VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.10. Naujausios žinios

Sveikatos apsaugos ministerija neketina griežtinti darbuotojų blaivumo patikrinimų

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo negriežtinti pavojingus darbus dirbančių žmonių blaivumo patikrinimo. Dėl to pirmadienį sprendžia Vyriausybė.
Ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma nepritarti konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui tikrinti, ar pavojingus darbus dirbantieji yra blaivūs.
Anot ministerijos, šiuo metu darbdaviai turi teisę tikrinti blaivumą, kai kyla įtarimų, kad žmonės yra išgėrę. Taigi, pasak ministerijos, griežtinti tvarkos nereikia. 
2016 metais įvyko 16 nelaimingų atsitikimų darbuotojams, kurie tuo metu buvo neblaivūs, 9 iš jų buvo nelaimingi atsitikimai, įvykę dirbant pavojingus darbus. Neblaivių darbuotojų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 2,82 promilės etilo alkoholio.

Europarlamentaras B. Ropė priėmė ūkininkų surinktus parašus už sąžiningas išmokas

Jonavos sporto arenoje vykusiame suvažiavime iš visos Lietuvos susirinkę žemdirbiai Europos Parlamento nariui Broniui Ropei įteikė du mėnesius rinktus parašus už išmokų suvienodinimą su kitais ES ūkininkais. Žemdirbių reikalavimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas B. Ropė perduos Europos institucijoms.
Savo peticiją ūkininkai pavadino „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!". Per du mėnesius reikalavimus tesėti pažadą ir Lietuvos žemdirbiams mokėti tokias pat išmokas, kokias gauna kiti Europos žemdirbiai, pasirašė, anot iniciatorių, daugiau nei 35 tūkstančių Lietuvos piliečių. Supakuoti į keliolika segtuvų, parašai vos tilpo į ūkininkų sukrautą karutį. 
„Šia peticija žemdirbiai ne tik gina savo teises būti visateisiais ES piliečiais. Rinkdami parašus po šia peticija žemdirbiai pademonstravo beprecedentę vienybę", - teigia Europos Parlamente, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, dirbantis Lietuvos europarlamentaras B. Ropė.
B. Ropės teigimu, Lietuvos ūkininkų pademonstruota vienybė ir užsispyrimas gali tapti lemiamu veiksniu, nuo kurio priklausys, kokią ES paramą Lietuvos žemdirbiai gaus nauju finansiniu laikotarpiu, po 2020 metų.
„Pasistengsiu, kad visi kartu pasiektume rezultatą. Nesame ir neturime būti vertinami kaip antrarūšiai ES piliečiai. Dėsiu visas pastangas, kad Europa tai pagaliau išgirstų", - sakė B. Ropė. 
Europarlamentaras įteiks jam patikėtą peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetui. Apsvarstęs Lietuvos ūkininkų reikalavimus, komitetas turėtų ją perduoti nagrinėti Europos Komisijai. B. Ropė pabrėžė, kad peticija ES institucijas pasieks pačiu laiku - būtent dabar svarstomi ES žemės ūkio politikos pokyčiai, rengiami siūlymai dėl lėšų skirstymo.
2004 metais įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos ūkininkams pažadėta ilgainiui pradėti mokėti tokią pat paramą, kokią gauna ES „senbuvių" žemdirbiai. Tačiau pasibaigus 10 metų pereinamajam laikotarpiui, taip pat į pabaigą einant 2014-2020 metų finansiniam laikotarpiui, Europos institucijos neskuba priimti sprendimo dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo Lietuvos žemdirbiams, nors jie turi užtikrinti tokių pat aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės, klimato kaitos švelninimo standartų laikymąsi, kaip visoje ES.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 10-ąją:
1506 m. Moldovos valdovas Bogdanas III pasirašė taikos sutartį su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Aleksandru.
1876 m. Santakuose, Šakių rajone, gimė poetas, vertėjas, teisininkas Pranas Vaičaitis. Mirė 1901 m.
1915 m. Amerikoje sudaryta Lietuvių tautos taryba.
1990 m. Kremliuje TSRS liaudies deputatas Algimantas Čekuolis įteikė JAV valstybės sekretoriui George'ui Bakeriui Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio memorandumą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės.
1993 m. kandidatas į Prezidentus Stasys Lozoraitis paskelbė Politinės santarvės aktą, kuriuo visos politinės partijos buvo kviečiamos susitarti dėl plačios koalicijos vyriausybės sudarymo.
2004 m. Kėdainių rotušė - viena iš trijų autentiškiausių Lietuvoje išlikusių senųjų rotušių - pradėjo savo 350 metų minėjimo renginius.
2007 m. Prezidentui Valdui Adamkui Vašingtone įteiktas Baltijos valstybiškumo apdovanojimas, kuriam V. Adamkų pristatė įžymus JAV visuomenės veikėjas ir politologas Zbigniewas Brzezinskis.
2011 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Latvijos Prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita Zatlere. Tai buvo pirmas Latvijos vadovo valstybinis vizitas Lietuvoje po 10 metų.
2014 m., eidamas 66-uosius metus, po sunkios ligos mirė vienas garsiausių šalies operatorių Zigmas Pranas Gružinskas.
2015 m. Lietuvos olimpinė akademija ir Pasaulio lietuvių sporto asociacija kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui suteikė Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardą.

Tenisininkas R. Berankis ATP 500 turnyro Olandijoje atranką pradės akistata su vokiečiu M. Bachingeriu

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis Olandijoje vyksiančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) "World Tour 500" serijos turnyro vienetų atrankos varžybų pirmajame rate žais su 30-mečiu vokiečiu Matthiasu Bachingeriu (160-oji pasaulio raketė).
Tai paaiškėjo penktadienį ištraukus burtus. 
Lietuvio ir vokiečio akistata vyks šeštadienį. Šie du tenisininkai tarpusavyje yra žaidę tris kartus, o 117-ą vietą pasaulio reitinge užimantis 27-erių metų R. Berankis laimėjo du sykius.
Lemiamame, antrajame, atrankos rate R. Berankio ir M. Bachingerio poros nugalėtojas žais arba su 26-erių metų prancūzų Pierre-Huguesu Herbertu (76), arba su 27-erių metų baltarusiu Vladzimiru Ignatiku (183).
Turnyro Olandijoje prizų fondą sudaro 1,863 mln. eurų.

Prezidentė dalyvavo žiemos olimpinių žaidynių atidaryme

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, su darbo vizitu viešinti Pietų Korėjoje, penktadienį stebėjo žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
Lietuvai žiemos olimpiadoje atstovauja 9 sportininkai: 4 biatlonininkai, 3 slidininkai ir 2 kalnų slidininkai. Kol kas nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nė vienam sportininkui nėra pavykę laimėti medalių žiemos olimpiadoje.
Pasak Prezidentės, Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpiadoje rodo, kad turime puikių atletų, vertų pasaulinio lygio. Jų pasiekimai įkvepia kiekvieną iš mūsų ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
„Turime net 9 atletus, kurie tikrai kovos už Lietuvą ir pasiekimus. Kad ir kokie bebūtų rezultatai, savo rinktinę visada palaikome ir palaikysime. Olimpiados atidarymas šiame regione yra šventė, taika, draugystė. Tik švarus ir garbingas sportas yra vertas pripažinimo ir medalių", - sako Prezidentė.
Šeštadienį Prezidentė lankysis olimpiniame kaimelyje, kur susitiks su mūsų šalies olimpiečiais, stebės lietuvių biatlonininkų olimpinį startą.
Žiemos olimpinės žaidynės vyksta 23 kartą. Šiemet 15 sporto šakų varžysis 3000 atletų iš 95 pasaulio šalių. Jie kovos dėl 102 medalių komplektų.

NATO kariams Kauno klinikose padėkota už atliktą kilnią kraujo donorystės misiją

Penktadienį Kauno klinikų Kraujo centre kraujo donorais tapusiems NATO kariams iš Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kroatijos padėkojo šių klinikų darbuotojai.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovės Eglės Audickaitės, kraujo donorystė atneša naudą ne tik pačiam kraujo donorui, bet ir kitiems visuomenės nariams - vienas kraujo donoras lemiamu momentu gali išgelbėti net tris gyvybes. Tad klinikų medikai ir ligoniai dėkingi NATO kariams, atlikusiems kilnią misiją. 
Ne paslaptis, kad būti kariu - itin įtemptas darbas, tačiau kariškiai įrodė, jog net kasdienių užduočių apsuptyje nevalia pamiršti galimybės dovanoti gyvenimą kitam žmogui. Gera nuotaika besidalijantis kariškis iš Vokietijos kontingento pasakojo, kad ši kraujo donorystės akcija - dovana Lietuvai. „Žinome, kad netrukus minėsite Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, todėl norėdami prisidėti prie garbingos progos ir atsidėkodami už svetingą priežiūrą, nusprendėme dovanoti ne materialinę, o neįkainojamą dovaną - gyvybę kitam", - sakė karys.
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" Priimančiosios šalies paramos poskyrio seržantė Otilija Vitkevičienė akcijos metu pabrėžė, kad kariškių planuose yra reguliari kraujo donorystė. „Tikimės, kad mums pavyks Kauno klinikų Kraujo centre apsilankyti kiekvieną mėnesį. Planuojame, kad per maždaug 6 mėnesius kraujo padovanos apie 600 karių. Vyrai patys rodo iniciatyvą aukoti kraują - taip gelbėjamos ne tik gyvybės, bet ir motyvuojama kitus atkreipti dėmesį į kraujo stygiaus problemą".
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė džiaugėsi tokia karių iniciatyva, ypač kai kraujo atsargų ligoninėje per daug nebūna: „Mums nepaprastai džiugu, kad NATO kariai supranta kraujo donorystės prasmę ir nori prie jos prisidėti. Tai - ne tik kilnus darbas, bet ir puikus pavyzdys, kaip skirdami vos dalelę savo laiko, kitam žmogui galime padovanoti ištisą gyvenimą". 
Ne vienas kariškis atskleidė, kad kraujo donorystė jam - savaime suprantamas dalykas, o paaukoti kraujo turėtų kiekvienas, turintis tam galimybę. Jų teigimu, Lietuva - ne vienintelė šalis, kurioje iškyla kraujo trūkumo problema. Dienos rekordininkas - karys iš Kroatijos kontingento, savo knygelėje įrašęs jau 72-tą donorystę, į savo rekordą žiūrėjo kukliai: „Kraują reguliariai aukoju nuo 18 metų. Man tai - visiškai įprasta praktika".

Iš 60 savivaldybių tik viena rūpinasi žmonėmis, kurie serga epilepsija

26 tūkstančiai. Tiek žmonių šiandien Lietuvoje serga epilepsija - liga, dėl kurios pacientai ir jų šeimos nariai patiria stiprią diskriminaciją, nepriteklių, sunkumų asmeniniame gyvenime ir darbe. 
Kaip penktadienį šiai ligai skirtoje spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos "Epilė" atstovė Donata Balčikonienė, iš 60 apklaustų savivaldybių tik viena - Tauragės savivaldybė - atsakė, kad teikia kompleksines psichosocialines paslaugas 20-čiai epilepsija sergančių savivaldybės žmonių.
"Dažnai tenka bendrauti su epilepsija sergančiaisiais, ir jie, visų pirma, mini psichosocialinių kompleksinių paslaugų poreikį, kad neprieinamas gydymas bent 6-7 vaistais, kurie registruoti Europos Sąjungos šalyse, susirgę epilepsija žmonės diskriminuojami mokymo įstaigose, darbe, aplinkiniai vis dar nežino, kaip elgtis, kai žmogų ištinka epilepsijos priepuolis", - vardijo D. Balčikonienė.
Epilepsija - lėtinis nervų sistemos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia per pirmus tris gyvenimo dešimtmečius. Epilepsijos priepuoliu vadinamas sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.
Seimo narys Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad epilepsija serga apie 26 tūkst. žmonių, bet liga paliečia kelis kartus daugiau - per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. "Epilepsijos pasekmės skaudžios: byra šeimos, sergantieji ir jų artimieji serga depresijomis, kaip rodo tyrimai, paliesti šios ligos žmonės 5-6 kartus dažniau žudosi", - vardijo M. Majauskas.
Pasak Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko, sergantieji epilepsija dažnai išmetami iš darbo, studijų, didelė dalis jų negauna išsilavinimo, nes yra stipriai stigmatizuojami, kaip ir jų šeimos nariai. 
Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė prof. dr. Rūta Mameniškienė epilepsiją vadino tikrai dažna liga. "Iš neurologinių ligų ji užima ketvirtą vietą pagal dažnumą po galvos skausmų, Alzhaimerio ligos ir insulto. Vienas iš 26 šiandien sveikų žmonių ateityje gali išgirsti epilepsijos diagnozę. Kasmet nustatome per 900 naujų šios ligos atvejų", - sakė R. Mameniškienė.
6 iš 10 atvejų nepavyksta nustatyti, kodėl žmogus susirgo epilepsija. "Priepuoliai gali kartotis 20 kartų per dieną, bet gali trukdi vos dvi minutes per mėnesį. Kad ir kaip būtų, tai labai pakeičia ne tik ligonio, bet ir jo artimųjų gyvenimus. Net išsivysčiusiose šalyse 4 iš 10 pacientų negauna adekvataus gydymo nuo epilepsijos, kuris padėtų sustabdyti priepuolius", - konstatavo Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė. 
"Seniai laikas imtis veiksmų, kurie leistų epilepsija sergantiesiems ir jų artimiesiems jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Pirma - užtikrinti galimybę rinktis iš pažangiausių gydymo metodų, antra - suteikti visapusišką socialinę pagalbą, trečia - pasirūpinti sergančiųjų artimaisiais, ketvirta - keisti nusistovėjusį visuomenės požiūrį", - vardijo M. Majauskas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos neurologės Eglės Navickienės teigimu, psichosocialinė pagalba - labai svarbi, tačiau svarbiausias - gydymas vaistais, kuris trunka nuo kelerių iki keliolikos metų. 
"Kai kurie vaistus nuo epilepsijos vartoja visą gyvenimą, tabletes reikia vartoti reguliariai, kiekvieną dieną, todėl mes tikrai labai norime, kad šis gydymas būtų efektyvus, saugus ir kad žmonės patirtų kuo mažiau pašalinio poveikio", - akcentavo neurologė.
Kaip pabrėžė daktarė E. Navickienė, epilepsijos gydymo nesėkmės skaudžios. Jei žmogus atkrinta, vėl prasidedantys epilepsijos priepuoliai veda prie darbo netekimo, ligoniai negali vairuoti, vėl patiriamos didžiulės emocinės problemos. 
"Labai norisi, kad už gydymą iki galo būtų atsakingas gydytojas, kuris pacientui skiria vaistus, rekomenduoja konkrečias gydymo schemas. Tačiau viena iš gydymo problemų šiandien, kad mes rašome cheminį vaisto pavadinimą ir nežinome, koks konkretus vaistas pacientui bus pasiūlytas vaistinėje. Kartais mėnesius nežinome, kuo gydosi mūsų ligonis. Ištikus bėdai jis ateina pas mus ir, taip išeina, kad mes jaučiame kaltę dėl pasikartojusių priepuolių, nors vaistinėje jam buvo duotas ne tas vaistas, kurį jis vartojo daug metų arba, pasikeitus įstatymams, normatyvams, tas vaistas tapo nebekompensuojamas", - sakė neurologė.
E. Navickienė ir kiti gydantys epilepsija sergančius pacientus norėtų, kad visi vaistai nuo epilepsijos būtų vienodai prieinami pacientams, valstybė kompensuotų jų bazinę kainą, o žmogus, pasitaręs su gydytoju, galėtų pasirinkti sau tinkamą, o ne pigiausią ar kompensuojamą preparatą.
Vaistų kompensavimą E. Navickienė vadino labai didele problema. Vieniems pacientams jie kompensuojami 100 proc., kitiems sergantiems epilepsija - 80 proc., nors jų priepuoliai iš esmės vienodi.
"Jei žmogus nors sekundę prieš priepuolį pajaučia, kad jam darosi bloga, nesvarbu, kad negali to kontroliuoti ar kažkaip kitaip apsisaugoti nuo priepuolio, jo vaistai kažkodėl kompensuojami nebe 100 proc., o 80 proc. Mes su tuo nesutinkame, ne kartą prašėme, kad kompensavimas būtų suvienodintas. Mums tai palengvintų koduojant ligas ir pristatant epilepsijos statistiką jos neiškreipiant", - sakė daktarė E. Navickienė.
Kita grupė pacientų, su kuriais, specialistės nuomone, elgiamasi neteisingai - sunkiomis epilepsijomis, kurios veda į galutinį neįgalumą, sergantys vaikai. "18 metų jie tampa suaugusiais, ir staiga jų gydymas pasidaro nebe 100 proc., o 80 proc. kompensuojamas, nors iš tiesų tai labai sunkūs, nedarbingi ligoniai, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Tada reikia peržiūrinėti ligos kodus, ne visai teisingai diagnozuoti epilepsiją tam, kad padėtume žmogui, kuriam pagalba būtina", - sakė E. Navickienė. 
Pasak neurologės, 30 proc. pacientų priepuoliai kartojasi, ir gydymas tęsiasi ilgai. "Norėtųsi, kad šie pacientai gautų ES piliečiams prieinamą gydymą, kaip kitų šalių sergantieji Prancūzijoje, Vokietijoje ar toje pačioje Lenkijoje. Yra 6-7 vaistai, kurie puikiai prieinami ES šalyse, deja, Lietuvoje mes jų negalime skirti", - sakė daktarė.
Pasak VUL Santaros klinikų medicinos psichologės-psichoterapeutės Marijos Turlinskienės, epilepsija paliečia visą žmogaus gyvenimą. Ne tik sergantieji, bet ir jų aplinka paveikiama baimės, įtampos, kaip būti šalia sergančiojo. 
"Tyrimai rodo, kad apie pusę sergančiųjų turi ne pačios ligos, o gyvenimo su ja sukeltų sunkumų. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatais, didžioji dalis pacientų patiria stigmatizavimą, vaikai susiduria su dideliais iššūkiais - tėvų hipergloba, bendraamžių reakcijomis. Trūksta tėvų konsultavimo ne tik kaip būti su epilepsija sergančiu vaiku, bet ir kaip rūpintis likusiais vaikais, visa šeima, kurioje yra sergantis epilepsija", - sakė medicinos psichologė-psichoterapeutė.
Pasak specialistės, vos sužinojus apie ligą turėtų būti teikiama pagalba. "Bet pas mus šie klausimai paliekami gydytojams, kurie nei gali, nei turi spręsti, kaip žmogui adaptuotis gyvenant su liga", - apgailestavo psichoterapeutė, kviesdama sergančiuosius ir jų artimuosius kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros centrus, kuriuose dirba medicinos psichologai. "Gaila, rajonuose tokios nedaug", - pripažino VUL Santaros klinikų medicinos psichologė-psichoterapeutė.
Epilepsija yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių neurologinių ligų, kuria pasaulyje serga apie 65 mln. gyventojų. Iš daugmaž 26 tūkst. Lietuvoje ja sergančių žmonių net 4000 - vaikai. Gydytojų teigimu, ši liga vaikystėje yra dažnesnė nei reumatas, cukraligė ar tuberkuliozė.

Naujausi reitingai: socialdemokratai aplenkė „valstiečius“ (su lentele)

Naujausiais apklausų duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partija savo populiarumu aplenkė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), praneša ELTA. 
Politologų nuomone, pokyčiai reitingų lentelėje ir gerėjantis socialdemokratų vertinimas gali reikšti ne tiek aktyvumą ir pozityvius pokyčius socialdemokratų veikloje, kiek visuomenės reakcijas į LVŽS daromas klaidas, konfliktus ir kuriozines situacijas. 
Tuo tarpu socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžia, nors ir tylią, tačiau konstruktyvią partijos veiklą ir tai, kad viešojoje erdvėje aptariamos grėsmės skilus partijai nepasitvirtino. „Jei ir gims šis projektas, tai jis gims negyvas“, - sakė G. Paluckas. 
„Valstiečius“ aplenkę socialdemokratai populiariausių partijų reitingų lentelėje su 13,2 proc. palaikymu rikiuojasi antri po konservatorių. „Valstiečių“ reitingai, lyginant su 2017-ųjų gruodžiu, smuko dviem procentiniais punktais ir siekia 11,6 proc. visuomenės palaikymą. 
Nors gyventojų, linkusių balsuoti už konservatorius, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, taip pat sumažėjo 2 procentiniais punktais, Gabrieliaus Landsbergio vedama partija išlaiko ryškų atotrūkį nuo kitų partijų. Konservatorius palaiko šeštadalis (17,4 proc.) suaugusių šalies gyventojų. 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 18-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankios tendencijos rodomos Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Palankumas šiai, ne pačius geriausius metus išgyvenančiai, partijai padidėjo beveik 2 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 6,7 proc. 
Šalia liberalų su labai panašiu reitingu (6,6 proc.) rikiuojasi ir ankstesnes pozicijas išlaiko partija Tvarka ir teisingumas, o ties 5 proc. riba laviruoja Darbo partija. 
Apklausos duomenimis, kitos politinės partijos 5 proc. ribos, kuri yra būtina norint patekti partijai į Seimą, neperžengia. 
Trys iš dešimties (29 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. 
Vertindamas rokiruotes reitingų lentelėje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį į tai, kad partijų vertinimo svyravimas 2-3 procentais nėra labai rimtas signalas. Tai iš esmės, pabrėžė profesorius, vyksta paklaidos ribose. 
Tačiau, akcentavo T. Janeliūnas, galima įžvelgti nuoseklų „valstiečių“ reitingų mažėjimą ilgesnėje perspektyvoje. Ir čia kalbėti apie svyravimus tik paklaidos ribose negalima. 
„Manau, kad praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje viešumoje buvo nemažai kritinių momentų, kurie prisidėjo prie dar prastesnio „valstiečių ir žaliųjų“ vertinimo. R. Karbauskio verslo reikalai, kilęs viešas ginčas su Edmundu Jakilaičiu. Tai greičiausiai taip pat turėjo neigiamos įtakos reitingams“, - sakė T. Janeliūnas. 
Šis nuoseklus „valstiečių“ reitingų mažėjimas, politologo nuomone, geriausiai paaiškintų socialdemokratų reitingų kilimą. Pasak jo, socialdemokratų reitingų pakilimo priežastis sunku identifikuoti, nes jie nebuvo matomi viešojoje erdvėje su kažkokiomis labai aiškiomis idėjomis ar iniciatyvomis. 
„Taigi aš sakyčiau, kad tas socialdemokratų reitingų svyravimas yra susijęs ne su pačios socialdemokratų partijos aktyvumu, kiek nusivylimu valdančiaisiais“, - apibendrino profesorius ir pabrėžė, kad matomumas žiniasklaidoje yra būtinas siekiant paveikti apklausų rezultatus. 
Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės manymu, šiek tiek ūgtelėję socialdemokratų reitingai taip pat nebūtinai reiškia, kad visuomenė ėmė pozityviau vertinti šią partiją. Todėl, samprotavo politologė, antroji reitinguose tekusi vieta gali būti susijusi su klaidomis, kurias daro „valstiečiai“. O tokių klaidų, kalbėjo R. Urbonaitė, yra nemažai. 
Skandalas dėl plėšomų žurnalų, užsitęsusios diskusijos dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusija bei, apeinant įstatymus, Lietuvoje supirkinėjamos žemės, galėjo būti priežastimi, padidinusia nusivylimą „valstiečiais“. 
„Kita vertus, ir kylančios kainos, kas nuolat pastaruoju metu akcentuojama, valdantiesiems neprideda reitingo taškų, nors valdžios galimybės spręsti šią problemą ir yra gana ribotos, bet rinkėjui tai jau nėra taip svarbu. Kai kažkas blogai, pirmiausia žiūrima į valdančiuosius“, - pabrėžė politologė. 
Taigi socialdemokratai, bent jau kol kas, neturėtų labai džiaugtis. „Jų veiksmuose nėra nieko tokio, kas, pavyzdžiui, galėtų auginti reitingą ir kitą mėnesį. Kitaip tariant, aplenkti artimoje perspektyvoje konservatorius socialdemokratai galimybių turi mažai. Galbūt, niekas nežino, kitą mėnesį socialdemokratų reitingai grįš į ankstesnes pozicijas“, - sakė politologė ir pažymėjo, kad jeigu matysime, jog socialdemokratai stabiliai laikysis antroje vietoje, tikrai bus galima sakyti, kad „valstiečiams“ tikrai neigiamą įtaką daro klaidos. 
Socialdemokratų lyderio G. Palucko nuomone, pokyčiai populiariausių partijų reitingų lentelėje yra susiję su „valstiečių“ daromomis klaidomis.
Pasak jo, „valstiečiai“ daro daug grubių klaidų ne tik komunikacijoje. G. Palucko teigimu, daugiausiai mandatų turinti partija sąmoningai atitolo nuo to, kas buvo žadėta rinkimų metu. 
Tačiau su politologų teiginiais, kad socialdemokratų atsigavimas yra daugiausiai susijęs su kitų partijų nesėkmėmis, G. Paluckas nesutiko. Pasak jo, socialdemokratai opozicijoje dirba, nors ir tyliai, tačiau konstruktyviai. 
„Manau, kad konstruktyvūs dalykai ir rinkėjų požiūris yra vertinamas labiau nei opozicinis draskymasis“, - pabrėžė G. Paluckas, aiškindamas socialdemokratų dalyvavimą ir siūlymų teikimą progresinių mokesčių ar „Matuko reformos“ projektams. 
Socialdemokratų lyderis taip pat pažymėjo, kad įtakos gerėjantiems socialdemokratų reitingams turi ir viešojoje erdvėje mažiau matomas partijos darbas. 
„Mes lankomės intensyviai rajonuose, susitikinėjame su žmonėmis, diskutuojame, šnekamės. Tai į žiniasklaidą niekaip nepapuola ir neatsiskleidžia. Nenoriu atskleisti visų taktinių gudrybių, bet didelė struktūra, didelis narių skaičius taip pat yra svarbus“, - sakė G. Paluckas. 
Atskilusių partijos senbuvių kalbų apie ketinimus kurti naują socialdemokratinę partiją G. Paluckas nesureikšmino. Anot jo, gandai, kad partiją palieka žmonės, nepasitvirtino. G. Palucko nuomone, jei ir gims šis projektas, tai jis gims negyvas.
Eltos korespondentas Benas Brunalas 
Apklausa vyko 2018 m. sausio 18-30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 
Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią iš šių partijų jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų - 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 12 (%) 

2018 01 (%) 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

19,1 

17,4 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

11,6 

13,2 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

13,6 

11,6 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

5,0 

6,7 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

6,2 

6,6 

Darbo partiją 

3,2 

4,8 

Lietuvos centro partiją 

5,3 

4,3 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

2,5 

3,8 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

2,4 

2,5 

Kitas partijas 

0,1 

0,2 

Nežino, neatsakė 

31,0 

28,9 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. 

Popiežiui įteikta Lietuvos šimtmečio vėliava

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis  Vatikane vykusiame kasmetiniame Šv. Mortos grupės (Santa Marta Group) susitikime Popiežiui nuo Ministro Pirmininko įteikė Lietuvos trispalvę – simbolišką dovaną, įprasminančią valstybės šimtmečio jubiliejų.

Šiame susitikime buvo pristatyti Lietuvos strateginiai sprendimai kovojant su šiuolaikinės vergovės apraiškomis, pabrėžiat, jog šį  klausimą kuruoja Vyriausybė ir kuriamas koordinavimo centras. Lietuvos pranešimas  sulaukė ypatingo dėmesio ir palaikymo iš skirtingų šalių.

Šv. Mortos grupė yra Popiežiaus Pranciškaus globojama pasaulinė iniciatyva, telkianti valdžios institucijų, teisėsaugos ir bažnyčios pastangas kovai su prekyba žmonėmis, plėtojant prevencijos strategijas, pastoracinę nusikaltimo aukų priežiūrą ir jų reintegraciją į visuomenę.

„Atsižvelgiant į aukoms daromą žalą, prevencija turi būti kovos su prekyba žmonėmis pagrindas. Šv. Mortos grupės veikloje dėmesio centre yra nusikaltimų aukos. Akivaizdu, kad aukų yra daug daugiau nei rodo oficialūs duomenys. Tiek pagalbos aukoms, tiek prevencijos srityse Lietuvoje reikia toliau telkti pastangas“, – teigia Vyriausybės kancleris A.Stončaitis.

Įvairių šalių patirtis rodo, kad šiuolaikinės vergovės klausimas yra labai kompleksinis ir turi būti sprendžiamas aukščiausiu politiniu ir instituciniu lygiu, tarkime, Jungtinėje Karalystėje sudarytoje  kovos su šiuolaikine vergove darbo grupei vadovauja premjerė, šiuo klausimu aktyviai dirba ir premjerės kabineto patarėjai.

Lietuvoje šiuo metu taip pat diskutuojama, kaip stiprinti Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos vaidmenį, Vyriausybės kancleris turėtų tapti koordinatoriumi  horizontaliems veiksmams kovai su prekyba žmonėmis. Ketinama steigti ir koordinavimo centrą kovai su prekyba žmonėmis bei pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su visomis suinteresuotomis šalimis (ministerijomis, teisėsaugos institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis).

Prekyba žmonėmis išlieka labai pelninga sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo forma. Šiuo metu, anot Tarptautinės darbo organizacijos, išnaudojama daugiau kaip 20 milijonų žmonių, prekeivių žmonėmis nusikalstamu būdu įgytas pelnas pagal dydį vertinamas kaip antras po narkotikų verslo.

Vasario 8-9 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvauja 30 šalių delegatai iš Europos, Azijos, JAV. Lietuvos delegacijoje - Vyriausybės kancleris,  Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento bei bažnyčios atstovais. Susirinkime taip pat dalyvauja Pasaulinio Fondo kovai su šiuolaikine vergyste (Global Fund to End Modern Slavery), Tarptautinės migracijos organizacijos, Europolo atstovai.

Aptarnavimo ir pramogų sferos darbuotojams - papildoma apsauga nuo gripo

Aptarnavimo ir pramogų sferos darbuotojų sveikata pasirūpinę darbdaviai tikisi, kad klientai nuo gripo saugosis patys.
UAB „Forum Cinemas" rinkodaros vadovas Dainius Beržinis Eltai sakė, kad gripo epidemijos metu kino seansai vyks, kaip numatyta. Sveikatos apsaugos ministerija ar kitos institucijos neįpareigoja renginių organizatorių stabdyti veiklą epidemijų metu.
„Darbuotojais mes esame pasirūpinę - paskiepiję nuo gripo, o kino teatrų lankytojai apsaugos priemonėmis, manau, pasirūpins individualiai", - sakė D. Beržinis.
Vilniaus batutų parko „Skypark" administracija dėl gripo epidemijos taip pat nesiruošia nutraukti pramogų, darbuotojai imsis įprastų dezinfekcinių saugos priemonių. 
Kaip pastebi šio parko administracija, uždarius mokyklas mokinių batutų parke nepadaugėjo, matyt dalis tėvų bijo, kad užsikrės ir neleidžia eiti iš namų.
UAB „Lidl Lietuva" komunikacijos vadovas Valdas Lopeta sakė, kad darbuotojams dar prieš ligų sezoną buvo sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo gripo.
„Augant sergamumui pasirūpinome, kad virtuvėlėse ir darbuotojų poilsio zonose būtų šiltos arbatos, imbiero, citrinos ir kitų natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Jei matysime, kad to nepakanka, imsimės kitų veiksmų", - sakė V. Lopeta.
Kaip priminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nuo užkrečiamųjų ligų apsaugo ir medicininės kaukės, kurios kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus. 
„Sveiki žmonės, dėvėdami medicininę kaukę, sumažina tikimybę užsikrėsti infekcija. Tačiau svarbu prisiminti, kad medicininių kaukių efektyvumą užtikrina tik taisyklingas jų naudojimas", - atkreipė dėmesį specialistė.
Medicininių kaukių yra įvairių rūšių, todėl prieš naudojimą būtina perskaityti gamintojo nurodymus ir jais vadovautis. 
Svarbu, kad kaukė būtų individualiai pritaikyta pagal dydį ir formą, nes per didelė ar per maža gali neužtikrinti apsauginės funkcijos.
Prieš užsidedant kaukę patariama kruopščiai nusiplauti rankas su muilu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.
Priklausomai nuo kaukės modelio, ji turi būti patogiai ir tvirtai užfiksuojama, kad nenusmuktų nuo veido. Jeigu kaukė yra su raišteliais, ji turi būti rišama ties galvos viduriu ir kaklu arba tvirtinama už ausų kilpelėmis. Užsidėjus kaukę ant veido, kraštus patariama prispausti ties nosimi ir skruostais, kad ji priglustų tvirtai, neliktų plyšių.
Medicininė kaukė turi būti uždėta ant veido taip, kad apimtų nosies, burnos ir smakro sritis. Įkvepiant ir iškvepiant vertėtų įsitikinti, kad oras nepraeina per kaukės plyšius. 
Svarbu žinoti, ne tik kaip dėvėti kaukę, bet ir kaip nusiimti. Pasak D. Razmuvienės, sudrėkusią kaukę reikia nedelsiant pakeisti nauja, neliečiant jos pačios paimti už raištelių ar kilpelių. Panaudotos kaukės sudedamos į plastikinį maišelį ir išmetamos.
„Nuėmus kaukę būtinai reikia nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku", - priminė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.
Skiepai - efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Kaip pabrėžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas, svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus, nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, dėvėti medicinines kaukes.

Izraelyje aptikta reta Romos laikų mozaika

Izraelio archeologai senoviniame Keisarijos uostamiestyje aptiko "retą ir gražią" Romos imperijos laikų grindų mozaiką. Pristatydamas 3,5x8 metro dydžio mozaiką, Uzis Adas iš Izraelio senienų administracijos (IAA) sakė, kad iki šiol šalyje nebuvo rasta tokios kokybės mozaikos. IAA spėja, kad ji sudėliota II arba III mūsų eros amžiuje.
Už 50 km į šiaurę nuo Tel Avivo esantį Keisarijos miestą prieš maždaug 2030 metų įkūrė karalius Erodas, valdęs tuometinę Romos Judėjos provinciją. Uostamiesčio griuvėsiai šiandien yra turistų traukos vieta.
Dabar rastas meno kūrinys yra "spalvinga mozaika su trimis figūromis", sakė IAA direktorius U. Adas. Ji aptikta ant vieno Romos laikų pastato grindų. Mozaika vaizduoja tris pasiturinčius, togas vilkinčius vyrus. Panašios mozaikos rastos Kipre ir Šiaurės Sirijoje. Grindys galimai buvo visuomeninio pastato arba didelio privataus namo dalis.

M. Schulzas atsisako užimti Vokietijos užsienio reikalų ministro postą

Iš Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) lyderio posto besitraukiantis Martinas Schulzas, anot žiniasklaidos, atsisako užsienio reikalų ministro portfelio naujoje koalicijoje. Apie tai jis ketina paskelbti penktadienį, pranešė "Redaktionsnetzwerk Deutschland" (RND), remdamasis SPD šaltiniais.
Apklausa prieš tai parodė, kad vokiečiai yra prieš M. Schulzo paskyrimą užsienio reikalų ministru. Trys iš keturių apklaustųjų (72 proc.) teigė, kad tai būtų neteisingas žingsnis. 26 proc. pasisakė už. A. Schulzo Aneglos Merkel vyriausybėje nenorėjo ir 60 proc. SDP šalininkų. Apklausą RTL ir n-tv užsakymu atliko "Forsa" institutas.
Pats M. Schulzas pradžioje tvirtino, kad nieku gyvu nepriklausys A. Merkel kabinetui.

Lenkijos vyriausybė prašo supratimo dėl holokausto įstatymo

Lenkijai priėmus užsienio kritikuojamą įstatymą dėl holokausto, šalies vyriausybė prašo daugiau supratimo Lenkijos praeičiai. Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio kanceliarija tviteryje paskelbė filmuką anglų kalba apie holokaustą ir nacistinės Vokietijos įvykdytą Lenkijos okupaciją.
Įraše teigiama: "Žydai ir lenkai kartu kentėjo. Mes daug padarėme gelbėdami žydus. Kaip valstybė. Kaip piliečiai. Kaip draugai. Šiandien mes vis dar esame tiesos pusėje". Žinutė buvo pažymėta grotažyme #GermanDeathCamps (vokiečių mirties stovyklos). Filmuko tikslas esą yra padėti geriau suprasti ginčytinai vertinamą įstatymą.
Minėtas įstatymas sulaukė griežtos kritikos užsienyje ir sukėlė krizę Lenkijos ir Izraelio santykiuose. Įstatymas numato piniginę baudą ar iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę tam, kas "viešai ir, nepaisydamas faktų", Lenkijos valstybei verčia atsakomybę ar dalinę atsakomybę už nacistinės Vokietijos įvykdytus nusikaltimus.
Kritikai baiminasi, kad įstatymas gali būti pasitelktas Lenkijos atsakomybei už nusikaltimus prieš žydus neigti. Lenkijos vyriausybė tuo tarpu tikina, jog įstatymas reikalingas apginti gerą Lenkijos įvaizdį pasaulyje. 
Vokietijos okupacinė ir naikinimo politika per Antrąjį pasaulinį karą pražudė 6 mln. lenkų, pusė jų buvo žydai.

Prasidėjo garsusis Rio de Žaneiro karnavalas

Tradiciniu rakto perdavimu linksmintis nusiteikusiems žmonėms prasidėjo garsusis Rio de Žaneiro karnavalas. Miesto valdžios atstovas penktadienį žvilgantį raktą įteikė "karaliui Momo" - karnavalo simbolinei figūrai. "Aš oficialiai skelbiu karnavalą atidarytą", - tada sušuko "karalius Momo", vilkintis mėlyną kostiumą, galvą pasidabinęs karūna ir lydimas karnavalo karalienės ir dviejų princesių.
Nekantriai buvo laukiama miesto mero Marcelo Crivellos pasirodymo. Evangelikas politikas dėl savo religijos laikomas karnavalo priešininku. Jis perpus sumažino finansinę paramą iškilmėms. Paprastai raktą "karaliui Momo" įteikia Rio de Žaneiro meras, tačiau pernai M. Crivella ceremonijoje nedalyvavo. Jis netgi ignoravo sambos mokyklų konkursą sambodrome.
Šiais metais meras į ceremoniją atvyko ir paneigė esąs karnavalo priešininkas. "Netiesa, kad meras turi išankstinį nusistatymą prieš karnavalą, - sakė jis kalboje. - Aš nenoriu sugadinti vakarėlio".
Tačiau M. Crivella ir šiais metais neįteikė rakto "karaliui Momo". Tai padarė miesto turizmo skyriaus vadovas.
Rio de Žaneiro karnavale ateinančiomis dienomis laukiama 6 mln. besilinksminančių žmonų. Miesto valdžia tikisi 1,5 mln. turistų. Prestižiniame konkurse sambodrome dalyvaus 13 sambos mokyklų. Mieste, kuriame didelis nusikalstamumas, saugumu rūpinsis daugiau kaip 17 000 policininkų.

Azerbaidžano prezidentas sukėlė pasipiktinimą pareiškimais apie Armėnijos okupaciją

Armėnija penktadienį atsikirto Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo pareiškimui, kad jo šalies vyrai turėtų okupuoti Armėnijos žemę. 
Armėnijos parlamento pirmininko pavaduotojas Eduardas Sharmazanovas sakė, kad I. Aliyevas yra "XXI amžiaus Hitleris", omenyje turėdamas tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu nacistinė Vokietija okupavo kaimynines šalis.
E. Sharmazanovas naujienų agentūrai dpa sakė, kad A. Aliyevas pademonstravo, jog Azerbaidžanas nėra pasiruošęs taikiai išspręsti konflikto su Armėnija.
Šios dvi buvusios sovietinės respublikos Pietų Kaukaze konfliktuoja dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono. 2016 metais paaštrėjus konfliktui, žuvo daugiau kaip 100 žmonių. 
Azerbaidžano prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad Armėnijos sostinė Jerevanas yra "mūsų istorinė žemė. Mes azerbaidžaniečiai privalome sugrįžti į šią žemę. Tai mūsų politinis ir strateginis tikslas".

PSO: kas antras vaikas pasaulyje patiria kokios nors formos smurtą

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki milijardo vaikų ir jaunuolių pasaulyje patiria fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą arba gyvena apleisti. Tai reiškia, kad pernai tarp 2-17 metų amžiaus nepilnamečių tokių buvo kas antras, penktadienį Ženevoje pranešė organizacija.
PSO duomenimis, kas penktas vaikas bent kartą gyvenime patiria fizinį smurtą, kas trečias - emocinį. 18 proc. mergaičių ir 8 proc. berniukų neišvengia seksualinio smurto. Išnaudoti vaikai dažniau nei kiti griebiasi cigarečių ir alkoholio, labiau rizikuoja ir vėliau yra labiau linkę į tokias ligas, kaip baimės būsenos, depresija, vėžys ir ŽIV infekcijos, teigia PSO. Organizacija "vaikais" vadina visus nepilnamečius.
Vaikų apsaugos įstatymai yra svarbūs, sakė Etienne'as Krugas iš PSO, tačiau to esą nepakanka. "Mums reikia kultūros pokyčių, nulinės tolerancijos smurtui prieš vaikus", - sakė jis. Vyriausybės esą, be kita ko, galėtų padėti tėvams auklėti vaikus, o vaikus mokyti socialinio elgesio, emocijų kontrolės ir sąmoningumo.

ES įspėja Londoną, kad derybos dėl "Brexit" pereinamojo laikotarpio gali žlugti

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier'as įspėja Didžiąją Britaniją, kad dėl nerealistiškų Londono reikalavimų gali nutrūkti derybos dėl "Brexit" pereinamojo laikotarpio, informuoja agentūra "Reuters".
Yra virtinė esminių problemų, penktadienį Briuselyje pareiškė M. Barnier'as. "Jei skirtumai išliks, pereinamasis laikotarpis nebus savaime suprantamas dalykas", - pabrėžė jis.
Pastarasis pokalbių tarp Didžiosios Britanijos vyriausybės ir ES ratas nuo antradienio vyko Briuselyje. Jame pirmiausiai buvo kalbama apie pereinamąjį laikotarpį Karalystei, kai šalis 2019 metų kovą nebepriklausys ES. Tuo metu Didžioji Britanija iki 2020-ųjų galo dar nori laikinai turėti prieigą prie ES rinkos. "Jei šalis nori naudotis bendros rinkos ir Muitų sąjungos privalumais, privalo atitinkamai gerbti taisykles ir pareigas", - pabrėžė M. Barnier'as. Tai esą yra logiška ir galiotų iki pereinamojo etapo pabaigos.
Derybos dėl kai kurių kliūčių šiuo metu praktiškai nejuda iš vietos. Londonas, pavyzdžiui, nesutiko ES piliečiams, kurie per tam tikrą laiką po "Brexit" persikels į Didžiąją Britaniją, suteikti nuolatinės teisės gyventi šalyje. Be to, Londonas nenori laikytis jam nepatinkančių ES įstatymų pereinamuoju laikotarpiu, taip pat yra prieš ES sankcijų galimybę. Šie punktai Briuseliui esą yra labai svarbūs.
ES atstovai ir diplomatai mano, kad Londonui reikės ilgesnio pereinamojo laikotarpio nei oficialiai planuojama. Pavasarį turėtų prasidėti derybos dėl būsimų santykių po "Brexit". Jose visų pirma bus kalbama apie prekybos sutartį.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 10-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1567 m. nužudytas Škotijos karalienės Marijos Stiuart antrasis vyras lordas Darnlis.
1763 m. pasirašius Paryžiaus taikos sutartį baigėsi Septynerių metų karas tarp Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Pagal šią sutartį Didžioji Britanija gavo Kanadą, Prancūzija - įvairias Vest Indijos kolonijas, o Ispanija - Luizianą ir Havaną.
1827 m. Rusijos Peterburgo mieste įkurta Karo jūrų akademija - dabar admirolo N. G. Kuznecovo karo jūrų akademija.
1837 m. dvikovoje nukautas Rusijos poetas Aleksandras Puškinas.
1841 m. įsigaliojo Sąjungos aktas, pagal kurį susivienijo Aukštutinė ir Žemutinė Kanados.
1887 m. gimė Arnoldas Cveigas, vokiečių rašytojas, Pirmojo pasaulinio karo metais gyvenęs Lietuvoje, septynių romanų ciklo "Didysis baltųjų žmonių karas" autorius.
1890 m. gimė rusų rašytojas Borisas Pasternakas.
1898 m. gimė vokiečių poetas ir dramaturgas Bertoldas Brechtas. Jo plunksnai, be kitų, priklauso dramos "Opera už tris grašius" bei "Motušė Kuraž ir jos vaikai".
1923 m. mirė žymus vokiečių fizikas Wilhelmas Roentgenas. 1895 metais atrado ir kruopščiai ištyrė Rentgeno spindulius, numatė jų pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes. Už šių spindulių atradimą ir tyrimus 1901 m. jam paskirta Nobelio premija.
1932 m. mirė britų rašytojas, įtempto siužeto romanų autorius Edgaras Wallacis.
1940 m. Sovietų Sąjunga pradeda masinę gyventojų deportaciją į Sibirą iš okupuotos rytinės Lenkijos teritorijos.
1942 m. Glennui Milleriui, pardavusiam milijoną savo plokštelės "Chatanooga Choo Choo" egzempliorių, įteiktas pirmasis auksinis diskas.
1962 m. JAV žvalgybos lėktuvo "U-2", kuris prieš dvejus metus buvo numuštas virš Sovietų Sąjungos, pilotas Francis Gary'is Powersas Berlyne iškeistas į KGB agentą Rudolfą Abelį.
1970 m. per pasikėsinimą į Izraelio aviakompanijos "El Al" lėktuvą Miunchene arabų teroristai nužudė vieną ir sužeidė 10 izraeliečių.
1974 m. britų šachtininkai pradėjo nacionalinį streiką - šalyje pradėjo trūkti elektros energijos, buvo įvesta trijų dienų darbo savaitė, o konservatoriaus Edwardo Heatho vyriausybei teko atsistatydinti.
1985 m. Sovietų Sąjunga atliko branduolinį bandymą Semipalatinsko branduoliniame poligone.
1996 m. per referendumą Kirgizijos rinkėjai pritarė siūlymui prezidentui Askarui Akajevui suteikti ypatingus įgaliojimus.
1996 m. į šachmatų istoriją įėjo IBM kompiuteris "Deep Blue", nugalėjęs pasaulio čempioną Garį Kasparovą. Tai buvo pirmas kartas, kai žaidžiant pagal klasikines turnyro taisykles mašina prie šachmatų lentos įveikė pasaulinės klasės žaidėją.
1998 m. mirė buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir vienas iš dabartinės Europos Sąjungos įkūrėjų Robertas Schumannas.
2001 m. Tarptautinė kosminė stotis, sumontavus prie jos mokslinį modulį "Destiny", tapo didžiausiu dirbtiniu objektu kosmose.
2004 m. JAV pradėjo diplomatinių santykių atnaujinimą su Libija, kai Tripolis paskelbė nutraukiąs masinio naikinimo ginklo programą.
2005 m. Šiaurės Korėja paskelbė pasigaminusi branduolinių ginklų.
2005 m. Arthuras Milleris, Amerikos teatro milžinas, parašęs garsiąją pjesę "Komivojažerio mirtis", būdamas 89 metų amžiaus mirė savo namuose.
2011 m. po vandeniu iš Venesuelos į Kubą buvo nutiestas optinis kabelis. Venesuela pasisiūlė padėti Kubai padidinti interneto greitį, kai JAV atsisakė tai padaryti.
2014 m., eidama 85-uosius metus, mirė žymi Holivudo aktorė, stepo šokėja ir diplomatė Shirley Jane Temple. Aktorė išgarsėjo 1934 metais po savo vaidmens miuzikle "Šviesios akys" (Bright Eyes).

 

 

Atgal