VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.14. Naujausios žinios

Lietuva švenčia gimtadienį

Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejų.
Oficialūs šventiniai sukakties renginiai prasidės trečiadienio vidudienį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė perduos gėles Vasario 16-osios akto signatarų artimiesiems, vėliau atidarys šimtmečiui skirtą interaktyvią parodą "Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos" Valstybės pažinimo centre. Ši visuomenei atvira paroda vyks lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat pritaikyta kurtiesiems.


Vasario 15 dieną Prezidentė Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje įteiks valstybinius apdovanojimus 100 žmonių. Vėliau šalies vadovė įteiks Nacionalines kultūros ir meno premijas, paskirtas Lietuvos menininkams už kūrybinius nuopelnus.
Vakare numatyti Prezidentės susitikimai su į iškilmes atvyksiančiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
Prezidentės kvietimu į Lietuvos gimtadienio šventę atvyks ir daugiau garbingų svečių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai, Švedijos kronprincesė Victoria ir Danijos kronprincesė Mary. Svečių iškilmingą sutikimą bus galima stebėti vasario 16-ąją tiesiogiai per LRT.
Svarbiausias valstybės šimtmečio minėjimo renginys vyks penktadienį, vasario 16-ąją.
Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią 12.30 val. vainikuos visą šalį sujungsiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Ši valanda pasirinkta neatsitiktinai - lygiai prieš 100 metų 12.30 val. dabartiniuose Signatarų namuose buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Pirmieji suskambės ypatingą istorinę reikšmę turintys varpai - Kauno karo muziejuje esantis Laisvės varpas, kurį 1919 metais padovanojo Amerikos lietuviai, ir specialiai šimtmečiui išlietas 100-mečio varpas, esantis Trakuose. Jiems atlieps bažnyčių varpai visoje Lietuvoje.
Vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje bus iššautos trys garbės salvės, sveikindami Lietuvą virš aikštės praskris NATO oro policijos misijos naikintuvai, bus skaitomas Nepriklausomybės Aktas, pražygiuos 100 trispalvių eisena. Po iškilmių - šv. Mišios Arkikatedroje bazilikoje.
Tradiciškai vasario 16-ąją Vilniuje rengiama jaunimo eisena "Lietuvos valstybės keliu". Jaunimas žygiuos nuo Katedros aikštės iki Rasų kapinių, kur pagerbs signatarų atminimą, skaitys Nepriklausomybės Aktą. 
Dar vienas tradicinis renginys - Vasario 16-osios minėjimo šventė Pilies gatvėje prie Signatarų namų. Vakare - 100 laisvės laužų uždegimas Vilniaus Gedimino prospekte. Juos uždegs Lietuvai ir Vilniui nusipelnę žmonės.
Vakare žmonės kviečiami į du koncertus - Katedros aikštėje ir Lietuvos operos ir baleto teatre (LNOBT). Bilietus į LNOBT koncertą "Gloria Lietuvai" galima įsigyti teatro kasose, o surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos jauniesiems atlikėjams paremti. Žmonės kviečiami ir į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur populiariausi Lietuvos dainininkai atliks patriotines dainas. Išskirtinis šio koncerto akcentas - didžiulis varpo formos LED ekranas, kuris aikštėje stovės iki Kovo 11-osios.
Nuo sausio 21-osios Lietuvos tarybos nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galima pamatyti Signatarų namuose Vilniuje.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.

Vilniaus mokytojų namų kiemelis antradienio vakarą atverė vartus, degė laužai ir kvepėjo blynais 

Čia ir dideli, ir maži, pavargę nuo tamsios, nuobodžios ir ilgos žiemos, pakviesti švęsti Užgavėnių

Priminimu - iš dulkės kilęs, dulke pavirsi - prasideda Gavėnia

Trečiadienį, Pelenų dieną, prasideda Gavėnia - pasninko laikotarpis prieš pagrindinę krikščionių šventę Šv. Velykas, kurias šiemet švęsime balandžio 1 dieną.
Bažnyčiose tikinčiųjų galvos barstomos pelenais. Šiuo simboliniu gestu primenama, kad žmogus, iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirs.
Pelenų dieną, kuri pradeda Kristaus kančios ir mirties apmąstymo laikotarpį, katalikams privalomas griežtas pasninkas. 
Trijų savaičių pasirengimo Velykoms tradicija gimė IV a. Romoje, netrukus imta kalbėti ir apie 40 dienų gavėnios pasninką.
Sekmadienis visada buvo džiaugsmo diena, kurią nepasninkaujama, tačiau norėta, kad pasninko dienų skaičius būtų 40, todėl VI a. prieš pirmąjį Gavėnios sekmadienį buvo pridėti keturi šiokiadieniai ir taip Pelenų diena tapo Gavėnios pradžia.
Lietuvoje Pelenų dieną bažnyčiose šventinti sudegintų praėjusių metų verbų pelenai. Jų tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena taip pat laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat per Užgavėnes žiema išvaroma iš kiemo.
Per Gavėnią reikia pasninkauti, na, o pasninkas nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių neatsiejamas nuo išmaldos ir gailestingumo darbų. Tai, ką žmogus sutaupydavo pasninkaudamas, atiduodavo stokojančiam. 
Šiandien pasninkas - proga prisidėti prie pažeisto socialinio teisingumo atkūrimo.

Jau trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos Lietuvoje ir užsienyje

Valstybinė lietuvių kalbos komisija vasario 16-kovo 11 dienomis jau trečią kartą rengia Lietuvių kalbos dienas šalies įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje.
Lietuvių kalbos dienų idėjos autoriai - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks visose 60 savivaldybių, tikslas - didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.
Šiemet Lietuvių kalbos dienų renginiuose ypač aktyviai dalyvauja užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės. Lietuvių kalbos dienų koordinatorės - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėjos dr. Vilijos Ragaišienės teigimu, šiais metais ypač didžiulio susidomėjimo sulaukta iš užsienyje gyvenančių lietuvių.
"Lietuvių kalbos komisija ne tik parengė viktorinos užduotis užsienyje gyvenantiems lietuviams (vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems), bet pasirūpino ir dovanėlėmis - vertingomis knygomis apie kalbą, Lietuvos istoriją, jos žmones. Pageidavusioms gauti viktorinos klausimus bendruomenėms išsiųsta daugiau kaip 30 siuntų (prizų ir padėkos raštų). Airijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Latvijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse gyvenantys lietuviai vasario-kovo mėnesiais rengia lietuvių kalbos viktorinas, paskaitas, popietes, minėjimus, susitikimus", - sakė dr. V. Ragaišienė.
Pasak organizatorių, Lietuvių kalbos dienos šiais metais išsiskiria renginių gausa. Vasario- kovo mėnesiais Lietuvoje ir užsienyje įvyks beveik 3000 renginių, skirtų lietuvių kalbai, jos mokymuisi ir populiarinimui, lietuvių kalbą ir kultūrą puoselėjusioms istorinėms asmenybėms, archyvinės medžiagos, susijusios su lietuvių kalba ir jos raida. Renginiai labai įvairūs. Tai konkursai, viktorinos, varžytuvės, skaitymai, diskusijos, popietės, paskaitos, parodos žaidimai.
"Daugiausia renginių vyks pačiame Lietuvos viduryje - Kėdainių rajone - daugiau kaip 200, Kauno, Panevėžio, Tauragės ir Vilniaus rajonuose - daugiau kaip po 100, Ukmergės, Telšių ir Varėnos rajonuose - beveik po 100", - vardijo dr. V. Ragaišienė.
Lietuvių kalbos dienos tradiciškai pradedamos spaudos konferencija, kuri vyks vasario 14 d. Seime, Spaudos konferencijų salėje. 
Vasario 28 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su Lietuvos mokslų akademija įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą ir sklaidą, lietuviškos terminijos kūrimą, visuomenės kalbinį švietimą.
Kovo 14 d. kartu su Lietuvos dailės muziejumi organizuojamas Lietuvių kalbos dienų (LKD) baigiamasis renginys, kuriame bus apdovanojami aktyviausi LKD organizatoriai ir dalyviai.

Minaičiuose minimos 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 69-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

Iškilmingas minėjimas prasidės 12.00 val. Minaičių kaime, Radviliškio raj. Grinkiškio sen. Miknių-Pėtrėčių sodyboje. Jame dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Vytautas Balsys, Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, kiti svečiai. 

Minėjimo renginyje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris salves: Lietuvos valstybei, švenčiančiai atkūrimo šimtmetį, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Oro gynybos bataliono kariai surengs Lietuvos kariuomenės ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją. Taip pat bus padėtos gėlės prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras, bus nešamos  partizanų vėliavos.

Vėliau bus uždegamas „Vienybės laužas“, kurį užkurs daugiau nei 200 km pėsčiųjų žygį įveikę ir Minaičiuose finišavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Šis žygis skirtas įamžinti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą. Savaitę trukusio žygio metu kariai aplankė partizanų mūšių ir žūčių vietas, bunkerius, vietas susijusias su partizanų gyvenimu ir veikla.

Planuojamas ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivio skrydis. Vyks šaulių organizuojamos šaudymo varžybos, lenktynės su keturvietėmis slidėmis. Taip pat dalyvaus istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“, dainuos Baisiogalos mišrus choras, gros Radviliškio ir Lizdeikos gimnazijos grupė „Ratai“, netradicinė kapelija „Dainoriai“. Susirinkusieji galės apžiūrėti partizanų bunkerį, pasivaišinti kariškomis vaišėmis.

1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai Minaičiuose vyko 2010 m. Memorialo įkūrimo iniciatoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Ištrauka iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos:

 „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,

b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos,

Vyčio ir Vytauto apygardas,

c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:

1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.

Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, - nelaikoma teisine partija. 

Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…”

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.

Šis dokumentas kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo organizaciją. Tikslui pasiekti penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso partizaninio karo metu žuvo 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Iškilmingas Vyriausybės posėdis vyks istorinėje vietoje

Šios savaitės Vyriausybės posėdis, kaip įprasta, vyks trečiadienį. Neįprasta tai, kad jis rengiamas istorinėje vietoje - Ministrų Kabineto posėdžių salėje, esančioje Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Vyriausybės posėdis iš Vyriausybės rūmų Vilniuje į buvusią Ministrų Kabineto kanceliariją perkeliamas Vasario 16-osios proga. 
Posėdyje dalyvaus ministrai, buvę Ministrai Pirmininkai, VDU rektorius Juozas Augutis, profesorius Liudas Mažylis, Nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio giminaičiai.
Posėdžio metu bus svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai, taip pat bus pristatytas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo pagrindu sukurtas šriftas.
Dabartiniame Vytauto Didžiojo universiteto rektorato pastate 1919 metais įsikūrė Švietimo ministerija. Ministrų Kabinetas, persikėlęs iš Vilniaus į Kauną, jame posėdžiavo nuo 1921 metų. Dr. Kazys Grinius buvo pirmasis Vyriausybės vadovas, dabartiniame universiteto pastate rengęs posėdžius. Ministrų Kabinetas čia dirbo iki 1940 metų.
1941-1944 metais pastate buvo įsikūrusi okupacinė vokiečių valdžia. Vėliau pastatas naudotas akademinėms reikmėms. Nuo 1997 metų pastatas priklauso Vytauto Didžiojo universitetui. Čia įsikūręs rektoratas bei S. ir S. Lozoraičių muziejus

Ministras R. Karoblis vyksta į NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje

Vasario 14-15 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Susitikime Aljanso narių gynybos ministrai aptars NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, NATO valdymo struktūros apdatavimo naujajai saugumo aplinkai, sąjungininkų įsipareigojimų įgyvendinimo bei kiti aktualūs darbotvarkės klausimai. Siekiant tinkamai subalansuoti naštos tarp sąjungininkių pasidalijimą didelis dėmesys bus skiriamas gynybos biudžeto didinimui.

L. Linkevičius su Airijos prezidentu ir užsienio reikalų ministru aptarė bendradarbiavimo stiprinimą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Dubline su Airijos Prezidentu Michaeliu Danieliu Higginsu aptarė Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimo stiprinimo ir Europos Sąjungos ateities klausimus.
"Mūsų šalis ir tautas sieja istorinės paralelės, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai. Mūsų tautos ilgai kovojo už laisvę ir nepriklausomybę ir ją apgynė. Lietuva yra ypač dėkinga Airijai už paramą sunkiausiais laikais - už sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką sovietinės okupacijos metais", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, L. Linkevičius, atsiliepdamas į Prezidento M. D. Higginso mintį, kad Airija nori stiprinti ryšius su Lietuva ir kitomis regiono šalimis, pabrėžė, kad abiem pusėms yra naudingi aktyvesni dvišaliai santykiai ir glaudesnis bendradarbiavimas sprendžiant ES iššūkius ir saugumo klausimus.

Tą pačią dieną ministras L. Linkevičius su Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų ir prekybos ministru Simonu Coveney'u aptarė dvišalio bendradarbiavimo intensyvinimo aspektus, aktualius saugumo, Europos Sąjungos ir Rytų kaimynystės klausimus. "Lietuva ir Airija yra draugiškos valstybės, išpažįstančios europines vertybes. Siekdami stiprinti mūsų šalių partnerystės ir draugystės saitus, norime kurti ir naują dvišalių santykių kokybę, suaktyvinti bendradarbiavimą su Airija informacinių technologijų, gyvybės mokslų, turizmo, švietimo ir mokslo srityse, studentų mainus, universitetų, miestų bendradarbiavimą", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Baigdamas vizitą Airijoje, ministras L. Linkevičius Airijos Nacionaliniame archyve susipažino su dokumentais, liudijančiais apie Airijos vyriausybės Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką, ir su Airijos nepriklausomybės paskelbimo dokumento kopija. Ministrui įteiktos šių dokumentų kopijos.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas: „Tarptautinis terorizmas tik tuomet neturės perspektyvų, kai su juo bus kovojama bendromis valstybių pastangomis“

Vasario 13 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Kuveite dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos (angl. Global Coalition against ISIS/Da‘esh), kovojančios prieš ISIS Irake ir Sirijoje, ministrų konferencijoje. Joje globalios koalicijos kovoje prieš ISIS narės patvirtino būsimų koalicijos veiksmų kovojant prieš ISIS principus, kurie numato ne tik karinį ISIS sutriuškinimą, tačiau ir teroristinių grupuočių atkirtimą nuo finansinių šaltinių, keitimąsi informacija apie grįžtančius kovotojus,  pastangas atkurti normalų gyvenimą išlaisvintose teritorijose. 

„Tarptautinis terorizmas tik tuomet neturės perspektyvų, kai su juo bus kovojama bendromis, koordinuotomis daugelio pasaulio valstybių pastangomis. Jei sutariame dėl bendrų koalicijos veiksmų prieš terorizmą principų, sutarsime ir dėl taikos išlaikymo iš ISIS atkovotose teritorijose. Galime tik didžiuotis, kad Lietuva, dalyvaudama  mokant Irako saugumo pajėgas, drauge su partneriais  prisideda prie saugumo situacijos Irake gerėjimo,“ – sakė  krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas.

Konferencijoje taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Rex Tillerson) ir Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė bei Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini. 

JAV vadovaujama  koalicija, kuri buvo suformuota 2014 m. rugsėjo mėnesį, sulaukė didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio, o prie jos veiklos prisijungė 70 šalių ir  keturios tarptautinės organizacijos (NATO, Europos Sąjunga, Arabų lyga ir  Interpolas),  skirdamos finansinius, karinius ir kitus resursus. Globali koalicija kovoje prieš ISIS teikia indėlį Irake ir Sirijoje šiose srityse: kovojant su ISIS finansavimu ir infrastruktūra, iš kurios ISIS gauna ekonominę naudą, vykdydama kovotojų iš užsienio prevenciją ir ribodama jų judėjimą per valstybių sienas, remdama viešųjų paslaugų ir būtinosios infrastruktūros atstatymą išlaisvintose nuo ISIS teritorijose, kovodama su ISIS propaganda. Koalicijos narės 2017 m. Irake vykdė daugiau kaip 1 140 stabilizacijos ir atstatymo projektų, o humanitarinei pagalbai skyrė daugiau kaip 581 mln. JAV dolerių. Taip pat Globalios koalicijos kovoje prieš ISIS narių kariai iki 2017 m. pabaigos parengė daugiau kaip 122 900 Irako saugumo pajėgų karių, o prie šios veiklos prisidėjo ir Lietuva.

Lietuva karinį indėlį į šios koalicijos veiklą skiria nuo 2017 m. vasario mėn., kai į Iraką buvo išsiųsta šešių Lietuvos kariuomenės karių (instruktorių) grupė, kurios paskirtis – vykdyti karinį rengimą Irako ginkluotųjų pajėgų kariams. Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. Operation Inherent Resolve) priskirta Danijos karių kontingentui.

n/centras

Teatralizuotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio koncertas Rykantuose

Vasario 15 d. 17 val. Rykantų universalus daugiafunkcis centras kartu su Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklos (GMM) mokytojais ir mokiniais, kviečia į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtą teatralizuotą koncertą. Renginyje sugrįšime į 1918 m. vasario mėn. 19 dieną, kuomet Vilniuje, Totorių g. 20, M. Kutkos spaustuvėje leidžiamame „Lietuvos aido“ laikraštyje pirmą kartą viešai Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

„Lietuvos aido“ kopiją, beveik nesiskiriančią nuo nuo originalo, mažieji Rykantų centro vaikų darželio aktoriai padovanos žiūrovams, taip pranešdami apie 1918 m. paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę.
Kartu su Grigiškių meno mokyklos jaunučių choro ansambliu sugiedoję Lietuvos himną, žiūrovai išgirs GMM styginių ir pučiamųjų ansamblių atliekamus kūrinius, o teatralizuotas vaikų spektaklis su ryškiausiais Lietuvos valstybės simboliais – trispalve, Gedimino bokštu, liaudies dainomis, išliks ne tik mažųjų aktorių, koncertuojančių atlikėjų, bet ir visų žiūrovų atmintyje.

„Džiaugiamės, kad esame pakviesti tapti tokio unikalaus renginio Rykantuose dalimi. GMM – viena iš nedaugelio vaikų ir jaunimo meno mokyklų Lietuvoje, kuri gali didžiuotis ne tik mokinių, bet ir aktyviai koncertuojančių savo mokytojų kolektyvu. Geresnės progos pristatyti savo kolektyvo meninius gebėjimus, nei Lietuvos šimtmečio gimtadienis bei mokyklos 55-ių metų jubiliejaus minėjimas, sunku būtų rasti, - sako Grigiškių meno mokyklos direktorė Kristina Ulevičiūtė.

Pasak Rykantų universalaus daugiafunkcio centro direktoriaus Dariušo Nedveckio, šis koncertas išliks mažųjų atlikėjų ir žiūrovų atmintyje tarsi tas Lietuvos paveldu tapęs laikraštis, pageltęs nuo laiko, bet išsaugojęs mums svarbią žinią – dovaną po šimto metų.

Koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui vyks vasario 15 d. 17:00 val. Rykantų universaliame daugiafunkcuniame centre  (Vilniaus g. 5, Rykantai, Trakų r.).

Dėl vandens stygiaus PAR skelbiama ekstremali padėtis

Pietų Afrikos vyriausybė dėl besitęsiančios sausros ir su tuo susijusiu vandens stygiumi Keiptaune paskelbė ekstremalią padėtį visoje šalyje. Tai reiškia, kad vyriausybė asmeniškai perima krizės valdymą. 

Pietų Afrikos nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pasirašytas dekretas nurodo visoms valstybinėms institucijoms paruošti ekstremalios situacijos planus, nedelsiant skirti paramą ir imtis visų įmanomų priemonių kovojant su vandens trūkumu.
Keiptaunas, antrasis pagal dydį PAR miestas, kuriame gyvena 4 mln. žmonių, kovoja su didžiausia sausra per 100 metų. Kad būtų pavėlinta diena, kai iš kranų nebetekės vanduo, žmonėms nuo vasario pradžios leidžiama kasdien sunaudoti tik 50 litrų vandens - tai atitinka maždaug trijų minučių maudynes po dušu. 
Naujais žinybų skaičiavimais, "nulinė diena" bus pasiekta birželio 11-ąją. Tada geriamas vanduo bus dalijamas tik 200 punktų. Jo racionas bus 25 litrai per dieną.

Pietų Korėja padengs Šiaurės Korėjos delegacijos išlaidas olimpinėse žaidynėse

Seulas trečiadienį patvirtino 2,6 mln. dolerių biudžetą, skirtą padengti Šiaurės Korėjos delegacijos išlaidas Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, kai vos prieš dieną Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas gyrė Pietų Korėją už svetingumą, informuoja BBC.
Šie pinigai bus skiriami iš Pietų Korėjos susivienijimo ministerijos biudžeto. Į Pietų Korėjoje vykstančias žiemos olimpines žaidynes keliavo didesnė kaip 400 šiaurės korėjiečių grupė. Susivienijimo ministerijos teigimu, už šias lėšas bus padengtos išlaidos už šokėjų komandos, orkestro, žurnalistų ir kito pagalbinio personalo apgyvendinimą, maitinimą ir transportą. 
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pakvietė į žaidynes Šiaurės Korėjos atletus, pareigūnus ir kitus asmenis, siekiant sumažinti įtampą tarp Pchenjano, Seulo ir Vašingtono dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programos. Pietų Korėjos vyriausybės teigimu, žaidynės tapo galimybe vesti dialogą ir sumažinti įtampą. 
Už aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnų, tarp kurių ir Šiaurės Korėjos vadovo sesuo Kim Yo Jong, priėmimą sumokėta atskirai iš vyriausybės biudžeto. Tuo tarpu už 22 Šiaurės Korėjos atletų priėmimą sumokės Tarptautinis olimpinis komitetas (ICC).
Šiaurės Korėjos sutikimas dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse buvo netikėtas, kai pastaraisiais metais tarp Pchenjano ir tarptautinės bendruomenės itin stipriai išaugo įtampa. Trečiadienį Pietų Korėjos susivienijimo ministras Cho Myoung-gyonas Šiaurės Korėjos dalyvavimą žaidynėse apibūdino labai svarbiu įvykiu, kuris atvėrė duris taikos kūrimui Korėjos pusiasalyje.
Remiantis naujienų agentūros "Reuters" pranešimais, didžioji dalis besilankančių šiaurės korėjiečių apsistojo prabangiuose viešbučiuose Seule ir netoli olimpinių žaidynių vietos.

JAV žvalgybų vadovas: Šiaurės Korėjos branduolinis ginklas - egzistencinė grėsmė Jungtinėms Valstijoms

Šiaurės Korėjos branduolinė programa kelia "egzistencinę grėsmę" Jungtinėms Valstijoms, antradienį teigė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas.
"Laikas, kai turėsime apsispręsti, kaip į tai reaguoti, vis artėja", - Senato žvalgybos komiteto posėdyje sakė D. Coatsas.
"Mūsų tikslas - (šį klausimą) išspręsti taikiai, - pridūrė jis. - Šiaurės Korėjai įvairiais būdais darome maksimalų spaudimą".
Paklaustas apie Pchenjano branduolinę programą, D. Coatsas atsakė, kad "tai - egzistencinė grėsmė, potencialiai Jungtinėms Valstijoms, bet ir pačiai Šiaurės Korėjai".
"(Šiaurės Korėjos lyderis) Kim Jong-unas tai vertina - bet kokią kinetinę ataką ar bandymus priversti jį atsisakyti savo branduolinių ginklų - kaip egzistencinę grėsmę savo tautai ir ypač savo vadovavimui", - kalbėjo JAV žvalgybos vadovas.
"Kim Jong-uno parodytas pomėgis provokuoti ir nestabilumas potencialiai gali būti didelė grėsmė Jungtinėms Valstijoms", - pridūrė jis.

Nyderlandų vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo šalies parlamente

Po Nyderlandų užsienio reikalų ministro atsistatydinimo šalies premjerui Markui Rutei teko atlaikyti balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente. Dešiniojo populisto Geerto Wilderso iniciatyva antradienio vakarą Hagoje buvo atmesta didele balsų dauguma. Prieš nepasitikėjimą vyriausybės vadovu buvo 101 parlamentaras, 43 balsavo už.
M. Rutės keturių partijų koalicija parlamente turi tik vieno balso daugumą. Nyderlandų žiniasklaida dar prieš balsavimą prognozavo, kad jis žlugs. G. Wildersas, antiislamiškos Liaudies partijos (PVV) vadovas, savo iniciatyvą argumentavo tuo, jog esą "nepriimtina", kad ministras pirmininkas neinformavo deputatų apie skandalą dėl savo ligšiolinio užsienio reikalų ministro Halbe'ės Zijlstros.
H. Zijlstra antradienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Jis prieš tai pripažino, kad, priešingai ne tvirtino, nedalyvavo susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jo viloje 2006 metais.
H. Zijlstra ilgą laiką tikino tada svečiavęsis V. Putino vasaros rezidencijoje, kai šis, paklaustas, koks jo didžiosios Rusijos apibrėžimas, esą atsakė, kad į jį įeina "Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Baltijos šalys". Vėliau Nyderlandų ministras įspėjo apie galimą Rusijos agresiją šiose šalyse.

Prezidentas E. Macronas: Prancūzija "smogs Sirijai", jei bus patvirtintas cheminių ginklų naudojimas

Prancūzija atliks antskrydžius Sirijoje, jei bus įrodyta, kad Sirijos vyriausybė naudoja prieš savo civilius cheminius ginklus, antradienį įspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. 
Prezidento teigimu, Prancūzijos žvalgyba kol kas nerado jokių įrodymų, kad buvo panaudoti uždrausti cheminiai ginklai. Tačiau E. Macronas įspėjo, kad, jei bus patvirtinta apie uždraustų ginklų panaudojimą, antskrydžiai bus nukreipti į tas vietas, kur laikomi cheminiai ginklai.
"Kai tik bus įrodyta, padarysiu, ką sakiau. Pirmenybė teikiama kovai su teroristais", - sakė E. Macronas, įspėdamas suduoti smūgį Sirijos režimo pajėgoms.
Aktyvistai ir gelbėtojai neseniai dar kartą apkaltino Sirijos vyriausybę konflikte naudojant cheminius ginklus, bet E. Macronas teigė, kad Prancūzijos agentūros iki šiol negalėjo pateikti jam jokių įrodymų.
Penktadienį kalbantis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Prancūzijos prezidentas pareiškė susirūpinimą dėl tariamo chloro dujų naudojimo Sirijos pilietiniame kare. Rusija yra Sirijos prezidento Basharo al-Assado vyriausybės sąjungininkė.

M. Schulzas atsistatydina iš Vokietijos socialdemokratų partijos vadovo pareigų

Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkas Martinas Schulzas atsistatydina iš savo posto. Politikas tai pranešė antradienį Berlyne.
"Tai paskutinė mano kaip Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininko kalba, - sakė jis. - Šis darbas kartais būna sunkus, bet aš palieku šį postą be kartėlio ir nuoskaudos". 
Pasak jo, į partijos lyderio pareigas siūloma socialdemokratų frakcijos Bundestage vadovė Andrea Nahles. Kaip informavo M. Schulzas, partija balandžio 22 d. surengs neeilinį suvažiavimą, kuriame delegatai turės patvirtinti jos kandidatūrą.
Leidinio "Spiegel" duomenimis, Vokietijos socialdemokratų partijos lyderio pareigas laikinai eis partijos pirmininko pavaduotojas, Hamburgo meras Olafas Scholzas.

 

Atgal