VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.15. Naujausios žinios

Albumas „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra" pasitarnaus ne tik reprezentacijai

Istoriniais ir šių dienų Lietuvos gyvenimo vaizdas gausiai iliustruotas „Vilniaus informacijos centro" albumas „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra" - skirtingų regionų gyventojų kovos už Lietuvos valstybingumą ir pastangų ją ginti prieš šimtą metų ir dabar atspindys.
Kaip sakė knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Rimantas Šlajus, veikale daug dėmesio skiriama savivaldybių miestų ir miestelių ekonominei ir kultūrinei raidai, regionų gyventojų indėliui į Lietuvos Nepriklausomybę ir šiandieninį ekonominį, kultūrinį gyvenimą šalyje.


Lietuvos šimtmečiui išleista knyga pasitarnaus ne tik Lietuvos gyventojams, besidomintiems šalies istorija, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos proveržiu ir šiuolaikiniais ekonominiais procesais konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, bet ir svečiams iš užsienio. Knygos-albumo tekstai pateikiami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.
Visų pirma knyga-albumas patraukia nematytomis miestų, miestelių ir kaimų socialinio, politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo archyvinėmis nuotraukomis, kurios atspindi Lietuvos realybę skirtingais valstybės šimtmečio laikotarpiais nuo pat pirmosios tautinio atgimimo bangos, kuri per Lietuvą nuvilnijo XIX a. viduryje.
Kaip pabrėžė knygos sudarytojas R. Šlajus, prie leidinio labai prisidėjo skirtingų Lietuvos miestų muziejai, kraštotyrininkai, dosniai dalijęsi sukauptų archyvų lobiais. 
Knygoje atskleistas kiekvienos savivaldybės indėlis į Lietuvos šimtmečio visuomenės, ekonomikos ir kultūros gyvenimą - iliustruotas archyvinėmis bei šių dienų nuotraukomis bei aprašytas lietuvių ir anglų kalbomis.
Vertingi ir tie knygos skyriai, kuriuose nagrinėjamos konkrečios Lietuvos valstybės gyvenimo sritys ir jų raida per pastarąjį šimtmetį - medicina, ekonomika ir pramonė, transportas, žemės ūkis, augalininkystė, žuvininkystė, miškininkystė, aplinka, mokslas, dailė, amatai.
Knygos sudarytojas tikisi, kad analitinės publicistikos veikalas-albumas pasitarnaus Lietuvos ir atskirų savivaldybių reprezentacijai ir bus įdomus visiems, norintiems giliau pažinti mūsų kraštą, jo istoriją, ekonomiką, kultūrą ir žmones.
Knygos-albumo „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra" viršelyje - jaunos menininkės Linos Kalinauskaitės medalio aversas „Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018".

Lietuvos valstybingumo šimtmečio išvakarėse, penktadienį, virš Vilniaus televizijos bokšto iškelta milžiniška- 540 kv. metrų - trispalvė. 

Ši vėliava plazdėdama kvies ne tik iškilmingai švęsti atkurtos Lietuvos šimtmetį, bet kels tautos pasididžiavimą savo šalimi, simbolizuos valstybės tvirtybę, didingą jos istoriją ir reikš nuoširdžią padėką tiems, kas kovojo už Tėvynės laisvę

Lietuvoje daugiau vienybės ir laimės, rodo psichologiniai tyrimai

Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis, rodo Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008 metų.
Pasak Žmogaus studijų centro vadovo dr. Gintaro Chomentausko, šiemet matomi šiek tiek aukštesni visuomenės sutelktumo rodikliai. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Panašus buvo ir 2015 metais. 
„Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies”, - teigia dr. G. Chomentauskas.
Pasak jo, didėjantį visuomenės sutelktumą taip pat rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą „valdžia esant reikalui man padės” šiuo metu teigiamai atsakė dvigubai daugiau respondentų nei prieš devynerius metus.
Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais” arba „gana laimingais” 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc.
Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai" vadovė dr. Rasa Ališauskienė šiuos teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį.
Besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 proc. iki 82 proc. 
„Tai rodo, kad Lietuvoje po truputį ropščiamės iš tapatybės krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuva leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių didesnių nesusipratimų”, - teigia G. Chomentauskas. 
Tyrimo partnerės - draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovo Mariaus Jundulo teigimu, tikėjimas savo valstybe ir noras būti jos dalimi - stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia. „Visuomenės vienybės jausmas sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas geresniam gyvenimui savo šalyje”, - mano M. Jundulas.
G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai ir tai pats žemiausiais rodiklis nuo 2010-ųjų. Psichoterapeuto teigimu, tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus 2018 metais.
Nacionalinę reprezentatyvią apklausą "Baltijos tyrimai” pradėjo 2017 m. lapkričio 20 dieną ir baigė gruodžio 4 dieną. Apklausti 1108 respondentų nuo 15 metų amžiaus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų artimuosius su Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejumi ir perdavė jiems gėlių kompozicijas, kurios Valstybės atkūrimo dieną papuoš signatarų kapus.

Valstybės jubiliejaus proga - apdovanojimai 100 nusipelniusių žmonių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių.


„Jau rytoj įžengsime į naują, atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva", - sakė Prezidentė ketvirtadienį apdovanojimų teikimo ceremonijoje Prezidentūroje.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi apdovanotas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi apdovanotas Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius įteiktas Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, taip pat architektas restauratorius, ilgametis K. Donelaičio draugijos ir Tautos fondo atstovybės Lietuvoje pirmininkas ir Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas, Vilniaus arkikatedros tyrinėtojas ir lobyno atradėjas Kazys Napaleonas Kitkauskas apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi apdovanoti kunigas, disidentas, ilgametis katalikų radijo „Mažoji studija" laidų autorius, rašytojas Julius Sasnauskas. Šis ordinas skirtas ir Portugalijos kariuomenės vadui Arturui Nevesui Pinai Monteiro, Vokietijos kariuomenės vadui Volkeriui Wiekeriui.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti gydytojai: Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius daktaras Rimantas Benetis ir ilgametė Vilniaus universiteto Stomatologijos klinikos ir Medicinos fakulteto Odontologijos instituto vadovė Irena Balčiūnienė. Šiuo ordinu taip pat apdovanotas biochemikas Saulius Klimašauskas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.
Smuikininkui, muzikos kritikui ir pedagogui Jurgiui Rimui Dvarionui, etnomuzikologei ir žurnalistei Zitai Kelmickaitei bei Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros prezidentui Makoto Suematsu įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanoti gydytojai Giedrimantas Bernotas, Stasė Belickienė, Pranas Gurskas, Virginijus Jakutis, Vytautas Kasiulevičius, Liudvika Knizikevičienė, Vytautas Kuzminskis, Audronė Marcinkutė, Juozas Sakalauskas, Gintaras Valinčius, Juozas Ruolia, taip pat viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas, tarptautinės organizacijos „Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Apdovanoti ir poetas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, kompozitorius Vaclovas Paketūras, istorikas Rimvydas Petrauskas, mokslininkas Gintaras Valinčius.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius įteiktas istorikui Arvydui Anušauskui, dailininkui ir aktyviam Vilniaus geto atminties puoselėtojui Samueliui Bakui, dirigentei ir Birmingamo simfoninio orkestro muzikos direktorei Mirgai Gražinytei, kompozitoriui Teisučiui Makačinui, ilgamečiam lazerinių technologijų kūrėjui Algirdui Juozapavičiui, pažangių idėjų rėmėjui ir skleidėjui Vladui Lašui, karo istorikui Valdui Rakučiui, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorei Dianai Vilytei, „Western Union" padalinio Lietuvoje vadovui ir Lietuvos, kaip patrauklios valstybės užsienio investicijoms, pozicijų pasaulyje stiprintojui Šarūnui Šuipiui.
Žurnalistams Šarūnui Černiauskui, Jolantai Kryževičienei, Sofijai Lapėnienei, Indrei Makaraitytei, Dovydui Pancerovui, Aurimui Peredniui, Vykintui Pugačiauskui, Vaidui Saldžiūnui ir Dainiui Sinkevičiui įteikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliai. Šis apdovanojimas taip pat įteiktas aktoriui, laidos „Gustavo enciklopedija" autoriui ir režisieriui Audriui Rakauskui, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojai Jūratei Šovienei.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliu apdovanoti Šiaulių choro „Dagilėlis" meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, poetas, publicistas Alfonsas Bukontas, ilgametis projekto „Misija Sibiras" ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas, startuolio „TRAFI" įkūrėjas Martynas Gudonavičius, režisierius Audrius Juzėnas, poetas Sergejus Kanovičius, kompozitoriai Andrius Kulikauskas ir Linas Rimša, aktorė Birutė Marcinkevičiūtė, režisierė Neringa Medutytė, festivalio „Kino pavasaris" iniciatorė Vida Ramaškienė.
Sausio 13-osios atminimo medaliai įteikti keturiems 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir kitų svarbių valstybės objektų gynyboje dalyvavusiems asmenims: Eugenijui Botyriui, Vitalijui Grabauskui, Romualdui Joniui, Antanui Vankovui.
Valstybės atkūrimo dieną už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones, nepaisant pavojaus savo gyvybei, buvo apdovanotas dvylikametis Arminas Ivkovas, iš degančio namo išgelbėjęs savo dvejų metų seserį, ir ugniagesys Arūnas Jančiūra, iš degančio automobilio išgelbėjęs vyriškį.

Aptartas Lietuvos kariuomenės ir  Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karinis bendradarbiavimas

 Vasario 15 d. krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza susitiko su Lietuvoje viešinčiu Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos nacionalinės gvardijos  vadu  generolu majoru  Anthony Carrelli. Susitikimo metu buvo aptartas ilgametis Lietuvos kariuomenės ir  Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karinis bendradarbiavimas, galimos tolimesnės bendradarbiavimo kryptys bei saugumo situacija regione. 

Vizito metu  Pensilvanijos nacionalinės gvardijos  vadas taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku, gynybos štabo viršininku gen. mjr. Vitalijumi Vaikšnoru, Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Valdemaru Rupšiu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadu plk. Arturu Jasinsku.

Šiais metais sukanka 25 metai nuo to laiko, kai  Lietuvos kariuomenė  glaudžiai  bendradarbiauja su  Pensilvanijos  nacionaline gvardija. 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo aktyvus Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos gvardijos bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas prasidėjo Pensilvanijos valstijos ir Lietuvos taip vadinamos „Valstijos partnerystės programos“ (angl. „State Partnership Program“) rėmuose.

1993 m. pradėta „Kariai – kariams“ (angl. Military to Military) programa.  Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai dalyvauja karinėse pratybose Baltijos valstybėse, o Lietuvos kariai pratybose, instruktorių rengimo programose ir kituose renginiuose Pensilvanijoje.

Lietuva Berlyno kino festivalyje prisistato virtualios realybės projektais apie šalies istoriją ir kultūrą

Ketvirtadienį prasideda 68-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis ir industrijos renginys - Europos filmų mugė, kurioje, kaip ir kasmet, prisistato ir Lietuva. Dešimt dienų trunkančioje kino verslo misijoje netrūks lietuviškų akcentų ir iniciatyvų. Šiemet nacionalinis stendas išsiskirs pirmą kartą pristatomais lietuviškais virtualios realybės (VR) projektais, pasaulio kino industrijos profesionalams atskleisiančiais dalelę mūsų šaliai svarbios istorinės ir kultūrinės patirties. Toks VR projektų pristatymas yra debiutas ne tik Lietuvai, bet ir visam trijų Baltijos šalių regionui. 
Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, vasario 16-20 dienomis Europos filmų mugėje viešinti tarptautinė bendruomenė ir žurnalistai turės galimybę per 30 min. išgyventi labai skirtingas patirtis dviejuose lietuvių kūrėjų VR darbuose - Andriaus Lekavičiaus interaktyviame dokumentiniame VR filme „Laisvės kodas 13" ir Kristinos Buožytės animaciniame VR projekte „Angelų takais". Pirmasis archyviniais kadrais, garsu bei atkurta chronologine įvykių seka virtualios realybės dalyvius įtrauks į lemtingos 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykių sūkurį prie televizijos bokšto Vilniuje. Stovint greta beginklių laisvės gynėjų, kiekvienam patikėta apsispręsti, fiksuoti sovietų karių agresiją žurnalisto kamera ar padėti nuo šautuvų buožių ir tankų nukentėjusiems sužeistiesiems. Visiškai kitokį, užburiantį pasivaikščiojimą po magišką trimatėje erdvėje atgijusių M. K. Čiurlionio paveikslų kraštovaizdį skambant jo simfoninei muzikai žada VR projektas „Angelų takais". Virtuali kelionė, prasidėjusi sausumoje ir lydima M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miškas", tęsiasi vandens ir dangaus platybėse, „banguojant" simfoninei poemai „Jūra" ir stebint horizonte bei debesų raštuose kintančius objektus iš žinomų menininko paveikslų „Ramybė", „Saulės pasveikinimas", „Amžinybė" ir daugelio kitų.
„Lietuvos gimtadienį paminėsime labai simbolišku technologiniu debiutu - pakviesime ne žiūrėti, bet patirti Lietuvą. Žymime naują kino industrijos raidos etapą - rengiamės konkuruoti ir naujoje VR rinkoje. Džiaugiamės galėdami sudaryti sąlygas pristatymui ir padaryti tai būtent šiuo įkvepiančiu metu, kai didžiuojamės ir švenčiame. Tokie unikalūs istoriniai ir meniniai sumanymai yra įdomūs tarptautinei auditorijai, telieka palinkėti kūrėjams išnaudoti Europos filmų mugės galimybes", - sako nacionalinio stendo vadovė Dovilė Butnoriūtė.
Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos kino industrija kartu su Berlyne gyvenančiais ir viešinčiais tautiečiais paminės talentingiems kino kūrėjams skirtu rytiniu bėgimu miesto gatvėmis, kurį organizuoja Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris". Šventiniu bėgimu Berlyno kino festivalyje dalyvaujantys kino talentai kviečiami susitikti ir kurti Vilniuje, kuris kovo mėn. taps tarptautinės kino industrijos susitikimų vieta.
2018-aisiais tarptautinės kino industrijos dėmesys dažnai krypsta į tris Baltijos šalis, ne išimtis - Europos filmų mugė, kurios metu numatyta svarbių susitarimų, skirtų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti bei tarptautinio industrijų bendradarbiavimo galimybėms stiprinti. Baltijos šalių kino centrų iniciatyva taip pat organizuojamas tinklaveikos vakaras tarptautinės kino industrijos profesionalams. Trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečiams paminėti skirto renginio metu Baltijos šalių kino centrų vadovai pristatys neseniai Triesto kino festivalio metu per 2018 m. sutartus įgyvendinti 12 bendrų tarptautinių kino sklaidos projektų Glazgo, Maskvos, Štutgarto, Kopenhagos, Karlovi Varų, San Sebastiano, Reikjaviko, Liubeko, Tbilisio ir kituose žinomuose Europos kino festivaliuose.
Be šiųmečių akcentų vasario 15-23 d. Europos filmų mugėje tradiciškai vyks intensyvus Lietuvos kino centro ir šalies kino industrijos atstovų darbas. Tarptautinei kino bendruomenei - festivalių vadovams ir programų sudarytojams, prodiuseriams, gamybos kompanijų atstovams, platintojams, pardavimo agentams, finansuotojams - bus pristatyta Lietuvos kino industrijos rinka, bendradarbiavimo galimybės, patrauklios filmavimo sąlygos ir pelno mokesčio lengvata kino gamybai bei naujausi lietuviški filmai. 117 kino projektų, iš jų 17 skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, yra pristatyti naujame Lietuvos kino centro išleistame dvikalbiame leidinyje „Lietuviški filmai / Lithuanian Films 2017-2018". Leidinio skaitmeninę versiją galima rasti internete.
Specialiuose kino industrijos profesionalams skirtuose seansuose bus parodyti du bendros gamybos su Lietuva filmai - rudenį po 17 metų pertraukos į Toronto tarptautinio kino festivalio programą atrinktas ir čia pasaulinę premjerą surengęs Eglės Vertelytės filmas „Stebuklas" (lietuvių prodiuserinės kompanijos „In Script" ir bulgarų „Geopoly Ltd" bendra gamyba bendradarbiaujant su lenkų kompanija „Orka") ir Gruzijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas „Namme" (rež. Zaza Khalvashi, lietuvių gamybos kompanija „Tremora"). Penkerius metus kurto filmo pasaulinė premjera įvyko Tokijo tarptautinio kino festivalio konkursinėje programoje, tai pirmasis bendras lietuvių ir gruzinų kino projektas. Abiejų filmų gamybą parėmė Lietuvos kino centras.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris atvyksta pasveikinti Lietuvą Valstybės atkūrimo šimtmečio proga

Vasario 15–16 d. Lietuvoje lankysis Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Sveikindamas Lietuvą Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Europos Komisijos Pirmininkas sakė:

 „Per praėjusį šimtmetį lietuviai nuėjo ilgą kelią. Mane visada žavėjo ir įkvėpė jūsų tautos stiprybė bei drąsa ir aukšti jūsų žmonių siekiai. Jūs sukūrėte modernią demokratišką valstybę pačioje Europos Sąjungos širdyje. Sveikinu Lietuvą su šimtosiomis Valstybės atkūrimo metinėmis ir linkiu jums džiugios ir turiningos šventės. Ir tebūnie šis jubiliejus pirmas iš daugybės!“

Vizito Lietuvoje metu J.-C. Junckeris dalyvaus Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio šventės renginiuose. Kartu su Europos Komisijos Pirmininku juose dalyvaus Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

 Europos Komisijos Pirmininkas dvišaliuose susitikimuose su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu aptars būsimą ES daugiametę finansinę programą, Europos ateitį ir strateginius energetikos projektus.

Individualią veiklą šiemet pradėjo daugiau gyventojų nei pernai, dalis keičia veiklos pobūdį

Šių metų sausį individualią veiklą pradėjo daugiau gyventojų nei pernai. Pastebima, kad keičiasi individualia veikla užsiimančių gyventojų elgsena kai kuriose ūkio srityse, pavyzdžiui, grožio industrijoje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento pavaduotoja Virginija Ginevičienė sako, kad tikėtina, jog užsiimti individualia veikla gyventojus galėjo paskatinti vadinamosios socialinio draudimo įmokų „atostogos", kurios taikomos savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms. 
"Lietuvos gyventojų, nusprendusių vykdyti veiklą su verslo liudijimu, skaičius ženkliai nekinta. Kiek didesnį šiemet išduotų verslo liudijimų skaičių galėjo nulemti socialinio draudimo įmokų skaičiavimo pokyčiai, dėl kurių verslo liudijimus šiems metams pradėjome išduoti kiek vėliau", - Eltai komentavo V. Ginevičienė.
Taip pat, pasak V. Ginevičienės, pastebimas kai kurių veiklų populiarumo didėjimas. Pavyzdžiui, gyventojai aktyviau registruoja „pavėžėjimo" veiklą, užsakomąjį pardavimą paštu ir internetu. Be to, kai kurie individualios veiklos vykdytojai keičia veiklos pobūdį. 
"Pavyzdžiui, „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla" užsiimantys gyventojai šiemet įsigijo mažiau verslo liudijimų, bet aktyviau registravo individualią veiklą. Tokią elgseną aiškintume tuo, kad gyventojai renkasi jų veiklai palankesnį apmokestinimą", - aiškino V. Ginevičienė.
VMI pateiktais duomenimis, šiuo metu individualią veiklą pagal pažymą vykdo beveik 109,8 tūkst. gyventojų. Lyginant su 2017 m. pradžia, Lietuvoje vykdančių individualią veiklą pagal pažymą gyventojų skaičius šių metų pradžioje išaugo apie 16 proc. ir nuo 93,3 tūkst. pasiekė 108,3 tūkst. 
Lyginant su praėjusių metų sausiu, pirmąjį šių metų mėnesį individualios veiklos pažymas įsigijusių Lietuvos gyventojų - penktadaliu daugiau (nuo 3,7 tūkst. naujų pažymų iki kone 4,6 tūkst.). Tuo tarpu praėjusių metų gruodį vykdyti veiklą pagal individualią pažymą nusprendė apie 2,9 tūkst. asmenų.
Šių metų sausį veiklą pagal individualią pažymą vykdyti nustojo apie 2,8 tūkst. asmenų, pernai tuo pat metu - 2,6 tūkst. 2017 m. gruodį individualią veiklą pagal šias pažymas nutraukė 2,3 tūkst. gyventojų. 
2018 m. vasario 8 d. duomenimis, individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdo apie 43 tūkst. asmenų. Šių metų sausį individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdė beveik 37,6 tūkst. gyventojų. 
Praėjusių metų sausį individualią veiklą su verslo liudijimu iš viso vykdė apie 37,8 tūkst. asmenų, gruodį - 55,4 tūkst. Kadangi verslo liudijimą galima įsigyti ir vos keletui dienų, kurios nebūtinai turi eiti viena po kitos, „naujų" verslo liudijimų, įsigyjamų kas mėnesį, VMI neišskiria. 
2017 m. sausį nutrauktas 388 verslo liudijimų galiojimas, gruodį - 202, šių metų sausį - 391.

Suderinta vidutinė metinė infliacija sausį siekė 3,8 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sausio mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
Statistikos departamento duomenimis, sausio mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė infliacija sudarė 3,6 proc. ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.
Skaičiuojant pagal SVKI, sausio mėn., palyginti su 2017-ųjų gruodžio mėn., bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo artimas nuliui. Pagal VKI apskaičiuotas bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo 0,3 proc.

Lietuvos bankas dėl pinigų plovimo prevencijos įspėjo "Swedbank"

 Lietuvos bankas įspėjo vieną didžiausių šalyje komercinį banką "Swedbank", nes šis netinkamai užtikrino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.


"Inspektavimo metu nustatyta teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Dėl to Lietuvos banko valdyba įspėjo „Swedbank" ir įpareigojo visus inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir trūkumus pašalinti iki 2018 metų gegužės 1 dienos", - teigiama centrinio banko pranešime.
Pasak Lietuvos banko, kitose srityse pažeidimų ar veiklos trūkumų nenustatyta.
"Swedbank" teigia jau ėmęsis veiksmų, kad pašalintų nustatytus trūkumus. Bankas tikina, kad dalis pažeidimų jau ištaisyti.
„Pateiktas inspektavimo išvadas vertiname labai rimtai. Norime pabrėžti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritis mums yra prioritetinė, todėl dedame visas pastangas siekdami užtikrinti reikalavimų atitikimą šioje srityje. Esame pasiruošę nuolat gerinti šios srities funkcijų atlikimą mūsų banke", - sako"Swedbank" Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
Įspėjimas yra žemiausio lygio sankcija, kurią galėjo skirti Lietuvos bankas.

100-mečio proga - ŠMM dovanos užsienio lituanistinėms ir šalies mokykloms

Švietimo ir mokslo ministerija Valstybės 100-ųjų metinių proga užsienio lietuviškoms mokykloms paruošė dovaną - ministerija dovanoja elektroninio knygyno prenumeratą, kuriame lietuviškas knygas bus galima skaityti nemokamai beveik metus. Tokią dovaną gaus apie 10 tūkst. mokinių 10-yje lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų ir daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų užsienyje. 
„Tokios ypatingos Lietuvai šventės proga norime, kad kiekvieną lietuvį tolimiausiame pasaulio krašte pasiektų gurkšnis Lietuvos. Tikimės, kad ši Lietuvos dovana paskatins užsienyje gyvenančius mūsų tautiečių vaikus ir jaunimą dar intensyviau mokytis lietuvių kalbos, o mokytojams - praplėsti akiratį ar tiesiog praleisti laisvalaikį su lietuviška knyga", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 
Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai ir mokytojai elektroniniame knygyne „Milžinas" 10 mėnesių nemokamai galės rinktis ir skaityti daugiau nei 1000 įvairaus žanro lietuviškų knygų. Knygas reikia atsisiųsti internetu, o skaityti galima planšetėse ar mobiliuosiuose telefonuose. 
O visas Lietuvos ir užsienio mokyklas 100-mečio proga pasieks ministerijos užsakymu išleisti žemėlapiai ir plakatas - 1918 metų vasario 16-osios nutarimo aktas. Šiuose sieniniuose Lietuvos žemėlapiuose sužymėti istoriniai įvykiai ir objektai. 
Tai ne paskutinė ministerijos dovana užsienio lietuviškoms mokykloms šiemet. Ministerija vasarą organizuos užsienio šalių lietuviškų mokyklų mokinių stovyklą Lietuvoje. Į nemokamą 10 dienų stovyklą bus pakviesta apie 100 vaikų ir jaunuolių iš įvairių pasaulio šalių. Be to, birželį Vilniuje planuojama surengti bene didžiausią užsienio lietuviškų mokyklų vadovų ir lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojų forumą, skirtą valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Švietimo ir mokslo ministerija į užsienio lietuviškas mokyklas siunčia mokytojus, rūpinasi jų kvalifikacija. Kasmet į lietuviškas mokyklas išvyksta apie 40 mokytojų, jiems skiriama apie 470 tūkst. eurų. Pagal darbo sutartis Europos mokyklose Belgijoje ir Liuksemburge dirba dar 13 mokytojų, kuriems atlyginimą moka Lietuva. ŠMM taip pat finansiškai remia neformalųjį lituanistinį švietimą - 37 neformaliojo švietimo mokytojams remti ministerija skiria apie 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat skiriamas finansavimas lituanistinių mokyklų neformaliojo švietimo projektams, šiemet ministerija jiems skiria apie 150 tūkst. eurų. 
ŠMM šias mokyklas aprūpina knygomis, mokymo priemonėmis, kompiuterine įranga, mokymo medžiaga. Taip pat remiami lituanistikos (baltistikos) centrai. Ministerijos duomenimis, lietuvių kalbą ir kultūrą 40 centrų studijuoja apie 1100 studentų (daugiausia Lenkijoje ir Čekijoje). Užsienio lietuviams, pasirinkusiems studijas Lietuvoje, daromos lengvatos stojant. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 160 užsienio lietuvių.

Signataras eilėmis rašo savo krašto istoriją

Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Leonas Milčius pristatė naują poezijos rinkinį – fotografijų albumą „Prie Nemuno, Neries ir Nevėžio“.

„Sulaukti Lietuvos valstybės šimtmečio artimųjų, bendraminčių ir draugų būryje – ar tai ne stebuklas?“, - neslėpė jaudulio poetas, žvelgdamas į pilnutėlę Raudondvario pilies salę.

Renginį vedęs Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas prisiminė L. Milčiaus politinę karjerą, veiklą Sąjūdyje ir Aukščiausioje Taryboje. „Leonas visada pasižymėjo energija, pozityvumu, nuoširdumu ir nuosaikumu“, - taip signatarą apibūdino renginio vedėjas.

Gražių žodžių L. Milčiui negailėjo ir jo buvę kolegos – Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai Laima Andrikienė ir Stasys Malkevičius, Seimo narė Raminta Popovienė, kiti vakaro svečiai.

„Didžiuojamės savo bendruomenėje turėdami tokį šviesuolį. Jūsų pilietiškumas, pozityvus požiūris į gyvenimą ir aktyvumas yra puikus pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia mylėti žmones ir Tėvynę“, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

L. Milčius savo kūryboje siekia atspindėti tai, kas gražu, nesiveliant į šurmulį, kurio pakanka politikoje ir žiniasklaidoje. ”Poezija leidžia pažinti šviesiausią žmogaus ir pasaulio pusę“, – įsitikinęs autorius.

Knygą padėjusi išleisti Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pastebėjo, kad Zapyškyje gimęs ir Raudondvaryje gyvenantis L. Milčius yra tikras Kauno rajono metraštininkas. „Atsidarai Leono feisbuko paskyrą ir sužinai, kas kokiame mietelyje vyksta. Visur šio žmogaus pilna, visur jis dalyvauja, viskas jam svarbu ir įdomu“, - kalbėjo S. Navickienė.

Dėl paprastumo, minties aiškumo, labai artimo ryšio su Lietuva, L. Milčiaus poeziją šiltai priima ir svetur gyvenantys tautiečiai. „Prie Nemuno, Neries ir Nevėžio“ – jau bene šešta L. Milčiaus knyga. Iš viso poetas yra parašęs arti trijų tūkstančių eilėraščių.

D. Grybauskaitė: Lietuva naują šimtmetį pasitinka kaip niekada pripažinta

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva naują šimtmetį pasitinka kaip niekada pripažinta, turinti daug draugų, gerbiama bei ori valstybė.
Kalbėdama LRT radijui Prezidentė teigė, kad palyginti kokia buvo sunki praėjusio šimtmečio pradžia, dabar Lietuva yra visiškai kitokia, kitokioje aplinkoje ir su kitokia ateities vizija bei viltimi. 
D. Grybauskaitė akcentavo, kad šalis yra ne tik pripažinta, bet saugoma NATO skydo bei gali naudotis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis kurti gerovę.
”Todėl tikrai yra dėl ko džiaugtis ir ką švęsti. Džiaugiuosi, kad visi mūsų žmonės tame dalyvauja", - kalbėjo Prezidentė ir pabrėžė, kad Lietuvos žmonės nori švęsti Vasario 16-osios dieną. 
D. Grybauskaitės teigimu, Vasario 16-ąją paminėti buvo pakviesti artimiausi Lietuvai draugiški kaimynai.
Į Vasario 16-osios minėjimą atvyks 11 aukščiausio lygio delegacijų, 9 prezidentai ir valstybių vadovai bei 2 Europos Sąjungos institucijų vadovai - Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas bei Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Taip pat, kalbėjo D. Grybauskaitė, Lietuvą aplankys prezidentai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos bei karališkoji atstovė iš Švedijos.
Dalis svečių, kaip Prancūzijos prezidentas ir popiežius, pabrėžė Prezidentė, atvyks vėliau šiais metais.
D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvos šimtmetis bus minimas visame pasaulyje ir trispalvės šviesomis sužibs žymiausi Rygos, Talino, Varšuvos, Briuselio, Niujorko, San Paulo, Los Andželo pastatai. "Visame pasaulyje matysime savo trispalvės spalvas ir visame pasaulyje bus kas džiaugiasi kartu su mumis", - kalbėjo Prezidentė.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad susitikimai su užsienio šalių delegacijomis bus išnaudojami svarbiausiems reikalams aptarti. 
"Mėginsime pasinaudoti ta proga, kad jie Lietuvoje, ir pakalbėti daugeliu klausimų, kurie mums yra labai svarbūs", - pasakojo Prezidentė ir akcentavo, kad Lenkijos vadovo vizitui bus skiriamas visas šeštadienis.

Kaunas švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį

Vienu iš svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Kaune programos renginių galima vadinti ketvirtadienio vakarą "Žalgirio" arenoje vyksiantį šventinį koncertą "Aš - dalis tavęs". Į didžiausią šalyje uždarą koncertų erdvę susirinks per 10 tūkst. žmonių. Didžioji dalis bilietų į renginį iš anksto išdalinta daugiavaikėms šeimoms, socialiai remtiniems žmonėms, neįgaliesiems, taip pat kultūros, švietimo ir sveikatos įstaigų, specialiųjų tarnybų darbuotojams, socialinių paslaugų organizacijoms.
Koncerte, kurį transliuos LRT televizija, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos Kauno miesto garbės piliečio regalijos. Šis vardas profesoriui suteiktas inicijavus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Kauno savivaldybės taryboje bei pritarus visai miesto tarybai. Arenoje koncertuos garsiausi Lietuvos pramoginės muzikos atlikėjai.
Pasak savivaldybės pranešimo, ypatingo švenčiančių kauniečių bei jų svečių dėmesio turėtų sulaukti ir Šimtmečio šviesų festivalis, kurio metu ryškiomis spalvomis nušvis net 18 istorinių Kauno pastatų. Centrinio pašto rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno valstybinė filharmonija, Kristaus Prisikėlimo bazilika ir kiti didingi miesto architektūros perlai naujai sužibs ketvirtadienio vakarą ir švies iki pat sekmadienio, kasdien nuo 18 val. iki vidurnakčio.
Vasario 16-ąją, penktadienį, tūkstančiai kauniečių su studentija ir karių būriais priešakyje leisis į tradicines eisenas. 11 val. Kauno studentų, moksleivių bei visuomeninių organizacijų eisena pajudės nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, o karių bei šaulių kolona atžygiuos nuo Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Visi susitiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Lygiai vidurdienį įvyks iškilmingas minėjimas, Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, jaunesniųjų karininkų kursų vadų priesaikos ceremonija, gėlių padėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 12.30 val., kaip ir visoje Lietuvoje, simboliškai šimtą kartų suskambės Vytauto Didžiojo Karo muziejaus varpas. Skambinti juo šia ypatinga proga pakviestas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, partizanas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Šaulių sąjungos garbės kuopos šaulys Stasys Dovydaitis.
Iškart po to Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bus pristatytas projektas "Hiperbolė tribute" - Igorio Berino ir grupės "Huge Soul" koncertas.
Penktadienį įvairiose miesto vietose vyks orientacinis žaidimas, o kauniečiai turės galimybę pabendrauti su svarbiausiomis šalies istorinėmis asmenybėmis. Nuo 12.40 iki 14.30 val. signataras Jonas Basanavičius (aktorius Saulius Bagaliūnas) skaitys Nepriklausomybės aktą, bendraus ir fotografuosis su visais norinčiais. Nuo 13 iki 15 val. prie restorano "Metropolis" primarijus Danielius Dolskis (solistas Andrius Apšega) dainuos ir bendraus su publika.
Nuo 14 iki 16 val. profesorius Maironis (aktorius Gintautas Bajeris) Žaliakalnio funikulieriaus muziejuje skaitys lyriką. Kauniečiai turės progą pabendrauti ir su Kauno burmistru Jonu Vileišiu (aktorius Aleksandras Rubinovas). Jis Laisvės alėjoje, prie Centrinio pašto, vaišins publiką arbata bei visiems norintiems aprodys savo istorinį automobilį.
Nuo 17 val. šventė persikels į Istorinės Prezidentūros Kaune sodelį, kur susirinkusieji išgirs teatralizuotus prezidentų Aleksandro Stulginskio (aktorius Artūras Sužiedėlis), Kazio Griniaus (aktorius Arūnas Stanionis) ir Antano Smetonos (aktorius Edvinas Vadoklis) sveikinimus - istorinių kalbų ištraukas. Į šventę prezidentai atvyks senoviniu automobiliu. Prezidentiniame sodelyje bus atidarytas ledo skulptūrų parkas, vyks muzikinė programa bei šviesų ir lazerių šou.

Medininkų pilyje - valstybininkui L. Bistrui skirta paroda

Ketvirtadienį Medininkų pilyje, esančioje Vilniaus rajone, atidaroma paroda "Ką prarado filosofija, tą laimėjo politika", dedikuota tarpukario Lietuvos valstybės veikėjui Leonui Bistrui. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Pasak Medininkų pilies skyriaus vedėjo Gintauto Terlecko, bus eksponuojamos L. Bistro gyvenimo blyksnius fiksuojančios istorinės nuotraukos, archyviniai dokumentai, atskleidžiantys dramatišką jo gyvenimą.
Parodoje taip pat bus galima pamatyti su šiuo tarpukario Lietuvos visuomenės ir politikos veikėju susijusių periodinių leidinių, publikacijų ir knygų. 
L. Bistras - neeilinė asmenybė. Jis buvo I, II ir III Seimų narys, I ir II Seimų pirmininkas, XII Vyriausybės ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras, laikinai ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, keturių vyriausybių švietimo ministras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderių, ateitininkas, "Pavasario" sąjungos rėmėjas, leidėjas, publicistas, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas) docentas, filosofijos daktaras. 
L. Bistras gimė 1890 m. Liepojoje, čia baigė gimnaziją. Studijų pasirinkimai liudija jį svarsčius, kurį kelią rinktis - medicinos, filosofijos ar kunigystės. 1921 m. Fribūro universitete Šveicarijoje apgynęs filosofijos daktaro disertaciją, grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti Lietuvos universitete, įsitraukė į politinę veiklą.
"Materialine pragyvenimo baze" L. Bistrui tapo filosofija, tačiau centrinę vietą jo gyvenime užėmė politika. Filosofas Juozas Girnius L. Bistro šią biografijos dilemą apibūdino fraze: "Ką prarado filosofija, tą laimėjo politika".
Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. liepos 12-osios naktį L. Bistras buvo suimtas, kalintas, vėliau ištremtas, amnestuotas, vėl suimtas ir kalintas. Į Lietuvą grįžo 1954 m. ir iki mirties 1971-aisiais gyveno Kaune.

Minaičiuose bus minimos 1949-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės

Ketvirtadienį, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 69-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės. 
Minaičiuose 1949 metų vasario 16-ają Lietuvos partizanai priėmė deklaraciją, kurioje kalbama apie laisvą, demokratinę Lietuvą.
Renginys Miknių-Pėtrėčių sodyboje Minaičių kaime, Radviliškio rajone, prasidės vidudienį.


Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai paleis tris salves: Lietuvos valstybei, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams. Oro gynybos bataliono kariai surengs ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją. Bus padėta gėlių prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras, bus nešamos partizanų vėliavos. 
Vėliau bus uždegamas "Vienybės laužas", kurį užkurs daugiau nei 200 km pėsčiųjų žygį įveikę ir Minaičiuose finišavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Šis žygis skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui. Savaitę trukusio žygio metu kariai aplankė vietas, susijusias su partizanų gyvenimu ir veikla. 
Planuojamas ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivio skrydis, vyks šaulių organizuojamos šaudymo varžybos, lenktynės su keturvietėmis slidėmis. Dalyvaus istorijos rekonstruktorių klubas "Partizanas", dainuos Baisogalos mišrus choras, gros Radviliškio ir Lizdeikos gimnazijos grupė "Ratai", kapelija "Dainoriai". Susirinkusieji galės apžiūrėti partizanų bunkerį, pasivaišinti kariškomis vaišėmis.
Partizanų bunkerio, sodybos klėties ir paminklo statymo darbai Minaičiuose buvo pradėti 2010 m. pavasarį, baigti - rudenį. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų - Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties - vardai. 
1949 m. vasario 2-22 dienomis Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kaip organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą - kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 
Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apžiūrėjo ties Kaunu esančio Alfonso Meškinio, vadinamojo Kleboniškio, tiltą.

Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, atsižvelgiant į kainą, tranzitinio ir vietinio transporto patogumą, nuspręsta inicijuoti viso A1 kelio ruožo nuo Petrašiūnų iki Giraitės sankryžos sutvarkymą

Vasario 16-osios išvakarėse atidaroma paroda "Taikomoji dailė ir dizainas"

Ketvirtadienį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje Lietuvos dailės muziejus atidaro Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos parodą „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918-2018".


Paroda supažindina su įvairių taikomosios dailės ir dizaino sričių - keramikos, tekstilės, juvelyrikos, baldų, stiklo, odos, grafinio ir meninio dizaino - istorine raida nuo tarpukario iki šių dienų. Pristatoma 200 žymiausių pastarojo šimtmečio menininkų kūryba, per 1000 taikomosios dailės ir dizaino objektų. 
Parodos architektūrą kūrė Saulius Valius ir Jurgis Dagelis, grafinį dizainą - Juozapas Švelnys.
Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje parodoje taikomosios dailės ir dizaino istorija pristatoma neatsitiktinai. Šios meninės veiklos sritys susijusios su visuomenės ekonominiais ir kultūriniais poreikiais, jų elementai funkcionuoja kasdienėje terpėje, daro poveikį žmonių estetinei pajautai, atspindi jų lūkesčius. 
Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių produkcija. 
Parodos pagrindą sudaro Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai, tačiau, siekiant parodyti istorinę raidą, dalį eksponatų parodai paskolino M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys", Vilniaus dailės akademija, Kauno apskrities biblioteka, Kauno kolegijos biblioteka, Vilniaus civilinės metrikacijos biuras, įvairios dizaino firmos, didelę dalį autorinių darbų paskolino patys dailininkai ir dizaineriai.

Europos sostinėje - atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimas

Lietuvos atstovybės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO kartu su Lietuvos ambasada Belgijoje ir lietuvių bendruomene kviečia miestiečius ir Belgijos tarptautinę bendruomenę viešose Briuselio vietose bei ES institucijose švęsti atkurtos Lietuvos 100-mečio jubiliejų.
Ketvirtadienį per pietų pertrauką ES Tarybos pastate skambės instrumentinė "Subtilu-Z” muzika. Vasario 16 dienos vidurdienį populiarusis Briuselio simbolis besišlapinantis berniukas (Manneken Pis) bus aprengtas lietuviškais tautiniais drabužiais, skambės Briuselio lietuvių choro „Be lietaus" atliekamos dainos, plevėsuos lietuviškos vėliavos, miestiečiai bus vaišinami lietuviškais skanėstais.
Sutemus Briuselio „Cinquantenaire" parko arka nušvis Lietuvos vėliavos spalvomis, lazerių pagalba bus demonstruojami Lietuvos šimtmečio simboliai, miestiečiai ir miesto svečiai kviečiami vaišintis lietuvišku šakočiu. 
Visi renginiai bus tiesiogiai transliuojami per „Lietuva ES" bei Lietuvos ambasados Belgijoje Facebook paskyras.

"Gelbėkit vaikus": kas šeštas vaikas kenčia nuo konfliktų

Naujoje pagalbą vaikams visame pasaulyje teikiančios organizacijos "Gelbėkit vaikus" ("Save the Children") ataskaitoje teigiama, kad kas šeštas vaikas šiuo metu gyvena pasaulinių konfliktų zonose, informuoja BBC.


Vaikams šiuo metu dažniau nei bet kuriuo kitu per pastaruosius 20 metų metu kyla ginkluotų konfliktų pavojus. Nauja organizacijos analizė parodė, kad daugiau kaip 357 mln. vaikų gyvena konflikto zonose, o šis skaičius nuo 1995 metų (200 mln.) išaugo 75 proc.
Labiausiai vaikams pavojingomis vietomis laikomos Sirija, Afganistanas ir Somalis. Apskritai, dažniausiai konflikto zonoje gyvena vaikai Artimuosiuose Rytuose. Čia du iš penkių vaikų gyvena 50 km spinduliu nuo mūšio ar kitos mirtino išpuolio vietos. 
Šiek tiek mažiau nei pusė su pavojumi susiduriančių vaikų - 165 mln. - gyvena "aukšto intensyvumo" konfliktų zonose. Šie vaikai susiduria su šiomis grėsmėmis: mirtimi ir suluošinimu, seksualiniu smurtu, pagrobimu, išpuoliais prieš mokyklas ir ligonines, verbavimu ir išnaudojimu. Be kita ko, vaikai paveiktuose regionuose taip pat susiduria su pagrindinių sanitarinių priemonių ir išsilavinimo trūkumu bei kenčia nuo neprievalgio.

NATO gynybos ministrai tarėsi dėl būsimos NATO vadovavimo struktūros

Vasario 14-15 d. Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė esminius NATO vadovavimo struktūros adaptavimo parametrus, kurie taps pagrindu galutiniams sprendimams dėl NATO vadovavimo struktūros.

Gynybos ministrai nustatė principinį būsimosios NATO vadovavimo struktūros dizainą, jos veikimo pagrindus bei naujos struktūros įgyvendinimo kryptis. Ministrai sutarė, jog bus įkurta nauja Jungtinė vadavietė, kuri bus atsakinga už jūrų kelių saugumą ir užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą. Taip pat bus įsteigta už logistiką ir karinį mobilumą atsakinga vadavietė, kuri užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos atveju. Be to, bus įkurtas naujas kibernetinių operacijų centras.

„Esminis NATO vadovavimo struktūros adaptacijos uždavinys – sudaryti sąlygas Aljansui greitai ir užtikrintai atremti tiek konvencines, tiek hibridines grėsmes“, - sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Galutinio sutarimo dėl naujos struktūros, įskaitant naujų vadaviečių geografinę lokaciją ir įgyvendinimo terminus, laukiama NATO gynybos ministrų susitikime birželį ir NATO vadovų susitikime liepos mėnesį.

Paskutinį kartą NATO vadovavimo struktūra buvo adaptuota 2011 m., tačiau naujos saugumo grėsmės ir iššūkiai paskatino Aljansą adaptuoti savo struktūrą, kad gebėtų tinkamai atsakyti taikos, krizės ir karo metu.

Briuselyje NATO gynybos ministrai aptarė ir visų Aljanso šalių naštos pasidalinimą. R. Karoblis pabrėžė, jog supranta sąžiningo įsipareigojimų ir finansinės naštos pasidalinimo svarbą siekiant vieningų NATO Aljanso tikslų. „Būdama viena iš arčiausiai Rytinės Aljanso sienos esančių valstybių, Lietuva ėmėsi ryžtingų sprendimų greitai padidinti savo gynybos finansavimą – nuo 2018 m. gynybos biudžetui skiria 2 proc. nuo bendrojo šalies biudžeto“, - sakė ministras.  

Lietuva yra tarp sparčiausiai gynybos finansavimą didinančių šalių. 2017 m. Lietuva gynybai skyrė apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. gynybos biudžetas turėtų siekti 2 proc. BVP.

Be gynybos biudžeto didinimo, Lietuva taip pat prisideda prie dalyvavimo NATO, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos operacijose ir misijose. Šiuo metu 9 tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne tarnauja apie 120 Lietuvos karių.

Dangų perskros milžiniški šviesos stulpai

Ketvirtadienio vakarą ir Vasario 16-ąją iki vidurnakčio Vilniaus dangų skros milžiniški šviesos spinduliai. 
Kaip sakė Nacionalinės premijos laureatas, architektas Audrius Ambrasas, šviesos projekcija sostinės Aukų gatvės skvere tarp Genocido muziejaus bei Muzikos ir teatro akademijos bus pagerbti visi, kovojusieji už Lietuvos laisvę.


„Daug kas priklausys nuo oro. Šviesos paminklui palankiausias būtų apniukęs dangus ir sniegelis. Tiesiog dar ryškiau matytųsi. Bet ir man pačiam įdomu, kaip viskas atrodys", - sakė architektas.
Pasak A. Ambraso, keturios šviesos kolonos, šaunančios į dangų, matysis iš toli - ne tik Lukiškių aikštės prieigose, bet ir nuo Tauro kalno. 
„Pagerbti kovojusius už Lietuvos laisvę pakeliant akis į dangų galima ir pačiame Aukų gatvės skvere. Metų pradžioje pasiūlėme šią vietą įamžinti memorialu. Sulaukėme didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, tad spontaniškai kilo mintis Vasario 16-ajai padaryti paminklo šviesos maketą. Tikimės, kad pavyks", - sakė architektas.
Idėjai įgyvendinti pasitelkti keturi specialūs, ypač galingi pusantro metro aukščio prožektoriai, sveriantys maždaug po 200 kilogramų.
Planuojama, kad projekcija iškils ir bus matoma dvi dienas - vasario 15 ir 16-ąją, nuo 17.30 val. iki vidurnakčio.

Sutriko dokumentų išdavimas

Sutrikus dokumentų spausdinimo mašinų darbui, laikinai neišduodami asmens dokumentai, praneša Vidaus reikalų ministerija. Asmens duomenų išrašymo centras tikina, kad mašinų darbą pavyks atstatyti iki vakaro.
Asmens dokumentų gamybos mašinos skaičiuoja jau antrą dešimtį. Iki šiol šiai įrangai atnaujinti finansavimas nebuvo skiriamas. Šiemet numatytos lėšos naujai įrangai įsigyti. Tikimasi, kad ji Lietuvą pasieks antroje metų pusėje.

M. Saakašvilis galės gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje

Trečiadienį buvęs Gruzijos prezidentas, Ukrainos Naujųjų jėgų judėjimo lyderis Michailas Saakašvilis Amsterdame (Nyderlandai) gavo asmens tapatybės dokumentą, suteikiantį teisę gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje, bet jis ketina atgauti Ukrainos pilietybę, praneša "Interfax".


"Šiandien Amsterdame, pirmą kartą pastaruoju metu, gavau tikrą dokumentą, patvirtinantį mano tapatybę. Jis man buvo išduotas vos tik atvykus į Nyderlandus. Visa proce Atgal