Prekybininkai nebus įpareigoti pristatyti prekes į visas ES šalis - jie ir toliau galės pasirinkti, kuriose šalyse teiks pristatymo paslaugas. Vis dėlto nebus galima atsisakyti parduoti prekę ES vartotojui, kuris sutinka ją atsiimti kitoje Sąjungos šalyje, kurioje ta prekė pristatoma. Kitų ES šalių vartotojams turės būti suteiktos tos pačios prekių ar paslaugų įsigijimo, pardavimo bei mokėjimo sąlygos kaip ir vietos gyventojams. Diskriminuoti nebus leidžiama ir tuomet, kai paslaugos suteikiamos prekiautojo patalpose ar kitoje konkrečioje vietoje - tai apima apgyvendinimą, automobilių nuomą, sporto ir kitus renginius, laisvalaikio pramogas ir pan.
Skaitmeninio turinio paslaugoms, kurių autorių teisės nesaugomos, naujosios taisyklės taip pat galios: nebebus galima diskriminuoti kitoje ES šalyje gyvenančių vartotojų, norinčių įsigyti debesijos, duomenų saugyklų, interneto svetainių prieglobos ar ugniasienės paslaugas. Reglamentas kol kas nebus taikomas skaitmeninio turinio prekėms ir paslaugoms, kurių autorių teisės saugomos, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, muzikai ar žaidimams, taip pat garso ir vaizdo paslaugoms. EP dėka Europos Komisija įpareigota per dvejus metus persvarstyti šių išimčių tikslingumą.
Verslininkai ir toliau turės laisvę pasirinkti, kokias mokėjimo korteles ar kitas mokėjimo priemones priimti, tačiau negalės diskriminuoti vartotojų pagal šių priemonių išdavimo šalį. 
Naujosioms taisyklėms pritarė 557 EP nariai, nepritarė 89, o susilaikė 33. Dėl jų jau pasiektas kompromisas, tačiau joms įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. Tikėtina, kad jos bus pradėtos taikyti nuo šių metų pabaigos.
"Tai svarbus žingsnis konkurencingesnės ir gilesnės bendrosios skaitmeninės rinkos link. Jis prisidės prie kovos su vartotojų diskriminacija pagal jų pilietybę ar gyvenamąją vietą, kurios niekada neturėjo būti suvienytoje Europoje. Tai puikus pavyzdys, jog ES gali suteikti konkrečios naudos vartotojams", - pažymėjo EP pranešėja Ro|a Thun (Europos liaudies partija, Lenkija).

EP sprendimas paskatins įmones mažinti CO2 išlakas

Antradienį europarlamentarai atnaujino ES taršos leidimų prekybos taisykles, kuriomis siekiama kovoti su klimato šilimu ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, praneša Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.
2005 m. pradėta taikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir stambesnių gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto anglies dvideginio tonai. Kasmet įmonėms suteikiamas tam tikras nemokamų taršos leidimų kiekis, o jei jų nepakanka - jos gali papildomus leidimus įsigyti aukcione. Pastaruoju metu šių leidimų kainos labai mažos dėl pasiūlos perviršio, todėl įmonės turi mažai paskatų persiorientuoti į mažiau taršias technologijas.
ES taršos leidimų prekybos reforma siekiama, kad iki 2030 m. bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų bent 40 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.
Su ES Taryba jau neformaliai suderintos taisyklės įpareigoja nuo 2021 m. sparčiau mažinti aukcione parduodamų taršos leidimų skaičių, t.y., 2,2 proc. per metus (šiuo metu jų kasmet mažėja 1,74 proc.). Europos Parlamento dėka šis procentas ateityje bus persvarstytas - siekiama jį padidinti po 2024 m. Tikimasi, kad mažesnis leidimų skaičius sumažins pasiūlos perviršį ir padidins jų kainą, o tai paskatins įmones sparčiau diegti mažiau taršias technologijas.
Taip pat nutarta padvigubinti kitąmet pradėsiantį veikti rinkos stabilumo rezervą, kuriame bus kaupiama dalis taršos leidimų perviršio (nuo planuotų 12 iki 24 proc.). Be to, numatoma sukurti du fondus, kurie būtų finansuojami pardavus dalį taršos leidimų. Modernizacijos fondas leis remti energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir kai kurių ES valstybių energetikos pertvarką, o Inovacijų fondas - atsinaujinančios energetikos projektus.
ES taisyklėms pritarė 535 EP nariai, nepritarė 104, o susilaikė 39. Dėl jų jau pasiektas kompromisas, tačiau joms įsigalioti dar būtinas ES Tarybos formalus pritarimas.

Aplinkos ministerija: gamintojai ir importuotojai turi prisiimti atsakomybę dėl nesutvarkytų atliekų

Aplinkos ministerija pozicijos nekeičia - gamintojai ir importuotojai turi prisiimti atsakomybę dėl galimų pažeidimų tvarkant pakuočių atliekas. Aplinkos viceministro Daliaus Krinicko teigimu, mokesčio suma siekia 15 milijonų eurų.
"Pagal įstatymą, pakuotės yra gamintojo atsakomybė. Gamintojai ir importuotojai įstatyme yra įpareigoti organizuoti atliekų sutvarkymą. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad sutartyse su atliekų tvarkytojais turi būti įtvirtinta pakuočių atliekų tvarkymo kontrolės mechanizmas. Sakymas, kad negalėjome kontroliuoti, suponuoja, kad ši įstatymo norma nuo 2012 metais yra neįgyvendinama", - Eltai komentavo D. Krinickas.
Aplinkos viceministro teigimu, teismas galėtų priimti nevienašališką sprendimą atsižvelgiant į tai, kad trejus metus buvo netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos. 
"Kol kas nustatyta mokėtina suma yra apie 15 mln. eurų. Jeigu bus nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai nepatikslino deklaracijų, kaip reikalauta, tada reikėtų kreiptis į Mokesčių inspekciją ir, apmokestinus dvigubu tarifu, suma padvigubėtų", - sakė D. Krinickas.
Aplinkos ministerijai panaikinus atliekų tvarkytojo „Metrail" išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus, pakuočių versle dalyvaujančių verslininkų reikalaujama sumokėti taršos mokestį už nesutvarkytas atliekas. Antradienį surengę spaudos konferenciją verslininkai tai vadino dvigubo mokesčio reikalavimu ir sakė, kad iš jų bus reikalaujama iki 30 milijonų eurų. Gamintojai ir importuotojai teigė, kad kontroliuoti atliekų tvarkytojų veiklą turėjo Aplinkos ministerijos įstaigos, dėl to reikalauti atsakomybės iš verslininkų esą yra teisės viršenybės principo pažeidimas.
Verslo atstovai pateikė pasiūlymą Aplinkos ministerijai, pagal kurį jie sutinka sumokėti apie milijoną eurų mokesčio už tokį kiekį nesutvarkytų atliekų, kokį pripažįsta. D. Krinickas patvirtino, kad pirmadienio vakarą šis pasiūlymas gautas, tačiau jo dar nespėjo įvertinti.
Reikalavimas sumokėti mokestį įmones pasivijo nuo 2013 - 2015 m. Įmonės už pakuočių tvarkymą mokėjo Pakuočių tvarkymo organizacijai ir „Žaliajam taškui". Šios įstaigos įmonėms pateikdavo patvirtinimus, kad atliekos sutvarkytos, remiantis „Metrail" išduotais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Aplinkosaugos institucijoms kilus abejonių dėl bendrovės „Metrail" veiklos ir galimų pažeidimų tvarkant atliekas, buvo panaikinti jos išduoti dokumentai, patvirtinantys atliekų sutvarkymą. Šiuo metu dėl "Metrail" veiksmų tvarkant pakuotes vyksta teisminiai procesai.

Italija perspėja dėl IS kovotojų sugrįžimo į Europą

Romoje vykstančioje migracijos klausimams skirtoje konferencijoje Italijos vyriausybė antradienį perspėjo dėl "Islamo valstybės" (IS) džihadistų sugrįžimo į Europą. "Užsienio kovotojų" grįžimas yra ne tik galimybė, bet ir "visiškai konkretus" pavojus, konferencijos pradžioje pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Angelinas Alfanas.
Ministras įspėjo dėl populistinių partijų, kurios migracijos klausimą paverčia instrumentu, kad sėtų baimę ir taip įgytų rinkėjų. Migracija esą turi būti sureguliuota. "Nepriimtina, kad XXI amžiuje Viduržemio jūroje žūva migrantai", - pabrėžė A. Alfanas.
Pasak ministro, Italija labai stengiasi remti Nigerį. Čia nuo sausio dislokuota 470 kareivių. Pernai Italija skyrė 100 mln. eurų, kad paremtų šią Afrikos šalį saugant sienas ir apmokytų vietos saugumo pajėgas kovoti su teroristais ir žmonių kontrabandininkais.
Susitikime Romoje, be kitų, dalyvauja ir tokių tranzitinių ir pabėgėlių kilmės šalių, kaip Libija, Alžyras, Čadas, Egiptas ir Tunisas atstovai. Panaši konferencija Romoje vyko jau praėjusių metų liepą.

Iranas atmeta derybas dėl savo raketų programos

Irano prezidentas Hassanas Rouhani atmetė derybas dėl savo šalies raketų programos. "Mes su niekuo nesiderėsime dėl savo ginklų", - pareiškė jis Teherane. Irano raketos esą skirtos tik gynybai. Be to, jos nenumatytos nešti masinio naikinimo ginklo, nes Iranas tokių ginklų net neturi, pabrėžė prezidentas.
H. Rouhani atmetė ir naujas derybas dėl branduolinės sutarties. "Ji negali būti nei derybų objektas, nei naujai parašyta", - kalbėjo prezidentas, turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą papildyti 2015 metų liepą pasiektą susitarimą. Problemų sprendimo raktas yra Vašingtone, sakė H. Rouhani. Jei JAV užbaigtų savo grasinimus ir sankcijas, padėtis esą automatiškai pagerėtų.
D. Trumpas nuo savo kadencijos pradžios vis grasina pasitraukti iš sutarties, kurią sudarė Iranas ir penkios veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčios šalys bei Vokietija. Irano raketų programos plėtrą jis laiko nusižengimu sutarčiai, nors ši liečia tik branduolinę programą. ES šalys taip pat sunerimusios dėl raketų programos, tačiau nori laikytis sutarties.
H. Rouhani kalbėjo ir apie Turkijos karinę operaciją Sirijoje. Ši privalo būti "kuo skubiausiai" nutraukta, sakė jis. Užsienio armija esą negali tiesiog įžengti į šalį prieš tai negavusi tos šalies vyriausybės ir žmonių sutikimo.
Turkijos karinės akcijos tik sukels tolesnę įtampą visame regione, akcentavo H. Rouhani. Esą būtina gerbti Sirijos teritorinį integralumą. Be to, per šias atakas "žūsta ir mūsų turkų, ir kurdų broliai". Iš to neturės naudos niekas, ir todėl Iranas yra kategoriškai prieš šias karines operacijas, kalbėjo H. Rouhani.

Dėl žiemiškų orų uždarytas Eifelio bokštas Paryžiuje

Dėl žiemiškų orų ir sniego uždarytas Eifelio bokštas Paryžiuje. Tai antradienį tviteryje pranešė bokšto operatorė.
Kada Prancūzijos sostinės simbolis vėl bus atidarytas, nežinia. Turistai paraginti sekti informaciją socialiniuose tinkluose. 
Pernai Eifelio bokštą Paryžiuje aplankė 6,2 mln. žmonių.
Pasak meteorologijos tarnybos, žiemiški orai pirmiausiai užklupo Prancūzijos šiaurę. Dėl snygio, anot žiniasklaidos, kilo transporto trikdžių.

Britų teisėsauga neatšaukė J. Assange'o arešto orderio

Britų teisėsauga neatšaukė "Wikileaks" įkūrėjo Juliano Assange'o arešto orderio. Londono teismas antradienį atmetė atitinkamą jo advokatų prašymą.
J. Assange'as nuo 2012 metų gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone ir baiminasi, kad jei paliks pastatą, bus suimtas ir išduotas JAV. J. Assange'o gynėjai savo prašyme pabrėžė, kad jo buvimas ambasadoje pusšeštų metų "prilygsta kalėjimo bausmei". Tačiau tai neįtikino teisėjos Emmos Arbuthnot.
J. Assange'as 2012 metais pabėgo į ambasadą Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl kaltinimų išprievartavimu. Jis baiminosi, kad iš Švedijos bus perduotas toliau JAV, kur jam dėl paslapčių išdavimo gresia procesas ir gal net mirties bausmė. 2017 metais Švedijos prokuratūra netikėtai savo tyrimą nutraukė.
Tačiau tai nereiškė, kad J. Assange'as tapo laisvas žmogus. Skotland Jardas paskelbė, kad jis bus suimtas, kai tik paliks ambasadą. Britų tarnybos apkaltino J. Assange'ą pažeidus paleidimo už užstato reikalavimus, kai jis pabėgo į ambasadą. Anot J. Assange'o advokatų, šis kaltinimas, Švedijai nutraukus tyrimą, yra perteklinis. Tačiau teismas nusprendė kitaip: arešto orderis vis dar galioja.
JAV kaltina J. Assange'ą, kad jis per savo platformą paviešino slaptus JAV dokumentus apie karus Afganistane ir Irake.

2019 metais "užderės" rinkimų

2019 metai Lietuvoje bus rinkimų metai, nes planuojama surengti savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimus. Taip pat kartu su Prezidento rinkimais planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės. 
Galimas rinkimų datas antradienį su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. 
Pasak jos, Lietuvos Prezidento rinkimų pirmasis turas planuojamas 2019 m. gegužės 12 d., antrasis turas - gegužės 26 d. "Antrojo rinkimų turo metu planuojama surengti rinkimus į Europos Parlamentą, kadangi, neoficialiais duomenimis, turime informacijos, jog Europoje rinkimai į EP vyks gegužės 23-26 dienomis", - žurnalistams sakė L. Matjošaitytė. 
2019 metų vasario pabaigoje-kovo pradžioje planuojama surengti savivaldybių tarybų rinkimus. Pasak VRK pirmininkės, rinkimų datą turės paskelbti Seimas. "Įstatymai numato, kad ta rinkimų data turi būti paskelbta ne vėliau, kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos", - sakė L. Matjošaitytė. 
Jos teigimu, kol kas diskutuojama, kiek dienų galėtų vykti referendumas dėl dvigubos pilietybės. "Darbo grupė šiam klausimui spręsti dar neapsisprendė galutinai, ar tai bus viena diena ar dvi dienos, ar tai bus tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo ar abiejų turų metu. Matyt, tą informaciją artimiausiu metu ir sužinosime, tai kol kas tą klausimą palikime ateičiai", - sakė VRK vadovė. 
Ji mano, kad referendumas galėtų vykti per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turą išankstinio balsavimo ir rinkimų dienomis. 
VRK pirmininkė priminė, kad Lietuvoje referendumas vyko dvi dienas prieš stojimą į ES - 2003 metais. 
"Tokio referendumo, kuris būtų su pertrauka, Lietuvoje nėra buvę, tačiau žiūrėsime. Įgyvendinti iš techninės pusės, manau, yra galimybių, tačiau gali būtų sunkumų, su kuriais susidurtų komisija. Kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl to, kiek tas referendumas galėtų vykti, tada galėsime atsakyti į šį klausimą", - sakė L. Matjošaitytė. Jos teigimu, VRK tektų užduotis kažkur saugoti biuletenius, kad nebūtų atskleista balsavimo paslaptis, todėl gali tekti kreiptis į policijos pareigūnus. 
L. Matjošaitytės teigimu, kol kas nėra preliminarių skaičiavimų, kiek galėtų kainuoti 2019 metų rinkimai. Tačiau 2016 Seimo rinkimai, jos duomenimis, kainavo apie 7, 5 milijono eurų. 
Kadangi iki 2019 metų galimas brangimas, tai vieni rinkimai, jos prognozėmis, galėtų kainuoti per 8 milijonus eurų.

Lenkijos prezidentas nusprendė pasirašyti prieštaringai vertinamą Tautos atminties instituto įstatymą

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė nusprendęs pasirašyti Tautos atminties instituto įstatymą. Jis taip pat pranešė perduosiąs jį Konstituciniam tribunolui, kad šis nustatytų, ar įstatymas neprieštarauja konstitucijai.
Prezidentas pažymėjo, kad Lenkijos parlamento aprobuotos Tautos atminties instituto įstatymo pataisos pastaruoju metu sukėlė audringas diskusijas ne tik šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje. A. Duda atkreipė dėmesį į tai, kad ši tema aktuali ne tik Lenkijos ir Izraelio, lenkų ir žydų, bet ir Lenkijos ir JAV santykiams.
Lenkijos ir Izraelio nesutarimus sukėlusias Lenkijos Tautos atminties instituto įstatymo pataisas Seimas priėmė sausio 26 d., o Senatas - naktį į vasario 1 d.
Pagal įstatymo pataisas, kiekvienas, kuris viešai ir nepaisydamas faktų priskiria lenkų tautai arba Lenkijos valstybei atsakomybę arba bendrą atsakomybę už Trečiojo reicho įvykdytus nusikaltimus arba kitus nusikaltimus žmoniškumui ir taikai, taip pat karinius nusikaltimus, bus baudžiamas pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tokia pat bausmė grės ir asmenims, mažinantiems tikrųjų šių nusikaltimų vykdytojų atsakomybę.

Atgal