VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.17. Naujausios žinios

Arkivyskupas G. Grušas: Valstybė yra bendrasis gėris, kylantis iš asmeninės atsakomybės

Valstybė yra bendrasis gėris, tačiau ji kyla iš asmeninės atsakomybės, pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, penktadienį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojęs Šv. Mišas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. 

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Mes, katalikai, sakė arkivyskupas, esame atsakingi prieš Dievą už savo valstybę: už jos įstatymus, už socialinę tvarką, už tai, kaip bus auklėjami mūsų vaikai, už tai, kokios bus mūsų šeimos, už silpnuosius ir vargstančius - mes esame atsakingi prieš Dievą. 
Valstybės kūrėjai prieš šimtą metų galvojo apie ateisiančias kartas - mes buvome jų mintyje. Tą patį mąstė partizanai. Jų dienoraščiai liudija, kad jie suvokė greičiausiai nesulauksią laisvos Lietuvos, tačiau tikėjo, kad jų auka bus prasminga, nes išlaikys tautoje gyvą laisvės troškimą, sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, primindamas "ir didingas istorinės figūras, ir paprastus žmones, kurių kasdienė auka leidžia mums šiandien džiaugtis laisve".
Šv. Mišių homilijoje arkivyskupas G. Grušas papasakojo istoriją, kuri, anot jo, atspindi daugelį mūsų tautos šeimų istorijų. Ją jam papasakojo viena jauna mergina - apie savo močiutės brolį Antaną. Jis buvo sugautas ir paimtas į frontą kovoti už Sovietų Sąjungą. Kai grįžo iš fronto, buvo išvežtas į lagerį. O kai grįžo iš lagerio, buvo su visa šeima ištremtas į Sibirą. Galiausiai jis grįžo iš Sibiro į savo vienkiemį šalia miško. Ten ir mirė, laimingas, pagaliau sugrįžęs namo. Buvo paprastas žmogus, nebuvo kankinys, nebuvo kažkuo išskirtinis. Tačiau labai mylėjo Dievą ir Lietuvą. 
Pasak arkivyskupo, šis žmogus žinojo, kad yra dalykų, kurie pranoksta jį patį. Būtent šis žinojimas jam, kaip ir palaimintajam Teofiliui, padėjo giedrai žvelgti į pasaulį ir neprarasti vilties, sakė arkivyskupas. Tokio tikėjimo, pasak G. Grušo, buvo vedami ir Valstybės kūrėjai. "Ne visi jie buvo katalikai, tačiau visi žinojo, kad yra gėris, pranokstantis vien asmeninį gėrį, ir nauda, pranokstanti vien asmeninę naudą. Kurti valstybę - kaip ir kurti šeimą - tai norėti gero ne tik sau, bet ir kitam, tai mąstyti apie tautą, apie visuomenę, tai siekti tikro bendrojo gėrio", - pabrėžė homilijoje arkivyskupas G. Grušas.
"Šiandien pirmajame skaitinyje girdime, kaip Dievas ragina pranašą: Šauk visa gerkle, neperstok! (plg. Iz 58, 1). Ką gi turi šaukti pranašas? Jis turi priminti Dievo tautai, kad nė vienas, prašantis sau asmeninės gerovės, nebus išklausytas, jei užmerks akis prieš šalia esančio žmogaus išnaudojimą, skurdą ar nelaimę. Dievas moko savo tautą, kad laikini laimėjimai ir džiaugsmai gali tapti kartūs, jei siekiama tik asmeninio džiaugsmo ir neatsižvelgiama į artimą", - kalbėjo arkivyskupas.
Anot jo, kai kurios Amerikos indėnų gentys tikėjo, jog sprendimus reikia priimti mąstant apie septynias kartas, kurios gyvens po mūsų. Krikščionys tiki, kad sprendimus reikia priimti mąstant apie tai, kad tu pats esi amžinas ir gyveni Dievo akivaizdoje, sakė arkivyskupas metropolitas G. Grušas. 
"Taip ir valstybę kurti gali tik tas, kuris geba gyventi matydamas ilgesnę laiko perspektyvą negu jo asmeninė istorija, - ar tai būtų tos septynios kartos po mūsų, ar amžinybė Dievo akivaizdoje, - kalbėjo arkivyskupas. - Valstybės kūrėjai prieš šimtą metų galvojo apie ateisiančias kartas - mes buvome jų mintyje. Tą patį mąstė partizanai. Jų dienoraščiai liudija, kad jie suvokė greičiausiai nesulauksią laisvos Lietuvos, tačiau tikėjo, kad jų auka bus prasminga, nes išlaikys tautoje gyvą laisvės troškimą", - kalbėjo arkivyskupas metropolitas.
"Šiandien mes stovime ant didvyrių žemės, turime garbingą palikimą. Tie didvyriai yra ir didingos istorinės figūros, ir paprasti žmonės, kurių kasdienė auka leidžia mums šiandien džiaugtis laisve. Mes esame laisvės paveldėtojai. Kaip mes žvelgiame į ateitį?, - klausė arkikatedroje susirinkusiųjų arkivyskupas G. Grušas.
Praėjusį sekmadienį Trakuose pasiaukojome Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai melsdami, kad visa Lietuva gyventų laisvėje, priminė jis, pabrėždamas, kad iš tiesų laisvas žmogus yra tas, kuris myli gėrį ir jo siekia. "Laisvas žmogus moka skirti gėrį nuo blogio, teisingumą nuo neteisybės, tiesą nuo melo. Laisvai valstybei kurti reikia laisvos širdies žmonių", - akcentavo arkivyskupas G. Grušas. 
"Širdis yra ta vieta, kur žmogus sutinka Dievą, savo Kūrėją. Tai vieta, kur Dievas pašaukia žmogų ir patiki jam kilnų darbą. Vienas iš tokių darbų yra valstybės kūrimas. Valstybė yra bendrasis gėris, tačiau ji kyla iš asmeninės atsakomybės. Mes, katalikai, esame atsakingi prieš Dievą už savo valstybę: už jos įstatymus, už socialinę tvarką, už tai, kaip bus auklėjami mūsų vaikai, už tai, kokios bus mūsų šeimos, už silpnuosius ir vargstančius - mes esame atsakingi prieš Dievą. 
Kokią Lietuvą Dievas nori matyti ateinančiame šimtmetyje? Tarpusavio meilės visuomenę, tokią tautą, apie kurią sakytų: „Žiūrėkite, kaip jie myli vieni kitus." Tautą, laisvą garbinti savo Kūrėją ir rūpintis bendruoju gėriu, rūpintis ateities kartomis", - kalbėjo arkivyskupas.
"Mes esame laisvi žmonės. Lietuvių tauta turi savo valstybę ir gali pati save valdyti. Žinome, kokia trapi yra ši laisvė, o kad ją išlaikytum, reikia būti jos vertam. Tačiau giliausia laisvė yra Dievo vaikų laisvė. Tai laisvė atmesti nuodėmę ir rinktis gėrį. Šios laisvės niekas ir niekada negali iš mūsų atimti, jos galima tik savanoriškai išsižadėti. Tačiau, jei mes patys šios laisvės neišsižadėsime, aš esu tikras, kad niekas „negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje" (plg. Rom 8, 38-39). Jis yra mūsų viltis. Jis yra mūsų širdžių laisvės garantas. Jam, per Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, rankas pavedame mūsų širdžių ir mūsų Tėvynės laisvę", - tokiais žodžiais homiliją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga baigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

Kitą savaitę galime sulaukti iki 20 laipsnių šalčio

Šįmet šaltąjį metų tarpsnį vyrauja arba vėlyvam rudeniui būdingi orai, arba jie būna švelniai žiemiški. Retą naktį temperatūra krito žemiau 10 laipsnių šalčio, o 20 laipsnių šaltis šią žiemą dar nepasiekė.
Tačiau šį savaitgalį praslinkus nedideliam ciklonui ties Skandinavija pradės formuotis aukšto slėgio sūkurys - anticiklonas. Didesnę kitos savaitės dalį Lietuva bus šio anticiklono šaltesnėje dalyje, kur su šiaurės rytų vėju atkeliaus itin šalta arktinio oro masė, rašo portalas lrytas.lt.
Pirmadienio naktį daug kur pasnigs, dieną daugiausia šiaurinėje Lietuvos dalyje. Naktį temperatūra nukris iki 4-9, rytiniuose rajonuose kai kur iki 13 laipsnių šalčio, dieną bus 0-4 laipsniai šalčio, tik prie jūros gali būti apie 1 laipsnį šilumos. 
Antradienį dangus pamažu ims giedrėti. Naktį temperatūra svyruos tarp 5 ir 10, kai kur pasieks iki 14 laipsnių šalčio, dieną bus 0-4 laipsniai šalčio. 
Trečiadienį ir ketvirtadienį nebesnigs. Naktimis šals kur kas labiau, ketvirtadienio naktį vietomis bus 18-20 laipsnių šalčio. Dienomis šals iki 4-9 laipsnių.

Vilniuje valstybės atkūrimo 100-mečio renginiuose dalyvaujanti Švedijos karališkoji pora - kronprincesė Viktorija ir jos sutuoktinis princas Danielis - penktadienį Švedijos ambasadoje kartu su Lietuvos moksleiviais atidarė Švedijos instituto parodą apie šalies dizaino inovacijas ir vystymąsi. 

Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundquist

Palanga kvepės stintomis

Palanga šiandien pakvips stintomis - čia savaitgalį vyks 15-oji Stintų šventė. Šiemetinė "Palangos stinta" vyksta išskirtinį savaitgalį - kai visa Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl visi šventės dalyviai organizatorių buvo raginami pasidabinti tautiniais, lietuviškais atributais.
Renginio organizatoriai žada, kad gerų, laiko patikrintų pramogų bei atrakcijų šventėje tikrai nestigs.
Stintų šventė ir legendiniais tapę žvejiški monai į Palangą vilios pramogautojus - jų čia lauks dainuojančios, šokančios, šviežiai iškeptos, marinuotos, rūkytos, vytintos, molinės, medinės, metalinės stintos bei daug gerų emocijų.
"Tradicijos tuo ir gerai, kad jų laikydamiesi Stintų šventės svečiams galime pasiūlyti laiko patikrintas ir maksimaliai kokybiškas pramogas. Per penkiolika metų Stintų šventės organizatoriai jau "išgrynino" atrakcijas, kurios labiausiai patinka pramogautojams, ir jas kasmet stengiamės kilstelti į dar aukštesnį kokybinį lygį. Tad jubiliejinėje, penkioliktoje, šventėje "Palangos stinta" bus dar daugiau žuvų, tautinio bei kulinarinio paveldo, muzikos, šokio, konkursų ir kitokių pramogų", - žadėjo vienas iš šventės organizatorių, bendrovės "Palangos renginiai" kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis. 
Tradiciškai "Palangos stintos" šventę šeštadienį pradės Stintų meškeriojimo varžybos nuo jūros tilto, kuris, beje, valstybės atkūrimo šimtmečio proga pasidabins didžiausia Trispalve virš Baltijos jūros. O įdienojus šventinis šurmulys persikels į J. Basanavičiaus bei Vytauto gatves, Jūratės ir Kastyčio skverą - čia kavinės bei restoranai siūlys stintų ir kitų žuvų patiekalų, šviežias stintas pardavinės vietos žvejai, skambės žvejiškos melodijos, vyks valties traukimo, inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos varžybos, vaikams skirtos viktorinos bei kitos pramogos. Geriausi virtuvės šefai, susibūrę į komandas, savo meistriškumą demonstruos vieninteliame šalyje Lietuvos žuvų grilio čempionate. Paskanavusieji stintų bus kviečiami pasidairyti ir po šurmuliuojančią mugę bei įsigyti kulinarinio paveldo atstovų siūlomų gardumynų bei tautodailininkų sukurtų dirbinių.
Stintų šventė į Palangą kasmet privilioja itin gausų būrį svečių - šį stintomis pakvipusį savaitgalį žmonių J. Basanavičiaus gatvėje būna kur kas daugiau nei karštą vasaros dieną.

Lenkija: Punske pažymėtos Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-osios metinės

 

Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga jau penktadienio vakarą Talino Laisvės aikštėje esantys LED stulpai sužibo Lietuvos trispalvės spalvomis.

Vasario 16-osios rytą Estijos Vyriausybės nariai ir Estijoje gyvenantys lietuviai prie Lietuvos Respublikos ambasados sugiedos „Tautišką giesmę“

Santarvės ordinais bus pagerbti vyskupas E. Bartulis ir rašytojas V. Bubnys

Šiandien Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje bus teikiami Santarvės fondo apdovanojimai.
Santarvės ordinais "Pro augenda concordia" bus pagerbti vyskupas Eugenijus Bartulis ir rašytojas Vytautas Bubnys.
Apdovanojimai už 2017 metus Santarvės fondo steigėjo Juliaus Kazėno ir Santarvės fondo valdybos nutarimu, jiems bus įteikti už Santarvės idėjos skleidimą, tolerancijos siekimą tarp žmonių, tautų ir kultūrų.
Auksiniai Santarvės medaliai "Už santarvės puoselėjimą" skirti aktoriui Regimantui Adomaičiui ir žurnalistui Viliui Kavaliauskui. Medaliai skiriami už nesitaikstymą su blogiu bei neteisybe ir ieškojimą gėrio Santarvės vardan.
Nuo fondo gyvavimo pradžios 1994 metais Santarvės ordinai jau buvo įteikti dvasininkams Kazimierui Vasiliauskui, Vincentui Sladkevičiui, Tėvui Stanislovui, Prezidentams Algirdui Brazauskui ir Valdui Adamkui, poetui Justinui Marcinkevičiui, literatūrologei Viktorijai Daujotytei, aktoriui Donatui Banioniui, menotyrininkui Romualdui Budriui, disko metikui Virgilijui Aleknai, pirmajai atkurtosios Lietuvos Vyriausybei, dainininkui Andriui Mamontovui, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovui Donatui Katkui, legendiniam krepšininkui Arvydui Saboniui, operos solistui profesoriui Virgilijui Noreikai.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje Lietuvos dailės muziejus atidarė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos parodą „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918-2018“:

D. Grybauskaitė: Lietuvos ir Lenkijos santykiai turi būti kuriami žvelgiant į ateitį, o ne į praeitį

Sėkminga Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, priklauso nuo to, ar norime sukurti sėkmingą ateitį, ar gyventi su skausmu ir prisiminimais apie tai, kas buvo praeityje.
Prezidentė D. Grybauskaitė Lenkijos naujienų agentūrai PAP duotame interviu teigia, kad, nepaisant jautrių Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimų, kurie, pabrėžė Prezidentė, yra jau istorija, abi šalys yra suinteresuotos bendra ateitimi. Nepaisant visko, kalbėjo Lietuvos vadovė, Lenkija yra geriausia draugiškiausia Lietuvos kaimynė.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik kaimynystė, tačiau ir panašus Rusijos keliamo pavojaus vertinimas, ir visiškai sutampanti nuomonė saugumo klausiamais. Be to, akcentavo D. Grybauskaitė, Lenkija yra labai svarbi Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms prisijungiant prie europinių elektros ir dujų tinklų.
Galiausiai, komentuodama išsiskyrusias Varšuvos ir Briuselio nuomones dėl Lenkijos veiksmų šalies viduje, D. Grybauskaitė aiškino, kad nepalaiko sprendimo, primetamo jėga. Anot jos, reikia kalbėtis ir siekti kompromiso. "Niekada nepalaikysime rankų sukiojimo", - pabrėžė D. Grybauskaitė interviu PAP naujienų agentūrai.
- Kaip galime būdami ES kalbėti apie skirtumus, atsirandančius tarp ES šalių, tokius kaip, pavyzdžiui, ES institucijų reakcija į Lenkijos vidaus politikos veiksmus? Kur yra Briuselio įsikišimo į valstybių narių vidaus reikalus ribos?
- Manau, kad mums visiems yra svarbu suprasti, jog institucijų ribos labai gerai aprašytos ir nustatytos ES sutartyse. ES institucijos negali jų nepaisyti ar imtis kažkokių veiksmų, kurie sutartyse neaprašyti. Europos Komisija atsakinga už dokumentų ir direktyvų įgyvendinimą. Ji ar kitos institucijos gali tik remdamosi sutartimis skirti rekomendacijas ar imtis kažkokių veiksmų prieš kurią nors šalį. Visos sutartys, visos direktyvos priimamos palaikant ir balsuojant visoms valstybėms narėms. Tai yra mūsų sprendimai. Ne institucijų sprendimai, o valstybių narių.
Tačiau tai, kokių įrankių imamasi, ar jie naudojami pasitelkiant dialogą ir bendradarbiavimą, ar bandoma jėga primesti kažkokius sutarčių elementus, yra klausimas, kuriuo turime diskutuoti. Ir jeigu suprantame, kad valstybės narės atsakingos už tai, kad elgtųsi pagal acquis (Europos Bendrijos teisės visuma - PAP), metodo, kuris buvo panaudotas, pavyzdžiui, imigracijos klausimu prieš metus, Lietuva nepalaiko. Europoje būtinas dialogas, konsensusas ir valstybės narės turi būti įtikinamos. 
Mes nepalaikome sprendimų primetimo jėga, metodų, paremtų darant spaudimą. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atveju. Nesakau, ką turi daryti Lenkija; panašiai kaip ir Lietuva - turime žinoti, kokia yra mūsų atsakomybė ir įsipareigojimai pagal sutartis. Tačiau man ir Lietuvai būtų labai sunku priimti kažkieno kažkokį primetimą. Norėtume kalbėtis, vesti dialogą, argumentuoti. Ir, žinoma, turime rasti sprendimus ir kompromisus, nes Europoje visi sprendimai reikalauja tam tikrų kompromisų. Negalima galvoti, kad tik tu esi teisus. Tačiau niekada nepalaikysiu jokio jėga primetamo reguliavimo prieš kurią nors šalį, taip pat ir Lenkiją. Turime kalbėtis, įtikinti abi puses. Lietuva palaikys dialogą ir konsensusą, bet ne spaudimą. Niekada nepalaikysime rankų sukiojimo.
- Praėjo jau beveik ketveri metai nuo to laiko, kai Rusija aneksavo Krymą. Kaip Lietuva vertina dabartinį pavojų savo saugumui?
- Svarbiausia ne mūsų vertinimai, o tai, kas vyksta prie mūsų sienų. Ypač po „Zapad 2017" pratybų, kai buvome Rusijos agresyvių puolamųjų manevrų liudytojai. Pratybos buvo nukreiptos prieš Vakarus. Jos pasižymėjo pasirengimu koncentruoti didelį karinį potencialą prie mūsų sienų - ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių. „Zapad 2017" pratybos parodė, kad Rusija pasiruošusi pradėti puolimą per 48 valandas per sienos liniją su NATO valstybėmis: Baltijos šalimis, Lenkija ir netgi Arkties regione.
Tai nulėmė, kad iššūkiai saugumui yra didesni nei 2014 metais. Praėjusią savaitę Kaliningrado srityje buvo nuolat dislokuotos „Iskander" raketos. Taigi pavojus susijęs jau su puse Europos sostinių. Tai parodo, kad visame mūsų regione turime labiau stiprinti gynybą ir atgrasymo galimybes. Todėl labai svarbi tolesnė NATO reforma šių metų vasarą (aukščiausio lygio susitikime Briuselyje - PAP). Daug investuojame į tolesnius veiksmus, siekdami sustiprinti mūsų gynybą ir saugumą regione, palaikydami NATO reformą per šį aukščiausio lygio susitikimą. 
- Ar tiesioginė karinė Rusijos agresija prieš Baltijos šalis dabar įmanoma?
- Manau, kad jau esame tam tikrų tiesioginių puolimų objektas. Turiu omenyje hibridines atakas, kurias galime kartais vadinti karine padėtimi. Esame kibernetinių išpuolių liudytojais. Vien Lietuvoje praeitais metais įvyko 50 tūkstančių kibernetinių išpuolių. Esame informacinių atakų, kišimosi į mūsų politiką, tam tikros įtakos kai kuriose žiniasklaidos grupėse liudytojai. Šiuo atžvilgiu labai jaučiame, kad nekonvencine prasme esame rimtoje konfrontacijoje tarp rytinio NATO flango ir Rusijos. Kariniai pavojai artimiausioje ateityje nelabai įmanomi, tačiau ši šalis nenuspėjama, todėl geriausia nieko netvirtinti ir būti pasiruošusiam viskam. Svarbu tai, ką Rusija daro, o ne tai, ką sako. „Iskander" pavyzdys labai aiškiai parodo, kad turime būti pasiruošę viskam ir būti pasirengę gintis. 
- Rusija tvirtina, kad šis žingsnis yra atsakymas į NATO infrastruktūros plėtrą netoli jos sienų.
- Galiu pateikti tik vieną faktą: šiandien prie NATO rytų sienos ir Rusijos vakarų regionuose vienam NATO kariui tenka dešimt rusų karių. Tokia šiandien yra karinių jėgų pusiausvyra. Argumentas, kad bijoma tūkstančio NATO karių Lietuvoje ar šiek tiek didesnio skaičiaus Lenkijoje, o iš viso keturių tūkstančių karių visame regione- neįtikina. Tai tik atgrasymas, mūsų teritorijoje nėra netgi gynybos pajėgų. Kad „Iskander" raketomis reikia bauginti pusę Europos dėl to, jog Lietuvoje yra tūkstantis karių ar trys-keturi tūkstančiai trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, nėra rimtas argumentas. 
- O koks gi šio žingsnio tikslas?
- Kaip visada - jėgos, agresijos demonstravimas. Tai nieko netikėto, nuo Krymo aneksijos laikų matome tokį elgesio modelį. Todėl turime būti pasiruošę ir labai rimtai investuojame į mūsų gynybą. Pasitelkėme greitojo reagavimo pajėgas, skiriame 2 proc. BVP gynybai, modernizuojame kariuomenę. Tai yra pamokos, kurių išmokome iš Rusijos elgesio.
- Kokie turėtų būti dabar, ypač dislokavus „Iskander", NATO veiksmai ir sprendimai Aljanso rytiniame flange? Ar NATO daro pakankamai daug ir pakankamai greitai priima sprendimus, atsakydama į šiuos naujus pavojus saugumui?
- Šie pavyzdžiai, ypač „Iskander" atsiradimas Kaliningrade, yra geras argumentas mums skatinti NATO imtis tolesnių, greitesnių ir gilesnių reformų. Siūlome ir prašome, kad NATO turėtų pastiprinimo strategiją (reinforcement strategies), ypač kovodama su karinės izoliacijos (A2/AD) priemonėmis Suvalkų koridoriuje. Mums reikia detalių gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai, greičiau priimamų sprendimų Aljanse ir NATO vadaviečių išdėstymo reformos, skiriant daugiau dėmesio mūsų regionui - NATO rytiniam flangui. Tai mūsų pasiūlymai NATO reformoms šią vasarą, tikimės kad tam tikri sprendimai bus priimti. 
- Nuo 2014 m. Lietuva daug nuveikė tam, kad sustiprintų savo saugumą: auga išlaidos gynybai, iš dalies atnaujintas visuotinis šaukimas ir esama jo atnaujinimo planų ateityje. Kokių kitų veiksmų šioje srityje imsis Lietuva?
- Be šių išvardytų veiksmų, stipriname priimančiosios šalies paramą, didiname mūsų poligonus, sukūrėme šalies kibernetinio saugumo centrą, stipriname pajėgumus atpažinti ir kovoti su propaganda. Visą tai atliekame su kitomis Europos ir NATO šalimis lygiagrečiai su išlaidomis gynybai ir kariuomenės modernizavimu.
- Ar galima pasakyti, kad Lietuva dabar jaučiasi saugesnė?
- Pasakyčiau, kad jaučiamės labiau pasitikintys savimi. Saugumas priklauso ne tik nuo to, ką darome, bet ir nuo to, kas vyksta aplink mūsų šalis ir už mūsų sienų. Nemanau, kad, esant tokiam Rusijos elgesiui, kokį šiandien matome, esant demonstruojamai agresijai, kas nors gali jaustis saugus. Tačiau mūsų tikslas - pasitikėti savimi, investuoti į bendrą gynybą ir NATO reformą, kad gebėtume tinkamai ir greitai reaguoti į visus pavojus, nesvarbu, iš kur jie kiltų. 
- Trijų jūrų iniciatyva - ką naujo šis formatas gali pasiūlyti iš Lietuvos perspektyvos? Kas gali padaryti jį įdomų Lietuvai? 
- Kiekviena iniciatyva gera, jei įgyvendinama arba atsispindi labai konkrečiuose projektuose. Politiniai formatai yra gerai, tačiau be konkrečių projektų jie būtų gana tušti. Trijų jūrų iniciatyva dar netapo, tačiau potencialiai galėtų tapti įdomi visoms mūsų šalims, nuo Baltijos iki Juodosios jūros, skatinant sujungiamumą, elektros jungčių plėtrą, integravimąsi į bendrą rinką ir pan. Šiuo požiūriu mums atsiveria įdomių galimybių, kurias palaikome: programa „Via Carpatia" ir jos įtraukimas į transeuropinį transporto tinklą su finansavimo galimybe būsimoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje.
Įdomus gali būti projektas „Rail Baltica", taip pat dalijimasis patirtimi energetikos, SGD sektoriaus srityje. Turime nustatyti, kas mus jungia, priešingu atveju ši iniciatyva bus tik politinis susibūrimas. Pamažu, žingsnis po žingsnio, pabandysime ir, savaime suprantama, įsitrauksime tiek, kiek tai bus naudinga visiems dalyviams. Iš 28 ES valstybių šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių. Tai priklauso nuo to, ar bus Europos finansavimo galimybių, nuo to, kokių bendrų interesų turės visos 12 šalių. Yra daug sąlygų. Tačiau kiekvienas susibūrimas yra gerai, nes suteikia platformą politiniams kontaktams, bendriems projektams. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie 12 valstybių, turime ieškoti projektų, kurie atneštų naudos ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir turėtų europinės pridėtinės vertės ir galėtų būti finansuojami iš Europos fondų. 
- Kaip galime būdami ES kalbėti apie skirtumus, atsirandančius tarp ES šalių, tokius kaip, pavyzdžiui, ES institucijų reakcija į Lenkijos vidaus politikos veiksmus? Kur yra Briuselio įsikišimo į valstybių narių vidaus reikalus ribos?
- Manau, kad mums visiems yra svarbu suprasti, jog institucijų ribos labai gerai aprašytos ir nustatytos ES sutartyse. ES institucijos negali jų nepaisyti, ar imtis kažkokių veiksmų, kurie sutartyse neaprašyti. Europos Komisija atsakinga už dokumentų ir direktyvų įgyvendinimą. Ji ar kitos institucijos gali tik remdamosi sutartimis skirti rekomendacijas ar imtis kažkokių veiksmų prieš kurią nors šalį. Visos sutartys, visos direktyvos priimamos palaikant ir balsuojant visoms valstybėms narėms. Tai yra mūsų sprendimai. Ne institucijų sprendimai, o valstybių narių.
Tačiau tai, kokių įrankių imamasi, ar jie naudojami pasitelkiant dialogą ir bendradarbiavimą, ar bandoma jėga primesti kažkokius sutarčių elementus, yra klausimas, kuriuo turime diskutuoti. Ir jeigu suprantame, kad valstybės narės atsakingos už tai, kad elgtųsi pagal acquis (Europos Bendrijos teisės visuma - PAP), metodo, kuris buvo panaudotas, pavyzdžiui, imigracijos klausimu prieš metus, Lietuva nepalaiko. Europoje būtinas dialogas, konsensusas ir valstybės narės turi būti įtikinamos. 
Mes nepalaikome sprendimų primetimo jėga, metodų, paremtų darant spaudimą. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atveju. Nesakau, ką turi daryti Lenkija; panašiai kaip ir Lietuva - turime žinoti, kokia yra mūsų atsakomybė ir įsipareigojimai pagal sutartis. Tačiau man ir Lietuvai būtų labai sunku priimti kažkieno kažkokį primetimą. Norėtume kalbėtis, vesti dialogą, argumentuoti. Ir, žinoma, turime rasti sprendimus ir kompromisus, nes Europoje visi sprendimai reikalauja tam tikrų kompromisų. Negalima galvoti, kad tik tu esi teisus. Tačiau niekada nepalaikysiu jokio jėga primetamo reguliavimo prieš kurią nors šalį, taip pat ir Lenkiją. Turime kalbėtis, įtikinti abi puses. Lietuva palaikys dialogą ir konsensusą, bet ne spaudimą. Niekada nepalaikysime rankų sukiojimo.
- Europos Komisija paragino Baltijos šalis ir Lenkiją, kad iki birželio jos priimtų bendrą elektros energijos tinklų sinchronizavimo su Europos sistema iki 2025 m. planą. Ar Lietuva pritaria 2025 m. terminui? Ar esama kažkokių politinių klausimų Lietuvoje ar partnerių šalyse, kurie galėtų apsunkinti šio termino laikymąsi?
- Labai svarbu, kad suprastume, jog sinchronizavimas yra geopolitinis projektas, kad tai ne tik ekonomika, bet ir politika. Kol nesusinchronizuosime elektros energijos tinklų su Europa, tol liksime buvusios Tarybų Sąjungos elektros tinkle. De facto tam, kad taptume ekonomiškai nepriklausomi, turime būti Europos Sąjungos tinkle. Geriausias sprendimas mums - prisijungimas prie kontinentinio Europos tinklo per Lenkiją. Lietuva yra tam įsipareigojusi. Tikiuosi, kad iki birželio mes, visos trys Baltijos šalys, pasirašysime sinchronizavimo susitarimą, ketvirta šalis bus Lenkija, o penkta partnerė - Europos Komisija. Viliamės, kad iki 2020 m. dar bus galima naudotis esama finansine (Europos) programa, dar yra tam tikrų lėšų šiam projektui pradėti, ir mes pabandysime. Turime veikti kuo greičiau, nes Rusija jau pradeda atjungimo procesą. Norime suspėti, nebūti atjungti pernelyg anksti ir nesukelti pavojaus savo ekonomikoms. Esame labai patenkinti, kad Lenkija taip pat dalyvauja šiame projekte. Mes jau turime jungtis - Estija turi vieną jungtį su Suomija, o Lietuva - su Švedija. Tačiau tai Šiaurės elektros energijos tinklai, o ne kontinentinės Europos tinklas. Vienintelis kelias mums į kontinentinį tinklą - per Lenkiją. Dėl šios priežasties remiame projektą ir, manau, kad jis labai svarbus geopolitiniu požiūriu. (...) Jis reiškia galutinę Baltijos regiono politinę ir ekonominę nepriklausomybę. 
- GIPL dujotiekių jungties statybos (Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos - ELTA) - ar šiems planams nesutrukdys kažkokie politiniai barjerai Lietuvoje ar bendraujant su Lenkija? 
- Ne. Manau, kad statybos palaikomos, ir mums tai irgi svarbus projektas. Žinoma, esame vis labiau nepriklausomi ir mažiau priklausomi nuo dujų po to, kai pastatėme - panašiai kaip ir Lenkija - SGD terminalą. Manau, kad mūsų abiem šalims tai buvo geras sprendimas dėl to, kad mažiau priklausytume nuo „Gazprom". Faktiškai galime išgyventi be jo, tačiau kai pasistatėme SGD terminalą, „Gazprom" sumažino kainas ir dabar jos yra konkurencingos. Kartais, kai dujų kiekis nedidelis, pasirenkame „Gazprom". Šios dujų jungties atveju Baltijos šalims svarbu, kad jos būtų sujungtos su ES, o vienintelis kelias veda per Lenkiją. 
- Lietuva pasistatė SGD terminalą, kuris padėjo sumažinti rusiškų dujų kainas. Kai kurios įmonės visgi perka žaliavų iš „Gazprom". Koks yra valdžios požiūris šiuo klausimu?
- Pasistačius SGD terminalą „Gazprom" sumažino visiems kainas, valstybės ir privačioms įmonėms. O kadangi pigiau visiems, niekas nesikiša, ir jei privati įmonė nori pirkti iš „Gazprom", tuomet - prašom. Problema ta, kad kol SGD terminalas nepradėjo veikti, turėjome mokėti 30 proc. daugiau, nei mokėjo Vokietija, ir tik dėl SGD „Gazprom" sumažino kainas. Suprantama, kad privačioms įmonėms niekas nenurodo, kaip jos turi elgtis, tačiau SGD turi prasmės, nes visiems kainos tapo mažesnės. 
- Šiais metais Lietuva ir Lenkija švenčia nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. šimtmetį. Ar būtinas kitoks požiūris į mūsų santykius XX a.?
- Džiaugiuosi, kad turėjome ilgą ir, manau, visai sėkmingą istoriją, abi mūsų šalys. Turėjome gerą galimybę 1918 metais, visas mūsų regionas, penkios valstybės - trys Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija - išsivaduoti iš tuometinės carinės Rusijos viešpatavimo ir siekti nepriklausomybės. Ir visi ta galimybe pasinaudojome. Suprantama, kad turėjome tam tikrų jautrių klausimų, bet tai yra istorija. Manau, kad abi mūsų šalys, kaimynės, suinteresuotos ateitimi - ateitimi NATO ir Europos Sąjungoje. Ir taip pat draugyste, nes, nepaisant visko, esate mūsų geriausias, draugiškiausias kaimynas. Manau, kad tai atspindi ir visuomenės nuomonė. Praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausoje 62 proc. lietuvių pasakė, kad Lenkija yra geriausias mūsų partneris. Tai puikus rezultatas. Viliuosi, kad jį dar labiau sutvirtins bendri projektai, kuriuos įgyvendiname kartu ir kurie padės Baltijos šalims, visam regionui, glaudžiau integruotis į Europą. 
Mūsų istorijos ir pavojų vertinimas Rusijos atžvilgiu labai panašus, o saugumo klausimais nuomonė visiškai sutampa. Tikiuosi, kad tai suteiks mums galimybę kurti draugišką ateitį, nepaisant to, kokie jautrūs klausimai buvo praeityje. Jais bus visada diskutuojama. Kartais per savo keliones juokauju, kad geriausi santykiai būna su tolimais kaimynais, nes tuomet niekada nekyla klausimų dėl istorijos. Su artimais kaimynais jų visada būna, kartais skausmingų abiem šalims. Tačiau iš tikrųjų svarbi tik ateitis. Turime vertinti mūsų istoriją, nesvarbu, kas vyko, kartu buvome didingos tautos, su mažesne ar didesne sėkme, tačiau iki šiol esame kaimynai. Ateitis priklauso tik nuo mūsų, nuo to, ar norime sukurti mūsų sėkmingą ateitį, ar norime gyventi su skausmu ir prisiminimais apie tai, kas buvo praeityje. (...) 
Iki 1918 metų Lietuva buvo izoliuota ir vieniša. Dabar turime daug draugų. Į Vasario 16-osios iškilmes atvyks tie kaimynai, kurie mums draugiški, taip pat ir Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, kuris liks vėlesniam oficialiam vizitui. Laukiame jų visų ir labai džiaugiuosi, kad mūsų kaimynystėje esame draugai. Manau, kad mūsų ateitis bus tokia, kokią mes ją sukursime.

Lenkijos ir Lietuvos vadovai žada, kad susitarimas dėl sinchronizacijos bus pasiektas

Baltijos šalys ir Lenkija politinį susitarimą dėl elektros tinkle sinchronizavimo per Lenkiją turėtų pasirašyti birželį, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Turime daug bendrų projektų, ir jie mums labai svarbūs. Labai džiaugiuosi, kad turime sutarimą su Lenkijos puse dėl sinchronizacijos projekto, kurį tikimės, kad bus jau galima tarp penkių šalių pasirašyti birželio mėnesį Briuselyje. Tai yra trys Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija, nes tai sudarytų galimybę Baltijos šalims ir Lenkijai gauti finansavimą dar iš šito europinio biudžeto iki 2020 metų", - spaudos konferencijoje po susitikimo su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda sakė D. Grybauskaitė. 


Pasak šalies vadovės, tai svarbu, nes po 2020 metų tiek Lenkija, tiek Lietuva gaus mažesnį ES finansavimą.
Tuo metu A. Duda sinchronizavimą paminėjo, kalbėdamas apie visus bendrus projektus, tarp jų ir "Rail Baltica" bei "Via Baltica". Anot Lenkijos vadovo, svarbu Baltijos šalis sujungti infrastruktūra su Lenkija ir likusia Europa. 
"Tai reikalinga, kad galėtume sujungti Lietuvą su Lenkija, o po to per Lenkiją visas Baltijos šalis", - teigė A. Duda.
Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškojo elektros žiedo BRELL ir sinchronizuotis su Vakarais. Tačiau šalys nesutarė, ar sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa per Lenkiją, ar su Skandinavija per Suomiją. 
Tikimasi, kad politinis susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo per Lenkiją bus pasiektas birželį po to, kai bus baigta vadinamoji dinaminė studija.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui - Nacionalinio atlaso III tomas

Lietuvos nacionalinis atlasas - politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą simbolizuojantis, išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas ir istorija. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį - parengtas ir ta proga išleistas Nacionalinio atlaso III tomas.
„Didžiuojamės galėdami pristatyti tokį svarbų visai visuomenei unikalų leidinį - Lietuvos nacionalinio atlaso III tomą - simbolinį Lietuvos valstybės pasą", - sako Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas.
Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu sudarytas ir išleistas Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas skirtas Lietuvos teritorinės, demografinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės būklei ir raidai. Lietuvos nacionalinio atlaso sudarymo darbus atliko Vilniaus universiteto mokslininkai.
Lietuvos nacionalinio atlaso III tomą sudaro šeši skyriai: „Teritorinis administracinis suskirstymas", „Gyventojai", „Socialinė būklė ir raida", „Žemė ir miškų ūkis", „Gamtinių išteklių gavyba ir praminė", „Transportas ir ryšiai".
„Šis Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX-XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje - XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis. Skyrius sudaro atskirų temų žemėlapių komplektai, kuriuose atskleidžiama kartografuojamų reiškinių struktūra bei jų raida. Toks principas leido žemėlapių autoriams išsamiai parodyti reiškinių ir procesų esmę, vaizdžiai pateikti erdvinę jų sklaidą, teritorinius dėsningumus bei pokyčius", - apie atlasą pasakoja profesorius, socialinių mokslų daktaras (HP) Saulius Stanaitis.
Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, Nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis. Tai, kad turime Lietuvos nacionalinį atlasą, rodo, jog valstybė sugeba kompleksinius duomenis apie savo valstybę teikti geografiškai.
Atlasas, kaip sisteminės informacijos apie valstybę rinkinys, yra svarbi ir reikalinga mokymosi ir mokymo bei švietimo priemonė. Be šios informacijos negalėtų būti užtikrintas ir kokybiškas valstybės planavimas ir valdymas.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos pranešimo, pirmieji du Nacionalinio atlaso tomai išleisti ir pristatyti visuomenei 2015 ir 2017 metais. 2015 išleistas pirmasis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas, kurį sudarė dvi dalys - „Lietuva pasaulyje ir Europoje" ir „Gamta ir kraštovaizdis". Atlaso antrasis tomas yra skirtas Lietuvos valstybės istorijai, jį sudaro 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai šiam leidiniui pagal istorinius šaltinius, naudojantis naujausiomis kartografavimo technologijomis. Daugelį žemėlapių papildo išsamūs istoriniai tekstai apie vaizduojamą laikotarpį bei temą, o vizualinę medžiagą papildo senosios fotografijos.
Nacionalinis atlasas išsiskiria ne tik savo visapusiška svarba, tačiau ir neįprastu dydžiu - 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga sveria apie 4 kilogramus. Visi trys atlaso tomai išleisti 500 egzempliorių tiražu.
Su Lietuvos nacionaliniu atlasu galima susipažinti šešiose didžiausiose Lietuvos bibliotekose: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Šiaulių universiteto bibliotekoje. Artimiausiu metu joms bus perduotas ir Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas.

Tautiška giesmė skambėjo ir prie šventyklos Pietų Indijoje

Vasario 16 dieną Lietuvos Romuvos atstovai, viešintys Indijoje, kartu su šios šalies Lietuvos bičiuliais sveikino Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu. 
Anot pranešimo, karštą vasario 16-osios pavakarę Pietų Indijos mieste Madurajuje prie induistų šventyklos romuviai kartu su indais sugiedojo Tautinę giesmę.


Lietuvos Romuvos delegaciją, Indijoje viešinčią nuo sausio 29 d., lydi ir globoja Indijos tautinės savanorių sąjungos (Rashtriya Swayamsevak Sangh, RSS) padalinio "Visos Indijos genčių ašramas" vienas iš vadovų Surendra Mathuras. Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko per 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 17-ąją:
1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta Vilniaus vyskupystė. Prasidėjo institucinė Katalikų Bažnyčios veikla Lietuvoje.
1562 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį - Daugavgryvą ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės.
1806 m. Logoisko dvare (Baltarusija) gimė Lietuvos didikas, ekonomistas, istorikas, Lietuvos archeologijos pradininkas Konstantinas Tiškevičius. Mirė 1868 m. Minske (Baltarusija).
1809 m. Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija "Pasaulio sutvėrimas". Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Kristina Gerhardi.
1866 m. Selemos Būdoje (dab. Selema), Sasnavos valsčiuje, gimė visuomenės ir kultūros veikėjas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Mirė 1950 m. Čikagoje (JAV). 1994 m. perlaidotas Lietuvoje. 
1919 m. išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, pagal Kazio Šimonio ir Tado Daugirdo piešinį spausdinti Berlyne. Nominalai - 10, 15 ir 30 skatikų.
1921 m. įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane. Pirmuoju atstovu paskirtas daktaras Juozas Šaulys.
1989 m. įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
1999 m. Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.
2002 m. Čikagos M. K. Čiurlionio muziejus Kauno paveikslų galerijai padovanojo daugiau kaip 300 lietuvių dailininkų kūrinių. Ta proga Kaune atidaryta vaizduojamosios dailės paroda "Čikaga-Kaunas: galerijos sugrįžimas", kurioje pristatyti dovanotieji kūriniai.
2005 m. Minske vykusioje 12-ojoje tarptautinėje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
2007 m. po sunkios ligos mirė 45 metų prozininkė, eseistė, dramaturgė ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.
2014 m. Kaune, ant pastato Laisvės alėjoje, kur gyveno vertėjas, poetas bei mokytojas Vaclovas Šiugždinis, atidengta atminimo lenta. Ją sukūrė skulptorius Danielius Sodeika.

Estijos prezidentė: dabartinę NATO politiką Rusijos atžvilgiu galima laikyti sėkminga

Dabartinę NATO politiką Rusijos atžvilgiu galima laikyti sėkminga. Tai pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, praneša valstybės vadovės spaudos tarnyba.
"Per pastaruosius ketverius metus saugumo situacija stabilizavosi, ir tai reikia laikyti laimėjimu. Galima ginčytis, ar pagerėjo dialogo būklė, bet Rusija neabejotinai ėmė rimčiau žiūrėti į NATO negu anksčiau", - sakė K. Kaljulaid.
"NATO savo veikla parodė, jog jei reali saugumo situacija ir grėsmių vertinimas pasikeis, Aljansas galės reaguoti greitai ir efektyviai. NATO vykdoma atgrasymo politika visada buvo sėkminga šimtu procentų. Tai patvirtina po Krymo okupacijos priimti sprendimai ir konkretūs žingsniai, susiję su NATO kovinių grupių dislokavimu", - pabrėžė Estijos prezidentė.
Anot jos, svarbu suprasti, kad NATO kariškiai Baltijos šalyse ir Lenkijoje gina ne tik šias keturias valstybes, bet ir visą Aljansą.

Britų premjerė paragino siekti glaudesnio transatlantinio bendradarbiavimo

Britų premjerė Theresa May pažadėjo, kad Jungtinė Karalystė (JK), ir pasitraukusi iš Europos Sąjungos (ES), aktyviai dalyvaus sprendžiant pasaulinio saugumo klausimus, ir paragino siekti glaudesnio transatlantinio bendradarbiavimo.


"Akivaizdu, kad mūsų interesai saugumo srityje neapsiriboja mūsų žemyno sienomis. Šiandieniame pasaulyje mes susiduriame su rimtais iššūkiais pasaulinei sistemai, - pažymėjo Th. May, kalbėdama antrąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną. - Mano nuomone, mūsų pareiga - transatlantinio bendradarbiavimo suvienijimas ir reintegracija tam, kad galėtume užtikrinti kolektyvinį saugumą ir apginti mūsų bendras vertybes".
"Mes priešinsimės "Islamo valstybės" (IS) ideologijai, kursime naują pasaulinį požiūrį imigracijos klausimais, sieksime užtikrinti, kad būtų vykdomas Irano branduolinis susitarimas, sieksime atremti priešiškus Rusijos veiksmus, kad ir kur jie pasireikštų - Ukrainoje, Vakarų Balkanuose ar kibernetinėje erdvėje", - pridūrė ji.
"Tie, kurie kelia grėsmę mūsų saugumui, labiausiai norėtų matyti mus nevieningus. Jiems labiausiai norėtųsi, kad mes įklimptume debatuose dėl mechanizmų ar priemonių, dar prieš mums priimant praktiškus ir veiksmingus sprendimus, siekiant užtikrinti mūsų tautos saugumą. Todėl šiandienė žinutė turi nuskambėti garsiai ir aiškiai: mes neleisime tam įvykti. Mes užtikrinsime savo žmonių saugumą ir šiandien, ir ateityje", - pareiškė britų premjerė.
Penktadienį Bavarijos sostinėje prasidėjusioje 54-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja apie 20 valstybių ir vyriausybių vadovų, maždaug 80 užsienio reikalų ir gynybos ministrų, daugiau kaip 500 svečių. Forumą 1962 metais įsteigė vokiečių publicistas Ewaldas Heinrichas von Kleistas. Iš pradžių tai buvo NATO šalių gynybos žinybų atstovų susitikimas, nuo 1999 metų renginyje pradėjo dalyvauti politikai ir kariškiai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat verslo atstovai.

Gynybos ministerija: nepaprastoji padėtis Etiopijoje galios šešis mėnesius

Nepaprastoji padėtis, įvesta visoje Etiopijos teritorijoje penktadienį po premjero Hailemariamo Desalegno atsistatydinimo iš vyriausybės vadovo pareigų, truks šešis mėnesius. Tai šeštadienį pranešė šalies gynybos ministras Sirajus Fegessa, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
"Nepaprastoji padėtis, įvesta Etiopijoje atsistatydinus premjerui, truks šešis mėnesius, - nurodė ministras. - Iki šiol yra vietovių, kur tęsiasi smurtas. (Etiopų tautos revoliucinio demokratinio fronto koalicijos) Taryba buvo vieninga, priimdama šį sprendimą".
Penktadienį, praėjus dienai po pranešimų apie Etiopijos premjero sprendimą atsistatydinti, šalies valdžia paskelbė įvedanti šalyje nepaprastąją padėtį. Pasak "Reuters", premjero atsistatydinimo priežastis - riaušės šalyje ir būtinybė imtis reformų. 
Anksčiau Etiopijoje buvo paskelbta, kad bus įgyvendinamos reformos, kuriomis vyriausybė tikisi sumažinti įtampą Amharos ir Oromijos valstijose, kur nuo 2015 metų nesiliauja antivyriausybinės manifestacijos. Nuo metų pradžios valdžia jau paleido apie 6 tūkstančius opozicijos demonstracijų dalyvių, taip pat pažadėjo suteikti malonę dar 746 kaliniams, kaltinamiems bendrininkavimu planuojant teroro aktus.
Protesto judėjimą Etiopijoje sukėlė oromų tautybės valstiečių nepasitenkinimas planais išplėsti šalies sostinės Adis Abebos ribas, įtraukiant į miesto teritoriją jų žemės sklypus. Vėliau prie oromų prisijungė amharai, protestuojantys prieš neteisingą, jų manymu, vyriausybės žemės ūkio politiką, kurią kontroliuoja tigrajų tautos elitas. Nuo 2016 metų spalio iki 2017 metų rugpjūčio šalyje galiojo nepaprastosios padėties režimas. Per šį laiką masinių riaušių aukomis tapo daugiau kaip 600 žmonių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 17-osios įvykius pasaulio istorijoje:
1600 m. inkvizicijai išduotas ir vėliau kaip eretikas Romoje ant laužo sudegintas filosofas ir matematikas Giordanas Brunas, kuris savo teorijose numatė šiuolaikinio mokslo gimimą.
1653 m. gimė garsus italų kompozitorius ir smuikininkas Archangelas Corellis.
1673 m. netekęs sąmonės scenoje, kur buvo vaidinamas jo kūrinys "Tariamasis ligonis", mirė prancūzų dramaturgas ir aktorius Moliere'as, kurio tikrasis vardas - Jeanas-Baptiste'as Poquelinas.
1740 m. gimė šveicarų fizikas ir geologas Horace'as-Benedictas de Saussure'as. Jis pirmasis apskaičiavo geoterminį žingsnį, Monblano aukštį, jo vardu pavadintas mineralas sosiūritas.
1827 m. mirė žymus Šveicarijos pedagogas Johanas Johannas Heinrichas Pestalozzis.
1856 m. mirė vokiečių poetas Heinrichas Heinė.
1863 m. Ženevoje įkurta Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus Organizacija.
1864 m. povandeninis karo laivas įvykdė pirmąją "sėkmingą" ataką - Amerikos konfederatų armijos raumenų jėga varomas laivas "Hunley" Čarlstono uoste paskandino junionistų laivą "Houstanic".
1880 m. nesėkmingai pasikėsinta į Rusijos carą Aleksandrą II, kai jo valgomajame Sankt Peterburgo Žiemos rūmuose buvo susprogdinta bomba.
1890 m. mirė rašomosios mašinėlės išradėjas amerikietis Christopheris Lathanas Sholesas.
1904 m. Italijos Milano "La Scala" operoje įvyko Giacomo Puccinio operos "Madam Baterflai" ("Madame Butterfly") premjera.
1919 m. mirė Kanados ministro pirmininko pareigas 1896-1911 metais ėjęs seras Wilfridas Laurierė - jis buvo pirmasis frankofonas Kanados premjeras.
1945 m. dėl sovietų puolimo vokiečių raketų ekspertai iš Penemiundės (Rytų Vokietija) buvo priversti evakuoti gamyklas ir laboratorijas, kuriose buvo kuriamas slaptasis Adolfo Hitlerio ginklas - raketa V2.
1955 m. gimė Kinijos prozininkas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Mo Yanas. 
1963 m. gimė žymus JAV atletas, krepšininkas Michaelas Jordanas. M. Džordanas penkis kartus pripažintas naudingiausiu NBA žaidėju.
1972 m. Didžiosios Britanijos bendruomenių rūmai balsavo už tai, kad šalis prisijungtų prie Europos Bendrijos.
1989 m. mirė prancūzų drabužių modeliuotojas Guy Laroche'as, vienas žinomiausių pasaulio mados diktatorių.
1990 m. iš Čekoslovakijos komunistų partijos pašalinti buvęs šalies prezidentas Gustavas Husakas, buvęs ministras pirmininkas Lubomiras Strougalas ir dar 20 kietos rankos politikos šalininkų, kurie į valdžią atėjo po 1968 metų susidorojimo su Prahos išsivadavimo judėjimu.
1994 m. ekshumuotas ir identifikuotas buvusio Gruzijos prezidento Zviado Gamsachurdijos kūnas. Taip oficialiai patvirtinta pirmojo respublikos prezidento mirtis.
1996 m. pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas žaisdamas šachmatais nugalėjo JAV superkompiuterį "Deep Blue".
2000 m., sulaukusi 84 metų amžiaus, mirė Saudo Arabijos karaliaus Faisalo našlė princesė Ifat al-Thanyan. Jos vyrą 1975 2002 m. Prancūzija abejingai atsisveikino su 641 metus apyvartoje buvusia savo nacionaline valiuta franku, kurį galutinai pakeitė euras.
2004 m., sulaukęs 83 metų amžiaus, mirė buvęs Meksikos prezidentas Josė Lopezas Portillas, valdęs šalį nuo 1976 iki 1982 metų.
2006 m. Filipinuose susidarė milžiniška nuošliauža, pražudžiusi 1 tūkst. 126 žmones.
2008 m. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
2012 m. dėl korupcijos skandalo atsistatydino Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas.

Dėl kišimosi į 2016 m. JAV rinkimus apkaltinti trylika rusų

Trylika rusų apkaltinti kišimusi į 2016 metų JAV rinkimus, praneša BBC, remdamasi Federalinių tyrimų biuro (FTB) atliktu tyrimu.
Trys iš nurodytų asmenų apkaltinti sukčiavimu naudojant elektroninių ryšių priemones, penki - tapatybės vagyste sunkinamomis aplinkybėmis. Apie tai paskelbė specialusis JAV prokuroras Robertas Muelleris, tiriantis įtariamą Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus.
Kaltinamosiose išvadose taip pat nurodytos trys Rusijos bendrovės. Viena iš jų - Sankt Peterburge įsikūrusi "Internet Research Agency" ("Interneto tyrimų agentūra"), dar žinoma kaip "trolių fabrikas". Ji kaltinama kišimusi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Dokumente, publikuotame JAV teisingumo departamento tinklalapyje, pažymima, kad bendrovė ėmė kištis į politinius bei rinkimų procesus Jungtinėse Valstijose dar 2014 metais.
Kaip nurodoma išvadose, tarp kaltinamųjų - rusų verslininkas Jevgenijus Prigožinas, žiniasklaidos vadinamas "Putino virėju".
Kaltinamosiose išvadose taip pat paminėtos bendrovės "Concord Management and Consulting" ir "Concord Catering", priklausančios J. Prigožinui.
Kaip teigiama išvadose, bendrovės darbuotojai sukurdavo paskyras socialiniuose tinkluose JAV piliečių vardu ir platindavo ten informaciją, galinčią pakenkti Demokratų partijos kandidatei Hillary Clinton.

Meksiką supurtė 7,2 balo žemės drebėjimas

Penktadienį pietvakarinėje Meksikos dalyje įvyko 7,2 balo žemės drebėjimas, seisminė banga pasiekė šalies sostinę, esančią maždaug per 350 km nuo epicentro, informuoja BBC, remdamasi JAV Geologijos tarnyba.


Požeminių smūgių epicentras buvo netoli Pinotepa-de-Don-Luiso miesto, Oachakos valstijoje, o židinys - 24,6 kilometro gylyje. 
Oachakoje buvo apgadinti keletas pastatų, bet pranešimų apie aukas kol kas negauta.
Anot Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centro, cunamio pavojaus nėra.

M. Cavusoglu: Turkija ir JAV susitarė normalizuoti santykius

Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Ankara ir Vašingtonas susitarė normalizuoti dvišalius santykius. Jis tai pranešė Turkijos sostinėje per bendrą su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu spaudos konferenciją.
"Išvakarėse įvyko prezidento Recepo Tayyipo Erdogano derybos su R. Tillersonu, jos buvo labai konstruktyvios. Santykiai su JAV yra kritinėje stadijoje, mes susitarėme juos normalizuoti", - sakė ministras.
R. T. Erdogano ir R. Tillersono susitikimas įvyko vasario 15-ąją ir truko daugiau kaip tris valandas. Kaip praneša Turkijos žiniasklaida, prezidentas "atviru tekstu" išdėstė valstybės sekretoriui, kokie yra Turkijos prioritetai ir ko ji tikisi iš JAV dvišaliuose santykiuose kai kuriais klausimais.
Vasario 12-ąją Turkijos URM vadovas pareiškė, kad Ankaros ir Vašingtono santykiai "arba pradės gerėti, arba visiškai nutrūks".
Turkija labai nerimauja dėl Jungtinių Valstijų pagalbos Sirijos kurdams iš Tautos savigynos pajėgų. Ankara šias formuotes sieja su Kurdistano darbininkų partija, kurią ji priskiria prie teroristinių organizacijų. Pasak Ankaros, Sirijos kurdams tiekiami JAV ginklai gali būti panaudoti prieš Turkiją.

Brazilijos vyriausybė perdavė kariškiams vadovavimą Rio de Žaneiro valstijos policijai

Penktadienį Brazilijos vyriausybė, siekdama pažaboti narkotikų prekeivių gaujų smurtą, įsakė armijai perimti vadovavimą Rio de Žaneiro valstijos policijai, praneša "Reuters".
Žiniasklaida pažymi, kad Brazilijos valdžia ėmėsi tokios priemonės pirmą kartą po diktatūros nuvertimo šalyje prieš tris dešimtmečius.
Oficialiais duomenimis, pastaraisiais metais Rio de Žaneirą tiesiog užliejo nusikalstamumo banga. Kaip rodo valstijos vyriausybės statistika, nužudymų skaičius ten pernai padidėjo 8 procentais palyginti su 2016 metais ir 26 procentais palyginti su 2015 m Atgal