VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.09. Naujausios žinios

 

Dėl gripo pamokos nevyksta jau 250 šalies mokyklų

Ketvirtadienį savivaldybių pateiktais duomenimis, gripo karantinas paskelbtas 250 šalies mokyklų, t. y. 23 proc. nuo visų mokyklų. Nuo pirmadienio ugdymo procesą sustabdyti turėjo dar per 100 švietimo įstaigų.
Šiuo metu Mažeikių rajone pamokos nevyksta visose 24 mokyklose. Alytaus mieste ugdymo procesą sustabdė 14 iš 17 mokyklų, Švenčionių rajone - 7 iš 8 mokyklų, Ignalinos savivaldybėje - 5 iš 7, Jonavos rajone - 13 iš 20, Prienų rajone - 8 iš 12, Kėdainių rajone - 10 iš 17, Lazdijų rajone - 6 iš 12, Vilkaviškio rajone - 9 iš 22, Marijampolės savivaldybėje - 8 iš 21, Rokiškio rajone - 5 iš 15, Ukmergės rajone - 6 iš 17, Kauno rajone - 16 iš 27 mokyklų.
Kauno miesto savivaldybėje karantinas paskelbtas 34 iš 66, Vilniaus mieste - 23 iš 118 mokyklų. Šiauliuose pamokos nevyksta 5 mokyklose, o Panevėžyje - 4. Klaipėdoje uždarytų mokyklų nėra.
18-oje šalies savivaldybių dirba visos mokyklos. Dešimtyje savivaldybių uždaryta po mokyklą, dar dešimtyje - po 2 ar 3 mokyklas.
Karantinas įprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų. Planuojama, kad Kauno rajone jis tęsis iki vasario 19, o Kaune - iki vasario 15 dienos. Vilniuje ir Jonavos rajone - iki vasario 13 dienos. Dalis mokinių iš kitų savivaldybių į mokyklas turėtų grįžti jau artimiausią pirmadienį.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šalyje yra apie 1100 mokyklų.

Europos Komisija aplinkosaugos projektui įgyvendinti Lietuvai skyrė 10 mln. eurų

Europos Komisija patvirtino 98,2 mln. EUR investicinių priemonių rinkinį, kuriuo pagal naują aplinkos ir klimato politikos finansavimo programą LIFE bus remiamas Europos perėjimas prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Investicijos skiriamos Lietuvoje ir Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Maltoje, Prancūzijoje ir Švedijoje vykdomiems projektams gamtos, vandens, atliekų tvarkymo, energijos vartojimo efektyvumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Šios ES lėšos pritrauks 2 mlrd. EUR papildomų investicijų, nes valstybės narės galės pasinaudoti ir kitais ES finansavimo šaltiniais, įskaitant žemės ūkio, struktūrinius, regioninius ir mokslinių tyrimų fondus, taip pat nacionaliniais fondais ir privačiojo sektoriaus investicijomis. Bendras šių dešimties projektų biudžetas yra 182,2 mln. EUR, iš jų 98,2 mln. EUR bendro finansavimo tvarka skyrė ES.
Lietuvoje įgyvendinamam LIFE programos integruotajam projektui „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje" Europos Komisija skyrė 10 200 026 EUR, visas projekto biudžetas - 17 000 044 EUR. Pagrindinis projekto tikslas - prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų, stabdant biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą, bei kiek įmanoma jas atkurti. Projekto metu bus užtikrinama palankesnė apsaugos būklė svarbioms buveinėms ir rūšims, taip pat siekiama įvairių politikos krypčių - ypač žemės ūkio, miškų ir turizmo - tikslų sinergijos. Projektas pradėtas įgyvendinti šių metų sausio 1 d. ir tęsis 10 metų. 

Bankais pasitiki dauguma Lietuvos gyventojų, parodė apklausa

Bankų sektoriumi pasitiki ir jam palankūs didžioji dauguma šalies gyventojų. Tą parodė Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak jos, savo banku (taip pat kaip ir bankais apskritai) pasitiki 87 proc. respondentų. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų bankų veiklą vertina teigiamai.
„Praėjusiais metais pristatytos naujos ar patobulintos jau egzistuojančios skaitmeninės paslaugos, kurios padeda taupyti klientų laiką ir leidžia finansus tvarkyti lengviau. Tai metai, kai reikėjo įgyvendinti įvairių naujų reguliacinių nuostatų, viešojoje erdvėje vis dažniau girdėjosi apie drąsiai ateinančius naujus "Fintech" dalyvius. Kitaip tariant, visko vyko daug ir reikšmingo, tačiau svarbiausia šiame kontekste suprasti, kaip darbą vertina tie, dėl kurių tai daroma - bankų klientai. Apklausa aiškiai parodo, jog ilgametė bankų patirtis ir nuoseklus darbas atneša abipusiai vertingų rezultatų. Tuo pačiu aišku, kad erdvės, kaip ir ką daryti geriau, yra. Ir bankai neišvengiamai juda ta linkme, kad patenkintų klientų poreikius", - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai, renkantis finansų įstaigą, atsižvelgiama į jos patikimumą (92 proc.), saugumą (88 proc.) ir sąžiningumą (83 proc.).
„Džiugu, kad bankai pateisina klientų lūkesčius. Kaip parodė tyrimo analizė, bankai stipriausiai asocijuojami būtent su patikimumu ir stabilumu. Tai dar kartą įrodo, koks reikšmingas yra bankų per ilgą laiką pelnytas pasitikėjimas ir neatsiejamas dėmesys rizikos valdymo procesams, klientų duomenims, operacijų apsaugai, sukčiavimo prevencijai bei vartotojų informavimui ir švietimui", - pastebi M. Zalatorius.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos, tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad labiau pasitiki ir palankiau bankus vertina moterys bei didmiesčių gyventojai.
Internetinė bankininkystė įvardinta kaip dažniausiai naudojama bankinė paslauga - ja naudojasi 70 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis, jungdamiesi prie interneto banko, naudoja banko kodų generatorių. Daugiau nei penktadalis (22 proc. apklaustųjų) naudojasi mobiliąja bankininkyste, maždaug tiek pat skambina banko informacijos telefonu.
Kaip parodė apklausos rezultatai, apsilankymai bankų skyriuose vis retesni - juose reguliariai lankosi tik dešimtadalis respondentų. Neseniai pristatytomis nuotolinėmis konsultacijomis internetu naudojasi 7 proc. apklaustųjų.
Tarp mokėjimo paslaugų pirmauja vietiniai pavedimai (91 proc.) ir debetinės mokėjimo kortelės (85 proc.). Kaip parodė apklausa, grynųjų pinigų operacijos bankomatuose mūsų šalyje vis dar labai paklausios - jas atlieka 90 proc. apklaustųjų.
Tarp rečiau naudojamų bankų paslaugų atsidūrė tarptautiniai pervedimai (14 proc.), investavimo paslaugos (9 proc.), prekyba vertybiniais popieriais (4 proc.).
Labiausiai vartotojai patenkinti debetinės kortelės, vietinių pavedimų, grynųjų pinigų operacijos bankomate ir kreditinės kortelės paslaugomis.
Mažiausias pasitenkinimas išreikštas indėlių paslauga. Tokius rezultatus, anot Lietuvos bankų asociacijos pranešimo, galima sieti su euro zonoje tebesitęsiančiomis nepatraukliomis palūkanų normomis.
Tyrimą atliko bendrovė UAB „Spinter tyrimai" 2017 m. gruodį. Tyrimo metu apklausti 1014 18-75 metų respondentų. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvos gyventojus amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos kriterijais.

Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narė V. Bulc

Ateinančią savaitę, vasario 12-13 dienomis, Lietuvoje oficialaus darbo vizito lankysis už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc.
Pirmadienį eurokomisarė kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovu dr. Algirdu Šakaliu dalyvaus diskusijoje su piliečiais apie Europos Sąjungos ir Lietuvos transporto politiką ir Europos ateitį. 
Antradienį Europos Komisijos narė susitikimuose su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, susisiekimo ministru R. Masiuliu, Seimo Europos reikalų komiteto bei kitų komitetų nariais aptars Europos Komisijos iniciatyvas transporto srityje, projektą "Rail Baltica", saugumo keliuose, susisiekimo oro transportu, konkurencijos geležinkelių srityje bei kitus klausimus. 
Taip pat antradienį, vasario 13-ąją, V. Bulc lankysis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute ir Signatarų namuose.
Susitikimas su žiniasklaida numatytas Europos Komisijos atstovybėje.

Prancūzija perdavė Ispanijai baskų teroristų ginklus, konfiskuotus per pastaruosius 20 metų

Prancūzija perdavė Ispanijai daugiau kaip 300 įvairių ginklų, paimtų iš baskų teroristinės grupuotės ETA per pastaruosius 20 metų. Tai penktadienį pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija. 
Žinybos duomenimis, tarp ginklų - pistoletai, revolveriai ir granatsvaidžiai. Ispanijos teisėsaugos institucijos taip pat gavo tūkstančius policijos ir teismo dokumentų, susijusių su ETA veiklos tyrimu. Paryžius pirmą kartą perdavė Madridui tokio pobūdžio medžiagą.
Siunta buvo atgabenta į Ispaniją sunkvežimiais vasario 5-6 dienomis. Pareigūnai tikisi, kad tai padės išaiškinti dešimtis teroristų nusikaltimų, kurie iki šiol dar neatskleisti.
Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna - Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Per daugiau kaip 50 metų jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 800 žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.
Praėjusių metų balandžio 8 d. grupuotė pranešė Prancūzijos policijai, kur yra jos ginklų slėptuvės. Jose pareigūnai rado apie 3,5 tonos šaudmenų, sprogmenų ir ginklų.

JAV akcijų fondai patyrė rekordinį lėšų nutekėjimą

Investuotojai iš JAV akcijų fondų per pastarąją savaitę atitraukė rekordinį kiekį pinigų - 23,9 mlrd. dolerių, akcijų biržose įsivyravus senokai nematytai panikai ir nepastovumui. Apie tai rašo kanalas CNBC.
"Thomson Reuters" duomenimis, atitrauktos lėšos iš biržoje kotiruojamų fondų (BTK) sudarė didžiąją dalį minėtos sumos - vien iš BTK investuotojai išėmė 21 mlrd. dolerių, perkeldami šias lėšas į saugesnes turto kategorijas. Duomenys taip pat rodo, kad iš technologijų akcijų fondų per savaitę išimta 1,1 mlrd. dolerių, daugiausiai nuo 2016 m. vasario.
"Thomson Reuters" padalinys "Lipper" akcijų fondų pinigų srautus seka jau nuo 1992 m. Teigiama, kad pastarosios savaitės lėšų nutekėjimas yra didžiausias nuo pat duomenų rinkimo pradžios. 
"Matome masinę saugumo paiešką, daugybė lėšų iš akcijų pervedamos į pinigų rinką", - sakė vyriausiasis "Lipper" analitikas Patas Keonas. 
Pinigų rinkos fondai yra itin populiarūs Jungtinėse Valstijose - investuotojai juos mato kaip saugią vietą padėti pinigams, kai krizė ištinka akcijų biržas.
"Lipper" duomenis apie lėšų judėjimą akcijų fonduose šiuo metu turi tik iki vasario 7 d. Tikėtina, kad po dar vieno dramatiško akcijų kritimo ketvirtadienį akcijų fondų nutekėjimai pasirodys esą dar didesni.

Egiptas skelbia plataus masto antiteroristinę operaciją šalies viduje

Egiptas penktadienį pradėjo plataus masto saugumo operaciją, skirtą kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu neramioje Sinajaus provincijoje ir kitose šalies dalyse, pranešė Egipto kariuomenės atstovas.
Kovos su "teroristinėmis ir nusikalstamomis organizacijomis bei elementais" operacija prasidėjo šiaurinėje ir centrinėje Sinajaus dalyse, Nilo Deltos provincijose ir šalies vakaruose esančioje dykumoje, per televiziją transliuotame kreipimesi sakė atstovas.
Nuo 2013-ųjų, kai buvo nuverstas islamistinių pažiūrų Egipto prezidentas Mohamedas Morsis, šalyje žymiai išaugo kovotojų rengiamų išpuolių skaičius. Jų taikiniais dažniausiai tampa saugumo pajėgos ir šalies krikščionių bendruomenė.

Baltijos ir Šiaurės šalys bendradarbiaus stiprindamos regiono finansinį stabilumą

Už finansinį stabilumą atsakingų Baltijos ir Šiaurės šalių centrinių bankų, ministerijų ir finansų priežiūros bei pertvarkymo institucijų vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo tarpvalstybinio finansinio stabilumo srityje.
"Baltijos ir Šiaurės šalių finansų sistemos itin glaudžiai susijusios, todėl labai svarbu, kad už finansinį stabilumą atsakingos regiono institucijos bendradarbiautų ir būtų pasirengusios veikti koordinuotai ir nedelsdamos, jeigu toks poreikis kiltų", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
"Tikiu, kad Baltijos ir Šiaurės šalių memorandumas prisidės prie regiono finansinio stabilumo didinimo. Lietuvos finansų sektorius yra integrali regiono finansų sektoriaus dalis, tad tarpvalstybinis finansinis stabilumas yra bendras Baltijos ir Šiaurės valstybių interesas. Memorandumą pasirašiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, patvirtino savo pasiryžimą bendradarbiauti ir keistis informacija", - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Anot Lietuvos banko pranešimo, susitarimo memorandumas numato įvairias Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos institucijų bendradarbiavimo formas, įskaitant informacijos keitimąsi, bendrą konkrečių finansinio stabilumo klausimų aptarimą, siekiant abipusio supratimo, taip pat reguliarų krizinių situacijų valdymo pratybų rengimą.
Naujuoju susitarimo memorandumu pakeičiamas 2010 m. Baltijos ir Šiaurės šalių ministerijų, centrinių bankų ir finansų priežiūros institucijų pasirašytas susitarimas.

Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį nedarbas siekė 6,7 proc. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst.
Vyrų nedarbo lygis sudarė 7,7 proc., moterų - 5,7 proc. Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2017-ųjų ketvirtą ketvirtį sudarė 13,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 1,1 procentinio punkto.
Statistikos departamento duomenimis, 2017-ųjų ketvirtą ketvirtį buvo 97,1 tūkst. bedarbių, t. y. 1,6 tūkst. daugiau nei trečią ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių per ketvirtį padaugėjo 1,8 tūkst. ir buvo 37,8 tūkst. 15-24 metų amžiaus bedarbių 2017 m. ketvirtą ketvirtį buvo 13,9 tūkst., arba 0,3 tūkst. daugiau nei trečią ketvirtį. 
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 352 tūkst. gyventojų. Užimtųjų skaičius, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, sumažėjo 6,5 tūkst. 15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis sudarė 71 proc. Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis buvo 0,9 procentinio punkto aukštesnis už moterų užimtumo lygį (atitinkamai 71,5 ir 70,6 proc.).
Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2017 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 29,5 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 1,6 procentinio punkto. 55-64 metų amžiau gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį padidėjo 1,8 procentinio punkto ir 2017 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 67,3 proc.
2017 m. nedarbo lygis sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,8 procentinio punkto mažesnis nei 2016 m. Vyrų nedarbo lygis 2017 m. buvo 8,5 proc., moterų - 5,7 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 0,6 procentinio punkto, moterų - 1 procentiniu punktu.
Jaunimo (15-24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2017 m. sudarė 13,3 proc. ir buvo 1,2 procentinio punkto mažesnis nei 2016 m.
Ilgalaikio nedarbo lygis 2017 m. sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2016 m.
2017 m. buvo 103,1 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15-24 metų amžiaus - 15 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst., iš jų 15-24 metų amžiaus - 2,8 tūkst. 
Ilgalaikių bedarbių buvo 38,7 tūkst., arba 37,6 proc. visų bedarbių, - tai 5,8 tūkst. mažiau nei 2016 m.
15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2017 m. sudarė 70,4 proc. ir per metus padidėjo 1 procentiniu punktu. Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis sudarė 70,6 proc., moterų - 70,2 proc., atitinkamai 0,6 ir 1,4 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.
Jaunimo (15-24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2017 m. sudarė 30,4 proc., per metus jis padidėjo 0,2 procentinio punkto.
55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2017 m. padidėjo 1,5 procentinio punkto ir sudarė 66,1 proc.
2017 m. buvo 1 mln. 458 tūkst. darbo jėgai priskiriamų asmenų, per metus tokių asmenų skaičius sumažėjo 19,6 tūkst.
2017 m. dirbo 1 mln. 355 tūkst. gyventojų, arba 6,6 tūkst. mažiau nei 2016 m. 
2017 m. dirbo 98,2 tūkst. 15-24 metų amžiaus gyventojų, arba 7 tūkst. mažiau nei 2016 m.
2017 m. buvo 947,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (56,9 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.
2017 m. 209,8 tūkst., arba 65 proc., 15-24 metų amžiaus gyventojų buvo ekonomiškai neaktyvūs, iš jų 90,4 proc. mokėsi bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, kolegijoje, universitete.

VDU mokslininkai: vaiko pinigai - daugiau deklaratyvi valstybės rūpinimosi šeima priemonė

Nuo šių metų įsigaliojęs vaiko išmokų įstatymas gali turėti poveikį keičiant šalies demografinę situaciją, tačiau nedidelį ir trumpam. Tuo įsitikinę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkai.
"Vaiko pinigai - daugiau simbolinė priemonė - dažnai atlieka deklaratyvų valstybės politikos vaidmenį - valstybė rūpinasi šeima. Tačiau kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, ji gali gausinti socialiai silpnas šeimas, didindama jose augančių vaikų skaičių ir skurdą. Tarpusavyje suderintų priemonių sistemos sukūrimui reikia nemažai laiko, o rezultatams - dar daugiau. Viešosios politikos vykdytojams tai nepatrauklu: sunku demonstruoti savo veiklos rezultatus, ypač jei tikslai projektuojami keleriems metams", - aiškina tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė, jau daugelį metų vykdanti demografinių procesų raidos tyrimus. 
Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal gyventojų skaičiaus, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkų teigimu, delsti nebegalima - būtina aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro bei trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat geros patirtys sukauptos Skandinavijos šalys ir Estijoje.
Pasak centro vadovės prof. V. Stankūnienės, Lietuvoje vis nesutariama, kaip spręsti gimstamumo problemas. "Viešosios politikos rengėjams ir vykdytojams iki šiol nelabai aišku, kas yra gyventojų politika, kokia jos misija, galiausiai - kaip reikėtų spręsti įvairių demografinių procesų neigiamus pokyčius mūsų šalyje. Be to, šeimos politika neretai suvokiama klaidingai. Atrodo, kad šeimos politikos misija yra šeimos apibrėžimo institucionalizavimas, o svarbiausias prioritetas - išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. 
Šeimos politika - dalis gyventojų politikos, kuri Lietuvoje dažniausiai įvardinama slaviškąsias tradicijas turinčiu terminu "demografinė politika". Tikslai neapsiriboja vien siekiu didinti gimstamumą. Tai - šeimos ir vaikų gerovės bei lyčių lygybės užtikrinimas, skurdo mažinimas, užimtumo didinimas ir kita", - pasakoja profesorė.
Šalių, kurios gali būti sektinu pavyzdžiu, praktika, įvairūs tyrimai ir tarptautiniai dokumentai atskleidžia, kad svarbiausias sėkmingos šeimos politikos siekis yra abiem tėvams suteikti galimybių derinti darbą su šeima ir vaikų auginimu. Pagrindinės priemonės tai pasiekti - vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų, atitinkančių šeimų poreikius, plėtra, užimtumo formų įvairovė ir vaiko priežiūros atostogos. Lietuvoje palankiai išvystyta tik trečioji priemonė - vaiko priežiūros atostogos. Jos įvairios, lanksčios ir gana gausiai apmokamos. 
Bet net supratus šių priemonių svarbą ir numačius atitinkamus sprendimus, praeis nemažai laiko, kol bus pastebėti pokyčiai. Be to, priemonės turėtų derėti ir lanksčiai papildyti viena kitą. Pavyzdžiui, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, svarbios grįžimo į darbą garantijos, galimybės naudotis patogiu darbo grafiku. Gerųjų šeimos politikos pavyzdžių šalyse vaikų buvimo priežiūros institucijose laikas - gerokai trumpesnis nei Lietuvoje, kur vaikai dažniausiai praleidžia visą darbo dieną. Taip pat svarbu, kad mažamečių vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos būtų kuo įvairesnės: tėvams reikia sudaryti galimybę nuvesti vaiką ne tik į lopšelį-darželį, bet ir užsisakyti kokybiškas paslaugas į namus. 
"Įvertinus sėkmingiausias tarptautines praktikas, svarbiausią prioritetą reikia teikti toms šeimos politikos priemonėms, kurios sudaro galimybes abiem tėvams derinti darbą su vaikų auginimu - tai geriausiai skatina gimstamumą", - teigia prof. V. Stankūnienė.
VDU pranešime pabrėžiama ekspertų nuomonė, kad vaikų priežiūrai ir ugdymui skirtos paslaugos privalo būti kokybiškos, lanksčios, prieinamos finansiškai ir geografiškai bei skirtos vaikams nuo kūdikystės iki vėlyvos vaikystės. Lietuvoje labiau susitelkta į pastangas didinti paslaugų kiekį ikimokyklinukams nuo 3 metų amžiaus, be to, neatsižvelgiama į geografinę tėvų darboviečių padėtį. Derėtų atkreipti dėmesį, kad pas mus iki šiol priešinamasi netgi tokioms visuotinai pripažintoms vertybėms, kaip lyčių lygybė ir teisingumas, nors jos žymiai prisideda prie teigiamų gimstamumo pokyčių.
"Lyčių lygybė ir teisingumas viešoje ir privačioje erdvėje sukuria galimybes šeimoms turėti norimą vaikų skaičių bei sudaro prielaidas gimstamumo didėjimui. O pastangos viešajame diskurse ir šeimos politikoje išlaikyti tradicinius lyčių vaidmenis riboja galimybes derinti šeimą, vaikų auginimą ir profesinę veiklą bei neigiamai veikia gimstamumą", - aiškina VDU Demografinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Domantas Jasilionis.
Kitų šalių ir Lietuvos patirtis rodo, kad tiesioginių išmokų poveikis būna trumpalaikis ir beveik nematomas vertinant gimimų skaičių ilgesnėje perspektyvoje. Negalima tikėtis, kad, išaugus moterų išsilavinimui ir užimtumui, priemonės, nukreiptos į "tradicinio" šeimos modelio palaikymą ir tiesiogines išmokas, gali būti efektyvios. 
"Demografinės krizės akivaizdoje Lietuva turi branginti ir investuoti į kiekvieną vaiką, nesvarbu, kokioje šeimoje jis gimęs ir auga. Vietoje to valstybėje į pirmą planą iškeliamos diskusijos apie "tikrosios" ar "tradicinės" šeimos apibrėžimą, į kurį, pavyzdžiui, nepatenka vieniši vaikus auginantys motinos ir tėvai. O juk tai - viena labiausiai ekonomiškai ir socialiai pažeidžiamų grupių, kuriai vienintele išgyvenimo strategija dažnai lieka emigracija. Nepilnos šeimos turi būti remiamos kompleksiškai - derinant specializuotas būsto programas ir finansines-mokestines lengvatas, subsidijas bei išmokas, ypač didelį dėmesį kreipiant į tokiose šeimose auginamų vaikų gerovę ir ugdymą", - pažymi prof. D. Jasilionis. 
Žemą gimstamumą ir gyventojų skaičiaus mažėjimą išgyvenančiai Lietuvai būtina semtis patirties iš kitų šalių, kurios sėkmingai įveikė panašius iššūkius. Viena iš jų - Prancūzija. Pasak mokslininkės dr. Aivos Jasilionienės, ši Europos valstybė laikoma viena iš pavyzdinių šalių, kuriai pavyksta išlaikyti santykinai stabilų ir palyginti aukštą gimstamumo lygį. 
"Prancūzų šeimos politika neverčia nei tėvo, nei motinos rinktis tarp karjeros, šeimos ir vaikų susilaukimo, o sudaro sąlygas šiuos pasirinkimus suderinti. Šeimos politikai skiriama didelė BVP dalis, ji yra stabili ir ilgalaikė, todėl šeimos pasitiki valstybės parama. Egzistuojanti šeimų įvairovė Prancūzijoje yra gerbiama, o teikiama parama siekiama atliepti visų šeimų poreikius. Šeimoms sudaroma galimybė lanksčiai, pagal savo poreikius, derinti skirtingas paramos priemones. Galiausiai, Prancūzijos šeimos politikoje gana aiškiai išsakomi gimstamumo kėlimo siekiai. Šeimos, susilaukusios antro ir trečio vaiko, šioje šalyje gauna papildomą valstybės paramą", - pasakoja dr. A. Jasilionienė.

San Paulo dovana Vasario 16-ąją - Lietuvos vėliavos spalvomis apšviesti penki svarbiausi šio miesto objektai

Vasario 16 dienos vakarą išskirtine Lietuvai proga geltonai-žaliai-raudonai bus apšviesti penki svarbiausi didžiausio Lotynų Amerikos miesto objektai: San Paulo miesto savivaldybės pastatas Edificio Matarazzo, pagrindinis miesto centro viadukas Viaduto do Chį, miesto vizitine kortele tapęs tiltas Ponte Estaiada, taip pat per Tiete upę vedantis Vėliavų tiltas Ponte das Bandeiras bei šalia didžiausio miesto parko Ibirapuera esantis paminklas vėliavoms Monumento ąs Bandeiras. 
"San Paulo miesto, turinčio per 12 mln. gyventojų, dalyvavimas Lietuvos šimtmečio šventėje - puikiausias draugiškų dvišalių santykių, kuriuos aktyviai puoselėja prieš penkerius metus San Paule įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas ir antra pagal dydį (po Čikagos) lietuvių bendruomenė, įrodymas", - teigia Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe.
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, šimtmečio minėjimui skirti renginiai, kuriuos Lietuvos generalinis konsulatas Brazilijoje rengia kartu su Brazilijos lietuvių bendruomene bei Jurgio Didžiulio projektu "To Be LT" San Paule vyks visą sekmadienį, vasario 18 dieną, lietuvių istoriniame Vila Zelina rajone.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva vasario 9-ąją:
1864 m. suimtas vyriausiasis Lietuvos sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas. Po mėnesio Vilniuje jis buvo pakartas.
1977 m. mirė lietuvių dailininkas, grafikas, Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) docentas Stasys Krasauskas.
1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą "Dėl švenčių ir atmintinų dienų", atgaivinantį senąsias bei religines lietuvių šventes. Vasario 16-oji paskelbta valstybine švente, tautinėmis šventėmis paskelbtos Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Kalėdos. Birželio 14-oji išskirta kaip atmintina tautos diena.
1991 m. pradėta gyventojų apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. 76,4 procento Lietuvos gyventojų buvo už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą.
2002 m. Solt Leik Sityje (JAV) atidarytos XIX žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai.
2005 m. Kaune ant dviejų vienas šalia kito esančių namų Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje, atidengtos memorialinės lentos dailininkui Antanui Samulevičiui-Samuoliui, jo sūnėnui rašytojui Raimundui Samulevičiui bei rašytojo motinai tautodailininkei Stasei Samulevičienei.
2006 m. sostinės pakraštyje, tarp Šeškinės ir Pašilaičių, atidaryti nauji Vilniaus miesto apylinkės teismų rūmai. Šešių aukštų pastate yra 46 posėdžių salės, teismo darbuotojams įrengtos 322 darbo vietos, yra 21 laikinojo sulaikymo kamera.
2009 m. eidamas 92-uosius metus mirė poetas, literatūros kritikas Kazys Bradūnas.
2013 m. šokėjai Edita Daniūtė ir italas Mirkas Gocolis (Mirko Gozzoli) Pasaulio sportinių šokių federacijos profesionalų lygos pasaulio klasikinių šokių čempionate Italijoje laimėjo aukso medalius.
2014 m. eidamas 74-uosius metus mirė Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII Seimo narys Antanas Račas.
2017 m. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos teisės istorikas profesorius Vytautas Andriulis.
2017 m. eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas ir scenaristas Juozas Baušys.

Į suvažiavimą Jonavoje rinksis šalies žemdirbiai

Penktadienį į visuotinį suvažiavimą Jonavoje rinksis šalies žemdirbiai. Suvažiavimo tikslas - išsakyti savo problemas, realijas ir viešai paklausti valdžios, ar mūsų šaliai reikia žemės ūkio.
"Nors Lietuva Europos Sąjungos sudėtyje jau beveik pusantro dešimtmečio, situacija šalies žemės ūkyje kone tragiška. Bendra šalies ekonomika auga, tačiau žemės ūkio sektoriuje padėtis ne tik negerėja, bet jau keletą metų iš eilės ritasi žemyn", - sakoma suvažiavimo organizatorių pranešime.
Pasak žemdirbių organizacijų, nuo šių metų pradžios išaugo žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų apmokestinimas. Grūdų, pieno žaliavinės produkcijos supirkimo kainos krinta, o žemdirbiams tenkančios investicinės ES paramos krepšelis beveik išsekęs, nors iki finansinio laikotarpio pabaigos dar likę keletas metų. Šį rudenį žemdirbių nepagailėjo ir gamta - ne viename liūčių permerktame ir ežeru virtusiame lauke vietoje žiemkenčių šiandien čiuožinėja vaikai. Rudenį ūkininkams nepavyko nuimti kone trečdalio derliaus, o ir nuimtasis toli gražu ne pačios geriausios kokybės. Žemdirbiai su nerimu laukia, kokius rezultatus gaus ir iš kur ne kur sudygusių žiemkenčių, sakoma pranešime. ES liūčių sukeltiems potvyniams kompensuoti skyrė paramą, tačiau Lietuvos Vyriausybė neketina prisidėti iš nacionalinio biudžeto, nors tokią teisę turi, pažymi žemdirbių suvažiavimo organizatoriai.
Lietuvos žemdirbių suvažiavime bus aptariami mokesčių, melioracijos, gyvulininkystės, kaimo rėmimo, žemės ir kiti klausimai. Jame dalyvaus Premjeras Saulius Skvernelis, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kiti už šalies ūkį atsakingi pareigūnai. 
Suvažiavimą organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.

Lenkijos geležinkelių vadovas Vilniuje aptars "Rail Baltica" projektą

Lenkijos geležinkelių prezidentas Krzysztofas Maminskis penktadienį Vilniuje su "Lietuvos geležinkelių" vadovybe aptars europinės vėžės "Rail Baltica" projektą. 
Kaip sakė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas, įmonės vadovybės susitikime su K. Maminskiu bus kalbamasi apie "Rail Baltica" projektą, taip pat aptartas bendrovių bendradarbiavimas bei pasidalinta efektyvaus valdymo patirtimi. 
Su K. Maminskiu penktadienį taip pat susitiks susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo atstovės Vytautės Šmaižytės, Lenkijos geležinkelių vadovo vizitas yra mandagumo ir susipažinimo. 
Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas "Rail Baltica" Lietuvai yra ypatingos svarbos. Juo siekiama geležinkeliu sujungti Suomiją, Baltijos šalis ir Lenkiją. 
Lietuva jau yra įgyvendinusi pirmąjį "Rail Baltica" projekto etapą - 2015 m. rudenį baigti "Rail Baltica" geležinkelio linijos statybos darbai nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Tačiau šiuo metu atliekama studija dėl šios vėžės koregavimo, nes dabartinė linija neatitinka "Rail Baltica" greičio reikalavimų. 
2017 metų sausį pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros "Rail Baltica" projekto ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 9-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1540 m. Anglijoje įvyko pirmosios žirgų lenktynės.
1773 m. gimė devintasis JAV prezidentas Williamas Henry'is Harrisonas. Tai - pirmasis JAV prezidentas, miręs savo poste praėjus tik mėnesiui po inauguracijos.
1801 m. Prancūzija ir Austrija pasirašė Lunevilio taikos sutartį, padariusią galą Šventajai Romos imperijai.
1849 m. Giuseppė Mazzinis paskelbė Romą respublika.
1861 m. Jeffersonas Davisas išrinktas Amerikos konfederacijos valstijų prezidentu, o Alexanderas Stephensas - viceprezidentu.
1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Jo plunksnai, be kitų, priklauso romanai "Nusikaltimas ir bausmė", "Broliai Karamazovai", "Idiotas".
1887 m. gimė Vasilijus Čiapajevas, Rusijos pilietinio karo didvyris ir daugelio anekdotų herojus.
1904 m. kilus Rusijos ir Japonijos karui prie Korėjos krantų paskandinti Rusijos laivai "Variag" ir "Korejec".
1923 m. įkurta Rusijos aviakompanija "Dobroliot". 1932 metais ji pavadinta "Aeroflot".
1934 m. Rumunija, Graikija, Jugoslavija ir Turkija pasirašė Balkanų paktą didžiųjų valstybių grėsmei atremti.
1941 m. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis, kreipdamasis į JAV ir turėdamas omenyje Antrąjį pasaulinį karą, pareiškė: "Pasitikėkite mumis, duokite mums įrankius, ir mes užbaigsime darbą".
1943 m. gimė JAV ekonomistas, 2001 metais gavęs Nobelio ekonomikos premiją bei turintis kitų mokslininkams skirtų apdovanojimų Amerikoje ir Švedijoje Josephas Stiglitzas.
1969 m. įvyko pirmasis reaktyvinio lėktuvo "Boeing 747" bandomasis skrydis.
1971 m. San Fernando slėnyje (JAV, Kalifornijos valstija) užregistruotas 6,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo 58 žmonės, žalos padaryta už 900 mln. JAV dolerių.
1972 m. Didžiojoje Britanijoje dėl šachtininkų streikų paskelbta ypatingoji padėtis.
1977 m. mirė rusų lėktuvų konstruktorius Sergejus Iljušinas.
1981 m. mirė JAV rokenrolo legenda Billas Haley'is.
1981 m. Lenkijos ministru pirmininku tapo generolas Wojciechas Jaruzelskis.
1984 m. mirė sovietų lyderis Jurijus Andropovas. Šis buvęs KGB vadovas, 1982 metais pakeitęs Leonidą Brežnevą, valdžioje išbuvo mažiau kaip 15 mėnesių.
1994 m. mirė JAV genetikas, 1975 m. už tyrimus apie ląstelės genetinės medžiagos ir auglio viruso tarpusavio sąveiką Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją pelnęs Howardas Martinas Teminas.
1996 m. Londono Doklando verslo kvartale sprogo galinga Airijos respublikonų armijos (IRA) bomba, nusinešusi 2 žmonių gyvybes ir sužeidusi dar 100 žmonių. Taip baigėsi 17 mėnesių trukusios IRA paliaubos.
1998 m. nesėkmingai mėginta pasikėsinti į Gruzijos prezidento Eduardo Ševardnadzės gyvybę.
2001 m. iš vandens kylantis JAV atominis povandeninis laivas "USS Greeneville" prie Havajų paskandino japonų žvejybos tralerį. Per nelaimingą atsitikimą žuvo 35 žvejai.
2002 m. sulaukusi 71 metų mirė Didžiosios Britanijos karalienės sesuo princesė Margaret.
2003 m. popiežius Jonas Paulius II nusprendė nusiųsti į Bagdadą savo asmeninį pasiuntinį, kuris mėgino užkirsti kelią karui ir įtikinti Irako valdžią bendradarbiauti su tarptautine bendruomene.
2007 m. mirė škotų aktorius Ianas Richardsonas.
2009 m. mirė Eluana Englaro, kuriai Italijos teismas davė leidimą nutraukti maitinimą ir hidrataciją. 38 metų moteris nuo 1992 metų buvo vegetacinės būklės. Teismo nuosprendis po ilgos ir sudėtingos juridinės procedūros patenkino jaunos moters tėvo prašymą, pirmą kartą teismui pateiktą dar 1999 metais.
2009 m. Egipte netoli sostinės Kairo esančiame "Mirusiųjų mieste", 2 600 metų senumo kapavietėje, aptikta 30 mumijų.
2014 m. Australijos nacionalinio universiteto (ANU) astronomai aptiko seniausią visatos žvaigždę, kuriai yra 13,7 mlrd. metų.

Vokiečių investicijos mažins šilumos kainas vilniečiams

Vokietijos kompanija „Danpower" siekia leidimo Vilniuje investuoti apie 25 mln. eurų į naują biokuro jėgainę, kuri leistų gyventojams kasmet sutaupyti iki 2 mln. eurų už šilumą ir padėtų Lietuvai įgyvendinti strategine pripažintą žaliosios energetikos plėtrą.
„Danpower" kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, siekdama, kad būtų pratęstas leidimas jėgainės vystymui, kurį 2015 m., kaip pripažino teismas, neteisėtai sustabdė Energetikos ministerija. Vokietijos investuotojai teigia esą pasirengę jau šiemet pradėti darbus ir naująją jėgainę pastatyti iki 2020 m.
„Siekiame aktyviai prisidėti įgyvendinant Lietuvos nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategiją - vystydami žaliosios energetikos plėtrą", - teigia „Danpower" valdybos narys Markusas Siusmanas (Markus Suessmann).
20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę Vilniuje „Danpower" planavo pastatyti dar 2015 m. Tačiau to padaryti neleido Energetikos ministerija, argumentuodama, kad statyboms pasirinkto žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo, tad jame elektrinių statyba negalima.
Pasak M. Siusmano, Vokietijos investuotoją nustebino tai, kad valstybės valdomai „Lietuvos energijai" buvo sudarytos išskirtinės konkurencinės sąlygos ir identiškos

Japonijos pareigūnai įspėjo gyventojus apie ugnikalnio išsiveržimo šalies pietuose pavojų

Penktadienį Japonijos pareigūnai paskelbė vieno kilometro spindulio draudžiamą zoną aplink Ohačio ugnikalnį Kirišimos kalnų grandinėje Kiušiū saloje šalies pietvakariuose.
Kaip praneša naujienų agentūra "Kyodo", ten sparčiai didėja seisminis aktyvumas, kuris gali būti artėjančio išsiveržimo ženklas.
Penktadienį iki 11 valandos vietos laiku (5 valandos Lietuvos laiku) Mijadzakio ir Kagošimos prefektūrų pasienyje buvo užfiksuota 19 įvairaus galingumo požeminių smūgių. Šiuo metu, pasak "Kyodo", žemės drebėjimų skaičius didėja.
Kirišimos kalnagūbris, kur yra daug viešbučių, įsikūrusių prie karštųjų šaltinių, - didelio seisminio aktyvumo zona. Ten yra keli ugnikalniai. Vienas iš jų pastarąjį kartą išsiveržė 2011 metais.
Iš viso Japonijoje yra 50 veikiančių vulkanų. Sausio 23-iąją per vieno iš jų išsiveržimą Gumos prefektūroje vienas žmogus žuvo, apie 10 buvo sužeisti. Juos užklupo iš kraterio skriejusių akmenų kruša.

Pjongčango žaidynių dailiojo čiuožimo komandų varžybose pirmauja kanadiečiai

 Penktadienį prasidedančių Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo komandų varžybose po pirmosios dienos pirmauja Kanados atstovai, turintys 17 taškų.
Antrąją vietą užima 14 taškų pelnę amerikiečiai, po 13 taškų pelnė japonai ir Rusijos atstovai.
Solistų trumpojoje programoje geriausiai pasirodė japonas Shoma Uno (103,25 tšk.), antras buvo Izraelio atstovas Aleksejus Byčenka (88,49 tšk.), trečias - triskart pasaulio čempionas kanadietis Patrickas Chanas (81,66 tšk.).
Sportinių porų trumpojoje programoje pirmoji pozicija atiteko Rusijos duetui Jevgenijai Tarasovai ir Vladimirui Morozovui (80,92 tšk.), antroji - kanadiečiams Meagan Duhamel ir Ericui Radford ui (76,57 tšk.), trečioji - Vokietijos atstovams Alionai Savčenko ir Bruno Massotui (75,36 tšk.).
JAV čiuožėjai abu kartus liko ketvirti.
Sekmadienį trumpąsias programas atliks ledo šokių poros ir solistės, o sportinių porų grupės dalyviai atliks laisvąją programą.
Varžybose dalyvauja dešimties šalių komandos.

Kongresui laiku nepatvirtinus biudžeto, JAV vyriausybė vėl priversta užsidaryti

JAV Kongresui laiku nepatvirtinus itin svarbios biudžeto priemonės, šalies vyriausybė buvo priversta užsidaryti. Tai - jau antrasis jos užsidarymas per vos tris savaites, praneša BBC.
JAV įstatymų leidėjai tikėjosi patvirtinti naująjį finansavimo projektą iki penktadienio vidurnakčio (7.00 val. Lietuvos laiku), kai oficialiai turėjo baigtis federalinis finansavimas.
Tačiau respublikonų senatorius Randas Paulas sužlugdė Kongreso narių viltis šį klausimą išspręsti be trikdžių, paprašęs padiskutuoti dėl galimybės biudžeto projektą pakoreguoti, paliekant viršutines išlaidų ribas.
Sausį įvykus panašiai nesėkmei ir Kongreso nariams nepriėmus šio įstatymo projekto, vyriausybei teko užsidaryti trims dienoms.
Vėlų ketvirtadienio vakarą senatorius Randas Paulas siekė ir toliau atidėti balsavimą, o Baltieji rūmai pranešė pradėję rengtis galimam vyriausybės uždarymui.
Kad vyriausybei teks vėl užsidaryti, beveik nekilo abejonių, kai, likus valandai iki nustatymo termino, Senatas nusprendė padaryti pertrauką iki 00.01 val. (7.01 val. Lietuvos laiku).
Nepaisant to, kad balsavimas dėl biudžeto buvo ne kartą atidėtas, Senatas vis dėlto ketina dėl jo balsuoti po 1.00 val. (8.00 val. Lietuvos laiku). Jei Senatas sandorį patvirtintų, tuomet dėl jo likimo spręs Atstovų rūmai.
Kol kas neaišku, kokį sprendimą priims Kongresas ir kaip tai paveiks viešąsias paslaugas.
Naujausias biudžeto susitarimas numato padidinti viršutinę išlaidų ribą maždaug 300 mlrd. JAV dolerių. Šiam projektui pasipriešinęs senatorius R. Paulas teigia negalįs palaikyti tokio siūlymo.

M. Pence'as japonams teigė, kad JAV pirmenybę teikia dvišalei prekybos sutarčiai

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as šią savaitę Japonijos ministro pirmininko pavaduotojui Taro Aso teigė, kad JAV pirmenybę teikia dvišalei prekybos sutarčiai, su situacija susipažinę šaltiniai pranešė naujienų agentūrai "Reuters".
Donaldas Trumpas neseniai užsiminė, kad JAV būtų linkusios sugrįžti į Ramiojo vandenyno prekybos sutartį (TPP), jei šios sąlygos būtų palankesnės Jungtinėms Valstijoms.
"Mes norime paraginti JAV grįžti į TPP, bet nenorime, kad vėl kiltų ginčai dėl prekybos disbalanso", - "Reuters" teigė anoniminis šaltinis Japonijos valdžioje.
Tačiau M. Pence'as japonams teigė, kad JAV nori dvišalės prekybos sutarties, kuri būtų efektyvesnė sprendžiant prekybos disbalanso problemą.
Šaltiniai teigia, kad šalys trumpo M. Pence'o ir T. Aso susitikimo metu neaptarė konkrečių pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių ar jautienos eksportų. JAV ne kartą yra užsiminusios, kad nori sumažinti prekybos apribojimus minėtuose sektoriuose.
Pakeliui į Pjongčango olimpines žaidynes Japonijoje apsilankęs M. Pence'as spaudos konferencijoje trečiadienį sakė, kad JAV nori skatinti "laisvą ir sąžiningą" prekybą, bet pabrėžė, jog pagrindinis jo vizito tikslas buvo ne prekyba, o regiono saugumo aptarimas.

Sirija kaltina JAV vadovaujamą aljansą karo nusikaltimais

Sirija apkaltino JAV vadovaujamą koaliciją, kad ši, surengdama antskrydį prieš vyriausybei ištikimus kovotojus šalies rytuose, įvykdė karo nusikaltimą, informuoja agentūra "Reuters".
Tarptautinė bendrija turi "pasmerkti šias žudynes ir dėl jų koaliciją patraukti atsakomybėn", valstybinė naujienų agentūra "Sana" citavo Sirijos užsienio reikalų ministerijos laišką Jungtinėms Tautoms (JT). Koalicija esą yra neteisėta ir turi būti išformuota.
JAV koalicija per mūšius Deir ez Zoro provincijoje nukovė dešimtis Basharo al Assado vyriausybei lojalių kovotojų. Šie atakavo Sirijos demokratinių ginkluotųjų pajėgų (SDF) būstinę, sakė JAV atstovas. SDF yra kurdų ir arabų kovotojų dalinys, kurį remia JAV ir kuris praėjusiais mėnesiais dalyvavo sutriuškinant "Islamo valstybę" (IS). "Mes spėjame, kad prosiriški daliniai mėgino užimti teritorijas, kurias SDF 2017 metų rugsėjį atkovojo iš IS", - sakė JAV atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Lenkijos geležinkelių prezidentas susitiks su susisiekimo ministru R. Masiuliu

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis penktadienį susitiks su Lenkijos geležinkelių prezidentu Krzysztofu Maminskiu.
Susisiekimo ministerijoje įvyksiančiame susitikime ministras ir Lenkijos geležinkelių vadovas aptars aktualius klausimus. Ministro patarėjos Vytautės Šmaižytės teigimu, K. Maminskio vizitas - vadinamasis mandagumo ir susipažinimo.
Vėliau K. Maminskis lankysis bendrovėje "Lietuvos geležinkeliai", kur susitiks su generaliniu direktoriumi Mantu Bartuška ir kitais įmonės vadovais. "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas Eltai sakė, kad susitikimo tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą regione, pasidalyti efektyvaus valdymo patirtimi. Susitikime bus aptariami ir aktualūs "Rail Baltica" klausimai.
Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas "Rail Baltica" Lietuvai yra ypatingos valstybinės svarbos projektas. Projekto tikslas yra geležinkeliu sujungti Suomiją, Baltijos valstybes ir Lenkiją su kitomis Europos šalimis. Lietuva jau yra įgyvendinusi pirmąjį "Rail Baltica" projekto etapą - 2015 m. rudenį baigti "Rail Baltica" geležinkelio linijos statybos darbai nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. 2017 m. sausį pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros "Rail Baltica" projekto ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.

P. Moscovici: Graikijai nereikės ketvirtos gelbėjimo programos

Graikijai nebereikės ketvirtosios gelbėjimo programos po to, kai dabartinė programa baigsis rugpjūtį, teigia Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų komisaras Pierre'as Moscovici. Apie tai rašo "Reuters".
"Nebus naujos programos, nebus naujų gelbėjimo priemonių ar kažko panašaus", - po susitikimo su Graikijos ministru pirmininku Alexiu Tsipru sakė P. Moscovici.
"Manau, kad iki birželio reikia turėti plačios apimties susitarimą dėl to, kaip užbaigsime programą bei kokių priemonių imsimės skolos nurašymo klausimu vidutiniu laikotarpiu", - pažymėjo komisaras.
Į itin gilią ekonominę krizę įgrimzdusi Graikija Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES paramos prašė tris kartus. Paskutinė, trečioji, gelbėjimo programa pasibaigs šių metų rugpjūtį.

Prancūzija iki 2025-ųjų kasmet didins išlaidas gynybai

Prancūzija ketina per ateinančius septynerius metus nuolat didinti savo išlaidas gynybai. Iš viso 2019-2025 metų laikotarpiui numatyti 295 mlrd. eurų, sakoma įstatymo projekte, kuris ketvirtadienį Paryžiuje pristatytas vyriausybei. Tikslas yra iki 2025 metų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Gynybos biudžetas, kuriame šiais metais numatyta 34,2 mlrd. eurų, iki 2022-ųjų kasmet turėtų augti 1,7 mlrd., o tada - 3 mlrd. per metus, teigiama projekte.
Šis didėjimas smarkiai kontrastuoja su personalo mažinimu ginkluotosiose pajėgose ir pastarųjų metų finansinėmis problemomis. Tik po 2015 metų išpuolių Prancūzija vėl į ginkluotąsias pajėgas investavo daugiau lėšų.
Gynybos ministerija 2005-2015 metais panaikino 60 000 darbo vietų. Dabar iki 2025 metų ketinama sukurti 6 000 naujų civilinių ir karinių darbo vietų. 1 500 jų bus kibernetinės gynybos srityje, o dar 1 500 - žvalgyboje.

Graikija toliau bando grįžti į skolų rinkas - išleido 7 metų trukmės obligaciją

Graikija ketvirtadienį atliko dar vieną preliminarų bandymą grįžti į skolų rinkas, išleisdama 7 metų trukmės obligaciją. Tai yra pirma Graikijos valstybės siūloma obligacija nuo ekonominės krizės laikų, sako finansų ministerija.
Šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino šį faktą, tuo tarpu kitas šaltinis teigia, kad iš šios obligacijos Graikija tikisi surinkti apie 3 mlrd. eurų.
Paskutinė 7 metų trukmės valstybės obligacija, parduodama su 6 proc. palūkanomis, buvo išleista 2010 m. balandį, likus vos kelioms dienoms prieš Graikijai oficialiai paprašant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Estijos žvalgyba: Rusija mėgina diskredituoti Baltijos šalių nepriklausomybės 100-mečio jubiliejų

Naujame Estijos užsienio žvalgybos departamento pranešime teigiama, kad Rusija mėgina diskredituoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui skirtas iškilmes, praneša portalas ERR.
"2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva pažymi savo valstybingumo 100 metų jubiliejų. Istorijos propagandistai platina Kremliaus pareiškimus, o tariami analitiniai centrai visaip stengiasi sumenkinti ir apjuodinti šiuos įvykius", - sakoma dokumente.
"Aktyviai ieškoma istorikų iš Baltijos šalių, kurie būtų pasirengę savo dalyvavimu įteisinti Kremliaus propagandą Estijos, Latvijos ir Lietuvos atžvilgiu. Kartu reikia pažymėti, jog Rusija nesiekia konstruktyvaus dialogo ar diskusijos, nenori sudaryti platformos akademiniam bendravimui, o tiesiog mėgina panaudoti įsivaizduojamo priešininko atstovus ", - pažymima pranešime.
Pasak pranešimo autorių, Kremlius vienareikšmiškai nepasmerkė sovietinio režimo nusikaltimų Rusijoje ir kitose šalyse ir, naudodamas valstybines įstaigas, taip pat specialiąsias tarnybas, mėgina manipuliuoti svarbių istorijos temų svarstymu.
"Kremliaus nuomone, kadaise SSRS okupuotos ir/arba pajungtos kaimyninės šalys tebėra pagrįstų Rusijos interesų sritis", - konstatuojama Estijos užsienio žvalgybos departamento pranešime.

Europos Parlamentas ragina įvertinti, ar verta sukioti laikrodžius

Europarlamentarai ragina atlikti išsamų sezoninio laiko keitimo vertinimą ir prireikus pakeisti šią praktiką, pažymima ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje. 
Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Vientisas vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis nustatytas 2001 m. ES direktyva, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.
EP pažymi, kad didelė dalis visuomenės nepatenkinta laiko keitimu, o moksliniai tyrimai nesuteikė aiškių išvadų, tačiau atskleidė neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Todėl europarlamentarai ragina Europos Komisiją išsamiai įvertinti galiojančią tvarką ir prireikus pasiūlyti ją pakeisti. 

Turkija tvirtina įvykdžiusi reikalavimus dėl vizų režimo su ES šalimis liberalizavimo

Turkija tvirtina įvykdžiusi visus reikalavimus dėl vizų režimo su Europos Sąjungos (ES) šalimis liberalizavimo. "72 kriterijai, kurie reikalingi susitarimui pasirašyti, buvo papildyti ir mūsų Užsienio reikalų ministerijos perduoti ES žinyboms", - pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas. 
Europos Komisija paskelbė "nedelsiant peržiūrėsianti" naujus Turkijos dokumentus. Ankara pastaruoju metu buvo raginama įvykdyti likusias sąlygas dėl vizų režimo liberalizavimo, Briuselyje sakė ES atstovė.
Bevizio režimo perspektyva į ES keliaujantiems Turkijos piliečiams yra dalis 2016 metų kovą pasirašyto pabėgėlių susitarimo tarp Ankaros ir Briuselio. Tačiau kad vizų režimas būtų supaprastintas, Turkija turi įgyvendinti 72 kriterijus. Didžiausias ginčytinas punktas iki šiol buvo ES reikalaujama prieštaringai vertinamų kovos su teroru įstatymų reforma. Dabartiniai įstatymai, Briuselio vertinimu, leidžia persekioti ir žurnalistus bei kitokią nuomonę turinčius asmenis. Turkija iki šiol jų keisti nenorėjo.

Gambija vėl prisijungė prie Tautų Sandraugos

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams po išstojimo, Gambija vėl prisijungė prie Tautų Sandraugos, kuri anksčiau vadinosi Britų Tautų Sandrauga.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas palankiai įvertino šį žingsnį, kuriam prieš tai vienbalsiai pritarė kitos 52 Tautų Sandraugos valstybės narės, kurių daugumą kadaise tiesiogiai arba netiesiogiai valdė Didžioji Britanija.
"Gambijos sugrįžimas į Tautų Sandraugos šeimą - fantastiškos naujienos (...). Tai rodo, kad, kai šalis įsipareigoja stiprinti demokratiją, valdymą ir teisinę valstybę, ji sveikinama sugrįžus į tarptautinę bendruomenę ir Tautų Sandraugos šeimą", - sakė B. Johnsonas.
Gambija iš Tautų Sandraugos išstojo 2013 metų spalį.

Bundesbankas: stiprus euras nėra grėsmė euro zonos augimui

Vis labiau kitų valiutų atžvilgiu stiprėjantis euras negrasina sustabdyti euro zonos augimo pagreičio, ketvirtadienį teigė Vokietijos centrinio banko (Bundesbanko) pirmininkas.
"Pastaruoju metu sustiprėjęs euras neturėtų sujaukti ekonomikos plėtros", - sakė Bundesbanko vadovas Jensas Weidmannas.
"Šis augimas bent jau iš dalies yra reakcija į geresnes euro zonos augimo perspektyvas", - teigia jis.
Pažymėtina, kad J. Weidmannas pademonstravo gerokai ramesnę reakciją į euro brangimą nei didžioji dalis Europos centrinio banko (ECB) pareigūnų. Pats. J. Weidmannas yra ECB valdančiosios tarybos narys.
Tuo pat metu J. Weidmannas pripažįsta, kad už ECB turėtų atidžiai stebėti veiksmą valiutų rinkose bei besikeičiančios valiutų vertės įtaką centrinio banko pinigų politikai.

Atgal