VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.11. Naujausios žinios

Trakuose - Lietuvos paaukojimo švč. Mergelei Marijai iškilmė

ŠiandienTrakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikoje vyskupai Lietuvą paaukos nekaltajai Marijos, Lietuvos globėjos, širdžiai.
Pasak vyskupų, tai tikėjimo veiksmas, kuriuo išreiškiamas pasitikėjimas Marija, kurią Jėzus mums patikėjo kaip Motiną. 
Paaukodami Lietuvą taip pat atnaujiname tikėjimą, puoselėtą mūsų tėvų ir protėvių, kurio dėka Lietuva tapo žinoma kaip Marijos žemė, o prieš 300 metų Trakų Dievo Motinos atvaizdas karūnuotas popiežiaus pašventintomis karūnomis.
„Artėjant Vasario 16-ajai, kai švęsime Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 metų Jubiliejų, Marijos globai patikime Lietuvos dabartį ir ateitį, su dėkingumu atmindami visus, kurių dėka ją turime", - sako vyskupai.
Vasario 11-ąją tikintieji kviečiami nuoširdžiai jungtis į bendrą tikėjimo aktą Trakuose, taip pat kiekvienoje Lietuvos parapijoje, kartu su kunigais Šv. Mišių metu prieš tikėjimo išpažinimą vienu balsu meldžiantis Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai malda.
Negalintys atvykti į Trakus ar savo bažnyčią į šį tikėjimo veiksmą galės jungtis per tiesiogines LRT televizijos ar „Marijos radijo" transliacijas iš Trakų bazilikos.
Lietuvos paaukojimo Mergelei Marijai maldą šiais Jubiliejiniais Trakų Dievo Motinos metais vyskupai kviečia dažnai kalbėti parapijose, bendruomenėse, šeimose ar asmeniškai.

Tenisininkas R. Berankis pergale pradėjo ATP 500 turnyro Olandijoje atranką

Olandijoje vyksiančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) "World Tour 500" serijos turnyro vienetų atrankos varžybų pirmajame rate šeštadienį lietuvis Ričardas Berankis 7:5, 6:2 nugalėjo 30-metį vokietį Matthiasą Bachingerį (160-oji pasaulio raketė).
Mačas truko 1 val. 32 min. 
R. Berankis po tikslių pirmų padavimų laimėjo net 76 proc. galimų taškų (25/33), o voietis - tik 46 proc. (18/39).
Lemiamame, antrajame, atrankos rate R. Berankis žais su 26-erių metų prancūzų Pierre-Huguesu Herbertu (76).
Patekdamas į antrąjį atrankos ratą, R. Berankis pelnė 10 ATP reitingo taškų ir 3050 eurų premiją.
Turnyro Olandijoje prizų fondą sudaro 1,863 mln. eurų.

Užsienio reikalų ministras lankysis Airijoje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 11-13 dienomis su darbo vizitu lankysis Airijoje.
Vizito metu L. Linkevičius susitiks su Airijos Prezidentu Michaelu D. Higginsu, užsienio reikalų ir prekybos ministru Simonu Coveney'u. Susitikimų metu, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bus aptarti Lietuvos ir Airijos dvišaliai santykiai, bendradarbiavimo Europos Sąjungoje, Rytų kaimynystės, energetinio saugumo ir diasporos klausimai. 
Lietuvos užsienio reikalų ministras kartu su Airijos kolega dalyvaus viešoje paskaitoje-diskusijoje Korko universitete tema „Lietuvos ir Airijos partnerystė ES 27". 
Užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su Korko miesto valdžios ir Korko universiteto atstovais, lankysis Airijos nacionaliniame archyve, susitiks su Airijos lietuvių bendruomene, dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjime Dubline.

Doc. R. Domeika: Ne tinginystė, o atskirtis daliai abiturientų trukdo peršokti keliamą kartelę

Ne tinginystė ar apsileidimas, o socialinė atskirtis daliai kaimiškų Lietuvos rajonų abiturientų neleidžia pasiekti žemiausios kartelės, nustatomos stojantiesiems į universitetus. Taip Eltai teigė Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas, doc. Rolandas Domeika.
Pasak dekano, tarp stojančiųjų į žemės ūkio studijų programas dominuoja kaimo mokyklų mokiniai. „Kaimuose socialinė atskirtis, palyginti su miesto mokyklomis, yra nemaža, kai kurios mokyklos prasčiau mokinius paruošia, o tėvai neturi galimybių samdyti korepetitorių, kaip daro miesto mokinių tėvai", - sako dr. R. Domeika.
Dekanas žino pavyzdžių, kai kaimo mokyklose nesusidaro mokinių grupė ir iš viso nevyksta chemija, ar kito pasirenkamojo dalyko pamokos. Paskui mokiniams tai riboja studijų pasirinkimo galimybes, per brandos egzaminus gavę žemesnius vertinimus, jie nebegali stoti į universitetus, įgyja žemesnį išsilavinimą, dirba prastesnės kvalifikacijos darbus ir taip socialinė atskirtis gilėja.
„Kartelės kėlimas daliai motyvuotų mokytis kaimo vaikų atimtų galimybę siekti universitetinio išsilavinimo", - įsitikinęs doc. R. Domeika.
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas priimant abiturientus į universitetus siūlytų gal net palikti 4 balų žemiausią kertelę, prie kurios linksta Švietimo ir mokslo ministerija, bet kad konkretus žmogus turėtų galimybę trūkstamų balų pelnyti už motyvaciją. 
„Taip pat galvoju, kad svarbu išskirti studijų programas, kurios yra unikalios ir reikalingos Lietuvai, ir tai padarius teikti valstybinį užsakymą specialistų rengimui, suteikiant galimybę visiems jas pasirinkusiems studijuoti nemokamai, kad neišvažiuotų abiturientai į užsienį, kur sąlygos mokytis geresnės", - siūlė docentas.
Kaip pavyzdį dekanas minėjo atsinaujinančių energijos išteklių inžinerijos studijų programą fakultete, kuriam vadovauja. „Ji - vienintelė gamtos išteklių kryptyje Lietuvoje. Tikrai darbdaviai tų specialistų prašo ir reikalauja, bet jei nebus sąlygų mokiniams mokytis toje programoje universitete, jie rinksis kitą arba išvažiuos", - pakartojo doc. R. Domeika.
Pasak pašnekovo, ne vienetiniai atvejai, kai abiturientai įstojo į Aleksandro Stulginskio universitetą žemesniais balais, kai apatinė kartelė buvo tik du balai iš dešimties, o mokosi ir baigia studijas labai gerais pažymiais. 
„Daug kas grįžta į savo ūkį, kurį paveldi iš tėvų, ar eina į firmas. Motyvuoti jaunuoliai studijų metu per praktikas randa darbą ir darbdaviai tokius studentus graibsto. Neabejojame, kad gerai parengtų specialistų Lietuvai reikia, tik kaip sudaryti sąlygas jiems studijuoti, kaip per daug neužaukštintume reikalavimų stojantiesiems?" - klausė dekanas.
Keturių balų žemiausią kartelę priimant į universitetus doc. R. Domeika vadina geru lygiu ir mano, kad toks reikalavimas bus nustatytas stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.
„Labai motyvuoti mokytis studentai pasiruošę ir susimokėti už studijas. Tačiau studijuojantiems savomis lėšomis stojamasis balas turėtų būti žemesnis", - įsitikinęs dėstytojas.
Unikalioms aukštųjų mokyklų programoms, kurių tikrai reikia Lietuvos ūkiui, minimalų balą, doc. R. Domeikos nuomone, reikėtų nuleisti iki trijų iš dešimties galimų, atsižvelgiant į Lietuvos realybę - minėtą regioninę, socialinę atskirtį.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, universitetai linkę žemiausią kartelę stojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose kilstelėti iki 4 balų iš dešimties galimų, o į valstybės nefinansuojamas vietas brėžti 3 minimalių balų ribą arba iš viso netaikyti jokios kartelės.
„Bet mums tai neatrodo teisinga, nes diskriminuotų stojančiuosius į valstybės finansuojamas vietas ir sudarytų nevienodas galimybes. Dėl to galutinį sprendimą turės priimti švietimo ir mokslo ministrė. Pagal įstatymus, minimalus stojamasis balas gali būti nustatytas likus mėnesiui ar dviem iki stojamųjų. Laiko yra, tačiau stojantiesiems rūpi anksčiau sužinoti apie galimus barjerus", - sakė G. Viliūnas. 
Šią savaitę naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje apie studentų finansinę situaciją ir jauseną viceministras G. Viliūnas taip pat minėjo socialinius skirtumus. 
„Kai kalbame apie skatinamąsias stipendijas, turime omenyje gerųjų studentų skatinimą už tai, kad jie yra geri, o paprastai geri dėl to, kad turėjo geras sąlygas, atėjo iš gerų mokyklų, užaugo turtingose šeimose. Skatinamosios stipendijos - investicija į socialinių sąlygų išlyginimą", - atkreipė dėmesį viceministras.
Kaip sakė Aleksandro Stulginskio universiteto doc. R. Domeika, Žemės ūkio inžinerijos fakultete yra studentų, kuriems stipendijas moka būsimi darbdaviai. 
„Pavyzdžiui, Vasario 16-osios proga du mūsų fakulteto studentai ir du Agronomijos fakulteto studentai gaus vienkartines 300 eurų stipendijas - paskatinimą už gerus mokymosi rezultatus. Universiteto socialiniai dalininkai pasirašo sutartis su studentais, kurie atliko praktiką ir gerai užsirekomendavo. Jei patys studentai būna patenkinti darbo sąlygomis ir aplinka, jiems būna skiriamos stipendijos tolesnėms studijoms", - aiškino dekanas. 
Dalis studentų jau pirmame kurse išvažiuoja į įmones praktikai, nors studijų programose tai nenumatyta. „Yra jaunų žmonių, kurie motyvuoti įgyti žinių, rasti gerą darbo vietą, tad pasitaiko, kad iki bakalauro baigimo pasirinktoje įmonėje užauga ir iki padalinio vadovų", - sakė doc. R. Domeika.

Vasario 11-ąją minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena

Vasario 11-ąją Europos Sąjungoje (ES) minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena. Nuo 2009 metų kasmet šią dieną visuomenei primenama apie telefono numerį 112 ir galimybę juo išsikviesti skubią pagalbą. 
Vasario 11-oji šiai dienai pažymėti pasirinkta neatsitiktinai, nes vienuoliktosios dienos ir vasario - antrojo metų mėnesio - skaitmenys sudaro seką 112. 
Skubios pagalbos numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos šalyse. Juo galima išsikviesti policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Šis numeris veikia ir daugelyje kitų Europos valstybių: Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir kt. Telefono numeriu 112 taip pat galima išsikviesti skubią pagalbą Rusijoje ir Turkijoje. 
Vienodo skubios pagalbos telefono numerio atsiradimą Europoje lėmė didėjantis keliautojų skaičius ir siekis užtikrinti visų Europos Sąjungos piliečių saugumą. 1991 m. liepos 29 d. Europos Bendrijų Tarybos sprendimu visos Europos Sąjungos valstybės narės buvo įpareigotos įvesti bendrąjį Europos skubaus iškvietimo telefono numerį 112. 
Lietuvoje skambučiai telefono numeriu 112 pradėti priiminėti nuo 1998 metų. Tuomet į juos atsiliepdavo teritoriniai policijos komisariatai. Įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. pagalbos skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pradėjo administruoti kitų Europos šalių pavyzdžiu įkurtas Bendrasis pagalbos centras. 
"Eurobarometro" apklausų duomenimis, maždaug 90 proc. Lietuvos gyventojų ištikus nelaimei skambintų numeriu 112. Lyginant su Europos Sąjunga, Lietuvoje numerio žinomumas yra žymiai didesnis - Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 61 proc. 
Tačiau Lietuvos gyventojai dažnai klaidingai įsivaizduoja bendrojo pagalbos telefono 112 paskirtį ir skambina juo ne tik tada, kai norima išsikviesti ugniagesius gelbėtojus, greitąją medicinos pagalbą ar policiją. Bendrasis pagalbos centras sulaukia daugybės skambučių, kai norima išsikviesti avarinę tarnybą dėl gedimų komunaliniuose inžineriniuose tinkluose, sužinoti telefono numerį, PIN kodą, išsakyti savo nepasitenkinimą dėl įvairių institucijų neveiklumo ar kitų problemų. Šie netiksliniai, dažnai pasikartojantys ir trukdantys skambučiai dar neseniai sudarydavo apie du trečdalius visų atsakytų skambučių. Tik pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad netikslinių skambučių skaičius mažėja. 2017 metais tokie skambučiai sudarė jau tik 53,82 proc. - buvo atsiliepta į 2 192 400 skambučių, užregistruota ir tarnyboms perduota pranešimų - 1 012 586. Matyt, tai savo ruožtu lemia ir kitus gerėjančius rodiklius: pastebimai sumažėjo neatsakytų skambučių skaičius ir vidutinis atsiliepimo laikas.
Minėdamas Europos skubios pagalbos numerio dieną, Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą priminti, kad jame dirbantys specialistai visada yra pasirengę ir nuoširdžiai stengiasi padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, ir prašo visų gyventojų neužimti telefono linijų be reikalo, skambinti numeriu 112 tik tada, kai jiems iš tiesų reikalinga skubi ugniagesių gelbėtojų, medikų ar policijos pagalba.

Būsimasis finansų ministras: Vokietija nenurodinės ES šalims dėl ekonomikos

Vokietija daugiau nebenurodinės kitoms Europos šalims dėl jų ekonomikos, sako Olafas Scholzas, būsimasis turtingiausios Euro zonos valstybės finansų ministras, praneša AFP.
Vokietijos socialdemokratų partija (SDP) anksčiau šią savaitę pasiekė susitarimą dėl koalicinės vyriausybės sudarymo su kanclerės Angelos Merkel vadovaujamais konservatoriais (CDU ir CSU). SDP narys O. Scholzas sako, kad Vokietija neturėtų aiškinti kitoms Europos valstybėms kaip joms tvarkytis.
"Be abejo, praeityje buvo padaryta klaidų", - O. Scholzas sakė žurnalui "Der Spiegel", turėdamas omeny savo pirmtako Wolfgango Schauble'ės politiką, kuris buvo atsakingas už itin kritikuojamą Vokietijos prekybos perteklių.
Vokietijos prekybos partneriai ir tarptautinės institucijos - pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, - nuolat ragina Berlyną didinti išlaidas ir daugiau investuoti skatinant paklausą bei taip netiesiogiai prisidėti prie kitų šalių ekonomikos augimo.
Tačiau Vokietijos valdžios atstovai tikina, kad prekybos perteklius atspindi "pagaminta Vokietijoje" ženklo galią, o jie neturi svertų, kad paragintų įmones ar pavienius asmenis didinti išlaidas.

JAV: "Iskander" dislokavimas Kaliningrade destabilizuoja padėtį

JAV Gynybos ministerija apgailestauja, kad Rusija Kaliningrado srityje ėmė dislokuoti vidutinio nuotolio raketas "Iskander", nes tai - destabilizuojantis žingsnis, praneša naujienų agentūra TASS.
JAV Gynybos ministerijos atstovas spaudai Johnny'is Michaelas teigė, kad balistinių raketų sistemų "Iskander" buvimas Kaliningrade destabilizuoja saugumo situaciją, ypač turint omenyje, kad tai yra puolamojo pobūdžio ginklas, o šalia yra keletas Jungtinių Valstijų NATO sąjungininkių.
Gynybos ministerijos atstovas pridėjo, kad nors šis žingsnis ir nepažeidžia dvišalių susitarimų tarp JAV ir Rusijos, bet didina įtampą tarp Rusijos ir kaimyninių šalių.
"Mes ir toliau stebėsime bet kokių raketų dislokavimą ir vertinsime tai atitinkamai", - sakė J. Michaelas.
TASS primena, kad Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau teigė, jog NATO teks parengti atsaką į "Iskander" buvimą Kaliningrade.
Anksčiau informaciją apie balistinių raketų "Iskander" siuntimą į Kaliningradą patvirtino Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Vladimiras Šamanovas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentuodamas šį žingsnį aiškino, kad įvairios ginkluotės buvimas Rusijos teritorijoje neturėtų kelti nerimo kaimyninėms valstybės, nes "Maskva niekam nekelia pavojaus".
"Iskander" gali pasiekti taikinius 500 km nuotoliu ir yra skirta naikinti artilerijos kompleksus, vadavietes ir ryšių sistemas, taip pat lėktuvus ar sraigtasparnius oro uostose.
Be to, raketos gali nešti ir branduolinį užtaisą.

Atgal